Ašrar śtgįfur af skjalinu: PDF - Word Perfect. Ferill 710. mįls.

Žskj. 1046  —  710. mįl.



Frumvarp til laga

um kjararįš.

(Lagt fyrir Alžingi į 132. löggjafaržingi 2005–2006.)




1. gr.
    Verkefni kjararįšs er aš įkveša laun og starfskjör žjóškjörinna manna, rįšherra og dómara og annarra rķkisstarfsmanna sem svo er hįttaš um aš žau geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša samningsstöšu.

2. gr.
    Kjararįš skal skipaš fimm rįšsmönnum og jafnmörgum vararįšsmönnum.
    Alžingi kżs žrjį rįšsmenn. Hęstiréttur skipar einn rįšsmann og fjįrmįlarįšherra annan. Sömu ašilar velja vararįšsmenn. Kjararįšsmenn skulu skipašir til fjögurra įra ķ senn.
    Kjararįš kżs formann og varaformann śr hópi ašalmanna og setur sér sjįlft starfsreglur.

3. gr.
    Fullskipaš kjararįš įkvešur laun forseta Ķslands skv. 1. gr. laga nr. 10/1990, um laun forseta Ķslands, žingfararkaup samkvęmt lögum nr. 88/1995, um žingfararkaup alžingismanna og žingfararkostnaš, launakjör rįšherra, hęstaréttardómara og hérašsdómara.

4. gr.
    Kjararįš skipaš žremur mönnum įkvešur laun og starfskjör annarra embęttismanna en žeirra sem greinir ķ 3. gr. og aš frįtöldum lögreglumönnum, tollvöršum og fangavöršum, sbr. įkvęši laga nr. 70/1996, um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins. Žį skal kjararįš svo skipaš įkveša laun og starfskjör žeirra rķkisstarfsmanna annarra sem svo er hįttaš um aš laun žeirra og starfskjör geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša samningsstöšu, sbr. 1. gr.
    Žriggja manna kjararįš skal skipaš žannig aš formašur velur meš sér tvo śr hópi ašalmanna ķ rįšinu, og eftir atvikum varamanna. Žess skal gętt aš įvallt sé ķ žessum žriggja manna hópi einn rįšsmašur skipašur af fjįrmįlarįšherra og annar rįšsmašur skipašur af Alžingi.

5. gr.
    Fullskipaš kjararįš sker śr um žaš til hverra įkvöršun launa og starfskjara skv. 4. gr. skuli nį ķ nįnari atrišum en žar greinir.

6. gr.
    Kjararįš aflar sér af sjįlfsdįšum naušsynlegra gagna og upplżsinga og er žvķ rétt aš krefjast skżrslna, munnlegra og skriflegra, af starfsmönnum. Skulu žeir m.a. veita upplżsingar um aukastörf og hlunnindi sem störfum žeirra fylgja.
    Talsmönnum žeirra sem undir śrskuršarvald kjararįšs falla, fjįrmįlarįšuneyti og öšrum rįšuneytum vegna starfsmanna og stofnana sem undir žau heyra skal gefinn kostur į aš leggja fram skriflegar eša munnlegar greinargeršir vegna žeirra mįla sem til śrlausnar eru. Rįšiš getur og heimilaš mįlsašilum aš reifa mįl sitt fyrir rįšinu.

7. gr.
    Kjararįš getur kvatt sérfróša menn til starfa ķ žįgu rįšsins og til rįšuneytis um śrlausn mįla.

8. gr.
    Viš śrlausn mįla skal kjararįš gęta innbyršis samręmis ķ starfskjörum žeim sem žaš įkvešur og aš žau séu į hverjum tķma ķ samręmi viš laun ķ žjóšfélaginu hjį žeim sem sambęrilegir geta talist meš tilliti til starfa og įbyrgšar. Viš įkvöršun launakjara skv. 4. gr. skal kjararįš sérstaklega gęta samręmis milli žeirra og žeirra kjara hjį rķkinu sem greidd eru į grundvelli kjarasamninga annars vegar og įkvaršana kjararįšs skv. 3. gr. hins vegar.
    Kjararįš skal ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši.

9. gr.
    Kjararįš skal įkvarša föst laun fyrir venjulega dagvinnu og önnur laun sem starfinu fylgja og kveša į um önnur starfskjör.
    Kjararįš skal viš śrlausn mįla taka tillit til venjubundins vinnuframlags og starfsskyldna umfram dagvinnu. Žaš śrskuršar hvaša aukastörf tilheyri ašalstarfi og hver beri aš launa sérstaklega.
    Viš įkvaršanir sķnar getur rįšiš tekiš tillit til sérstakrar hęfni er nżtist ķ starfi og sérstaks įlags og įbyrgšar er starfinu fylgir.
    Enn fremur skal kjararįš taka tillit til kvaša sem störfunum fylgja, svo og hlunninda og réttinda sem tengjast embętti og launum, svo sem lķfeyrisréttinda og rįšningarkjara.

10. gr.
    Kjararįš skal taka mįl til mešferšar žegar žvķ žykir žurfa og ętķš ef oršiš hafa verulegar breytingar į žeim launum ķ žjóšfélaginu sem höfš skulu til višmišunar samkvęmt lögum žessum eša į störfum žeirra sem śrskuršarvald žess tekur til.
    Eigi sjaldnar en įrlega skal kjararįš meta žaš hvort tilefni sé til breytinga į starfskjörum sem žaš įkvešur. Kjararįš getur žó įkvešiš aš įkvaršanir um innbyršis launahlutföll og heildarstarfskjör į įkvöršunarsviši rįšsins séu teknar sjaldnar, til dęmis žrišja eša fjórša hvert įr, en į milli slķkra grundvallarįkvaršana fylgi launabreytingar žeirra sem taka laun samkvęmt įkvöršun kjararįšs breytingum almennrar launavķsitölu sem rįšiš velur ķ samrįši viš Hagstofu Ķslands.
    Kjararįš skal birta įkvaršanir sķnar og śrskurši og įstęšur fyrir žeim opinberlega meš skipulegum og ašgengilegum hętti.
    Įkvöršunum og śrskuršum kjararįšs veršur ekki skotiš til annars stjórnvalds.

11. gr.
    Kostnašur viš kjararįš, žar į mešal laun kjararįšsmanna eftir įkvöršun fjįrmįlarįšherra, skal greišast śr rķkissjóši samkvęmt nįnari įkvöršun ķ fjįrlögum hvers įrs.

12. gr.
    Lög žessi öšlast žegar gildi. Jafnframt falla śr gildi lög nr. 120/1992, um Kjaradóm og kjaranefnd.

13. gr.
    Viš gildistöku laganna breytast eftirtalin įkvęši laga sem hér segir:
    1.     Ķ staš oršanna „Kjaranefnd eša Kjaradómi“ ķ 4. mgr. 2. gr. laga um rķkislögmann, nr. 51/1985, kemur: kjararįši.
    2.     Ķ staš oršanna „lög um Kjaradóm og kjaranefnd“ ķ 1. tölul. 2. mgr. 1. gr. og 1. tölul. 1. mgr. 19. gr. laga um kjarasamninga opinberra starfsmanna, nr. 94/1986, kemur: kjararįš.
    3.     Eftirfarandi breytingar verša į lögum um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins, nr. 70/1996:
            a.     Ķ staš oršanna „Kjaradóms eša kjaranefndar“ ķ 1. mgr. 9. gr. kemur: kjararįšs.
            b.     Ķ staš oršsins „kjaranefnd“ ķ 2. mgr. 9. gr. kemur: kjararįš.
            c.     Ķ staš oršanna „Kjaradómi og kjaranefnd samkvęmt žeim lögum sem um žį śrskuršarašila gilda“ ķ 39. gr. kemur: kjararįši, enda geti žau ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša samningsstöšu.
    4.     Eftirfarandi breytingar verša į lögum um Lķfeyrissjóš starfsmanna rķkisins, nr. 1/1997:
            a.     Ķ staš oršanna „lögum nr. 120/1992, um Kjaradóm og kjaranefnd“ ķ 1. mgr. 3. gr., 6. mgr. 23. gr. og 2. mgr. 35. gr. kemur: lögum um kjararįš.
            b.     Ķ staš oršanna „Kjaradóm, kjaranefnd“ ķ 6. mgr. 23. gr. kemur: įkvaršanir kjararįšs.
    5.     Eftirfarandi breytingar verša į lögum um Lķfeyrissjóš hjśkrunarfręšinga, nr. 2/1997:
            a.     Ķ staš oršanna „Kjaradóm, kjaranefnd“ ķ 5. mgr. 7. gr. kemur: įkvaršanir kjararįšs.
            b.     Ķ staš oršanna „lögum nr. 120/1992, um Kjaradóm og kjaranefnd“ ķ 5. mgr. 7. gr. og 2. mgr. 21. gr. kemur: lögum um kjararįš.
    6.     Ķ staš oršanna „Kjaradóm og kjaranefnd, nr. 120/1992, meš įoršnum breytingum“ ķ 4. mgr. 60. gr. laga um stöšu, stjórn og starfshętti žjóškirkjunnar, nr. 78/1997, kemur: kjararįš.
    7.     Ķ staš oršsins „Kjaranefnd“ ķ 2. mgr. 5. gr. laga um Neytendastofu og talsmann neytenda, nr. 62/2005, kemur: Kjararįš.
    8.     Ķ staš oršsins „Kjaradómi“ ķ 1. gr. laga um laun forseta Ķslands, nr. 10/1990, kemur: kjararįši.
    9.     Ķ staš oršsins „Kjaradómur“ ķ 3. mgr. 2. gr. laga um umbošsmann barna, nr. 83/1994, kemur: Kjararįš.
    10.     14. gr. laga um žingfararkaup alžingismanna og žingfararkostnaš, nr. 88/1995, oršast svo:
                Kjararįš įkvešur žingfararkaup skv. 1. gr., sbr. lög um kjararįš.
    11.     Ķ staš oršsins „Kjaradómi“ ķ 2. gr. laga um Rķkisendurskošun, nr. 86/1997, kemur: kjararįši.
    12.     Ķ staš oršsins „Kjaradómur“ ķ 4. mgr. 13. gr., 4. mgr. 23. gr. og 25. gr. laga um dómstóla, nr. 15/1998, kemur: Kjararįš.
    13.     Ķ staš oršsins „Kjaradómi“ ķ 2. mgr. 2. gr. laga um eftirlaun forseta Ķslands, rįšherra, alžingismanna og hęstaréttardómara, nr. 141/2003, kemur: kjararįši.

Įkvęši til brįšabirgša.
    Žrįtt fyrir įkvęši 5. gr. skulu allir žeir sem féllu undir śrskuršarvald Kjaradóms eša kjaranefndar samkvęmt lögum nr. 120/1992 žegar lög žessi öšlast gildi sęta kjaraįkvöršunum skv. 4. gr. žar til kjararįš hefur įkvešiš nįnar, sbr. įkvęši 4. og 5. gr., til hverra žessi hįttur į įkvöršun kjara skuli framvegis nį śt frį žeirri meginreglu aš kjör rķkisstarfsmanna skuli rįšast meš kjarasamningum žar sem žvķ veršur viš komiš.
    Strax eftir gildistöku žessara laga skal skipa kjararįš samkvęmt žeim. Skipun dómenda ķ Kjaradóm og nefndarmanna ķ kjaranefnd samkvęmt lögum nr. 120/1992 fellur nišur viš gildistöku žessara laga.

Athugasemdir viš lagafrumvarp žetta.

    Rķkisstjórnin skipaši hinn 30. janśar 2005 nefnd til aš fara yfir lög um Kjaradóm og kjaranefnd, nr. 120/1992. Nefndinni var fališ aš gera tillögur um breytingar į žeim lögum ķ ljósi reynslunnar og įbendinga sem fram hafa komiš um annmarka į žeim. Sérstaklega skyldi skošaš hvort įstęša vęri til aš breyta fyrirkomulagi launaįkvaršana Kjaradóms og kjaranefndar. Mešal annars skyldi hugaš aš žeim višmišunum og fyrirmęlum sem žessum śrskuršarašilum eru sett ķ lögum fyrir launaįkvaršanir sķnar. Žį skyldi einnig fariš yfir žaš hverra laun skuli įkvešin af sérstökum śrskuršarašilum og hvernig skipan žeirra skuli hįttaš.
    Ķ nefndinni voru Jón Siguršsson hagfręšingur, fyrrv. bankastjóri, formašur, skipašur įn tilnefningar, Pįll Žórhallsson, lögfręšingur forsętisrįšuneytinu, skipašur įn tilnefningar, Ašalsteinn Įrni Baldursson, tilnefndur af žingflokki Frjįlslynda flokksins, Svanfrķšur Inga Jónasdóttir, tilnefnd af žingflokki Samfylkingarinnar, Svanhildur Kaaber, tilnefnd af žingflokki Vinstri hreyfingarinnar – gręns frambošs, og Gunnar Björnsson og Žórunn Gušmundsdóttir, tilnefnd af žingflokki Sjįlfstęšisflokks. Starfsmašur nefndarinnar var Gušrśn Ósk Sigurjónsdóttir frį starfsmannaskrifstofu fjįrmįlarįšuneytis.
    Athugun nefndarinnar į lögunum um Kjaradóm og kjaranefnd beindist einkum aš fimm meginatrišum:
    1.     Hverra launakjör skuli įkvešin af lögbundnum śrskuršarašilum.
    2.     Hvaša almennar višmišanir fyrir launaįkvaršanir śrskuršarašila skuli tilgreindar ķ lögum.
    3.     Hvaša sérstök fyrirmęli önnur varšandi launaįkvaršanir śrskuršarašila skuli bundin ķ lögum.
    4.     Hvernig og hverja skuli skipa sem śrskuršarašila um laun og starfskjör rķkisstarfsmanna sem ekki hafa samningsbundin kjör.
    5.     Hvernig skuli skilgreina ķ lögum stjórnskipulega stöšu śrskuršarašila.
    Nefndin kannaši vandlega žessi fimm meginatriši og žróun löggjafar um žessi efni hér į landi frį žvķ lög um Kjaradóm voru fyrst sett meš lögum nr. 55/1962, um kjarasamninga opinberra starfsmanna. Meš žessum lögum var sś meginregla lögfest aš launakjör alls žorra rķkisstarfsmanna skyldu įkvešin meš kjarasamningum. Žrįtt fyrir žessa meginreglu hefur löggjafinn tališ žörf fyrir lögskipašan śrskuršarašila um launakjör sumra žeirra sem żmist er ekki fenginn samningsréttur eša kjósa aš neyta hans ekki og žeirra sem ešlis starfanna vegna er ekki tališ ęskilegt aš semji um sķn kjör. Launum margra ķ žessum hópi var skipaš meš lögum eša įkvöršunum rįšherra įšur en Kjaradómur var settur į fót. Upphaflega, ž.e. frį setningu laga nr. 55/1962, var žó hlutverk Kjaradóms ķ žessum efnum eingöngu aš įkveša kjör rįšherra og hęstaréttardómara įn undangenginna samninga. Ķ tķmans rįs fjölgaši žeim sem felldir voru undir śrskurš Kjaradóms. Ķ frumvarpinu til nśgildandi laga um Kjaradóm og kjaranefnd, nr. 120/1992, var aš žvķ stefnt aš fękka žeim sem Kjaradómur skyldi įkveša kjör og um leiš var settur į fót nżr śrskuršarašili, kjaranefnd, til aš įkveša kjör forstöšumanna helstu stofnana og fyrirtękja rķkisins auk tiltekinna embęttismanna, sem ekki hafa eša vilja hafa samningsrétt. Žessi tvķskipting hins lögbundna śrskuršarašila hefur haldist sķšan. Nokkurrar tilhneigingar hefur gętt til fjölgunar ķ hópi žeirra sem Kjaradómur og kjaranefnd įkveša kjör.
    Nefndin fékk į sinn fund formenn Kjaradóms og kjaranefndar til žess aš heyra įlit žeirra į reynslunni af löggjöfinni og fékk auk žess frį žeim skriflegar greinargeršir um framkvęmd gildandi laga um žessar stofnanir (sjį fylgiskjöl I og II). Žį komu į fund nefndarinnar talsmenn Alžżšusambands Ķslands og Samtaka atvinnulķfsins, Bandalags starfsmanna rķkis og bęja, Kennarasambands Ķslands, Bandalags hįskólamanna, Dómarafélags Ķslands, Prestafélags Ķslands, Félags prófessora viš Hįskóla Ķslands og Félags forstöšumanna rķkisstofnana. Nefndin kynnti sér žannig višhorf žeirra helstu félagasamtaka, sem lįta sig įkvaršanir hinna lögskipušu śrskuršarašila varša, til gildandi laga į žessu sviši. Žį kynnti nefndin sér žį tilhögun sem er viš lżši ķ žessum efnum ķ nįlęgum löndum, ekki sķst hvaš varšar įkvöršun žingfararkaups žingmanna žjóšžinganna ķ žessum löndum, og naut viš žį athugun ašstošar skrifstofu Alžingis auk starfsmannaskrifstofu fjįrmįlarįšuneytis. Enn fremur fékk nefndin įlit dr. Ragnhildar Helgadóttur, lektors viš Hįskólann ķ Reykjavķk, į žvķ hvernig ęskilegast vęri aš skilgreina stjórnskipulega stöšu lögbundins śrskuršarašila ķ lögum um hann (sjį fylgiskjal III).

1.    Hverra laun?
    Almennt samkomulag viršist vera um žaš aš meginreglan um kjaraįkvöršun rķkisstarfsmanna skuli vera kjarasamningar, ž.e. aš lögskipašur śrskuršarašili skuli taka til sem fęstra og ašeins žeirra sem gild rök męla meš aš falli undir slķka śrskurši ķ staš samningsbundinna kjara. Rökin fyrir žvķ aš hafa lögbundinn śrskuršarašila ķ staš kjarasamninga eru ķ meginatrišum tvenns konar:
    Annars vegar sé hér um aš ręša žjóškjörna menn, forseta Ķslands og alžingismenn, og ęšstu handhafa framkvęmdarvalds og dómsvalds, rįšherra og hęstaréttardómara, sem séu ķ fyrirsvari fyrir rķkiš ķ heild og žvķ sé ekki ešlilegt aš žeir semji viš rķkiš um sķn kjör. Hins vegar er hér um aš ręša menn sem gegna störfum sem ekki fylgir samnings- eša verkfallsréttur vegna ešlis starfanna żmist af öryggisįstęšum eša vegna žess aš žeir eru ķ fyrirsvari fyrir rķkiš ķ samskiptum viš rķkisstarfsmenn ķ kjaramįlum. Meš nokkurri einföldun mį segja aš kjör fyrri hópsins falli undir Kjaradóm en hins sķšari undir kjaranefnd samkvęmt nśgildandi lögum.
    Samkvęmt upplżsingum frį starfsmannaskrifstofu fjįrmįlarįšuneytisins féllu ķ október 2005 um 15.100 stöšugildi ķ launavinnslukerfi Fjįrsżslu rķkisins undir kjarasamninga hvaš varšar įkvöršun launa, Kjaradómur įkvaršaši launakjör u.ž.b. 140 en kjaranefnd réš kjörum fyrir tęplega 700. Žannig skiptust žessi tęplega 16.000 stöšugildi sem voru ķ rķkisžjónustu į žessum tķma eftir ašferš viš įkvöršun launa (sjį töflu). Af žessu mį sjį aš allur žorri rķkisstarfsmanna tekur laun samkvęmt kjarasamningum, eša 95% stöšugilda ķ október 2005.

Fjöldi stöšugilda rķkisstarfsmanna eftir ašferš
viš įkvöršun launa ķ október 2005.

(Fjįrmįlarįšuneytiš 31.1.2006.)
Kjarasamningar
ASĶ o.fl. 1.231
BSRB o.fl. 6.283
Hįskólahópur 7.583 15.097
Kjaradómur
Forseti Ķslands 1
Forsętisrįšherra 1
Rįšherrar 15
Žingmenn 67
Forseti hęstaréttar 1
Hęstaréttardómarar 8
Dómstjóri Hérašsdómi Reykjavķkur 2
Dómstjórar ašrir 7
Hérašsdómarar 31
Biskup Ķslands, rķkissaksóknari, rķkissįttasemjari, rķkisendurskošandi, umbošsmašur barna 5 138
Kjaranefnd
Forstöšumenn 340
Dżralęknar 18
Prestar 150
Prófessorar 187 695
Alls 15.930
Skżring: Fjöldi stöšugilda sżnir hversu mörg stöšugildi fylgja hverri įkvöršun. Skiptingin getur ekki veriš hįrnįkvęm m.a. vegna stašgengilslauna sem fylgja hverri įkvöršun tķmabundiš.
Athugasemd: Ofangreindar tölur eru śr launavinnslukerfi Fjįrsżslu rķkisins og nį žvķ ekki til starfsmanna į heilbrigšisstofnunum rķkisins utan Reykjavķkur.
        
    Mörkin milli žeirra sem sęta śrskuršum Kjaradóms annars vegar og kjaranefndar hins vegar eru aš nokkru leyti fljótandi vegna žess aš į sķšari įrum hafa bęst viš Kjaradómshópinn störf sem jafnvel ęttu heima hjį kjaranefnd. Sama gildir reyndar aš nokkru leyti um mörkin milli žeirra sem hafa samningsbundin kjör og hinna sem sęta śrskuršum kjaranefndar. Ķ frumvarpinu sem hér er gerš grein fyrir er tekiš į žessum vanda meš tvennum hętti:
    Ķ fyrsta lagi eru žeir fęrri sem falla undir śrskurš fullskipašs kjararįšs skv. 3. gr. en samkvęmt sambęrilegu įkvęši ķ gildandi lögum um Kjaradóm, en fullskipaš kjararįš er ķ žessu sambandi beinn arftaki Kjaradóms. Hér er žess freistaš aš hafa ķ žessum hópi eingöngu ęšstu rįšamenn žjóšarinnar auk dómara landsins vegna sérstöšu žeirra samkvęmt stjórnarskrįnni. Hér er einnig lagt til aš fullskipaš kjararįš įkveši kjör alžingismanna žótt algengast sé ķ žeim žingręšislöndum sem oftast eru höfš til samanburšar viš ķslenska stjórnarhętti aš žjóšžingin sjįlf beri alla įbyrgš į įkvöršun kjara žingmanna. Reyndar viršist algengasta ašferšin ķ žessum efnum ķ žessum hópi rķkja vera sś aš forsętisnefndir žinganna nefni utanžingsmenn til žess żmist beinlķnis aš įkveša žingfararkaupiš eša leggja fullmótaša tillögu um žaš fyrir žingiš eša forsętisnefnd til samžykktar. Žessari tilhögun ķ nįgrannalöndunum er nįnar lżst ķ fylgiskjali IV. Munurinn į fyrirliggjandi tillögu og žessari ašferš er ef til vill ekki żkja mikill auk žess sem ķ henni er gert rįš fyrir aukinni įbyrgš Alžingis į framkvęmdinni meš žvķ aš leggja til aš Alžingi kjósi žrjį kjararįšsmenn af fimm.
    Ķ öšru lagi er ķ frumvarpinu lagt til ķ 4. og 5. gr. aš kjararįš skilgreini nįnar mörkin milli žeirra sem taka laun skv. 4. gr. og žeirra sem semja um sķn kjör. Hér er lagt til aš fullskipaš kjararįš skeri śr um žaš hverjir falli undir žessi lagaįkvęši meš kjör sķn į grundvelli almennra sjónarmiša, ž.e. sżna žarf fram į aš laun fyrir tiltekin störf geti ekki rįšist meš venjulegum hętti ķ samningum įšur en į žaš er fallist aš žau eigi undir kjararįš. Meš žessum hętti er lagt til aš žaš verši venjulegt verkefni kjararįšs aš śrskurša um žessi mörk. Ešli mįlsins samkvęmt eru ašstęšur ķ žessum efnum, ž.e. hvaša störf geti meš heppilegum hętti tekiš samningsbundin kjör fremur en kjör įkvešin af lögskipušum śrskuršarašila, breytingum undirorpnar bęši vegna breytinga ķ verkahring rķkisins og vegna breytinga į vinnumarkaši. Af žessum įstęšum er ekki heppilegt aš įkveša meš lögum upptalningu starfa sem falla undir kjararįš nema ķ fįum skżrt afmörkušum tilfellum eins og greinir ķ 3. gr. frumvarpsins. Ęskilegur sveigjanleiki fęst ķ framkvęmd meš žvķ aš fela kjararįši žetta verkefni.

2.    Almennar višmišanir.
    Ķ 5. gr. gildandi laga um Kjaradóm og kjaranefnd eru skilgreindar helstu višmišanir og sjónarmiš sem śrskuršarašilinn skal gęta viš įkvaršanir sķnar. Lögš er įhersla į innbyršis samręmi ķ žeim kjörum sem įkvešin eru og jafnframt aš žessi kjör séu į hverjum tķma ķ samręmi viš laun ķ žjóšfélaginu hjį žeim sem sambęrilegir geta talist meš tilliti til starfa og įbyrgšar. Žessi įkvęši hafa stašiš óbreytt frį žvķ gildandi lög voru sett 1992. Įkvęši um innbyršis samręmi ķ kjörum sem įkvešin eru af Kjaradómi og kjaranefnd var lögfest meš lögum nr. 92/1986, um Kjaradóm, en allt frį žvķ aš fyrstu lög um kjarasamninga opinberra starfsmanna, nr. 55/1962, voru sett hefur hinum lögbundna śrskuršarašila veriš gert aš hafa hlišsjón af kjörum žeirra er vinna sambęrileg störf hjį öšrum en rķkinu.
    Meš tilkomu kjaranefndar meš nśgildandi lögum, nr. 120/1992, var bętt viš kröfunni um innbyršis samręmi milli žeirra launa sem nefndin įkvešur og žeirra launa hjį rķkinu sem įkvešin eru ķ kjarasamningum eša Kjaradómi. Žessum višmišunum um innra og ytra samręmi ķ kjörum er haldiš efnislega óbreyttum ķ žessu frumvarpi meš įkvęšum 8. og 9. gr. žess. Ekki viršist nein įstęša til žess aš breyta žessum įkvęšum enda hafa įkvaršanir kjararįšs žann tvķžętta tilgang aš įkveša žeim sem undir žęr falla sanngjörn kjör og tryggja rķkinu hęfa starfsmenn, sem vitaskuld gerir žį kröfu aš kjörin sem standa til boša séu samkeppnisfęr viš žaš sem almennt gerist į vinnumarkaši.
    Ķ 2. mįlsl. 5. gr. gildandi laga er įkvęši sem segir: „Enn fremur skal Kjaradómur taka tillit til žróunar kjaramįla į vinnumarkaši“. Ķ athugasemdum meš frumvarpinu sem varš aš lögum nr. 120/1992 var žetta įkvęši skżrt žannig aš žaš vęri hugsaš til žess „aš ekki sé hętta į aš śrskuršir Kjaradóms raski kjarasamningum žorra launafólks og stefni žar meš stöšugleika ķ efnahagslķfinu ķ hęttu. Jafnframt felur įkvęšiš ķ sér aš Kjaradómi ber, standi žannig į, aš taka tillit til launa- og kjarabreytinga į vinnumarkaši sem stafa af batnandi afkomu žjóšarbśsins, žó svo breytingarnar eigi sér ekki stoš ķ kjarasamningum. Kjaradómi ber žannig aš hafa hlišsjón af launastefnu į vinnumarkašnum en ekki móta hana“. Žessu įkvęši var meš öšrum oršum ętlaš aš vera eins konar almenn umgjörš um įkvaršanir Kjaradóms sem byggšar vęru į višleitni til žess aš tryggja bęši innra og ytra samręmi ķ kjaraįkvöršunum Kjaradóms. Ķ frumvarpinu um kjararįš sem hér er gerš grein fyrir er fylgt sömu stefnu og hśn reyndar ķtrekuš meš žvķ aš ķ sķšari mįlsgrein 8. gr. frumvarpsins er kvešiš enn skżrar aš orši um žetta efni en žar segir: „Kjararįš skal ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši“. Til žess aš leggja įherslu į aš hér er um almenna višmišun aš ręša en ekki einvöršungu vķsaš til sambęrilegra starfa į vinnumarkašnum er hér talaš um almenna žróun į vinnumarkaši auk žess sem žaš er įréttaš aš žessa sjónarmišs skuli ętķš gętt.

3.    Sérstök fyrirmęli.
    Ķ 6. og 11. gr. gildandi laga eru bein fyrirmęli til śrskuršarašila um hvaša laun og žętti launamyndunar žeir skuli įkveša. Hér er įhersla į žaš lögš aš įkvöršun kjara skuli taka til heildarlauna fyrir vinnuskyldu ķ föstu starfi žótt hśn fari fram śr venjulegri dagvinnu. Žį er ķ žessum greinum skżrt įkvešiš aš taka skuli tillit til kvaša sem störfunum fylgja svo og hlunninda og réttinda sem tengjast embętti og launum svo sem lķfeyrisréttinda og rįšningarkjara. Ķ fyrirliggjandi frumvarpi er žessum įkvęšum haldiš efnislega óbreyttum en steypt saman ķ 9. gr. žess viš žį einföldun sem veršur į lagatextanum viš sameiningu Kjaradóms og kjaranefndar ķ einni stofnun, kjararįši.
    Ķ fyrstu tveimur mįlsgreinum 12. gr. gildandi laga eru almenn įkvęši žess efnis aš śrskuršarašilar skuli taka mįl til mešferšar žegar žeim žykir žurfa og jafnan žegar verulegar breytingar hafa oršiš į višmišunarlaunum ķ žjóšfélaginu eša į störfum žeirra sem taka laun samkvęmt śrskuršum žeirra. Žį segir žar enn fremur aš śrskuršarašilar skuli kanna eigi sjaldnar en einu sinni į įri hvort tilefni sé til breytinga į kjörum sem žeir įkveša. Žessum įkvęšum er haldiš efnislega óbreyttum ķ žessu frumvarpi en įstęša er til žess aš benda į aš viš žaš aš Kjaradómi og kjaranefnd er steypt saman ķ eina stofnun, kjararįš, er komiš ķ veg fyrir žann vanda sem hlotist hefur af skörun kjaraįkvaršana žessara tveggja śrskuršarašila sem hafa tekiš sķnar įkvaršanir į mismunandi tķmum sem hefur stundum kallaš į tilvķsanir į vķxl žeirra į milli hvaš varšar tilefni til launabreytinga. Žį er kjararįši heimilaš ķ sķšari mįlsliš 2. mgr. aš taka grundvallarįkvaršanir um launakjör sem undir žaš heyra į žriggja til fjögurra įra fresti og binda žau vķsitölu žess į milli.
    Ķ 10. gr. frumvarpsins eru tvö nżmęli žar sem ķ tveimur sķšustu mįlsgreinum greinarinnar segir annars vegar aš kjararįš skuli birta įkvaršanir sķnar og śrskurši og įstęšur fyrir žeim opinberlega meš skipulegum og ašgengilegum hętti og hins vegar aš įkvöršunum og śrskuršum kjararįšs verši ekki skotiš til annars stjórnvalds. Um sķšarnefnda atrišiš veršur fjallaš nįnar hér aš nešan en um hiš fyrra er žaš aš segja aš ķ žvķ felst įrétting į upplżsingarskyldu śrskuršarašila um kjaraįkvaršanir į vegum rķkisins ķ almennum atrišum.

4.    Skipan śrskuršarašila.
    Žegar nśgildandi lög nr. 120/1992, um Kjaradóm og kjaranefnd, voru sett var hugmyndin meš skipun kjaranefndar sś aš hśn skyldi taka aš sér aš skipa kjörum forstöšumanna rķkisstofnana og żmissa embęttismanna annarra en žeirra sem Kjaradómur įkvešur kjör, ekki sķst til aš létta af Kjaradómi önnum vegna žeirra sķfelldu breytinga og įkvaršana sem fylgja žeim mikla fjölda starfa sem įšur sęttu śrskuršum Kjaradóms fyrir žann hóp sem fęršur var til kjaranefndar.
    Žessi verkaskipting hefur į margan hįtt heppnast vel. Ekki sķst hefur kjaranefnd tekist aš koma góšu skipulagi į mat starfa til launa į sķnu sviši. Sama gildir raunar um Kjaradóm.
    Hins vegar er ljóst aš tvķskipting śrskuršarašilans hefur haft ķ för meš sér vandamįl vegna mismunandi tķmasetninga viš įkvaršanir og krosstilvķsana žar sem įkvöršunarsvišin skarast. Žį hefur kjaranefnd sett į fót varanlegan skrifstofurekstur til žess aš geta sinnt sķnum stóra hópi en Kjaradómur hefur starfaš meš stopulli hętti og ekki fengiš ašstöšu til žess aš fylgjast jafnvel og samfellt meš sķnu verksviši. Śr žessu hvoru tveggja žarf aš bęta og žess vegna er lagt til meš žessu frumvarpi aš sameina starfsemi Kjaradóms og kjaranefndar ķ einni stofnun, kjararįši, sem ętti aš geta tryggt betri samfellu ķ starfi beggja.
    Afar mikilvęgt er aš sįtt rķki um skipan śrskuršarašila um kjaramįl helstu embęttismanna rķkisins.
    Ekki viršist vera įgreiningur um žaš hverjir skuli velja menn til žessa verks eša til hvaša tķma. Žess vegna er ķ 2. gr. žessa frumvarps lagt til aš sömu ašilar og vališ hafa menn ķ Kjaradóm og kjaranefnd skuli velja fimm menn ķ kjararįš sem leysa skal žessar tvo śrskuršarašila af hólmi. Hér er jafnframt lagt til aš Alžingi kjósi žrjį kjararįšsmenn af fimm en Hęstiréttur og fjįrmįlarįšherra skipi hvor sinn mann ķ rįšiš. Aukiš vęgi Alžingis viš val manna ķ kjararįš helgast af žvķ annars vegar aš hér er lagt til aš kjararįš įkveši žingfararkaup, sem ešlilegast viršist aš Alžingi beri mesta įbyrgš į, og hins vegar af žvķ aš žegar įkvaršanir Kjaradóms og kjaranefndar hafa valdiš uppnįmi og deilum hafa žęr einatt borist inn į vettvang Alžingis. Ef til vill mętti koma ķ veg fyrir slķkar deilur eša draga śr lķkum į žeim meš žvķ aš styrkja tengsl žingsins viš śrskuršarašilann, en žó žannig aš staša kjararįšs sem sjįlfstęšs, hlutlęgs śrskuršarašila sé varšveitt.
    Aš baki tillögunni um sameiningu Kjaradóms og kjaranefndar ķ kjararįši sem hér er fram lögš bśa žannig bęši hagkvęmni- og skilvirkniįstęšur og rök sem lśta aš žingręšislegri įbyrgš.

5.    Stjórnskipuleg staša kjararįšs.
    Skiptar skošanir eru mešal lögfręšinga į žvķ hvort Kjaradómur skuli talinn vera lögbundinn geršardómur sem starfi eftir žeim sérstöku mįlsmešferšarreglum sem um hann gilda ķ lögum į hverjum tķma eša hvort hann skuli talinn stjórnsżslunefnd meš śrskuršarvald, en žessi skilgreining getur skipt verulegu mįli, eins og segir ķ greinargerš formanns Kjaradóms, Garšars Garšarssonar hrl., til nefndarinnar sem samiš hefur žetta frumvarp (fylgiskjal I). Garšar ašhyllist žį skošun aš rétt sé aš lķta į Kjaradóm sem lögbundinn geršardóm. Annar dómandi ķ Kjaradómi um margra įra skeiš, Jón Sveinsson hrl., kemst aš žeirri nišurstöšu ķ grein sem birtist į įrinu 2002 aš: „Ešlilegra viršist aš lķta į Kjaradóm sem sjįlfstęša lögbundna stjórnsżslunefnd fremur en lögbundinn višvarandi geršardóm eša žį sambland af žessu tvennu.“ Af žessum sökum leitaši nefndin įlits dr. Ragnhildar Helgadóttur, lektors viš lagadeild Hįskólans ķ Reykjavķk (fylgiskjali III). Nišurstaša Ragnhildar er andstęš įliti formanns Kjaradóms. Hśn telur aš nęst lagi sé aš lķta į Kjaradóm, og žar meš vęntanlega kjararįš, sem stjórnsżslunefnd meš śrskuršarvald um kjör tiltekinna ęšstu embęttismanna rķkisins. Hśn bendir į aš ęskilegt sé aš kveša skżrt aš orši um žaš aš śrskuršum kjararįšs verši ekki skotiš til annars stjórnvalds. Žetta er einmitt gert ķ sķšustu mįlsgrein 10. gr. ķ frumvarpi žvķ sem hér er gerš grein fyrir. Žarflaust viršist aš taka afstöšu til žess hvort heldur skuli flokka kjararįš sem „lögbundinn geršardóm meš sérstakri mįlsmešferš“ eša „lögbundna stjórnsżslunefnd meš śrskuršarvald“.
    Žaš sem mįli skiptir er ekki žessi fręšilega flokkun heldur efnislega žaš aš śrskuršum og įkvöršunum rįšsins verši ekki skotiš til annars stjórnvalds.

Athugasemdir viš einstakar greinar frumvarpsins.

Um 1. gr.
    Ķ greininni er męlt fyrir um meginverkefni kjararįšs. Rįšiš įkvešur meš bindandi hętti laun og starfskjör ęšstu handhafa rķkisvalds og žeirra rķkisstarfsmanna sem svo hįttar til um vegna ešlis starfa žeirra eša samningsstöšu aš launakjör geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt. Hér er auk kjarasamninga vķsaš til einstaklingsbundinna samninga. Meginreglan į vinnumarkaši hvort sem er hjį hinu opinbera eša einkaašilum hlżtur aš vera samningsfrelsi og aš laun og starfskjör įkvešist ķ frjįlsum samningum. Undantekninguna sem lög žessi męla fyrir um veršur aš skżra žröngt.

Um 2. gr.
    Ķ greininni er kvešiš į um skipan kjararįšs. Alžingi kżs meiri hluta rįšsmanna, eša žrjį, en Hęstiréttur og fjįrmįlarįšherra skipa einn fulltrśa hvor. Sami hįttur er hafšur į viš skipan varamanna. Žaš fyrirkomulag aš hinar žrjįr greinar rķkisvaldsins komi aš skipun rįšsins er til žess falliš aš stušla aš fjölbreyttum bakgrunni rįšsmanna og tryggja sjįlfstęši rįšsins ķ heild gagnvart hverjum og einum žętti rķkisvaldsins. Sś tilhögun aš Alžingi kjósi meiri hluta rįšsmanna endurspeglar įbyrgš žingsins į žeim mikilvęgu įkvöršunum sem rįšinu er ętlaš aš taka.
    Til aš undirstrika sjįlfstęši rįšsins er kvešiš į um aš žaš velji sér sjįlft formann og varaformann og setji sér starfsreglur. Įkvęši 4. mgr. 10. gr. um aš įkvaršanir og śrskuršir kjararįšs séu endanleg į stjórnsżslustigi renna enn frekari stošum undir sjįlfstęši rįšsins.
    Ekki er męlt fyrir um almenn hęfisskilyrši rįšsmanna en ętla mį aš til rįšsmennsku veljist eingöngu valinkunnir einstaklingar sem njóta trausts til hinna vandasömu verka sem žeim eru falin. Gengiš er śt frį žvķ aš rįšsmašur vķki sęti ef hann er vanhęfur til aš taka žįtt ķ mešferš tiltekins mįls ķ samręmi viš įkvęši stjórnsżslulaga.

Um 3. gr.
    Ķ greininni er męlt fyrir um žaš hverjir ęšstu handhafar rķkisvalds heyri undir fullskipaš kjararįš.
    Fullskipaš kjararįš gegnir einkum tvķžęttu hlutverki. Žaš įkvešur laun ęšstu handhafa rķkisvalds, sem taldir eru upp ķ greininni. Jafnframt įkvešur fullskipaš kjararįš hverjir heyri undir rįšiš aš svo miklu leyti sem žaš er ekki lögįkvešiš, sbr. 5. gr. frumvarpsins.
    Žriggja manna kjararįš, ž.e. formašur og tveir ašrir rįšsmenn, įkveša laun annarra rķkisstarfsmanna er heyra undir rįšiš. Ķ samanburši viš nśgildandi fyrirkomulag žar sem tvęr ólķkar stofnanir koma aš kjaraįkvöršun žessara starfsmanna ętti samręmi ķ launaįkvöršunum aš vera betur tryggt. Jafnframt gefst rįšinu fęri į sveigjanlegu starfsfyrirkomulagi, žannig aš ekki žurfi aš kalla til alla fimm rįšsmenn žegar įkvaršanir eru teknar um laun annarra rķkisstarfsmanna en žeirra sem heyra undir žessa grein.

Um 4. gr.
    Ķ greininni er męlt fyrir um žaš hvernig stašiš skuli aš įkvöršun launa annarra sem heyra undir rįšiš en žeirra sem tilgreindir eru ķ 3. gr. og aš frįtöldum lögreglumönnum, tollvöršum og fangavöršum en um laun žeirra er samiš ķ kjarasamningum, sbr. 39. gr. laga um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins, nr. 70/1996. Žį ber aš geta žess aš forsętisnefnd Alžingis įkvešur laun umbošsmanns Alžingis skv. 1. mgr. 13. gr. laga nr. 85/1997 og er ekki lögš til breyting į žvķ.
    Jafnframt kemur fram ķ 4. gr. hverjir ašrir en ęšstu handhafar rķkisvalds, sbr. 3. gr., skuli heyra undir lögin. Meginreglan er sś aš žaš eru žeir embęttismenn og rķkisstarfsmenn sem svo er hįttaš um aš laun žeirra og starfskjör geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša misvęgis samningsstöšu, sbr. einnig 1. gr. Fullskipaš kjararįš, sbr. 5. gr., įkvešur hverjir uppfylli žetta skilyrši.
    Ķ 2. mgr. kemur fram hvernig stašiš skuli aš skipan žriggja manna kjararįšs. Formašur velur meš sér tvo śr hópi ašalrįšsmanna, og eftir atvikum vararįšsmanna. Žannig aš įvallt sé ķ žriggja manna kjararįšinu einn rįšsmašur skipašur af fjįrmįlarįšherra og annar skipašur af Alžingi.

Um 5. gr.
    Fullskipaš kjararįš sker śr um žaš hverjir falla undir įkvęši 4. gr. Viš mat į žvķ er ešlilegt aš m.a. sé horft til žess hvaša störf eru talin žess ešlis aš žau séu undanžegin verkfalli skv. 19. gr. laga nr. 94/1986, um kjarasamninga opinberra starfsmanna. Er ešlilegt aš horft sé til žess annars vegar hverjir gegna störfum sem ekki mega falla nišur ķ verkföllum og hins vegar hverjir gegna störfum sem fela ķ sér fyrirsvar fyrir rķkiš ķ samskiptum viš starfsmenn ķ kjaramįlum. Eins og įkvęši til brįšabirgša ber meš sér skulu allir žeir sem féllu undir śrskuršarvald Kjaradóms eša kjaranefndar samkvęmt lögum nr. 120/1992 žegar frumvarpiš veršur aš lögum sęta kjaraįkvöršunum skv. 4. gr. žar til kjararįš hefur fellt śrskurš į grundvelli 5. gr. Samžykkt frumvarpsins mun žvķ ekki fyrst um sinn leiša til neinna breytinga į žvķ hverjir falli undir hinn lögbundna śrskuršarašila. Žegar fram lķša stundir mį hins vegar vęnta žess aš kjararįšiš meti žaš hvort įstęša sé til aš žrengja žann hóp.
    Žess ber aš geta aš um suma embęttismenn eru sérįkvęši ķ lögum um aš laun žeirra skuli įkvöršuš af Kjaradómi eša kjaranefnd (veršur kjararįši) og į mešan svo er bindur žaš aš sjįlfsögšu hendur rįšsins.

Um 6. gr.
    Įkvęši greinarinnar byggjast į gömlum merg og er ętlaš aš tryggja fagleg vinnubrögš kjararįšs, aš mįl séu hęfilega rannsökuš įšur en įkvaršanir eru teknar og aš talsmönnum žeirra sem ķ hlut eiga gefist kostur į aš koma sķnum sjónarmišum aš.
    Įkvęši, sem ķ gildandi lögum įttu einungis viš um kjaranefnd, eins og varšandi rétt talsmanna žeirra sem undir nefndina heyra til aš leggja fram greinargeršir, munu nś taka til allra sem undir kjararįš falla.

Um 7. gr.
    Naušsynlegt getur veriš aš kvešja sérfróša menn til kjararįšs til rįšuneytis um śrlausn mįla.

Um 8. gr.
    Ķ žessari grein er aš finna efnislega žau įkvęši sem eru ķ 5. og 10. gr. gildandi laga um Kjaradóm og kjaranefnd. Hér er žessum įkvęšum steypt saman ķ eina grein en efnislega haldiš óbreyttum žar sem įhersla er lögš į innra sem ytra samręmi ķ launaįkvöršunum rįšsins.
    Ķ sķšari mįlsgrein er skerpt į žvķ aš kjararįš skuli viš įkvaršanir sķnar ętķš taka tillit til almennrar žróunar kjaramįla į vinnumarkaši. Žessu įkvęši er ętlaš aš mynda almenna umgjörš um įkvaršanir rįšsins ķ einstökum greinum og veita žannig ašhald.

Um 9. gr.
    Ķ greininni eru įkvęši um hvaš felist ķ launaįkvöršun kjararįšs. Er žar fylgt allnįkvęmlega oršalagi 6. og 11. gr. laga nr. 120/1992. Žó er tekiš sérstaklega fram ķ 3. mgr. aš viš įkvaršanir sķnar geti rįšiš tekiš tillit til įbyrgšar er starfi fylgir. Liggur ķ hlutarins ešli aš žar er eitt žeirra atriša sem rétt er aš lķta til viš įkvöršun launa.

Um 10. gr.
    Įkvęši 1. og 2. mgr. 10. gr. eru snišin eftir įkvęši 12. gr. laga nr. 120/1992 um žaš hvenęr kjararįš skuli hefjast handa.
    Meginreglan er sś aš kjararįš skuli aš minnsta kosti įrlega meta žaš hvort tilefni sé til breytinga į launum og starfskjörum sem žaš įkvešur. Žaš nżmęli er ķ sķšari mįlsliš 2. mgr. aš heimila kjararįši aš taka grundvallarįkvaršanir um laun tiltekinna hópa į žriggja til fjögurra įra fresti og binda žau vķsitölu žess į milli. Kjararįš kann aš vilja nżta sér žessa heimild varšandi til dęmis žingmenn, rįšherra og forseta Ķslands. Žessi hópur hefur sérstöšu aš mörgu leyti. Ešli starfanna er sérstakt žvķ žeir sem hér um ręšir njóta minna starfsöryggis en ašrir og sękja umboš sitt meš beinum hętti til žjóšarinnar. Žį hefur löngum stašiš meiri styr um launaįkvaršanir til žeirra en annarra. Žykir žvķ rétt aš gefa kjararįši fęri į žvķ aš taka launaįkvaršanir žeirra meš žeim sérstaka hętti er ķ įkvęšinu greinir. Žessi leiš kynni aš vera til žess fallin aš auka sįtt um žessar launaįkvaršanir.
    3. mgr. er nżmęli. Kjararįši ber aš birta opinberlega og meš ašgengilegum hętti įkvaršanir sķnar og śrskurši. Er žaš ķ samręmi viš nśtķšarvišhorf um gagnsęi ķ störfum stjórnvalda og jafnframt til žess falliš aš efla traust til rįšsins. Tekiš er sérstaklega fram aš įkvaršanir og śrskuršir skuli rökstuddir enda er žaš mikilvęgt til žess aš žeir sem įkvaršanir varša og almenningur allur skilji į hverju žęr eru byggšar. Žį kemur fram aš birting skuli gerast meš skipulegum hętti og er žar vķsaš til žess til dęmis aš gęta skuli aš žvķ aš birta ekki aš óžörfu upplżsingar um persónuleg mįlefni.
    Įstęša žykir aš geta žess sérstaklega ķ 4. mgr. aš įkvöršunum og śrskuršum kjararįšs verši ekki skotiš til annars stjórnvalds. Er žaš ķ samręmi viš stefnumörkun žį er liggur aš baki frumvarpinu öllu aš stjórnskipuleg staša kjararįšs sé skżr og aš žaš fari meš endanlegt śrskuršarvald į stjórnsżslustigi.

Um 11. og 12. gr.
    Greinarnar žarfnast ekki skżringa.

Um 13. gr.
    Meš įkvęšinu er öšrum lögum žar sem vķsaš er til Kjaradóms og kjaranefndar breytt til samręmis viš įkvęši žessa frumvarps.

Um įkvęši til brįšabirgša.
    Ķ 1. mgr. brįšabirgšaįkvęšis er męlt fyrir um aš žrįtt fyrir 5. gr. sem gerir rįš fyrir aš fullskipaš kjararįš śrskurši hverjir heyri undir rįšiš aš svo miklu leyti sem žaš er ekki lögįkvešiš skuli allir žeir sem féllu undir śrskuršarvald Kjaradóms eša kjaranefndar skv. lögum nr. 120/1992 sęta kjaraįkvöršun skv. 4. gr. uns annaš er įkvešiš.
    Ķ 2. mgr. er męlt fyrir um aš skipa skuli nżtt kjararįš žegar eftir gildistöku laganna. Skipun dómenda ķ Kjaradómi og nefndarmanna ķ kjaranefnd fellur nišur žegar lögin taka gildi.

Fylgiskjal I.

Garšar Garšarsson:

Greinargerš formanns Kjaradóms
til nefndar um athugun į lögum nr. 120/1992.
I.

    Kjaradómur var settur į stofn meš lögum nr. 55/1962 um kjarasamninga opinberra starfsmanna. Ķ 4. gr. žeirra laga sagši aš launakjör [flestra] starfsmanna rķkisins skuli įkvešin meš kjarasamningum. Žó įttu laun rįšherra og hęstaréttardómara aš įkvešast af Kjaradómi įn undangenginna samninga. Af lögunum mįtti leiša, aš Kjaradómur vęri lögskipašur varanlegur geršardómur og störfum hans lauk ekki eftir töku einstakrar kjaraįkvöršunar.
    Nż lög um kjarasamning opinberra starfsmanna voru sett į įrinu 1973, ž.e. lög nr. 46/ 1973. Žar voru įfram įkvęši um Kjaradóm. Smįvęgilegar breytingar voru geršar į žessum lögum meš lögum nr. 58/1977 og sķšar, en žęr skipta ekki mįli hér. Skipan og hlutverk Kjaradóms var aš efni til óbreytt frį žvķ sem veriš hafši ķ lögum nr. 55/1962 allt til gildistöku laga nr. 92/1986.
    Meš lögum nr. 94/1986 er lögum um kjarasamninga opinberra starfsmanna breytt mikiš. Er žar m.a. męlt fyrir um verkfallsrétt opinberra starfsmanna. Verkfallsheimildin og samningsrétturinn nįšu žó ekki til allra opinberra starfsmanna, ž.į m. ekki til tiltekinna ęšstu stjórnenda, sem upp voru taldir ķ 2. mgr. 1. gr. laganna, en um žį var sagt aš starfskjör žeirra skyldu įkvešin af Kjaradómi. Įkvęši um Kjaradóm voru žó felld śr lögunum (ž.e. lögum nr. 94/1986) og sett sérstök lög um Kjaradóm, lög nr. 92/1986.
    Meš žessum nżju lögum verša grundvallarbreytingar į starfsemi Kjaradóms. Hlutverk hans breytist śr žvķ aš vera lögbundinn geršardómur sem vęri til taks ef rķkiš nęši ekki samningum viš starfsmenn sķna ķ žaš aš honum er ętlaš skv. 2. gr. laganna aš įkveša launakjör tiltekinna ęšstu embęttismanna. Žį er žvķ bętt viš ķ 3. gr., aš Kjaradómur skuli og įkveša um laun og starfskjör žeirra sem honum er fališ meš öšrum lögum. Um žetta atriši segir ķ almennum athugasemdum viš frumvarpiš, „… eins žykir rétt aš til sé dómstóll sem žessi sem unnt er aš fela aš skera śr um kjaradeilu meš sérstökum lögum eša samkomulagi ašila aš deilunni.“
    Žarna er sagt berum oršum aš Kjaradómur sé dómstóll, en ķ ummęlum um hann įšur, hvort sem var ķ athugasemdum meš frumvörpum eša umręšum į žingi var ętķš talaš um geršardóm. Skiptar skošanir eru hins vegar milli fręšimanna um žaš hvort Kjaradómur skuli talinn geršardómur sem starfi eftir žeim sérstöku mįlsmešferšarreglum sem um hann gilda ķ lögum į hverjum tķma eša hvort Kjaradómur er stjórnsżslunefnd meš śrskuršarvald, en žessi skilgreining getur skipt verulegu mįli.
    Kjaradómi voru einnig settar nżjar mįlsmešferšarreglur meš lögum nr. 92/1986. Sagt var aš Kjaradómur afli sér af sjįlfsdįšum naušsynlegra gagna og upplżsinga og sé honum rétt aš krefjast skżrslna, munnlegra og skriflegra af einstökum mönnum, en samhljóša įkvęši voru ķ eldri lögum. Hins vegar voru felld nišur įkvęšin um žaš aš ašilar skyldu leggja kröfugeršir sķnar fyrir dóminn og reifa mįliš rękilega ķ greinargeršum og munnlega. Enn fremur voru felld nišur žau įkvęši eldri laganna sem sögšu aš įkvaršanir Kjaradóms vęru ķgildi kjarasamnings.
    Meš lögum nr. 120/1992 um Kjaradóm og kjaranefnd voru enn geršar grundvallarbreytingar į starfsemi Kjaradóms. Verulega var fękkaš žeim ašilum sem taka laun samkvęmt įkvöršunum Kjaradóms, en nżr ašili, kjaranefnd, var sett į fót til aš taka įkvöršun um starfskjör forstöšumanna stęrri stofnana og fyrirtękja rķkisins og tiltekinna embęttismanna sem ekki hafa eša vilja hafa samningsrétt.
    Ķ frumvarpi žvķ sem sķšar varš aš lögum nr. 120/1992 var gert rįš fyrir žvķ aš Kjaradómur įkvęši laun forseta Ķslands, žingmanna, rįšherra og hęstaréttar- og hérašsdómara. Var žessi hópur takmarkašur viš žį ašila, sem ęskilegt var tališ aš framkvęmdarvaldiš fjallaši ekki um, ž.e. forseta, rįšherra og žingmenn. Hvaš varšaši dómara žį voru žeir taldir hafa slķka sérstöšu umfram ašra embęttismenn samkvęmt stjórnarskrįnni aš rétt vęri aš Kjaradómur fjallaši um mįl žeirra en ekki kjaranefnd. Žessari grein frumvarpsins var breytt ķ mešförum žingsins og įkvešur Kjaradómur laun nokkurra ęšstu embęttismanna žjóšarinnar auk framangreindra, eins og žegar hefur veriš fjallaš um.

II.
    Ķ lögum nr. 120/1992 um Kjaradóm og kjaranefnd segir oršrétt: „Viš śrlausn mįla skal Kjaradómur gęta innbyršis samręmis ķ starfskjörum žeim sem hann įkvešur og aš žau séu į hverjum tķma ķ samręmi viš laun ķ žjóšfélaginu hjį žeim sem sambęrilegir geta talist meš tilliti til starfa og įbyrgšar.“
    Af framangreindu er ljóst aš Kjaradómi er ętlaš žaš hlutverk aš meta vinnuframlag manna sjįlfstętt til fjįr. Meginverkefni Kjaradóms er aš įkvarša laun til ęšstu fulltrśa hins žrķskipa valds. Störf hluta žess hóps eiga sér ekki skżrar hlišstęšur į hinum almenna vinnumarkaši svo sem störf forseta Ķslands og biskups Ķslands, rįšherra svo og alžingismanna og -kvenna. Öšru mįli gegnir um dómara og embęttismenn sem undir Kjaradóm heyra, aušveldara er aš finna višmiš fyrir žann hóp.
    Skal nś vikiš aš hverjum žessara ašila eša hópi fyrir sig.

III. Forseti Ķslands.
    Žann 25. jślķ įriš 2000 kvaš Kjaradómur upp śrskurš um laun forseta Ķslands. Tilefni žess śrskuršar var įkvöršun Alžingis um aš afnema skattfrelsi launa forseta Ķslands, en žess höfšu žeir notiš er gengt höfšu žvķ starfi frį stofnun lżšveldisins. Ķ śrskuršinum eru fyrst rakin įkvęši 9. gr. stjórnarskrįrinnar um aš laun forseta skuli įkvešin meš lögum og greidd af rķkisfé. Enn fremur aš óheimilt sé aš lękka greišslur žessar til forseta kjörtķmabil hans. Sķšan eru rakin żmis lagafyrirmęli sem gilt hafa um laun forseta, ž.m.t. žau sem lutu aš skattfrelsi eigna og tekna hans og žau įhrif sem afnįm žeirra felur į launakjör forsetans. Sķšan segir: „Lög nr. 84/2000 verša ekki skilin svo aš ętlun löggjafans hafi veriš aš lękka laun forseta Ķslands frį žvķ sem nś er. Kjaradómur telur aš engar forsendur hafi veriš til aš breyta launum forsetans, ef ekki hefšu komiš til umręddar lagabreytingar. Viš įkvöršun sķna hefur Kjaradómur žvķ reynt aš komast sem nęst žvķ aš halda kjörum forsetans óbreyttum, aš öllu virtu.
    Kjaradómur tekur fram aš hann telur ekki tilefni til aš breyta launum annarra žeirra sem hann įkvaršar laun vegna žessarar launaįkvöršunar.“

    Af žessu mį sjį aš sem afleišingu af lagabreytingum, sem Alžingi hefur aš sjįlfsögšu stašiš fyrir, getur Kjaradómur žurft aš endurmeta hvaš teljist hęfileg laun fyrir tiltekinn starfa. Žess skal getiš aš laun forseta Ķslands hafa ekki alltaf hękkaš meš sama hętti og laun annarra frį žvķ žessi śrskuršur var kvešinn upp, žar sem žęr forsendur sem Kjaradómur gefur sér um launabreytingar annarra ašila eiga ekki viš um embętti forseta Ķslands.

IV. Alžingismenn og rįšherrar.
    Kjaradómur hefur margsinnis vikiš sérstaklega aš žingmönnum og rįšherrum ķ śrskuršum sķnum. Ķ śrskurši sķnum frį 8. maķ 1999 fjallar Kjaradómur um žį sérstöšu žessa hóps, aš hann er kjörinn til starfa sinna og nżtur launa śr rķkissjóši, įn žess žó aš viškomandi séu rķkisstarfsmenn. Sķšan segir: „Žingmenn og rįšherrar vinna mörg mikilvęgustu störfin ķ žjóšfélaginu. Žessi hópur mótar stefnuna ķ žjóšmįlum og sér um aš koma stefnumįlunum ķ framkvęmd. Žetta eru ęšstu umbošsmenn tveggja greina hins žrķskipta valds. Miklu varšar aš til žingmennsku og rįšherrastarfa veljist hiš hęfasta fólk. Vandlega veršur aš gęta žess aš launakjör verši ekki aš fyrirfram hindrun sem fęli žį bestu og hęfustu frį žvķ aš gefa sig aš žessum mikilvęgu störfum. Einnig er afar mikilvęgt, aš žeir sem sinna žessum störfum séu ekki, vegna starfanna, ķ žeirri hęttu aš verša öšrum hįšir vegna fjįrhagsstöšu sinnar.“
    Ķ śrskurši frį 10. maķ 2003 eru ofangreind sjónarmiš Kjaradóms įréttuš. Segir žar m.a.: „Alžingismenn og rįšherrar vinna įbyrgšarmikil störf. Žessi hópur mótar stefnuna ķ žjóšmįlum og sér um aš koma stefnumįlunum ķ framkvęmd. Kjaradómur tók ķtarlega rökstudda įkvöršun um laun žeirra į kjördag 1999 og frį žeim tķma hafa laun žeirra tekiš sömu breytingum og laun flestra annarra žeirra sem Kjaradómur įkvaršar laun. Meš hlišsjón af žeirri breytingu sem nś veršur į launaįkvöršunum embęttismanna telur Kjaradómur ešlilegt, til samręmis, aš taka nżja grundvallarįkvöršun um launakjör žingmanna og rįšherra. Viš žį įkvöršun hefur Kjaradómur litiš til žess aš fella žingfararkaupiš aš žeirri samręmingu sem stefnt er aš meš śrskurši žessum og įbyrgš og ešli starfans.“
    Sś samręming sem Kjaradómur vķsar žarna til er upptaka nżrrar launatöflu en fyrir henni er gerš grein ķ umręddum śrskurši, sem er grundvallarśrskuršur sem Kjaradómur hefur byggt sķšari įkvaršanir sķnar į. Nįnar veršur vikiš aš žessari launatöflu sķšar.
    Ķ śrskuršinum frį 10. maķ 2003 segir ķ beinu framhaldi af ofangreindri tilvitnun: „Til skżringa er rétt aš geta žess, aš til višbótar žingfararkaupi fį alžingismenn greiddan žingfararkostnaš, sbr. II. kafla laga nr. 88/1995 um žingfararkaup alžingismanna og žingfararkostnaš, samkvęmt įkvöršun forsętisnefndar Alžingis. Forseti Alžingis nżtur sömu launa- og starfskjara og rįšherrar, sbr. 2. gr. s.l. Varaforsetar žingsins, formenn žingnefnda og žingflokka fį 15% įlag į žingfararkaup, sbr. 3. gr. žingfararkaupslaga. Ekki er greitt fyrir setu ķ nefndum žingsins og ekki hefur tķškast aš įkvarša žingmönnum greišslur fyrir vinnu utan venjulegs dagvinnutķma, en mikiš af žeirra störfum er unniš utan hans. Sama gildir um rįšherra og hefur Kjaradómur auk žess tekiš žį įkvöršun, aš rįšherrum sé ekki greidd žóknun žó žeir sitji ķ nefndum į vegum rķkisins. Til žess getur komiš meš alžingismenn, ef žeir sitja ķ nefndum utan žingsins, en žaš er žį ętķš sérstök įkvöršun Kjaradóms hvort žaš beri aš launa sérstaklega.“
    Rétt er aš taka žaš fram, aš meš 23. gr. laga nr. 141/2003 gerši Alžingi breytingar į lögum um žingfararkaup og žingfararkostnaš m.a. žannig aš nś fį formenn stjórnmįlaflokka greitt 50% įlag į žingfararkaup, en höfšu žaš ekki įšur. Athyglisvert er aš ķ nefndarįliti meiri hluta allsherjarnefndar um frumvarp sem varš aš lögum nr. 141/2003 sagši: „Meiri hlutinn leggur jafnframt įherslu į aš tekiš verši til athugunar hvort gera skuli breytingar į lögum um Kjaradóm žannig aš hann geti framvegis įkvaršaš įlag į žingfararkaup ķ staš žess aš sś įkvöršun sé ķ höndum žingmanna sjįlfra. Meiri hlutinn telur ešlilegt ķ ljósi žess aš Kjaradómur įkvešur samkvęmt gildandi lögum žingfararkaup įkveši hann einnig kjör žingmanna ķ heild sinni. Ķ žvķ sambandi bendir meiri hlutinn į aš skoša žurfi sérstaklega hverjir eigi aš fį slķkt įlag greitt og hvort greiša skuli įlagsgreišslur til einstakra alžingismanna fyrir aš sinna fleiri trśnašarstörfum en einu fyrir stjórnmįlaflokk hverju sinni“.     Kjaradómur mat žaš svo įriš 2003, aš ešlilegt vęri aš žingfararkaup nęmi sömu fjįrhęš og Kjaradómur įkvaš hérašsdómurum sem dagvinnulaun, enda eru žessir hópar hlišsettir handhafar tveggja žįtta hins žrķskipta valds. Kjaradómur rašaši alžingismönnum žvķ ķ launaflokk 130 ķ launatöflu sinni. Um ašrar hlišstęšur mį nefna laun skólameistarar żmissa framhaldsskóla, forstöšumanna nokkurra heilbrigšisstofnana og mešalstórra rķkisstofnana, svo dęmi séu tekin.
    Ķ samręmi viš fyrirmęli ķ lögum 120/1992 um innbyršis samręmi ķ starfskjörum žeim sem Kjaradómur įkvaršar hefur Kjaradómur įkvešiš aš rįšherrar hafi įlag į žingfararkaup, en žingfararkaup er innifališ ķ launum rįšherra. Nema laun forsętisrįšherra u.ž.b. tvöföldu žingfararkaupi en laun annarra rįšherra eru nokkru lęgri.

V. Dómarar.
    Meš lögum nr. 92/1989 um ašskilnaš dómsvalds og umbošsvalds ķ héraši, sem tóku gildi 1. jślķ 1992, uršu grundvallarbreytingar į skipan dómstóla. Allt fram aš žeim tķma gegndu sżslumenn og bęjarfógetar utan Reykjavķkur ķ senn störfum lögreglustjóra, innheimtumanns rķkissjóšs og dómstörfum. Viš nokkur stęrri embęttin voru žó starfandi hérašsdómarar, en žar var žó ekki um „sjįlfstęša“ dómstóla aš ręša ķ venjulegri merkingu žess oršs. Žann 1. jślķ 1992 tóku svo til starfa įtta hérašsdómstólar, en umdęmi žeirra skipast landfręšilega. Uršu viš žaš verulegar breytingar į störfum žeirra manna sem viš žį störfušu.
    Meš lögum nr. 15 frį 25. mars 1998 um dómstóla voru svo geršar verulegar breytingar į allri skipan dómstóla į Ķslandi. Ķ frumvarpi aš lögunum sagši aš megintilgangur laganna vęri aš auka sjįlfstęši dómstóla og dómenda. Žį var starfsskyldum hérašsdómara og eftir atvikum starfsvettvangi žeirra breytt ķ veigamiklum atrišum. Eru hérašsdómarar nś ekki rįšnir aš įkvešnum hérašsdómstóli, svo sem veriš hafši. Mega nżskipašir hérašsdómarar eiga von į žvķ aš žeim verši gert aš flytja bśferlum milli umdęma og allir dómara mega eiga von į aš vera kvaddir til dómstarfa viš hvaša hérašsdómstól sem er. Embętti dómarafulltrśa voru lögš nišur en ķ žeirra staš komu ašstošarmenn sem ekki fara meš dómsvald. Žį er ekki lengur gert rįš fyrir sérstakri greišslu fyrir setu dómara ķ fjölskipušum dómi. Mešal nżmęla ķ lögunum var aš dómarar mega ekki gegna aukastörfum nema ķ mjög takmörkušum męli og settar almennar hömlur į eignarhald dómara ķ fyrirtękjum.
    Framangreint er tķundaš hér til aš sżna fram į aš Kjaradómur žarf aš taka tillit til breytinga ķ starfi og starfsumhverfi žeirra sem Kjaradómur śrskuršar laun. Dugar hér ekki aš beita einföldum framreikningi vķsitalna eins og stundum er haldiš fram, enda hefur Kjaradómur žróun vķsitalna ašeins til hlišsjónar viš įkvaršanir sķnar.
    Um dómara sagši Kjaradómur ķ śrskurši sķnum frį 18. jślķ 1997: „Sjįlfstęši dómstóla er einn af hyrningarsteinum kenningarinnar um hiš žrķskipta vald sem er grundvöllurinn aš stjórnarskrį lżšveldisins Ķslands. Sjįlfstęši dómenda og dómstóla er lķka eitt meginatrišiš ķ žeim sįttmįlum sem Ķsland er ašili aš og ętlaš er aš tryggja mannréttindi žegnanna. Brżnt er aš sérstaša dómara ķ stjórnkerfinu sé rękilega undirstrikuš. Dómurum er ętlaš aš vera óhįšir śrskuršarašilar sem almenningur į aš geta snśiš sér til meš įgreinings- og réttindamįl, einnig mįl gegn framkvęmdarvaldinu. Ķ hinum sišmenntaša heimi er hvarvetna lögš mikil įhersla į žetta og hefur rįšherranefnd Evrópurįšsins beint žeim tilmęlum til ašildarrķkja sinna aš rķkisstjórnir žeirra geri allt sem naušsynlegt er, og styrki žaš sem žegar hefur veriš gert, til aš treysta sjįlfstęši dómara og skilvirkni dómstóla. Miklar hęfniskröfur eru geršar til dómara og sķfellt flóknara laga- og višskiptaumhverfi gerir til žeirra miklar menntunarkröfur. Mikilvęgt er aš ķ stöšur dómara sękist hinir hęfustu menn og mega launakjör dómara ekki vera žvķ til hindrunar.“
    Tilvitnuš sjónarmiš hafa sķšar margsinnis veriš įréttuš ķ śrskuršum Kjaradóms.
    Ķ samręmi viš fyrirmęli laga nr. 120/1992 um innbyršis samręmi ķ starfskjörum įkvaš Kjaradómur žann 10. maķ 2003, aš hérašsdómarar tękju laun samkvęmt launaflokki 130 og fengu sömu dagvinnulaun og skólameistarar żmissa framhaldsskóla, forstöšumenn nokkurra heilbrigšisstofnana og mešalstórra rķkisstofnana fį, svo dęmi séu tekin. Dómstjórum utan Reykjavķkur var rašaš ķ launaflokk 131 og fengu sömu dagvinnulaun og sżslumenn nokkurra umdęma, fangelsismįlastjóri, rķkistollstjóri og skrifstofustjórar I ķ rįšuneytunum. Dómstjóranum ķ Reykjavķk, langstęrsta hérašsdómstólnum, var skipaš ķ launaflokk 133 og fékk hann sömu dagvinnulaun og t.d. lögreglustjórinn ķ Reykjavķk, sżslumašurinn ķ Reykjavķk, rķkisskattstjóri og tollstjórinn ķ Reykjavķk.
    Hęstaréttardómurum var skipaš ķ launaflokk 137, meš sömu dagvinnulaun og rįšuneytisstjóri forsętisrįšuneytisins. Forseta Hęstaréttar var rašaš tveimur launaflokkum hęrra en öšrum hęstaréttardómurum.

VI. Embęttismenn.
    Kjaradómi ber aš śrskurša laun til žeirra fimm embęttismanna, sem Alžingi hefur tališ aš séu ęšstu embęttismenn rķkisins. Eru žaš biskup Ķslands, rķkissįttasemjari, rķkisendurskošandi, rķkissaksóknari og umbošsmašur barna.
    Hvaš varšar rķkissaksóknara žį er žaš lögbundiš aš launakjör hans skuli vera žau sömu og hęstaréttardómara hverju sinni. Į Kjaradómur žvķ ekki sjįlfstętt mat į launakjör hans, žrįtt fyrir oršalag laga nr. 120/1992 um Kjaradóm og kjaranefnd.
    Kjaradómur hefur rašaš umbošsmanni barna ķ sama launaflokk og hérašsdómurum. Er žar m.a. litiš til ešli starfa umbošsmanns barna og umfangs embęttisins.
    10. maķ 2003 įkvaš Kjaradómur aš dagvinnulaun biskups Ķslands, rķkisendurskošanda og rķkissįttasemjara skyldu vera žau sömu og skrifstofustjóri Alžingis og rįšuneytisstjórar ķ öšrum rįšuneytum en forsętisrįšuneytinu fengu ķ dagvinnulaun, en žaš jafngilti launaflokki 136. Taldi Kjaradómur žetta ešlileg višmiš meš tilliti til starfa og įbyrgšar embętta žessara ašila. Dagvinnulaun rįšuneytisstjóranna og skrifstofustjóra Alžingis eru hins vegar 13,04% hęrri eftir gildistöku laga nr. 1/2006 en dagvinnulaun biskups Ķslands, rķkisendurskošanda og rķkissįttasemjara eru. Ekki hefur žess oršiš vart aš launahękkanir til handa skrifstofustjóra Alžingis eša rįšuneytisstjóranna hafi valdiš višlķka višbrögšum rķkisstjórnar og Alžingis eins og leišréttingar Kjaradóms frį 19. desember 2005 hafa kallaš fram.

VII.
    Ķ įkvöršun sinni žann 19. desember s.l. tók Kjaradómur miš af žeim launabreytingum sem oršiš hafa ķ launaflokkum framangreindra višmišunarhópa Kjaradóms frį 10. maķ 2003, ašallega sem afleišingu af kjarasamningum sem rķkiš įtti sjįlft ašild aš. Ķ įkvöršun Kjaradóms fólst hins vegar enginn önnur hękkun en sś sem beinlķnis leišir af žessari leišréttingu; engin launaflokkatilfęrsla hefur veriš gerš, launaflokkar Kjaradóms eru hinir sömu og įriš 2003 og launin nś jafnsett žvķ sem įkvešiš var įriš 2003. Žaš sama veršur ekki sagt um višmišunarhópana ķ efstu žrepunum, laun žeirra hafa hękkaš mun meira en Kjaradómur hefur įkvaršaš vegna tilfęrslna ķ launaflokkum sem Kjaradómur hefur ekki fylgt.

VIII.
    Įriš 1992 voru sett brįšabirgšalög į įkvaršanir žįverandi Kjaradóms. Af žvķ tilefni kvaš Kjaradómur upp śrskurš žann 12. jślķ 1992. Žykir fullt tilefni til aš taka hér upp oršréttan kafla śr žeim śrskurši en žar sagši: „Kjaradómur lķtur svo į aš meš setningu brįšabirgšalaganna hafi löggjafinn frestaš um sinn lagfęringu į žvķ launakerfi sem hér um ręšir. Naumast veršur tališ aš žaš sé vilji löggjafans žegar litiš er til lengri tķma aš innbyršis samręmis ķ launum žeirra sem undir Kjaradóm heyra sé ekki gętt eša aš žeir njóti ekki hlišstęšra launakjara og ašrir sem sambęrilegir teljast meš tilliti til starfa og įbyrgšar. Sś nišurstaša vęri algjörlega óvišunandi ķ ljósi žjóšfélagslegra hagsmuna og hagsmuna žeirra embętta sem ķ hlut eiga.“

IX.
    Meš įkvöršun sinni nś hefur Alžingi tekiš sér žaš vald sem Kjaradómi var ętlaš. Alžingismenn hafa žar meš tekiš įkvöršun um žingfararkaup ķ eigin hendur. Kannski er žaš farsęlast aš svo sé, a.m.k. ef menn telja aš hlutverk Kjaradóms sé af stjórnmįlalegum toga.
    Ķ lögunum fellst einnig aš laun sem greidd skyldu samkvęmt įkvöršunum Kjaradóms frį 19. desember 2005 eru lękkuš. Aš jafnaši nam hękkun launa samkvęmt įkvöršun Kjaradóms 8,15% en Alžingi įkvaš aš hękkunin skuli vera 2,5% frį og meš 1. febrśar 2006. Mismunurinn er 5,65% eša sem nemur um žaš bil 1½ launaflokki. Mį segja aš meš žessu hafi Alžingi ķ raun fęrt nišur öll višmiš Kjaradóms um sambęrileika starfa, auk žess aš rišla žvķ innbyršis samręmi sem var milli launa embęttismanna og stjórnmįlamanna.
    Žessu til višbótar er meš 2. mgr. 1. gr. laga nr. 1/2006 afnumiš svigrśm bęši Kjaradóms og kjaranefndar til aš meta žau įhrif kjarasamninga sem koma til framkvęmda į įrinu 2006. Mun žaš enn skekkja launakjör žeirra sem taka laun samkvęmt įkvöršun Kjaradóms og žeirra sem hafa sjįlfir samningsrétt um kjör sķn.

X.
    Kjaradómur, sem starfar ķ samręmi viš gildandi lög į hverjum tķma, getur komist aš nišurstöšu sem hentar ekki į hinu pólitķska leiksviši žį og žį stundina. Kjaradómur fer ekki eftir fyrirframgefnum pólitķskum lķnum og menn verša aš geta treyst žvķ aš hann starfi óhįšur stjórnvöldum. Meš lögum nr. 1/2006 var hins vegar raskaš žvķ innbyršis kerfi sem Kjaradómur hafši komiš sér upp ķ samręmi viš fyrirmęli til hans ķ lögum nr. 120/1992. Naušsynlegt er aš śr žvķ verši bętt sem fyrst.

Reykjavķk, 17. febrśar 2006.
Garšar Garšarsson hrl.,
formašur Kjaradóms.



Fylgiskjal II.

Gušrśn Zoëga:

Greinargerš formanns kjaranefndar vegna fyrirhugašrar
endurskošunar į lögum um Kjaradóm og kjaranefnd.

    Ķ megindrįttum hefur reynslan af nśgildandi lögum um Kjaradóm og kjaranefnd veriš góš. Innbyršis samręmi ķ launum er mun betra en įšur var, žegar launagreišandinn – stundum margir launagreišendur – įkvaš višbót viš žau laun sem įkvešin voru af Kjaradómi sem heildarlaun. Nam višbótin stundum hęrri upphęš en žeirri sem Kjaradómur įkvaš. Aš mati undirritašrar er ašalįstęšan fyrir žeim höršu višbrögšum, sem oršiš hafa viš śrskuršum žessara tveggja śrskuršarašila – og žį einkum Kjaradóms – sś aš įkvaršanir eru teknar of seint og of sjaldan. Žeir hafa žvķ ekki nįš aš halda ķ viš hękkanir annarra launžega hvort heldur er į almennum vinnumarkaši eša hjį hinu opinbera. Žaš hefur žvķ žurft aš „leišrétta“ launin meš reglulegu millibili og hafa launin hękkaš ķ fęrri og stęrri skrefum en ęskilegt vęri. Hękkanir hafa oft veriš įkvešnar ķ samręmi viš žęr almennu hękkanir sem samiš er um ķ kjarasamningum en hękkanir sem verša vegna launaskrišs eša samningsbundinna hękkana sem ekki verša žó beint lesnar śr samningum hefur žurft aš leišrétta eftir į. Žį mį ekki gleyma žvķ aš hękkanir į launum žingmanna og rįšherra eru alltaf viškvęmt pólitķskt mįl. Žetta breytir ekki žvķ aš ef endurskoša į lögin er rétt aš snķša af žeim žį agnśa sem menn telja vera į žeim.
    Hér į eftir veršur fjallaš um fjögur tölusett atriši aš beišni Jóns Siguršssonar, formanns nefndar sem skipuš var til aš gera tillögu um breytingu į lögum nr. 120/1992 um Kjaradóm og kjaranefnd.

1.    Skipan śrskuršarašila.
    Tveir śrskuršarašilar. Ķ skżringum meš frumvarpi til laga um Kjaradóm og kjaranefnd kemur ekki fram hvers vegna farin var sś leiš aš hafa tvo śrskuršarašila ķ staš Kjaradóms eins įšur. Ķ ręšu fjįrmįlarįšherra žegar hann męlti fyrir frumvarpinu segir hann aš Kjaradómi skuli ašeins gert aš śrskurša launakjör žeirra ašila sem ešlilegt sé tališ aš framkvęmdarvaldiš fjalli ekki um, ž.e. dómara auk forseta Ķslands, rįšherra og alžingismanna en um alllangt skeiš hefur žótt ešlilegra aš launakjör žeirra vęru įkvešin af hlutlausum ašila ķ staš įkvöršunar meš lögum eins og vķšast tķškast ķ nįgrannalöndum okkar. Um kjaranefndina segir hann: žį er gert rįš fyrir žvķ aš kjaranefndin sé śrskuršarašili sem er į vegum framkvęmdarvaldsins og starfar į įbyrgš fjįrmįlarįšherra žótt ekki sé hugmyndin sś aš fjįrmįlarįšherra sé sjįlfur aš vasast ķ žessum įkvöršunum. Meš öšrum oršum žį var hugmyndin sś aš kjaranefnd vęri į vegum fjįrmįlarįšherra, en Kjaradómur vęri hlutlaus śrskuršarašili. Frumvarpiš breyttist hins vegar įšur en žaš varš aš lögum og var nišurstaša žingsins sś aš breyta skipan kjaranefndar žannig aš fjįrmįlarįšherra skipaši formann en Kjaradómur tilnefndi tvo nefndarmenn. Jafnframt var bętt inn įkvęšinu um aš Kjaradómur skyldi setja kjaranefnd meginreglur um śrskurši hennar. Įšur hafši veriš gert rįš fyrir žvķ aš fjįrmįlarįšherra skipaši tvo fulltrśa įn tilnefningar og skyldi annar žeirra vera formašur, og einn samkvęmt tilnefningu forseta alžingis. Mišar sś breyting aš žvķ aš fęra nefndina fjęr framkvęmdarvaldinu og nęr žvķ aš vera óhįšur śrskuršarašili en nśverandi įkvęši frumvarpsins kveša į um, segir ķ įliti meiri hluta efnahags- og višskiptanefndar.
    Meš žessari breytingu voru forsendurnar fyrir tvķskiptingunni ķ rauninni brostnar; ķ staš žess aš kjaranefnd vęri į vegum framkvęmdarvaldsins og starfaši į įbyrgš fjįrmįlarįšherra varš hśn aš óhįšum śrskuršarašila sem er žó ķ vissum tengslum viš Kjaradóm.
    Meš žeim meginreglum sem Kjaradómur hefur sett kjaranefnd, ž.e. aš kjaranefnd skuli kynna Kjaradómi śrskurši sķna įšur en žeir eru kvešnir upp formlega getur kjaranefnd ekki brugšist jafnfljótt viš og hśn gęti ella, žar sem a.m.k. 15 dagar žurfa aš lķša įšur en hśn tekur įkvöršun og žangaš til hśn kvešur formlega upp śrskurš. Kjaradómur hefur ekki ķhlutunarvald ķ įkvaršanir kjaranefndar en hefur örfįum sinnum beint tilmęlum til nefndarinnar. Kjaranefnd hefur ķ hvert skipti metiš tilmęli Kjaradóms og żmist fallist į žau eša rökstutt hvers vegna hśn hefur ekki tališ unnt aš verša viš žeim. Rétt er žó aš geta žess aš samskipti žessara tveggja ašila hafa veriš įgęt.
    Žaš er mat undirritašrar aš ekki sé žörf į tveimur śrskuršarašilum.
    Skipan śrskuršarašila. Ķ Kjaradómi sitja fimm menn og eru tveir kosnir af alžingi, tveir skipašir af Hęstarétti og einn skipašur af fjįrmįlarįšherra. Er įskiliš aš annar žeirra sem Hęstiréttur skipar skuli vera lögfręšingur og skal hann vera formašur. Ķ kjaranefnd sitja žrķr menn og skipar fjįrmįlarįšherra formann en Kjaradómur tilnefnir tvo. Žaš hefur gefist vel aš hafa žrjį fulltrśa ķ kjaranefnd. Ekki er žörf į aš formašur sé lögfręšingur žótt aušvitaš sé naušsynlegt aš tryggt sé aš fariš sé aš lögum viš allar įkvaršanir. Žį žurfa nefndarmenn aš vera nokkuš talnaglöggir. Ķ kjaranefnd hefur alltaf veriš einn lögfręšingur og einn endurskošandi auk undirritašrar, sem er verkfręšingur og hefur veriš formašur frį upphafi. Lögfręšingur hefur starfaš hjį nefndinni sķšan 1998. Verši farin sś leiš aš hafa einn śrskuršarašila vęri ešlilegt aš hann vęri skipašur af fjįrmįlarįšherra, Alžingi og hęstarétti. Ekki er žörf į sérstökum formlegum hęfiskröfum.

2.    Hverra laun skulu įkvešin af śrskuršarašilum.
    Kjaradómur įkvešur laun forsetans, alžingismanna, rįšherra, dómara auk fimm tiltekinna embęttismanna. Alls eru žetta um 115 manns. Kjaranefnd įkvešur laun embęttismanna sem taldir eru upp ķ lögum nr. 60/1996 auk prófessora, um 720 manns. Žar af eru um 230 prófessorar. Į tķmabili įkvaš kjaranefnd lķka laun heilsugęslulękna en žeir semja nś aftur um sķn laun.
    Eins og įšur hefur komiš fram er undirrituš žeirra skošunar aš ekki sé įstęša til žess aš skipta śrskuršarvaldinu milli tveggja ašila og aš žaš sé jafnvel aš mörgu leyti óheppilegt. Hugsanlegt vęri žó aš įkveša laun žeirra sem kjörnir eru į annan hįtt en meš žvķ aš fela žaš sérstakri nefnd, til dęmis meš žvķ aš binda ķ lögum aš laun žeirra hękki einu sinni (eša oftar) į įri ķ samręmi viš launavķsitölu. Žį mętti hugsa sér aš laun žeirra yršu tekin til sérstakrar endurskošunar sjaldnar, til dęmis į fimm įra fresti eša einu sinni į kjörtķmabili. Jafnvel mętti hugsa sér aš žingiš mundi sjįlft įkveša laun žingmanna annaš hvort meš lögum eša meš žvķ aš skipa sjįlft nefnd til žess aš įkveša žau. Ég tel žó ekki naušsynlegt aš laun žingmanna, rįšherra og forsetans séu įkvešin af öšrum ašila en žeim sem įkvešur laun embęttismanna.
    Kjaranefnd/dómur ętti aš śrskurša um laun ęšstu stjórnenda, ž.e. forsvarsmenn stofnana og fyrirtękja. Žaš er óheppilegt žegar einstök embętti eru undanžegin og laun žeirra sem žeim gegna įkvešin meš öšrum hętti. Žį er įlitamįl hvort laun prófessora, presta og nęstrįšenda ęttu ekki aš įkvešast meš öšrum hętti en nś er.

3.    Višmišanir śrskuršarašila viš launaįkvaršanir.
    Kjaradómur skal gęta innbyršis samręmis og samręmi viš laun žeirra ķ žjóšfélaginu sem sambęrilegir geta talist meš tilliti til starfa og įbyrgšar. Auk žess skal Kjaradómur taka tillit til žróunar kjaramįla į vinnumarkaši. Višmišanir kjaranefndar eru žęr sömu (aš undanskilinni žróun kjaramįla į vinnumarkaši) en auk žess er nefndinni skylt aš gęti samręmis viš laun sem įkvešin eru į grundvelli Kjaradóms og kjarasamninga fjįrmįlarįšherra. Ķ greinargerš meš frumvarpinu segir: Hvaš varšar kjaranefnd er ķ staš tilvķsunar hjį Kjaradómi ķ žróun kjaramįla į vinnumarkaši vķsaš til samręmis milli žeirra launa sem hśn įkvešur og žeirra launa sem greidd eru hjį rķkinu į grundvelli kjarasamninga og Kjaradóms. Meš žvķ eru kjaranefnd settar žęr višmišanir aš halda launaįkvöršunum sķnum innan žess ramma sem settur er af Kjaradómi annars vegar og er hins vegar markašur af kjarasamningum rķkisins. Laun žeirra ašila ķ žjóšfélaginu sem sambęrilegir geta talist forstjórum rķkisstofnana og rķkisfyrirtękja eru yfirleitt allt önnur og mun hęrri en žau sem rśmast innan rammans sem markast af nišurstöšum Kjaradóms og kjarasamningum. Žannig stangast lögbundnar višmišanir kjaranefndar į og hefur raunin oršiš sś aš kjaranefnd hefur gętt žess aš halda sig innan rammans sem markašur er af nišurstöšum Kjaradóms og af kjarasamningum en lįtiš nęgja aš fylgjast meš launum sambęrilegra ašila į almennum markaši. Žetta er stutt ķ įliti umbošsmanns Alžingis ķ mįlum nr. 2271 og 2272/1992. Žótt įkvaršanir Kjaradóms og kjaranefndar hafi ekki alltaf veriš teknar į nįkvęmlega sama tķma og hękkanir hafi veriš mismiklar žį hefur kjaranefnd ekki fariš śt fyrir efri mörk rammans og innbyršis afstaša hefur haldist ķ meginatrišum. Kjarasamningar fjįrmįlarįšherra hafa veriš helsta višmišun varšandi launahękkanir og innbyršis samręmi. Hugsanlega vęri žaš nęg višmišun žar sem žeir samningar taka vęntanlega miš af samningum og stöšunni į hinum almenna vinnumarkaši.

4.    Sérstök fyrirmęli til śrskuršarašila.
    Mikilvęgt er aš įkvöršun śrskuršarašila nįi til heildarlauna, žar meš tališ aš metiš sé hvaša aukastörf tilheyri ašalstarfi og hver ekki. Aš öšrum kosti yrši innbyršis samręmi sem stefnt er aš fljótt aš rišlast. Rétt er aš geta žess aš mjög hefur dregiš śr žvķ aš kjaranefnd sé bešin um aš śrskurša um aukastörf sem eru hluti af starfi viškomandi embęttismanns. Hins vegar er spurning hvort skipta eigi laununum ķ tvennt eins og nś er gert fyrir embęttismenn eša hvort įkveša megi žau ķ einu lagi. Meginrökin fyrir žvķ aš žaš var sett ķ lögin į sķnum tķma voru aš dagvinnulaun voru (og eru enn fyrir stóran hluta rķkisstarfsmanna) višmišun fyrir lķfeyrisgreišslur.
    Aš mķnu mati er nęgilegt aš lögbinda aš Kjaradómur/nefnd kanni eigi sjaldnar en įrlega hvort tilefni sé til breytinga į launum eins og nś segir ķ 12. grein laganna.

Reykjavķk, 11. janśar 2006.
Gušrśn Zoëga.

Fylgiskjal III.

Ragnhildur Helgadóttir:
Reykjavķk, 16. febrśar 2006.
Nefnd um lög um Kjaradóm og kjaranefnd,
b.t. Jóns Siguršssonar, formanns.

    Aš beišni žinni er hér tekin afstaša til tveggja įlitaefna:
    1.     Hvernig skilgreina skuli stjórnskipulega stöšu Kjaradóms ķ lögum um hann.
    2.     Hvernig skipa skuli Kjaradóm, gęta aš hęfi dómendanna, og afmarka valdsviš hans. Žessi umfjöllun snżst um žaš hvernig tryggja megi aš įkvaršanir Kjaradóms og žį einkum aš žvķ leyti sem žęr snśa aš dómurum, verši ekki taldar ógna sjįlfstęši dómstóla eša fara ķ bįga viš hugmyndina um žrķskiptingu rķkisvaldsins aš öšru leyti.
    Hér veršur ekki tekin afstaša til śrskuršar Kjaradóms frį žvķ ķ desember 2005 né lagabreytingar žeirrar, sem fylgdi ķ kjölfariš, en lög um breytingu į lögum nr. 120/1992, voru samžykkt į Alžingi 20. janśar 2006. Sś deila, sem uppi er um gildi žeirra veršur, eftir atvikum, śtkljįš af dómstólum. Hér veršur horft til framtķšar en m.a. tekiš miš af žeirri gagnrżni sem komiš hefur fram.
    Mešal annars vegna žess hve stuttur tķmi gafst til aš svara žessum spurningum, veršur ekki fjallaš nįkvęmlega um sögu lagaįkvęša um Kjaradóm eša nśverandi stöšu hans. Žetta helgast lķka af žvķ aš fyrir nefndinni liggja sérstakar įlitsgeršir um žetta efni. Hér veršur byggt į žeim og tekin afstaša til ofangreindra įlitaefna ķ fremur stuttu mįli. Bešist er velviršingar į žessu. Sé frekari svara eša skżringa óskaš verš ég aš sjįlfsögšu viš žvķ.

1.    Hvernig skal skilgreina stjórnskipulega stöšu Kjaradóms.
    Ķ 1. gr. laga nr. 120/1992 segir aš Kjaradómur skuli skipašur fimm „dómendum“ og jafnmörgum „varadómendum“. Skuli dómendur skipašir til fjögurra įra ķ senn.
    Žrįtt fyrir žessa oršnotkun viršast menn, a.m.k. eftir 1990, sammįla um aš Kjaradómur sé ekki dómstóll. Žetta kemur einnig fram ķ umręšum į Alžingi ķ tengslum viš setningu laga nr. 120/1992. Žį sagši fjįrmįlarįšherra: „Žetta er lögbundinn geršardómur. Žetta er ekki dómstóll ķ skilningi lögfręšinnar. Žetta er hluti af framkvęmdarvaldinu og allar nišurstöšur Kjaradóms og kjaranefndar geta žess vegna gengiš til dómstóla og žar er hęgt aš fį śrlausn. Žetta held ég aš allir séu sammįla um.“1 Ķ lögfręšiįliti Eirķks Tómassonar, hrl., frį lokum jśnķ 1992, sagši sömuleišis aš hér vęri „um aš ręša lögbundinn geršardóm, sem telst stjórnvald ķ skilningi stjórnarskrįrinnar, žannig aš įkvaršanir hans geta sętt endurskošun hinna almennu dómstóla į grundvelli 60. gr. stjórnarskrįrinnar“.2 Ķ įlitsgerš Tryggva Gunnarssonar, hrl., til fjįrmįlarįšherra um stjórnsżslulega stöšu og valdsviš kjaranefndar kom fram aš eins og lagareglum um kjaranefnd vęri hįttaš yrši aš telja aš hśn vęri „sjįlfstęš stjórnsżslunefnd“.3 Žį var tekiš fram, aš um kęrusamband vęri hvorki aš ręša til Kjaradóms né til fjįrmįlarįšherra. Hins vegar yršu įkvaršanir nefndarinnar bornar undir dómstóla, eins og ašrar stjórnvaldsįkvaršanir, ķ samręmi viš 60. gr. stjskr.4 Hér var fjallaš um kjaranefnd en ekki Kjaradóm. Ķ greininni Kjaradómur – mįlsmešferšarreglur og stjórnskipuleg staša eftir Jón Sveinsson, frį įrinu 2002, kemst höfundur aš žeirri nišurstöšu aš „[e]šlilegra viršist aš lķta į Kjaradóm sem sjįlfstęša lögbundna stjórnsżslunefnd fremur en lögbundinn višvarandi geršardóm eša žį sambland af žessu tvennu.“5
    Ég lķt svo į aš žaš sé verkefni nefndarinnar aš taka afstöšu til žess hvernig stjórnskipulegri stöšu Kjaradóms eigi aš vera hįttaš. Žaš er ekkert ķ stjórnarskrį žvķ til fyrirstöšu aš ķ lögum verši tekin af öll tvķmęli um žaš aš Kjaradómur sé sjįlfstęš stjórnsżslunefnd – aš žvķ gefnu aš gętt verši aš sjónarmišum um žrķgreiningu rķkisvalds og sjįlfstęši dómstóla er įkvešiš er hvernig skipaš skuli ķ hann. Žį er aš sjįlfsögšu gert rįš fyrir žvķ, aš unnt verši aš skjóta śrskuršum hans til dómstóla eins og öšrum įkvöršunum stjórnvalda, eins og veriš hefur.6
    Einfaldast vęri žannig aš kveša į um žaš ķ lögum, žar sem fjallaš er um valdsviš Kjaradóms, aš Kjaradómur sé stjórnsżslunefnd, og aš śrskuršum hans verši ekki skotiš til annarra stjórnvalda.7 Žetta mį einnig orša svo aš hann fari meš endanlegt śrskuršarvald į stjórnsżslustigi. Žess mį geta aš fyrir nokkrum įrum og įratugum tķškašist aš kveša į um endanlegt śrskuršarvald stjórnsżslunefnda ķ žeim skilningi aš įkvöršunum žeirra yrši ekki skotiš til dómstóla. Žetta hefur nś mikiš til veriš aflagt, enda er verulegur vafi į žvķ hvort slķk įkvęši samrżmast 70. gr. stjórnarskrįrinnar. Žau įkvęši sem til eru, og kveša į um „endanlegt śrskuršarvald“ eru žvķ skilin svo, aš ekki sé um kęruleiš aš ręša innan stjórnsżslunnar, heldur verši įkvöršun ašeins endurskošuš af dómstólum.8
    Hinn möguleikinn viršist vera aš kveša skżrt į um žaš, aš Kjaradómur sé lögbundinn geršardómur. Geršardómar hafa veriš skilgreindir svo, aš žeir séu „śrskuršarašili į einkaréttarsvišinu um lögskipti, sem annars ęttu aš sęta śrlausn dómstóla, enda séu ašilar viš žį śrlausn bundnir.“9 Žį er gert rįš fyrir žvķ aš geršardómar leysi „śr įgreiningi manna ašeins į sviši einkaréttarins.“10 Geršardómar fela venjulega ķ sér aš menn hlķti žeim nišurstöšum sem žannig eru fengnar – geršardómur leysi śr žeim ķ staš dómstóla.11 Žessar lżsingar eiga ekki sérstaklega vel viš um Kjaradóm: Žvķ mį velta fyrir sér hvort hann sé į einkaréttarsvišinu,12 hvort um įgreining sé aš ręša sem ella heyrši undir dómstóla,13 og hvort žarna sé hann fęršur frį almennum dómstólum ķ gerš.14 Vegna žessa tel ég aš gera žyrfti nokkrar breytingar į starfsemi og stöšu Kjaradóms ef ętlunin er aš kveša skżrt į um žaš aš Kjaradómur sé geršardómur. Žį žyrfti einnig aš huga sérstaklega aš skipun hans og mįlsmešferšarreglum. Hér mį hugsa sér żmsar millileišir, eins og aš įkvaršanir dómsins verši kęršar til Félagsdóms eša beint til Hęstaréttar. Sé žaš vilji nefndarinnar, aš kveša į um aš Kjaradómur sé geršardómur en aš hér eftir eins og hingaš til sé hęgt (meš samžykki ašila) aš bera įgreining undir Félagsdóm og undir almenna dómstóla, žarf aš taka žaš fram. Verši žessi leiš farin hefur Kjaradómur hins vegar öll einkenni stjórnsżslunefndar og žvķ einfaldara aš skilgreina hann sem slķkan.
    Hér er žvķ lagt til, aš tekiš verši af skariš um žaš ķ lögum aš Kjaradómur sé stjórnsżslunefnd, sem śrskurši tilteknum ęšstu embęttismönnum rķkisins laun. Śrskuršum hennar verši ekki skotiš til annars stjórnvalds.

2.    Hvernig skal skipa Kjaradóm.
    Ķ žvķ sem hér fer į eftir er gert rįš fyrir žvķ, aš lögbundinn śrskuršarašili kveši į um laun tiltekinna ęšstu starfsmanna rķkisins. Žaš er hins vegar ekki sjįlfgefiš. Vilji nefndin fara ašrar leišir mį vķsa til žess, aš ķ Svķžjóš eru laun dómara įkvešin af Domstolsverket, sem samsvarar aš nokkru leyti Dómstólarįši15 en laun rįšherra og žingmanna af sérstökum nefndum į vegum žingsins. Ķ Noregi eru laun hęstaréttardómara įkvešin af Stóržinginu įrlega eftir tillögu forsętisnefndar žingsins, en laun hérašsdómara af rįšherra. Laun norskra rįšherra og žingmanna eru įkvešin af launanefnd žingsins meš samžykki žess. Žess mį geta aš laun norskra hérašsdómara voru įšur įkvešin ķ kjarasamningum en žvķ var breytt m.a. meš hlišsjón af žvķ hve erfitt reyndist aš fį fólk til starfa.16 Mér er kunnugt um aš nefndin bķšur nś frekari upplżsinga um fyrirkomulag launaįkvaršana ķ Danmörku og Finnlandi, en samkvęmt upplżsingum sem fylgdu frumvarpinu sem varš aš lögum nr. 120/1992 voru laun danskra rķkisstarfsmanna ķ megindrįttum įkvešin ķ kjarasamningum įriš 1992 en laun rįšherra og žingmanna žó meš lögum. Į sama tķma voru laun forseta Hęstaréttar Finnlands og ęšsta stjórnsżsludómstólsins, rįšherra og žingmanna įkvešin ķ lögum, en laun annarra dómara meš kjarasamningum. Laun annarra ęšri embęttismanna voru žar įkvešin utan kjarasamninga.17 Žaš er žvķ ljóst aš fyrirkomulag žessara mįla er misjafnt į hinum Noršurlöndunum. Vegna samanburšar viš žau skal bent į, aš hér į landi hefur veriš mišaš viš žaš (sbr. sķšar), aš vegna sjónarmiša um sjįlfstęši dómstólanna vęri óįsęttanlegt aš laun dómara vęru įkvešin af rįšherra einum. Žaš veršur hins vegar ekki séš aš neitt komi ķ veg fyrir aš kvešiš yrši į um žaš hér į landi aš hérašsdómarar, eša jafnvel fleiri dómarar, hefšu samningsrétt. Žyrfti žį vęntanlega aš gera rįš fyrir geršardómi ef ekki semdist, en žį vęri komiš nęrri žvķ kerfi sem hér var viš lżši samkvęmt lögum nr. 55/1962, en meš žeim var Kjaradómi einmitt komiš į fót.
    Ķ greinargerš meš frumvarpi žvķ, sem varš aš lögum nr. 120/1992, sagši aš „Meš frumvarpinu [vęri] fękkaš žeim starfsmönnum sem hlķta ber śrskurši Kjaradóms um launakjör sķn og honum ašeins gert aš śrskurša launakjör žeirra ašila sem ešlilegt er tališ aš framkvęmdarvaldiš fjalli ekki um, ž.e. dómara.“18 Sömu sjónarmiš um aš koma verši ķ veg fyrir aš hęgt sé aš draga sjįlfstęši dómstólanna ķ efa vegna fyrirkomulags launaįkvaršana liggja til grundvallar bréfi Dómarafélags Ķslands frį 11. janśar 2006.19
    Žaš er įstęša til aš taka undir žaš, sem kemur fram bęši hjį dómurum og hjį alžingismönnum er žeir settu lög nr. 120/1992, aš varlegar žarf aš fara hvaš varšar launaįkvöršun dómara en annarra stétta, ž.m.t. annarra stétta sem heyra undir Kjaradóm. Hvert žaš fyrirkomulag, sem vęri fullnęgjandi aš žvķ er snertir dómara, vęri žaš lķka fyrir ašra žį sem heyra undir slķkan śrskuršarašila. Spurningin er žess vegna hvernig best sé aš skipa slķkan śrskuršarašila, žannig aš gętt sé aš žvķ aš ekki sé varpaš skugga į sjįlfstęši dómstóla. Hér mį žó lķka hafa ķ huga, aš į hinum Noršurlöndunum, žar sem rķkja svipašar hugmyndir um žrķskiptingu rķkisvalds og hér į landi og žar sem réttarfarslög hafa į köflum veriš svipuš, er fyrirkomulagiš mismunandi, eins og lżst hefur veriš hér aš ofan.
    Nśgildandi skipan Kjaradóms er žannig aš Hęstiréttur skipar tvo dómendur, Alžingi kżs tvo og fjįrmįlarįšherra skipar einn. Tveir kjaranefndarmenn eru tilnefndir af Kjaradómi og fjįrmįlarįšherra skipar einn.
    Frišgeir Björnsson hefur nżlega gefiš śt ritgerš śrskuršarnefndir ķ stjórnsżslunni, ž.m.t. um skipun nefndarmanna.20 Žar er aš finna upplżsingar um hinar mismunandi leišir til aš skipa slķkar nefndir. Ešli mįlsins samkvęmt hlżtur žaš žó aš rįšast af višfangsefninu hverju sinni hvernig skipaš er ķ nefndir. Nefnd um dómarastörf er sś eina sem snżr beinlķnis aš dómurum en hśn hefur m.a. žaš hlutverk aš įkveša hvort žeir skuli įminntir vegna brota ķ starfi sem er undanfari lausnar um stundarsakir, en dómurum veršur ašeins vikiš śr embętti meš dómi. Nefndin er skipuš žannig aš einn nefndarmašur er tilnefndur af Dómarafélagi Ķslands, einn af lagadeild Hįskóla Ķslands og einn įn tilnefningar af dómsmįlarįšherra.21 Žetta er tališ fullnęgjandi til žess aš sjįlfstęši dómenda sé ekki stefnt ķ hęttu.
    Kjaradómur tekur hins vegar įkvöršun um laun miklu fleira fólks en dómara, ž.m.t. alžingismanna og rįšherra. Hér er einnig um aš ręša įkvaršanir sem hafa veruleg įhrif į andrśmsloftiš į vinnumarkaši og į efnahagsmįl yfirleitt. Vegna žessa žurfa fleiri aš koma aš skipun Kjaradóms en aš t.d. nefnd um dómarastörf. Žaš hve nįkvęmar efnisreglur er aš finna um įkvaršanir hans kann žó aušvitaš aš hafa įhrif į žaš hversu mikiš žarf aš gęta aš sjįlfstęši nefndarmanna.
    Ég lķt svo į, aš žaš sé aš verulegu leyti pólitķsk įkvöršun nefndarinnar og sķšar alžingismanna, hvernig skipa skuli Kjaradóm. M.a. meš hlišsjón af žvķ hvert starfssviš hans er tel ég aš žaš valdi ekki vandręšum gagnvart stjórnarskrį eša hugmyndum um žrķskiptingu rķkisvaldsins aš skipunin sé sś sama og nś er. Žrķskipting rķkisvaldsins snżr ekki eingöngu aš ašskilnaši valdžįttanna heldur lķka aš samspili žeirra. Ég skil hvorki fręšilega umfjöllun um Kjaradóm, né ummęli į opinberum vettvangi sķšustu vikur, svo aš fundiš sé aš žvķ ķ sjįlfu sér hvernig Kjaradómur er skipašur. Žaš hefur frekar veriš gagnrżnt, aš Alžingi breyti reglum žeim sem hann starfar eftir og hafi žannig afskipti af störfum hans.
    Žaš mį einnig sjį fyrir sér aš Alžingi kysi menn ķ dóminn. Ég er žó žeirrar skošunar aš žį kynnu frekar aš vakna spurningar um sjįlfstęši dómstóla gagnvart löggjafarvaldinu en ef nśverandi fyrirkomulagi er haldiš.
    Hér er žvķ lagt til aš ķgildi Kjaradóms (śrskuršarnefnd) skipi 5 menn tilnefndir meš žeim hętti sem nś er gert rįš fyrir ķ 1. gr. laga nr. 120/1992.
    Hér skal ķtrekaš aš efnisreglur žęr sem Kjaradómur eša ķgildi hans kemur til meš aš vinna eftir tengjast žeirri spurningu sem hér er leitaš svara viš. T.a.m. myndi varnagli um žaš aš laun dómara skuli meš einhverjum hętti mišast viš laun annarra hópa – t.d. rįšherra eša žingmanna – vęntanlega slį enn frekar į ótta viš žaš aš handhafar hinna žįtta rķkisvaldsins noti launaįkvaršanir til aš reyna aš hafa įhrif į dómara eša aš svo geti virst.

Viršingarfyllst,
Ragnhildur Helgadóttir.



Fylgiskjal IV.

Starfsmannaskrifstofa
fjįrmįlarįšuneytis:


Yfirlit yfir įkvöršun launa og starfskjara
žingmanna į Noršurlöndum og Bretlandi.

(Samantekt frį starfsmannaskrifstofu fjįrmįlarįšuneytis, mars 2006.)

    Nefndin leitaši upplżsinga um žaš meš hvaša hętti įkvaršanir um laun og starfskjör m.a. žingmanna vęru teknar ķ nokkrum nįgrannarķkja okkar og veršur žaš rakiš nįnar hér:

Danmörk
    Žar er ķ 58. gr. stjórnarskrįrinnar sagt aš eingöngu megi įkveša laun žingmanna meš lögum. Ķ kosningalögunum (folketingsvalglov) er žaš svo nįnar śtfęrt ķ II. hluta laganna. Žar segir ķ 1. mgr. 108. gr. aš žingmönnum beri aš fį fyrir starf sitt tiltekiš endurgjald (samsvarar žingfararkaupi) auk sérstakrar greišslu fyrir śtlagšan kostnaš sem fylgi žvķ aš sinna žingmennsku. Ķ mįlsgreininni er žaš svo įréttaš aš žingmanni sé skylt aš taka viš hvoru tveggja. Ķ 2. mgr. sömu greinar er svo sagt fyrir um aš žingfararkaup skuli į hverjum tķma vera žaš sama og laun samkvęmt tilteknum launaflokki žeirrar launatöflu sem samiš er um fyrir rķkisstarfsmenn. Ef gera į breytingar į kosningalögunum varšandi įkvöršun kjara žingmanna er hefš fyrir žvķ aš žaš sé forysta žingsins (žingforsetar) sem leggja fram tillögu aš lagabreytingu en ekki sį rįšherra sem ber aš öšru leyti įbyrgš į lögunum (sem er innanrķkis- og heilbrigšismįlarįšherra).

Noregur
    Žar er ķ 65. gr. stjórnarskrįrinnar sagt aš žingmönnum beri endurgjald fyrir žingsetu sķna og žann kostnaš sem af henni leiši og skuli žaš įkvešiš meš lögum. Ķ sérstökum lögum um endurgjald til žingmanna (Lov om godtgjørelse til stortingsrepresentanter) er žaš svo nįnar śtfęrt. Žar segir aš žingmönnum beri aš fį fyrir starf sitt tiltekiš endurgjald (samsvarar žingfararkaupi) auk sérstakrar greišslu fyrir śtlagšan kostnaš sem fylgi žvķ aš sinna žingmennsku. Įkvöršun um žetta endurgjald skal samžykkt af žinginu sem getur įkvešiš aš hśn byggi aš hluta eša öllu leyti į opinberum launatöxtum samkvęmt regluverki sem žingiš įkveši eša samžykki. Žingiš hefur svo sett sérstakar reglur um hvernig stašiš skuli aš žeirri įkvöršun. Samkvęmt žeim skal žriggja manna nefnd, (formašur og tveir nefndarmenn) skipuš af forsetum žingsins til fjögurra įra ķ senn, fastsetja launakjör žingmanna einu sinni į įri og leggja žį įkvöršun fyrir žingiš til samžykktar. Forsetar žingsins geta sett nefndinni nįnari starfsreglur og hefur žaš veriš gert. Formašur kallar nefndina saman og getur hśn einungis tekiš įkvöršun žegar hśn er fullskipuš. Nefndin hefur frjįlsar hendur viš bęši įkvöršun endurgjaldsins og hvaša forsendur hśn leggur til grundvallar en skal rökstyšja nišurstöšur sķnar. Nefndin getur rįšiš sér starfsmann og leitaš sér žeirrar sérfręšiašstošar sem hśn telur žörf į.

Finnland
    Samkvęmt 1. gr. laga um žingfararkaup (Lag om riksdagsmannaarvode) skal žriggja manna nefnd (formašur og tveir nefndarmenn) skipuš af forsetum žingsins til fjögurra įra ķ senn, įkveša launakjör žingmanna. Forsetar žingsins geta sett nefndinni nįnari starfsreglur og hefur žaš veriš gert. Žaš er skilyrši fyrir skipun ķ nefndina aš vera hvorki žingmašur né starfsmašur žingsins. Formašur kallar nefndina saman og getur hśn einungis tekiš įkvöršun žegar hśn er fullskipuš. Įkvöršun nefndarinnar er endanleg og žarf ekki aš bera hana undir žingiš til samžykktar eša synjunar og jafnframt getur žingiš ekki afturkallaš eša ógilt įkvöršun nefndarinnar.

Svķžjóš
    Samkvęmt 3. kafla 1. gr. laga um starfskjör žingmanna skal sérstök žriggja manna nefnd, (formašur og tveir nefndarmenn) skipuš af forsetum žingsins til tiltekins tķma ķ senn, įkveša launakjör žingmanna. Nefndin ręšur sér starfsmann. Formašur kallar nefndina saman og getur hśn einungis tekiš įkvöršun žegar hśn er fullskipuš. Nefndin getur ķ verklagsreglum sķnum, eša einstökum tilvikum, fališ formanni eša starfsmanni, aš afgreiša erindi sem eru žess ešlis aš ekki žurfi aš stašfesta žau af nefndinni. Nefndinni ber aš rökstyšja įkvaršanir sķnar. Įkvöršun nefndarinnar er endanleg en henni ber aš kynna žingforsetum og skrifstofu žingsins nišurstöšu sķna. Žingiš getur ekki afturkallaš eša ógilt įkvöršun nefndarinnar. Ķ fylgiskjali V er aš finna žżšingu löggilts skjalažżšanda į lögum um fyrirmęli til launanefndar žingsins.

Bretland
    Nešri mįlstofa breska žingsins felur sérstakri óhįšri nefnd (Senior Salaries Review Body) aš leggja fram tillögur til forsętisrįšherra um launakjör žingmanna sem honum er skylt aš leggja fyrir žingiš, en jafnframt getur hann lagt fram mat rķkisstjórnarinnar į žeim og eigin tillögur hennar. Žingiš tekur žęr sķšan til umfjöllunar og endanlegrar įkvöršunar. Žinginu er frjįlst aš nżta tillögurnar meš hverjum žeim hętti sem žvķ žóknast og er ekki skuldbundiš til aš fara aš tillögum hvorki nefndarinnar né rķkisstjórnarinnar. Nefndin er skipuš af forsętisrįšherra og hefur hann frjįlsar hendur um bęši fjölda nefndarmanna og lengd skipunartķma žeirra.



Fylgiskjal V.


Lög (1993:1426) meš fyrirmęlum til launanefndar žingsins.
(Žżšing löggilts skjalažżšanda śr sęnsku.)

    Breyting innfęrš t.o.m. SFS 2000:430

Hlutverk o.fl.
1. gr.
    Samkvęmt 1. gr. 3. kafla laga (1994:1065) um fjįrhagsskilyrši žingmanna skal launanefnd žingsins įkvarša žį mįnašarlegu upphęš sem greiša skal žingmönnum. Nefndin skal greina frį forsendum įkvöršunarinnar.
    Nefndin er yfirvald sem heyrir undir žingiš.

Nefndarmenn
2. gr.
    Žrķr fulltrśar eiga sęti ķ nefndinni og er einn žeirra formašur hennar.

Skipulag
3. gr.
    Nefndin hefur ritara til umrįša.

Mešferš mįla
4. gr.
    Nefndin kemur saman žegar formašur hennar bošar til fundar.
    Nefndin er įkvöršunarhęf ķ mįlum, sem 1. gr. į viš um, žegar allir nefndarmenn eru višstaddir.

5. gr.
    Nefndin getur, samkvęmt vinnureglum hennar eša meš sérstakri įkvöršun, fališ formanni eša einhverjum öšrum, sem starfar hjį henni, aš įkveša ķ mįlum sem eru žess ešlis aš hśn žarf ekki aš įkvarša um žau sjįlf.

6. gr.
    Nefndin skal žegar upplżsa skrifstofu žingsins um įkvaršanir sem 1. gr. į viš um.

Skipun nefndarmanna o.fl.
7. gr.
    Stjórn žingsins skipar formann og ašra fulltrśa ķ nefndina til įkvešins tķma.
    Lög (200:430).

8. gr.
    Nefndin velur sér ritara.

Įfrżjun
9. gr.
    Ekki er hęgt aš įfrżja įkvöršun nefndarinnar.

Žóknun fyrir nefndarstörf
10. gr.
    Skrifstofa žingsins įkvešur žį žóknun sem nefndarmenn og ritari fį fyrir starf sitt.
    Lög (2000:430).

    Brįšabirgšaįkvęši
    1993:1426
    Lög žessi ganga ķ gildi 1. janśar 1994. Stjórn žingsins getur žó frį og meš 14. desember 1993 skipaš formann og fulltrśa ķ nefndina.



Fylgiskjal VI.


Fjįrmįlarįšuneyti,
fjįrlagaskrifstofa:


Umsögn um frumvarp til laga um kjararįš.
    Samkvęmt frumvarpinu veršur žaš verkefni kjararįšs aš įkveša laun og starfskjör žjóškjörinna manna, rįšherra og dómara og annarra rķkisstarfsmanna sem svo er hįttaš um aš žau geta ekki rįšist meš samningum į venjulegan hįtt vegna ešlis starfanna eša samningsstöšu. Lög um Kjaradóm og kjaranefnd falla jafnframt śr gildi.
    Kjararįši er ętlaš aš hafa svipuš eša sömu višmiš viš launaįkvaršanir og Kjaradómur og kjaranefnd hafa samkvęmt gildandi lögum. Nżmęli er žó aš kjararįši veršur heimilt aš įkveša nįnar en gert er ķ lögunum hvaša ašilar falla undir śrskurši rįšsins og eins veršur kjararįši heimilt aš įkveša sjaldnar en įrlega innbyršis launahlutföll žeirra sem undir rįšiš heyra og binda launin žį žess į milli viš vķsitölu.
    Ekki veršur séš aš lögfesting frumvarpsins hafi bein įhrif į kostnaš rķkissjóšs. Ętla mį aš kostnašur kjararįšs verši įlķka kostnaši Kjaradóms og kjaranefndar. Ķ fjįrlögum 2006 eru śtgjöld Kjaradóms og kjaranefndar įętluš 21,3 m.kr. Samkvęmt brįšabirgšauppgjöri fyrir įriš 2005 voru śtgjöld žessara ašila 8 m.kr. umfram fjįrveitingu fjįrlaga.

Nešanmįlsgrein: 1
    1 Alžt. 1992, B-deild, dk. 743–744.

Nešanmįlsgrein: 2
    2 Sjį frétt Morgunblašsins, 2. jślķ 1992: Lögfręšiįlit Eirķks Tómassonar hrl. ķ gagnasafni Morgunblašsins.

Nešanmįlsgrein: 3
    3 Įlitsgerš Tryggva Gunnarssonar hrl. til fjįrmįlarįšherra um stjórnsżslulega stöšu og valdsviš kjaranefndar, frį 8. október 1997, bls. 6.

Nešanmįlsgrein: 4
    4 Sjį sömu heimild, bls. 11.

Nešanmįlsgrein: 5
    5 Jón Sveinsson: Kjaradómur – mįlsmešferšarreglur og stjórnskipuleg staša, Afmęlisrit Gušmundur Ingvi Siguršsson įttręšur 16. jśnķ 2002, bls. 104.

Nešanmįlsgrein: 6
    6 Ašilar hafa einu sinni oršiš sammįla um aš leggja mįl varšandi śrskurš Kjaradóms fyrir Félagsdóm, og var žaš gert. Sjį sömu heimild, s. 101–103.

Nešanmįlsgrein: 7
    7 Žetta oršalag er t.d. aš finna ķ 3. mgr. 23. gr. dómstólalaga nr. 15/1998, um nefnd um dómarastörf. Ķ 2. mgr. 6. gr. barnaverndarlaga nr. 80/2002, segir aš „Śrskuršir kęrunefndar barnaverndarmįla eru endanlegir į stjórnsżslustigi og veršur žeim ekki skotiš til ęšra stjórnvalds.“ Ķ 5. gr. laga nr. 57/1999, um bśnašarfręšslu, er gert rįš fyrir žvķ aš rįšherra geti sett reglugerš um „Kęrur eša mįlskotsrétt nemenda ķ mįlum žar sem žeir telja brotiš į rétti sķnum. Slķkar reglur geta fališ ķ sér įkvęši um aš kęrumįl nemenda skuli fara fyrir sérstaka įfrżjunarnefnd sem hafi endanlegt śrskuršarvald.“ Telja veršur aš žetta hafi sömu merkingu. Dęmin um slķk įkvęši ķ lögum eru miklu fleiri.

Nešanmįlsgrein: 8
    8 Um śrskuršarvald dómstóla um stjórnvaldsįkvaršanir og hugsanlega takmörkun žess hefur mikiš veriš skrifaš. Hér veršur ekki fariš śt ķ žaš, en einungis vķsaš til eftirfarandi greina: Eirķkur Tómasson, Takmarkanir į śrskuršarvaldi dómenda skv. 60. gr. stjórnarskrįrinnar, Ślfljótur, 4. tbl. 1984, bls. 183–217, og Ragnhildur Helgadóttir, Vald dómstóla til aš endurskoša stjórnvaldsįkvaršanir, Tķmarit lögfręšinga, 1. h. 2005, bls. 99–112.

Nešanmįlsgrein: 9
    9     Jónatan Žórmundsson: Nokkrar hugleišingar um geršardóma, Ślfljótur, 1. tbl. 1963, bls. 28.

Nešanmįlsgrein: 10
    10 Sama heimild, bls. 29.

Nešanmįlsgrein: 11
    11 Žar til lög 94/1986 voru sett, hafši Kjaradómur einnig žaš hlutverk aš įkveša rķkisstarfsmönnum laun ef ekki samdist. Sjį Alžt. A, 1992, bls. 874.

Nešanmįlsgrein: 12
    12 Ķ sömu heimild segir Jónatan, aš „hępiš“ sé „aš tala um geršardóm, žar sem hiš opinbera er ašili“. (bls. 29). Sķšar tekur hann fram, aš žaš verši „lögskżringaratriši hverju sinni, hvort um sé aš ręša lögskipašan geršardóm, sérdómstól eša framkvęmdarvaldshafa, sem fer meš śrskuršarvald.“ (s. 38). Į lista yfir „nokkr[a] af žessum ašilum, einkum ž[į] sem hafa į sér greinilegustu geršardómseinkennin“ er svo aš finna kjaranefnd og kjaradóm, samkvęmt lögum nr. 55/1962, en hlutverk žeirra var žį annaš en nś er, eins og įšur segir.

Nešanmįlsgrein: 13
    13 Hér mį sérstaklega benda į žaš aš skv. 12. gr. laga nr. 120/1992 skulu Kjaradómur og kjaranefnd taka mįl til mešferšar žegar žeim žykir žurfa og ętķš žegar tiltekin skilyrši eru uppfyllt, en ekki sjaldnar en įrlega.

Nešanmįlsgrein: 14
    14 Sjį žó umfjöllun ķ fyrrnefndri grein Jóns Sveinssonar, bls. 102–3. Sjį einnig ķ žessu sambandi dóm Féld. 14. október 1996 – mįl nr. 11/1996, en žar var įgreiningur varšandi śrskurš Kjaradóms lagšur fyrir Félagsdóm.

Nešanmįlsgrein: 15
    15 Žessu hefur veriš breytt į sķšustu įrum, en ķ greinargerš meš frumvarpinu sem varš aš lögum nr. 120/1992 er tiltekiš aš launakjör hérašsdómara įkvaršist af kjarasamningum en hęstaréttardómara af launanefnd. Sjį Alžt. A, 1992, bls. 871. Ķ Domstolsverket eru nś 10 fulltrśar dómstóla, stjórnsżslunnar og žingsins. Sjį heimasķšu Domstolsverket http://www.dom.se/templates/DV_InfoPage____2330.aspx.

Nešanmįlsgrein: 16
    16 Sjį Alžt. A, 1992, bls. 871 og, um stöšuna nśna, svar Fornyings- og administrasjonsdepartementet i Norge frį 2.2. 2006 viš fyrirspurn fjįrmįlarįšuneytis frį 26.1.2006.

Nešanmįlsgrein: 17
    17 Alžt. A, 1992, bls. 872.

Nešanmįlsgrein: 18
    18 Alžt. A, 1992, bls. 873.

Nešanmįlsgrein: 19
    19 Žar segir: „Kjaradómur hefur allt frį žvķ hann var stofnašur… įkvešiš laun dómara… Aš baki žessu bżr žaš sjónarmiš aš ekki er ęskilegt aš framkvęmdarvaldiš fjalli um eša įkveši laun dómara. Dómarar njóta sérstöšu sem einn af žremur handhöfum rķkisvalds og er sjįlfstęši žeirra og staša tryggš meš įkvęšum stjórnarskrįr… Veršur … aš hafa sérstaklega ķ huga stöšu dómsvaldsins og sjįlfstęši žess gagnvart öšrum žįttum rķkisvaldsins. Meš hlišsjón af žvķ er óešlilegt aš framkvęmdarvaldiš eša löggjafarvaldiš hlutist til um breytingu į žeim kjörum sem dómurum hafa veriš įkvešin lögum samkvęmt. Hljóta hér önnur sjónarmiš aš gilda um dómara en ašra žį sem falla undir Kjaradóm.“ Bréf stjórnar Dómarafélags Ķslands til forsętisrįšherra frį 11. janśar 2006.

Nešanmįlsgrein: 20
    20 Frišgeir Björnsson, Śrskuršarnefndir ķ stjórnsżslunni. Forsętisrįšuneytiš, 2005.

Nešanmįlsgrein: 21
    21 23. gr. laga nr. 15/1998.