Ašrar śtgįfur af skjalinu: PDF Word Perfect.

Žingskjal 1379, 138. löggjafaržing 574. mįl: ķvilnanir vegna nżfjįrfestinga į Ķslandi (heildarlög).
Lög nr. 99 29. jśnķ 2010.

Lög um ķvilnanir vegna nżfjįrfestinga į Ķslandi.

I. KAFLI
1. gr.
Markmiš.
     Markmiš laga žessara er aš efla nżfjįrfestingu ķ atvinnurekstri, samkeppnishęfni Ķslands og byggšažróun meš žvķ aš tilgreina hvaša ķvilnanir heimilt er aš veita vegna nżfjįrfestinga hér į landi og hvernig žeim skuli beitt.

2. gr.
Gildissviš og heimild.
     Lög žessi nį til skilgreindra ķvilnana sem kvešiš er į um ķ III. og IV. kafla vegna nżfjįrfestinga hér į landi, aš uppfylltum žeim skilyršum sem tilgreind eru ķ 5. gr.
     Į grundvelli laga žessara er išnašarrįšherra veitt heimild til aš gera samninga, sbr. 21. gr., fyrir hönd rķkisstjórnarinnar um aškomu rķkisins og, eftir atvikum, sveitarfélaga vegna nżfjįrfestinga hér į landi.
     Lög žessi nį ekki til fjįrfestinga ķ fyrirtękjum sem veita žjónustu į grundvelli laga um fjįrmįlafyrirtęki, laga um vįtryggingastarfsemi eša laga um veršbréfavišskipti.

3. gr.
Skilgreiningar.
     Ķ lögum žessum skal eftirfarandi merking lögš ķ žessi hugtök:
1.
Byggšaašstoš: Rķkisašstoš sem veitt er meš heimild ķ c-liš 3. mgr. 61. gr. samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš til aš efla byggšažróun og efnahagslķf į įkvešnu landsvęši ķ samręmi viš samžykkt byggšakort.
2.
Byggšakort: Kort af Ķslandi sem Eftirlitsstofnun EFTA (ESA) hefur, meš įkvöršun nr. 378/06/COL, samžykkt fyrir įrin 2007–2013, žar sem fram kemur į hvaša svęšum į Ķslandi heimilt er aš veita byggšaašstoš og aš hvaša marki.
3.
Fjįrfestingarverkefni: Verkefni sem nżfjįrfesting lżtur aš.
4.
Fjįrfestingarkostnašur: Kostnašur vegna įžreifanlegra eigna (t.d. lands, bygginga, tękja og bśnašar) sem fellur til ķ tengslum viš fjįrfestingarverkefni hér į landi. Kostnašur vegna óįžreifanlegra eigna (t.d. hugverkaréttinda og leyfa) getur einnig talist til fjįrfestingarkostnašar aš uppfylltum nįnari skilyršum sem sett skulu ķ reglugerš sem išnašarrįšherra gefur śt. Eingöngu kostnašur sem fellur til eftir gildistöku laga žessara getur talist til fjįrfestingarkostnašar ķ skilningi žeirra.
5.
Ķvilnun: Skilgreind rķkisašstoš skv. III. og IV. kafla sem er forsenda žess aš tiltekiš fjįrfestingarverkefni verši aš veruleika hér į landi.
6.
Lķtiš fyrirtęki: Fyrirtęki sem er meš fęrri en 50 starfsmenn og er meš įrlega veltu undir 2 milljónum evra og/eša efnahagsreikning undir 2 milljónum evra, sbr. I. višauka viš reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008 frį 6. įgśst 2008, žar sem tilgreindir eru tilteknir flokkar ašstošar sem samrżmast sameiginlega markašnum til beitingar 61. og 62. gr. samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš. Reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008 er birt sem fylgiskjal viš lög žessi, sbr. 27. gr.
7.
Mešalstórt fyrirtęki: Fyrirtęki sem er meš į bilinu 50–250 starfsmenn og er meš įrlega veltu undir 50 milljónum evra og/eša efnahagsreikning undir 43 milljónum evra, sbr. I. višauka viš reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008.
8.
Nżfjįrfesting: Fjįrfesting sem lżtur aš uppsetningu nżs verkefnis eša nżrrar starfsemi hér į landi eša felur ķ sér sjįlfstęša višbót viš eldra verkefni. Fjįrfesting sem kemur ķ staš eldri fjįrfestingar telst ekki nżfjįrfesting ķ skilningi laga žessara.
9.
Stórt fyrirtęki: Fyrirtęki sem er meš fleiri en 250 starfsmenn, sbr. I. višauka viš reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008.

II. KAFLI
4. gr.
Umsókn um ķvilnun.
     Umsókn um ķvilnun vegna nżfjįrfestingar į Ķslandi skal send išnašarrįšuneytinu. Sérstök žriggja manna nefnd fer yfir umsóknir og gerir tillögur til išnašarrįšherra um afgreišslu, sbr. 17. gr.
     Umsókn um ķvilnun, įsamt fylgigögnum, skal berast įšur en hafist er handa viš fyrirhugaš fjįrfestingarverkefni hér į landi. Umsókn skulu fylgja öll gögn og upplżsingar sem naušsynlegar eru samkvęmt lögum žessum.
     Um mešhöndlun umsókna um ķvilnun fer samkvęmt įkvęšum V. kafla.

5. gr.
Skilyrši fyrir veitingu ķvilnana.
     Viš mat į žvķ hvort veita eigi ķvilnun vegna nżfjįrfestingar samkvęmt lögum žessum skal eftirfarandi skilyršum vera fullnęgt:
a.
aš stofnaš sé sérstakt félag um fjįrfestingarverkefniš į Ķslandi; ķslenskt śtibś eša umbošsskrifstofa félags sem skrįš er ķ ašildarrķki samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš telst sérstakt félag,
b.
aš fyrir liggi greinargóšar upplżsingar um viškomandi fjįrfestingarverkefni, žį ašila sem aš žvķ standa og hvernig fjįrmögnun er hįttaš,
c.
aš fyrirhugaš fjįrfestingarverkefni sé ekki hafiš įšur en undirritašur er samningur um ķvilnun skv. 21. gr. og aš sżnt sé fram į aš veiting ķvilnunar sé forsenda žess aš fjįrfestingarverkefniš verši aš veruleika hér į landi,
d.
aš a.m.k. 65% af fjįrfestingarkostnaši séu fjįrmögnuš įn rķkisašstošar og žar af séu aš lįgmarki 20% fjįrmögnuš af eigin fé žess ašila sem sękir um ķvilnun,
e.
aš įrleg velta fyrirhugašs fjįrfestingarverkefnis sé a.m.k. 300 millj. kr. eša aš nżfjįrfesting skapi a.m.k. 20 įrsverk hjį umsóknarašila viš rekstur fjįrfestingarverkefnis į fyrstu tveimur įrum žess,
f.
aš fyrir liggi aršsemisśtreikningar, sbr. 18. gr., sem sżni fram į aš viškomandi nżfjįrfesting sé žjóšhagslega hagkvęm śt frį hagsmunum ķslensks efnahagslķfs og samfélags, t.d. śt frį atvinnusköpun, byggšažróun, śtflutningi, skatttekjum, nżsköpun og aukinni žekkingu,
g.
aš um nżfjįrfestingu sé aš ręša og aš tęki og bśnašur sem kemur til vegna hennar sé nżr eša nżlegur og uppfylli skilyrši laga um hollustuhętti og mengunarvarnir,
h.
aš viškomandi nżfjįrfesting verši eftir aš rekstur hefst aš lįgmarki til 10 įra ķ starfrękslu į viškomandi svęši į Ķslandi,
i.
aš starfsemi félags sem ķvilnunar nżtur sé aš öllu leyti ķ samręmi viš ķslensk lög og stjórnvaldsfyrirmęli, ž.m.t. lög um hollustuhętti og mengunarvarnir og lög į sviši umhverfisréttar, og starfsemin brjóti ekki ķ bįga viš almennt velsęmi,
j.
aš ekki séu fyrir hendi, hjį viškomandi félagi eša eigendum žess, vangreiddir skattar eša gjöld til rķkis eša sveitarfélaga hér į landi eša endurgreišslukrafa skv. 3. mgr. 31. gr. samkeppnislaga, nr. 44/2005, og aš viškomandi félag sé ekki ķ fjįrhagslegum erfišleikum eša fjįrhagslegri endurskipulagningu ķ skilningi leišbeinandi reglna Eftirlitsstofnunar EFTA um rķkisašstoš til endurskipulagningar eša björgunar fyrirtękja,
k.
aš eigendur sem fara meš virkan eignarhlut og framkvęmdastjóri viškomandi félags séu lögrįša, hafi óflekkaš mannorš og oršspor sem samrżmist reglum um ešlilega og heilbrigša višskiptahętti. Žeir skulu ekki hafa veriš śrskuršašir gjaldžrota į sķšustu fimm įrum. Žeir mega ekki ķ tengslum viš atvinnurekstur hafa hlotiš dóm į sķšustu fimm įrum fyrir refsiveršan verknaš samkvęmt almennum hegningarlögum, samkeppnislögum, lögum um hlutafélög, lögum um einkahlutafélög, lögum um bókhald, lögum um įrsreikninga, lögum um gjaldžrotaskipti o.fl. og lögum um stašgreišslu opinberra gjalda.

III. KAFLI
6. gr.
Byggšaašstoš.
     Ķ kafla žessum er kvešiš į um hvaša ķvilnanir stjórnvöldum er heimilt aš veita ķ formi byggšaašstošar vegna fjįrfestingarverkefna hér į landi.
     Heimildir stjórnvalda til aš veita ķvilnun į grundvelli byggšaašstošar takmarkast af skuldbindingum ķslenskra stjórnvalda skv. 61.–64. gr. samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš, sbr. lög nr. 2/1993, um Evrópska efnahagssvęšiš. Žęr skuldbindingar og heimildir eru nįnar śtfęršar ķ įkvöršun Eftirlitsstofnunar EFTA 378/06/COL, frį 6. desember 2006, um byggšakort og ašstošarhlutföll (Ķsland) sem birt var 28. febrśar 2008 ķ EES-višbęti viš Stjórnartķšindi Evrópusambandsins nr. 11, bls. 28, en žar kemur fram į hvaša svęšum į Ķslandi heimilt er aš veita byggšaašstoš įrin 2007–2013, ž.e. Sušurkjördęmi, Noršvesturkjördęmi og Noršausturkjördęmi, og aš hvaša marki.

7. gr.
Hįmark leyfilegrar byggšaašstošar.
     Meš vķsan til 2. mgr. 6. gr. getur ķvilnun į grundvelli byggšaašstošar, sbr. 8.–10. gr., almennt numiš aš hįmarki 15% af skilgreindum fjįrfestingarkostnaši žess fjįrfestingarverkefnis sem sótt er um ķvilnun fyrir. Fyrir mešalstór fyrirtęki er hįmark ķvilnunar 25% af fjįrfestingarkostnaši og fyrir lķtil fyrirtęki er hįmark ķvilnunar 35% af fjįrfestingarkostnaši.
     Ķ žeim tilvikum žegar fjįrfestingarkostnašur fjįrfestingarverkefnis er meiri en 50 milljónir evra lękkar hlutfall leyfilegrar hįmarksašstošar, sbr. 1. mgr., ķ samręmi viš heildarfjįrfestingarkostnaš, sbr. 3. mgr.
     Rįšherra skal meš reglugerš kveša nįnar į um śtreikning į leyfilegu hlutfalli rķkisašstošar, samkvęmt grein žessari, ķ samręmi viš leišbeinandi reglur Eftirlitsstofnunar EFTA um landsbundna byggšaašstoš fyrir įrin 2007–2013, sbr. įkvöršun Eftirlitsstofnunar EFTA 85/06/COL, frį 6. aprķl 2006, sem birt var 28. febrśar 2008 ķ EES-višbęti viš Stjórnartķšindi Evrópusambandsins nr. 11, bls. 1.
     Ķ samningi milli stjórnvalda og žess ašila sem veitt er ķvilnun, sbr. 21. gr., skal nįnar kvešiš į um fyrirkomulag byggšaašstošar.

8. gr.
Ķvilnun ķ formi beins fjįrstušnings.
     Byggšaašstoš getur samkvęmt lögum žessum veriš ķ formi beins opinbers fjįrstušnings vegna viškomandi fjįrfestingarverkefnis til žess félags sem stofnaš er um nżfjįrfestingu og reisir og rekur fjįrfestingarverkefniš. Er žį um aš ręša stofnfjįrstyrk sem fellur til ķ upphafi verkefnis.
     Um hįmark ķvilnunar skv. 1. mgr. vķsast til 7. gr., sbr. 21. gr.
     Ķ samningi milli stjórnvalda og žess ašila sem veitt er ķvilnun, sbr. 21. gr., skal nįnar kvešiš į um fyrirkomulag hins beina fjįrstušnings.

9. gr.
Ķvilnanir tengdar sköttum og opinberum gjöldum.
     Byggšaašstoš getur samkvęmt lögum žessum veriš ķ formi frįvika frį sköttum eša opinberum gjöldum vegna viškomandi fjįrfestingarverkefnis.
     Félag sem stofnaš er um nżfjįrfestingu og uppfyllir öll skilyrši laga žessara fyrir veitingu ķvilnunar skal njóta eftirfarandi skattalegra ķvilnana:
1.
Tekjuskattshlutfall viškomandi félags skal, ķ žann tķma sem kvešiš er į um ķ 3. mgr., aldrei vera hęrra en žaš tekjuskattshlutfall sem ķ gildi er žegar samningur skv. 21. gr. er geršur viš félagiš.
2.
Į žvķ įri žegar nżjar eignir eru teknar ķ notkun getur félagiš vališ aš fyrna žęr ķ hlutfalli viš notkun į įrinu ķ staš fullrar įrlegrar fyrningar skv. 34. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt. Žrįtt fyrir įkvęši 42. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, skal félaginu heimilt aš fyrna eignir sķnar aš fullu.
3.
Félagiš skal undanžegiš išnašarmįlagjaldi samkvęmt lögum nr. 134/1993, um išnašarmįlagjald, meš sķšari breytingum, og markašsgjaldi samkvęmt lögum nr. 160/2002, um śtflutningsašstoš, meš sķšari breytingum.
4.
Stimpilgjöld sem greiša bęri samkvęmt lögum nr. 36/1978, um stimpilgjald, skulu vera 0,15% af öllum stimpilskyldum skjölum sem félagiš gefur śt eša stofnaš er til ķ tengslum viš uppbyggingu viškomandi fjįrfestingarverkefnis.
5.
Félagiš skal undanžegiš įkvęšum 1., 4. og 5. tölul. 1. mgr. 14. gr. laga nr. 146/1996, um öryggi raforkuvirkja, neysluveitna og raffanga.
6.
Skatthlutfall fasteignaskatts viškomandi félags skal vera 30% lęgra en lögbundiš hįmark aš višbęttu įlagi skv. II. kafla laga nr. 4/1995, um tekjustofna sveitarfélaga.
7.
Almennt tryggingagjald viškomandi félags skal vera 20% lęgra en žaš sem kvešiš er į um ķ 3. mgr. 2. gr. laga nr. 113/1990, um tryggingagjald.
8.
Innflutningur og kaup félagsins eša einhvers fyrir žess hönd hérlendis į byggingarefnum, vélum og tękjum og öšrum fjįrfestingarvörum og varahlutum vegna viškomandi fjįrfestingarverkefnis, svo og til reksturs žess, skulu vera undanžegin tollum og vörugjöldum samkvęmt tollalögum, nr. 88/2005, og lögum nr. 97/1987, um vörugjald, meš sķšari breytingum.
     Žau frįvik frį almennum reglum um skatta og opinber gjöld sem kvešiš er į um ķ 2. mgr. gilda ķ 10 įr frį žvķ aš viškomandi skattskylda eša gjaldskylda myndast hjį žvķ félagi sem ķvilnunar nżtur, žó aldrei lengur en ķ 13 įr frį undirritun samnings skv. 21. gr.
     Félag sem ķvilnunar nżtur samkvęmt grein žessari skal, aš öšru leyti en kvešiš er į um ķ 2. mgr., greiša skatta og önnur opinber gjöld sem almennt eru lögš į hér į landi eftir žeim reglum sem um žau gilda samkvęmt lögum į hverjum tķma. Almenn įkvęši ķslenskra laga um tekjuskatt, viršisaukaskatt og gjöld sem sveitarfélög leggja į og ķ gildi eru į hverjum tķma og varša skattframtal, framtalsfrest, įlagningu, endurskošun, endurįlagningu, innheimtu, gjalddaga og greišslu, sem og ašrar uppgjörsreglur varšandi tekjuskatt, viršisaukaskatt og gjöld sem sveitarfélög leggja į, auk andmęla og įgreinings ķ tengslum viš žau, skulu gilda um viškomandi félag.
     Um hįmark ķvilnunar samkvęmt grein žessari vķsast til 7. gr., sbr. 20. gr.

10. gr.
Ķvilnun ķ tengslum viš land eša lóš undir nżfjįrfestingu.
     Byggšaašstoš getur samkvęmt lögum žessum veriš ķ formi sölu eša leigu rķkis eša sveitarfélags į landi eša lóš ķ eigu rķkis eša sveitarfélags undir viškomandi fjįrfestingarverkefni til žess félags sem stofnaš er um nżfjįrfestingu og reisir og rekur fjįrfestingarverkefniš, į verši sem telst vera undir almennu markašsverši.
     Um hįmark ķvilnunar skv. 1. mgr. vķsast til 7. gr., sbr. 20. gr.
     Ķ samningi milli stjórnvalda og žess ašila sem veitt er ķvilnun, sbr. 21. gr., skal nįnar kvešiš į um fyrirkomulag ķvilnunar sem tengd er sölu eša leigu į landi eša lóš.

IV. KAFLI
11. gr.
Almennar ķvilnanir.
     Ķ kafla žessum er kvešiš į um hvaša ķvilnanir stjórnvöldum er heimilt aš veita vegna nżfjįrfestinga hér į landi, óhįš stašsetningu fjįrfestingarverkefnis.
     Heimildir stjórnvalda til aš veita ķvilnun vegna fjįrfestinga, sem ekki eru byggšatengdar, takmarkast af skuldbindingum ķslenskra stjórnvalda skv. 61.–64. gr. samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš, sbr. lög nr. 2/1993, um Evrópska efnahagssvęšiš. Žęr heimildir eru nįnar śtfęršar ķ reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008, frį 6. įgśst 2008, žar sem tilgreindir eru tilteknir flokkar ašstošar sem samrżmast sameiginlega markašnum til beitingar 61. og 62. gr. samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš (reglugerš um almenna hópundanžįgu), eins og hśn var tekin upp ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš meš įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar nr. 120/2008 sem birt var 18. desember 2008 ķ EES-višbęti viš Stjórnartķšindi Evrópusambandsins nr. 79. Reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008 er birt sem fylgiskjal viš lög žessi, sbr. 27. gr.
     Ķvilnun skv. 12.–15. gr. laga žessara getur veriš ķ formi beins fjįrstušnings, frįvika frį tilteknum sköttum og gjöldum skv. 9. gr. eša annarrar tegundar leyfilegrar rķkisašstošar samkvęmt reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008.

12. gr.
Ķvilnun vegna žjįlfunarkostnašar nżfjįrfestingar.
     Almenn ķvilnun vegna fjįrfestingarverkefnis getur samkvęmt lögum žessum veriš ķ formi žjįlfunarašstošar vegna kostnašar viš žjįlfun starfsfólks sem fellur til ķ tengslum viš nżfjįrfestingu.
     Hįmark leyfilegrar žjįlfunarašstošar eru 2 milljónir evra fyrir hvert fjįrfestingarverkefni.
     Um skilyrši fyrir veitingu žjįlfunarašstošar vķsast nįnar til 38. og 39. gr. reglugeršar framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008, sbr. fylgiskjal viš lög žessi.
     Ķ samningi milli stjórnvalda og žess ašila sem veitt er ķvilnun, sbr. 21. gr., skal nįnar kvešiš į um fyrirkomulag ķvilnunar vegna žjįlfunarkostnašar.

13. gr.
Ķvilnun vegna nżfjįrfestinga lķtilla og mešalstórra fyrirtękja.
     Almenn ķvilnun vegna fjįrfestingarverkefnis getur samkvęmt lögum žessum veriš ķ formi ķvilnunar vegna nżfjįrfestinga lķtilla og mešalstórra fyrirtękja sem hlutfall af fjįrfestingar- eša launakostnaši viškomandi fjįrfestingarverkefnis.
     Ķvilnun skv. 1. mgr. getur aš hįmarki numiš 10% af skilgreindum fjįrfestingarkostnaši fyrir mešalstór fyrirtęki en 20% fyrir lķtil fyrirtęki, žó aldrei aš hęrri fjįrhęš en 7,5 milljónir evra fyrir hvert fjįrfestingarverkefni.
     Um skilyrši fyrir veitingu ķvilnunar til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja vķsast nįnar til 14. gr. reglugeršar framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008, sbr. fylgiskjal viš lög žessi.
     Ķ samningi milli stjórnvalda og žess ašila sem veitt er ķvilnun, sbr. 21. gr., skal nįnar kvešiš į um fyrirkomulag ķvilnunar vegna nżfjįrfestinga lķtilla og mešalstórra fyrirtękja.

14. gr.
Ķvilnun vegna nżfjįrfestinga ķ rannsóknar- og žróunarverkefnum.
     Almenn ķvilnun vegna fjįrfestingarverkefnis getur samkvęmt lögum žessum veriš ķ formi ķvilnunar vegna nżfjįrfestinga ķ rannsóknar- og žróunarverkefni sem hlutfall af fjįrfestingarkostnaši viškomandi fjįrfestingarverkefnis.
     Um skilyrši fyrir veitingu ķvilnunar vegna nżfjįrfestinga ķ rannsóknar- og žróunarverkefnum vķsast nįnar til 30.–37. gr. reglugeršar framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008, sbr. fylgiskjal viš lög žessi.
     Ķ samningi milli stjórnvalda og žess ašila sem veitt er slķk ķvilnun, sbr. 21. gr., skal nįnar kvešiš į um fyrirkomulag ķvilnunar vegna nżfjįrfestinga ķ rannsóknar- og žróunarverkefni.

15. gr.
Ķvilnun vegna umhverfistengdra fjįrfestingarverkefna.
     Almenn ķvilnun vegna fjįrfestingarverkefnis getur samkvęmt lögum žessum veriš ķ formi ķvilnunar til fyrirtękja vegna umhverfistengdra nżfjįrfestinga sem fela ķ sér umbętur eša nżsköpun ķ umhverfis- og nįttśruvernd, ž.m.t. orkusparnaš eša minni losun gróšurhśsalofttegunda.
     Um skilyrši fyrir veitingu ķvilnunar samkvęmt žessari grein vķsast nįnar til 17.–25. gr. reglugeršar framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008, sbr. fylgiskjal viš lög žessi.
     Ķ samningi milli stjórnvalda og žess ašila sem veitt er slķk ķvilnun, sbr. 21. gr., skal nįnar kvešiš į um fyrirkomulag ķvilnunar vegna umhverfistengdra nżfjįrfestinga.

16. gr.
Almenn frįvik frį tilgreindum įkvęšum laga.
     Ķ samningi skv. 21. gr. er heimilt aš kveša į um aš viškomandi félag, sem stofnaš er um nżfjįrfestingu og reisir og rekur fjįrfestingarverkefniš, skuli undanžegiš:
1.
įkvęšum 4. tölul. 1. mgr. 1. gr. laga nr. 19/1966, um eignarrétt og afnotarétt fasteigna, sem setur žaš skilyrši aš 4/5 hlutar hlutafjįr hlutafélags séu eign ķslenskra rķkisborgara og aš meiri hluti atkvęša į hluthafafundum sé ķ höndum ķslenskra rķkisborgara og aš allir stjórnendur séu ķslenskir rķkisborgarar,
2.
įkvęšum 2. mgr. 42. gr. laga nr. 138/1994, um einkahlutafélög, žar sem žess er krafist aš meiri hluti stjórnarmanna og framkvęmdastjóri einkahlutafélags hafi heimilisfesti į Ķslandi, svo og sambęrilegum sķšari įkvęšum,
3.
įkvęšum laga nr. 48/1994, um brunatryggingar, eša įkvęšum sķšari laga um sameiginlega skyldutryggingu hśseigna, enda verši meš öšrum hętti tryggilega séš fyrir brunatryggingum,
4.
įkvęšum laga nr. 55/1992, um Višlagatryggingu Ķslands, enda višhaldi félagiš fullnęgjandi višlagatryggingu.

V. KAFLI
17. gr.
Nefnd um veitingu ķvilnana vegna nżfjįrfestinga.
     Sérstök žriggja manna nefnd išnašarrįšherra fer yfir umsóknir um ķvilnun, sbr. 4. gr., og gerir tillögu til rįšherra um afgreišslu. Išnašarrįšherra skipar nefndina og skulu fjįrmįlarįšherra og efnahags- og višskiptarįšherra tilnefna sinn mann hvor, en sį žrišji skal skipašur įn tilnefningar og vera formašur nefndarinnar. Varamenn skulu skipašir meš sama hętti.
     Nefndin leggur mat į umsóknir og kallar eftir žeim gögnum sem naušsynleg eru.
     Nefndin skal hafa samrįš viš sveitarfélög ķ tengslum viš aškomu žeirra aš fyrirhugušum fjįrfestingarverkefnum sem stašsett eru innan umdęma žeirra.
     Viš mat į umsókn um ķvilnun skal nefndin hafa heimild til žess aš afla įlits sérfróšra ašila um žętti sem aš umsókn snśa, til aš mynda varšandi mat į efnahags- og samfélagslegum įvinningi.
     Įkvęši stjórnsżslulaga, nr. 37/1993, gilda um störf nefndarinnar. Išnašarrįšherra er heimilt aš setja reglugerš sem kvešur nįnar į um störf nefndarinnar.

18. gr.
Aršsemisśtreikningar.
     Įšur en nefnd skv. 17. gr. gerir tillögu til išnašarrįšherra vegna umsóknar um ķvilnun skal Fjįrfestingarstofa framkvęma śtreikninga fyrir nefndina į aršsemi og įvinningi fyrirhugašs fjįrfestingarverkefnis og vinna ašrar upplżsingar sem naušsynlegt er aš liggi fyrir įšur en tekin er afstaša til umsóknar.
     Ašili sem sękir um ķvilnun skal leggja fram rekstrar- og višskiptaįętlun vegna viškomandi fjįrfestingarverkefnis sem kleift er aš byggja aršsemisśtreikninga į og meta žannig žann viršisauka sem eftir veršur ķ landinu vegna viškomandi verkefnis. Liggi fullnęgjandi gögn ekki fyrir til aš framkvęma aršsemisśtreikninga skal Fjįrfestingarstofa kalla eftir žeim.
     Ķvilnanir skulu žvķ ašeins bošnar umsękjanda ef aršsemisśtreikningar gefa meš skżrum hętti til kynna aš veiting ķvilnunar til viškomandi fjįrfestingarverkefnis hafi ķ för meš sér efnahags- og samfélagslegan įvinning fyrir Ķsland, jafnt til lengri sem skemmri tķma.
     Viš mat į efnahags- og samfélagslegum įvinningi af fyrirhugašri starfsemi skal horft til mismunandi samsetninga ķvilnana sem leyfilegar eru skv. III. og IV. kafla laga žessara.
     Ķ reglugerš sem rįšherra setur skal kvešiš nįnar į um aršsemisśtreikninga, hvernig žeir skuli framkvęmdir og hvaša gögn žurfa aš liggja fyrir įšur en žeir eru framkvęmdir.

19. gr.
Boš um ķvilnun.
     Nefnd skv. 17. gr. skal gera tillögu til išnašarrįšherra um aš hafna beišni um ķvilnun eša aš leggja fyrir umsękjanda boš um ķvilnun.
     Leggi išnašarrįšherra fram boš um ķvilnun skal žaš byggjast į žeim heimildum sem fram koma ķ III. og IV. kafla og getur žaš veriš samsett śr fleirum en einni tegund ķvilnana, sbr. žó 20. gr.

20. gr.
Takmörk leyfilegrar ķvilnunar.
     Ķvilnun til umsękjanda vegna fjįrfestingarverkefnis getur aš hįmarki ekki fariš yfir žau mörk sem leyfileg eru ķ samręmi viš reglur žęr um byggšaašstoš sem fram koma ķ III. kafla eša samkvęmt reglum um almennar ķvilnanir sem fram koma ķ IV. kafla. Ekki er heimilt aš fullnżta ķvilnanir bęši śr III. og IV. kafla vegna sama fjįrfestingarverkefnis žannig aš samtala ķvilnunar fari yfir žau mörk sem kvešiš er į um ķ lögum žessum aš meštalinni annarri rķkisašstoš sem sami ašili kann aš hafa notiš vegna sama fjįrfestingarverkefnis.

21. gr.
Samningur um veitingu ķvilnunar.
     Fallist umsękjandi į boš išnašarrįšherra um ķvilnun skal geršur samningur milli umsękjanda og išnašarrįšherra, fyrir hönd stjórnvalda og, eftir atvikum, sveitarfélaga um veitingu ķvilnunar vegna viškomandi fjįrfestingarverkefnis.
     Samningur skv. 1. mgr. skal kveša į um žęr skuldbindingar sem kunna aš žykja naušsynlegar fyrir viškomandi fjįrfestingarverkefni og hversu lengi samningur skuli gilda. Ķ samningi skal enn fremur m.a. kvešiš į um eftirfarandi atriši:
a.
skilgreiningu og afmörkun į viškomandi fjįrfestingarverkefni,
b.
skilgreiningu og afmörkun į žeim lögašila sem ķvilnunar nżtur samkvęmt samningnum,
c.
hvaša ķvilnunum veitt er til verkefnisins,
d.
hvernig ķvilnun er komiš til verkefnis og į hvaša tķma,
e.
eftirlit og endurgreišslu ķvilnunar ef skilyrši samnings eru ekki uppfyllt.
     Samningur um veitingu ķvilnunar skv. 1. mgr. skal aš hįmarki gilda ķ 13 įr frį undirritun hans. Ķvilnun sem veitt er į grundvelli 9. gr. skal, sbr. 3. mgr. 9. gr., gilda ķ 10 įr frį žvķ aš viškomandi skattskylda eša gjaldskylda sem kvešiš er į um ķ 2. mgr. 9. gr. myndast, žó aldrei lengur en ķ 13 įr frį undirritun samnings um veitingu ķvilnunar.
     Samningur um veitingu ķvilnunar, sem išnašarrįšherra undirritar samkvęmt lögum žessum, skal birtur ķ B-deild Stjórnartķšinda.

22. gr.
Fjįrheimild.
     Aš žvķ leyti sem um beinar greišslur śr rķkissjóši er aš ręša er veiting ķvilnunar samkvęmt lögum žessum hįš fjįrveitingu Alžingis hverju sinni samkvęmt fjįrlögum og, eftir žvķ sem viš į, fjįrveitingu sveitarfélaga.

23. gr.
Afmörkun ķvilnunar.
     Ķvilnun er eingöngu veitt vegna įkvešins fjįrfestingarverkefnis umsękjanda en ekki til annarrar starfsemi hans. Ašila sem ķvilnunar nżtur samkvęmt lögum žessum er einvöršungu heimilt aš nżta žį ķvilnun ķ žaš skilgreinda fjįrfestingarverkefni sem kvešiš er į um ķ samningi skv. 21. gr.

24. gr.
Eftirlit meš notkun ķvilnunar.
     Til tryggingar į réttri notkun ķvilnunar, sbr. 23. gr., ber ašila sem ķvilnunar nżtur aš senda išnašarrįšuneyti įrlega skżrslu um framvindu fjįrfestingarverkefnis, hlut ķvilnunar ķ framgangi žess, samtals fjįrhęš veittrar rķkisašstošar į undanförnu įri og tilgreiningu į annarri starfsemi ašila ef einhver er.
     Išnašarrįšuneyti skal upplżsa hlutašeigandi sveitarfélög um atvik sem geta haft įhrif į gildi samninga sem geršir hafa veriš og skulu viškomandi sveitarfélög į sama hįtt upplżsa išnašarrįšuneyti um atvik af žessu tagi.

25. gr.
Afturköllun og/eša endurgreišsla ķvilnunar.
     Fella ber nišur ķvilnun og endurkrefja um žegar veitta ķvilnun komi ķ ljós aš ašili sem nżtur ķvilnunar hefur vķsvitandi veitt rangar upplżsingar eša leynt upplżsingum sem höfšu įhrif į veitingu ķvilnunarinnar.
     Endurkrefja ber um ķvilnun ef hśn hefur veriš nżtt til annarra hluta en fjįrfestingarverkefnis žess sem var forsenda veitingar hennar.
     Komi ķ ljós aš ķvilnun til ašila er komin umfram žęr heimildir sem fram koma ķ lögum žessum eša samningi um veitingu ķvilnunar skal endurkrefja ašila um žann hlut sem umfram er og stöšva veitingu frekari ķvilnunar.
     Ef įkvöršun um ķvilnun er afturkölluš, samkvęmt grein žessari eša ķ kjölfar įkvöršunar Eftirlitsstofnunar EFTA um ólögmęta rķkisašstoš, skulu stjórnvöld, sbr. 3. mgr. 31. gr. samkeppnislaga, nr. 44/2005, gera rįšstafanir til žess aš endurheimta veitta rķkisašstoš frį žiggjanda hennar.

26. gr.
Reglugeršarheimild.
     Išnašarrįšherra er heimilt aš setja reglugerš um framkvęmd laga žessara.

VI. KAFLI
27. gr.
Innleišing į reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008.
     Lög žessi fela ķ sér innleišingu į reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008, frį 6. įgśst 2008, žar sem tilgreindir eru tilteknir flokkar ašstošar sem samrżmast sameiginlega markašnum til beitingar 61. og 62. gr. samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš (reglugerš um almenna hópundanžįgu), eins og hśn var tekin upp ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš meš įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar nr. 120/2008 sem birt var 18. desember 2008 ķ EES-višbęti viš Stjórnartķšindi Evrópusambandsins nr. 79.
     Reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 800/2008 er birt sem fylgiskjal meš lögum žessum og hefur lagagildi hér į landi.

28. gr.
Gildistaka.
     Lög žessi öšlast žegar gildi. Lög žessi falla śr gildi 31. desember 2013. Ķvilnanir sem veittar hafa veriš fyrir žau tķmamörk halda žó gildi sķnu śt žann tķma sem kvešiš er į um ķ viškomandi samningi um veitingu ķvilnunar, sbr. 21. gr.

Įkvęši til brįšabirgša.
     Įri įšur en lög žessi falla śr gildi skal išnašarrįšherra skipa nefnd sem leggja skal mat į hvernig til hafi tekist meš framkvęmd laga žessara og gera tillögu um hvort framlengja skuli gildistķma žeirra, aš undangenginni endurskošun į įkvęšum laga žessara. Endurskošuninni skal lokiš eigi sķšar en 31. desember 2013.


Fylgiskjal.


REGLUGERŠ FRAMKVĘMDASTJÓRNARINNAR (EB) nr. 800/2008

frį 6. įgśst 2008

žar sem tilgreindir eru tilteknir flokkar ašstošar sem samrżmast sameiginlega markašnum til beitingar 87. og 88. gr. sįttmįlans (reglugerš um almenna hópundanžįgu)
(Texti sem varšar EES)

FRAMKVĘMDASTJÓRN EVRÓPUBANDALAGANNA HEFUR,
meš hlišsjón af stofnsįttmįla Evrópubandalagsins,
meš hlišsjón af reglugerš rįšsins (EB) nr. 994/98 frį 7. maķ 1998 um beitingu 92. og 93. gr. stofnsįttmįla Evrópubandalagsins gagnvart tilteknum flokkum altękrar rķkisašstošar (Stjtķš. EB L 142, 14.5.1998, bls. 1.), einkum a- og b-liš 1. mgr. 1. gr.,
aš birtum drögum aš žessari reglugerš (Stjtķš. ESB C 210, 8.9.2007, bls. 14.),
aš höfšu samrįši viš rįšgjafarnefndina um rķkisašstoš,
og aš teknu tilliti til eftirfarandi:
1)
Ķ reglugerš (EB) nr. 994/98 er framkvęmdastjórninni heimilaš aš lżsa žvķ yfir, ķ samręmi viš 87. gr. sįttmįlans, aš viš tiltekin skilyrši sé ašstoš til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja, ašstoš ķ žįgu rannsókna og žróunar, ašstoš ķ žįgu umhverfisverndar, atvinnumįla og menntunar og ašstoš, sem er ķ samręmi viš kortiš yfir veitingu svęšisbundinnar ašstošar, sem framkvęmdastjórnin hefur samžykkt fyrir hvert ašildarrķki, samrżmanleg sameiginlega markašnum og falli ekki undir įkvęši 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans um tilkynningarskyldu.
2)
Framkvęmdastjórnin hefur beitt 87. og 88. gr. sįttmįlans ķ allmörgum įkvöršunum og öšlast nęgilega reynslu til aš skilgreina višmišanir um samrżmanleika aš žvķ er varšar ašstoš ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja, ķ formi fjįrfestingarašstošar į svęšum sem njóta ašstošar og utan žeirra, ķ formi įhęttufjįrmagnskerfa og į sviši rannsókna, žróunar og nżsköpunar, einkum meš tilliti til framkvęmdar į reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 70/2001 frį 12. janśar 2001 um beitingu 87. og 88. gr. EB- sįttmįlans meš tilliti til rķkisašstošar viš lķtil og mešalstór fyrirtęki (Stjtķš. EB L 10, 13.1.2001, bls. 33. Reglugeršinni var sķšast breytt meš reglugerš (EB) nr. 1976/2006 (Stjtķš. ESB L 368, 23.12.2006, bls. 85).), og aš žvķ er varšar śtvķkkun į gildissviši žeirrar reglugeršar žannig aš žaš taki til ašstošar vegna rannsókna og žróunar, framkvęmdar į reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 364/2004 frį 25. febrśar 2004 um breytingu į reglugerš (EB) nr. 70/2001 (Stjtķš. ESB L 63, 28.2.2004, bls. 22.), framkvęmdar į oršsendingu framkvęmdastjórnarinnar um rķkisašstoš og įhęttufjįrmagn (Stjtķš. EB C 235, 21.8.2001, bls. 3.) og višmišunarreglna Bandalagsins um rķkisašstoš til aš stušla aš auknum įhęttufjįrfestingum ķ litlum og mešalstórum fyrirtękjum (Stjtķš. ESB C 194, 18.8.2006, bls. 2.), sem og til framkvęmdar į rammareglum Bandalagsins vegna rannsókna, žróunar og nżsköpunar (Stjtķš. ESB C 323, 30.12.2006, bls. 1.).
3)
Framkvęmdastjórnin hefur einnig öšlast nęgilega reynslu af beitingu 87. og 88. gr. sįttmįlans į sviši ašstošar til menntunar, ašstošar til eflingar atvinnu, umhverfisverndar, ašstošar til rannsókna, žróunar og nżsköpunar og į sviši svęšisbundinnar ašstošar bęši aš žvķ er varšar lķtil og mešalstór fyrirtęki svo og stór fyrirtęki, einkum meš tilliti til framkvęmdar reglugeršar framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 68/2001 frį 12. janśar 2001 um beitingu 87. og 88. gr. EB- sįttmįlans gagnvart ašstoš til menntunar (Stjtķš. EB L 10, 13.1.2001, bls. 20. Reglugeršinni var sķšast breytt meš reglugerš (EB) nr. 1976/2006.), reglugeršar framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 2204/2002 frį 12. desember 2002 um beitingu 87. og 88. gr. EB-sįttmįlans gagnvart rķkisašstoš til eflingar atvinnu (Stjtķš. EB L 337, 13.12.2002, bls. 3. Reglugeršinni var sķšast breytt meš reglugerš (EB) nr. 1976/2006.), reglugeršar framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 1628/2006 frį 24. október 2006 um beitingu 87. og 88. gr. sįttmįlans gagnvart innlendri, svęšisbundinni fjįrfestingarašstoš (Stjtķš. ESB L 302, 1.11.2006, bls. 29.), rammareglna Bandalagsins um rķkisašstoš vegna rannsókna og žróunar (Stjtķš. EB C 45, 17.2.1996, bls. 5.), rammareglna Bandalagsins um ašstoš til rannsókna, žróunar og nżsköpunar, višmišunarreglna Bandalagsins um rķkisašstoš vegna umhverfisverndar (Stjtķš. EB C 37, 3.2.2001, bls. 3.), višmišunarreglna Bandalagsins frį 2008 um rķkisašstoš til umhverfisverndar (Stjtķš. ESB C 82, 1.4.2008, bls. 1.) og višmišunarreglna um innlenda, svęšisbundna ašstoš fyrir 2007–2013 (Stjtķš. ESB C 54, 4.3.2006, bls. 13.).
4)
Ķ ljósi žessarar reynslu er naušsynlegt aš ašlaga sum žeirra skilyrša sem męlt er fyrir um ķ reglugeršum (EB) nr. 68/2001, 70/2001, 2204/2002 og 1628/2006. Til einföldunar og til aš tryggja aš framkvęmdastjórnin geti haft skilvirkara eftirlit meš ašstoš skal lįta eina reglugerš koma ķ staš žessara reglugerša. Einföldun ętti m.a. aš nįst meš almennum, samręmdum skilgreiningum og žverlęgum įkvęšum sem męlt er fyrir um ķ I. kafla žessarar reglugeršar. Til žess aš tryggja samfellu ķ lögum um rķkisašstoš skulu skilgreiningar į ašstoš og ašstošarkerfi samsvara žeim skilgreiningum sem kvešiš er į um fyrir žessi hugtök ķ reglugerš rįšsins (EB) nr. 659/1999 frį 22. mars 1999 um ķtarlegar reglur um beitingu 93. gr. EB- sįttmįlans (Stjtķš. EB L 83, 27.3.1999, bls. 1. Reglugeršinni var sķšast breytt meš reglugerš (EB) nr. 1791/2006 (Stjtķš. ESB L 363, 20.12.2006, bls. 1).). Slķk einföldun er naušsynleg til aš tryggja aš Lissabon-įętlunin um hagvöxt og atvinnu skili įrangri, einkum fyrir lķtil og mešalstór fyrirtęki.
5)
Samkvęmt žessari reglugerš skal undanžiggja hvers konar ašstoš sem uppfyllir öll višeigandi skilyrši žessarar reglugeršar og hvers konar ašstošarkerfi, enda uppfylli ašstošin, sem hęgt er aš veita samkvęmt slķku kerfi, öll žau skilyrši žessarar reglugeršar sem mįli skipta. Til aš tryggja gagnsęi og skilvirkara eftirlit meš ašstoš skal hverri stakri ašstoš, sem veitt er samkvęmt žessari reglugerš, fylgja skżr tilvķsun til gildandi įkvęša II. kafla og til landslaga sem staka ašstošin grundvallast į.
6)
Til aš hafa eftirlit meš framkvęmd žessarar reglugeršar skal framkvęmdastjórnin einnig vera ķ ašstöšu til žess aš afla allra naušsynlegra upplżsinga frį ašildarrķkjunum um žęr rįšstafanir sem hrundiš er ķ framkvęmd samkvęmt žessari reglugerš. Lįti ašildarrķki hjį lķša aš śtvega upplżsingar innan ešlilegra tķmamarka um žessar ašstošarrįšstafanir getur žaš talist vera vķsbending um aš ekki sé fariš aš skilyršum žessarar reglugeršar. Slķk vanręksla getur žvķ oršiš til žess aš framkvęmdastjórnin įkveši aš žessi reglugerš eša sį hluti hennar sem viš į verši dreginn til baka sķšar, aš žvķ er varšar viškomandi ašildarrķki, og aš tilkynna verši framkvęmdastjórninni um alla sķšari ašstoš, ž.m.t. nżjar, stakar ašstošarrįšstafanir sem eru veittar į grundvelli ašstošarkerfa, sem įšur féllu undir žessa reglugerš, ķ samręmi viš 88. gr. sįttmįlans. Um leiš og ašildarrķki hefur lįtiš ķ té réttar og fullnęgjandi upplżsingar skal framkvęmdastjórnin heimila aš žessi reglugerš öšlist aftur fullt gildi.
7)
Rķkisašstoš ķ skilningi 1. mgr. 87. gr. sįttmįlans, sem ekki fellur undir žessa reglugerš, skal įfram falla undir tilkynningarskylduna ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans. Žessi reglugerš er meš fyrirvara um žann möguleika ašildarrķkjanna aš tilkynna ašstoš sem hefur samsvarandi markmiš og žau sem žessi reglugerš tekur til. Framkvęmdastjórnin mun meta žess hįttar ašstoš, m.a. į grundvelli žeirra skilyrša sem sett eru fram ķ žessari reglugerš og ķ samręmi viš višmišanirnar, sem męlt er fyrir um ķ sérstökum višmišunarreglum eša rammageršum, sem framkvęmdastjórnin samžykkir, ķ hvert sinn sem viškomandi ašstoš er innan gildissvišs slķks sérgernings.
8)
Žessi reglugerš gildir ekki um ašstoš viš śtflutning eša ašstoš žar sem innlendum vörum ašildarrķkja er ķvilnaš į kostnaš innfluttra. Hśn gildir alls ekki žegar um er aš ręša ašstoš viš aš fjįrmagna uppsetningu og rekstur dreifikerfis ķ öšrum löndum. Ašstoš viš aš standa straum af kostnaši viš žįtttöku ķ kaupstefnum, eša vegna rannsókna eša rįšgjafaržjónustu, sem er naušsynleg til aš setja nżja framleišsluvöru eša framleišsluvöru, sem er fyrir hendi, į nżjan markaš, telst aš jafnaši ekki vera ašstoš viš śtflutning.
9)
Žessi reglugerš gildir um nįnast allar atvinnugreinar. Ķ fiskveiši- og lagareldisgreinum skal meš žessari reglugerš einungis undanžegin ašstoš į sviši rannsókna, žróunar og nżsköpunar, ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns, ašstoš til menntunar og ašstoš viš illa setta eša fatlaša starfsmenn.
10)
Ķ landbśnašargeiranum skal meš žessari reglugerš, ķ ljósi žeirra sérreglna sem gilda um frumframleišslu landbśnašarafurša, einungis undanžegin ašstoš į sviši rannsókna og žróunar, ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns, ašstoš til menntunar, ašstoš til umhverfisverndar og ašstoš til illa settra og fatlašra starfsmanna, aš svo miklu leyti sem žessir flokkar ašstošar falla ekki undir reglugerš framkvęmdastjórnarinnar nr. 1857/2006 frį 15. desember 2006 um beitingu 87. og 88. gr. sįttmįlans um rķkisašstoš til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja sem starfa aš framleišslu landbśnašarafurša og um breytingu į reglugerš (EB) nr. 70/2001 (Stjtķš. ESB L 358, 16.12.2006, bls. 3.).
11)
Ķ ljósi žess hve margt er lķkt meš vinnslu og markašssetningu landbśnašarafurša og afurša sem eru ekki śr landbśnaši skal žessi reglugerš gilda um vinnslu og markašssetningu landbśnašarafurša aš žvķ tilskildu aš tiltekin skilyrši séu uppfyllt.
12)
Hvorki starfsemi į bśjöršum, sem er naušsynleg fyrir tilreišslu afurša fyrir fyrstu sölu, né fyrsta sala til endurseljenda eša vinnsluašila, skal teljast til vinnslu eša markašssetningar ķ skilningi žessarar reglugeršar. Žegar lögfest hefur veriš ķ Bandalaginu aš taka upp sameiginlega skipulagningu markašarins ķ tiltekinni grein landbśnašar eru ašildarrķkin skuldbundin, samkvęmt įkvöršun Dómstóls Evrópubandalaganna, til aš gera engar žęr rįšstafanir sem gętu oršiš til žess aš grafa undan eša vķkja frį henni. Žessi reglugerš skal žvķ ekki gilda um ašstoš žar sem fjįrhęšin er įkvöršuš į grundvelli veršs eša magns afurša, sem eru keyptar eša settar į markaš, né skal hśn gilda um ašstoš sem bundin er žvķ skilyrši aš henni sé skipt į milli frumframleišenda.
13)
Ķ ljósi reglugeršar rįšsins (EB) nr. 1407/2002 frį 23. jślķ 2002 um rķkisašstoš viš kolaišnašinn (Stjtķš. EB L 205, 2.8.2002, bls. 1. Reglugeršinni var sķšast breytt meš reglugerš (EB) nr. 1791/2006 (Stjtķš. ESB L 363, 20.12.2006, bls. 1).) skal žessi reglugerš ekki gilda um ašstoš til aš greiša fyrir starfsemi ķ kolavinnslu fyrir utan ašstoš til menntunar, ašstoš til rannsóknar, žróunar og nżsköpunar og ašstoš til umhverfisverndar.
14)
Ef svęšisbundiš ašstošarkerfi mišar aš žvķ aš hrinda ķ framkvęmd svęšisbundnum markmišum en beinist sérstaklega aš įkvešnum atvinnugreinum kunna markmiš og hugsanlega įhrif kerfisins aš vera atvinnugreinabundin fremur en žverlęg. Žvķ skulu svęšisbundin ašstošarkerfi, sem beinast aš tilteknum atvinnugreinum, svo og svęšisbundin ašstoš, sem veitt er starfsemi ķ stįlišnaši, ķ skipasmķšum, eins og gert er rįš fyrir ķ oršsendingu framkvęmdastjórnarinnar um framlengingu ramma um rķkisašstoš til skipasmķša (Stjtķš. ESB C 260, 28.10.2006, bls. 7.) og ķ gervitrefjaišnašinum, ekki fį undanžįgu frį tilkynningunni. Hins vegar gegnir feršažjónusta mikilvęgu hlutverki ķ hagkerfum einstakra rķkja og hefur almennt séš sérstaklega góš įhrif į svęšažróun. Svęšisbundin ašstošarkerfi, sem miša aš feršažjónustu, skulu žvķ undanžegin tilkynningarskyldunni.
15)
Ašstoš, sem veitt er fyrirtękjum, sem eiga ķ erfišleikum ķ skilningi višmišunarreglna Bandalagsins til björgunar og endurskipulagningar fyrirtękjum, sem eiga ķ erfišleikum (Stjtķš. ESB C 244, 1.10.2004, bls. 2.), skal metin meš hlišsjón af žessum višmišunarreglum til žess aš hindra aš fariš sé ķ kringum žęr. Ašstoš viš žessi fyrirtęki skal žvķ falla utan gildissvišs žessarar reglugeršar. Til žess aš létta stjórnsżslubyrši af ašildarrķkjum skal viš śthlutun ašstošar, sem fellur undir žessa reglugerš, til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja, einfalda skilgreininguna į žvķ hvaš telst vera fyrirtęki sem į ķ erfišleikum mišaš viš žį skilgreiningu sem er notuš ķ višmišunarreglunum. Enn fremur skulu lķtil og mešalstór fyrirtęki, sem hafa veriš meš réttarstöšu lögašila ķ minna en žrjś įr, ekki teljast, meš hlišsjón af žessari reglugerš, eiga ķ erfišleikum aš žvķ er varšar žetta tķmabil nema žau uppfylli višmišanir um sameiginlega mįlsmešferš vegna ógjaldfęrni samkvęmt landslögum. Žessi einföldun skal vera meš fyrirvara um flokkun žessara litlu og mešalstóru fyrirtękja samkvęmt žessum višmišunarreglum aš žvķ er varšar ašstoš, sem ekki fellur undir žessa reglugerš, og meš fyrirvara um flokkun stórra fyrirtękja sem fyrirtękja, sem eiga ķ erfišleikum samkvęmt žessari reglugerš, sem įfram falla undir skilgreininguna ķ heild, sem kvešiš er į um ķ žessum višmišunarreglum.
16)
Framkvęmdastjórnin skal sjį til žess aš heimiluš ašstoš breyti ekki višskiptakjörum žannig aš žau brjóti ķ bįga viš almannahagsmuni. Žvķ skal fjįrfestingarašstoš, sem veitt er ašstošaržega, sem krafinn er um endurgreišslu ķ kjölfar įkvöršunar framkvęmdastjórnarinnar, žar sem žvķ er lżst yfir aš ašstošin sé ólögleg og ósamrżmanleg sameiginlega markašnum, falla utan gildissvišs žessarar reglugeršar. Įkvęši 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans um tilkynningarskyldu gilda žvķ įfram um alla sérstaka ašstoš, sem er greidd til slķks ašstošaržega, og öll ašstošarkerfi, sem fela ekki ķ sér skżrt įkvęši, sem śtilokar slķka ašstošaržega. Žetta įkvęši skal ekki hafa įhrif į lögmętar vęntingar ašstošaržega sem ekki hefur veriš krafinn um endurgreišslu.
17)
Til žess aš tryggja samręmda beitingu į reglum framkvęmdastjórnarinnar um rķkisašstoš sem og einfalda stjórnsżslu skal samręma skilgreiningar į hugtökum sem varša mismunandi flokka ašstošar sem falla undir žessa reglugerš.
18)
Viš śtreikning į ašstošarhlutfalli skulu allar tölur, sem eru notašar, vera įn frįdrįttar vegna skatta eša annarra gjalda. Aš žvķ er varšar śtreikning į ašstošarhlutföllum skal ašstoš, sem er greidd meš nokkrum afborgunum, vera afvöxtuš žegar hśn er veitt. Vextirnir, sem nota skal viš afvöxtunarśtreikning og til aš reikna žį fjįrhęš sem veitt er ķ ašstoš sem ekki er ķ formi lįns, skulu vera gildandi višmišunarvextir į žeim tķma sem lįniš er veitt, eins og męlt er fyrir um ķ oršsendingu framkvęmdastjórnarinnar um endurskošun ašferša viš śtreikning į višmišunarvöxtum og afvöxtunarstušlum (Stjtķš. ESB C 14, 19.1.2008, bls. 6.).
19)
Ķ žeim tilvikum, sem veitt ašstoš felst ķ undanžįgu frį skatti eša lękkun į sköttum sem į aš greiša sķšar, meš fyrirvara um aš virt sé tiltekiš ašstošarhlutfall, sem er skilgreint meš nśverandi vergu styrkķgildi, koma til afvaxtanir hlutagreišslna ašstošar į grundvelli višmišunarvaxta sem eru ķ gildi hverju sinni žegar žetta skattahagręši kemur til framkvęmda. Žegar um er aš ręša undanžįgu frį skatti eša lękkun į sköttum, sem į aš greiša sķšar, getur veriš aš ekki sé vitaš fyrir fram um gildandi višmišunarvexti og nįkvęma fjįrhęš hlutagreišslna ašstošar. Žegar svo hįttar til skal ašildarrķkiš setja hįmark fyrir fram į afvaxtaš virši ašstošarinnar, aš teknu tilliti til gildandi ašstošarhlutfalls. Žegar fjįrhęš hlutagreišslu ašstošar į tilteknu įri er žekkt er sķšan hęgt aš afvaxta hana į grundvelli gildandi višmišunarvaxta į žeim tķma. Afvaxtaš virši hverrar hlutagreišslu ašstošar skal dregiš frį heildarfjįrhęš hįmarksašstošar.
20)
Til aš tryggja gagnsęi, jafna mešferš og skilvirkt eftirlit skal žessi reglugerš ašeins gilda um gagnsęja ašstoš. Gagnsę ašstoš er ašstoš žar sem hęgt er aš reikna nįkvęmlega vergt styrkķgildi fyrir fram įn žess aš naušsynlegt sé aš gera įhęttumat. Fara skal meš ašstoš ķ formi lįna sem gagnsęja žegar vergt styrkķgildi hefur veriš reiknaš į grundvelli višmišunarvaxtanna eins og męlt er fyrir um ķ oršsendingu framkvęmdastjórnarinnar um endurskošun ašferša viš śtreikning į višmišunarvöxtum og afvöxtunarstušlum. Ašstoš ķ formi skattarįšstafana skal teljast gagnsę žegar rįšstöfunin kvešur į um hįmark sem tryggir aš ekki sé fariš yfir gildandi višmišunarmörk. Ef um er aš ręša lękkanir į umhverfissköttum, sem ekki falla undir višmišunarmörk fyrir staka tilkynningu samkvęmt žessari reglugerš, er ekki žörf į aš tilgreina hįmark til žess aš ašgeršin teljist gagnsę.
21)
Ašstoš ķ formi įbyrgšakerfa skal teljast gagnsę ef framkvęmdastjórnin, aš fenginni tilkynningu, hefur samžykkt ašferšina viš aš reikna vergt styrkķgildi og einnig žegar um er aš ręša svęšisbundna fjįrfestingarašstoš ef framkvęmdastjórnin hefur samžykkt slķka ašferš eftir innleišingu reglugeršar (EB) nr. 1628/2006. Framkvęmdastjórnin mun skoša slķkar tilkynningar į grundvelli tilkynningar framkvęmdastjórnarinnar um beitingu 87. og 88. gr. EB-sįttmįlans gagnvart rķkisašstoš ķ formi įbyrgšar (Stjtķš. ESB C 155, 20.6.2008, bls. 10.). Ašstoš ķ formi įbyrgšakerfa skal teljast gagnsę ef ašstošaržegi er lķtiš eša mešalstórt fyrirtęki og vergt styrkķgildi hefur veriš reiknaš į grundvelli öryggisgjalds sem męlt er fyrir um ķ lišum 3.3 og 3.5 ķ žeirri tilkynningu.
22)
Ķ ljósi žess hve erfitt er aš reikna vergt styrkķgildi ašstošar ķ formi fyrirframgreišslna, sem ber aš endurgreiša, skal slķk ašstoš ekki falla undir žessa reglugerš nema heildarfjįrhęš fyrirframgreišslnanna, sem ber aš endurgreiša, sé undir gildandi višmišunarmörkum stakrar tilkynningar og hįmarkshlutföllum ašstošar sem kvešiš er į um ķ žessari reglugerš.
23)
Žar eš hįar fjįrhęšir ķ ašstoš fela ķ sér hęttu į meiri röskun į samkeppni skal framkvęmdastjórnin meta žęr hverja fyrir sig. Žvķ skal setja višmišunarmörk fyrir hvern flokk ašstošar innan gildissvišs žessarar reglugeršar sem taka miš af flokki viškomandi ašstošar og hugsanlegum įhrifum hennar į samkeppni. Įkvęši 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans um tilkynningarskyldu gilda įfram um alla ašstoš umfram žessi višmišunarmörk.
24)
Ķ žvķ skyni aš tryggja aš ašstoš sé ķ réttu hlutfalli og takmarkist viš naušsynlega fjįrhęš skulu višmišunarmörkin, eftir žvķ sem veršur viš komiš, tilgreind sem ašstošarhlutföll ķ samanburši viš safn af ašstošarhęfum kostnaši. Žar eš višmišunarmörkin grundvallast į formi ašstošar žar sem erfitt er aš greina ašstošarhęfan kostnaš skulu žau, aš žvķ er varšar ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns, sett fram sem hįmarksfjįrhęš ašstošar.
25)
Meš hlišsjón af reynslu framkvęmdastjórnarinnar skal fastsetja višmišunarmörkin, sem tilgreind eru, sem ašstošarhlutfall eša fjįrhęš ašstošar žannig aš jafnvęgi nįist milli žeirra markmiša aš halda samkeppnisröskun ķ lįgmarki ķ žeim geira sem fęr ašstoš og žeirra aš rįša bót į markašsbrestum eša styrkja samheldni markašarins. Aš žvķ er varšar svęšisbundna fjįrfestingarašstoš skal setja žessi višmišunarmörk meš tilliti til heimilašra ašstošarhlutfalla samkvęmt kortinu yfir svęšisbundna ašstoš.
26)
Til aš meta hvort višmišunarmörkin fyrir stakar tilkynningar og hįmarkshlutföll, sem sett eru ķ žessari reglugerš, séu virt skal taka miš af heildarfjįrhęš opinbers stušnings viš verkefni, sem nżtur ašstošar, óhįš žvķ hvort stušningurinn er fjįrmagnašur af stašbundnu, svęšisbundnu eša landsbundnu framlagi eša af sjóšum Bandalagsins.
27)
Enn fremur skal ķ žessari reglugerš tilgreina viš hvaša ašstęšur er heimilt aš sameina ólķka flokka ašstošar sem falla undir žessa reglugerš. Žegar ašstoš, sem fellur undir žessa reglugerš, er sameinuš rķkisašstoš, sem ekki fellur undir hana, skal taka tillit til įkvöršunar framkvęmdastjórnarinnar um samžykki ašstošar, sem ekki fellur undir žessa reglugerš, og jafnframt til reglna um rķkisašstoš sem liggur til grundvallar žeirri įkvöršun. Sérįkvęši skulu gilda aš žvķ er varšar sameiningu ašstošar til handa fötlušum starfsmönnum viš ašra ašstošarflokka, einkum fjįrfestingarašstoš, sem hęgt er aš reikna į grundvelli žess launakostnašar sem um ręšir. Meš žessari reglugerš eru einnig sett įkvęši um sameiningu ašstošarrįšstafana žar sem hęgt er aš skilgreina ašstošarhęfan kostnaš og žeirra žar sem žaš er ekki hęgt.
28)
Til aš tryggja aš ašstošarinnar sé žörf og hśn feli ķ sér hvatningu til žróunar annarrar starfsemi eša verkefna skal žessi reglugerš ekki gilda um ašstoš til starfsemi sem ašstošaržegi annast nś žegar viš markašsašstęšur eingöngu. Aš žvķ er varšar hvers konar ašstoš, sem fellur undir žessa reglugerš, ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja telst hvatning vera fyrir hendi ef viškomandi fyrirtęki hefur lagt inn umsókn hjį ašildarrķkinu įšur en žaš hefur starfsemi, er tengist framkvęmd verkefnisins eša žeirrar starfsemi sem nżtur ašstošar. Aš žvķ er varšar ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja skulu skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ žessari reglugerš, einkum aš žvķ er varšar stęrš greišsluhluta fjįrfestingar į hvert fyrirtęki, žįtttöku einkafjįrfesta, stęrš félagsins og stigiš, sem fjįrmagnaš fyrirtęki er į, tryggja aš įhęttufjįrmagnsrįšstöfunin hafi hvatningarįhrif.
29)
Fyrir hverja ašstoš, sem fellur undir žessa reglugerš og veitt er ašstošaržega, sem er stórfyrirtęki, skal ašildarrķki, auk skilyršanna sem gilda um lķtil og mešalstór fyrirtęki, einnig tryggja aš ašstošaržegi hafi greint, ķ innanhśssskjali, hvort styrkta verkefniš eša starfsemin beri sig meš og įn ašstošar. Ašildarrķkin skulu ganga śr skugga um aš žetta innanhśssskjal stašfesti verulega stękkun eša aukiš umfang verkefnisins/starfseminnar, verulega aukningu heildarfjįrhęšar, sem ašstošaržegi eyšir ķ styrkta verkefniš eša starfsemina, eša flżti verulega verklokum verkefnisins/starfseminnar er um ręšir. Aš žvķ er varšar svęšisbundna ašstoš er einnig hęgt aš greina įhrif hvatningar į grundvelli žess aš verkefniš, sem slķkt, hefši ekki veriš framkvęmt į viškomandi styrktu svęši įn ašstošarinnar.
30)
Aš žvķ er varšar ašstoš til handa illa settum eša fötlušum starfsmönnum telst hśn hafa hvatningarįhrif ef viškomandi ašstošarrįšstöfun leišir til hreinnar fjölgunar illa settra eša fatlašra starfsmanna sem rįšnir eru til starfa ķ viškomandi fyrirtękjum eša hefur ķ för meš sér višbótarkostnaš vegna starfsstöšva eša bśnašar sem er ętlašur fötlušum starfsmönnum. Ef fyrirtęki sem fęr ašstoš ķ formi launastyrks til žess aš rįša fatlaša starfsmenn hefur žegar fengiš ašstoš vegna rįšningar fatlašra einstaklinga, sem uppfyllir annašhvort skilyrši reglugeršar (EB) nr. 2204/2202 eša framkvęmdastjórnin hefur samžykkt hana sérstaklega, er gert rįš fyrir aš skilyršiš um hreina fjölgun fatlašra starfsmanna, sem voru uppfyllt vegna fyrirliggjandi rįšstafana, teljist įfram uppfyllt ķ skilningi žessarar reglugeršar.
31)
Sérstök skilyrši um ašstoš ķ formi skattarįšstafana skulu einnig gilda um hvatningarįhrif meš hlišsjón af žvķ aš hśn er veitt į grundvelli annarrar mįlsmešferšar en ašrir flokkar ašstošar. Gert er rįš fyrir aš lękkanir į umhverfissköttum fullnęgi skilyršum tilskipunar rįšsins 2003/96/EB frį 27. október 2003 um endurskipulagningu į lagaramma Bandalagsins um skattlagningu orkugjafa og rafmagns (Stjtķš. ESB L 283, 31.10.2003, bls. 51. Tilskipuninni var sķšast breytt meš tilskipun 2004/75/EB (Stjtķš. ESB L 157, 30.4.2004, bls. 100).), sem fellur undir žessa reglugerš, og hafi hvatningarįhrif ķ ljósi žess aš žessar lękkanir stušli, a.m.k. óbeint, aš umhverfisvernd meš žvķ aš heimila aš viškomandi skattkerfi sé ķ heild samžykkt eša fram haldiš, og hvetji žannig fyrirtęki, sem eru umhverfisskattsskyld, til aš draga śr mengun.
32)
Enn fremur, žar sem erfitt er aš meta hvatningarįhrif sérstakrar ašstošar sem stórum fyrirtękjum er veitt, skal skilja žetta ašstošarform undan gildissviši žessarar reglugeršar. Framkvęmdastjórnin mun kanna hvort slķkra hvatningarįhrifa gętir meš tilliti til tilkynningar um viškomandi ašstoš į grundvelli višmišana sem eru settar ķ gildandi višmišunarreglum, rammaįkvęšum eša öšrum gerningum Bandalagsins.
33)
Til aš tryggja gagnsęi og skilvirkt eftirlit ķ samręmi viš 3. gr. reglugeršar (EB) nr. 994/98 er rétt aš tekiš verši upp stašlaš eyšublaš žar sem ašildarrķkin lįta framkvęmdastjórninni ķ té upplżsingar ķ stuttu mįli ķ hvert sinn sem ašstošarkerfi er hrundiš ķ framkvęmd eša sérstök ašstoš veitt ķ samręmi viš žessa reglugerš. Eyšublašiš fyrir samanteknu upplżsingarnar skal nota til aš birta rįšstöfunina ķ Stjórnartķšindum Evrópusambandsins og į Netinu. Senda skal samanteknu upplżsingarnar til framkvęmdastjórnarinnar į rafręnu formi meš žvķ aš nota žar til geršan upplżsingatęknibśnaš. Ašildarrķkiš skal birta oršréttan texta slķkra ašstošarrįšstafana į Netinu. Ef um er aš ręša ašstoš viš sérstakar ašstęšur er heimilt aš fella nišur višskiptaleynd. Heiti ašstošaržega og fjįrhęš ašstošar teljast ekki vera višskiptaleyndarmįl. Ašildarrķkin skulu sjį til žess aš slķkir textar séu ašgengilegir į Netinu į mešan ašstošarrįšstöfunin er ķ gildi. Aš undanskilinni ašstoš ķ formi skattarįšstafana skal veiting ašstošar einnig fela ķ sér tilvķsun til sérįkvęšis (sérįkvęša) ķ II. kafla žessarar reglugeršar er varšar slķka gerš.
34)
Til aš tryggja gagnsęi og skilvirkt eftirlit skal framkvęmdastjórnin setja fram sérstakar kröfur hvaš varšar form og efni įrsskżrslna sem ašildarrķkin leggja fyrir framkvęmdastjórnina. Af sömu įstęšu er rétt aš setja reglur um skrįrnar sem ašildarrķkin eiga aš halda varšandi ašstošarkerfi sem eru undanžegin samkvęmt žessari reglugerš ķ ljósi įkvęša 15. gr. reglugeršar (EB) nr. 659/1999.
35)
Rétt er aš setja frekari skilyrši sem žarf aš uppfylla ķ tengslum viš hvers kyns ašstoš sem er undanžegin samkvęmt žessari reglugerš. Samkvęmt a- og c-liš 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans skal slķk ašstoš vera ķ réttu hlutfalli viš markašsbresti eša žann vanda sem žarf aš leysa til aš hśn teljist vera Bandalaginu ķ hag. Žess vegna er rétt aš takmarka gildissviš žessarar reglugeršar viš ašstoš sem er veitt ķ tengslum viš tilteknar efnislegar og óefnislegar fjįrfestingar, svo fremi sem um sé aš ręša fjįrfestingarašstoš. Ķ ljósi umframgetu Bandalagsins og sérstakra vandamįla vegna röskunar į samkeppni į sviši vöruflutninga į vegum og loftflutninga, svo fremi sem um er aš ręša fyrirtęki sem eru meš meginstarfsemi sķna ķ žessum flutningageirum, eru flutningatęki og -bśnašur ekki talin meš ašstošarhęfum fjįrfestingarkostnaši. Sérįkvęši skulu gilda um skilgreiningu į efnislegum eignum aš žvķ er varšar umhverfisašstoš.
36)
Ķ samręmi viš meginreglurnar um ašstoš, sem fellur undir 1. mgr. 87. gr. sįttmįlans, skal lķta svo į aš ašstoš sé veitt į žeim tķma žegar ašstošaržegi fęr lagalegan rétt til ašstošar samkvęmt gildandi lagareglum ķ viškomandi rķki.
37)
Til aš auka ekki hlut fjįrmagnsžįttarins ķ fjįrfestingu į kostnaš verkžįttarins skal męla fyrir um rįšstafanir til aš unnt sé aš meta ašstoš viš fjįrfestingu ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja annašhvort į grundvelli fjįrfestingarkostnašar eša kostnašar vegna rįšninga ķ tengslum viš framkvęmd fjįrfestingarverkefnisins.
38)
Ašstošarkerfi į sviši umhverfismįla ķ formi skattalękkana, ašstoš ķ žįgu illa settra starfsmanna, svęšisbundin fjįrfestingarašstoš, ašstoš ķ žįgu nżstofnašra lķtilla fyrirtękja, ašstoš ķ žįgu nżrra fyrirtękja sem kvenkynsfrumkvöšlar koma į fót eša ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns sem veitt er ašstošaržega ķ formi sérstakrar ašstošar getur haft stórfelld įhrif į samkeppni į viškomandi markaši žar sem veriš er aš ķvilna ašstošaržega umfram önnur fyrirtęki sem hafa ekki fengiš slķka ašstoš. Žar eš sérstök ašstoš er eingöngu veitt einu fyrirtęki er lķklegt aš sérstök ašstoš hafi ašeins takmörkuš jįkvęš įhrif į umhverfiš, rįšningu illa settra og fatlašra starfsmanna, svęšisbundna samheldni eša bresti į įhęttufjįrmagnsmörkušum. Af žessum sökum skulu ašstošarkerfi, sem varša žessa flokka ašstošar, vera undanžegin įkvęšum žessarar reglugeršar, en sérstök ašstoš skal tilkynnt framkvęmdastjórninni. Sérstök ašstoš, sem er višbót viš ašstoš, sem veitt er į grundvelli svęšisbundinnar fjįrfestingarašstošar, skal žó undanžegin įkvęšum žessarar reglugeršar, žar eš ašstošaržįtturinn takmarkast viš 50% aš hįmarki af heildarašstoš sem veitt er vegna fjįrfestingarinnar.
39)
Meš įkvęšum žessarar reglugeršar, sem varša ašstoš til aš efla fjįrfestingar og atvinnu hjį litlum og mešalstórum fyrirtękjum, er ekki, eins og ķ reglugerš (EB) nr. 70/2001, gefinn kostur į aš auka hįmarkshlutföll ašstošar meš svęšisbundnum aukaašstošargreišslum. Hins vegar skal vera hęgt aš veita litlum og mešalstórum fyrirtękjum žau hįmarkshlutföll ašstošar, sem męlt er fyrir um ķ įkvęšum um svęšisbundna fjįrfestingarašstoš, svo fremi skilyršin um veitingu svęšisbundinnar fjįrfestingarašstošar og ašstošar til eflingar atvinnu séu uppfyllt. Eins skal ķ įkvęšum er varša ašstoš į sviši fjįrfestinga vegna umhverfisins ekki męlt fyrir um neinn möguleika į aš hękka hįmarkshlutföll ašstošar meš svęšisbundnum aukaašstošargreišslum. Einnig skal gefast kostur į aš lįta hįmarkshlutföll ašstošar sem męlt er fyrir um ķ įkvęšunum um svęšisbundna fjįrfestingarašstoš gilda um verkefni sem hafa jįkvęš įhrif į umhverfiš enda séu skilyrši fyrir śthlutun svęšisbundinnar fjįrfestingarašstošar uppfyllt.
40)
Meš žvķ aš rįša bót į annmörkum illa settra svęša stušlar svęšisbundin ašstoš innan einstakra ašildarrķkja aš efnahagslegri, félagslegri og svęšisbundinni samheldni ašildarrķkjanna og Bandalagsins ķ heild. Svęšisbundinni ašstoš innan einstakra ašildarrķkja er ętlaš aš ašstoša viš aš byggja upp verst settu svęšin meš žvķ aš styšja viš fjįrfestingar og efla atvinnusköpun į grundvelli sjįlfbęrrar žróunar. Hśn stušlar aš stofnun nżrra starfsstöšva, stękkun starfsstöšva, sem fyrir eru, aukinni fjölbreytni ķ framleišslu starfsstöšvar meš žvķ aš bęta viš afuršum eša meš grundvallarbreytingu ķ heildarframleišsluferli starfandi starfsstöšvar.
41)
Til žess aš koma ķ veg fyrir aš stórum svęšisbundnum fjįrfestingarverkefnum sé óešlilega skipt ķ undirverkefni og žannig komist hjį tilkynningarmörkunum, sem kvešiš er į um ķ žessari reglugerš, skal stórt fjįrfestingarverkefni teljast eitt fjįrfestingarverkefni ef sama fyrirtękiš eša fyrirtękin rįšast ķ upphaflegu fjįrfestinguna innan žriggja įra og hśn felst ķ fastafjįrmunum sem eru sameinašir žannig aš žeir séu fjįrhagslega óskiptanlegir. Til aš meta hvort fjįrfesting er fjįrhagslega óskiptanleg tekur framkvęmdastjórnin tillit til tęknilegra, starfręnna og skipulegra tengsla og nįnasta umhverfis. Fjįrhagslegur óskiptanleiki skal metinn óhįš eignarhaldi. Ķ žessu felst aš til žess aš įkvarša hvort stórt fjįrfestingarverkefni telst vera eitt fjįrfestingarverkefni ętti matiš aš vera žaš sama įn tillits til žess hvort eitt fyrirtęki vinnur verkefniš, fleiri en eitt fyrirtęki deili fjįrfestingarkostnašinum eša fleiri fyrirtęki beri kostnašinn af ašskildum fjįrfestingum innan sama fjįrfestingarverkefnis (t.d. ef um er aš ręša samrekstur).
42)
Andstętt svęšisbundinni ašstoš, sem er takmörkuš viš svęši, sem njóta ašstošar, skal vera unnt aš veita ašstoš til aš efla fjįrfestingar og atvinnu hjį litlum og mešalstórum fyrirtękjum bęši į svęšum sem njóta ašstošar og žeim sem ekki njóta ašstošar. Ašildarrķkin skulu žvķ geta veitt fjįrfestingarašstoš į svęšum sem njóta ašstošar svo fremi žau virši öll skilyrši sem gilda um svęšisbundnar fjįrfestingar og ašstoš til eflingar atvinnu eša öll skilyrši sem gilda um ašstoš vegna fjįrfestinga og ašstoš til eflingar atvinnu ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja.
43)
Efnahagsžróun svęša, sem njóta ašstošar, er oft heft af tiltölulega lķtilli frumkvöšlastarfsemi, einkum ef fjöldi nżrra fyrirtękja, sem eru stofnuš, er undir mešallagi. Žvķ er naušsynlegt aš fella inn ķ žessa reglugerš žann flokk ašstošar sem heimilt er aš veita til višbótar viš fjįrfestingarašstoš sem er hvatning til stofnsetningar fyrirtękja og žróunar lķtilla sprotafyrirtękja į svęšum sem njóta ašstošar. Til žess aš tryggja aš žessi ašstoš ķ žįgu nżstofnašra fyrirtękja į svęšum, sem njóta ašstošar, falli ķ réttan farveg skal veitt ašstoš ķ žessum flokki samsvara žeim erfišleikum sem hver svęšisflokkur stendur frammi fyrir. Enn fremur, til aš komast hjį óvišunandi röskun į samkeppni, ž.m.t. aš flęma burt žau fyrirtęki sem fyrir eru, skal ašstošin algerlega takmarkast viš lķtil fyrirtęki og lįgar fjįrhęšir og fara stiglękkandi. Ef ašstoš er einungis veitt nżstofnušum, litlum fyrirtękjum eša nżjum fyrirtękjum, sem kvenkyns frumkvöšlar hafa komiš į fót, getur žaš haft žau ótilętlušu įhrif aš žaš hvetji lķtil fyrirtęki til aš hętta starfsemi og byrja aftur til žess aš fį žess konar ašstoš. Ašildarrķkin skulu vera į varšbergi gagnvart žessari hęttu og skulu gera ašstošarkerfi sķn žannig śr garši aš komiš sé ķ veg fyrir žennan vanda meš žvķ t.d. aš setja tķmamörk į umsóknir eigenda fyrirtękja sem hafa nżlega hętt starfsemi.
44)
Lķtil frumkvöšlastarfsemi mešal tiltekinna flokka ķbśa sem lķša fyrir erfiša stöšu sķna, s.s. heft ašgengi aš fjįrmagni, getur hindraš efnahagsžróun ķ Bandalaginu. Framkvęmdastjórnin hefur endurskošaš hugsanlegan markašsbrest ķ žessu tilliti aš žvķ er varšar mismunandi hópa fólks og getur į žessu stigi dregiš žį įlyktun aš mišaš viš karlmenn séu konur undir mešaltali ķ stofnun fyrirtękja, eins og m.a. hefur veriš sżnt fram į meš hagskżrslugögnum Hagstofu Evrópubandalaganna. Žvķ er naušsynlegt aš fella inn ķ žessa reglugerš žann flokk ašstošar sem kvešur į um hvata fyrir kvenkyns frumkvöšla til aš koma į fót fyrirtękjum til žess aš takast į viš žį sérstöku markašsbresti sem konur eiga viš aš etja, einkum aš žvķ er varšar ašgang aš fjįrmagni. Konur standa einnig frammi fyrir sérstökum erfišleikum ķ tengslum viš umönnunarkostnaš sem žęr standa straum af vegna ęttingja. Slķk ašstoš skal gera kleift aš nį efnislegu, fremur en formlegu, jafnręši karla og kvenna meš žvķ aš draga śr misrétti ķ reynd į sviši frumkvöšlastarfsemi ķ samręmi viš dómaframkvęmd dómstóls Evrópubandalaganna. Žegar žessi reglugerš fellur śr gildi veršur framkvęmdastjórnin aš endurmeta réttmęti žess aš halda gildissviši žessarar undanžįgu og flokkum ašstošaržega.
45)
Sjįlfbęr žróun er ein ašalstoš Lissabon-įętlunarinnar um hagvöxt og atvinnu, įsamt samkeppnishęfni og orkuöryggi. Sjįlfbęr žróun grundvallast m.a. į afar samkeppnishęfu, félagslegu markašshagkerfi meš öflugri vernd og auknum umhverfisgęšum. Žaš aš stušla aš auknu sjįlfbęri ķ orkumįlum og barįttu gegn loftslagsbreytingum leišir bęši til aukins orkuöryggis og tryggir samkeppnishęfni evrópsks efnahagslķfs og framboš į orku į višrįšanlegu verši. Į sviši umhverfisverndar žarf oft aš takast į viš markašsbresti ķ formi neikvęšra ytri žįtta. Viš ešlilegar markašsašstęšur hafa fyrirtęki alla jafna ekki hvata til aš draga śr mengun žar eš slķk lękkun getur leitt til aukins kostnašar. Ef fyrirtęki eru ekki skyldug til aš telja meš kostnaš vegna mengunar tekur žjóšfélagiš ķ heild į sig žennan kostnaš. Žessa innfellingu umhverfiskostnašar er hęgt aš tryggja meš žvķ aš setja umhverfisreglugeršir eša skatta. Skortur į heildarsamręmingu į umhverfisstöšlum innan Bandalagsins skapar ójöfn skilyrši. Enn fremur er hęgt aš nį frekari umhverfisvernd meš framtaksverkefnum sem ganga lengra en lögbošnir stašlar Bandalagsins, sem getur skašaš samkeppnisstöšu viškomandi fyrirtękja.
46)
Ķ ljósi žess aš nęg reynsla hefur fengist af beitingu višmišunarreglna Bandalagsins um rķkisašstoš til umhverfisverndar skal fjįrfestingarašstoš, sem gerir fyrirtękjum kleift aš ganga lengra en kvešiš er į um ķ višmišunarreglum um rķkisašstoš til umhverfisverndar eša auka umhverfisvernd, žegar engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi, ašstoš til kaupa į flutningatękjum sem ganga lengra en umhverfisstašlar eša sem auka umhverfisvernd, žegar engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi, ašstoš til aš gera litlum og mešalstórum fyrirtękjum kleift aš taka fyrr en ella upp stašla Bandalagsins, sem verša settir ķ framtķšinni, umhverfisašstoš vegna fjįrfestinga ķ orkusparnaši, umhverfisašstoš vegna fjįrfestinga ķ hagkvęmari samvinnslu, umhverfisašstoš vegna fjįrfestinga til aš efla endurnżjanlega orkugjafa, ž.m.t. ašstoš er varšar sjįlfbęrt, lķfręnt eldsneyti, ašstoš vegna umhverfisrannsókna og tiltekin ašstoš ķ formi lękkunar į umhverfissköttum, undanžegin tilkynningarskyldunni.
47)
Ašstoš ķ formi skattalękkana ķ žįgu umhverfisverndar sem fellur undir žessar reglugerš skal, ķ samręmi viš višmišunarreglur Bandalagsins um rķkisašstoš til umhverfisverndar, takmarkast viš 10 įra tķmabil. Aš žessu tķmabili loknu skulu ašildarrķkin endurmeta hvort viškomandi skattalękkanir eiga rétt į sér. Žetta skal vera meš fyrirvara um möguleika ašildarrķkjanna um aš samžykkja aftur žessar rįšstafanir eša sambęrilegar rįšstafanir samkvęmt žessari reglugerš eftir aš hafa framkvęmt slķkt endurmat.
48)
Réttur śtreikningur į višbótarfjįrfestingu eša framleišslukostnaši til aš nį fram umhverfisvernd er naušsynlegur til aš įkvarša hvort ašstoš samrżmist 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans eša ekki. Eins og greint er frį ķ višmišunarreglum Bandalagsins um rķkisašstoš til umhverfisverndar skal takmarka ašstošarhęfan kostnaš viš višbótarfjįrfestingarkostnaš sem naušsynlegur er til aš nį fram aukinni umhverfisvernd.
49)
Ķ ljósi žeirra erfišleika sem geta komiš upp, einkum viš frįdrįtt į įvinningi sem leišir af višbótarfjįrfestingu, skal kveša į um einfaldaša reikningsašferš til aš reikna višbótarfjįrfestingarkostnaš. Žvķ skal reikna žennan kostnaš viš beitingu žessarar reglugeršar įn žess aš taka meš ķ reikninginn rekstrarkostnaš, kostnašarlękkanir eša višbótarframleišslu og įn žess aš taka tillit til rekstrarkostnašar sem į fellur mešan fjįrfestingin varir. Hįmarkshlutföll ašstošar sem kvešiš er į um ķ žessari reglugerš fyrir ólķka flokka umhverfisverndarašstošar sem um ręšir hafa žvķ veriš lękkuš kerfisbundiš samanboriš viš hįmarkshlutföll ašstošar sem kvešiš er į um ķ višmišunarreglum Bandalagsins um rķkisašstoš til umhverfisverndar.
50)
Aš žvķ er varšar umhverfisverndarašstoš vegna fjįrfestinga ķ orkusparnašarrįšstöfunum er viš hęfi aš heimila ašildarrķkjunum aš velja annašhvort einfaldaša ašferš viš śtreikning eša śtreikning į öllum kostnaši, sem er eins og sį sem kvešiš er į um ķ višmišunarreglum Bandalagsins um rķkisašstoš til umhverfisverndar. Ķ ljósi žeirra erfišleika, sem geta komiš upp viš beitingu į ašferšinni, sem byggist į śtreikningi į öllum kostnašinum, skal utanaškomandi endurskošandi stašfesta žessa kostnašarśtreikninga.
51)
Aš žvķ er varšar umhverfisverndarašstoš vegna fjįrfestingar ķ samvinnslu og umhverfisverndarašstoš vegna fjįrfestinga til aš efla endurnżjanlega orkugjafa, skal višbótarkostnašur, aš žvķ er varšar beitingu žessarar reglugeršar, reiknašur įn žess aš tillit sé tekiš til stušningsrįšstafana sem eru veittar vegna sama ašstošarhęfa kostnašar, aš undanskilinni annarri fjįrfestingarašstoš.
52)
Aš žvķ er varšar fjįrfestingar sem tengjast vatnsorkustöšvum skal bent į aš umhverfisįhrif geta tvöfaldast. Meš tilliti til losunar gróšurhśsalofttegunda fela žęr vissulega ķ sér möguleika. Hins vegar geta slķkar stöšvar einnig haft neikvęš įhrif, t.d. į vatnakerfi og lķffręšilega fjölbreytni.
53)
Til aš śtiloka mun sem gęti valdiš röskun į samkeppni og til aš aušvelda samręmingu milli żmissa framtaksverkefna sem tengjast litlum og mešalstórum fyrirtękjum Bandalagsins og einstakra landa og meš hlišsjón af gagnsęi stjórnsżslunnar og réttaröryggi skal skilgreiningin į „litlum og mešalstórum fyrirtękjum“, sem er notuš ķ žessari reglugerš, vera sś sama og męlt er fyrir um ķ tilmęlum framkvęmdastjórnarinnar 2003/361/EB frį 6. maķ 2003 um skilgreiningu į örfyrirtękjum og litlum og mešalstórum fyrirtękjum (Stjtķš. ESB L 124, 20.5.2003, bls. 36.).
54)
Lķtil og mešalstór fyrirtęki gegna mikilvęgu hlutverki viš aš skapa nż störf og stušla almennt aš félagslegum stöšugleika og drifkrafti ķ efnahagslķfinu. Hins vegar getur žróun žeirra takmarkast af markašsbrestum sem veršur til žess aš žau lenda ķ dęmigeršum vanda. Lķtil og mešalstór fyrirtęki eiga oft ķ erfišleikum meš aš fį fjįrmagn, įhęttufjįrmagn eša lįn vegna įhęttutregšu tiltekinna fjįrmįlamarkaša og žess hve takmarkašar tryggingar žau geta lagt fram. Einnig getur takmarkaš fjįrmagn skert ašgang žeirra aš upplżsingum, einkum aš žvķ er varšar nżja tękni og möguleika į nżjum mörkušum. Til aš aušvelda žróun ķ atvinnustarfsemi lķtilla og mešalstórra fyrirtękja eru tilteknir flokkar undanžegnir ašstoš samkvęmt žessari reglugerš žegar žeir eru ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja. Žar af leišandi er réttmętt aš slķk ašstoš sé undanžegin fyrirframtilkynningu og meta žaš svo, ašeins meš tilliti til beitingar žessarar reglugeršar, falli ašstošaržegi undir skilgreiningu į litlum og mešalstórum fyrirtękjum, sem kvešiš er į um ķ žessari reglugerš, aš hann megi gera rįš fyrir aš dęmigeršir erfišleikar lķtilla og mešalstórra fyrirtękja, sem stafa af markašsbrestum, žrengi aš žeim, žegar ašstoš fer ekki yfir gildandi tilkynningarmörk.
55)
Įkvarša skal mismunandi grunnhlutföll ašstošar og mismunandi aukaašstošargreišslur fyrir lķtil og mešalstór fyrirtęki meš hlišsjón af žeim mun sem er milli lķtilla og mešalstórra fyrirtękja. Markašsbrestir, sem hafa almennt įhrif į lķtil og mešalstór fyrirtęki, ž.m.t. erfišleikar ķ ašgengi aš fjįrmagni, leiša jafnvel til meiri hindrana ķ žróun lķtilla og mešalstórra fyrirtękja samanboriš viš mešalstór fyrirtęki.
56)
Į grundvelli fenginnar reynslu viš beitingu višmišunarreglna Bandalagsins um rķkisašstoš til aš stušla aš fjįrfestingum meš įhęttufjįrmagni ķ litlum og mešalstórum fyrirtękjum viršast vera įkvešnir brestir ķ įhęttufjįrmagnsmarkaši ķ Bandalaginu aš žvķ er varšar tilteknar tegundir fjįrfestinga į vissum stigum ķ žróun fyrirtękjanna. Žessir markašsbrestir stafa af ófullkomnu jafnvęgi į framboši og eftirspurn eftir įhęttufjįrmagni. Žar af leišandi getur veriš of lķtiš af įhęttufjįrmagni ķ boši į markašnum og fyrirtęki fį ekki fjįrmögnun žrįtt fyrir aš eiga veršmęt višskiptalķkön og vaxtarmöguleika. Meginuppspretta markašsbrests, sem varšar įhęttufjįrmagnsmarkaši, sem einkum hefur įhrif į ašgang lķtilla og mešalstórra fyrirtękja aš fjįrmagni og sem getur réttlętt opinbera ķhlutun, tengist ófullkomnum eša misvķsandi upplżsingum. Af žeim sökum skal śtiloka įhęttufjįrmagnskerfi ķ mynd fjįrfestingarsjóša, sem stjórnaš er ķ višskiptalegum tilgangi, žar sem hįtt hlutfall sjóšanna kemur frį einkafjįrfestum ķ formi einkafjįrmagns, sem stušlar aš įhęttufjįrmagnsrįšstöfun, sem mišar aš hagnaši ķ žįgu valinna fyrirtękja, frį tilkynningarskyldunni meš tilteknum skilyršum. Žau skilyrši aš stjórn fjįrfestingarsjóša skuli mišast viš višskipti og aš žęr įhęttufjįrmagnsašgeršir, sem fylgja žeim, miši aš hagnaši skulu ekki koma ķ veg fyrir aš fjįrfestingarsjóšir miši starfsemi sķna aš tilteknum markmišum og tilteknum markašshlutum, s.s. fyrirtękjum sem stofnuš eru af kvenkyns frumkvöšlum. Žessi reglugerš skal ekki hafa įhrif į stöšu Fjįrfestingarsjóšs Evrópu og Fjįrfestingarbanka Evrópu, eins og skilgreint er ķ višmišunarreglum Bandalagsins um įhęttufjįrmagn.
57)
Ašstoš viš rannsóknir, žróun og nżsköpun getur stušlaš aš hagvexti, aukiš samkeppnishęfni og hleypt auknum krafti ķ atvinnulķfiš. Į grundvelli reynslunnar af beitingu reglugeršar (EB) nr. 364/2004, rammaįkvęša Bandalagsins um rķkisašstoš til rannsókna og žróunar og rammaįkvęša Bandalagsins um rķkisašstoš til rannsókna, žróunar og nżsköpunar viršist, mišaš viš tiltęka rannsóknar- og žróunargetu bęši lķtilla og mešalstórra fyrirtękja og stórra fyrirtękja, sem markašsbrestir geti komiš ķ veg fyrir aš markašurinn nįi hįmarksframleišslu og leiši til óhagkvęmrar nišurstöšu. Óhagkvęm nišurstaša af žessu tagi tengist jįkvęšum, utanaškomandi žįttum/śtbreišslu į žekkingu, opinberum eignum/śtbreišslu į žekkingu og ófullkomnum og misvķsandi upplżsingum svo og vandamįlum ķ tengslum viš samręmingu og netbilanir.
58)
Ašstoš viš rannsóknir, žróun og nżsköpun, einkum ķ litlum og mešalstórum fyrirtękjum, er brżn vegna žess aš einn helsti ókosturinn viš skipulagsform lķtilla og mešalstórra fyrirtękja er aš žeim getur reynst erfitt aš fį ašgang aš tękninżjungum, tękniyfirfęrslu eša mjög hęfu starfsfólki. Žvķ skal ašstoš vegna ašstošar til rannsóknar- og žróunarverkefna, ašstoš vegna hagkvęmniathugana og ašstoš til aš standa straum af kostnaši ķ tengslum viš hugverkarétt lķtilla og mešalstórra fyrirtękja į sviši išnašar, svo og ašstoš til ungra lķtilla nżsköpunarfyrirtękja, ašstoš vegna rįšgjafaržjónustu į sviši nżsköpunar og vegna stušningsžjónustu ķ žįgu nżsköpunar og ašstoš vegna lįns į mjög hęfu starfsfólki vera undanžegin tilkynningarskyldu, meš įkvešnum skilyršum.
59)
Aš žvķ er varšar ašstoš viš verkefni į sviši rannsókna og žróunar skal sį hluti rannsóknarverkefnisins, sem fęr ašstoš aš öllu leyti, falla undir flokka grunnrannsókna, išnašarrannsókna eša žróunarstarfs. Ef verkefni tekur til ólķkra verkefna skal hvert verkefni falla undir žį flokka grunnrannsókna, išnašarrannsókna eša žróunarstarfs eša ekki undir neinn žessara flokka. Žetta žarf ekki naušsynlega aš vera ķ tķmaröš, žar sem byrjaš er į grunnrannsóknum og haldiš įfram til starfsemi sem er nęr markašnum. Žvķ getur verkefni sem er framkvęmt į sķšara stigi verkefnisins flokkast sem išnašarrannsóknir. Į sama hįtt er ekki śtilokaš aš starfsemi sem fram fer į fyrra stigi verkefnisins geti fališ ķ sér žróunarstarf.
60)
Ķ landbśnaši skal undanžiggja tiltekna ašstoš vegna rannsókna og žróunar ef sambęrileg skilyrši og žau sem kvešiš er į um ķ sérįkvęšum, sem męlt er fyrir um ķ landbśnaši ķ rammaįkvęšum Bandalagsins um rķkisašstoš til rannsókna og žróunar, eru uppfyllt. Ef žessi sérstöku skilyrši eru ekki uppfyllt er rétt aš kveša į um aš ašstoš sé undanžegin ef hśn uppfyllir skilyršin sem sett eru ķ almennu įkvęšunum sem tengjast rannsóknum og žróun ķ žessari reglugerš.
61)
Aukin žjįlfun og rįšning illa settra eša fatlašra starfsmanna og bętur vegna aukakostnašar vegna rįšningar illa settra eša fatlašra starfsmanna er ašalmarkmišiš meš efnahags- og félagsmįlastefnu Bandalagsins og ašildarrķkja žess.
62)
Žjįlfun skilar yfirleitt jįkvęšum įhrifum śt ķ samfélagiš ķ heild žar eš hśn eykur fjölda hęfra starfsmanna sem kemur öšrum fyrirtękjum til góša, eykur samkeppnishęfni atvinnugreina ķ Bandalaginu og gegnir mikilvęgu hlutverki aš žvķ er varšar įętlanir ķ atvinnumįlum Bandalagsins. Žjįlfun, ž.m.t. rafręnt nįm, er einnig naušsynleg aš žvķ er varšar uppbyggingu, öflun og śtbreišslu žekkingar, almenn eign sem skiptir höfušmįli. Ķ ljósi žess aš fyrirtęki ķ Bandalaginu fjįrfesta of lķtiš ķ žjįlfun starfsmanna sinna, einkum ef žjįlfunin er almenn og įvinningurinn, sem af henni leišir, er ekki tafarlaus og įžreifanlegur fyrir viškomandi fyrirtęki, getur rķkisašstoš stušlaš aš žvķ aš rįša bót į žessum markašsbresti. Žvķ ber aš undanskilja slķka ašstoš frį tilkynningarskyldunni meš sérstökum skilyršum. Ķ ljósi žeirra óžęginda, sem lķtil og mešalstór fyrirtęki standa frammi fyrir og hlutfallslega auknum kostnaši, sem žau žurfa aš bera, žegar žau fjįrfesta ķ žjįlfun starfsmanna sinna, skal hlutfall žeirrar ašstošar sem er undanžegin žessari reglugerš aukiš aš žvķ er varšar lķtil og mešalstór fyrirtęki. Menntun ķ sjóflutningageiranum er sérstaks ešlis og žvķ žarf aš beita sérstökum ašferšum ķ žeirri starfsgrein.
63)
Hęgt er aš gera greinarmun į almennri og sértękri žjįlfun. Leyfileg ašstošarhlutföll skulu breytileg ķ samręmi viš tegund žjįlfunar sem er ķ boši og stęrš fyrirtękisins. Almenn menntun veitir hęfi sem unnt er aš yfirfęra og eykur verulega rįšningarhęfi žess starfsmanns sem nżtur hennar. Ašstoš ķ žessum tilgangi hefur minni įhrif til röskunar į samkeppni sem žżšir aš unnt er aš undanžiggja hęrra hlutfall ašstošar kröfunni um fyrirframtilkynningu. Hins vegar hefur sérstök menntun, sem ašallega kemur fyrirtękinu til góša, ķ för meš sér meiri hęttu į samkeppnisröskun svo aš hlutfall ašstošar, sem hęgt er aš undanžiggja kröfunni um fyrirframtilkynningu, ętti aš vera miklu lęgra. Menntun telst einnig vera almenn ķ ešli sķnu žegar hśn tengist umhverfisstjórnun, nżjungum ķ umhverfismįlum eša félagslegri įbyrgš fyrirtękja og eykur žar meš hęfi ašstošaržega til žess aš stušla aš almennum markmišum į sviši umhverfismįla.
64)
Tilteknum flokkum illa settra eša fatlašra starfsmanna reynist enn erfitt aš komast inn į vinnumarkašinn. Af žeim sökum er réttlętanlegt aš opinber yfirvöld beiti rįšstöfunum sem hvetja fyrirtęki til aš fjölga störfum, einkum fyrir starfsmenn ķ žeim flokkum sem eru illa settir. Kostnašur vegna starfsmanna er hluti venjulegs rekstrarkostnašar allra fyrirtękja. Žvķ er sérlega mikilvęgt aš ašstoš til illa settra eša fatlašra starfsmanna hafi jįkvęš įhrif ķ atvinnumįlum og hafi ekki eingöngu jįkvęš įhrif į atvinnužįtttöku žessara flokka starfsmanna og geri ekki einungis fyrirtękjum kleift aš draga śr kostnaši sem žau annars žyrftu aš bera. Žvķ skal slķk ašstoš undanžegin fyrirframtilkynningu ef lķklegt er aš hśn hjįlpi žessum flokkum starfsmanna viš aš koma aftur inn į vinnumarkašinn eša, aš žvķ er varšar fatlaša starfsmenn, aš koma aftur inn į vinnumarkašinn og halda žar stöšu sinni.
65)
Heimilt er aš reikna ašstoš ķ tengslum viš atvinnu fatlašra starfsmanna ķ formi styrkja vegna launagreišslna į grundvelli sérstakrar fötlunar viškomandi starfsmanns eša veita hana sem eingreišslu, svo fremi aš ašferšin leiši ekki til žess aš ašstošin fari yfir hįmarkshlutfall ašstošar fyrir hvern starfsmann sem hlut į aš mįli.
66)
Rétt er aš kveša į um brįšabirgšaįkvęši fyrir staka ašstoš sem veitt er įšur en žessi reglugerš öšlast gildi og sem ekki hefur veriš tilkynnt ķ bįga viš skuldbindinguna sem kvešiš er į um ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans. Meš nišurfellingu reglugeršar (EB) nr. 1628/2006, skal heimila, aš nśverandi, svęšisbundin fjįrfestingarkerfi, meš undanžįgu, gildi įfram meš žeim skilyršum, sem gert er rįš fyrir ķ žeirri reglugerš, ķ samręmi viš ašra undirgrein 2. mgr. 9. gr. žeirrar reglugeršar.
67)
Ķ ljósi reynslu framkvęmdastjórnarinnar į žessu sviši, einkum af žvķ aš yfirleitt reynist naušsynlegt aš endurskoša stefnu um rķkisašstoš, er rétt aš takmarka gildistķma žessarar reglugeršar Ef žessi reglugerš fellur śr gildi įn framlengingar, skulu ašstošarkerfi, sem žegar hafa fengiš undanžįgu samkvęmt žessari reglugerš, įfram undanžegin ķ sex mįnuši til višbótar til aš ašildarrķkjunum gefist tķmi til ašlögunar.
68)
Reglugerš (EB) nr. 70/2001, reglugerš (EB) nr. 68/2001 og reglugerš (EB) nr. 2204/2002 féllu śr gildi 30. jśnķ 2008 og žvķ ber aš fella reglugerš (EB) nr. 1628/2006 śr gildi,
SAMŽYKKT REGLUGERŠ ŽESSA:

EFNISYFIRLIT

I. kafliALMENN ĮKVĘŠI
1. gr.Gildissviš
2. gr.Skilgreiningar
3. gr.Skilyrši fyrir undanžįgu
4. gr.Ašstošarhlutfall og ašstošarhęfur kostnašur
5. gr.Gagnsęi ašstošar
6. gr.Višmišunarmörk fyrir stakar tilkynningar
7. gr.Uppsöfnun
8. gr.Hvatningarįhrif
9. gr.Gagnsęi
10. gr.Eftirlit
11. gr.Įrsskżrsla
12. gr.Sérstök skilyrši fyrir fjįrfestingarašstoš
II. kafliSÉRĮKVĘŠI UM MISMUNANDI FLOKKA AŠSTOŠAR
1. žįtturSvęšisbundin ašstoš
13. gr.Svęšisbundin fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu
14. gr.Ašstoš til nżstofnašra lķtilla fyrirtękja
2. žįtturFjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja
15. gr.Fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja
3. žįtturAšstoš vegna frumkvöšlastarfs sem er ķ höndum kvenna
16. gr.Ašstoš til lķtilla fyrirtękja sem konur ķ hópi frumkvöšla hafa nżlega stofnaš
4. žįtturAšstoš til umhverfisverndar
17. gr.Skilgreiningar
18. gr.Fjįrfestingarašstoš sem gerir fyrirtękjum kleift aš ganga lengra ķ umhverfisvernd en gert er rįš fyrir ķ Bandalagsstöšlum eša auka umhverfisvernd ef engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi
19. gr.Ašstoš til kaupa į nżjum vöruflutningabifreišum sem gengur lengra en kvešiš er į um ķ Bandalagsstöšlum eša sem stušlar aš aukinni umhverfisvernd ef engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi
20. gr.Ašstoš til ašlögunar lķtilla og mešalstórra fyrirtękja aš Bandalagsstöšlum sem verša settir sķšar
21. gr.Umhverfisašstoš vegna rįšstafana į sviši orkusparnašar
22. gr.Ašstoš į sviši umhverfisfjįrfestinga vegna samvinnslu meš góša orkunżtni
23. gr.Ašstoš vegna fjįrfestinga ķ umhverfismįlum vegna aukinnar hlutdeildar orku frį endurnżjanlegum orkugjöfum
24. gr.Ašstoš til umhverfisrannsókna
25. gr.Ašstoš ķ formi lękkunar į umhverfissköttum
5. žįtturAšstoš vegna rįšgjafar ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja og žįtttöku žeirra ķ kaupstefnum
26. gr.Ašstoš vegna rįšgjafar ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja
27. gr.Ašstoš til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja vegna žįtttöku žeirra ķ kaupstefnum
6. žįtturAšstoš ķ formi įhęttufjįrmagns
28. gr.Skilgreiningar
29. gr.Ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns
7. žįtturAšstoš til rannsókna, žróunar og nżsköpunar
30. gr.Skilgreiningar
31. gr.Ašstoš til rannsóknar- og žróunarverkefna
32. gr.Ašstoš til tęknilegra hagkvęmniathugana
33. gr.Ašstoš ķ tengslum viš kostnaš lķtilla og mešalstórra fyrirtękja vegna hugverkaréttar į sviši išnašar
34. gr.Ašstoš til rannsókna og žróunar į sviši landbśnašar og fiskveiša
35. gr.Ašstoš til ungra nżsköpunarfyrirtękja
36. gr.Ašstoš til rįšgjafaržjónustu viš nżsköpun og til stošžjónustu viš nżsköpun
37. gr.Ašstoš vegna lįns į mjög hęfu starfsfólki
8. žįtturAšstoš til menntunar
38. gr.Skilgreiningar
39. gr.Ašstoš til menntunar
9. žįtturAšstoš vegna illa settra og fatlašra starfsmanna
40. gr.Ašstoš vegna rįšningar illa settra starfsmanna ķ formi launastyrkja
41. gr.Ašstoš vegna rįšningar fatlašra starfsmanna ķ formi launastyrkja
42. gr.Ašstoš til aš vega upp į móti aukakostnaši viš aš hafa fatlaša starfsmenn ķ vinnu
III. kafliLOKAĮKVĘŠI
43. gr.Nišurfelling
44. gr.Brįšabirgšaįkvęši
45. gr.Gildistaka og gildissviš
I. višaukiSkilgreining į litlu og mešalstóru fyrirtęki
II. višaukiEyšublaš fyrir veitingu samantekinna upplżsinga vegna rannsóknar- og žróunarašstošar samkvęmt tilkynningarskyldunni sem kvešiš er į um ķ 4. mgr. 9. gr.
Eyšublaš fyrir veitingu samantekinna upplżsinga vegna stórra fjįrfestingarverkefna samkvęmt aukinni tilkynningarskyldu sem kvešiš er į um ķ 4. mgr. 9. gr.
III. višaukiEyšublaš fyrir samantekt upplżsinga samkvęmt tilkynningarskyldunni sem męlt er fyrir um ķ 1. mgr. 9. gr.



I. KAFLI
ALMENN ĮKVĘŠI
1. gr.
Gildissviš
1. Žessi reglugerš gildir um eftirfarandi flokka ašstošar:
a)
svęšisbundna ašstoš,
b)
fjįrfestingar lķtilla og mešalstórra fyrirtękja og ašstoš til eflingar atvinnu,
c)
ašstoš til fyrirtękja sem kvenkyns frumkvöšlar koma į fót,
d)
ašstoš til umhverfisverndar,
e)
ašstoš vegna rįšgjafar til handa litlum og mešalstórum fyrirtękjum og vegna žįtttöku lķtilla og mešalstórra fyrirtękja ķ kaupstefnum,
f)
ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns,
g)
ašstoš į sviši rannsókna, žróunar og nżsköpunar,
h)
ašstoš til menntunar,
i)
ašstoš vegna illa settra og fatlašra starfsmanna.
2. Hśn gildir ekki um:
a)
ašstoš viš starfsemi sem tengist śtflutningi, einkum ašstoš sem tengist beint śtflutningsmagni, stofnun og rekstri dreifingarnets eša öšrum tilfallandi śtgjöldum ķ tengslum viš śtflutning,
b)
ašstoš sem er skilyrt žannig aš innlendar vörur séu teknar fram yfir innfluttar vörur.
3. Žessi reglugerš gildir um ašstoš ķ öllum greinum atvinnulķfsins nema:
a)
ašstoš ķ žįgu starfsemi į sviši fiskveiša og lagareldis, sem fellur undir reglugerš rįšsins (EB) nr. 104/2000 (Stjtķš. EB L 17, 21.1.2000, bls. 22.), aš frįtalinni žjįlfunarašstoš, ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns, ašstoš til rannsókna, žróunar og nżsköpunar og ašstoš til illa settra og fatlašra starfsmanna,
b)
ašstoš ķ žįgu starfsemi ķ frumframleišslu landbśnašarafurša, aš frįtalinni ašstoš til menntunar, ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns, ašstoš į sviši rannsókna og žróunar, ašstoš til umhverfisverndar og ašstoš til illa settra og fatlašra starfsmanna, aš žvķ marki sem žessir flokkar falla ekki undir reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 1857/2006,
c)
ašstoš til starfsemi į sviši vinnslu og markašssetningar landbśnašarafurša ķ eftirfarandi tilvikum:
i.
žegar fjįrhęš ašstošar er įkvešin į grundvelli veršs eša magns žeirra afurša sem keyptar eru af frumframleišendum eša settar į markaš af viškomandi fyrirtękjum eša
ii.
žegar ašstošin er hįš žvķ skilyrši aš hśn sé aš hluta til eša eingöngu veitt frumframleišendum,
d)
ašstoš ķ žįgu kolavinnslu, aš frįtalinni žjįlfunarašstoš, rannsóknar-, žróunar- og nżsköpunarašstoš og umhverfisašstoš,
e)
svęšisbundin ašstoš ķ žįgu starfsemi į sviši stįlišnašar,
f)
svęšisbundin ašstoš ķ žįgu starfsemi į sviši skipasmķša,
g)
svęšisbundin ašstoš ķ žįgu starfsemi į sviši gervitrefjaišnašar.
4. Reglugerš žessi gildir ekki um svęšisbundin ašstošarkerfi sem snśa aš sérstakri atvinnustarfsemi į framleišslu- eša žjónustusviši. Kerfi sem mišast viš feršažjónustu skulu žó ekki talin snśa aš sérstökum atvinnugreinum.
5. Žessi reglugerš gildir ekki um sérstaka ašstoš sem veitt er stórum fyrirtękjum, nema aš žvķ leyti sem kvešiš er į um ķ 1. mgr. 13. gr.
6. Žessi reglugerš gildir ekki um eftirfarandi ašstoš:
a)
ašstošarkerfi sem śtiloka ekki sérstaklega greišslur stakrar ašstošar ķ žįgu fyrirtękis sem krafiš er um endurgreišslu, ķ kjölfar fyrri įkvöršunar framkvęmdastjórnarinnar žar sem žvķ er lżst yfir aš ašstošin sé ólögleg og ósamrżmanleg sameiginlega markašnum,
b)
sérstaka ašstoš ķ žįgu fyrirtękis sem krafiš er um endurgreišslu, ķ kjölfar fyrri įkvöršunar framkvęmdastjórnarinnar žar sem žvķ er lżst yfir aš ašstošin sé ólögleg og ósamrżmanleg sameiginlega markašnum,
c)
ašstoš til fyrirtękja sem eiga ķ erfišleikum.
7. Aš žvķ er varšar c-liš 6. mgr. telst lķtiš og mešalstórt fyrirtęki vera fyrirtęki sem į ķ erfišleikum ef žaš uppfyllir eftirfarandi skilyrši:
a)
ef fyrirtękiš er félag meš takmarkašri įbyrgš žar sem meira en helmingur af skrįšu eigin fé hefur tapast og meira en fjóršungur af žvķ fé hefur tapast į undanförnum 12 mįnušum eša
b)
ef fyrirtękiš, žar sem a.m.k. einhverjir félagsašilar bera ótakmarkaša įbyrgš į skuldum fyrirtękisins, žar sem meira en helmingur af eigin fé, samkvęmt reikningum félagsins, hefur tapast og meira en fjóršungur af žvķ fé hefur tapast į undanförnum 12 mįnušum eša
c)
ef fyrirtękiš, óhįš félagsformi, uppfyllir višmišanir um sameiginlega mįlsmešferš vegna greišsluerfišleika samkvęmt landslögum.
Ekki er tališ aš lķtiš eša mešalstórt fyrirtęki, sem hefur starfaš skemur en ķ žrjś įr, eigi samkvęmt žessari reglugerš ķ erfišleikum aš žvķ er varšar žaš tķmabil nema žaš uppfylli skilyršin sem sett eru fram ķ fyrstu undirgrein c-lišar.
2. gr.
Skilgreiningar
Ķ žessari reglugerš er merking eftirfarandi hugtaka sem hér segir:
1.
„ašstoš“: allar rįšstafanir sem samrżmast višmišunum sem męlt er fyrir um ķ 1. mgr. 87. gr. sįttmįlans,
2.
„ašstošarkerfi“: sérhver lagagerš, sem unnt er, įn žess aš grķpa žurfi til frekari framkvęmdarįšstafana, aš byggja į staka ašstoš til fyrirtękja sem eru skilgreind almennt og óhlutbundiš meš geršinni og sérhver gerš sem unnt er aš byggja į ašstoš, sem er ekki tengd sérstöku verkefni, til eins eša nokkurra fyrirtękja um ótiltekinn tķma og/eša sem nemur ótiltekinni fjįrhęš,
3.
„stök ašstoš“:
a)
sérstök ašstoš og
b)
tilkynningarskyld ašstoš į grundvelli ašstošarkerfis,
4.
„sérstök ašstoš“: stök ašstoš sem ekki er veitt į grundvelli ašstošarkerfis,
5.
„ašstošarhlutfall“: fjįrhęšin, sem veitt er til ašstošar, tilgreind sem hlutfall af ašstošarhęfum kostnaši,
6.
„gagnsę ašstoš“: ašstoš žar sem hęgt er aš reikna nįkvęmlega vergt styrkķgildi fyrir fram įn žess aš naušsynlegt sé aš gera įhęttumat,
7.
„lķtil og mešalstór fyrirtęki“: fyrirtęki sem uppfylla višmišanirnar sem męlt er fyrir um ķ I. višauka,
8.
„stór fyrirtęki“: fyrirtęki sem uppfylla ekki višmišanirnar sem męlt er fyrir um ķ I. višauka,
9.
„svęši sem njóta ašstošar“: svęši sem eru ašstošarhęf fyrir svęšisbundna ašstoš, eins og tilgreint er į kortinu sem var samžykkt um svęšisbundna ašstoš fyrir viškomandi ašildarrķki fyrir tķmabiliš 2007 til 2013,
10.
„efnislegar eignir“: eignir sem tengjast landi, byggingum og stöšvum, vélum og bśnaši meš fyrirvara um 12. mgr. 17. gr. Ķ flutningageiranum teljast flutningatęki og bśnašur til flutninga vera ašstošarhęfar eignir nema aš žvķ er varšar svęšisbundna ašstoš og aš undanskildum vöruflutningum į vegum og flutningum ķ lofti,
11.
„óefnislegar eignir“: eignir sem felast ķ yfirfęrslu į tękni meš öflun einkaleyfa, leyfa, verkžekkingar eša tęknižekkingar įn einkaleyfa,
12.
„stór fjįrfestingarverkefni“: fjįrfesting ķ fjįrmunaeign meš ašstošarhęfum kostnaši yfir 50 milljónir evra, reiknuš į verši og gengi žess dags žegar ašstošin er veitt,
13.
„fjöldi starfsmanna“: fjöldi starfseininga į įri, ž.e. fjöldi einstaklinga ķ fullu starfi į einu įri žar sem hlutastörf og įrstķšabundin störf reiknast sem brot af starfseiningu,
14.
„störf sem beinlķnis skapast vegna fjįrfestingarverkefnis“: störf er varša žį starfsemi sem fjįrfestingin tengist, ž.m.t. störf sem verša til ķ kjölfar aukinnar nżtingar vegna afkastanna sem skapast meš fjįrfestingunni,
15.
„launakostnašur“: sś heildarfjįrhęš, sem ašstošaržega ber ķ reynd aš greiša vegna viškomandi starfs, sem felur ķ sér:
a)
brśttólaun, fyrir skatt,
b)
skyldubundiš framlag, t.d. almannatryggingagjöld, og
c)
kostnašur viš umönnun barna og foreldra,
16.
„ašstoš vegna fjįrfestinga lķtilla og mešalstórra fyrirtękja og ašstoš til eflingar atvinnu“: ašstoš sem uppfyllir skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 15. gr.,
17.
„fjįrfestingarašstoš“: svęšisbundin fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu skv. 13. gr., ašstoš vegna fjįrfestinga lķtilla og mešalstórra fyrirtękja og ašstoš til aš efla atvinnu og fjįrfestingarašstoš til umhverfisverndar skv. 18. til 23. gr.,
18.
„illa settur starfsmašur“: einstaklingur sem:
a)
hefur ekki gegnt reglubundnu, launušu starfi nęstlišna sex mįnuši eša
b)
hefur ekki lokiš nįmi į framhaldsskólastigi eša starfsmenntun (3. flokki ķ alžjóšlegu menntunarflokkuninni) eša
c)
er yfir 50 įra aldri eša
d)
bżr einn sem fulloršinn einstaklingur meš einn eša fleiri į framfęri eša
e)
vinnur ķ geira eša atvinnugrein ķ ašildarrķki žar sem kynjamisvęgi er a.m.k. 25% meira en mešaltal kynjamisvęgis allra atvinnugreina ķ žvķ ašildarrķki og tilheyrir žeim kynjahópi sem fęrri eru ķ eša
f)
er ķ žjóšernisminnihluta ķ ašildarrķki og žarfnast aukinnar tungumįlakunnįttu, starfsžjįlfunar eša starfsreynslu til aš bęta möguleika sķna į aš fį stöšuga vinnu,
19.
„verulega illa settur starfsmašur“: einstaklingur sem hefur veriš atvinnulaus lengur en 24 mįnuši,
20.
„fatlašur starfsmašur“: einstaklingur sem:
a)
er višurkennt aš sé fatlašur samkvęmt landslögum eša
b)
er višurkennt aš sé skertur af völdum lķkamlegra, gešręnna eša sįlręnna erfišleika,
21.
„vernduš vinna“: starf ķ fyrirtęki žar sem a.m.k. helmingur starfsmanna er fatlašur,
22.
„landbśnašarafuršir“:
a)
vörurnar sem eru tilgreindar ķ I. višauka sįttmįlans, žó ekki afuršir fiskveiša og lagareldis sem falla undir reglugerš (EB) nr. 104/2000,
b)
vörur sem falla undir kóšana 4502, 4503 og 4504 (korkvörur) ķ sameinušu tollnafnaskrįnni,
c)
vörur sem ętlaš er aš lķkja eftir eša koma ķ staš mjólkur og mjólkurafurša, eins og um getur ķ reglugerš rįšsins (EB) nr. 1234/2007 (Stjtķš. ESB L 299, 16.11.2007, bls. 1.),
23.
„vinnsla landbśnašarafurša“: öll starfsemi er varšar landbśnašarafuršir ef afrakstur hennar er afurš sem einnig er landbśnašarafurš, žó ekki starfsemi į bśjöršum sem er naušsynleg viš undirbśning dżra- eša plöntuafurša til fyrstu sölu,
24.
„markašssetning landbśnašarafurša“: aš geyma eša sżna meš žaš ķ huga aš selja, bjóša til sölu, afhenda eša einhver önnur ašferš til aš markašssetja, žó ekki fyrsta sala frumframleišanda til endurseljenda eša vinnsluašila og öll starfsemi sem felst ķ aš undirbśa afurš fyrir slķka fyrstu sölu; sala frumframleišanda til neytenda skal teljast markašssetning ef hśn fer fram į sérstökum staš sem notašur er ķ žeim tilgangi,
25.
„feršažjónusta“: eftirfarandi starfsemi, samanber atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna, endurskošun 2:
a)
Atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna 55: gistiašstaša,
b)
Atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna 56: starfsemi tengd veitingasölu,
c)
Atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna 79: feršaskrifstofur, feršaskipuleggjendur og önnur bókunaržjónusta,
d)
Atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna 90: starfsemi į sviši skapandi lista og skemmtunar,
e)
Atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna 91: starfsemi safna og önnur menningarstarfsemi,
f)
Atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna 93: starfsemi į sviši ķžrótta, skemmtunar og tómstunda,
26.
„fyrirframgreišsla sem ber aš endurgreiša“: lįn vegna verkefnis sem er greitt ķ einni eša fleiri afborgunum og skilyrši fyrir endurgreišslu mišast viš nišurstöšu rannsóknar-, žróunar- og nżsköpunarverkefnisins,
27.
„įhęttufjįrmagn“: fjįrmögnun meš hlutafé og ķgildi hlutafjįr til fyrirtękja į fyrstu vaxtarstigum (frumstigi, upphafsstigi og śtženslustigi)
28.
„fyrirtęki sem konur ķ hópi frumkvöšla hafa nżlega stofnaš“: lķtiš fyrirtęki sem uppfyllir eftirfarandi skilyrši:
a)
ein kona eša fleiri eiga a.m.k. 51% af eigin fé viškomandi lķtils fyrirtękis eša eru skrįšir eigendur viškomandi lķtils fyrirtękis og
b)
kona fer meš stjórn litla fyrirtękisins,
29.
„stįlišnašur“: starfssviš sem felur ķ sér framleišslu į einni eša fleiri af eftirfarandi vörum:
a)
steypujįrn og jįrnblendi:
steypujįrn fyrir framleišslu į stįli, steypa og annaš steypujįrn, spegiljįrn og kolefnisrķkt jįrnmangan, aš frįtöldu öšru jįrnblendi,
b)
hrįvörur og hįlfunnar vörur śr jįrni eša venjulegu eša ešalstįli:
fljótandi steypustįl, żmist ķ hleifum eša ekki, ž.m.t. hleifar til smķša į hįlfunnum vörum: blokkir, hellur og plötur; žynnur og blikkrenningar, heitvalsaš plötuefni ķ rśllum, aš undanskilinni framleišslu į fljótandi stįli til smķša ķ litlum og mešalstórum mįlmsteypum;
c)
heitfįgašar vörur śr jįrni, venjulegu stįli eša ešalstįli:
teinar, brautarbitar, tengispangir, undirstöšuplötur, efnismiklir prófķlar 80 mm og žar yfir, žilstįl, teinar og prófķlar undir 80 mm og flatjįrn sem er undir 150 mm, stįlstangir, stįlrör og stįlprófķlar, heitvölsuš bönd og ręmur (ž.m.t. hśšaš og óhśšaš), heitvalsašar žynnur (hśšašar eša ekki), 3 mm plötur og žynnur og žar yfir, breitt flatjįrn 150 mm og žar yfir, aš undanskildum vķr og vörum unnum śr vķr, glansstangir og steypujįrn,
d)
kaldvalsašar vörur:
blikkplötur, blżblandašar plötur, svart stįl, galvanhśšašar žynnur, ašrar hśšašar žynnur, kaldvalsašar žynnur, spenna- og rafalablikk, kaldvalsašar plötur, ķ vafningum eša sléttar,
e)
rör:
saumlaus stįlrör, sošin stįlrör meira en 406,4 mm aš žvermįli,
30.
„gervitrefjaišnašur“:
a)
žrżstimótun į almennri gerš žrįšar og garns śr pólżester, akrżli eša pólżprópżleni, óhįš notkun žess, eša
b)
fjöllišun (ž.m.t. fjöllišužéttun) žegar hśn er samžętt žrżstimótun meš tilliti til žess vélbśnašar sem er notašur eša
c)
hvers konar stošvinnsla samhliša framleišslubśnaši til žrżstimótunar į žręši į vegum vęntanlegs ašstošaržega eša annars fyrirtękis ķ sömu samstęšu, sem er yfirleitt, žegar um er aš ręša žį tilteknu starfsemi, samžętt žess hįttar framleišsluašstöšu meš tilliti til vélbśnašarins sem er notašur til framleišslunnar.
3. gr.
Skilyrši fyrir undanžįgu
1. Ašstošarkerfi, sem uppfylla öll skilyrši I. kafla žessarar reglugeršar, sem og višeigandi įkvęši ķ II. kafla hennar, teljast samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skulu vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans aš žvķ tilskildu aš sérhver stök ašstoš sem veitt er samkvęmt slķku kerfi uppfylli öll skilyrši žessarar reglugeršar og aš kerfinu fylgi skżr tilvķsun ķ žessa reglugerš žar sem fram kemur titill hennar og tilvķsun til birtingar hennar ķ Stjórnartķšindum Evrópusambandsins.
2. Stök ašstoš, sem er veitt samkvęmt kerfi, sem um getur ķ 1. mgr., telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans aš žvķ tilskildu aš hśn uppfylli skilyrši I. kafla žessarar reglugeršar, sem og višeigandi įkvęši II. kafla žessarar reglugeršar og aš rįšstöfun um staka ašstoš fylgi skżr tilvķsun ķ višeigandi įkvęši žessarar reglugeršar žar sem fram koma višeigandi įkvęši, titill žessarar reglugeršar og tilvķsun til birtingar hennar ķ Stjórnartķšindum Evrópusambandsins.
3. Sérstök ašstoš, sem uppfyllir öll skilyrši I. kafla žessarar reglugeršar, sem og višeigandi įkvęši ķ II. kafla hennar, telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans aš žvķ tilskildu aš slķkri ašstoš fylgi skżr tilvķsun ķ žessa reglugerš žar sem fram koma višeigandi įkvęši, titill žessarar reglugeršar og tilvķsun til birtingar hennar ķ Stjórnartķšindum Evrópusambandsins.
4. gr.
Ašstošarhlutfall og ašstošarhęfur kostnašur
1. Viš śtreikning į ašstošarhlutfalli skulu allar tölur, sem eru notašar, vera įn nokkurs frįdrįttar vegna skatta eša annarra įlagna. Žegar ašstoš er veitt ķ öšru formi en sem styrkur skal fjįrhęšin, sem er veitt til ašstošarinnar, jafngilda ašstoš ķ formi styrks. Ašstoš, sem er greidd meš nokkrum afborgunum, skal afvöxtuš til sama viršis og hśn var ķ žegar hśn er veitt. Vextirnir, sem nota skal viš afvöxtunarreikning, skulu vera gildandi višmišunarvextir į žeim tķma sem ašstošin er veitt.
2. Ķ žeim tilvikum sem veitt ašstoš felst ķ undanžįgu frį skatti eša lękkun į sköttum, sem į aš greiša sķšar, meš fyrirvara um aš virt sé tiltekiš ašstošarhlutfall, sem er skilgreint meš vergu styrkķgildi, kemur til afvöxtun hlutagreišslna ašstošar į grundvelli višmišunarvaxta sem eru ķ gildi į žeim mismunandi tķmum žegar skattahagręši kemur til framkvęmda.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera studdur skriflegum sönnunargögnum sem skulu gagnsę og sundurlišuš.
5. gr.
Gagnsęi ašstošar
1. Reglugerš žessi gildir ašeins um gagnsęja ašstoš.
Einkum teljast eftirfarandi flokkar ašstošar vera gagnsęir:
a)
ašstoš sem felst ķ styrkjum og vaxtastyrkjum,
b)
ašstoš ķ formi lįna žegar vergt styrkķgildi hefur veriš reiknaš į grundvelli gildandi višmišunarvaxta žegar ašstoš er veitt,
c)
ašstoš ķ formi įbyrgšarkerfa:
i.
ef framkvęmdastjórnin hefur samžykkt ašferšina viš aš reikna vergt styrkķgildi, ķ kjölfar tilkynningar um ašferšina innan ramma beitingar žessarar reglugeršar eša reglugeršar (EB) nr. 1628/2006, og samžykkta ašferšin varšar beint žį tegund įbyrgšar og višskipta sem liggja til grundvallar eša
ii.
ef ašstošaržegi er lķtiš eša mešalstórt fyrirtęki og žegar vergt styrkķgildi hefur veriš reiknaš į grundvelli lįgmarks öryggisgjalds sem męlt er fyrir um ķ tilkynningu framkvęmdastjórnarinnar um beitingu 87. og 88. gr. EB-sįttmįlans gagnvart rķkisašstoš ķ formi įbyrgša,
d)
ašstoš sem felst ķ skattarįšstöfunum ef rįšstöfunin kvešur į um žak sem tryggir aš ekki sé fariš yfir gildandi višmišunarmörk.
2. Eftirfarandi flokkar ašstošar teljast ekki vera gagnsęir:
a)
ašstoš sem felst ķ fjįrmagnsinnspżtingu meš fyrirvara um sérstök įkvęši um įhęttufjįrmagn,
b)
ašstoš sem felst ķ rįšstöfunum er varša įhęttufjįrmagn aš frįtalinni ašstoš sem uppfyllir skilyrši 29. gr.
3. Ašstoš ķ formi fyrirframgreišslna, sem ber aš endurgreiša, getur ašeins talist vera gagnsę ašstoš ef heildarfjįrhęš fyrirframgreišslunnar, sem ber aš endurgreiša, fer ekki yfir gildandi mörk samkvęmt žessari reglugerš. Ef mörkin eru tilgreind meš tilliti til ašstošarhlutfalls skal heildarfjįrhęš fyrirframgreišslunnar, sem ber aš endurgreiša, tilgreind sem hlutfall af ašstošarhęfum kostnaši, ekki fara yfir gildandi ašstošarhlutfall.
6. gr.
Višmišunarmörk fyrir stakar tilkynningar
1. Žessi reglugerš gildir ekki um staka ašstoš af neinu tagi, hvort sem um er aš ręša sérstaka ašstoš į grundvelli ašstošarkerfis, žar sem vergt styrkķgildi fer yfir eftirfarandi višmišunarmörk:
a)
fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja: 7,5 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki og hvert fjįrfestingarverkefni,
b)
fjįrfestingarašstoš til umhverfisverndar: 7,5 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki og hvert fjįrfestingarverkefni,
c)
ašstoš vegna rįšgjafar ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja: 2 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki og hvert verkefni,
d)
ašstoš til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja vegna žįtttöku žeirra ķ kaupstefnum: 2 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki og hvert verkefni,
e)
ašstoš til rannsóknar- og žróunarverkefna og hagkvęmniathuganir:
i.
ef verkefniš byggist fyrst og fremst į grunnrannsóknum, 20 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki og hvert verkefni/hverja hagkvęmniathugun,
ii.
ef verkefniš er fyrst og fremst išnašarrannsóknir, 10 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki og hvert verkefni/hverja hagkvęmniathugun,
iii.
fyrir öll önnur verkefni, 7,5 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki og hvert verkefni/hverja hagkvęmniathugun,
iv.
ef verkefniš er Evreka-verkefni, tvöföld fjįrhęšin sem męlt er fyrir um ķ i., ii. og iii. liš.
f)
ašstoš vegna kostnašar lķtilla og mešalstórra fyrirtękja ķ tengslum viš hugverkarétt į sviši išnašar: 5 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki og hvert verkefni,
g)
ašstoš til menntunar: 2 milljónir evra fyrir hvert menntunarverkefni,
h)
ašstoš vegna rįšningar illa settra starfsmanna: 5 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki į įri,
i)
ašstoš vegna atvinnu fatlašra starfsmanna ķ formi launakostnašar: 10 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki į įri,
j)
ašstoš til aš vega į móti višbótarkostnaši vegna rįšningar fatlašra starfsmanna: 10 milljónir evra fyrir hvert fyrirtęki į įri.
Til aš įkvarša višeigandi višmišunarmörk sem gilda um ašstoš til rannsóknar- og žróunarverkefna og hagkvęmniathuganir samkvęmt e-liš, telst verkefni vera „fyrst og fremst“ grunnrannsóknir eša „fyrst og fremst“ išnašarrannsóknir ef meira en 50% ašstošarhęfs kostnašar sem stofnaš er til vegna starfsemi sem tilheyrir flokknum grunnrannsóknir eša išnašarrannsóknir. Ķ tilvikum žar sem ekki er hęgt aš įkvarša rįšandi eiginleika verkefnisins gilda lęgri višmišunarmörkin.
2. Svęšisbundin ašstoš, sem er veitt til stórra fjįrfestingarverkefna, skal tilkynnt framkvęmdastjórninni ef heildarfjįrhęš allrar ašstošarinnar fer yfir 75% af hįmarksfjįrhęš ašstošar sem fjįrfesting, meš ašstošarhęfum kostnaši, sem nemur 100 milljónum evra, getur hlotiš, ef mišaš er viš stöšluš višmišunarmörk ašstošar sem eru ķ gildi fyrir stór fyrirtęki į samžykkta kortinu yfir svęšisbundna ašstoš į žeim degi er veita skal ašstošina.
7. gr.
Uppsöfnun
1. Viš įkvöršun į žvķ hvort višmišunarmörk ašstošar, sem męlt er fyrir um ķ 6. gr., og hįmarkshlutfall ašstošar, sem męlt er fyrir um ķ II. kafla, séu virt skal tekiš miš af heildarfjįrhęš opinbers stušnings viš starfsemina eša verkefniš sem nżtur ašstošar, óhįš žvķ hvort stušningurinn er fjįrmagnašur af stašbundnu, svęšisbundnu, landsbundnu framlagi eša af sjóšum Bandalagsins.
2. Ašstoš, sem er undanžegin samkvęmt žessari reglugerš, mį bętast viš alla ašra ašstoš, sem er undanžegin žessari reglugerš, svo fremi žessar ašstošarrįšstafanir varši annan ašstošarhęfan kostnaš sem tilgreindur er.
3. Ašstoš, sem er undanžegin samkvęmt žessari reglugerš, mį ekki bętast viš neina ašra ašstoš sem er undanžegin žessari reglugerš eša minni hįttar (de minimis) ašstoš, sem uppfyllir skilyršin sem męlt er fyrir um ķ reglugerš framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 1998/2006 (Stjtķš. ESB L 379, 28.12.2006, bls. 5.), eša viš ašra fjįrmögnun Bandalagsins ķ tengslum viš sama ašstošarhęfa kostnaš, sem aš hluta til eša öllu leyti skarast, ef slķk uppsöfnun leišir til žess aš ašstošarhlutfall fer yfir hęsta ašstošarhlutfall eša gildandi fjįrhęš ašstošar samkvęmt žessari reglugerš.
4. Meš fyrirvara um 3. mgr. er heimilt aš bęta ašstoš ķ žįgu fatlašra starfsmanna, eins og kvešiš er į um ķ 41. og 42. gr., viš ašstoš, sem er undanžegin samkvęmt žessari reglugerš, ķ tengslum viš sama ašstošarhęfa kostnašinn sem er yfir hęstu gildandi višmišunarmörkum samkvęmt žessari reglugerš, aš žvķ tilskildu aš slķk uppsöfnun leiši ekki til žess aš ašstošarhlutfalliš fari yfir 100% af viškomandi kostnaši į tķmabilinu sem hlutašeigandi starfsmenn eru rįšnir.
5. Aš žvķ er varšar uppsöfnun ašstošarrįšstafana, sem eru undanžegnar samkvęmt žessari reglugerš, meš skilgreinanlegan ašstošarhęfan kostnaš og ašstošarrįšstafana, sem eru undanžegnar samkvęmt žessari reglugerš og eru ekki meš skilgreinanlegan kostnaš, gilda eftirfarandi skilyrši:
a)
ef markfyrirtęki hefur fengiš fjįrmagn samkvęmt rįšstöfun um įhęttufé skv. 29. gr. og sękir sķšan, į fyrstu žremur įrunum eftir fyrstu fjįrfestingu meš įhęttufjįrmagni, um ašstoš innan gildissvišs žessarar reglugeršar skulu višeigandi višmišunarmörk ašstošar, eša ašstošarhęf hįmarksfjįrhęš samkvęmt žessari reglugerš, skeršast um 50% almennt og um 20% fyrir markfyrirtęki sem eru į svęšum sem njóta ašstošar. Skeršingin skal ekki vera hęrri en heildarfjįrhęš įhęttufjįrmagnsins sem fęst. Žessi lękkun gildir ekki um ašstoš į sviši rannsóknar, žróunar og nżsköpunar sem er undanžegiš skv. 31. til 37. gr.
b)
į fyrstu žremur įrunum eftir aš ašstoš til ungra nżsköpunarfyrirtękja var veitt er óheimilt aš bęta viš annarri ašstoš sem undanžegin er samkvęmt žessari reglugerš, nema um sé aš ręša ašstoš sem er undanžegin skv. 29. gr. og ašstoš sem er undanžegin skv. 31. til 37. gr.
8. gr.
Hvatningarįhrif
1. Einungis ašstoš sem hefur hvatningarįhrif er undanžegin žessari reglugerš.
2. Ašstoš, sem veitt er litlum og mešalstórum fyrirtękjum og fellur undir žessa reglugerš, telst hafa hvatningarįhrif ef ašstošaržegi hefur lagt fram umsókn til viškomandi ašildarrķkis um ašstoš įšur en vinna viš verkefniš eša starfsemina hefst.
3. Ašstoš, sem er veitt stórum fyrirtękjum og fellur undir žessar reglugerš, telst hafa hvetjandi įhrif ef, auk žess aš fullnęgja skilyršinu, sem męlt er fyrir um ķ 2. mgr., ašildarrķkiš hefur gengiš śr skugga um, įšur en viškomandi stök ašstoš er veitt, aš skjölin, sem ašstošaržegi gengur frį, sżni fram į aš ein eša fleiri eftirfarandi višmišana séu uppfylltar:
a)
veruleg stękkun verkefnisins eša starfseminnar sem rekja mį til ašstošarinnar,
b)
veruleg aukning į umfangi verkefnisins eša starfseminnar sem rekja mį til ašstošarinnar,
c)
veruleg hękkun heildarfjįrhęšar sem ašstošaržegi ver til verkefnisins eša starfseminnar og rekja mį til ašstošarinnar,
d)
veruleg aukning į hraša viš aš ljśka verkefninu eša starfseminni sem um ręšir,
e)
aš žvķ er varšar svęšisbundna fjįrfestingarašstoš, sem um getur ķ 13. gr., aš verkefni hefši ekki veriš hrundiš ķ framkvęmd sem slķku į hinu styrkta svęši sem um ręšir, įn ašstošar.
4. Skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. gr. gilda ekki um skattarįšstafanir ef eftirfarandi skilyrši eru uppfyllt:
a)
skattarįšstafanirnar kveša į um lagalegan rétt til ašstošar samkvęmt hlutlęgum višmišunum og įn frekari ķhlutana af hįlfu ašildarrķkisins og
b)
skattarįšstöfunin var samžykkt įšur en hafist var handa viš styrkta verkefniš eša starfsemina; žetta skilyrši į ekki viš ef um er aš ręša skattkerfi sem framhald er į.
5. Aš žvķ er varšar ašstoš til aš bęta višbótarkostnaš vegna rįšningar fatlašra starfsmanna, eins og um getur ķ 42. gr., skulu skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. žessarar greinar teljast uppfyllt ef skilyršunum, sem męlt er fyrir um ķ 2. mgr. 42. gr., er fullnęgt.
Aš žvķ er varšar ašstoš vegna rįšningar illa settra starfsmanna ķ formi styrkja vegna launagreišslna og ašstoš vegna rįšningar į fötlušum starfsmönnum ķ formi styrkja vegna launagreišslna, eins og um getur ķ 40. og 41. gr. skulu skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ 2. og. 3. mgr. žessarar greinar, teljast uppfyllt ef ašstošin leišir til hreinnar fjölgunar ķ rįšningu illa settra eša fatlašra starfsmanna.
Aš žvķ er varšar ašstoš ķ formi lękkunar į umhverfissköttum, eins og um getur ķ 25. gr., telst skilyršunum, sem męlt er um ķ 2., 3. og 4. mgr. žessarar greinar fullnęgt.
Aš žvķ er varšar ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns, eins og um getur ķ 29. gr., telst skilyršunum, sem męlt er um ķ 2., 3. og 4. mgr. žessarar greinar fullnęgt.
6. Sé skilyršunum ķ 2. og 3. mgr. ekki fullnęgt, fellur öll ašstošarrįšstöfunin utan undanžįgu samkvęmt žessari reglugerš.
9. gr.
Gagnsęi
1. Innan 20 virkra daga frį gildistöku ašstošarkerfis eša śthlutunar sérstakrar ašstošar, sem hefur veriš undanžegin samkvęmt žessari reglugerš, skal viškomandi ašildarrķki senda framkvęmdastjórninni samantekt upplżsinga sem varša slķka ašstošarrįšstöfun. Žetta yfirlit ber aš veita į rafręnu formi, um upplżsingatęknihugbśnaš framkvęmdastjórnarinnar og vera į žvķ formi sem męlt er fyrir um ķ III. višauka.
Framkvęmdastjórnin skal įn tafar stašfesta vištöku į yfirlitinu.
Framkvęmdastjórnin skal birta samantekt upplżsinga ķ Stjórnartķšindum Evrópusambandsins og į vefsetri framkvęmdastjórnarinnar.
2. Viš gildistöku ašstošarkerfis eša śthlutunar sérstakrar ašstošar, sem hefur veriš undanžegin samkvęmt žessari reglugerš, skal viškomandi ašildarrķki birta į Netinu heildartexta slķkrar ašstošarrįšstöfunar. Žegar um ašstošarkerfi er aš ręša skal sį texti kveša į um skilyršin sem męlt er fyrir um ķ landslögum og sem tryggja aš fariš sé aš višeigandi įkvęšum žessarar reglugeršar. Viškomandi ašildarrķki skulu sjį til žess aš óstyttur texti ašstošarrįšstöfunarinnar sé ašgengilegur į Netinu svo fremi viškomandi ašstošarrįšstöfun sé ķ gildi. Ķ samanteknu upplżsingunum frį viškomandi ašildarrķki skv. 1. mgr. skal tilgreina veffang sem leišir beint ķ óstyttan texta ašstošarrįšstöfunarinnar.
3. Žegar stök ašstoš er veitt, sem er undanžegin samkvęmt žessari reglugerš, aš undanskilinni ašstoš, sem er ķ formi skattarįšstafana, skal geršin um veitingu ašstošarinnar hafa aš geyma skżra tilvķsun ķ sérįkvęšin ķ II. kafla, sem žessi gerš varšar, ķ landslög, sem tryggja aš fariš sé aš višeigandi įkvęšum žessarar reglugeršar, og ķ veffangiš, sem leišir beint ķ óstyttan texta ašstošarrįšstöfunarinnar.
4. Meš fyrirvara um 1., 2. og 3. mgr. skal ķ hvert sinn žegar stök ašstoš er veitt į grundvelli fyrirliggjandi ašstošarkerfis vegna rannsóknar- og žróunarverkefna, sem fjallaš er um ķ 31. gr., og stakrar ašstošar, sem fer yfir 3 milljónir evra, og ķ hvert sinn, žegar stök svęšisbundin fjįrfestingarašstoš er veitt į grundvelli stórra fjįrfestingarverkefna, sem ekki žarf aš tilkynna sérstaklega skv. 6. gr., skulu ašildarrķkin veita framkvęmdastjórninni umbešnar, samanteknar upplżsingar rafręnt, į stöšlušu eyšublaši, eins og męlt er fyrir um ķ II. višauka, um višurkenndan upplżsingatęknihugbśnaš framkvęmdastjórnarinnar, innan 20 virkra daga frį žeim degi sem lögbęrt yfirvald veitir ašstošina.
10. gr.
Eftirlit
1. Framkvęmdastjórnin skal hafa reglulegt eftirlit meš ašstošarrįšstöfunum sem henni hefur veriš tilkynnt um skv. 9. gr.
2. Ašildarrķkin skulu halda nįkvęmar skrįr yfir alla staka ašstoš eša ašstošarkerfi sem er undanžegiš samkvęmt žessari reglugerš. Ķ slķkum skrįm skulu koma fram allar naušsynlegar upplżsingar til stašfestingar žvķ aš skilyrši fyrir undanžįgu séu uppfyllt, eins og męlt er fyrir um ķ žessari reglugerš, ž.m.t. upplżsingar um stöšu fyrirtękisins, ef réttur žess til ašstošar eša hękkunar į framlögum er hįšur stöšu žess sem lķtils eša mešalstórs fyrirtękis, upplżsingar um hvatningarįhrif ašstošarinnar og upplżsingar, sem gera kleift aš įkvarša nįkvęmlega fjįrhęš ašstošarhęfs kostnašar meš beitingu žessarar reglugeršar ķ huga.
Halda skal skrįr varšandi staka ašstoš ķ 10 įr frį žeim degi sem hśn er veitt. Halda skal skrįr varšandi ašstošarkerfi ķ 10 įr frį žeim degi sem sķšasta ašstošin var veitt samkvęmt slķku kerfi.
3. Viškomandi ašildarrķki skal lįta framkvęmdastjórninni ķ té, samkvęmt skriflegri beišni og innan 20 virkra daga eša lengri tķma sem er tilgreindur ķ beišninni, allar upplżsingar sem framkvęmdastjórnin telur naušsynlegar til aš hafa eftirlit meš beitingu žessarar reglugeršar.
Lįti hlutašeigandi ašildarrķki umbešnar upplżsingar ekki ķ té innan žeirra tķmamarka sem framkvęmdastjórnin hefur męlt fyrir um eša tķmamarka, sem almennt samkomulag er um, eša lįti ófullnęgjandi upplżsingar ķ té skal framkvęmdastjórnin senda įminningu žar sem nżr frestur er veittur til žess aš leggja žęr fram. Ef viškomandi ašildarrķki lętur ekki ķ té umbešnar upplżsingar žrįtt fyrir slķka įminningu er framkvęmdastjórninni heimilt, eftir aš hafa veitt viškomandi ašildarrķki tękifęri til aš koma sjónarmišum sķnum į framfęri, aš taka įkvöršun žess efnis aš tilkynna skuli framkvęmdastjórninni um allar ašstošarrįšstafanir, sem žessi reglugerš gildir um, eša hluta žeirra ķ framtķšinni til framkvęmdastjórnarinnar ķ samręmi viš 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans.
11. gr.
Įrsskżrsla
Ašildarrķkin skulu leggja skżrslu fyrir framkvęmdastjórnina um beitingu žessarar reglugeršar fyrir hvert heilt almanaksįr, eša hluta af žvķ, sem žessi reglugerš gildir fyrir, į rafręnu formi sem męlt er fyrir um ķ III. kafla reglugeršar framkvęmdastjórnarinnar (EB) nr. 794/2004 (Stjtķš. ESB L 140, 30.4.2004, bls. 1.). Veffangiš, sem leišir beint ķ óstyttan texta ašstošarrįšstöfunarinnar, skal einnig fellt inn ķ slķka įrsskżrslu.
12. gr.
Sérstök skilyrši fyrir fjįrfestingarašstoš
1. Til aš fjįrfesting geti talist vera ašstošarhęfur kostnašur ķ skilningi žessarar reglugeršar skal fjįrfesting felast ķ eftirfarandi:
a)
fjįrfestingu ķ efnislegum og/eša óefnislegum eignum, sem tengjast stofnun nżrrar starfsstöšvar, stękkun starfsstöšvar, sem fyrir er, aukinni fjölbreytni ķ framleišslu starfsstöšvar į nżjum vörum til višbótar eša grundvallarbreyting ķ heildarframleišsluferli starfsstöšvar, sem fyrir er, eša
b)
yfirtöku fjįrmunaeigna, sem tengjast starfsstöšinni beint ef starfsstöšinni hefur veriš lokaš, eša hefši veriš lokaš ef hśn hefši ekki veriš keypt og óhįšur fjįrfestir kaupir eignirnar. Ef um er aš ręša lķtiš fyrirtęki, sem fjölskylda upphaflegs eiganda eša eigenda rekur įfram eša fyrrverandi starfsmenn, skal vķkja frį skilyršinu um aš óhįšur fjįrfestir kaupi eignirnar.
Yfirtaka į hlutum ķ fyrirtękinu ein og sér telst ekki vera fjįrfesting.
2. Til žess aš óefnislegar eignir teljist vera ašstošarhęfur kostnašur ķ skilningi žessarar reglugeršar verša žęr aš fullnęgja eftirfarandi skilyršum.
a)
ašeins fyrirtękiš, sem žiggur ašstošina, mį nota žęr. Aš žvķ er varšar svęšisbundna ašstoš mį ašeins nota žęr ķ starfsstöšinni sem žiggur ašstošina.
b)
žęr verša aš teljast til afskrifanlegra eigna,
c)
žrišju ašilar verša aš kaupa žęr viš markašsašstęšur, įn žess aš kaupandi sé ķ ašstöšu til aš hafa įhrif, ķ skilningi 3. gr. reglugeršar rįšsins (EB) nr. 139/2004 (Stjtķš. ESB L 24, 29.1.2004, bls. 1.), į seljanda eša öfugt, eša
d)
ef um er aš ręša fjįrfestingarašstoš til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja verša žęr aš vera innifaldar ķ eignum fyrirtękisins, ef um er aš ręša svęšisbundna fjįrfestingarašstoš, og vera įfram ķ starfsstöšinni, sem fęr svęšisbundna styrkinn, ķ a.m.k. fimm įr eša žrjś įr ef um er aš ręša lķtil og mešalstór fyrirtęki.
3. Til žess aš atvinna sem skapast beint meš fjįrfestingarverkefni geti talist ašstošarhęfur kostnašur ķ skilningi žessarar reglugeršar veršur hśn aš fullnęgja eftirfarandi skilyršum:
a)
atvinna skal skapast innan žriggja įra frį žvķ aš fjįrfestingu lżkur,
b)
fjįrfestingarverkefniš skal leiša til hreinnar aukningar ķ fjölda starfa ķ viškomandi starfsstöš boriš saman viš mešaltal sķšustu 12 mįnaša og
c)
aš starfinu, sem veršur til, sé haldiš ķ a.m.k. fimm įr ef um er aš ręša stórt fyrirtęki og a.m.k. žrjś įr ef um er aš ręša lķtiš eša mešalstórt fyrirtęki.
II. KAFLI
SÉRĮKVĘŠI UM MISMUNANDI FLOKKA AŠSTOŠAR
1. ŽĮTTUR
Svęšisbundin ašstoš
13. gr.
Svęšisbundin fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu
1. Svęšisbundin fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš hśn uppfylli skilyršin sem męlt er fyrir um ķ žessari grein.
Sérstök ašstoš, sem einungis er notuš til višbótar veittri ašstoš į grundvelli svęšisbundinna fjįrfestingar- og atvinnuašstošarkerfa og er ekki meira en 50% heildarašstošar sem veita skal til fjįrfestingarinnar, samrżmist hinum sameiginlega markaši ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni, sem um getur ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš sérstaka ašstošin sem veitt er uppfylli öll skilyrši žessarar reglugeršar.
2. Ašstošin skal veitt į svęšum sem eru ašstošarhęf fyrir svęšisbundna ašstoš, eins og tilgreint er į kortinu sem var samžykkt um svęšisbundna ašstoš fyrir viškomandi ašildarrķki fyrir tķmabiliš 2007 til 2013. Fjįrfestingin skal standa yfir ķ a.m.k. fimm įr į svęšinu žar sem styrkurinn er veittur, eša žrjś įr ef um er aš ręša lķtil og mešalstór fyrirtęki, eftir aš allri fjįrfestingunni er lokiš. Žetta kemur ekki ķ veg fyrir aš skipt sé um śrelta stöš eša bśnaš į žvķ tķmabili sem um getur ķ žeim liš vegna hrašra tęknibreytinga, aš žvķ tilskildu aš atvinnustarfsemi haldist į viškomandi svęši ķ lįgmarkstķma.
3. Ašstošarhlutfalliš mišaš viš nśverandi vergt styrkķgildi mį ekki fara yfir efri mörk svęšisbundinnar ašstošar sem er ķ gildi į viškomandi svęši į žeim tķma sem ašstošin er veitt.
4. Aš undanskilinni ašstoš, sem er veitt til stórra fjįrfestingarverkefna, og svęšisbundinni ašstoš til flutningageirans er heimilt aš hękka višmišunarmörkin ķ 3. mgr. um 20 prósentustig fyrir ašstoš, sem er veitt litlum fyrirtękjum, og um 10 prósentustig fyrir ašstoš sem er veitt til mešalstórra fyrirtękja.
5. Višmišunarmörkin, sem eru fastsett ķ 3. mgr., skulu gilda um ašstošarhlutfall, sem er reiknaš annašhvort sem hlutfall af ašstošarhęfum efnislegum og óefnislegum kostnaši viš fjįrfestinguna eša sem hlutfall af įętlušum launakostnaši einstaklingsins sem var rįšinn, reiknaš fyrir tveggja įra tķmabil, fyrir störf sem beinlķnis skapast vegna fjįrfestingarverkefnis, eša hvort tveggja, aš žvķ tilskildu aš ašstošin fari ekki yfir žį fjįrhęš sem hęrri er af śtreikningi į hvoru um sig.
6. Žegar ašstošin er reiknuš į grundvelli efnislegs eša óefnislegs fjįrfestingarkostnašar, eša yfirtökukostnašar ef um slķkt er aš ręša, skal ašstošaržeginn fjįrmagna a.m.k. 25% ašstošarhęfs kostnašar, annašhvort af eigin fé eša meš utanaškomandi fjįrmögnun, meš einhverjum hętti sem ekki felur ķ sér opinberan stušning. Žegar hįmarksašstoš, sem er samžykkt į grundvelli landsbundinnar įętlunar um svęšisbundna ašstoš fyrir viškomandi ašildarrķki og aukin ķ samręmi viš 4. mgr., fer yfir 75%, lękkar žó fjįrframlag ašstošaržega ķ samręmi viš žaš. Ef ašstošin er reiknuš į grundvelli efnislegs eša óefnislegs fjįrfestingarkostnašar gilda einnig skilyršin sem eru sett fram ķ 7. mgr.
7. Ef um yfirtöku į starfsstöš er aš ręša skal einungis tekiš tillit til kostnašar viš kaup į eignum af žrišja ašila, aš žvķ tilskildu aš višskiptin fari fram viš markašsašstęšur. Ef yfirtökunni fylgir önnur fjįrfesting skal kostnašurinn, sem tengist hinu sķšarnefnda, bętast viš kostnašinn vegna kaupanna.
Einungis skal tekiš tillit til kostnašar, sem tengist yfirtöku į eignum, sem leigusamningur fylgir, öšrum en landi og byggingum, ef leigusamningurinn er ķ formi fjįrmögnunarleigu og felur ķ sér skuldbindingu um aš kaupa eignina žegar tķmi leigusamningsins rennur śt. Fyrir leigu į landi og byggingum skal leigusamningurinn gilda ķ a.m.k. fimm įr eftir aš įętlaš er aš fjįrfestingarverkefninu ljśki eša žrjś įr ef um er aš ręša lķtil og mešalstór fyrirtęki.
Eignirnar, sem aflaš er, skulu vera nżjar nema ef um er aš ręša lķtil og mešalstór fyrirtęki og yfirtökur. Ef um er aš ręša yfirtökur skulu eignir, sem eru keyptar meš ašstoš, sem var veitt fyrir kaupin, dregnar frį. Ef um er aš ręša lķtil og mešalstór fyrirtęki mį einnig taka tillit til heildarkostnašar viš fjįrfestingar ķ óefnislegum eignum. Fyrir stór fyrirtęki er slķkur kostnašur ašeins ašstošarhęfur upp aš 50% af heildarkostnaši ašstošarhęfs fjįrfestingarverkefnis.
8. Ef ašstošin er reiknuš į grundvelli launakostnašar skulu störf beinlķnis sköpuš fyrir tilstilli fjįrfestingarverkefnisins.
9. Žrįtt fyrir 3. og 4. mgr. er heimilt aš hękka hįmarksašstošarhlutfall fjįrfestinga ķ vinnslu og markašssetningu landbśnašarafurša ķ:
a)
50% af ašstošarhęfum fjįrfestingum į svęšum, sem eiga rétt į ašstoš skv. a-liš 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans, og 40% af ašstošarhęfum fjįrfestingum į öšrum svęšum, sem eiga rétt į svęšisbundinni ašstoš, eins og tilgreint er į korti yfir svęšisbundna ašstoš og samžykkt var fyrir viškomandi ašildarrķki fyrir tķmabiliš 2007 til 2013, ef ašstošaržegi er lķtiš eša mešalstórt fyrirtęki,
b)
25% af ašstošarhęfum fjįrfestingum į svęšum, sem rétt eiga į ašstoš, skv. a-liš 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans, og 20% af ašstošarhęfum fjįrfestingum į öšrum svęšum, sem eiga rétt į svęšisbundinni ašstoš, eins og tilgreint er į korti yfir svęšisbundna ašstoš og samžykkt var fyrir viškomandi ašildarrķki fyrir tķmabiliš 2007 til 2013, ef ašstošaržegi hefur fęrri en 750 starfsmenn og/eša minna en 200 milljónir evra ķ veltu, sem er reiknaš ķ samręmi viš I. višauka žessarar reglugeršar.
10. Til žess aš koma ķ veg fyrir aš stórum fjįrfestingarverkefnum sé óešlilega skipt ķ undirverkefni skal stórt fjįrfestingarverkefni teljast eitt fjįrfestingarverkefni ef sama fyrirtękiš eša fyrirtękin rįšast ķ fjįrfestinguna innan žriggja įra og hśn felst ķ fastafjįrmunum sem eru sameinašir žannig aš žeir séu fjįrhagslega óskiptanlegir.
14. gr.
Ašstoš til nżstofnašra, lķtilla fyrirtękja
1. Ašstošarkerfi ķ žįgu lķtilla nżstofnašra fyrirtękja teljast samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skulu undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ 2., 3. og 4. gr., séu uppfyllt.
2. Ašstošaržegi skal vera lķtiš fyrirtęki.
3. Fjįrhęš ašstošarinnar mį ekki fara yfir:
a)
2 milljónir evra fyrir lķtil fyrirtęki meš atvinnustarfsemi į svęšum sem falla undir undanžįguna sem kvešiš er į um ķ a-liš 3. mgr. 87. gr. EB-sįttmįlans,
b)
1 milljón evra fyrir lķtil fyrirtęki meš atvinnustarfsemi į svęšum sem falla undir undanžįguna sem kvešiš er į um ķ a-liš 3. mgr. 87. gr. EB-sįttmįlans.
Įrlegar fjįrhęšir ķ ašstoš į hvert fyrirtęki mega ekki fara yfir 33% af fjįrhęšunum sem męlt er fyrir um ķ a- og b-liš.
4. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir:
a)
į svęšum, sem falla undir a-liš 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans, 35% af ašstošarhęfum kostnaši sem stofnaš er til į fyrstu žremur įrunum frį stofnun fyrirtękisins og 25% į nęstu tveimur įrunum eftir žaš,
b)
į svęšum, sem falla undir c-liš 3. gr. 87. gr. sįttmįlans, 25% af ašstošarhęfum kostnaši sem stofnaš er til į fyrstu žremur įrunum frį stofnun fyrirtękisins og 15% į nęstu tveimur įrunum eftir žaš.
Žessi hlutföll mį hękka um 5% į svęšum sem falla undir a-liš 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans žar sem verg landsframleišsla į mann er lęgri en 60% af mešaltali ESB-25 į svęšum žar sem fęrri en 12,5 ķbśar eru į hvern ferkķlómetra og litlum eyjum žar sem fęrri en 5000 ķbśar eru og öšrum samfélögum af sömu stęrš sem bśa viš sambęrilega einangrun.
5. Ašstošarhęfur kostnašur skal nį yfir lögfręši-, rįšgjafar- og stjórnsżslukostnaš sem tengist beint stofnun lķtils fyrirtękis sem og eftirfarandi kostnašur, aš svo miklu leyti sem stofnaš er til hans į fyrstu fimm įrunum frį stofnun fyrirtękisins:
a)
vextir į utanaškomandi fjįrmagn og aršur af eigin fé, sem er notaš, og fer ekki yfir višmišunarvextina,
b)
gjald fyrir leigu į framleišsluašstöšu/-bśnaši,
c)
orka, vatn, kynding, skattar (ašrir en viršisaukaskattur og fyrirtękjaskattar į rekstrartekjur) og stjórnsżslugjöld,
d)
afskriftir, gjöld vegna leigu į framleišsluašstöšu/-bśnaši, svo og launakostnašur, aš žvķ tilskildu aš fjįrfestingar eša atvinnusköpun og rįšningarrįšstafanir, sem liggja til grundvallar, hafi ekki fengiš ašra ašstoš.
6. Lķtil fyrirtęki undir yfirrįšum hluthafa fyrirtękja sem hefur veriš lokaš į undanförnum 12 mįnušum geta ekki fengiš ašstoš samkvęmt žessari grein ef viškomandi fyrirtęki hafa veriš virk į žeim markaši, sem um ręšir, eša į ašliggjandi mörkušum.
2. ŽĮTTUR
Fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja
15. gr.
Fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja
1. Fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš skilyršin ķ 2., 3. og 4. mgr. séu uppfyllt.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir:
a)
20% af ašstošarhęfum kostnaši žegar um lķtil fyrirtęki er aš ręša,
b)
10% af ašstošarhęfum kostnaši žegar um mešalstór fyrirtęki er aš ręša.
3. Eftirfarandi skal teljast ašstošarhęfur kostnašur:
a)
kostnašur vegna fjįrfestinga ķ efnislegum og óefnislegum eignum eša
b)
įętlašur launakostnašur vegna atvinnu sem skapast beinlķnis meš fjįrfestingunni (ašstoš vegna atvinnusköpunar) reiknašur yfir tveggja įra tķmabil.
4. Žegar fjįrfestingin varšar vinnslu og markašssetningu į landbśnašarvörum mį ašstošarhlutfalliš ekki fara yfir:
a)
75% af ašstošarhęfum fjįrfestingum į ystu svęšunum,
b)
65% af ašstošarhęfum fjįrfestingum į minni eyjunum ķ Eyjahafinu ķ skilningi reglugeršar rįšsins (EB) nr. 1405/2006 (Stjtķš. ESB L 265, 26.9.2006, bls. 1.),
c)
50% af ašstošarhęfum fjįrfestingum į svęšum, sem eiga rétt į ašstoš, skv. a-liš 3. mgr. 87. gr.,
d)
40% af ašstošarhęfum fjįrfestingum į öllum öšrum svęšum.
3. ŽĮTTUR
Ašstoš vegna frumkvöšlastarfs sem er ķ höndum kvenna
16. gr.
Ašstoš til lķtilla fyrirtękja sem kvenkyns frumkvöšlar hafa nżlega stofnaš
1. Ašstošarkerfi ķ žįgu lķtilla fyrirtękja sem kvenkyns frumkvöšlar hafa nżlega stofnaš teljast samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skulu vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš įkvęši 2.–5. mgr. séu uppfyllt.
2. Ašstošaržegar skulu vera lķtil fyrirtęki sem kvenkyns frumkvöšlar hafa nżlega stofnaš.
3. Fjįrhęš ašstošarinnar mį ekki fara yfir 1 milljón evra į hvert fyrirtęki.
Įrlegar fjįrhęšir ašstošar į hvert fyrirtęki mega ekki fara yfir 33% af fjįrhęšunum sem męlt er fyrir um ķ fyrstu undirgrein.
4. Ašstošarhlutfall mį ekki fara yfir 15% af ašstošarhęfum kostnaši sem stofnaš er til į fyrstu fimm įrunum eftir stofnun fyrirtękisins.
5. Ašstošarhęfur kostnašur telst vera lögfręši-, rįšgjafar og stjórnsżslukostnašur sem tengist beint stofnun litla fyrirtękisins, sem og eftirfarandi kostnašur, aš svo miklu leyti sem stofnaš er til hans į fyrstu fimm įrunum frį stofnun fyrirtękisins.
a)
vextir į utanaškomandi fjįrmagn og aršur af eigin fé sem er notaš og fer ekki yfir višmišunarvextina,
b)
śtgjöld vegna leigu į framleišslustöšvum/- bśnaši,
c)
orka, vatn, upphitun, skattar (ašrir en viršisaukaskattur og fyrirtękjaskattar į rekstrartekjur) og stjórnsżslugjöld,
d)
afskriftir, śtgjöld vegna leigu į framleišslustöšvum/-bśnaši, svo og launakostnašur, aš žvķ tilskildu aš fjįrfestingar eša atvinnusköpun og rįšningarrįšstafanir, sem liggja til grundvallar, hafi ekki fengiš neina ašra ašstoš,
e)
kostnašur vegna umönnunar barna og foreldra, eftir atvikum, kostnašur sem tengist foreldraorlofi.
6. Lķtil fyrirtęki undir yfirrįšum hluthafa fyrirtękja sem hefur veriš lokaš į undanförnum 12 mįnušum geta ekki fengiš ašstoš samkvęmt žessari grein ef viškomandi fyrirtęki eru virk į žeim markaši sem um ręšir eša ašliggjandi mörkušum.
4. ŽĮTTUR
Ašstoš til umhverfisverndar
17. gr.
Skilgreiningar
Ķ žessum žętti er merking eftirfarandi hugtaka sem hér segir:
1.
„umhverfisvernd“: hvers konar ašgerš sem mišar aš žvķ aš rįša bót į eša koma ķ veg fyrir spjöll į nįttśrulegu umhverfi eša nįttśruaušlindum vegna starfsemi ašstošaržega, aš draga śr hęttu į slķkum spjöllum eša stušla aš skilvirkari nżtingu į nįttśruaušlindum, ž.m.t. rįšstafanir til aš spara orku og nota endurnżjanlega orkugjafa,
2.
„orkusparandi rįšstafanir“: ašgerš sem gerir fyrirtękjum kleift aš draga śr žeirri orku sem žau nota, m.a. ķ framleišsluferlinu,
3.
„Bandalagsstašall“:
a)
lögbošinn Bandalagsstašall, sem setur žau mörk, sem einstök fyrirtęki verša aš nį meš tilliti til umhverfisverndar, eša
b)
sś skuldbinding samkvęmt tilskipun Evrópužingsins og rįšsins 2008/1/EB (Stjtķš. ESB L 24, 29.1.2008, bls. 8.) um aš nota fullkomnustu tękni sem völ er į eins og sett er fram ķ nżjustu upplżsingum žar aš lśtandi sem framkvęmdastjórnin hefur birt skv. 2. mgr. 17. gr. žeirrar tilskipunar,
4.
„endurnżjanlegir orkugjafar“: eftirfarandi endurnżjanlegir orkugjafar sem eru ekki jaršefnaeldsneyti: vindorka, sólarorka, jaršvarmaorka, öldu- og sjįvarfallaorka, vatnsorka og orka śr lķfmassa, hauggasi, gasi frį skólphreinsunarstöšvum og lķfgasi,
5.
„lķfręnt eldsneyti“: fljótandi eša loftkennt eldsneyti til flutninga, framleitt śr lķfmassa,
6.
„sjįlfbęrt lķfręnt eldsneyti“: lķfręnt eldsneyti sem uppfyllir višmišanirnar um sjįlfbęrni sem settar eru fram ķ tillögu aš tilskipun Evrópužingsins og rįšsins um aš stušla aš notkun orku frį endurnżjanlegum orkugjöfum (COM (2008) 19 lokaśtgįfa.); žegar Evrópužingiš og rįšiš hefur samžykkt žessa tilskipun og hśn birt ķ Stjórnartķšindum Evrópusambandsins, gilda višmišanirnar sem žar er męlt fyrir um,
7.
„orka sem er framleidd meš endurnżjanlegum orkugjöfum“: orka frį orkuverum sem eingöngu nota endurnżjanlega orkugjafa, aš meštöldum žeim hluta brennslugildisins sem er framleiddur meš endurnżjanlegum orkugjöfum ķ verum meš blandašri tękni, žar sem einnig eru notašir hefšbundnir orkugjafar, og aš meštöldu endurnżjanlegu rafmagni, sem er notaš til aš fylla į geymslukerfi, en aš undanskildu rafmagni sem er fengiš frį žess hįttar kerfum,
8.
„samvinnsla raf- og varmaorku“: samhliša framleišsla varmaorku, raforku og/eša vélręnnar orku ķ einu og sama vinnsluferlinu,
9.
„samvinnsla meš góša orkunżtni“: samvinnsla raf- og varmaorku sem uppfyllir višmišanirnar ķ III. višauka viš tilskipun Evrópužingsins og rįšsins 2004/8/EB (Stjtķš. ESB L 52, 21.2.2004, bls. 50.) og fullnęgir samręmdu nżtnivišmišunum sem kvešiš er į um ķ įkvöršun framkvęmdastjórnarinnar 2007/74/EB (Stjtķš. ESB L 32, 6.2.2007, bls. 183.),
10.
„umhverfisskattur“: skattur žar sem sérstakur skattstofn hefur skżr, neikvęš įhrif į umhverfiš eša žar sem leitast er viš aš skattleggja tiltekna starfsemi, vörur eša žjónustu žannig aš hęgt sé aš fella umhverfiskostnaš inn ķ verš hennar og/eša žannig aš framleišendum eša neytendum sé beint aš starfsemi žar sem meira tillit er tekiš til umhverfisins.
11.
„lįgmarksskattstig Bandalagsins“: lįgmarksskattstig, sem kvešiš er į um ķ löggjöf Bandalagsins fyrir orkuvörur og rafmagn, lįgmarksskattstig, merkir lįmarksskattstig sem męlt er fyrir um ķ I. višauka viš tilskipun 2003/96/EB,
12.
„efnislegar eignir“: fjįrfestingar ķ landi sem eru óhjįkvęmilegar til aš uppfylla umhverfismarkmiš, fjįrfestingar ķ byggingum, verum og bśnaši, sem ętlaš er aš draga śr eša eyša óžęgindum, og fjįrfestingar ķ žvķ skyni aš laga framleišsluašferšir aš verndun umhverfisins.
18. gr.
Fjįrfestingarašstoš sem gerir fyrirtękjum kleift aš ganga lengra ķ umhverfisvernd en gert er rįš fyrir ķ Bandalagsstöšlum eša auka umhverfisvernd ef engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi
1. Fjįrfestingarašstoš sem gerir fyrirtękjum kleift aš ganga lengra ķ umhverfismįlum en gert er rįš fyrir ķ Bandalagsstöšlum eša auka umhverfisvernd ef engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi, telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans ef hśn uppfyllir skilyrši 2. til 8. mgr. žessarar greinar.
2. Fjįrfestingarašstošin skal uppfylla eitt eftirfarandi skilyrša:
a)
fjįrfestingin skal gera ašstošaržega kleift aš auka umhverfisvernd ķ tengslum viš starfsemi sķna meš žvķ aš ganga lengra en kvešiš er į um ķ Bandalagsstöšlum, óhįš žvķ hvort gildandi, lögbošnir stašlar eru strangari en Bandalagsstašlar,
b)
fjįrfestingin į aš gera ašstošaržega kleift aš auka umhverfisvernd ķ tengslum viš starfsemi sķna ef engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi.
3. Ekki er heimilt aš veita ašstoš žar sem umbętur eru geršar til aš tryggja aš fyrirtęki fari aš Bandalagsstöšlum sem žegar hafa veriš samžykktir en hafa ekki ennžį öšlast gildi.
4. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 35% af ašstošarhęfum kostnaši.
Žó er heimilt aš hękka hlutfall ašstošar, sem er veitt litlum fyrirtękjum, um 20 prósentustig og ašstoš, sem er veitt mešalstórum fyrirtękjum, um 10 prósentustig.
5. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera sį višbótarfjįrfestingarkostnašur sem er naušsynlegur til aš nį meiri umhverfisvernd en gerš er krafa um ķ viškomandi Bandalagsstöšlum, įn žess aš tekiš sé miš af įvinningi og kostnaši ķ rekstri.
6. Meš tilliti til 5. mgr. skal kostnašur vegna fjįrfestinga, sem tengjast beint umhverfisvernd, įkvaršašur meš tilliti til stašleysuašstęšna (e. counterfactual situation):
a)
ef aušvelt er aš greina kostnaš vegna fjįrfestinga ķ umhverfisvernd ķ heildarfjįrfestingarkostnašinum skal nįkvęmlega sį kostnašur vera ašstošarhęfur kostnašur,
b)
ķ öllum öšrum tilvikum skal višbótarfjįrfestingarkostnašurinn įkvaršašur meš žvķ aš bera fjįrfestinguna saman viš stašleysuašstęšur žar sem engin rķkisašstoš er veitt; rétta stašleysan skal vera kostnašur į tęknilega sambęrilegri fjįrfestingu sem kvešur į um minni umhverfisvernd (sem samsvarar lögbundnum Bandalagsstöšlum, ef žeir eru fyrir hendi) og sem trślega yrši įn žess aš ašstoš kęmi til („višmišunarfjįrfesting“). „Tęknilega sambęrileg fjįrfesting“ merkir fjįrfestingu meš sömu framleišslugetu og alla ašra tęknilega eiginleika (nema žį sem tengjast beint višbótarfjįrfestingu vegna sömu umhverfisverndar). Auk žess veršur slķk višbótarfjįrfesting, ķ višskiptalegu tilliti aš vera trśveršugur kostur mišaš viš žį fjįrfestingu sem veriš er aš meta.
7. Ašstošarhęf fjįrfesting skal vera ķ formi fjįrfestinga ķ efnislegum og/eša óefnislegum eignum.
8. Ef um er aš ręša fjįrfestingar sem miša aš žvķ aš nį meiri umhverfisvernd en kvešiš er į um ķ Bandalagsstöšlum skal velja stašleysu į eftirfarandi hįtt:
a)
ef fyrirtęki er aš laga sig aš innlendum stöšlum, sem hafa veriš samžykktir žar sem Bandalagsstašlar eru ekki fyrir hendi, skal ašstošarhęfur kostnašur vera sį višbótarfjįrfestingarkostnašur sem er naušsynlegur til žess aš nį žeirri umhverfisvernd sem gerš er krafa um ķ innlendum stöšlum,
b)
žegar fyrirtęki laga sig aš eša ganga lengra en kvešiš er į um ķ innlendum stöšlum, sem eru strangari en viškomandi Bandalagsstašlar, skal ašstošarhęfur kostnašur vera sį višbótarfjįrfestingarkostnašur sem er naušsynlegur til žess aš nį fram meiri umhverfisvernd en gerš er krafa um ķ Bandalagsstöšlunum, Kostnašur vegna žeirra fjįrfestinga sem žörf er į til žess aš nį žeirri umhverfisvernd sem gerš er krafa um ķ Bandalagsstöšlum er ekki ašstošarhęfur,
c)
ef engir stašlar eru fyrir hendi skal ašstošarhęfur kostnašur vera naušsynlegur fjįrfestingarkostnašur til žess aš nį meiri umhverfisvernd en žeirri sem viškomandi fyrirtęki hefšu nįš hefši engin umhverfisašstoš veriš veitt.
9. Ašstoš vegna fjįrfestinga ķ tengslum viš mešhöndlun į śrgangi annarra fyrirtękja er ekki undanžegin samkvęmt žessari grein.
19. gr.
Ašstoš til kaupa į nżjum vöruflutningabifreišum sem gengur lengra en kvešiš er į um ķ Bandalagsstöšlum eša sem stušla aš aukinni umhverfisvernd ef engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi
1. Fjįrfestingarašstoš til kaupa į nżjum vöruflutningabifreišum, sem gera fyrirtękjum, sem eru virk ķ flutningageiranum, kleift aš ganga lengra en gert er rįš fyrir ķ Bandalagsstöšlum aš žvķ er varšar umhverfisvernd eša auka umhverfisvernd ef engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi, samrżmist sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ 2., 3. og 4. gr., séu uppfyllt.
2. Fjįrfestingin, sem veitt er ašstoš til, skal uppfylla skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. mgr. 18. gr.
3. Ašstoš vegna kaupa į nżjum ökutękjum til vöruflutninga į vegum, jįrnbrautum, skipgengum vatnaleišum og flutninga į sjó, sem uppfylla Bandalagsstašla, sem hafa veriš samžykktir, skal undanžegin, žegar slķk kaup eiga sér staš įšur en žessir Bandalagsstašlar öšlast gildi og ef žeir, žegar žeir verša lögbundnir, gilda ekki afturvirkt um žau ökutęki sem žegar hafa veriš fest kaup į.
4. Ašstoš vegna endurbóta į starfsemi fyrirliggjandi flutningabifreiša, sem hefur umhverfisvernd aš markmiši, skal undanžegin ef žau flutningatęki, sem eru fyrirliggjandi, eru endurbętt mišaš viš umhverfisstašla sem ekki voru ķ gildi į žeim degi žegar žessi flutningatęki voru tekin ķ notkun eša ef žessi flutningatęki heyra ekki undir neina umhverfisstašla.
5. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 35% af ašstošarhęfum kostnaši.
Žó er heimilt aš hękka hlutfall ašstošar, sem er veitt litlum fyrirtękjum, um 20 prósentustig og ašstoš, sem er veitt mešalstórum fyrirtękjum, um 10 prósentustig.
6. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera sį višbótarkostnašur sem er naušsynlegur til žess aš nį fram meiri umhverfisvernd en gerš er krafa um ķ Bandalagsstöšlunum.
Ašstošarhęfur kostnašur skal reiknašur eins og sett er fram ķ 6. og 7. gr. įn žess aš tekiš sé tillit til įvinnings og kostnašar ķ rekstri.
20. gr.
Ašstoš til ašlögunar lķtilla og mešalstórra fyrirtękja aš Bandalagsstöšlum sem verša settir sķšar
1. Ašstoš, sem gerir litlum og mešalstórum fyrirtękjum kleift aš fara aš nżjum Bandalagsstöšlum, sem auka umhverfisvernd og hafa ekki enn öšlast gildi, samrżmist sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš hśn uppfylli skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2., 3. mgr. og 4. mgr. žessarar greinar.
2. Bandalagsstašlar skulu hafa veriš samžykktir og fjįrfestingunni hrundiš ķ framkvęmd og henni lokiš a.m.k. einu įri įšur en viškomandi stašall öšlast gildi.
3. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 15% af ašstošarhęfum kostnaši aš žvķ er varšar lķtil fyrirtęki og 10% af ašstošarhęfum kostnaši aš žvķ er varšar mešalstór fyrirtęki ef framkvęmd og lok eiga sér staš meira en žremur įrum įšur en stašallinn öšlast gildi og 10% aš žvķ er varšar lķtil fyrirtęki ef lok eiga sér staš frį einu įri allt aš žremur įrum įšur en stašallinn öšlast gildi.
4. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera sį višbótarkostnašur sem er naušsynlegur til žess aš nį žeirri umhverfisvernd sem gerš er krafa um ķ Bandalagsstašlinum mišaš viš žį umhverfisvernd sem gerš var krafa um įšur en stašallinn öšlašist gildi.
Ašstošarhęfur kostnašur skal reiknašur eins og sett er fram ķ 6. og 7. mgr. 18. gr. įn žess aš tekiš sé tillit til rekstrarįvinnings og rekstrarkostnašar.
21. gr.
Umhverfisašstoš vegna rįšstafana į sviši orkusparnašar
1. Ašstoš vegna fjįrfestinga ķ umhverfismįlum samrżmist sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans aš žvķ tilskildu aš hśn uppfylli:
a)
skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. žessarar greinar eša
b)
skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 4. og 5. mgr. hennar.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 60% af ašstošarhęfum kostnaši.
Žó er heimilt aš hękka hlutfall ašstošar, sem er veitt litlum fyrirtękjum, um 20 prósentustig og ašstoš, sem er veitt mešalstórum fyrirtękjum, um 10 prósentustig.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera sį višbótarkostnašur sem er naušsynlegur til žess aš nį fram meiri orkusparnaši en gerš er krafa um ķ Bandalagsstöšlunum.
Ašstošarhęfur kostnašur skal reiknašur eins og sett er fram ķ 6. og 7. mgr. 18. gr.
Reikna skal ašstošarhęfan kostnaš aš frįdregnum hvers konar rekstrarhagnaši eša kostnaši sem tengist višbótarfjįrfestingu vegna orkusparnašar og sem stofnaš er til į fyrstu žremur įrunum sem fjįrfestingin stendur yfir ef um er aš ręša lķtil eša mešalstór fyrirtęki, į fyrstu fjórum įrunum ef um er aš ręša fyrirtęki sem ekki taka žįtt ķ įętlun Evrópusambandsins um višskipti meš losunarheimildir į koltvķsżringi (CO) og į fyrstu fimm įrunum ef um er aš ręša stór fyrirtęki sem taka žįtt ķ įętlun Evrópusambandsins um višskipti meš losunarheimildir į koltvķsżringi. Aš žvķ er varšar stór fyrirtęki er heimilt aš stytta žetta tķmabil nišur ķ fyrstu žrjś įrin sem fjįrfestingin stendur yfir ef hęgt er aš sżna fram į aš afskriftartķmi fjįrfestingarinnar fari ekki yfir žrjś įr.
Utanaškomandi endurskošandi skal annast śtreikning į ašstošarhęfum kostnaši.
4. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 20% af ašstošarhęfum kostnaši.
Žó er heimilt aš hękka hlutfall ašstošar, sem er veitt litlum fyrirtękjum, um 20 prósentustig og ašstoš, sem er veitt mešalstórum fyrirtękjum, um 10 prósentustig.
5. Ašstošarhęfur kostnašur skal reiknašur eins og sett er fram ķ 6. og 7. mgr. 18. gr. įn žess aš tekiš sé tillit til rekstrarįvinnings og rekstrarkostnašar.
22. gr.
Ašstoš į sviši umhverfisfjįrfestinga vegna samvinnslu meš góša orkunżtni
1. Ašstoš vegna fjįrfestinga į sviši umhverfisfjįrfestinga vegna samvinnslu meš góša orkunżtni telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš skilyršin ķ 2., 3. og 4. mgr. žessarar greinar séu uppfyllt.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 45% af ašstošarhęfum kostnaši. Žó er heimilt aš hękka hlutfall ašstošar, sem er veitt litlum fyrirtękjum, um 20 prósentustig og ašstoš, sem er veitt mešalstórum fyrirtękjum, um 10 prósentustig.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera sį višbótarkostnašur sem er naušsynlegur til žess aš nį fram meiri samvinnslu meš góša orkunżtni mišaš viš višmišunarfjįrfestingu. Ašstošarhęfur kostnašur skal reiknašur eins og sett er fram ķ 6. og 7. mgr. 18. gr. įn žess aš tekiš sé tillit til rekstrarįvinnings og rekstrarkostnašar.
4. Nżja samvinnslueiningin skal ķ heildina fela ķ sér sparnaš ķ samanburši viš višmišanirnar fyrir ašskilda framleišslu raforku og varma sem kvešiš er į um ķ tilskipun 2004/8/EB og įkvöršun 2007/74/EB. Umbęturnar į fyrirliggjandi samvinnslueiningu eša breytingu į fyrirliggjandi orkuframleišslustöš yfir ķ samvinnslueiningu skal leiša til sparnašar į frumorku ķ samanburši viš upphaflega stöšu.
23. gr.
Ašstoš vegna fjįrfestinga ķ umhverfismįlum vegna aukinnar hlutdeildar orku frį endurnżjanlegum orkugjöfum
1. Ašstoš vegna fjįrfestinga ķ umhverfismįlum vegna aukinnar hlutdeildar orku frį endurnżjanlegum orkugjöfum skal samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldu 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš skilyršunum, sem męlt er fyrir um ķ 2., 3. og 4. mgr. žessarar greinar, sé fullnęgt:
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 45% af ašstošarhęfum kostnaši.
Žó er heimilt aš hękka hlutfall ašstošar, sem er veitt litlum fyrirtękjum, um 20 prósentustig og ašstoš, sem er veitt mešalstórum fyrirtękjum, um 10 prósentustig.
3. Ašstošarhęfur kostnašur er sį višbótarkostnašur sem ašstošaržegi stendur straum af ķ samanburši viš hefšbundna orkuframleišslu eša hefšbundiš upphitunarkerfi meš sömu afkastagetu meš tilliti til skilvirkrar orkuframleišslu.
Ašstošarhęfur kostnašur skal reiknašur eins og sett er fram ķ 6. og 7. mgr. 18. gr. įn žess aš tekiš sé tillit til rekstrarįvinnings og rekstrarkostnašar.
4. Fjįrfestingarašstoš į sviši umhverfismįla vegna framleišslu į lķfeldsneyti skal eingöngu undanžegin ef styrktar fjįrfestingar eru aš öllu leyti notašar til aš framleiša sjįlfbęrt lķfeldsneyti.
24. gr.
Ašstoš til umhverfisrannsókna
1. Ašstoš til rannsókna, sem tengjast beint fjįrfestingunum, sem um getur ķ 18. gr., til fjįrfestinga ķ orkusparandi ašgeršum samkvęmt skilyršunum, sem sett eru fram ķ 21. gr., og fjįrfestingar vegna aukinnar hlutdeildar orku frį endurnżjanlegum orkugjöfum samkvęmt skilyršunum, sem eru sett fram ķ 23. gr., samrżmast hinum sameiginlega markaši ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni, sem um getur ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš skilyršunum, sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. žessarar greinar, sé fullnęgt.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 50% af ašstošarhęfum kostnaši.
Žó er heimilt aš hękka hlutfall ašstošar vegna rannsókna sem geršar eru fyrir hönd litilla fyrirtękja um 20 prósentustig og rannsókna sem geršar eru fyrir hönd mešalstórra fyrirtękja um 10 prósentustig.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera kostnašur vegna rannsóknarinnar.
25. gr.
Ašstoš ķ formi lękkunar į umhverfissköttum
1. Kerfi fyrir umhverfisašstoš ķ formi lękkunar į umhverfissköttum, sem uppfyllir skilyrši tilskipunar 2003/96/EB, samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skulu vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš ašstošin, sem er veitt, uppfylli öll skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. žessarar greinar.
2. Žeir sem žiggja ašstoš ķ formi skattalękkunar skulu a.m.k. greiša lįgmarksskatt Bandalagsins sem kvešiš er į um ķ tilskipun 2003/96/EB.
3. Skattalękkanir skulu veittar ķ minnst tķu įr. Aš žessum tķma lišnum skulu ašildarrķkin endurmeta hvort viškomandi ašstošarrįšstöfun eigi rétt į sér.
5. ŽĮTTUR
Ašstoš vegna rįšgjafar ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja og žįtttöku žeirra ķ kaupstefnum
26. gr.
Ašstoš vegna rįšgjafar ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja
1. Ašstoš vegna rįšgjafar ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja samrżmist sameiginlega markašnum ķ skilningi c-lišar 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni sem um getur ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš ašstošin, sem er veitt, uppfylli skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. žessarar greinar.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 50% af ašstošarhęfum kostnaši.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera kostnašur vegna rįšgjafar sem utanaškomandi rįšgjafar veita.
Viškomandi žjónusta skal ekki vera samfelld eša reglubundin starfsemi og ekki tengjast venjulegum rekstrarśtgjöldum fyrirtękisins, s.s. rįšgjöf ķ skattamįlum, reglubundinni lögfręšižjónustu eša auglżsingum.
27. gr.
Ašstoš til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja vegna žįtttöku žeirra ķ kaupstefnum
1. Ašstoš til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja vegna žįtttöku žeirra ķ kaupstefnum telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš ašstošin, sem er veitt, uppfylli skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. žessarar greinar.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 50% af ašstošarhęfum kostnaši.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera kostnašur vegna leigu, uppsetningar og rekstrar sżningarašstöšu fyrirtękis žegar žaš tekur ķ fyrsta sinn žįtt ķ tiltekinni kaupstefnu eša sżningu.
6. ŽĮTTUR
Ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns
28. gr.
Skilgreiningar
Ķ žessum žętti er merking eftirfarandi hugtaka sem hér segir:
1.
„eigiš fé“: eignarhald ķ fyrirtęki sem felst ķ hlutabréfunum sem gefin eru śt til fjįrfesta,
2.
„ķgildi eigin fjįr“: fjįrmįlagerningar žar sem aršur handhafa grundvallast fyrst og fremst į hagnaši eša tapi viškomandi markfyrirtękis og sem eru ekki tryggšir ef um er aš ręša vanefndir,
3.
„einkahlutafé“: einkahlutafé — sem andstęša viš opinbert hlutafé — eša ķgildi fjįrfestinga meš eigiš fé ķ fyrirtękjum sem ekki eru skrįš į hlutabréfamarkaš, ž.m.t. įhęttufjįrmagn,
4.
„sprotafjįrmagn“: fjįrmögnun til rannsókna, mats og žróunar į upphaflegri hugmynd sem er undanfari uppbyggingarstigs,
5.
„uppbyggingarfjįrmagn“: fjįrmögnun fyrirtękja sem ekki hafa selt vöru sķna eša žjónustu og mynda enn sem komiš er ekki hagnaš til vöružróunar eša til aš hefja markašssetningu,
6.
„śtfęrslufjįrmagn“: fjįrmögnun til stękkunar og śtfęrslu į fyrirtęki, sem ekki er vķst hvort standi į sléttu eša skilar arši, ķ žvķ skyni aš efla framleišslugetu markašsžróun eša vöružróun eša til aš leggja fram hreint višbótarveltufé,
7.
„śtgönguįętlun“: įętlun um innlausn į eignarhlutum ķ eigu įhęttufjįrmagnssjóšs eša hlutabréfasjóšs ķ samręmi viš įętlun um hįmarksarš, ž.m.t. sala, afskriftir, innlausn į forgangshlutum/endurgreišsla į lįnum, sala til annarra įhęttufjįrmagnseigenda, sala til fjįrmįlastofnana og sala meš opinberu śtboši, ž.m.t. fyrsta śtboš veršbréfa (IPO).
8.
„markfyrirtęki“: fyrirtęki sem fjįrfestir eša fjįrfestingarsjóšur ķhugar aš fjįrfesta ķ.
29. gr.
Ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns
1. Ašstošarkerfi fyrir įhęttufjįrmagn ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skulu vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš ašstošin, sem er veitt, uppfylli skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. žessarar greinar.
2. Įhęttufjįrmagnsrįšstöfunin skal vera ķ formi žįtttöku ķ sjóši sem annast fjįrfestingar fyrir einkaašila sem stjórnaš er į višskiptalegum grundvelli.
3. Hlutar fjįrfestinga, sem greiddir verša śr fjįrfestingarsjóšnum, skulu ekki fara yfir 1,5 milljónir evra fyrir hvert markfyrirtęki į hverju tólf mįnaša tķmabili.
4. Aš žvķ er varšar lķtil og mešalstór fyrirtęki į svęšum, sem njóta ašstošar, sem og lķtil fyrirtęki į svęšum, sem njóta ekki ašstošar, skal įhęttufjįrmagnsrįšstöfunin takmarkast viš śtvegun į sprotafjįrmagni, fjįrmagni į uppbyggingarstigi og/eša śtfęrslufjįrmagni. Aš žvķ er varšar lķtil og mešalstór fyrirtęki į svęšum, sem ekki njóta ašstošar, skal įhęttufjįrmagnsrįšstöfunin takmarkast viš śtvegun į sprotafjįrmagni, fjįrmagni į uppbyggingarstigi og/eša śtženslufjįrmagni.
5. Fjįrfestingarsjóšurinn skal śtvega a.m.k. 70% af heildarfjįrmagni sem fjįrfest er ķ litlum og mešalstórum markfyrirtękjum ķ formi eigin fjįr eša ķgildi eigin fjįr.
6. Aš minnsta kosti 50% af fjįrmagni fjįrfestingarsjóšsins skulu koma frį einkafjįrfestum. Ef um er aš ręša fjįrfestingarsjóši, sem sérhęfa sig ķ litlum og mešalstórum fyrirtękjum, į svęšum sem njóta ašstošar, skulu a.m.k. 30% af fjįrmagninu koma frį einkafjįrfestum.
7. Til aš tryggja aš įhęttufjįrmagnsrįšstöfunin miši aš hagnaši skulu eftirfarandi skilyrši uppfyllt:
a)
višskiptaįętlun skal liggja fyrir um hverja fjįrfestingu žar sem fram koma nįkvęmar upplżsingar um vöru, sölu og hagnašaržróun og gerš er grein fyrir hagkvęmni verkefnisins fyrir fram og
b)
fyrir hverja įętlun skal liggja fyrir skżr og raunhęf śtgönguįętlun.
8. Til aš tryggja aš fjįrfestingarsjóšnum sé stjórnaš į višskiptalegum grundvelli skulu eftirfarandi skilyrši uppfyllt:
a)
samningur skal liggja fyrir milli faglegs sjóšsstjóra og ašila aš sjóšnum, aš žvķ tilskildu aš žóknun stjórnandans tengist frammistöšu og žar sem markmiš sjóšsins eru skilgreind og fram kemur fyrirhuguš tķmaįętlun fjįrfestinganna og
b)
einkafjįrfestar skulu eiga fulltrśa ķ įkvöršunartöku, svo sem fyrir milligöngu fjįrfestanefndar eša rįšgjafarnefndar, og
c)
bestu starfsvenjur og lögbošiš eftirlit gilda um stjórnun sjóša.
7. ŽĮTTUR
Ašstoš til rannsókna, žróunar og nżsköpunar
30. gr.
Skilgreiningar
Ķ žessum žętti er merking eftirfarandi hugtaka sem hér segir:
1.
„rannsóknarstofnun“: stofnun, t.d. hįskóli eša rannsóknarstofa, óhįš réttarstöšu (skipulögš ķ samręmi viš opinberan rétt eša einkarétt) eša fjįrmögnunarašferš, sem hefur aš meginmarkmiši aš leiša grunnrannsóknir, išnašarrannsóknir eša žróunarstarf og mišla nišurstöšum sķnum meš kennslu, śtgįfu eša tękniyfirfęrslu. Allur hagnašur veršur aš vera endurfjįrfestur ķ žessari starfsemi, mišlun nišurstašna eša kennslu. Fyrirtęki, sem geta haft įhrif į slķka stofnun, t.d. ķ krafti stöšu sinnar sem hluthafar, eša ašilar aš stofnuninni, skulu ekki hafa neinn forgang aš rannsóknargetu slķkrar stofnunar eša aš rannsóknarnišurstöšum hennar.
2.
„grunnrannsóknir“: tilraunastarf eša fręšileg vinna sem fer fram fyrst og fremst til aš afla nżrrar žekkingar į grundvallaržįttum fyrirbęra eša į įžreifanlegum stašreyndum, įn žess aš um sé aš ręša sérstakan tilgang eša įform um notkun,
3.
„išnašarrannsóknir“: skipulegar rannsóknir eša veigamiklar athuganir sem beinast aš žvķ aš afla nżrrar žekkingar og fęrni til aš žróa nżjar vörur, ferla eša žjónustu eša til aš koma ķ kring mikilvęgum umbótum į vörum, ferlum eša žjónustu sem fyrir er. Žęr taka til geršar ķhluta ķ flókin kerfi sem eru naušsynlegir vegna išnašarrannsókna, nįnar tiltekiš vegna almennrar fullgildingar į tękni aš frumgeršum undanskildum,
4.
„žróunarstarf“: öflun, sameining, mótun og notkun į fyrirliggjandi vķsindalegri, tęknilegri, višskiptalegri og annarri višeigandi žekkingu og kunnįttu til aš gera įętlanir og rįšstafanir eša hönnun fyrir nżjar, breyttar eša endurbęttar vörur, ferla eša žjónustu. Žetta getur t.d. einnig tekiš til annarrar starfsemi sem mišar aš hugmyndalegri skilgreiningu, įętlanagerš og skrįsetningu nżrra vara, verkferla eša žjónustu. Žessi starfsemi getur einnig tekiš til vinnslu į drögum, teikningum, įętlunum og öšrum skjallegum gögnum aš žvķ tilskildu aš žau séu ekki ętluš til notkunar ķ višskiptum.
Žróun į frumgeršum og tilraunaverkefnum, sem hęgt er aš nota ķ višskiptaskyni, telst einnig meš žegar frumgeršin žarf aš vera fullunnin verslunarvara og žegar of kostnašarsamt er aš framleiša hana til žess eins aš nota til kynningar og fullgildingar. Ef um er aš ręša kynningar- eša tilraunaverkefni, sem sķšar veršur notaš ķ višskiptum, veršur aš draga allar tekjur af žeirri notkun frį ašstošarhęfum kostnaši.
Tilraunaframleišsla og prófun vara, verkferlar og žjónusta geta einnig įtt kost į ašstoš, aš žvķ tilskildu aš žaš sé ekki hęgt aš nota žetta eša umbreyta til notkunar ķ išnaši eša ķ višskiptaskyni.
Žróunarstarf felur ekki ķ sér venju- eša reglubundnar breytingar į vörum, framleišslulķnum, framleišsluferlum, žjónustu, sem fyrir er, og annarri yfirstandandi starfsemi, jafnvel žótt žessar breytingar geti talist til endurbóta,
5.
„mjög menntaš starfsfólk“: rannsakendur, verkfręšingar, hönnušir og markašsstjórar meš menntun į hįskólastigi og a.m.k. fimm įra višeigandi faglega reynslu; doktorsnįm getur talist sem višeigandi fagleg reynsla,
6. „śtsent starfsfólk“: tķmabundin rįšning starfsfólks hjį ašstošaržega ķ tiltekinn tķma, en aš honum loknum hefur starfsfólk rétt til aš snśa aftur til fyrri vinnuveitanda.
31. gr.
Ašstoš til rannsóknar- og žróunarverkefna
1. Ašstoš til rannsóknar- og žróunarverkefna samrżmist sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ef hśn uppfyllir skilyrši ķ 2. til 5. mgr. žessarar greinar.
2. Sį hluti rannsóknar- og žróunarverkefnisins sem nżtur ašstošar veršur aš öllu leyti aš falla undir einn eša fleiri flokka eftirfarandi rannsóknarflokka:
a)
grunnrannsóknir,
b)
išnašarrannsóknir,
c)
žróunarstarf.
Ef verkefniš tekur til mismunandi verkefna skal hvert verkefni skilgreint eins og žaš falli undir einn žeirra flokka sem taldir eru upp ķ fyrstu undirgrein eša eins og žaš falli ekki undir neinn žessara flokka.
3. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir:
a)
100% af ašstošarhęfum kostnaši fyrir grunnrannsóknir,
b)
50% af ašstošarhęfum kostnaši fyrir išnašarrannsóknir,
c)
25% af ašstošarhęfum kostnaši fyrir žróunarstarf.
Ašstošarhlutfall skal įkvaršaš fyrir hvern ašstošaržega, ž.m.t. ķ samstarfsverkefni, eins og kvešiš er į um ķ i. liš b-lišar 4. mgr.
Ef um er aš ręša ašstoš til rannsóknar- og žróunarverkefnis, sem unniš er ķ samstarfi milli rannsóknarstofnana og fyrirtękja, mį sameinuš ašstoš vegna beins rķkisstušnings viš tiltekiš verkefni og, žar sem žau fela ķ sér ašstoš, framlög frį rannsóknarstofnunum til žess verkefnis ekki fara yfir gildandi ašstošarhlutfall fyrir hvert fyrirtęki sem fęr ašstoš.
4. Ašstošarhlutfall fyrir išnašarrannsóknir og žróunarstarf ķ 3. mgr. mį auka į eftirfarandi hįtt:
a)
ef ašstoš er veitt litlum og mešalstórum fyrirtękjum er heimilt aš hękka hlutfall ašstošar, sem er veitt mešalstórum fyrirtękjum, um 10 prósentustig og ašstoš, sem er veitt litlum fyrirtękjum, um 20 prósentustig og
b)
heimilt er aš bęta viš 15 prósentustiga hękkun žar til hįmarksašstošarhlutfalliš nemur 80% af ašstošarhęfum kostnaši ef
i.
verkefniš felur ķ sér samstarf a.m.k. tveggja fyrirtękja sem eru óhįš hvort öšru og ef eftirfarandi skilyrši eru uppfyllt:
—
ekkert eitt fyrirtęki stendur straum af meira en 70% af ašstošarhęfum kostnaši viš samstarfsverkefniš,
—
verkefniš felur ķ sér samstarf viš a.m.k. eitt lķtiš eša mešalstórt fyrirtęki eša er unniš ķ a.m.k. tveimur ašildarrķkjum eša
ii.
verkefniš felur ķ sér skilvirkt samstarf milli fyrirtękis og rannsóknarstofnunar og ef eftirfarandi skilyrši eru uppfyllt:
—
rannsóknarstofnunin stendur straum af a.m.k. 10% af ašstošarhęfum kostnaši viš verkefniš og
—
rannsóknarstofnunin hefur rétt til aš birta nišurstöšur verkefnisins svo fremi žęr megi rekja til rannsókna sem stofnunin framkvęmdi eša
iii.
ef um er aš ręša išnašarrannsóknir, sé nišurstöšum verkefnisins dreift vķša į tękni- og vķsindarįšstefnum eša žęr birtar ķ vķsinda- og tęknitķmaritum eša ķ opnum gagnasöfnum (gagnagrunnum žar sem allir geta nįlgast óunnin rannsóknargögn) eša um gjaldfrjįlsan eša opinn hugbśnaš.
Aš žvķ er varšar i. og ii. liš ķ b-liš fyrstu undirgreinar telst undirverktakastarfsemi ekki vera skilvirkt samstarf.
5. Eftirfarandi telst vera ašstošarhęfur kostnašur:
a)
starfsmannakostnašur (vķsindamenn, tęknimenn og annaš ašstošarfólk sem vinnur aš rannsóknarverkefninu),
b)
kostnašur viš tęki og bśnaš aš žvķ marki og ķ žann tķma sem žau eru notuš viš rannsóknarverkefniš. Ef fyrrgreind tęki og bśnašur eru ekki notuš allan endingartķma sinn viš rannsóknarverkefniš telst ašeins afskrifašur kostnašur, sem samsvarar žeim tķma sem rannsóknarverkefniš varir og er reiknašur į grundvelli góšra reikningsskilavenja, ašstošarhęfur,
c)
kostnašur tengdur byggingum og landi, aš žvķ marki og ķ žann tķma sem žau eru notuš viš rannsóknarverkefniš, telst, aš žvķ er varšar byggingar, ašeins afskrifašur kostnašur sem samsvarar žeim tķma sem rannsóknarverkefniš varir og er reiknašur į grundvelli góšra reikningsskilavenja, ašstošarhęfur. Aš žvķ er varšar land er śtlagšur kostnašur viš afsal eša fjįrmagnskostnašur, sem stofnaš er til ķ reynd, ašstošarhęfur,
d)
kostnašur ķ tengslum viš samningsbundnar rannsóknir, tęknižekkingu og einkaleyfi, sem keypt eru, eša leyfi sem eru fengin frį utanaškomandi ašilum į markašsverši ķ višskiptum ótengdra ašila og ekkert samrįš į sér staš, sem og kostnašur vegna rįšgjafar og sambęrilegrar žjónustu sem er eingöngu nżtt ķ tengslum viš rannsóknarstarfsemina,
e)
annar kostnašur sem stofnaš er til beint vegna rannsóknarverkefnisins,
f)
annar rekstrarkostnašur, ž.m.t. efniskostnašur, kostnašur viš birgšir og žess hįttar sem stofnaš er til beint ķ kjölfar rannsóknarstarfseminnar.
6. Öllum ašstošarhęfum kostnaši skal śthlutaš til sérstaks flokks rannsóknar- og žróunarverkefna.
32. gr.
Ašstoš vegna tęknilegra hagkvęmniathugana
1. Ašstoš vegna tęknilegra hagkvęmniathugana, sem framkvęmdar eru ķ undirbśningsstarfi fyrir išnašarrannsóknir eša žróunarstarf, samrżmist sameiginlega markašnum ķ skilningi c-lišar 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni sem um getur ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš ašstošin, sem er veitt, uppfylli skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. žessarar greinar.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir:
a)
aš žvķ er varšar lķtil og mešalstór fyrirtęki 75% af ašstošarhęfum kostnaši vegna undirbśningsrannsókna fyrir išnašarstarfsemi og 50% af ašstošarhęfum kostnaši vegna undirbśningsrannsókna fyrir starfsemi į sviši žróunarstarfs,
b)
aš žvķ er varšar stór fyrirtęki 65% af ašstošarhęfum kostnaši vegna undirbśningsrannsókna fyrir išnašarstarfsemi og 40% af ašstošarhęfum kostnaši vegna undirbśningsrannsókna fyrir starfsemi į sviši žróunarstarfs.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera kostnašur vegna rannsóknarinnar.
33. gr.
Ašstoš ķ tengslum viš kostnaš lķtilla og mešalstórra fyrirtękja vegna hugverkaréttar į sviši išnašar
1. Ašstoš vegna kostnašar lķtilla og mešalstórra fyrirtękja sem tengist öflun og stašfestingu einkaleyfa og annars hugverkaréttar į sviši išnašar samrżmist sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans ef hśn uppfyllir skilyrši 2. og 3. mgr. žessarar greinar.
2. Ašstošarhlutfall skal ekki fara yfir žaš ašstošarhlutfall vegna rannsóknar- og žróunarverkefnis sem męlt er fyrir um ķ 3. og 4. mgr. 31. gr., aš žvķ er varšar žį rannsóknarstarfsemi sem leiddi fyrst til žess hugverkaréttar į sviši išnašar sem um ręšir.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera eftirfarandi:
a)
allur kostnašur sem stofnaš er til įšur en réttindin eru veitt ķ fyrsta lögsagnarumdęminu, ž.m.t. kostnašur sem tengist undirbśningi, skjalavistun og mešferš umsóknarinnar, auk kostnašar viš endurnżjun umsóknarinnar įšur en réttindin hafa veriš veitt,
b)
žżšing og annar kostnašur tengdur öflun eša stašfestingu réttindanna ķ öšrum lögsagnarumdęmum,
c)
kostnašur viš aš verja lögmęti réttindanna mešan į opinberri mešferš umsóknarinnar stendur og hugsanlegri andmęlamešferš, jafnvel žó aš sį kostnašur verši til eftir aš réttindin eru veitt.
34. gr.
Ašstoš til rannsókna og žróunar į sviši landbśnašar og fiskveiša
1. Ašstoš til rannsókna og žróunar aš žvķ er varšar žęr vörur sem taldar eru upp ķ I. višauka viš samninginn samrżmist sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal njóta undanžįgu frį įkvęšum 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans um tilkynningarskyldu, aš žvķ tilskildu aš skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ 2. til 7. mgr. žessarar greinar, séu uppfyllt.
2. Ašstošin veršur aš vera ķ žįgu hagsmuna allra rekstrarašila ķ žeim tiltekna geira eša undirgeira sem um ręšir.
3. Upplżsingar um žį rannsókn, sem veršur framkvęmd og markmiš hennar, skulu birtar į Netinu įšur en rannsóknin hefst. Įętluš dagsetning vęntanlegra nišurstašna og birtingarstašur žeirra į Netinu, sem og įbending žess efnis aš nišurstöšurnar fįist endurgjaldslaust, skal fylgja meš.
Nišurstöšur rannsóknarinnar skulu vera ašgengilegar į Netinu ķ a.m.k. 5 įr. Žęr skulu birtar eigi sķšar en žęr upplżsingar sem heimilt er aš veita ašilum aš hvers konar samtökum.
4. Ašstoš skal veitt rannsóknarstofnun millilišalaust og mį ekki fela ķ sér neina ašstoš ašra en til rannsókna ķ žįgu fyrirtękis sem framleišir, vinnur eša markašssetur landbśnašarvörur, né veita framleišendum slķkra vara veršstušning.
5. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 100% af ašstošarhęfum kostnaši.
6. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera sį kostnašur sem kvešiš er į um ķ 5. mgr. 31. gr.
7. Ašstoš vegna rannsókna og žróunar ķ tengslum viš vörur, sem eru taldar upp ķ I. višauka viš samninginn og uppfylla ekki skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ žessari grein, skal samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi c-lišar 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans, aš žvķ tilskildu aš skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ 30., 31. og 32. gr. žessarar reglugeršar, séu uppfyllt.
35. gr.
Ašstoš viš ung nżsköpunarfyrirtęki
1. Ašstoš til ungra nżsköpunarfyrirtękja telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni sem um getur ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans ef hśn uppfyllir skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. til 5. mgr. žessarar greinar.
2. Ašstošaržegi skal vera lķtiš fyrirtęki sem hefur starfaš a.m.k. ķ 6 įr žegar ašstošin er veitt.
3. Rannsóknar- og žróunarkostnašur ašstošaržega skal nema a.m.k. 15% af heildarrekstrarkostnaši į minnst einu įri af žremur įšur en ašstošin er veitt eša, žegar um er aš ręša sprotafyrirtęki og ekki er um nein fullfrįgengin reikningsskil aš ręša, ķ endurskošun į yfirstandandi reikningstķmabili eins og vottaš er af ytri endurskošanda.
4. Ašstošarfjįrhęšin mį ekki fara yfir 1 milljón evra.
Ašstošarfjįrhęšin skal žó ekki fara yfir 1,5 milljónir evra į svęšum, sem falla undir undanžįguna, sem kvešiš er į um ķ a-liš 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og 1,25 milljón evra, sem falla undir undanžįguna, sem kvešiš er į um ķ c-liš 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans.
5. Ašstošaržegi getur eingöngu fengiš ašstoš einu sinni į žvķ tķmabili sem žaš telst vera ungt nżsköpunarfyrirtęki.
36. gr.
Ašstoš vegna rįšgjafar- og stušningsžjónustu į sviši nżsköpunar
1. Ašstoš vegna rįšgjafar- og stušningsžjónustu į sviši nżsköpunar telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni sem um getur ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans ef hśn uppfyllir skilyrši ķ 2. til 6. mgr. žessarar greinar.
2. Ašstošaržegi skal vera lķtiš eša mešalstórt fyrirtęki.
3. Ašstošarfjįrhęš skal ekki fara yfir 200 000 evrur aš hįmarki fyrir hvern ašstošaržega į hverju žriggja įra tķmabili.
4. Žjónustuveitandinn skal njóta góšs af innlendri eša evrópskri vottun. Njóti žjónustuveitandi ekki góšs af innlendri eša evrópskri vottun mį ašstošarhlutfall ekki fara yfir 75% af ašstošarhęfum kostnaši.
5. Ašstošaržegi veršur aš nota ašstošina til žess aš kaupa žjónustu į markašsverši eša, ef žjónustuveitandinn er stofnun, sem ekki er rekin ķ hagnašarskyni, į verši sem endurspeglar heildarkostnaš hennar aš višbęttri hęfilegri žóknun.
6. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera eftirfarandi:
a)
aš žvķ er varšar rįšgjafaržjónustu į sviši nżsköpunar, kostnašur sem tengist: rekstrarrįšgjöf, tękniašstoš, žjónustu viš tękniyfirfęrslu, žjįlfun, rįšgjöf vegna kaupa, verndar og višskipta meš hugverkarétt og vegna leyfissamninga og rįšgjafar um notkun į stöšlum,
b)
aš žvķ er varšar stušningsžjónustu į sviši išnašar, kostnašur ķ tengslum viš: skrifstofurżmi, gagnabanka, tęknibókasöfn, markašsrannsóknir, gęšamerkingu, prófun og vottun.
37. gr.
Ašstoš vegna lįns į mjög hęfu starfsfólki
1. Ašstoš vegna lįns į mjög hęfu starfsfólki frį rannsóknarstofnun eša stóru fyrirtęki til lķtils eša mešalstórs fyrirtękis telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans ef hśn uppfyllir skilyrši 2. til 5. mgr. žessarar greinar.
2. Starfsfólkiš sem er fengiš aš lįni mį ekki koma ķ staš annars starfsfólks heldur skal žaš notaš ķ nżstofnuš störf hjį fyrirtękinu, sem nżtur ašstošar, og veršur aš hafa starfaš ķ a.m.k. tvö įr ķ rannsóknarstofnuninni eša stórfyrirtękinu sem sendir fólk til starfa.
Starfsfólkiš, sem er fengiš aš lįni, veršur aš vinna aš rannsóknum, žróun og nżsköpun innan žess litla eša mešalstóra fyrirtękis sem fęr ašstošina.
3. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 50% af ašstošarhęfum kostnaši ķ mest 3 įr į hvert fyrirtęki og hvern einstakling sem er fenginn aš lįni.
4. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera allur starfsmannakostnašur ķ tengslum viš lįn į og rįšningu į mjög hęfu starfsfólki, ž.m.t. kostnašur viš aš leita ašstošar hjį rįšningarskrifstofu og aš greiša feršakostnaš žess starfsfólks sem er fengiš aš lįni.
5. Žessi grein gildir ekki um rįšgjafarkostnaš sem um getur ķ 26. gr.
8. ŽĮTTUR
Ašstoš til menntunar
38. gr.
Skilgreiningar
Ķ žessum žętti er merking eftirfarandi hugtaka sem hér segir:
1.
„sérmenntun“: menntun sem felur ķ sér fręšslu sem nżtist beinlķnis og fyrst og fremst ķ nśverandi starfi eša framtķšarstarfi starfsmanns ķ fyrirtęki og veitir hęfni sem er ekki eša ašeins aš litlu leyti yfirfęranleg į önnur fyrirtęki eša starfssviš,
2.
„almenn menntun“: menntun sem felur ķ sér fręšslu sem nżtist ekki eingöngu eša fyrst og fremst ķ nśverandi starfi eša framtķšarstarfi starfsmanns ķ fyrirtęki en veitir hęfni sem er aš miklu leyti yfirfęranleg į önnur fyrirtęki eša starfssviš. Menntun telst vera „almenn“ ef hśn er t.d.:
a)
skipulögš sameiginlega af nokkrum sjįlfstęšum fyrirtękjum eša ef starfsmenn mismunandi fyrirtękja geta aflaš sér žessarar menntunar,
b)
višurkennd, vottuš eša metin af opinberum yfirvöldum eša ašilum eša af öšrum ašilum eša stofnunum sem ašildarrķki eša framkvęmdastjórnin hefur veitt naušsynlegt umboš į žessu sviši.
39. gr.
Ašstoš til menntunar
1. Ašstoš til menntunar telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans aš žvķ tilskildu aš skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2., 3. og 4. mgr. žessarar greinar séu uppfyllt.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir:
a)
25% af ašstošarhęfum kostnaši viš sérmenntun og
b)
60% af ašstošarhęfum kostnaši viš almenna menntun.
Žó er heimilt aš hękka ašstošarhlutfalliš um mest 80% af ašstošarhęfum kostnaši sem hér segir:
a)
um 10 prósentustig ef menntunin er veitt illa stöddum starfsmönnum,
b)
um 10 prósentustig ef ašstošin er veitt mešalstórum fyrirtękjum og um 20 prósentustig ef ašstošin er veitt litlum fyrirtękjum.
Žegar ašstoš er veitt ķ sjóflutningageiranum getur hlutfalliš oršiš 100% hvort sem menntunarverkefniš snertir sérmenntun eša almenna menntun, aš žvķ tilskildu aš eftirfarandi skilyrši séu uppfyllt:
a)
sį sem fęr menntunina skal ekki vera virkur įhafnarmešlimur heldur skal hann vera aukamašur um borš og
b)
menntunin skal fara fram um borš ķ skipum sem eru skrįš ķ Bandalaginu.
3. Ķ tilvikum žar sem bęši sérmenntun og almenn menntun eru žęttir ķ ašstošarverkefninu, sem ekki er hęgt aš ašskilja viš śtreikning į hlutfalli ašstošarinnar, og ķ tilvikum žar sem ekki er unnt aš skera śr um hvort um er aš ręša sérmenntun eša almenna menntun, skal hlutfalliš, sem gildir fyrir sérmenntun, gilda.
4. Ašstošarhęfur kostnašur viš menntunarverkefni skal vera:
a)
starfsmannakostnašur vegna kennara,
b)
feršakostnašur kennara og nemenda, ž.m.t. vegna gistingar,
c)
annar tilfallandi kostnašur, s.s. efni og bśnašur sem tengist beint verkefninu,
d)
afskriftir af tękjum og bśnaši sem er einungis notašur ķ menntunarverkefninu,
e)
kostnašur viš leišbeiningar- og rįšgjafaržjónustu višvķkjandi menntunarverkefninu,
f)
starfsmannakostnašur vegna lęrlings (stjórnsżslukostnašur, leiga, óbeinn kostnašur) allt aš heildarfjįrhęš annars styrkhęfs kostnašar samkvęmt lišum a til e. Einungis mį reikna žann tķma sem lęrlingur stundar ķ raun nįm, aš frįdregnum virkum vinnustundum viš framleišslu eša samsvarandi.
9. ŽĮTTUR
Ašstoš vegna illa settra og fatlašra starfsmanna
40. gr.
Ašstoš vegna rįšningar illa settra eša fatlašra starfsmanna ķ formi launastyrks
1. Ašstošarkerfi vegna rįšningar illa settra starfsmanna ķ formi launastyrks teljast samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skulu vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans ef žau uppfylla skilyrši 2. til 5. mgr. žessarar greinar.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 50% af ašstošarhęfum kostnaši.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera launakostnašur į 12 mįnaša tķmabili ķ kjölfar rįšningar.
Ef starfsmašur er verulega illa settur skal ašstošarhęfur kostnašur vera launakostnašur į mest 24 mįnaša tķmabili ķ kjölfar rįšningar.
4. Ef rįšningin felur ekki ķ sér nettófjölgun starfsmanna ķ viškomandi starfsstöš, mišaš viš mešaltal undanfarinna tólf mįnaša, skal stašan eša stöšurnar hafa losnaš vegna brottfarar af frjįlsum vilja, starfsloka į grundvelli aldurs, styttingar į vinnutķma af frjįlsum vilja eša lögmętrar uppsagnar vegna misferlis en ekki vegna almennra uppsagna.
5. Illa settur starfsmašur skal eiga rétt į samfelldri atvinnu ķ samfelldan lįgmarkstķma ķ samręmi viš viškomandi landslög eša kjarasamninga sem gilda um rįšningarsamninga nema žegar um er aš ręša lögmęta uppsögn vegna misferlis.
Ef rįšningartķminn er styttri en 12 mįnušir eša 24 mįnušir, eftir atvikum, skal lękka ašstošina hlutfallslega ķ samręmi viš žaš.
41. gr.
Ašstoš vegna rįšningar fatlašra starfsmanna ķ formi launastyrks
1. Ašstoš vegna rįšningar fatlašra starfsmanna ķ formi launastyrks telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans ef hśn uppfyllir skilyrši 2. til 5. mgr. žessarar greinar.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 75% af ašstošarhęfum kostnaši.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera launakostnašur į tilteknu tķmabili mešan hinn fatlaši einstaklingur starfar.
4. Ef rįšningin felur ekki ķ sér hreina fjölgun starfsmanna ķ viškomandi starfsstöš, mišaš viš mešaltal undanfarinna tólf mįnaša, skal stašan eša stöšurnar hafa losnaš vegna brottfarar af frjįlsum vilja, starfsloka į grundvelli aldurs, styttingar į vinnutķma af frjįlsum vilja eša lögmętrar uppsagnar vegna misferlis en ekki vegna almennra uppsagna.
5. Starfsmenn skulu eiga rétt į samfelldri atvinnu ķ samfelldan lįgmarkstķma ķ samręmi viš viškomandi landslög eša kjarasamninga sem gilda um rįšningarsamninga nema žegar um er aš ręša lögmęta uppsögn vegna misferlis.
Ef rįšningartķminn er styttri en 12 mįnušir skal lękka ašstošina hlutfallslega ķ samręmi viš žaš.
42. gr.
Ašstoš til aš vega upp į móti aukakostnaši viš aš hafa fatlaša starfsmenn ķ vinnu
1. Ašstoš sem er veitt til aš bęta upp aukakostnaš viš aš hafa fatlaša starfsmenn ķ vinnu telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal vera undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans aš žvķ tilskildu aš ašstošin, sem er veitt, uppfylli skilyršin sem męlt er fyrir um ķ 2. og 3. mgr. žessarar greinar.
2. Ašstošarhlutfalliš mį ekki fara yfir 100% af ašstošarhęfum kostnaši.
3. Ašstošarhęfur kostnašur skal vera annar kostnašur en launakostnašur sem fellur undir 41. gr. sem er umfram žann kostnaš sem styrkžegi hefši žurft aš greiša vegna ófatlašra starfsmanna žann tķma sem fatlašir starfsmenn eru viš störf.
Ašstošarhęfur kostnašur skal vera eftirfarandi:
a)
kostnašur viš ašlögun hśsnęšis,
b)
kostnašur viš aš hafa ķ vinnu fólk sem starfar eingöngu viš aš ašstoša fatlaša starfsmenn,
c)
kostnašur viš aš ašlaga eša kaupa bśnaš, eša kaupa višurkenndan hugbśnaš sem fatlašir starfsmenn geta notaš, ž.m.t. ašlagašur tęknibśnašur eša tęknileg hjįlpartęki, sem er umfram žann kostnaš sem ašstošaržegi hefši žurft aš greiša vegna ófatlašra starfsmanna žann tķma sem fatlašir starfsmenn eru viš störf.
d)
ef ašstošaržegi fęr starfsmann ķ starf meš verndašri vinnuašstöšu, kostnašur viš aš byggja, setja upp eša stękka viškomandi starfsstöš svo og allur stjórnsżslu- og flutningskostnašur vegna fatlašra starfsmanna.
III. KAFLI
LOKAĮKVĘŠI
43. gr.
Nišurfelling
Reglugerš (EB) nr. 1628/2006 er felld śr gildi.
Lķta ber į allar tilvķsanir ķ nišurfelldu reglugeršina og reglugerš (EB) nr. 68/2001, reglugerš (EB) nr. 70/2001 og reglugerš (EB) nr. 2204/2002 sem tilvķsanir ķ žessa reglugerš.
44. gr.
Brįšabirgšaįkvęši
1. Žessi reglugerš gildir um staka ašstoš sem var veitt įšur en hśn öšlašist gildi, uppfylli ašstošin öll skilyršin sem męlt er fyrir um ķ žessari reglugerš, aš undanskilinni 9. gr.
2. Öll ašstoš, sem er veitt fyrir 31. desember 2008, sem uppfyllir ekki skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ žessari reglugerš, en uppfyllir skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ reglugerš (EB) nr. 68/2001, reglugerš (EB) nr. 70/2001, reglugerš (EB) nr. 2204/2002 eša reglugerš (EB) nr. 1628/2006, telst samrżmast sameiginlega markašnum ķ skilningi 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans og skal undanžegin tilkynningarskyldunni ķ 3. mgr. 88. gr. sįttmįlans.
Alla ašra ašstoš, sem er veitt fyrir gildistöku žessarar reglugeršar, sem uppfyllir hvorki skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ žessari reglugerš né skilyršin, sem męlt er fyrir um ķ einni reglugeršanna, sem um getur ķ fyrstu mįlsgrein, skal framkvęmdastjórnin meta ķ samręmi viš gildandi ramma, višmišunarreglur, oršsendingar og auglżsingar.
3. Viš lok gildistķma žessarar reglugeršar skulu öll ašstošarkerfi, sem njóta undanžįgu samkvęmt žessari reglugerš, vera įfram į undanžįgu ķ sex mįnaša ašlögunartķma, aš undanskildum svęšisbundnum ašstošarkerfum. Undanžįga vegna ašstošarkerfa rennur śt į žeim degi sem gildistķmabil samžykkts korts yfir svęšisbundna ašstoš rennur śt.
45. gr.
Gildistaka og gildissviš
Reglugerš žessi öšlast gildi į tuttugasta degi eftir aš hśn birtist ķ Stjórnartķšindum Evrópusambandsins.
Hśn gildir til 31. desember 2013.
Reglugerš žessi er bindandi ķ heild sinni og gildir ķ öllum ašildarrķkjunum įn frekari lögfestingar.
Gjört ķ Brussel 6. įgśst 2008.
Fyrir hönd framkvęmdastjórnarinnar,
Neelie KROES
framkvęmdastjóri.


I. VIŠAUKI
Skilgreining į litlu og mešalstóru fyrirtęki
1. gr.
Fyrirtęki
Fyrirtęki er ašili sem stundar atvinnustarfsemi, óhįš žvķ hvert rekstrarform žess er aš lögum. Žetta tekur einkum til sjįlfstętt starfandi einstaklinga og fjölskyldufyrirtękja sem fįst viš handverk eša ašra starfsemi og sameignarfélaga eša samtaka sem stunda atvinnustarfsemi aš stašaldri.
2. gr.
Fjöldi starfsfólks og višmišunarmörk sem įkvarša flokkun fyrirtękja
1. Flokkur örfyrirtękja, lķtilla og mešalstórra fyrirtękja nęr til fyrirtękja sem hafa fęrri en 250 starfsmenn og įrsvelta fer ekki yfir 50 milljónir evra og/eša nišurstöšutala efnahagsreiknings fer ekki yfir 43 milljónir evra.
2. Innan flokks lķtilla og mešalstórra fyrirtękja eru lķtil fyrirtęki skilgreind sem fyrirtęki sem hafa fęrri en 50 starfsmenn og įrsvelta og/eša nišurstöšutala efnahagsreiknings fer ekki yfir 10 milljónir evra.
3. Innan flokks lķtilla og mešalstórra fyrirtękja eru örfyrirtęki skilgreind sem fyrirtęki sem hafa fęrri en 10 starfsmenn og įrsvelta og/eša nišurstöšutala efnahagsreiknings fer ekki yfir 2 milljónir evra.
3. gr.
Tegundir fyrirtękja sem miš er tekiš af viš śtreikning starfsmannafjölda og fjįrhęša
1. „Óhįš fyrirtęki“ er fyrirtęki sem ekki er flokkaš sem hlutdeildarfyrirtęki ķ skilningi 2. mgr. eša sem tengt fyrirtęki ķ skilningi 3. mgr.
2. „Hlutdeildarfyrirtęki“ eru öll fyrirtęki sem ekki eru flokkuš sem tengd fyrirtęki ķ skilningi 3. mgr. og žar sem eftirfarandi vensl eru til stašar: fyrirtęki (ašliggjandi fyrirtęki) sem eiga, annašhvort ein eša įsamt einu eša fleiri tengdum fyrirtękjum ķ skilningi 3. mgr., 25% eša meira af eigin fé eša atkvęšisrétti ķ öšru fyrirtęki (frįliggjandi fyrirtęki).
Žó mį flokka fyrirtęki sem óhįš, og lķta svo į aš žaš eigi ekki hlutdeildarfyrirtęki, jafnvel žótt žessum 25% mörkum sé nįš eša fariš yfir žau, ef um er aš ręša eftirfarandi fjįrfesta, svo fremi žeir séu ekki tengdir fyrirtękinu, sem um ręšir, ķ skilningi 3. mgr., annašhvort einir eša sameiginlega:
a)
opinber fjįrfestingarfélög, įhęttufjįrmagnsfélög, einstaklinga eša hópa einstaklinga sem stunda reglulega įhęttufjįrfestingarstarfsemi og fjįrfesta fyrir eigiš fé ķ óskrįšum fyrirtękjum (višskiptaenglar) svo fremi heildarfjįrfesting žessara fjįrfesta ķ sama fyrirtękinu sé innan viš 1 250 000 evrur,
b)
hįskóla eša rannsóknarmišstöšvar sem ekki eru reknar ķ hagnašarskyni,
c)
stofnanafjįrfesta, ž.m.t. byggšažróunarsjóšir,
d)
óhįš stašaryfirvöld meš įrlega fjįrveitingu sem er lęgri en 10 milljónir evra og žar sem ķbśar eru fęrri en 5 000.
3. „Tengd fyrirtęki“ eru fyrirtęki sem tengjast hvert öšru į einhvern eftirfarandi hįtt:
a)
fyrirtęki ręšur meirihluta atkvęša hluthafa eša félaga ķ öšru fyrirtęki,
b)
fyrirtęki hefur rétt til aš skipa eša leysa frį störfum meirihluta manna ķ stjórn, framkvęmdastjórn eša eftirlitsstjórn annars fyrirtękis,
c)
fyrirtęki hefur yfirrįš yfir öšru fyrirtęki samkvęmt samningi sem geršur hefur veriš viš žaš fyrirtęki eša įkvęšum ķ stofnsamžykktum žess,
d)
fyrirtęki, sem er hluthafi eša félagi ķ öšru fyrirtęki, ręšur eitt meirihluta atkvęša hluthafanna eša félaganna samkvęmt samningi viš ašra hluthafa eša félaga fyrirtękisins.
Gert er rįš fyrir aš ekki sé um aš ręša yfirrįš ef fjįrfestarnir, sem taldir eru upp ķ annarri undirgrein 2. mgr., taka ekki beinan eša óbeinan žįtt ķ stjórnun fyrirtękisins sem um er aš ręša, meš fyrirvara um réttindi žeirra sem hagsmunaašila.
Fyrirtęki, sem tengjast į einhvern žann hįtt sem lżst er ķ fyrstu undirgrein ķ gegnum eitt eša fleiri önnur fyrirtęki eša einhvern af fjįrfestunum, sem lżst er ķ 2. mgr., teljast einnig tengd.
Fyrirtęki, sem tengjast į žennan hįtt ķ gegnum einstakling, eša hóp einstaklinga, sem starfa saman, teljast lķka tengd fyrirtęki ef žau stunda starfsemi sķna eša hluta starfsemi sinnar į sama viškomandi markaši eša į ašliggjandi mörkušum.
„Ašliggjandi markašur“ er markašur fyrir vöru eša žjónustu sem liggur aš eša frį viškomandi markaši.
4. Ekki er hęgt aš lķta svo į aš fyrirtęki sé lķtiš eša mešalstórt ef 25% eša meira af atkvęšisrétti eša eigin fé žess er stjórnaš beint eša óbeint af einum eša fleiri opinberum ašilum, żmist einum ašila eša nokkrum ķ sameiningu, nema ķ žeim tilvikum sem sett eru fram ķ annarri undirgrein 2. mgr.
5. Fyrirtęki geta gefiš śt stöšuyfirlżsingu meš gögnum um mörkin, sem sett eru fram ķ 2. gr., žar sem fram kemur hvort žau eru óhįš fyrirtęki, hlutdeildarfyrirtęki eša tengd fyrirtęki. Yfirlżsinguna mį gefa śt jafnvel žótt fjįrmagniš dreifist į žann hįtt aš ekki sé unnt aš įkvarša eignarhald į žvķ, og getur žį fyrirtękiš lżst žvķ yfir ķ góšri trś aš hęgt sé meš réttu aš įlykta aš ekki séu meira en 25% žess ķ eigu eins fyrirtękis eša ķ sameign margra fyrirtękja sem tengjast. Slķkar yfirlżsingar eru gefnar śt meš fyrirvara um eftirlit og rannsóknir sem kvešiš er į um ķ innlendum reglum eša reglum Bandalagsins.
4. gr.
Gögn sem notuš eru viš śtreikning į fjölda starfsfólks, fjįrhęšum og višmišunartķmabili
1. Gögnin um śtreikning į fjölda starfsfólks og fjįrhęša eru žau sem varša sķšasta samžykkta reikningsskilatķmabil og eru reiknuš į įrsgrundvelli. Tekiš er miš af žeim frį žeirri dagsetningu žegar uppgjörinu er lokaš. Fjįrhęšin, sem valin er fyrir veltuna, er reiknuš įn viršisaukaskatts og annarra óbeinna skatta.
2. Ef fyrirtęki uppgötvar, žann dag sem uppgjöri er lokaš, aš žaš hefur į įrsgrundvelli fariš yfir eša falliš nišur fyrir mörkin um fjölda starfsfólks eša fjįrhagsmörkin, sem sett eru fram ķ 2. gr., leišir žaš ekki til žess aš žaš öšlist eša tapi stöšu örfyrirtękis, lķtils eša mešalstórs fyrirtękis nema fariš sé yfir žau mörk tvö samfelld reikningsskilatķmabil.
3. Žegar um er aš ręša nżlega stofnuš fyrirtęki, žar sem uppgjör hefur enn ekki veriš samžykkt, skulu gögnin fengin śr įreišanlegu mati sem hefur fariš fram į fjįrhagsįrinu.
5. gr.
Fjöldi starfsfólks
Fjöldi starfsfólks samsvarar fjölda įrsverka, ž.e. fjölda einstaklinga sem unnu fullt starf ķ viškomandi fyrirtęki eša į vegum žess allt višmišunarįriš sem um ręšir. Störf einstaklinga, sem hafa ekki unniš allt įriš, eša unniš ķ hlutastarfi, hvort sem žaš er lengur eša skemur, og įrstķšabundins starfsfólks, reiknast sem brot af įrsverkum. Til starfsfólks teljast:
a)
launžegar,
b)
einstaklingar sem starfa fyrir fyrirtękiš, ašrir en yfirmenn žess, og sem teljast starfsfólk samkvęmt landslögum,
c)
eigendur sem stjórna,
d)
ašilar sem stunda reglulega starfsemi ķ fyrirtękinu og njóta fjįrhagslegs įvinnings af fyrirtękinu.
Lęrlingar eša nemendur ķ starfsžjįlfun į nįmssamningi eša į starfsžjįlfunarsamningi teljast ekki til starfsfólks. Sį tķmi sem variš er til fęšingar- og foreldraorlofs reiknast ekki meš.
6. gr.
Įkvöršun gagna fyrirtękis
1. Žegar um er aš ręša óhįš fyrirtęki eru gögnin, ž.m.t. fjöldi starfsfólks, eingöngu įkvöršuš į grundvelli uppgjörs fyrirtękisins.
2. Gögn fyrirtękis, ž.m.t. fjöldi starfsfólks, sem į hlutdeildarfyrirtęki eša tengd fyrirtęki, eru įkvöršuš į grundvelli uppgjörs og annarra gagna fyrirtękisins eša samstęšureikninga žess, séu žeir fyrir hendi, eša samstęšureikninga žar sem gögn fyrirtękisins koma fram sem hluti af samstęšureikningum.
Viš gögnin, sem um getur ķ fyrstu undirgrein, bętast gögn hlutdeildarfyrirtękja viškomandi fyrirtękis sem liggja aš žvķ eša frį žvķ. Samsöfnun er ķ réttu hlutfalli viš hlutdeild ķ eigin fé eša atkvęšisrétti (eftir žvķ hvort er hęrra). Žegar um er aš ręša gagnkvęma eignarhlutdeild gildir hęrri hlutfallstalan.
Viš gögnin, sem um getur ķ fyrstu og annarri undirgrein, bętast 100% gagna allra fyrirtękja sem tengjast beint eša óbeint viškomandi fyrirtęki ef žau gögn eru ekki žegar hluti af uppgjörinu sem hluti af samstęšureikningum.
3. Aš žvķ er varšar beitingu 2. mgr. eru gögn hlutdeildarfyrirtękja viškomandi fyrirtękis fengin śr uppgjöri žeirra og öšrum gögnum, eša śr samstęšureikningum, séu žeir fyrir hendi. Viš žau bętast 100% gagna fyrirtękja sem eru tengd žessum hlutdeildarfyrirtękjum nema gögnin śr uppgjöri žeirra séu žegar hluti af samstęšureikningum.
Aš žvķ er varšar beitingu 2. mgr. skal taka gögn fyrirtękja sem eru tengd viškomandi fyrirtęki śr uppgjöri žeirra og öšrum gögnum, eša śr samstęšureikningum séu žeir fyrir hendi. Viš žetta bętast ķ réttu hlutfalli gögn hugsanlegra ašliggjandi eša frįliggjandi hlutdeildarfyrirtękja tengda fyrirtękisins nema žau hafi žegar veriš tekin inn ķ samstęšureikningana ķ hlutfalli sem er a.m.k. jafnt hlutfallinu sem getiš er ķ annarri undirgrein 2. mgr.
4. Žegar engin gögn um starfsfólk tiltekins fyrirtękis birtast ķ samstęšureikningum er fjöldi starfsfólks reiknašur meš žvķ aš safna saman, ķ réttum hlutföllum, gögnunum frį hlutdeildarfyrirtękjum žess og meš žvķ aš bęta viš gögnunum frį fyrirtękjunum sem viškomandi fyrirtęki tengist.

II. VIŠAUKI
Eyšublaš fyrir samantekt upplżsinga sem veittar eru fyrir ašstoš vegna rannsókna og žróunar samkvęmt frekari upplżsingaskyldu sem męlt er fyrir um ķ 4. mgr. 9. gr.
1. Ašstoš ķ žįgu (heiti fyrirtękis (fyrirtękja) sem fęr ašstošina, lķtiš og mešalstórt fyrirtęki eša ekki):
2. Tilvķsun ašstošarkerfis (vķsun framkvęmdastjórnarinnar ķ žaš eša žau fyrirliggjandi kerfi sem veitt ašstoš fellur undir):
3. Opinber stofnun/stofnanir sem veita ašstošina (nafn og tengilišir žess yfirvalds eša yfirvalda sem veita ašstošina):
4. Ašildarrķki žar sem verkefni eša rįšstöfun, sem nżtur ašstošar, er hrundiš ķ framkvęmd:
5. Tegund ašstošarkerfis eša rįšstöfunar:
6. Stutt lżsing į verkefni eša rįšstöfun:
7. Ef viš į, ašstošarhęfur kostnašur (ķ evrum):
8. Nśvirši ašstošarfjįrhęšar (vergt) ķ evrum:
9. Ašstošarhlutfall (prósentur af vergu styrkķgildi)
10. Skilyrši hįš greišslum įformašrar ašstošar (ef um žau er aš ręša).
11. Įętluš upphafs- og lokadagsetning verkefnis eša rįšstöfunar.
12. Dagsetning žegar ašstoš var veitt.
Eyšublaš fyrir samantekt upplżsinga sem veittar eru fyrir ašstoš vegna stórra fjįrfestingarverkefna samkvęmt frekari upplżsingaskyldu sem um getur ķ 4. mgr. 9. gr.
1. Ašstoš ķ žįgu (heiti fyrirtękis (fyrirtękja) sem fęr ašstošina).
2. Tilvķsun ašstošarkerfis (tilvķsun framkvęmdastjórnarinnar ķ žaš eša žau fyrirliggjandi kerfi sem veitt ašstoš fellur undir).
3. Opinber stofnun/stofnanir sem veita ašstošina (heiti og tengilišir žess yfirvalds eša yfirvalda sem veita ašstošina).
4. Ašildarrķki žar sem fjįrfestingin į sér staš.
5. Svęši (3. stig ķ flokkun hagskżrslusvęša NUTS 3) žar sem fjįrfestingin į sér staš.
6. Sveitarfélag (įšur 5. stig ķ flokkun hagskżrslusvęša, nś LAU 2) žar sem fjįrfestingin į sér staš.
7. Tegund verkefnis (stofnun nżrrar starfsstöšvar, stękkun starfsstöšvar sem fyrir er, aukin fjölbreytni ķ framleišslu starfsstöšvar meš nżjum vörum til višbótar eša grundvallarbreytingu ķ heildarframleišsluferli starfandi starfsstöšvar).
8. Framleiddar vörur eša žjónusta veitt į grundvelli fjįrfestingarverkefnisins (meš vöruskrį Evrópubandalaganna/atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna eša vöruflokkun Evrópubandalagsins fyrir verkefni ķ žjónustugeiranum).
9. Stutt lżsing į fjįrfestingarverkefni.
10. Nśvirši ašstošarhęfs kostnašar viš fjįrfestingarverkefni (ķ evrum).
11. Nśvirši ašstošarfjįrhęšar (vergt) ķ evrum.
12. Ašstošarhlutfall (% ķ nśverandi jafngildi vergs styrks).
13. Skilyrši hįš greišslum įformašrar ašstošar (ef um žau er aš ręša).
14. Įętluš upphafs- og lokadagsetning verkefnis.
15. Dagsetning žegar ašstoš var veitt.

III. VIŠAUKI
Eyšublaš fyrir samantekt upplżsinga samkvęmt frekari upplżsingaskyldu sem męlt er fyrir um ķ 1. mgr. 9. gr.
Lįtiš ķ té umbešnar upplżsingar hér aš nešan:
I. HLUTI
Tilvķsun ķ ašstoš(framkvęmdastjórnin fyllir śt)
Ašildarrķki
Tilvķsunarnśmer ašildarrķkis
SvęšiHeiti svęšisins (flokkun hagskżrslusvęša (NUTS) (1)Staša svęšisbundinnar ašstošar (2)
ŚthlutunaryfirvaldHeiti
Heimilisfang
Vefsķša
Heiti ašstošarrįšstöfunarinnar
Landsbundinn lagagrundvöllur Upplżsingar um viškomandi landsbundna śtgįfu
Vefslóš aš óstyttum texta ašstošarrįšstöfunarinnar
Tegund ašstošarKerfi
Sérstök ašstošHeiti ašstošaržega
Breyting į gildandi ašstošarrįšstöfunAšstošarnśmer framkvęmdastjórnarinnar
Framlenging
Breytingar
Gildistķmi (3)Kerfidd/mm/įį til dd/mm/įį
Dagsetning śthlutunar (4)Sérstök ašstošdd/mm/įį
Viškomandi starfsgrein eša starfsgreinarAllar atvinnugreinar sem eiga rétt į aš fį ašstoš
Takmarkaš viš tilteknar atvinnugreinar — Tilgreiniš ķ samręmi viš atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna, 2. endursk. (5)
Tegund žiggjanda ašstošarLķtil og mešalstór fyrirtęki
Stór fyrirtęki
FjįrhagsįętlunĮrleg fjįrhęš įętlašrar heildarfjįrhęšar fjįrveitingarinnar samkvęmt kerfinu (6)Ķ innlendum gjaldmišli … (ķ milljónum)
Heildarfjįrhęš sérstakrar ašstošar sem fyrirtękinu er veitt (7)Ķ innlendum gjaldmišli … (ķ milljónum)
Įbyrgšir (8)Ķ innlendum gjaldmišli … (ķ milljónum)

Tegund ašstošar (5. gr.)Styrkur
Vaxtastyrkir
Lįn
Įbyrgšir/Tilvķsun ķ įkvöršun framkvęmdastjórnarinnar (9)
Skattarįšstafanir
Įhęttufjįrmagn
Fyrirframgreišslur sem ber aš endurgreiša
Annaš (tilgreiniš)

Ef fjįrmagnaš er aš hluta śr sjóšum BandalagsinsTilvķsunFjįrhęš framlags BandalagsinsĶ innlendum gjaldmišli … (ķ milljónum)

(1) NUTS — Flokkun hagskżrslusvęša.
(2) Įkvęši a-lišar 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans, c-lišar 3. mgr. 87. gr. sįttmįlans, blönduš svęši og svęši sem ekki eiga rétt į svęšisbundinni ašstoš.
(3) Tķmabiliš žegar yfirvald ašstošarinnar getur veitt ašstošina.
(4) Lķta skal svo į aš lįgmarksašstoš sé veitt į žeim tķma sem ašstošaržegi öšlast lagalegan rétt til slķkrar ašstošar samkvęmt gildandi lagareglum viškomandi rķkis.
(5) NACE, 2. endursk. — Atvinnugreinaflokkun Evrópubandalaganna.
(6) Žegar um ašstošarkerfi er aš ręša: Tilgreina skal įrlega įętlaša heildarfjįrhęš fjįrveitingar samkvęmt kerfinu eša įętlaš skattatap į įri vegna allra tegunda ašstošar sem til eru ķ kerfinu.
(7) Žegar um er aš ręša staka ašstoš skal tilgreina heildarfjįrhęš/skattatap.
(8) Aš žvķ er varšar įbyrgšir skal tilgreina (hęstu) fjįrhęš tryggšra lįna.
(9) Eftir žvķ sem viš į skal vķsa til įkvöršunar framkvęmdastjórnarinnar žar sem hśn samžykkir ašferšina viš aš reikna vergt styrkķgildi, sbr. c-liš 1. mgr. 5. gr. reglugeršarinnar.

II. HLUTI
Tilgreina skal įkvęši ķ reglugerš um almenna hópundanžįgu sem veitt ašstoš fellur undir.
Almenn markmiš (skrį)Markmiš (skrį)Mesta ašstošarhlutfall ķ prósentum eša hįmarksfjįrhęš ašstošar ķ innlendum gjaldmišliLķtil og mešalstór fyrirtęki – aukaašstošargreišslur ķ prósentum
Svęšisbundin fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu (1) (13. gr.)Kerfi… %
Sérstök ašstoš (1. mgr. 13. gr.)… %
Ašstoš til nżstofnašra lķtilla fyrirtękja (14. gr.)… %
Fjįrfestingarašstoš og ašstoš til eflingar atvinnu ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja (15. gr.)… %
Ašstoš til lķtilla fyrirtękja sem konur ķ hópi frumkvöšla hafa nżlega stofnaš (16. gr.)… %
Ašstoš til umhverfisverndar (17.–25. gr.)Fjįrfestingarašstoš sem gerir fyrirtękjum kleift aš ganga lengra ķ umhverfisvernd en gert er rįš fyrir ķ Bandalagsstöšlum eša auka umhverfisvernd ef engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi (18. gr.)… %
Vķsa skal sérstaklega ķ višeigandi stašal
Ašstoš til kaupa į nżjum vöruflutningabifreišum sem gengur lengra en kvešiš er į um ķ Bandalagsstöšlum eša sem stušla aš aukinni umhverfisvernd ef engir Bandalagsstašlar eru fyrir hendi (19. gr.)… %
Ašstoš til ašlögunar lķtilla og mešalstórra fyrirtękja aš Bandalagsstöšlum sem verša settir sķšar (20. gr.)… %
Umhverfisašstoš vegna rįšstafana į sviši orkusparnašar (21. gr.)… %
Ašstoš į sviši umhverfisfjįrfestinga vegna samvinnslu meš góša orkunżtni (22. gr.)… %
Ašstoš vegna fjįrfestinga ķ umhverfismįlum vegna aukinnar hlutdeildar orku frį endurnżjanlegum orkugjöfum (23. gr.)… %
Ašstoš til umhverfisrannsókna (24. gr.)… %
Ašstoš ķ formi lękkunar į umhverfissköttum (25. gr.)… ķ innlendum gjaldmišli
Ašstoš vegna rįšgjafar ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja og žįtttöku žeirra ķ kaupstefnum (26.–27. gr.)Ašstoš vegna rįšgjafar ķ žįgu lķtilla og mešalstórra fyrirtękja (26. gr.)… %
Ašstoš til lķtilla og mešalstórra fyrirtękja vegna žįtttöku žeirra ķ kaupstefnum (27. gr.)… %
Ašstoš ķ formi įhęttufjįrmagns (28.–29. gr.)… ķ innlendum gjaldmišli

Ašstoš til umhverfisverndar (30.–37. gr.)Ašstoš til rannsóknar- og žróunarverkefna (31. gr.)Grunnrannsóknir (a-lišur 2. mgr. 31. gr.)… %
Išnašarrannsóknir (b-lišur 2. mgr. 31. gr.)… %
Žróunarstarf (c- lišur 2. mgr. 31. gr.)… %

Ašstoš vegna tęknilegra hagkvęmniathugana (32. gr.)… %
Ašstoš ķ tengslum viš kostnaš lķtilla og mešalstórra fyrirtękja vegna hugverkaréttar į sviši išnašar (33. gr.)… %
Ašstoš til rannsókna og žróunar į sviši landbśnašar og fiskveiša (34. gr.)… %
Ašstoš til ungra nżsköpunarfyrirtękja (35. gr.)… ķ innlendum gjaldmišli
Ašstoš til rįšgjafaržjónustu viš nżsköpun og til stošžjónustu viš nżsköpun (36. gr.)… ķ innlendum gjaldmišli
Ašstoš vegna lįns į mjög hęfu starfsfólki (37. gr.)… ķ innlendum gjaldmišli
Ašstoš til menntunar (38.–39. gr.)(Sérmenntun (1. mgr. 38. gr.)… %
(Almenn menntun (2. mgr. 38. gr.)… %
Ašstoš vegna illa settra og fatlašra starfsmanna (40.–42. gr.)Ašstoš vegna rįšningar illa settra starfsmanna ķ formi launastyrkja (40. gr.)… %
Ašstoš vegna rįšningar fatlašra starfsmanna ķ formi launastyrkja (41. gr.)… %
Ašstoš til aš vega upp į móti aukakostnaši viš aš hafa fatlaša starfsmenn ķ vinnu (42. gr.)… %

(1) Žegar um er aš ręša sérstaka svęšisašstoš umfram ašstoš sem er veitt samkvęmt ašstošarkerfi/-kerfum skal tilgreina bęši ašstošarhlutfall samkvęmt kerfinu og hlutfall sérstöku ašstošarinnar.

Samžykkt į Alžingi 15. jśnķ 2010.