Ašrar śtgįfur af skjalinu: PDF - Word Perfect. Ferill mįlsins.
138. löggjafaržing 2009–2010.
Žskj. 1501  —  705. mįl.












SKŻRSLA


žingmannanefndar til aš fjalla um skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis.


























September 2010

Efnisyfirlit.

1.    Inngangur            1

2.    Meginnišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar        5
    2.1    Alžingi            5
    2.2    Fjįrmįlafyrirtęki        6
    2.3    Eftirlitsašilar        8
    2.4    Stjórnsżsla        11
    2.5    Sišferši og samfélag        12
    2.6    Rannsókn og śttektir        14

3.    Žingsįlyktunartillaga        15

        4.    Śtdrįttur śr einstökum bindum ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis og nišurstöšur žingmannanefndarinnar        17
    4.1    Fyrsta bindi skżrslunnar        17
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 3. kafla        18
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 4. kafla        24
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 5. kafla        27
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 6. kafla        30
    4.2    Annaš bindi skżrslunnar        31
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 7. kafla        35
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 8. kafla        40
    4.3    Žrišja bindi skżrslunnar        40
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 9. kafla        42
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 10. kafla        50
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 11. kafla        56
    4.4    Fjórša bindi skżrslunnar        57
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 12. kafla        62
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 13. kafla        64
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 14. kafla        70
    4.5    Fimmta bindi skżrslunnar        71
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 15. kafla        73
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 16. kafla        85
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 17. kafla        93
    4.6    Sjötta bindi skżrslunnar        94
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 18. kafla        104
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 19. kafla        115
    4.7    Sjöunda bindi skżrslunnar        117
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 20. kafla        128
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš 21. kafla        148
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš kafla 21.5        165
            4.8    Įttunda bindi skżrslunnar. – Sišferši og starfshęttir ķ tengslum viš fall ķslensku bankanna 2008        167
    4.9    Nķunda bindi skżrslunnar        189
        Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar viš višauka 2        192

        Fylgiskjal I. Greinargerš um hlutverk og starfshętti Alžingis ķ ljósi skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis        193

        Fylgiskjal II. Greining į skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis frį kynjafręšilegu sjónarhorni            209

        Fylgiskjal III. Erindi sem borist hafa žingmannanefnd til aš fjalla um skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis frį janśar 2010 til september 2010        268

Fylgiskjal IV. Bréf žingmannanefndarinnar til rįšherra og svör viš žeim        270

138. löggjafaržing 2009–2010.
Žskj. 1501  —  705. mįl.




Skżrsla


žingmannanefndar til aš fjalla um skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis.

1. Inngangur.

    Ķ byrjun október 2008 varš ķslenska žjóšin og ķslenskur efnahagur fyrir miklu įfalli žegar žrķr stęrstu bankarnir féllu og rķkiš yfirtók reksturinn. Ķ kjölfar žessara atburša samžykkti Alžingi aš setja į fót sérstaka nefnd til žess aš rannsaka bankahruniš, ašdraganda žess og orsakir sem og tengda atburši. Til rannsóknarnefndarinnar var stofnaš meš lögum nr. 142/ 2008, um rannsókn į ašdraganda og orsökum falls ķslensku bankanna 2008 og tengdra atburša, og til starfans voru fengnir óhįšir sérfręšingar, dr. Pįll Hreinsson hęstaréttardómari, Tryggvi Gunnarsson, umbošsmašur Alžingis, og dr. Sigrķšur Benediktsdóttir, hagfręšingur og kennari viš Yale-hįskóla ķ Bandarķkjunum. Hlutverk rannsóknarnefndarinnar var aš varpa ljósi į įstęšur bankahrunsins haustiš 2008, greina orsakir žess og fjalla um og leggja mat į hvort um mistök eša vanrękslu hafi veriš aš ręša viš framkvęmd laga og reglna um fjįrmįlastarfsemi į Ķslandi og eftirlit meš henni. Eins įtti hśn aš leggja mat į žaš hver kynni aš bera įbyrgš į mistökum sem gerš voru og kanna hvort nokkur hefši sżnt af sér vanrękslu ķ störfum sķnum. Aš auki var žaš hlutverk nefndarinnar aš afla upplżsinga um starfsemi hinna föllnu fjįrmįlafyrirtękja og gera śttekt į reglum ķslenskra laga um fjįrmįlamarkaš, skoša hvernig eftirliti meš fjįrmįlastarfsemi var hįttaš į įrunum fyrir hruniš auk žess aš vekja athygli hlutašeigandi yfirvalda į mįlum žar sem grunur vaknaši um refsiverša hįttsemi eša brot į starfsskyldum. Viš lok vinnu sinnar gaf rannsóknarnefndin śt skżrslu žar sem rökstuddar eru nišurstöšur hennar įsamt įbendingum og tillögum um śrbętur. Žį skipaši forsętisnefnd einnig sérstakan vinnuhóp til aš leggja mat į hvort skżringar į falli ķslensku bankanna mętti rekja til starfshįtta og sišferšis. Žann hóp skipušu Vilhjįlmur Įrnason, prófessor ķ heimspeki viš Hįskóla Ķslands, Salvör Nordal, forstöšumašur Sišfręšistofnunar Hįskóla Ķslands, og Kristķn Įstgeirsdóttir, framkvęmdastżra Jafnréttisrįšs. Skilaši hópurinn nišurstöšu sinni ķ skżrslu sem finna mį ķ višauka 1 viš rannsóknarskżrsluna.

Skipun žingmannanefndar.
    Meš breytingu į lögum nr. 142/2008, um rannsóknarnefnd Alžingis, sbr. lög nr. 146/2009, var sett į stofn sérstök žingmannanefnd. Um hana er fjallaš ķ 2. mgr. 15. gr. laganna. Žar segir aš Alžingi skuli kjósa nķu žingmenn ķ nefnd til aš fjalla um skżrsluna og móta tillögur aš višbrögšum Alžingis viš nišurstöšum hennar. Umrędd žingmannanefnd var kosin į Alžingi 30. desember 2009 og er hśn skipuš žingmönnum śr öllum žingflokkum. Nefndina skipa Atli Gķslason formašur (Vg), Unnur Brį Konrįšsdóttir varaformašur (S), Birgitta Jónsdóttir (H), Eygló Haršardóttir (F), Lilja Rafney Magnśsdóttir (Vg), Magnśs Orri Schram (Sf), Oddnż G. Haršardóttir (Sf), Ragnheišur Rķkharšsdóttir (S) og Siguršur Ingi Jóhannsson (F). Margrét Tryggvadóttir (H) starfaši meš nefndinni ķ forföllum Birgittu Jónsdóttur, sérstaklega sķšustu vikur fyrir skil skżrslu žingmannanefndarinnar.

Reglur um starfsemi žingmannanefndarinnar.
    Um žingmannanefndina gilda įkvęši žingskapalaga, nr. 55/1991, um fastanefndir eftir žvķ sem viš į en auk žess setti nefndin verklagsreglur um starf sitt. Skv. 3. mgr. 15. gr. laganna um rannsóknarnefndina skal žingmannanefndin gefa Alžingi skżrslu um störf sķn ķ samręmi viš 26. og 31. gr. žingskapa fyrir žinglok ķ september 2010. Žį hefur nefndin einnig heimild til aš leggja fram tillögur aš öšrum žingmįlum og getur fylgt eftir įbendingum ķ skżrslunni um śrbętur į lögum og reglum, t.d. meš žvķ aš vķsa žeim til viškomandi fastanefnda ef įstęša er til. Žingmannanefndin hefur auk žess heimildir til žess aš afla frekari upplżsinga um tiltekin atriši ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar telji hśn žaš naušsynlegt. Žį er gert rįš fyrir aš žingmannanefndin geti sett af staš rannsókn um tiltekin atriši. Reglur II., III. og VI. kafla laga um rannsóknarnefndina gilda um slķka rannsókn eftir žvķ sem viš į, žar į mešal um rannsóknarheimildir, žagnarskyldu og birtingu upplżsinga sem hįšar eru žagnarskyldu.

Verkefni žingmannanefndarinnar.
    Samkvęmt 2. mgr. 15. gr. laganna um rannsóknarnefndina er hlutverk žingmannanefndarinnar aš móta tillögur aš višbrögšum Alžingis viš nišurstöšum skżrslu rannsóknarnefndarinnar. Žį skal žingmannanefndin gefa Alžingi skżrslu um störf sķn, sbr. 26. og 31. gr. laga nr. 55/1991, um žingsköp Alžingis, en auk žess getur hśn lagt fram tillögur aš öšrum žingmįlum eftir žvķ sem efni mįls krefur og fylgt eftir įbendingum ķ skżrslunni um śrbętur į reglum meš žvķ aš vķsa žeim til viškomandi fastanefndar ef įstęša er til.
    Ķ nefndarįliti allsherjarnefndar um frumvarp til breytinga į lögunum um rannsóknarnefndina1 kemur fram aš višfangsefni žingmannanefndarinnar muni rįšast af umfjöllun rannsóknarnefndarinnar og nišurstöšum hennar. Žingmannanefndin muni fylgja eftir įbendingum rannsóknarnefndarinnar varšandi breytingar į lögum og reglum. Auk žess muni hśn vęntanlega fjalla um hvaša lęrdóma er hęgt aš draga af efnahagsįföllunum og eftir atvikum móta afstöšu til įbyrgšar ķ mįlinu aš žvķ marki sem žaš fellur undir hlutverk žingsins. Kemur žar įbyrgš rįšherra til skošunar en Alžingi er handhafi įkęruvalds gagnvart rįšherrum vegna embęttisreksturs žeirra skv. 14. gr. stjórnarskrįrinnar, lögum um rįšherraįbyrgš og lögum um landsdóm.
    Ķ 6. mgr. 15. gr. laga um rannsóknarnefndina kemur fram aš kosning žingmannanefndarinnar hefur sömu réttarįhrif og kosning rannsóknarnefndar skv. 39. gr. stjórnarskrįrinnar til athugunar į störfum rįšherra, sbr. 2. mgr. 14. gr. laga um rįšherraįbyrgš. Meš įkvęšinu var žingmannanefndinni žannig fališ žaš hlutverk aš taka afstöšu til framgöngu rįšherra ķ ašdraganda hrunsins og leggja ķ framhaldinu mat į hvort tilefni sé til mįlshöfšunar fyrir landsdómi vegna brota į lögum um rįšherraįbyrgš skv. 13. gr. laga um landsdóm nr. 3/1963. Skipun žingmannanefndarinnar žann 30. desember 2009 hafši žvķ žau įhrif aš fyrningarfrestur sį sem męlt er fyrir um ķ 14. gr. rįšherraįbyrgšarlaga var rofinn og viš tók eins įrs tķmabil sem Alžingi getur mögulega nżtt til žess aš samžykkja mįlshöfšun gegn rįšherra ķ samręmi viš nefnt įkvęši rįšherraįbyrgšarlaga.
    Žingmannanefndinni ber hins vegar ekki aš taka afstöšu ķ mįlum sem rannsóknarnefndin sendir rķkissaksóknara um ętlaša refsiverša hįttsemi einstakra manna eša ķ mįlum sem tilkynnt eru forstöšumönnum eša rįšuneytum um ętluš brot opinberra starfsmanna ķ starfi.

Vinna žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin hefur fundaš alls 54 sinnum frį upphafi starfa sinna žann 15. janśar 2010. Hśn hefur fjallaš um öll bindi skżrslunnar, tekiš saman śtdrętti śr efnisumfjöllun hvers bindis žar sem helstu nišurstöšur rannsóknarnefndarinnar śr hverju bindi koma fram. Žį hefur žingmannanefndin lagt sjįlfstętt mat į nišurstöšur rannsóknarnefndarinnar og sett fram įlyktanir sķnar ķ lok umfjöllunar um hvert bindi. Enn fremur hefur nefndin tekiš afstöšu til rįšherraįbyrgšar samkvęmt hlutverki sķnu ķ 6. mgr. 15. gr. laga um rannsóknarskżrsluna og vķsast um žį umfjöllun til nišurstöšu nefndarinnar um rįšherraįbyrgš.
    Meš nefndinni störfušu fjölmargir starfsmenn į skrifstofu Alžingis auk žess sem hśn leitaši sérfręšiašstošar hjį Bryndķsi Hlöšversdóttur, deildarforseta lagadeildar Hįskólans į Bifröst, dr. Ragnhildi Helgadóttur, prófessor viš lagadeild Hįskólans ķ Reykjavķk, Jónatan Žórmundssyni lagaprófessor, Sigrķši J. Frišjónsdóttur, vararķkissaksóknara og Boga Nilssyni, fyrrverandi rķkissaksóknara. Į fund nefndarinnar kom rannsóknarnefnd Alžingis, ž.e. žau Pįll Hreinsson hęstaréttardómari, Tryggvi Gunnarsson umbošsmašur Alžingis og Sigrķšur Benediktsdóttir hagfręšingur. Žį komu žau Vilhjįlmur Įrnason prófessor og Salvör Nordal śr vinnuhópi um sišferši og starfshętti. Auk žess kom nefnd forsętisrįšherra um višbrögš stjórnsżslunnar viš skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis, ž.e. žau Gunnar Helgi Kristinsson prófessor, Kristķn Benediktsdóttir hdl. og Ómar H. Kristmundsson prófessor. Aš auki Ragnhildur Arnljótsdóttir, rįšuneytisstjóri forsętisrįšuneytis, Gunnar Björnsson frį starfsmannaskrifstofu fjįrmįlarįšuneytis, Róbert Spanó prófessor, Ragnar Önundarson višskiptafręšingur og Andri Įrnason, hęstaréttarlögmašur. Kann nefndin žeim bestu žakkir fyrir faglega og góša ašstoš. Einnig hefur nefndin notiš ašstošar ašallögfręšings Alžingis varšandi żmis lögfręšileg atriši sem og mįlefni er snerta žingiš sérstaklega. Aš auki unnu Žorgeršur Einarsdóttir, prófessor ķ kynjafręši, og Gyša Margrét Pétursdóttir, doktor ķ kynjafręši, višauka viš skżrsluna um greiningu į skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis śt frį kynjafręšilegu sjónarhorni. Greinargerš Bryndķsar Hlöšversdóttur um hlutverk og starfshętti Alžingis ķ ljósi skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis er einnig birt ķ višauka. Žį hefur nefndin notiš ómetanlegrar ašstošar nefndasvišs Alžingis sem veršur seint fullžökkuš.
    Nefndinni bįrust nokkur erindi en finna mį yfirlit yfir žau ķ fylgiskjölum meš skżrslunni auk žess sem minnst er į žau ķ nešanmįlsgreinum viš texta skżrslunnar žar sem žaš į viš. Žį sendi žingmannanefndin bréf og upplżsingabeišnir, m.a. til Sešlabanka Ķslands, forsętisrįšuneytis og Žjóšskjalasafns. Aš auki sendi žingmannanefndin bréf til rįšherra sem sįtu ķ rķkisstjórn frį janśar 2007 til stjórnarslitanna ķ febrśar 2009. Meš bréfunum vildi nefndin veita rįšherrunum fyrrverandi tękifęri til aš senda athugasemdir, upplżsingar eša svör viš nišurstöšum ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar. Žeir ašilar sem fengu bréf eru eftirtaldir: Įrni M. Mathiesen, Björgvin G. Siguršsson, Björn Bjarnason, Einar K. Gušfinnsson, Geir H. Haarde, Gušlaugur Žór Žóršarson, Gušni Įgśstsson, Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir, Jóhanna Siguršardóttir, Jón Siguršsson, Jónķna Bjartmarz, Kristjįn L. Möller, Magnśs Stefįnsson, Siv Frišleifsdóttir, Sturla Böšvarsson, Valgeršur Sverrisdóttir, Žorgeršur Katrķn Gunnarsdóttur, Žórunn Sveinbjarnardóttir og Össur Skarphéšinsson. Bįrust nefndinni svarbréf frį öllum ašilum nema Birni Bjarnasyni, Magnśsi Stefįnssyni og Gušlaugi Žór Žóršarsyni. Žingmannanefndin sendi 14. maķ 2010 bréf til setts saksóknara og vakti athygli hans į umfjöllun um vanrękslu ķ starfi fyrrverandi sešlabankastjóra og fyrrverandi forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins, sbr. umfjöllun ķ köflum 21.5.5. og 21.5.6. ķ 7. bindi. Settur saksóknari sendi nefndinni svarbréf sitt 7. jśnķ 2010 žar sem fariš var yfir afstöšu embęttisins.

Efni skżrslu žingmannanefndarinnar.
    Ķ fyrsta kafla skżrslunnar eru inngangsorš. Ķ öšrum kafla greinir frį meginnišurstöšum žingmannanefndarinnar, flokkušum eftir mįlefnasvišum, og tillögum um hvaša rannsóknir og śttektir eigi aš rįšast ķ. Ķ žrišja kafla er tillaga til žingsįlyktunar um helstu lęrdóma, lagabreytingar og tillögur aš rannsóknum og śttektum. Ķ fjórša kafla er śtdrįttur žingmannanefndarinnar śr skżrslu rannsóknarnefndarinnar, samandregnar įlyktanir og nišurstöšur rannsóknarnefndarinnar og nišurstöšur žingmannanefndarinnar. Fjöldi nešanmįlsgreina er ķ skżrslunni og er meš žeim vķsaš til višeigandi blašsķšna og umfjöllunar ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar. Ķ višauka eru żmis gögn. Umfjöllun nefndarinnar um rįšherraįbyrgš er aš finna į öšrum žingskjölum sem śtbżtt er samhliša skżrslu žessari.
    Žingmannanefndin vill ķ lokin geta žess aš skżrsla rannsóknarnefndarinnar stendur sem sjįlfstętt verk, hlutverk žingmannanefndarinnar er aš draga lęrdóma af efni hennar og benda į leišir til śrbóta.

2. Meginnišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.

    Hér į eftir fara meginnišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar um skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis og er žeim skipt ķ kafla er varša Alžingi, fjįrmįlafyrirtęki, eftirlit, stjórnsżslu og sišferši og samfélag. Jafnframt eru tilgreindar žęr rannsóknir, śttektir og lagabreytingar sem žingmannanefndin telur žörf į.

2.1    Alžingi.
    Ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis er sett fram gagnrżni į störf og starfshętti Alžingis sem mikilvęgt er aš bregšast viš. Meginnišurstöšur žingmannanefndarinnar varšandi Alžingi eru žęr aš auka žurfi sjįlfstęši žingsins gagnvart framkvęmdarvaldinu, leggja beri meiri įherslu į eftirlitshlutverk žingsins og auka fagmennsku viš undirbśning löggjafar.
    Žingmannanefndin telur brżnt aš Alžingi taki starfshętti sķna til endurskošunar, verji og styrki sjįlfstęši sitt og marki skżr skil į milli löggjafarvaldsins og framkvęmdarvaldsins. Alžingi į ekki vera verkfęri ķ höndum framkvęmdarvalds og oddvitaręšis.
    Žingmannanefndin telur fulla įstęšu til aš taka alvarlega gagnrżni ķ umfjöllun vinnuhóps um sišferši um ķslenska stjórnmįlamenningu og leggur įherslu į aš draga verši lęrdóm af henni.2 Alžingi į aš vera vettvangur umręšu sem tekur miš af almannahagsmunum. Góš stjórnmįlaumręša nęst fram meš žvķ aš lįta andstęš sjónarmiš mętast žar sem byggt er į stašreyndum og mįlin eru krufin til mergjar. Ķslensk stjórnmįl hafa ekki nįš aš žroskast nęgilega ķ samręmi viš žaš. Stjórnmįlaumręšur į Alžingi hafa einkennst um of af kappręšum og įtökum og žvķ žarf aš efla góša rökręšusiši į Alžingi. Mikilvęgt er aš Alžingi ręki umręšuhlutverk sitt og sé vettvangur lżšręšislegra og mįlefnalegra skošanaskipta.
    Alžingismönnum ber aš sżna hugrekki, heišarleika og festu ķ störfum sķnum. Brżnt er aš Alžingi og alžingismenn endurheimti traust žjóšarinnar meš oršum sķnum og athöfnum.

    Žingmannanefndin leggur til ķ ljósi nišurstašna rannsóknarnefndar Alžingis aš sett verši įkvęši ķ stjórnarskrį um hlutverk Alžingis.
    Žingmannanefndin telur rétt aš alžingismenn setji sér sišareglur.
    Žingmannanefndin telur aš styrkja beri eftirlitshlutverk žingsins, rétt žingmanna til upplżsinga, ašgengi aš faglegri rįšgjöf og stöšu stjórnarandstöšunnar į Alžingi sem gegnir žar mikilvęgu ašhaldshlutverki. Alžingi verši gefin įrleg skżrsla um framkvęmd žingsįlyktana og mįla sem Alžingi vķsar til rķkisstjórnarinnar. Jafnframt leggur žingmannanefndin til aš sett verši almenn lög um rannsóknarnefndir.
    Žingmannanefndin telur aš endurskoša žurfi nefndaskipan og störf fastanefnda Alžingis meš žaš aš markmiši aš gera žęr skilvirkari. Nefndaskipan žingsins taki miš af žörfum žingsins en ekki skipulagi Stjórnarrįšsins, og reglur um opna nefndarfundi verši fęršar ķ žingsköp.
    Žingmannanefndin telur aš taka žurfi til endurskošunar žaš verklag sem tķškast hefur viš framlagningu stjórnarfrumvarpa meš žaš aš markmiši aš auka sjįlfstęši žingsins gagnvart framkvęmdarvaldinu. Ķ žvķ samhengi leggur nefndin til aš rķkisstjórn verši gert aš leggja fram stjórnarfrumvörp meš góšum fyrirvara žannig aš žingmönnum gefist gott rįšrśm til aš taka žau til faglegrar skošunar, upplżstrar mįlefnalegrar umręšu og afgreišslu.
    Žingmannanefndin leggur sérstaka įherslu į aš settar verši skżrar reglur um innleišingu EES-gerša sem tryggi m.a. góš vinnubrögš og vandašar žżšingar į EES-geršum. Įstęša er til aš skoša vandlega hvort Alžingi setji į fót sérstaka nefnd sem hefur žaš hlutverk aš rżna allar EES-geršir sem lagšar eru fyrir Alžingi til innleišingar. Nżta žarf betur žęr heimildir aš lögum sem tiltękar eru til aš ašlaga EES-gerširnar aš ķslenskum veruleika, einkum meš tilliti til smęšar landsins.
    Žingmannanefndin leggur til aš stofnuš verši sjįlfstęš rķkisstofnun sem starfi į vegum Alžingis og hafi žaš hlutverk aš meta og gefa śt spįr fyrir efnahagslķfiš į sama hįtt og Žjóšhagsstofnun gerši til 1. jślķ 2002.
    Žingmannanefndin leggur til aš į vegum Alžingis fari fram endurskošun į lögum um rįšherraįbyrgš og landsdóm.
    Žingmannanefndin gerir žaš aš tillögu sinni aš įkvešinni žingnefnd verši fališ aš hafa eftirlit meš žeim śrbótum į löggjöf sem lagt er til ķ skżrslu žessari aš verši hrundiš ķ framkvęmd. Mišaš skal viš aš śrbótum į löggjöf sé lokiš fyrir žinglok įriš 2012.
    Žingmannanefndin vekur sérstaka athygli į aš forseti Alžingis hefur nżlega kynnt frumvarp til breytingar į lögum um žingsköp Alžingis.3 Er ķ žvķ frumvarpi m.a. gert rįš fyrir breytingum į nefndaskipan og eflingu eftirlitshlutverks Alžingis.
    Žingmannanefndin leggur įherslu į aš nišurstöšur žingmannanefndarinnar um skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis og skżrsla vinnuhóps um eftirlitshlutverk og starfshętti Alžingis frį haustinu 20094 verši lagšar til grundvallar viš endurskošun į lögum um žingsköp Alžingis.

2.2    Fjįrmįlafyrirtęki.
    Ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis kemur fram hörš gagnrżni į starfsemi fjįrmįlafyrirtękja. Žingmannanefndin telur aš stjórnendur og ašaleigendur fjįrmįlafyrirtękjanna beri mesta įbyrgš į fjįrmįlahruninu. Ljóst er aš fjįrmįlastarfsemi į Ķslandi einkenndist aš verulegu leyti af slęmum višskiptahįttum og vanviršingu viš lög og reglur sem m.a. kom fram ķ hįttalagi eigenda og stjórnenda gagnvart eftirlitsstofnunum og stjórnvöldum.
    Žingmannanefndin bendir į aš starfsemi fjįrmįlafyrirtękja er ekki eins og hver annar fyrirtękjarekstur. Samfélagiš veršur aš geta treyst žvķ aš stjórnendum og eigendum fjįrmįlafyrirtękja sé treystandi fyrir almannafé. Ķ alžjóšlegum višmišum er lögš höfušįhersla į aš eigendur og stjórnendur hafi ekki ašeins naušsynlega žekkingu į starfseminni, heldur aš žeir hafi til aš bera sterka dómgreind og séu kunnir aš heišarleika. Įstęšan er ekki hvaš sķst allar žęr freistingar sem fylgja fjįrmįlafyrirtękjum vegna greišs ašgangs aš fjįrmagni. Žetta er hinn svokallaši freistnivandi sem eigendur og stjórnendur ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja viršast ekki hafa rįšiš viš.
    Ljóst mį vera af skżrslu rannsóknarnefndarinnar aš fjölmargt ķ starfsemi bankanna hafi leitt til verulegs tjóns fyrir almenning og hluthafa. Mį žar nefna aš gengisįhętta bankanna hafi veriš flutt yfir į višskiptavini og žar meš breytt ķ skuldaraįhęttu. Žį er gagnrżnisvert hvernig bankarnir köllušu fram óešlilega eftirspurn eftir hlutabréfum ķ sjįlfum sér og gįfu meš žvķ misvķsandi upplżsingar um eftirspurn. Žį įtelur žingmannanefndin haršlega misnotkun bankanna į peningamarkašssjóšum.
    Žaš er mat žingmannanefndarinnar aš stjórnendur og eigendur ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja hafi skort tilfinningu fyrir jafnt sišferšislegri sem samfélagslegri įbyrgš. Dęmi um žaš er įkvöršun stjórnenda Landsbankans um stofnun śtibśs ķ Hollandi (Icesave), vķštęk krosseignatengsl, veršbréfavišskipti viš stęrstu eigendur og lįnveitingar til žeirra, lįn til starfsmanna og fleiri til kaupa į eigin bréfum og lagasnišganga.
    Žingmannanefndin bendir į aš rannsóknarnefndin sendi fjölda tilkynninga um mįl žar sem grunur lék į um refsiverša hįttsemi tengda starfsemi fjįrmįlafyrirtękja til sérstaks saksóknara į grundvelli 14. gr. laga nr. 142/2008.

    Ķ ljósi nišurstašna rannsóknarnefndar Alžingis leggur žingmannanefndin til aš marka žurfi opinbera stefnu um fjįrmįlamarkašinn og aš ķ henni komi fram skżr framtķšarsżn um hvers konar fjįrmįlamarkašur eigi aš vera hér į landi. Slķk opinber stefna styrkir tilgang og markmiš löggjafarinnar og eykur skilning og viršingu fyrir žeim reglum sem gilda um fjįrmįlamarkašinn. Naušsynlegt er aš löggjöf um fjįrmįlafyrirtęki og kauphallir verši endurskošuš.
    Žingmannanefndin įlyktar aš naušsynlegt sé aš stefnumótun fari fram um hvers konar fjįrmįlakerfi samrżmist stęrš og žörfum žjóšarbśsins, hvert eigi aš vera hlutverk rķkisins ķ rekstri fjįrmįlafyrirtękja til framtķšar, fyrirkomulag innstęšutrygginga, innleišingu EES- gerša og ašlögun aš ķslenskum ašstęšum og eftirlit meš fjįrmįlafyrirtękjum.
    Žingmannanefndin telur sérlega mikilvęgt aš tekin verši afstaša til žess hvort ašskilja eigi innlįnsstofnanir og fjįrfestingarbanka og innlenda og erlenda starfsemi sem samstęšu félaga.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš styrkja löggjöf um veršbréfasjóši, fjįrfestingarsjóši og fagfjįrfestasjóši. Viš žį endurskošun ber sérstaklega aš lķta til kynningar- og fjįrfestingarstarfsemi, óhęši gagnvart móšurfélögum, hlutfallsstęršar mišaš viš markaš til fjįrfestinga, lausafjįr- og įhęttustżringar, fyrirkomulags launamįla starfsmanna og eftirlits Fjįrmįlaeftirlitsins meš starfsemi žeirra.
    Viš endurskošun į löggjöf telur žingmannanefndin aš sérstaka įherslu žurfi aš leggja į eftirtalin atriši: Lögfesta veršur reglur um skjalagerš, tryggingar og lįnveitingar til eignarhaldsfélaga. Takmarka veršur heimildir forstjóra fjįrfestingarfélaga til aš stunda fjįrfestingar į eigin vegum. Skżra veršur reglur um eigiš fé til aš takmarka įhęttu. Skżra žarf heimildir til aš gera framvirka samninga. Setja veršur skoršur viš samžjöppun įhęttu ķ ķslenska fjįrmįlakerfinu. Skylda veršur fjįrmįlafyrirtęki til aš setja sér reglur og birta upplżsingar um gjafir, kostun og styrki. Styrkja žarf lagagrundvöll innra eftirlits fjįrmįlafyrirtękja og ašgengi žeirra aš Fjįrmįlaeftirlitinu. Herša ber reglur um tengda ašila og skżra reglur um skrįningu į eignarhaldi.
    Žingmannanefndin telur athugandi hvort Fjįrmįlaeftirlitiš eigi aš hafa virkar valdheimildir til aš skipta śt stjórn, stjórnendum og ytri endurskošendum fjįrmįlafyrirtękja ef įhęttustżring og rekstur eftirlitsskylds ašila er meš žeim hętti aš hagsmunum innstęšueiganda og annarra lįnardrottna er stefnt ķ hęttu.
    Žingmannanefndin bendir į veika stöšu starfsmanna fjįrmįlafyrirtękja ķ žeim tilvikum žar sem samningsstaša žeirra um starfskjör hafi aš žvķ viršist fališ ķ sér žvingun til žess aš taka viš og nżta sér kaupréttarsamninga. Žvķ leggur žingmannanefndin til aš óheimilt verši aš lįna starfsmönnum fé til kaupa į hlutabréfum meš veši ķ bréfunum. Žį telur žingmannanefndin aš lögbinda eigi įkvęši sem setja strangari skoršur viš žvķ aš fyrirkomulag launa- og lķfeyrisgreišslna til starfsmanna fjįrmįlafyrirtękja leiši til aukinnar įhęttusękni ķ rekstri žeirra.
    Žingmannanefndin telur stjórnendur Landsbankans bera mesta įbyrgš į alvarlegum afleišingum Icesave-reikninganna sem įttu rķkan žįtt ķ hruni fjįrmįlakerfisins į Ķslandi og žaš hafi veriš įmęlisvert aš hefja og halda įfram söfnun innlįna frį almenningi į nżjum mörkušum. Sżnt er aš stjórnendur Landsbanka Ķslands hafi ekki stżrt bankanum af žeirri įbyrgš sem ętlast hefši mįtt til og ekki hafi gętt samfélagslegrar įbyrgšar ķ störfum žeirra.
    Žingmannanefndin telur aš žaš kerfi innstęšutrygginga sem innleitt var hér į landi eftir ESB-tilskipunum 94/19/EB og 97/9/EB hafi haft aš geyma žekkta veikleika sem fólust m.a. ķ žvķ aš ekki var tekiš į śtfęrslu lįnaheimilda tryggingarsjóša. Viš innleišingu geršarinnar į Ķslandi viršist enginn hafa hugleitt hvernig bregšast skyldi viš göllum ķ tilskipununum.
    Žingmannanefndin telur gagnrżnisvert aš ekki hafi veriš brugšist viš breytingum sem uršu į hlutfalli gjaldeyris ķ Tryggingarsjóši innstęšueigenda og fjįrfesta meš stofnun reikninga ķ erlendum gjaldeyri. Žingmannanefndin telur ešlilegt aš innborganir ķ sjóšinn taki miš af skuldbindingum hans og mismunandi įhęttu. Žį er naušsynlegt aš afmarka skżrar til hvaša innstęšna trygging Tryggingarsjóšs taki og mikilvęgt aš neytendur geti kynnt sér žaš į einfaldan hįtt.
    Žingmannanefndin telur tengsl višskiptarįšuneytis og Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta gagnrżnisverš. Er žaš mat nefndarinnar aš ekki sé forsvaranlegt aš starfsmenn rįšuneyta taki sęti ķ stjórnum stofnana sem sęta eftirliti viškomandi rįšuneytis. Ķhuga žurfi gaumgęfilega skipan stjórnar sjóšsins, einkum meš tilliti til hagsmuna innstęšueigenda.
    Žingmannanefndin leggur til aš skošaš verši hvort festa eigi ķ sessi aš innlįn séu forgangskröfur viš žrot fjįrmįlafyrirtękis, sbr. 102. gr. laga nr. 161/2002.

2.3    Eftirlitsašilar.
    Marghįttuš gagnrżni kemur fram į eftirlitsstofnanir fjįrmįlamarkašar ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis. Žingmannanefndin telur ljóst aš eftirlitsstofnanir hafi brugšist. Rķk tilhneiging var til aš tślka valdheimildir žröngt og nżta žęr ekki. Vettvangsathuganir žekktust varla, athugasemdum regluvarša og innri endurskošenda var ekki fylgt eftir og eftirlitsašilar höfšu litla sem enga yfirsżn yfir kerfisįhęttuna ķ fjįrmįlakerfinu. Bönkum var aušveldaš aš fara sķnu fram og snišganga reglur og stjórnvöld og jafnvel eru žess dęmi aš alvarleg brot į lögum sęttu ekki kęru til valdstjórnar.
    Ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis kemur fram aš vinnu endurskošenda fjįrmįlafyrirtękja hafi veriš verulega įbótavant. Žaš er mat žingmannanefndarinnar, meš hlišsjón af skżrslu rannsóknarnefndarinnar, aš regluveršir og innri og ytri endurskošendur hafi brugšist eftirlitsskyldu sinni og beri mikla įbyrgš į aš slęmir višskiptahęttir bankanna og vanviršing viš lög og reglur hafi fengiš aš višgangast jafnlengi og raun bar vitni. Žį er alvarlegt aš endurskošendur viršast ekki hafa rętt orsakir og afleišingar hrunsins og aškomu löggiltra endurskošenda ķ sķnum ranni.
    Žį įtelur žingmannanefndin aš ekkert mat hafi fariš fram af hįlfu ķslenskra eftirlitsašila į fjįrmögnunarleišum bankanna og hvaša įhętta kynni aš fylgja žeim fyrir fjįrmįlakerfi Ķslands. Žingmannanefndin gagnrżnir sérstaklega aš Sešlabanki Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitiš hafi ekki kallaš eftir formlegum įętlunum og ašgeršum um flutning erlendra innlįnsreikninga frį śtibśi yfir ķ dótturfélag.
    Žingmannanefndin gagnrżnir haršlega žį įkvöršun bankastjórnar Sešlabanka Ķslands aš žekkjast ekki boš breska sešlabankans ķ aprķl 2008 um aš ašstoša Ķslendinga viš aš minnka bankakerfiš. Um voriš var žaš mat bankastjóra erlendra sešlabanka aš umfang vanda ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja vęri oršiš slķkt aš žaš yrši ekki leyst meš fyrirgreišslu sem erlendir sešlabankar gętu veitt. Eini möguleikinn vęri aš leita til Alžjóšagjaldeyrissjóšsins um ašstoš og minnka bankakerfiš.
    Žį telur žingmannanefndin žaš gagnrżnisvert aš Sešlabankinn hafi veitt vķštęk vešlįn įn višeigandi trygginga žegar hann gerši sér grein fyrir veikleikum fjįrmįlafyrirtękjanna. Lįn til fjįrmįlafyrirtękja meš veši ķ skuldabréfum og vķxlum žeirra nįmu um 300 milljöršum kr. ķ október 2008 og leiddu til tęknilegs gjaldžrots bankans ķ október 2008.
    Žaš er mat žingmannanefndarinnar aš Sešlabanki Ķslands hafi ekki haft nęgar upplżsingar til aš meta stöšu Glitnis rétt žegar bankastjórnin lagši til viš rķkisstjórnina aš Glitnir yrši keyptur. Žvķ veršur ekki séš aš Sešlabankinn hafi haft forsendur til aš meta hvort forsvaranlegt vęri aš eyša 600 milljónum evra ķ kaup į 75% hlut ķ Glitni.
    Bankastjórn Sešlabanka Ķslands hafši frį nóvember 2007 verulegar įhyggjur af stöšu bankanna. Žrįtt fyrir žaš var žeim įhyggjum ašeins komiš į framfęri meš óformlegum hętti og žannig fór ekki saman mat bankans į hinni alvarlegu stöšu og rökrétt višbrögš og tillögur byggšar į žvķ mati. Žingmannanefndin telur aš mikiš hafi skort į aš samskipti į milli bankastjórnar Sešlabankans og stjórnvalda hafi veriš ešlileg og ķ samręmi viš góša stjórnsżslu.

    Ķ ljósi nišurstašna rannsóknarnefndar Alžingis leggur žingmannanefndin til aš gerš verši stjórnsżsluśttekt į Fjįrmįlaeftirlitinu og Sešlabanka Ķslands ķ žeim tilgangi aš bęta, skżra og efla žęr réttarheimildir sem liggja til grundvallar starfrękslu fjįrmįlafyrirtękja, valdheimildum eftirlitsstofnana og upplżsingaflęši į milli eftirlitsstofnana og fagrįšherra.
    Žingmannanefndin telur naušsynlegt aš skżrar verši kvešiš į um hvaša stofnun hafi žaš hlutverk aš hafa heildaryfirsżn yfir kerfisįhęttu, fjįrmįlalegan stöšugleika og įbyrgš į aš samręma višbrögš stjórnvalda viš mögulegu fjįrmįlaįfalli. Žvķ telur žingmannanefndin mikilvęgt aš skżrš verši verkaskipting og samvinna Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabanka Ķslands til aš styrkja eftirlit meš fjįrmįlamarkaši og fjįrmįlalegum stöšugleika. Einnig verši aš huga aš žvķ hvernig eftirliti meš tryggingafélögum, lķfeyrissjóšum og veršbréfavišskiptum verši best sinnt ķ framtķšinni meš hagsmuni almennings ķ huga.
    Žingmannanefndin telur ķ ljósi nišurstašna rannsóknarnefndar Alžingis aš endurskoša žurfi lög um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi, nr. 87/1998 (ž.e. lög um Fjįrmįlaeftirlitiš), lög um Sešlabanka Ķslands, nr. 36/2001, og önnur lög um eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi.
    Žingmannanefndin leggur til aš višskiptanefnd Alžingis verši fališ aš hafa forgöngu um endurskošun į lögum nr. 79/2008, um endurskošendur. Til grundvallar žeirri vinnu fari fram į vegum Alžingis ķtarleg śttekt į störfum ytri endurskošenda fram aš hruni bankanna ķ október 2008. Žį verši einnig hafšar til hlišsjónar žęr breytingar sem geršar voru į lagaumhverfi endurskošenda ķ Bandarķkjunum meš hinum svoköllušu Sarbanes-Oxley-lögum.5
    Žingmannanefndin telur aš endurskoša žurfi lög og reglur um innri og ytri endurskošendur, regluverši, bókhald og reikningsskil. Markmiš endurskošunarinnar ętti aš vera aš herša į įbyrgš, upplżsingaskyldu og verklagi, styrkja sjįlfstęši og efla tengsl viš opinberar eftirlitsstofnanir.
    Žingmannanefndin telur aš skżra žurfi og efla lög og reglur um störf og hlutverk endurskošenda fyrirtękja, m.a. til žess aš bęta starfsskilyrši og efla frumkvęšisskyldu žeirra viš endurskošun.
    Žingmannanefndin telur aš tryggja žurfi formfestu ķ samskiptum Sešlabanka Ķslands viš ašrar stofnanir, rķkisstjórn og einkaašila.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš lęrdómur verši dreginn af žeirri afstöšu Sešlabankans aš greina ekki įhęttuna af aukningu vešlįna fjįrmįlafyrirtękja og sporna ekki viš vešsetningu ķ skuldabréfum žeirra. Naušsynlegt er aš lögfesta formskilyrši mešferšar beišna um lįn til žrautavara. Herša žarf reglur um framkvęmd lausafjįreftirlits meš erlendum gjaldmišlum hjį fjįrmįlafyrirtękjum.
    Žingmannanefndin leggur įherslu į aš įvallt verši tryggt aš Fjįrmįlaeftirlitiš geti sinnt eftirlitshlutverki sķnu ķ samręmi viš stęrš fjįrmįlamarkašarins į hverjum tķma. Svo viršist sem stjórnendur eftirlitsstofnana hafi ekki haft yfirsżn yfir žęr heimildir sem žeim voru fengnar meš lögum. Nišurstöšur rannsóknarnefndar Alžingis sżna glöggt aš skerpa veršur alla verkferla Fjįrmįlaeftirlitsins og brżnt er aš eftirlitiš beiti valdheimildum sķnum af hugrekki og festu. Žegar brżnir hagsmunir eru ķ hśfi ķ hrašri framvindu mįla žurfa eftirlitsstofnanir aš hafa svigrśm til athafna en fjįrmįlafyrirtęki, einstaklingur eša lögašili sem eftirlit er haft meš veršur aš geta kęrt og įfrżjaš įn žess aš žaš hindri framgang mįlsins.
    Žingmannanefndin telur brżnt aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi yfir öflugri upplżsingatękni aš rįša ķ starfsemi sinni, svo sem til rafręns eftirlits. Starfsemi Fjįrmįlaeftirlitsins žarf aš vera rekjanleg og jafnframt žarf aš vera tryggt aš stofnunin sęti reglubundnu stjórnsżslulegu eftirliti og endurskošun. Žingmannanefndin leggur til aš hjį stofnuninni verši komiš į skilvirku upplżsingakerfi um krosseignatengsl žannig aš yfirsżn nįist yfir eignarhald, skyldleika og fjįrhagsleg og stjórnunarleg tengsl.
    Žingmannanefndin leggur til aš Fjįrmįlaeftirlitiš skilgreini hugtakiš „góšir višskiptahęttir“ skżrt ķ tilmęlum sķnum og aš vafi verši tślkašur almenningi ķ hag. Žį er mikilvęgt aš efla til muna reglur um lausafjįreftirlit, įlagspróf og mat į eigin fé, flokkun įhęttu, upplżsingar um tryggingar og višskipti eigin deilda og aš samskipti stofnunarinnar viš innri og ytri endurskošendur og regluverši séu ķ föstum skoršum.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš ķtreka įbyrgš fagrįšherra į eftirliti meš störfum Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabanka Ķslands. Rįšherra ber aš tryggja aš stofnanirnar sinni hlutverki sķnu og Alžingi ber aš hafa eftirlit meš rįšherrum.
    Žingmannanefndin bendir į aš rannsóknarnefnd Alžingis komst aš žeirri nišurstöšu aš sešlabankastjórar og forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins hafi sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.
    Žingmannanefndin sendi bréf til setts saksóknara 14. maķ 2010 og vakti athygli hans į umfjöllun um vanrękslu fyrrverandi sešlabankastjóra og fyrrverandi forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins ķ starfi. Settur saksóknari sendi nefndinni svarbréf sitt 7. jśnķ 2010 žar sem fariš var yfir afstöšu embęttisins til mįlsins. Nišurstaša setts saksóknara var aš umfjöllunarefni og įlyktanir rannsóknarnefndarinnar gęfi aš svo stöddu ekki tilefni til aš efna til sakamįlarannsókna į hendur sešlabankastjórunum eša forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins.
    Žingmannanefndin vill geta žess aš rannsóknarnefnd Alžingis hefur į grundvelli 14. gr. laga nr. 142/2008 séš įstęšu til žess aš senda sérstökum saksóknara beišni um aš rannsakaš verši hvort endurskošendur žeirra fjįrmįlafyrirtękja sem féllu haustiš 2008 og ķ upphafi įrs 2009 hafi brotiš starfsskyldur sķnar viš endurskošun fyrirtękjanna žannig aš refsingu varši.

2.4    Stjórnsżsla.
    Žaš er mat žingmannanefndarinnar aš skżrsla rannsóknarnefndar Alžingis sé įfellisdómur yfir ķslenskri stjórnsżslu, verklagi hennar og skorti į formfestu jafnt ķ rįšuneytum sem sjįlfstęšum stofnunum sem undir rįšuneytin heyra. Svo viršist sem ašilar innan stjórnsżslunnar telji sig ekki žurfa aš standa skil į įkvöršunum sķnum og axla įbyrgš, eins og fram kemur ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar. Vegna smęšar samfélagsins skiptir formfesta, skrįning upplżsinga, verkferlar, tķmamörk og skżr įbyrgšarsviš enn meira mįli en ķ stęrri samfélögum. Ķ ljós kemur aš upplżsingaskylda rįšuneyta og stofnana, innbyršis og śt į viš, viršist ekki hafa veriš virk né heldur frumkvęšisskylda, gagnsęi og rekjanleiki.
    Žingmannanefndin telur aš skortur į višlagaundirbśningi stjórnvalda til aš verja fjįrmįlakerfi landsins og ašra grundvallarhagsmuni rķkis og žjóšar sé afar gagnrżnisveršur og į engan hįtt ķ samręmi viš žaš hvernig žjóšir meš žróaša fjįrmįlamarkaši og stjórnsżslu ęttu almennt aš haga starfshįttum sķnum. Verk- og įbyrgšarsviš samrįšshóps um fjįrmįlastöšugleika var óljóst, heildaryfirsżn var engin og mat og greining į ašstęšum lį ekki fyrir. Žess vegna m.a. voru ķslensk stjórnvöld vanbśin til aš męta žeirri yfirvofandi hęttu sem ķslenska bankakerfiš stóš frammi fyrir.
    Oddvitaręšiš og verklag žess sem tķškast hefur ķ ķslenskum stjórnmįlum undanfarna įratugi dregur śr samįbyrgš, veikir fagrįšherra og Alžingi og dęmi eru um aš mikilvęgar įkvaršanir hafi veriš teknar įn umręšna ķ rķkisstjórn. Slķkt verklag er óįsęttanlegt. Ljóst er aš rįšherraįbyrgšarkešjan slitnaši eša aflagašist ķ ašdraganda hrunsins og rįšherrar gengu į verksviš hver annars, t.d. žegar fagrįšherrar voru ekki bošašir į fundi um mįlefni sem heyršu undir žeirra įbyrgšarsviš. Įbyrgš og eftirliti fagrįšherra meš sjįlfstęšum stofnunum sem undir rįšuneyti žeirra heyršu virtist verulega įbótavant.

    Ķ ljósi nišurstašna rannsóknarnefndar Alžingis telur žingmannanefndin mikilvęgt aš rįšist verši hiš fyrsta ķ endurskošun į stjórnsżslulögum, upplżsingalögum og lögum um Stjórnarrįš Ķslands.
    Žingmannanefndin telur aš gera verši breytingar į lögum og reglum žannig aš komiš verši ķ veg fyrir aš einstakir rįšherrar gangi inn į valdsviš og įbyrgšarsviš annarra rįšherra. Skarist valdsviš tveggja eša fleiri rįšherra ber žeim meš formlegum hętti aš hafa samvinnu um žau vinnubrögš sem višhöfš skulu hverju sinni žannig aš įvallt sé ljóst į įbyrgšarsviši hvers žeirra er starfaš. Žingmannanefndin ķtrekar įbyrgš fagrįšherra į eftirliti meš störfum Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitsins.
    Viš endurskošun laga um Stjórnarrįš Ķslands telur žingmannanefndin mikilvęgt aš fram komi hvaša reglur eigi aš gilda um pólitķska starfsmenn rįšherra. Žį verši verklag innan rįšuneyta samręmt sem og skrįning samskipta og skżrt sé meš hvaša hętti rįšuneyti hafi eftirlit meš žeim sjįlfstęšu stofnunum sem undir žau heyra.
    Žingmannanefndin leggur sérstaka įherslu į aš settar verši skżrar reglur um innleišingu EES-gerša, tekiš verši tillit til sérstöšu landsins og vandaš verši betur til žżšinga geršanna.
    Jafnframt er naušsynlegt aš skżrt verši hvaša stofnun sé ętlaš žaš hlutverk aš hafa heildaryfirsżn yfir kerfisįhęttu, fjįrmįlalegan stöšugleika og bera įbyrgš į aš samręma višbrögš. Skerpa žarf į verkaskiptingu stofnana rķkisins og afmarka betur skyldur einstakra stofnana og embęttismanna. Žį bendir žingmannanefndin į aš brżnt er aš ķ rįšuneytum sé til stašar sś fagžekking og reynsla sem naušsynleg er til aš sinna žeim verkefnum sem rįšuneytum ber. Aš mati žingmannanefndarinnar er brżnt aš ętķš sé rįšiš ķ stöšu embęttismanna į faglegum forsendum.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš stofnašur verši samrįšsvettvangur fjįrmįlarįšuneytis, Alžingis, stofnana rķkisins, sveitarfélaga og Sešlabankans um efnahagsmįl og aš hlutverk slķks vettvangs verši lögfest. Žar verši unnt aš setja fram tillögur aš formlegum hagstjórnarreglum sem hafi žaš aš markmiši aš jafna hagsveiflur. Forsętisrįšuneytiš beri įbyrgš į stofnun samrįšsvettvangsins.
    Žingmannanefndin telur aš formleg og vönduš stjórnsżsla sé sérstaklega mikilvęg, einkum ķ ljósi smęšar samfélagsins. Nefndin telur aš verulega skorti į aš starfshęttir innan rķkisstjórnar, rįšuneyta og stofnana uppfylli nśtķmakröfur um formlega og opna stjórnsżslu. Eitt gleggsta dęmiš um formleysi stjórnsżslunnar sé atburšarįsin svonefnda Glitnishelgi, ž.e. 25.–27. september 2008. Leggja žarf enn rķkari įherslu į formfestu viš töku įkvaršana og innleiša žarf meiri aga ķ vinnubrögš til aš stušla aš vandvirkni og góšum stjórnsżsluhįttum. Žetta er ekki sķst mikilvęgt žegar taka žarf įkvaršanir undir miklu įlagi, t.d. žegar stjórnaš er ķ neyšarįstandi eins og rķkti hér į landi į haustdögum 2008.
    Žingmannanefndin vekur sérstaka athygli į žvķ aš hśn telur aš skort hafi į aš formfestu og nįkvęmni hafi veriš gętt ķ mikilvęgum samskiptum viš fulltrśa erlendra žjóša ķ ašdraganda hruns.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš fundargeršir rķkisstjórnar verši skrįšar meš skżrum hętti og žęr birtar opinberlega. Meš žvķ aukist gagnsęi stjórnsżslunnar auk žess sem möguleiki į eftirlitshlutverki Alžingis meš framkvęmdarvaldinu eykst. Žį leggur žingmannanefndin til aš samhliša fundargeršabók rķkisstjórnarfunda verši haldin sérstök trśnašarmįlabók sem notuš sé žegar rętt er um viškvęm mįlefni rķkisins eša önnur mįl sem lśta trśnaši.
    Žingmannanefndin telur einnig rétt aš į fundum innan Stjórnarrįšsins séu skrįšar fundargeršir, svo og žegar oddvitar rķkisstjórnar eša rįšherrar koma fram gagnvart ašilum śr stjórnkerfinu eša utanaškomandi ašilum. Žaš er mat žingmannanefndarinnar aš ešlilegt sé aš oddvitar stjórnmįlaflokka eigi meš sér samrįšsfundi en engu sķšur sé naušsynlegt aš setja reglur um skrįningu einstakra įkvaršana ķ mikilvęgum mįlefnum į slķkum fundum. Nefndin vill žó įrétta aš įkvaršanir į slķkum fundum geta aldrei leyst rįšherra undan skyldum sķnum samkvęmt stjórnarskrį.
    Žingmannanefndin telur aš stjórnvöldum beri aš hafa tiltęka višbragšsįętlun viš fjįrmįlaįfalli. Slķk įętlun innihaldi mat og greiningu, verkferla, skżra verkaskiptingu og įbyrgšarsviš auk upplżsinga um viš hvaša ašstęšur virkja eigi einstakar stofnanir rķkisins.
    Žingmannanefndin įréttar aš setji rķkisstjórn į fót samrįšshópa veršur aš gęta žess aš heimildir žeirra, verkefni og verklag sé skżrt.

2.5    Sišferši og samfélag.
    Skżrsla rannsóknarnefndar Alžingis er ķtarleg śttekt į žvķ sem aflaga hefur fariš ķ ķslensku samfélagi og žess vegna er mikilvęgt fyrir alla aš lķta ķ eigin barm og nżta žaš tękifęri sem skżrslan gefur til aš bęta samfélagiš. Ķ skżrslunni er flest tekiš fyrir, stjórnmįl, forsetaembęttiš, višskiptalķf, stjórnsżsla, fjölmišlar, fręšasamfélagiš og sišmenning.
    Įbyrgš stjórnmįlamanna į žvķ sem aflaga fór er mikil. Žeir eru fulltrśar žjóšarinnar sem treystir žeim fyrir fjöreggi sķnu og žvķ er mikilvęgt aš žeir rķsi undir žvķ hlutverki.
    Grunnur fulltrśalżšręšisins veršur aš vera trśnašur, traust, gagnsęi og heišarleiki. Grunsemdin ein er nęg til žess aš trśnašarbrestur verši og žvķ verša stjórnmįlamenn ętķš aš haga oršum sķnum og athöfnum śt frį trśnašarskyldum sķnum viš land og žjóš. Nokkuš viršist hafa skort į aš stjórnmįlamenn hafi hagaš störfum sķnum ķ samręmi viš žau gildi. Hagsmunir almennings verša įvallt aš vera hafšir aš leišarljósi. Žaš sem višgengist hefur ķ styrkjum til stjórnmįlaflokka og stjórnmįlamanna er einn žįttur ķ žeim trśnašarbresti sem varš. Svo aš stjórnmįlamenn megi öšlast traust žjóšarinnar aš nżju er brżnt aš skżrar reglur verši settar varšandi styrki og fjįrmögnun stjórnmįlaflokka og einnig aš gagnsęi rķki.6
    Vinnuhópur um sišferši bendir į aš starfsemi margra ašila ķ višskiptalķfinu einkenndist um of af žvķ aš lķta svo į aš žaš sem ekki var beinlķnis bannaš vęri žar meš leyfilegt. Žingmannanefndin telur aš sporna verši viš svo žröngri lagahyggju og lķta frekar til anda laga ķ heild.
    Fręšasamfélagiš veršur aš taka alvarlega žį gagnrżni sem fram kemur ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar. Endurskoša žarf įkvęši laga um hįskóla, nr. 63/2006, og laga um opinbera hįskóla, nr. 85/2008, einkum meš tilliti til fjįrhags hįskólanna og stöšu og hlutverks starfsmanna žeirra, ķ žeim tilgangi aš tryggja betur frelsi hįskólasamfélagsins og fręšilega hlutlęgni. Hvetja žarf hįskólamenn af ólķkum fręšasvišum til aš taka žįtt ķ opinberri umręšu og styrkja meš žvķ tengsl fręšasamfélagsins, atvinnulķfsins og hins almenna borgara.
    Naušsynlegt er aš efla sišfręšilega menntun allra fagstétta į ķslandi og umręšu um gildi sišareglna. Sišfręši og heimspeki ęttu aš vera sjįlfsagšur hluti alls nįms į öllum skólastigum, sem og gagnrżnin hugsun, rökręšur og fjölmišlalęsi. Ķ žvķ skyni žarf aš żta undir žróun ķ kennslu og nįmsgagnagerš.
    Fjölmišlar leika lykilhlutverk ķ lżšręšissamfélagi meš žvķ aš upplżsa almenning, vera vettvangur gagnrżninnar žjóšfélagsumręšu og veita naušsynlegt ašhald. Žį er mikilvęgt aš fjölmišlar haldi ķ heišri lżšręšislegar grundvallarreglur, mannréttindi og frelsi til oršs og skošana. Ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis kemur fram alvarleg gagnrżni į aš ķslenskir fjölmišlar nįšu ekki aš rękja žetta hlutverk sitt ķ ašdraganda bankahrunsins.
    Įbyrgš fjölmišla sem fjórša valdsins er mikil en žar hlżtur įbyrgš Rķkisśtvarpsins aš vega žyngst. Mikilvęgt er aš bśa svo um hnśtana aš Rķkisśtvarpiš geti sinnt lögbundnu hlutverki sķnu sem öflugur fréttamišill og vettvangur fręšslu, menningar og skošanaskipta. Žį veršur aš gera žį kröfu į hendur Rķkisśtvarpinu aš žaš beiti sér öšrum fremur fyrir vandašri rannsóknarblašamennsku. Nefndin bendir į aš fram hefur fariš endurskošun į lögum um fjölmišla en telur engu sķšur brżnt aš byggt sé į įlyktunum og nišurstöšum skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis.
    Rétt er aš minna į aš įbyrgš almennings er mikil og žvķ aš vera borgari fylgja ekki einungis réttindi heldur einnig skyldur.
    Žingmannanefndin fól Žorgerši Einarsdóttur, prófessor ķ kynjafręši, og Gyšu Margréti Pétursdóttur, doktor ķ kynjafręši, aš vinna skżrslu um kynjafręšilega greiningu į skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis. Höfundar skilušu greinargerš sinni ķ lok įgśst 2010 og er hśn fylgiskjal meš skżrslu žessari.7 Markmišiš meš verkefninu var aš greina skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis śt frį kynjafręšilegu sjónarhorni og var verkiš unniš žannig aš skżrsla rannsóknarnefndarinnar var lesin, greind og tślkuš žannig aš kynjavķdd er bętt viš tślkun og greiningu nefndarinnar. Hin samfélagslega umgjörš ķ ašdraganda hrunsins var skošuš śt frį sjónarhorni kynjafręšinnar, svo sem efnahagsstjórn, atvinnustefna og skattastefna, en einnig mikilvęg og afdrifarķk įkvaršanataka, m.a. um einkavęšingu bankanna. Jafnframt er fjallaš um atburši og sjónarmiš śt frį hugtökum kynjafręši og sżnt fram į hvernig hugtökin einstaklingur, frelsi og žjóšerni tengjast hugtökunum kyn, kyngervi, karlmennska og kvenleiki. Žį er fjallaš um stigveldi karlmennskunnar og hvernig hugarfar, įkvaršanataka og hugmyndir um hęfni taka miš af karllęgum sjónarmišum.
    Žingmannanefndin telur greinargeršina vera mikilvęgt framlag til jafnréttisumręšu į Ķslandi.

2.6    Rannsókn og śttektir.
    Žingmannanefndin leggur til aš gerš verši sjįlfstęš og óhįš rannsókn į vegum Alžingis į starfsemi lķfeyrissjóša į Ķslandi, frį setningu laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, nr. 129/1997, til dagsins ķ dag. Mįlefni lķfeyrissjóša kalla į sérstaka rannsókn og greiningu sem rannsóknarnefnd Alžingis var ekki unnt aš gera. Žegar nišurstöšur slķkrar rannsóknar liggja fyrir telur nefndin mikilvęgt aš vönduš umręša fari fram um hlutverk lķfeyrissjóša ķ framtķšinni, starfshętti og fjįrfestingarstefnu. Ķ kjölfar žess fari fram heildarendurskošun į stefnu og starfsemi lķfeyrissjóšanna.
    Žingmannanefndin leggur til aš gerš verši sjįlfstęš og óhįš rannsókn į vegum Alžingis į ašdraganda og orsökum falls sparisjóša į Ķslandi. Rannsóknarnefnd Alžingis bendir į aš vandamįl sparisjóšakerfisins séu um margt sérstök. Vegna hins mikla umfangs verkefnis rannsóknarnefndarinnar vannst ekki tķmi til aš taka hin sérstöku vandamįl sparisjóšakerfisins til umfjöllunar žótt žau hafi veršskuldaš žaš. Žrįtt fyrir aš sparisjóširnir eigi ķ ešli sķnu ekki aš vera įhęttusęknar stofnanir var sparisjóšur fyrsta fjįrmįlafyrirtękiš sem féll įriš 2008. Žingmannanefndin telur aš rannsaka žurfi fjölmargt ķ starfsemi sparisjóšanna, a.m.k. frį žvķ aš višskipti meš stofnfé voru leyfš.
    Žingmannanefndin leggur til aš gerš verši stjórnsżsluśttekt į vegum Alžingis į Fjįrmįlaeftirlitinu og Sešlabanka Ķslands. Žį leggur žingmannanefndin til aš metnir verši kostir og gallar sameiningar Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitsins aš lokinni stjórnsżsluśttektinni. Telur nefndin mikilvęgt aš viš slķkt mat verši höfš hlišsjón af žeirri reynslu er til varš viš bankahruniš og aš skżrt verši kvešiš į um hvaša stofnun sé ętlaš žaš hlutverk aš hafa heildaryfirsżn yfir kerfisįhęttu og fjįrmįlalegan stöšugleika og bera įbyrgš į aš samręma višbrögš.
    Žingmannanefndin leggur til aš višskiptanefnd Alžingis verši fališ aš hafa forgöngu um endurskošun į lögum nr. 79/2008, um endurskošendur. Til grundvallar žeirri vinnu fari fram į vegum Alžingis ķtarleg śttekt į störfum ytri endurskošenda fram aš hruni bankanna ķ október 2008. Žį verši einnig hafšar til hlišsjónar žęr breytingar sem geršar voru į lagaumhverfi endurskošenda ķ Bandarķkjunum meš hinum svoköllušu Sarbanes-Oxleylögum.

3. Žingsįlyktunartillaga.

    Meš vķsan til nišurstašna žingmannanefndar um skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis leggur nefndin til, sbr. 2. mgr. 26. gr. laga um žingsköp Alžingis, nr. 55/1991, aš Alžingi samžykki svofellda žingsįlyktunartillögu:


Tillaga til žingsįlyktunar

um višbrögš Alžingis viš skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis 2010.

Flm.: Atli Gķslason, Unnur Brį Konrįšsdóttir, Magnśs Orri Schram,
Ragnheišur Rķkharšsdóttir, Oddnż G. Haršardóttir, Eygló Haršardóttir,
Lilja Rafney Magnśsdóttir, Siguršur Ingi Jóhannsson, Birgitta Jónsdóttir.

    Alžingi įlyktar aš skżrsla rannsóknarnefndar Alžingis sé vitnisburšur um žróun ķslensks efnahagslķfs og samfélags undangenginna įra og telur mikilvęgt aš skżrslan verši höfš aš leišarljósi ķ framtķšinni.
    Alžingi įlyktar aš brżnt sé aš starfshęttir žingsins verši teknir til endurskošunar. Mikilvęgt sé aš Alžingi verji og styrki sjįlfstęši sitt og grundvallarhlutverk.
    Alžingi įlyktar aš taka verši gagnrżni į ķslenska stjórnmįlamenningu alvarlega og leggur įherslu į aš af henni verši dreginn lęrdómur.
    Alžingi įlyktar aš skżrsla rannsóknarnefndar Alžingis sé įfellisdómur yfir stjórnvöldum, stjórnmįlamönnum og stjórnsżslu, verklagi og skorti į formfestu.
    Alžingi įlyktar aš stjórnendur og helstu eigendur fjįrmįlafyrirtękja į Ķslandi beri mesta įbyrgš į bankahruninu.
    Alžingi įlyktar aš eftirlitsstofnanir hafi brugšist.
    Alžingi įlyktar aš mikilvęgt sé aš allir horfi gagnrżnum augum į eigin verk og nżti tękifęriš sem skżrslan gefur til aš bęta samfélagiš.
    Alžingi įlyktar aš fela forsętisnefnd, viškomandi nefndum Alžingis, stjórnlaganefnd, sbr. lög um stjórnlagažing, nr. 90/2010, og forsętisrįšherra fyrir hönd rķkisstjórnar aš rįšast ķ eftirfarandi:

I. Endurskoša löggjöf og eftir atvikum undirbśa löggjöf į tilgreindum svišum:
    1.      Stjórnarskrį lżšveldisins Ķslands, nr. 33/1944.
    2.      Lög um žingsköp Alžingis, nr. 55/1991.
    3.      Lög um rįšherraįbyrgš, nr. 4/1963, og lög um landsdóm, nr. 3/1963.
    4.      Lög um Stjórnarrįš Ķslands, nr. 73/1969, stjórnsżslulög, nr. 37/1993, upplżsingalög, nr. 50/1996, og lög um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins, nr. 70/1996.
    5.      Löggjöf um starfsemi į fjįrmįlamarkaši.
    6.      Lög um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, nr. 129/1997.
    7.      Löggjöf um eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi į vettvangi Sešlabanka Ķslands, Fjįrmįlaeftirlitsins og annarra eftirlitsašila. Tiltęk verši višbragšsįętlun viš fjįrmįlaįfalli.
    8.      Löggjöf um hįskóla og fjölmišla.
    9.      Löggjöf um reikningsskil og bókhald.
    10.      Lög um endurskošendur, nr. 79/2008.
    11.      Stofnuš verši sjįlfstęš rķkisstofnun sem fylgist meš žjóšhagsžróun og semji žjóšhagsspį.
    12.      Ašra löggjöf sem naušsynlegt er aš endurskoša meš hlišsjón af tillögum žingmannanefndar, sbr. 15. gr. laga nr. 142/2008, um rannsókn į ašdraganda og orsökum falls ķslensku bankanna 2008 og tengdra atburša.

II. Eftirfarandi rannsóknir og śttektir fari fram į vegum Alžingis:
    1.      Sjįlfstęš og óhįš rannsókn į starfsemi lķfeyrissjóša į Ķslandi frį setningu laga um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša, nr. 129/1997, og sķšar. Ķ kjölfar žess fari fram heildarendurskošun į stefnu og starfsemi lķfeyrissjóšanna.
    2.      Sjįlfstęš og óhįš rannsókn į ašdraganda og orsökum falls sparisjóša į Ķslandi frį žvķ aš višskipti meš stofnfé voru gefin frjįls. Ķ kjölfar žess fari fram heildarendurskošun į stefnu og starfsemi sparisjóšanna.
    3.      Stjórnsżsluśttekt į Fjįrmįlaeftirlitinu og Sešlabanka Ķslands. Į grundvelli hennar verši metnir kostir og gallar žess aš sameina starfsemi stofnananna ķ žeim tilgangi aš tryggja heildaryfirsżn yfir kerfisįhęttu, fjįrmįlalegan stöšugleika og įbyrgš į samręmingu višbragša.

III. Eftirlit:
    Nefnd į vegum Alžingis hafi eftirlit meš aš śrbótum į löggjöf sem žingmannanefndin leggur til ķ skżrslu sinni verši hrint ķ framkvęmd. Mišaš skal viš aš žeim śrbótum verši lokiš fyrir 1. október 2012.

4. Śtdrįttur śr einstökum bindum ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis og nišurstöšur žingmannanefndarinnar.

4.1    Fyrsta bindi skżrslunnar.
    1. og 2. kafli 1. bindis eru inngangskaflar. 1. kafli fjallar um verkefni og skipan rannsóknarnefndarinnar, afmörkun vinnu hennar og żmis önnur atriši, svo sem um rannsóknarheimildir og žį ašila sem hafa starfaš meš nefndinni. 2. kafli inniheldur sķšan įgrip um meginnišurstöšur skżrslunnar.

3. kafli. Sérstaša og mikilvęgi banka og fjįrmįlafyrirtękja ķ samfélagi.8
    Ķ 3. kafla er fjallaš um sérstöšu banka og fjįrmįlafyrirtękja og žį žżšingu og hlutverk sem žessi fyrirtęki gegna fyrir efnahagslķf žjóša. Hvernig bönkum og fjįrmįlafyrirtękjum vegnar hefur verulegar afleišingar fyrir marga og ólķka hópa innan hvers samfélags enda hefur fjöldi ašila hag af žvķ aš bönkum og fjįrmįlastofnunum vegni vel. Žessi sérstaša stafar mešal annars af žvķ aš bankar taka viš peningum fólks, fyrirtękja og stofnana til varšveislu og įvöxtunar og hafa žvķ veriš settar żmsar reglur um starfsemina ķ žeim tilgangi aš tryggja hagsmuni žessara ašila. Aš mati rannsóknarnefndarinnar endurspegla žessar reglur, hvort sem žęr eiga uppruna ķ fjölžjóšlegu samstarfi rķkja eša eru mótašar af löggjafarvaldi innan hvers rķkis, vęntanlega rķkjandi višhorf samfélagsins į hverjum tķma til žess hvernig starfsemi banka og fjįrmįlafyrirtękja skuli hagaš.9
    Sérstaklega mį tiltaka aš bankar og fjįrmįlafyrirtęki žurfa almennt aš afla sér starfsheimildar en auk žess eru sett żmis lög og reglugeršir sem tilgreina nįnar hvernig rekstur banka skuli fara fram. Žį hafa rķki einnig sett į stofn opinbera eftirlitsašila sem fylgjast eiga meš starfseminni, aš settum reglum sé fylgt og miša eiga starf sitt viš žaš aš draga śr hęttunni į žvķ aš til įfalla komi ķ rekstri banka og fjįrmįlafyrirtękja. Slķk įföll ķ rekstri geta leitt til alvarlegs vanda fyrir žegna viškomandi rķkis. Hinum opinberu eftirlitsašilum er tryggt sjįlfstęši innan stjórnkerfisins en slķku sjįlfstęši fylgir einnig mikil įbyrgš, eša eins og segir ķ skżrslunni: „sś įbyrgš žeirra sem vörslumanna almannahagsmuna aš grķpa til žeirra śrręša sem žeim eru fengin aš lögum ef hętta er talin į aš starfsemi fjįrmįlafyrirtękja kunni aš fara śrskeišis meš tilheyrandi afleišingum fyrir almenning.“10 Žį hefur regluverk og eftirlit į sviši alžjóšlegs samstarfs eša af hįlfu rķkjasambanda einnig veruleg įhrif į starfsemi og starfsašstęšur fjįrmįlafyrirtękja. Ber žar hęst reglur sem stafa frį Evrópska efnahagssvęšinu og varša fjįrmįlakerfiš, regluverk um stofnun Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta og reglur sem BIS-nefndin11 setur fjįrmįlafyrirtękjum.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.12
    Rannsóknarnefndin telur aš sérstaša banka og fjįrmįlafyrirtękja og samfélagsleg staša žeirra og įbyrgš kalli ekki bara į aš žessari atvinnustarfsemi sé sett lagaleg umgjörš. Ešli starfseminnar og sś įhętta sem er fólgin ķ henni, bęši fyrir hagsmuni einstaklinga og samfélagsins ķ heild, kalli einnig į virkt starf eftirlitsašila. Žį tiltekur rannsóknarnefndin einnig aš mikilvęgt sé aš yfirvöld hér į landi móti įkvešna stefnu um ķslenskan fjįrmįlamarkaš, reglur sem um hann eigi aš gilda, sérreglur sem gilda žurfi vegna kringumstęšna hér į landi sem og hversu umfangsmikil starfsemin megi vera meš tilliti til stęršar og getu žjóšarbśsins til žess aš takast į viš įfall į mörkušum. Jafnframt telur rannsóknarnefndin mikilvęgt aš slķkri stefnu sé fylgt eftir.13

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur aš marka žurfi opinbera stefnu um fjįrmįlamarkašinn og aš ķ henni komi fram skżr framtķšarsżn um hvers konar fjįrmįlamarkašur eigi aš vera hér į landi. Žingmannanefndin telur aš slķk opinber stefna styrki tilgang og markmiš löggjafarinnar og auki skilning og viršingu fyrir žeim reglum sem gilda um fjįrmįlamarkašinn.14 Ķ žeirri stefnumörkun verši sérstaklega tekin afstaša til eftirfarandi atriša:
    1.      Aš starfsemi og umfang fjįrmįlamarkašar samrżmist stęrš og getu žjóšarbśsins.
    2.      Fyrirkomulags innstęšutrygginga.
    3.      Vęgis sparnašar ķ žjóšarbśskapnum.
    4.      Ašskilnašar fjįrfestingarbanka og višskiptabanka.
    5.      Hlutverks Alžingis ķ innleišingarferli ESB-tilskipana og hvort og hvernig męta eigi ķslenskum sérašstęšum.
    6.      Hlutverks rķkisins ķ rekstri fjįrmįlafyrirtękja.
    7.      Eftirlits meš fjįrmįlafyrirtękjum.
    8.      Višlaga- og višbśnašarįętlana.
    9.      Heimilda fjįrmįlafyrirtękja til eignarhalds į fyrirtękjum ķ ótengdri starfsemi.
    10.      Eignarhalds į fjįrmįlafyrirtękjum.

4. kafli. Efnahagslegt umhverfi og innlend efnahagsstjórnun.15
    Ķ 4. kafla er fariš yfir helstu žętti ķ efnahagsžróun undanfarinna įra meš sérstakri įherslu į innlenda hagžróun og žaš ójafnvęgi sem fór vaxandi ķ hagkerfinu frį įrunum 2002 og 2003.
    Fyrst er žó stuttlega fjallaš um efnahagsžróun ķ heiminum og fariš yfir žį žętti sem helst hafa mótaš umhverfi žaš sem ķslenska śtrįsin og fjįrmįlageirinn spruttu śr. Žar er mešal annars fjallaš um žaš hvernig dró śr flökti žróašra hagkerfa į nķunda įratug sķšustu aldar, hvernig netbólan svokallaša byggšist upp og sprakk og hvernig fasteignabólan tók aš myndast, fyrst ķ Bandarķkjunum. Einnig er fjallaš um žaš hvernig ójafnvęgi fór aftur aš myndast ķ heimsbśskapnum į sķšustu tveimur įratugum 20. aldar meš langvarandi lįgum vöxtum og miklum višskiptahalla.
    Žį er nokkuš fjallaš um alžjóšlegu fjįrmįlakreppuna og įhrif hennar į lįnakjör Ķslands og ķslenskra banka erlendis. Žar er rakin saga svokallašra undirmįlslįna (e. subprime mortgages) į bandarķskum fasteignamarkaši og hvernig vaxandi vanskil į žeim höfšu veruleg įhrif į fjįrmįlastofnanir sem veitt höfšu slķk lįn en einnig į banka og sparisjóši um allan heim sem höfšu keypt skuldabréfavafninga sem innihéldu žessi undirmįlslįn. Mesti skellurinn kom žegar bandarķski fjįrfestingarbankinn Lehman Brothers varš gjaldžrota en žar į undan hafši bandarķska rķkiš stašiš fyrir björgunarašgeršum vegna annarra fjįrfestingarbanka sem og Englandsbanki sem hafši yfirtekiš Northern Rock bankann. Ķ framhaldinu er fjallaš um lįnshęfismat og skuldatryggingaįlag ķslenska rķkisins og ķslensku bankanna og vķsast um žį umfjöllun til kafla 4.2.4 ķ skżrslunni.

Hagžróun į Ķslandi.16
    Sķšan er vikiš aš hagžróun į Ķslandi į undanförnum įratugum. Helsta einkenni hagžróunarinnar var breyting śr haftabśskap og afskiptum hins opinbera ķ atvinnulķfinu yfir ķ kerfi višskipta- og markašsfrelsis žar sem dregiš var śr atvinnurekstri hins opinbera og ferli einkavęšingar var hafiš. Žęr breytingar sem geršar voru og tókust vel var uppbygging öflugs lķfeyrissjóšakerfis sem byggist į sjóšssöfnun, stękkun fiskveišilögsögunnar og opnun hagkerfisins žar sem höftum var aflétt ķ stórum stķl. Žį var skatt- og tollakerfiš einfaldaš og kaupmįtturinn óx hratt. Segja mį aš ašalįherslan ķ hagstjórn į lokaįratugum sķšustu aldar hafi falist ķ žvķ aš skapa góš skilyrši til višvarandi hagvaxtar og vaxandi kaupmįttar į sama tķma og dregiš var śr skuldsetningu hins opinbera.
    Almennt hafa rķkisfjįrmįl hér į landi ekki veriš notuš til aš dempa hagsveifluna nema ķ tilvikum žar sem ytri ašstęšur versna skyndilega eins og geršist žegar samdrįttur aflaheimilda var kynntur įriš 2007 og fariš var af staš meš vķštękar efnahagsašgeršir til žess aš vinna gegn hugsanlegum samdrętti. Mišaš viš žessar ašgeršir og ašrar viršist almennt hafa veriš brugšist viš samdrętti meš žensluašgeršum en ekki į sama hįtt brugšist viš ženslu meš samdrįttarašgeršum. Er žaš tališ varhugavert misręmi ķ hagstjórn.

Vaxandi žensla.17
    Įkvaršanir hins opinbera um aš rįšast ķ umfangsmiklar stórišjuframkvęmdir, breytingar į śtlįnareglum Ķbśšalįnasjóšs og skattalękkanir voru žensluhvetjandi ašgeršir. Ašgeršir žessar voru framkvęmdar į žeim tķma sem rannsóknarnefndin telur aš hefši žurft verulegt ašhald ķ rķkisfjįrmįlum og peningastefnunni til žess aš stilla ženslu ķ hóf. Žessar žensluhvetjandi ašgeršir hins opinbera įsamt of litlu ašhaldi peningastefnunnar żktu ójafnvęgiš ķ hagkerfinu og hlutu aš knżja fram afar harša lendingu. Į žessum tķma reyndi Sešlabankinn aš bregšast viš žensluįhrifunum meš vaxtahękkunarferli sem hófst voriš 2004 en bankinn hafši ķtrekaš reynt aš benda į naušsyn žess aš beita rķkisfjįrmįlum einnig til žess aš draga śr žensluįhrifum stórišjuframkvęmdanna. Žęr įbendingar höfšu ekki mikil įhrif en rannsóknarnefndin telur aš meš réttri beitingu rķkisfjįrmįla hefši veriš hęgt draga betur śr žensluįhrifunum og draga śr žörfinni til vaxtahękkana. Nefndin telur aš „žessi skortur į samspili rķkisfjįrmįlanna og reyndar efnahagsstefnu hins opinbera ķ heild annars vegar og peningastefnunnar hins vegar [hafi įtt] žįtt ķ žvķ aš auka į ójafnvęgi efnahagslķfsins.“18
    Žį bendir nefndin į aš fjįrmįlum hins opinbera hafi hins vegar ķtrekaš veriš beitt žannig aš ženslan ķ hagkerfinu fęršist ķ aukana. Sem dęmi mį nefna žęr breytingar sem geršar voru į śthlutunum Ķbśšalįnasjóšs įriš 2004 en Sešlabankinn benti į aš ekki vęri rįšlegt aš rįšast ķ breytingar į śtlįnareglunum į žessum tķma vegna žensluhvetjandi įhrifa. Hagfręšistofnun Hįskólans komst aš sömu nišurstöšu og benti į aš meš breytingunum mundu lįntökur aukast, hśsnęšisverš hękka mikiš og ķbśšafjįrfestingar aukast. Einnig hafši įhrif sś samkeppni sem varš į fasteignamarkaši žegar bankarnir hófu aš bjóša samkeppnishęf ķbśšalįn.19 Žį höfšu skattalękkanir į žessum tķma veruleg įhrif žar sem framkvęmdum fjölgaši enn meir, eftirspurn óx sem og ženslan. Rannsóknarnefndin bendir į aš žaš sé engin „eftirįspeki“ aš stórišjuframkvęmdir įsamt fyrrgreindum ašgeršum hafi allt hjįlpast aš viš aš auka žensluna ķ ķslensku samfélagi, auka veršbólguna og leiša til vaxtahękkana. Slķkar afleišingar hafi legiš fyrir įšur en rįšist var ķ ašgerširnar.
    Į sama tķma var Sešlabankinn lįtinn einn um aš berjast viš žensluna. Žegar ljóst var aš hiš opinbera ętlaši sér ekki aš taka žįtt ķ ašhaldsašgeršum gegn ženslunni žurfti Sešlabankinn aš herša ašhald ķ peningastefnunni verulega og meira en gert var. Vextir hefšu žurft aš hękka töluvert meira en gert var og fyrir liggur aš bankastjórnin hękkaši vexti minna en ašalhagfręšingar bankans lögšu til.

Peningastefna Sešlabankans.20
    Meginmišlunarleiš stżrivaxta, „vaxtakanallinn“, var ekki virk hér į landi žar sem framboš į rķkisskuldabréfum var lķtiš. Sešlabankinn benti embęttismönnum fjįrmįlarįšuneytisins į aš framboš į rķkisskuldabréfum vęri ekki nęgilega mikiš og aš almennt vęri litiš svo į aš rķki sem ekki vill skulda ķ eigin mynt hafi ekki vilja til aš halda henni śti. Žrįtt fyrir žessa įbendingu var afstašan enn sś aš draga śr skuldsetningu rķkisins frekar en aš stušla aš virkni peningastefnunnar. Śtgįfa Sešlabankans į jöklabréfum haustiš 2005 leiddi til aukins lįnsfjįrframbošs į Ķslandi sem aftur leiddi til lękkunar markašsvaxta og eftirspurn eftir krónum jókst. Žį brįst Sešlabankinn viš meš žvķ aš setja į afar hįa vexti til žess aš hindra fjįrmagnsflótta og var sś ašgerš tślkuš sem loforš Sešlabankans um aš hann mundi ekki leyfa gengi ķslensku krónunnar aš falla. Vegna žessarar tślkunar sem festi rętur į markašnum magnašist ójafnvęgiš enn frekar og falliš varš hęrra žegar aš žvķ kom. Treg mišlun sešlabankavaxta yfir ķ markašsvexti, sérstaklega langa raunvexti, og aukiš ašgengi aš lįnsfé į sama tķma og stöšugt var aukiš į žensluna ķ hagkerfinu olli žvķ aš lįnsfjįreftirspurn hélst mjög mikil žrįtt fyrir hękkandi stżrivexti.

Vöxtur bankanna og framśrkeyrsla śtgjalda.21
    Hinir nżeinkavęddu bankar höfšu allir mjög gott lįnshęfismat og hófu aš vaxa erlendis sem var mögulegt vegna hentugrar fjįrmögnunar erlendis og aušvelds ašgangs aš mörkušum gegnum Evrópska efnahagssvęšiš. Žessi vöxtur keyrši žó um žverbak žegar svo mikiš misręmi var komiš milli stęršar fjįrmįlakerfisins og hagkerfisins aš lķkur į skörpum samdrętti voru oršnar verulegar. Bankarnir uxu svo ört aš athygli eftirlitsašila hefši įtt aš vakna auk žess sem žetta misręmi kallaši į hagstjórnarvišbrögš.
    Efnahags- og framfarastofnunin (OECD) og Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn (AGS) bentu ķtrekaš į aš ašhald ķslenska rķkisins hefši veriš of lķtiš ķ uppsveiflunni.22 Einnig höfšu žessar stofnanir verulegar įhyggjur af vaxandi framśrkeyrslum śtgjalda, žar į mešal hjį sveitarfélögum, og tiltekiš var aš sveitarfélögin hefšu enn meiri tilhneigingu til aš eyša tķmabundnum hagnaši en rķkiš. Til žess aš auka ašhaldiš ķ sveitarfélögunum lögšu stofnanirnar til aš geršur yrši samningur milli sveitarfélaga og rķkis sem fylgt vęri eftir til žess aš sporna viš mikilli og vaxandi śtgjaldaaukningu og rekstrarhalla sveitarfélaganna. Ašrar rįšleggingar OECD frį 2008 lutu aš žvķ aš gera umbętur į fasteignamarkaši žannig aš rķkisįbyrgš į Ķbśšalįnasjóši yrši felld śr gildi eša rķkiš krafiš um endurgjald sem endurspeglaši veršmęti įbyrgšarinnar į sjóšnum. Sś rįšlegging kom til žar sem stofnunin taldi aš slökun į lįnaforsendum og breytingar į fjįrmögnun Ķbśšalįnasjóšs hefši sett af staš haršvķtuga samkeppni viš banka ķ einkaeign og valdiš lękkun vaxta į fasteignavešlįnum, en į sama tķma hafi Sešlabankinn hękkaš vexti sķna.

Stękkun gjaldeyrisvaraforšans og skattastefnan.23
    Hvaš varšar stękkun gjaldeyrisvaraforšans telur rannsóknarnefndin aš auka hefši žurft viš hann į skilvirkari hįtt. Af gögnum sem rannsóknarnefndin hafši undir höndum lį ekki, ķ mars og aprķl 2008, fyrir skżr rökstudd og skrifleg įętlun um aukningu gjaldeyrisvaraforšans. Sešlabanki Bretlands hafnaši erindi Sešlabanka Ķslands um skiptasamning 22. aprķl 2008 en bauš viš sama tękifęri ašstoš viš aš finna leiš til žess aš minnka ķslenska bankakerfiš. Sešlabankastjóri Bretlands, Mervyn King, taldi aš eina raunhęfa leišin til aš bregšast viš vandanum vęri aš minnka bankakerfiš. Sešlabanki Ķslands žekktist hins vegar ekki bošiš. Erfitt var aš fį norręnu sešlabankana til žess aš gera gjaldmišlaskiptasamning viš Sešlabanka Ķslands į žessum tķma nema meš loforši forsętisrįšherra um aš žrżsta į ķslensku bankana um aš draga saman stęrš sķna meš hlišsjón af tillögum Alžjóšagjaldeyrissjóšsins. Yfirlżsing um įbyrga stefnu ķ rķkisfjįrmįlum var svo undirrituš 15. maķ 2008 af Geir H. Haarde, Įrna M. Mathiesen og Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur įsamt bankastjórn Sešlabankans. Ljóst er eftir yfirferš rannsóknarnefndarinnar aš viš bankahruniš voru ķslensk stjórnvöld ekki komin langt meš aš efna žetta samkomulag.24 Ķ samręmi viš yfirlżsinguna höfšu žó veriš samžykkt lög25 į Alžingi 29. maķ 2008 sem heimilušu rķkissjóši aš taka sérstakt lįn, allt aš 500 milljarša kr. Frį undirritun yfirlżsingarinnar hafši Sešlabanki Ķslands tvķvegis sent minnisblöš til hinna sešlabankanna ķ samręmi viš liš 6 ķ yfirlżsingunni en samkvęmt honum įtti Sešlabankinn aš halda hinum bönkunum upplżstum um ašgeršir samkvęmt įętluninni. Ķ minnisblöšunum var rakiš hvernig vinnan samkvęmt lišum 1–5 gengi og vķsast um žęr upplżsingar til kafla 4.5.6 ķ skżrslunni.
    Žį er vikiš aš fjįrmögnun bankanna ķ Sešlabankanum en į mešan reynt var aš sporna viš innlendri eftirspurn meš vaxtahękkunum jókst lįnafyrirgreišsla til fjįrmįlastofnana. Ķ skżrslunni segir: „Frį hausti 2005 žar til ķ byrjun október 2008 hękkaši staša lįna gegn veši ķ Sešlabankanum śr um 30 milljöršum króna ķ rśmlega 500 milljarša króna.“26 Meš žessu hafi Sešlabankanum mįtt vera ljóst aš vextir voru allt of lįgir eša aš einhverjir bankanna vęru, meš lįnunum, aš sękja sér neyšarlįn ķ sķvaxandi męli. Žessi aukning lausafjįrfyrirgreišslunnar gat žvķ endurspeglaš vöxt bankanna og af aukningunni įtti aš vera ljóst aš vöxtur žeirra var žvķ of hrašur.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.
a) Kafli 4.5.6. Gjaldeyrisvaraforši Sešlabanka Ķslands.27
    1.      Rannsóknarnefndin telur aš um mitt įr 2007 žegar erlend innlįn bankanna voru oršin sjöföld stęrš gjaldeyrisvaraforšans og skammtķmaskuldir žjóšarbśsins nįmu tķfaldri stęrš gjaldeyrisvaraforšans hafi veriš komiš sķšasta raunhęfa tękifęriš til žess aš sporna viš žessari žróun meš virkum hętti įn žess aš illa fęri. Hvorugt var gert į žessum tķma. Žegar fram ķ sótti hafši žaš afdrifarķkar afleišingar fyrir fjįrmįlastöšugleikann hér į landi.28
    2.      Rannsóknarnefndin vekur athygli į aš ekki hafi veriš óskaš eftir samningi um gjaldeyrisskipti viš Sešlabanka Bretlands fyrr en 17. mars 2008. Žann dag féll krónan um 6%. Hętt er viš žvķ aš ašgeršir Sešlabankans hafi komiš Bretum žannig fyrir sjónir aš um beišni um neyšarašstoš vęri aš ręša til aš koma ķ veg fyrir įhlaup sem žegar virtist hafiš.29
    3.      Af žeim gögnum sem rannsóknarnefndin aflaši sér veršur ekki séš aš ķ mars og aprķl 2008 hafi legiš fyrir skżr, skrifleg og rökstudd įętlun um aukningu gjaldeyrisvaraforšans, ž.m.t. hvernig verja ętti žeim fjįrmunum sem auka ętti viš foršann og hver tengsl žessarar ašgeršar vęru viš ašra mikilvęga žętti.30
    4.      Rannsóknarnefndin leggur įherslu į aš Sešlabanki Bretlands hafnaši erindi Sešlabankans um skiptasamning 22. aprķl 2008. Samhliša baušst breski sešlabankinn til aš ašstoša Ķslendinga viš aš minnka bankakerfi sitt, sem vęri eina raunhęfa leišin til aš takast į viš vandann. Sešlabankinn žekktist ekki žetta boš.31
    5.      Rannsóknarnefndin telur ljóst aš į vormįnušum 2008 hafi Sešlabanki Ķslands ekki įtt kost į skiptasamningum viš ašra sešlabanka en žann danska, norska og sęnska. Forsenda slķks samnings var yfirlżsing rįšherra en viš fall bankanna voru ķslensk stjórnvöld mjög skammt į veg komin meš aš efna žetta samkomulag.32

b) Nišurstöšur kaflans ķ heild.33
    1.      Rannsóknarnefndin telur aš efnahagsstjórn rķkisfjįrmįla hafi įtt žįtt ķ aš skapa ofženslu, eignaveršsbólu og lįnsfjįreftirspurn ķ ašdraganda falls bankanna. Stefnan ķ rķkisfjįrmįlum var ósveigjanleg og żmsum žensluhvetjandi ašgeršum var hrint ķ framkvęmd žótt efnahagsašstęšur gęfu ekki tilefni til žeirra. Segja mį aš viljinn til aš efna kosningaloforš hafi veriš skynseminni yfirsterkari.34
    2.      Rannsóknarnefndin bendir į aš skortur į samspili į milli rķkisfjįrmįla, efnahagsstefnu og peningastefnu hafi aukiš į ójafnvęgi efnahagslķfsins.35
    3.      Rannsóknarnefndin telur naušsynlegt aš auka samvinnu rķkisfjįrmįla og Sešlabankans viš hagstjórnarašgeršir žannig aš annarri stefnunni sé ekki beitt gegn hinni.36
    4.      Rannsóknarnefndin leggur til aš sjįlfstęšri rķkisstofnun verši fališ žaš hlutverk aš meta og gefa śt spįr fyrir efnahagslķfiš og gegni žannig svipušu hlutverki og Žjóšhagsstofnun gegndi til 1. jślķ 2002.37
    5.      Rannsóknarnefndin tekur fram aš sjįlfstęši Sešlabankans sé mikilvęgt fyrir įrangursrķka hagstjórn og aš naušsynlegt sé aš rįšherrar og rķkisstjórnin öll taki tillit til stefnu Sešlabankans og rįšlegginga hans.38
    6.      Rannsóknarnefndin telur óęskilegt aš ķ starf sešlabankastjóra veljist fyrrverandi stjórnmįlamenn, hvaš sem lķšur hęfni manna. Žaš er til žess falliš aš rżra trśveršugleika Sešlabankans žar sem žaš kallar į efasemdir um einurš slķkra manna viš aš vinna aš lögbundnum markmišum bankans, einkum ef slķkt er ķ andstöšu viš efnahagsstefnu rķkisstjórnarinnar eša framkvęmd tiltekinna kosningaloforša.39
    7.      Žaš er mat rannsóknarnefndarinnar aš peningastefna Sešlabankans hafi veriš hvergi nęrri nógu ašhaldssöm ķ ašdraganda bankahrunsins, en komiš hefur fram aš bankastjórn Sešlabankans kaus oft minna ašhald en ašalhagfręšingur bankans lagši til.40
    8.      Rannsóknarnefndin bendir į aš Sešlabankinn afgreiddi lįn gegn veši ķ sķvaxandi męli įn žess aš meta lausafjįržörf kerfisins. Til aš nį betri tökum į ašhaldsstigi peningastefnunnar hefši Sešlabankinn žurft aš meta lausafjįržörfina og hugsanlega aš vera meš takmarkanir į lįnum gegn veši.41
    9.      Aš mati rannsóknarnefndarinnar var įhersla Sešlabankans į aš halda genginu sterku og loforš um aš hękka vexti ef žörf vęri į til žess aš sporna viš veikingu krónunnar óęskileg. Sį „söluréttur“ į krónum sem žarna skapašist stušlaši aš sterkara gengi, meira innstreymi skammtķmafjįrmagns, aukinni śtlįnaženslu og magnaši nišursveifluna sem sķšar varš.42
    10.      Rannsóknarnefndin bendir į aš žegar krónan styrktist įrin 2003 og 2004 og įfram į įrinu 2005 og Sešlabankinn gat metiš krónuna sterkari en samręmdist jafnvęgi ķ žjóšarbśskapnum hefši bankinn įtt aš auka kaup sķn į gjaldeyri verulega. Žaš hefši sent žau skilaboš aš krónan vęri of sterk įsamt žvķ aš safna gjaldeyrisvaraforša. Eins hefši Sešlabankinn žį getaš selt gjaldeyri žegar hann taldi krónuna of veika og notaš eigin gjaldeyrissjóš sem nokkurs konar jöfnunarsjóš til aš dempa sveiflur į raungengi įn žess aš fylgja markmišum um nafngengi.43
    11.      Rannsóknarnefndin telur aš Sešlabankinn hefši įtt aš bregšast viš uppsveiflunni og innstreymi erlends fjįrmagns į annan hįtt en meš hękkun į stżrivöxtum, til dęmis meš žvķ aš herša lausafjįrkröfur til aš draga śr aršsemi erlendrar lįntöku og/eša auka bindiskyldu vegna erlendrar fjįrmögnunar bankanna.44
    12.      Rannsóknarnefndin dregur athygli aš stefnuyfirlżsingu žeirrar rķkisstjórnar sem mynduš var voriš 2007 en žar sagši aš markmiš hennar vęri aš stušla aš frekari vexti bankanna. Rannsóknarnefndin telur aš ekki hafi getaš fariš fram hjį stjórnvöldum į žessum tķma aš bankarnir voru oršnir svo stórir aš ķ „hugsanlegum stušningi viš hvern žriggja stóru bankanna fólst svo stór óbein skuldbinding aš hśn var rķkinu um megn.“45
    13.      Rannsóknarnefndin telur aš fyrr hefši įtt aš fara af staš viš aš auka gjaldeyrisvaraforšann, stušla aš flutningi eins eša fleiri banka meš höfušstöšvar sķnar śr landi eša aš koma žvķ til leišar aš bankarnir dręgju śr erlendri starfsemi sinni žegar komiš var fram į įrin 2007 og 2008 til aš draga śr įhęttu žjóšarbśsins af starfsemi bankanna.46
    14.      Rannsóknarnefndin telur aš athuga beri hvort veita ętti Sešlabankanum heimild til aš setja reglur um hįmark vešhlutfalla og/eša stżra vešhlutföllum meš tilliti til eignaveršs og tekna „žannig aš hįmarkshlutfalliš sé lękkaš ķ uppsveiflum og hękkaš ķ nišursveiflu“ svo auka megi virkni peningastefnunnar til žess aš slį į ženslu ķ žjóšfélaginu.47

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žaš er mat žingmannanefndarinnar aš mikinn lęrdóm megi draga af žróun efnahagsmįla og hagstjórn sķšustu įratuga og naušsynlegt sé aš nżta nś žaš tękifęri sem gefst til umbóta.
    Žingmannanefndin telur aš mistök hafi veriš gerš ķ hagstjórn og rķkisfjįrmįlum į įrunum frį 2003 žegar rįšist var ķ umfangsmiklar stórišjuframkvęmdir, śtlįnareglum Ķbśšalįnasjóšs breytt og skattar lękkašir žvert į rįšleggingar sérfręšinga įn žess aš bregšast jafnframt į fullnęgjandi hįtt viš hagsveiflum, ofženslu og vaxandi ójafnvęgi ķ hagkerfinu. Į sama tķma jókst mjög innstreymi erlends fjįrmagns ķ landiš og stęrš bankakerfisins margfaldašist įrlega. Žingmannanefndin bendir į aš einnig var rįšist ķ önnur žensluhvetjandi verkefni, einkum į sušvesturhorninu.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš stjórnmįlamenn gęti aš žvķ aš sżna įbyrgš viš hagstjórn og aš ekki verši rįšist ķ umfangsmiklar framkvęmdir, skattalękkanir og fleira, nema aš undangengnu mati og greiningu į afleišingum žeirra fyrir efnahagslķfiš.
    Žingmannanefndin telur aš draga megi žann lęrdóm af nišurstöšum rannsóknarnefndar Alžingis aš stjórnmįlamenn verša aš vera tilbśnir aš axla žį įbyrgš aš breyta stefnu sinni ķ samręmi viš stöšu efnahagslķfsins į hverjum tķma. Viljinn til aš efna kosningaloforš mį ekki verša skynseminni yfirsterkari.48 Stjórnvöld verša ętķš aš setja hagsmuni žjóšarinnar fyrst, žrįtt fyrir aš žaš geti leitt til tķmabundinna óvinsęlda og kjósendur verša aš sżna žvķ skilning.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt:
          Aš stofnašur verši samrįšsvettvangur fjįrmįlarįšuneytis, Alžingis, stofnana rķkisins, sveitarfélaga og Sešlabankans. Žingmannanefndin leggur til aš forsętisrįšuneytiš beri įbyrgš į stofnun samrįšsvettvangsins og aš hlutverk hans verši lögfest. Lögfesta verši formlegar hagstjórnarreglur fyrir rķki og sveitarfélög sem hafi žaš aš markmiši aš jafna hagsveiflur og styšja viš peningamįlastjórnina.
          Aš stofnuš verši sjįlfstęš rķkisstofnun sem heyrir undir Alžingi og hefur žaš hlutverk aš meta og gefa śt spįr fyrir efnahagslķfiš į sama hįtt og Žjóšhagsstofnun gerši til 1. jślķ 2002.
          Aš skżrš verši verkaskipting og samvinna Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabanka Ķslands til aš styrkja eftirlit meš fjįrmįlamarkaši og fjįrmįlalegum stöšugleika.
          Aš endurskoša lög um Sešlabanka Ķslands ķ ljósi žeirra įbendinga sem koma fram ķ nišurstöšum rannsóknarnefndar Alžingis.49
    Žingmannanefndin telur žaš gagnrżnisvert hvernig stašiš var aš stefnuyfirlżsingu rķkisstjórnarinnar įriš 2007 žar sem segir aš stušla eigi aš frekari vexti bankanna įn fullnęgjandi greiningar og mats į stöšu žeirra. Į žessum tķma mįtti forustusveit rķkisstjórnarflokkanna vera ljóst aš hugsanlegur stušningur rķkisins viš hvern hinna stóru banka vęri žvķ um megn.
    Žingmannanefndin telur ekki įsęttanlegt aš stefnuyfirlżsingin hafi ekki veriš ķtarlega rędd innan stjórnarflokkanna og endurmetin žegar į samstarfiš leiš og sķfellt fleiri višvörunarljós kviknušu um ofvöxt bankakerfisins ķ hlutfalli viš ķslenskan veruleika. Žį telur žingmannanefndin aš sérstök įstęša hafi veriš til aš endurskoša stefnuyfirlżsinguna eftir undirritun samkomulagsins viš norręnu sešlabankana 15. maķ 2008.
    Žį telur žingmannanefndin žaš įfellisdóm yfir umręšu- og stjórnmįlahefš į Ķslandi aš žorri alžingismanna og rķkisstjórn hafi ekki į įrunum 2006–2008 tekiš upplżsta, įbyrga umręšu um mikilvęgi žess aš draga verulega śr umfangi bankakerfisins,50 t.d. meš žvķ aš einn stóru bankanna mundi flytja höfušstöšvar śr landi. Żmsar stašreyndir žess tķma, t.d. aš erlend innlįn bankanna voru oršin sjöföld stęrš gjaldeyrisvaraforšans um mitt įr 2007, hefšu įtt aš vekja stjórnmįlamenn til vitundar um mikilvęgi žess aš minnka umfang bankakerfisins.51 52
    Žingmannanefndinni barst greinargerš frį Ķbśšalįnasjóši žar sem brugšist er viš gagnrżni sem kom fram į sjóšinn ķ umfjöllun rannsóknarnefndarinnar um hśsnęšiskerfiš ķ 4. kafla 1. bindis skżrslunnar.53 Nefndin vekur athygli į athugasemdum Ķbśšalįnasjóšs.
    Žingmannanefndin vekur athygli į įbendingum rannsóknarnefndarinnar um aš athuga beri hvort veita eigi Sešlabanka Ķslands heimild til aš setja reglur um hįmarksvešhlutföll eignaflokka ķ žvķ augnamiši aš auka virkni peningastefnu til aš slį į ženslu.54

5. kafli. Stefna stjórnvalda um stęrš og starfsemi ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja.55
    Ķ kaflanum er reifuš stefna rķkisstjórna Ķslands frį 23. aprķl 1995 til 23. maķ 2007 og rakin helsta pólitķska stefnumörkunin sem sett var fram ķ tengslum viš fjįrmįlalķfiš og įętlanir um einkavęšingu rķkisfyrirtękja. Žį eru tekin saman ummęli rįšherra žessara rķkisstjórna um fjįrmįlalķfiš og fjįrmįlafyrirtęki. Žar endurspeglast gildandi višhorf rįšherra gagnvart fjįrmįlafyrirtękjunum auk žess sem ummęlin sżna mörg hver žaš višhorf sem rķkisstjórnir vildu aš almenningur eša erlendir ašilar hefšu til ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja.
    Stefna stjórnvalda varšandi ķslenska fjįrmįlakerfiš į žessum įrum fólst ķ žvķ aš selja eignarhluti rķkisins ķ bönkum og opinberum fjįrfestingarsjóšum. Almennt var stefnt aš žvķ aš efla sjįlfstęši eftirlitsstofnana en į sama tķma įtti aš gęta aš žvķ aš eftirlitsstarfsemin mundi ekki ķžyngja fyrirtękjum um of. Žį var tekiš fram ķ stefnuyfirlżsingu rķkisstjórnar Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar frį 23. maķ 2007 aš stefnt vęri aš žvķ aš „tryggja aš fjįrmįlastarfsemi gęti vaxiš įfram hér į landi og aš fjįrmįlafyrirtękin gętu sótt inn į nż sviš ķ samkeppni viš önnur markašssvęši og aš śtrįsarfyrirtęki sęju sér įfram hag ķ aš hafa höfušstöšvar sķnar hérlendis.“56 Žessari stefnu yfirvalda var ekki breytt opinberlega fyrir hrun bankanna ķ október 2008. Fjallaš er ķtarlega um žessa yfirlżsingu og er ķ kaflanum fariš yfir hver voru višhorf rįšherra til stefnuyfirlżsingarinnar bęši nś og į žeim tķma sem hśn var sett fram. Žį er einnig vķsaš til orša fyrrverandi forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins og til orša fyrrverandi bankastjóra Landsbankans, Glitnis og Kaupžings um žessa stefnuyfirlżsingu og spurt hvernig žessir ašilar hafi upplifaš stefnuna sem ķ henni birtist. Žaš var mat žeirra aš ekki hafi veriš gefin nein opinber pólitķsk skilaboš um aš bankarnir ęttu aš minnka og aš almennt hefši stemmningin veriš sś aš rķkiš ętlaši sér aš efla starfsemi fjįrmįlafyrirtękjanna og tryggja aš žau hefšu höfušstöšvar sķnar hér į landi įfram. Allir ašilarnir voru sammįla um aš ekki hafi veriš settar fram neinar formlegar óskir um aš bankarnir dręgju śr starfsemi sinni eša breyttu henni.
    Aš lokum eru raktar opinberar umręšur um Ķsland sem mišstöš alžjóšlegrar fjįrmįlastarfsemi frį 1999 til 2007. Sérstaklega er fjallaš um starf 12 manna nefndar sem fjalla įtti um forsendur alžjóšlegrar fjįrmįlastarfsemi į Ķslandi og samkeppnishęfni landsins į žvķ sviši. Fariš er yfir nišurstöšur nefndarinnar og reifašar upplżsingar nefndarmanna um vinnu viš skżrsluna. Nefndin komst aš žeirri nišurstöšu aš įkvešnir grunnžęttir einkenndu lög žeirra rķkja sem nįš hafa langt į sviši alžjóšlegrar fjįrmįlastarfsemi. Setti nefndin fram žaš meginvišhorf aš ef stjórnvöld į Ķslandi ętlušu aš setja sér žaš markmiš aš efla alžjóšlega fjįrmįlastarfsemi į Ķslandi ętti ķ žvķ augnamiši einungis aš setja almennar reglur fyrir ķslenskt atvinnulķf ķ žvķ skyni sem stęšust EES-kvašir. Benda mį į aš beinar og óbreyttar innleišingar EES-gerša tķškast til dęmis ekki ķ Noregi. Žį kemur fram ķ skżrslunni aš nišurstöšur hópsins viršast ekki hafa veriš nżttar į nokkurn hįtt viš stefnumörkun um uppbyggingu alžjóšlegrar fjįrmįlastarfsemi hér į landi. Žį er einnig rétt aš benda į aš samkvęmt skżrslu Siguršar Einarssonar sem sat ķ nefndinni um forsendur alžjóšlegrar fjįrmįlastarfsemi žį hafši Jón Siguršsson, žįverandi sešlabankastjóri og sķšar višskiptarįšherra, tiltekiš sérstaklega aš ekki mętti ręša hlutverk Sešlabankans sem lįnveitanda til žrautavara ķ nefndinni.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.57
    Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndarinnar aš į įrunum 1995–2003 hafi ekki veriš fjallaš um starfsemi fjįrmįlafyrirtękja ķ stefnuyfirlżsingum rķkisstjórna, aš öšru leyti en žvķ aš į įrunum 1995–2003 var fylgt žeirri stefnu sitjandi rķkisstjórna aš selja eignarhluti rķkisins ķ bönkum og opinberum fjįrfestingarsjóšum. Hins vegar var ķ stefnuyfirlżsingum fjallaš um naušsyn į sjįlfstęši eftirlitsstofnana. Žvķ fylgdi hins vegar sį varnagli aš tryggja žyrfti aš starfsemi žeirra ķžyngdi fyrirtękjum ekki um of. Einnig var unniš aš stefnumótun um forsendur alžjóšlegrar fjįrmįlastarfsemi į Ķslandi en samkvęmt stjórnarsįttmįla Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar frį 23. maķ 2007 var stefna rķkisstjórnarinnar sś aš tryggja aš fjįrmįlastarfsemi gęti įfram vaxiš hér į landi og sótt inn į nż sviš ķ samkeppni viš önnur markašssvęši og aš śtrįsarfyrirtęki sęju sér įfram hag ķ aš hafa höfušstöšvar į Ķslandi. Žessari stefnu rķkisstjórnarinnar var ekki breytt opinberlega fyrir hrun bankanna ķ október 2008.

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin leggur įherslu į aš rķkisstjórnir į hverjum tķma marki sér skżra opinbera stefnu um starfsemi fjįrmįlafyrirtękja og eftirlit meš žeim ķ samręmi viš stęrš og umfang efnahagskerfisins hverju sinni.

6. kafli. Einkavęšing og eignarhald stóru bankanna žriggja.58
    Ķ kaflanum er rakin er atburšarįsin ķ kringum einkavęšingu rķkisbankanna Landsbanka Ķslands og Bśnašarbanka Ķslands.
    Fyrst er fjallaš um lagasetninguna sem markaši upphafiš aš einkavęšingarferlinu59 en ķ lögunum var kvešiš į um opna heimild til sölu į hlutafé rķkisins ķ bönkunum og sś heimild ķ engu takmörkuš eša skilyrt, t.d. meš efnisreglum um hvernig einkavęšingarferliš ętti aš fara fram. Ķ söluheimildinni var ekki aš finna neina stefnumörkun af hįlfu Alžingis og žvķ var alfariš lagt ķ hendur stjórnvalda undir forustu rķkisstjórnarinnar aš įkveša nįnari framkvęmd og forsendur fyrir sölu bankanna. Rannsóknarnefndin vekur athygli į žessu og bendir į aš žar meš hafi salan veriš hįš pólitķskri stefnumótun og įkvöršunum žeirra rįšherra sem fóru meš mįliš.60
    Rétt žykir aš benda hér į aš viš žinglega mešferš frumvarpsins sem varš aš lögum nr. 70/2001 klofnaši efnahags- og skattanefnd ķ afstöšu sinni til mįlsins. Meiri hluti nefndarinnar lagši til aš frumvarpiš yrši samžykkt og vķsaši til žess aš veriš vęri aš framfylgja žeirri stefnu aš selja hluti rķkisins ķ fyrirtękjum į virkum samkeppnismarkaši. Ķ įliti 1. minni hluta efnahags- og skattanefndar61 um frumvarpiš voru hins vegar lagšar til róttękar breytingar į frumvarpinu. Helstu breytingarnar fólust ķ žvķ aš einungis yrši heimilt aš selja hlutafé ķ Bśnašarbankanum, dreifš eignarašild vęri tryggš meš žvķ aš 10% af hlutafé bankans yrši skipt milli ķslenskra rķkisborgara og aš ekki vęri fariš af staš meš söluna fyrr en fyrir lęgi stašfesting Sešlabanka Ķslands og Žjóšhagsstofnunar į ašstęšum į fjįrmįlamarkaši meš tilliti til sölunnar. Ķ nefndarįliti 2. minni hluta62 komu fram efasemdir um sölu bankanna tveggja į sama tķma og žann tķmapunkt sem valinn var til einkavęšingarinnar meš tilliti til veršgildis bankanna. Af žessu er ljóst aš umręšur fóru fram į Alžingi um hvernig haga skyldi einkavęšingarferlinu žó aš ekki hafi veriš mótuš nein stefna meš lagasetningu.
    Atburšarįsinni viš söluferliš er lżst ķ bindinu,63 en žar kemur fram hvernig dregiš var śr kröfunum og hvernig forgangsröš krafnanna breyttist og byggt var į nżjum višmišum eftir žvķ sem söluferlinu vatt fram. Helst mį nefna aš svo viršist sem falliš hafi veriš frį žvķ aš leggja įherslu į aš fį inn erlendan kjölfestufjįrfesti en heimildir rannsóknarnefndarinnar bentu til žess aš leit aš slķkum ašila hefši ekki boriš įrangur. Žrįtt fyrir žaš er ljóst aš einhver įhugi viršist hafa veriš fyrir ķslensku bönkunum, sbr. višręšurnar sem stjórnvöld įttu viš Svenska Enskilda bankann um kaup į stórum hlut ķ Landsbankanum nokkru fyrr. Auk žess vekur žaš athygli rannsóknarnefndarinnar aš auglżsing um sölu bankanna nįši ašeins til innlendra ašila. Hvaš varšar žį įkvöršun aš selja bįša bankana samtķmis eins og fram kom fyrst ķ auglżsingu um sölu bankanna žį mį rįša af skżrslum žįverandi forustumanna ķ rķkisstjórn aš sś įkvöršun hafi eingöngu veriš pólitķsk og tekin žrįtt fyrir óheppilegar markašsįstęšur žar sem ekki var įkjósanlegt aš selja tvęr hlutfallslega stórar og kerfislega mikilvęgar stofnanir į sama tķma. Žį var ķ ferlinu falliš frį žvķ aš gera kröfur um faglega žekkingu og reynslu af fjįrmįlažjónustu til kaupenda kjölfestuhluta ķ bönkunum og telur rannsóknarnefndin aš žaš hafi gerst ķ kjölfar bréfs frį Samson-hópnum, dags 27. jśnķ 2002, žar sem lżst var yfir įhuga į kaupum į hlut rķkisins ķ Landsbanka Ķslands. Ekki er žó fyrir aš fara upplżsingum um aš slķk įkvöršun hafi veriš tekin meš formlegum hętti. Undir lok söluferlisins var hugtakiš kjölfestufjįrfestir skiliš eingöngu žannig aš viškomandi ašili yrši stór eigandi hlutafjįr. Žannig viršist hafa veriš falliš frį öšrum kröfum sem gera įtti til kjölfestufjįrfestis, svo sem aš viškomandi hefši reynslu og žekkingu af fjįrmįlažjónustu. Einnig mį gagnrżna framkvęmd sölunnar hjį framkvęmdanefnd um einkavęšingu og rįšherranefnd um einkavęšingu enda hafi bįšir ašilar nįnast lagt allt mat į hugsanlegum kaupendum ķ hendur erlendum rįšgjafa um einkavęšinguna, starfsmanni HSBC-bankans ķ London. Žį hafi vakiš sérstaka athygli rannsóknarnefndarinnar tölvubréf frį 29. įgśst 2002 žar sem fulltrśi HSBC leggur fram upplżsingar sem hęgt er aš skilja į žann hįtt aš nišurstöšum matsins į mögulegum kaupendum hafi veriš hagrętt svo aš tiltekin nišurstaša fengist. Žį er einnig ljóst aš einn nefndarmašur ķ framkvęmdanefnd um einkavęšingu sagši sig śr nefndinni ķ september 2002 vegna deilna um žau atriši sem hafa įttu sérstakt vęgi viš mat į bjóšendum ķ bankann. Nįnar um ferliš viš einkavęšinguna og samningavišręšur viš bęši Samson- hópinn og S-hópinn vķsast til kafla 6.2–6.4. ķ skżrslunni.64
    Žį er ķ kaflanum fjallaš ķtarlega um fjįrmögnun kaupanna į rķkisbönkunum og samkvęmt gögnum sem rannsóknarnefndin aflaši sér var sżnt fram į aš um 70% af kaupverši Landsbanka Ķslands voru greidd meš lįnsfé frį Kaupžingi banka en samkvęmt kaupsamningnum um Landsbankann įtti eiginfjįrhlutfall kaupveršsins aš vera 34,5%. Hvaš varšar kaupsamning S-hópsins um Bśnašarbanka Ķslands kom ekki annaš fram en aš greišslur og fjįrmögnun žeirra hefši veriš ķ samręmi viš įkvęši kaupsamningsins.65
    Einnig er nokkuš fjallaš um žįtt Fjįrmįlaeftirlitsins ķ tengslum viš eftirlit og samžykki fyrir kaupum į rįšandi hlutum ķ bönkunum. Sérstaklega gagnrżnisverša telur rannsóknarnefndin žį įkvöršun rķkisstjórnarinnar aš falla frį kröfum um faglega žekkingu og reynslu viš val į kaupendum bankanna meš vķsan til žess aš slķkt mat muni fara fram į vegum Fjįrmįlaeftirlitsins į grundvelli laga um višskiptabanka og sparisjóši, nr. 113/1998, meš sķšari breytingum. Ljóst er aš įšurnefnd įkvöršun rķkisstjórnarinnar um aš fela Fjįrmįlaeftirlitinu žetta mat, um heimild til aš fara meš virkan eignarhlut, setti stofnunina ķ mjög erfiša stöšu žar sem žegar var bśiš aš taka įkvöršun um sölu bankanna til viškomandi ašila įn žess aš afstaša vęri tekin til faglegrar žekkingar og reynslu viškomandi ašila til aš stżra fjįrmįlafyrirtęki. Ķ skżrslunni segir eftirfarandi: „Aš mati rannsóknarnefndar er ekki hęgt aš fallast į aš stjórnvöldum hafi veriš rétt aš skjóta sér undan sjįlfstęšri įkvaršanatöku um žetta atriši en ętlast ķ stašinn til žess aš afstašan til žess yrši aš öllu leyti innifalin ķ įkvaršanatöku Fjįrmįlaeftirlitsins samkvęmt reglum laga um virka eignarhluti ķ fjįrmįlafyrirtękjum.“66
    Loks er fariš yfir hvernig eignarhald rķkisbankanna fyrrverandi hefur breyst į žeim sex įrum sem lišin voru frį einkavęšingunni og fram til október 2008. Žar er sżnt myndręnt hvernig žróunin ķ eignarhaldi hefur veriš og fjallaš um eignarhald lķfeyrissjóša ķ bönkunum og um žaš hvernig innra eignarhaldi var hagaš, ž.e. hversu stór hluti starfsmanna eša annarra sem störfušu fyrir bankana sjįlfa voru handhafar hlutafjįr ķ žeim.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.67
    1.      Rannsóknarnefndin bendir į aš heimildin sem Alžingi afgreiddi um sölu į rķkisbönkunum hafi veriš algerlega opin og aš hśn hafi skiliš eftir allt mat og stefnumörkun ķ höndum framkvęmdarvaldsins. Athugasemdir sem komu fram ķ greinargerš meš frumvarpinu til söluheimildarinnar um stefnu stjórnvalda viš einkavęšinguna, svo sem um dreifša eignarašild og aškomu erlendra ašila, hafa ekki sama gildi og sett lög.68
    2.      Rannsóknarnefndin telur aš Alžingi hafi haft brżnar įstęšur til žess aš taka afstöšu til ašalatriša viš sölu rķkisbankanna ķ lögum, enda viršist sem višmiš og stefna stjórnvalda hafi breyst eftir žvķ sem söluferlinu vatt fram.69
    3.      Rannsóknarnefndin telur aš allt of skammur tķmi hafi veriš ętlašur ķ einkavęšingarferliš og aš pólitķsk markmiš hafi veriš lįtin hafa forgang gagnvart žeim faglegu markmišum sem įšur höfšu veriš sett fram ķ upphafi söluferlisins. Rétt er aš benda į žaš aš markašsašstęšur į žessum tķma voru erfišar til sölu į tveimur kerfislega mikilvęgum stofnunum samtķmis.70
    4.      Rannsóknarnefndin leggur įherslu į aš stjórnvöld eiga aš taka sjįlfstęša įkvöršun um hęfi kaupenda til aš fara meš virkan eignarhlut viš einkavęšingu en ekki leggja žį įbyrgš į heršar eftirlitsašila.71
    5.      Aš mati rannsóknarnefndar er atburšarįsin viš einkavęšinguna og lyktir hennar, žar į mešal samskipti og störf Fjįrmįlaeftirlitsins, einkennandi fyrir skort į festu og eftirfylgni meš fjįrmįlamarkašnum.72

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žaš er mat žingmannanefndarinnar aš skżrsla rannsóknarnefndarinnar sé įfellisdómur yfir verkferlinu viš sölu rķkisbankanna og vinnubrögšum žeirra rįšherra sem voru ķ forsvari viš einkavęšingu bankanna.
    Žingmannanefndin tekur undir įlyktanir rannsóknarnefndarinnar aš Alžingi hafi ekki sett framkvęmdarvaldinu nęgilega skżr skilyrši viš einkavęšingu Bśnašarbanka Ķslands og Landsbanka Ķslands. Einnig hafi veriš gerš stór mistök af hįlfu framkvęmdarvaldsins ķ ferli einkavęšingar bankanna žegar falliš var frį upphaflegum kröfum um dreifša eignarašild, faglega reynslu og žekkingu viš val į kaupendum og žegar bankarnir voru bįšir seldir į svipušum tķma viš erfišar markašsašstęšur.73 Žingmannanefndin telur aš rķkisstjórn hvers tķma žurfi aš marka opinbera stefnu um hvort og žį meš hvaša hętti standa eigi aš sölu og einkavęšingu rķkisfyrirtękja.
    Žingmannanefndin telur aš Alžingi beri aš lögfesta rammalöggjöf um sölu og einkavęšingu rķkisfyrirtękja og eftirlitshlutverk Alžingis sé žar tryggt. Žaš er sérstaklega mikilvęgt ķ ljósi žess aš į nęstu įrum og įratugum er stefnt aš žvķ aš selja og/eša einkavęša fyrirtęki sem hafnaš hafa ķ rķkiseigu vegna bankahrunsins. Jafnframt telur žingmannanefndin aš rķkisstjórn hvers tķma žurfi aš marka opinbera stefnu um hvort og žį meš hvaša hętti selja eigi og/eša einkavęša rķkisfyrirtęki.74
    Žingmannanefndin telur einnig aš huga verši aš heildarlöggjöf um opinber hlutafélög ķ samręmi viš įbendingar umbošsmanns Alžingis ķ įrsskżrslum embęttisins. Jafnframt verši aš skoša löggjöf um önnur félagaform.

4.2    Annaš bindi skżrslunnar.

7. kafli. Fjįrmögnun bankanna.75
    Ķ 7. kafla er fyrst fjallaš um fjįrmögnun stóru bankanna žriggja, Kaupžings banka hf., Landsbanka Ķslands hf. og Glitnis banka hf., og segir žar aš ašgangur aš erlendum fjįrmagnsmörkušum hafi opnaš bönkunum įšur lokašar dyr og žvķ sé naušsynlegt aš leggja mat į hvaša žįtt opnir fjįrmagnsmarkašir įttu ķ vexti bankanna upp śr įrinu 2000.
    Meš grķšarlegum lįntökum į erlendum skuldabréfamörkušum komu bankarnir sér ķ erfiša stöšu vegna endurfjįrmögnunar aš 3–5 įrum lišnum. Lokun markaša įtti sķšan stóran žįtt ķ žeirri lausafjįržurrš sem myndašist ķ kerfinu. Aukin śtgįfa skuldabréfa erlendis hefši einnig įtt aš gefa Fjįrmįlaeftirlitinu nęga įstęšu til aš kanna betur hvernig žessum fjįrmunum var variš. Sešlabanki Ķslands hefši einnig įtt aš kanna hvaša įhrif stóraukin fjįrmögnun erlendis frį hefši į fjįrmįlastöšugleika vegna skuldsetningar innlendra fyrirtękja og jafnvel einstaklinga ķ erlendri mynt. Viš tķmabundna lokun fjįrmagnsmarkaša snemma įrs 2006 gafst tękifęri til aš endurmeta stöšuna og įhęttuna žannig aš hęgt hefši veriš aš koma böndum į vöxt bankanna og huga meira aš gęšum eigna žeirra.
    Sķšsumars opnašist svo skuldabréfamarkašurinn ķ Bandarķkjunum vegna skuldavafninga žar sem ķslensk fyrirtęki voru tekin inn ķ vafningana ķ skjóli hįs lįnshęfismats. Ķslensku bankarnir voru įlitnir įhęttumeiri en bankar ķ sama lįnshęfisflokki og segir aš voriš 2008 hefši mįtt vera ljóst aš į skuldatryggingarmarkaši hafi veriš taldar verulegar lķkur į greišslufalli bankanna innan skamms tķma. Stjórnendur Sešlabanka Ķslands höfšu komiš žessum upplżsingum į framfęri viš nokkra rįšherra og fyrirsvarsmenn ķslensku bankanna, en višbrögšin voru į žann veg aš forsvarsmenn ķslenska rķkisins snerust ķ vörn fyrir bankana. Žetta gagnrżnir rannsóknarnefndin og bendir į aš eftirlitsašilar hér į landi viršist ekki hafa gert sér grein fyrir žvķ aš ķslensku bankarnir voru aš fara inn į skuldatryggingarmarkašinn ķ gegnum lįnshęfistryggš skuldabréf. Ķslendingar hafi jafnframt kosiš aš lķta fram hjį žvķ višvörunarmerki sem fólst ķ žvķ aš ķ flestum tilvikum lį įhęttan af skuldatryggingunum öll hjį bönkunum sjįlfum vegna lįnafyrirgreišslna.
    Rannsóknarnefndin vekur sérstaka athygli į žvķ fyrirkomulagi sem var haft į skuldatryggingarsamningum Icebank, bęši varšandi greišsluhęfni og frįgang višskipta af hįlfu bankans meš tilliti til möguleika eftirlitsašila til aš įtta sig į žeim. Rannsóknarnefndin bendir einnig į aš lķkur į hagsmunaįrekstrum aukast žegar forstjórar fjįrfestingarfélaga stunda fjįrfestingar į eigin vegum og ķ gegnum félög sķn į sama tķma og žeir gegna störfum fyrir fjįrfestingarfélagiš sem žeir hafa sérstakar trśnašarskyldur viš aš lögum. Žį ķtrekar rannsóknarnefndin aš fjįrfestingar ķ skuldabréfum śtgefnum af eignarhaldsfélögum sem eingöngu eru mynduš utan um hlutabréf geti varla flokkast sem įlitlegar fjįrfestingar fyrir veršbréfasjóši sem eiga aš fjįrfesta ķ skuldabréfum.
    Žį er fjallaš um innlįn Landsbankans, Kaupžings og Glitnis en innlįn eru venjulega helsta fjįrmögnunarleiš banka. Hjį ķslensku bönkunum hafši mikilvęgi žeirra hins vegar minnkaš hlutfallslega frį 1998 og allt fram į mitt įr 2006. Innlįn sem hlutfall af śtlįnum höfšu einnig lękkaš verulega. Erlend innlįn ķslensku bankanna jukust frį lokum įrs 2006 auk žess sem bankarnir hófu į žessum tķma söfnun samningsbundinna heildsöluinnlįna.
    Haustiš 2006 fór Landsbankinn aš bjóša netinnlįnsreikninga til einstaklinga undir nafninu Icesave. Žau erlendu innlįn sem voru uppspretta fjįrmagns fyrir Landsbankann į seinni hluta įrs 2006 og į fyrri helmingi įrs 2007 uršu aš lokum bankanum aš falli ķ byrjun október 2008 og svipaš į viš um Kaupžing og Glitni. Rannsóknarnefndin segir ljóst aš ķslensku bankarnir hafi tališ aukna söfnun innlįna erlendis vęnlega leiš til aš bregšast viš žegar žrengdi aš öšrum möguleikum viš śtvegun lįnsfjįr og ķtrekar aš žar sem aukning hinna erlendu śtlįna kom til į įrinu 2007 hefši žurft aš bregšast viš af hįlfu bankanna og stjórnvalda strax žį. Rannsóknarnefndin bendir į aš vešlįn hafi aukist verulega hjį öllum bönkunum žremur eftir aš lausafjįrkreppan hófst haustiš 2007 og aš tępur helmingur vešlįna bankanna viš fall žeirra hafi veriš frį Sešlabanka Evrópu. Žessu fylgdu żmsar hęttur umfram langtķmafjįrmögnun meš skuldabréfaśtgįfu, en hśn stóš bönkunum ekki til boša į žessum tķma. Bankarnir sóttu žvķ ķ aš nota žį möguleika sem žeir höfšu til aš nį ķ laust fé meš žessu móti, bęši ķslenskt og erlent, ķ samręmi viš žęr vęntingar aš senn fęri aš rofa til į hinum alžjóšlega fjįrmįlamarkaši.
    Žarna reyndi į aš innlend yfirvöld sem įttu aš fylgjast meš fjįrmįlastöšugleika gęttu aš įhęttunni sem var aš magnast, sérstaklega Sešlabanki Ķslands sem bęši var ķ hlutverki eftirlitsašila og veitti bönkunum hluta vešlįnanna. Rannsóknarnefndin segir engin gögn hafa komiš fram um aš bankinn hafi skipulega greint og fjallaš um įhęttuna aš undanskildu bréfi hans til bankanna 17. jślķ 2008 žar sem fram kom aš engin nż óvarin skuldabréf į innlend fjįrmįlafyrirtęki yršu samžykkt vešhęf nema aš undangenginni sérstakri athugun. Žessari stefnubreytingu var žó ekki fylgt eftir svo marktękt vęri. Sešlabankinn spornaši heldur ekki viš vešsetningum ķ eigin skuldabréfum fjįrmįlafyrirtękjanna, sem žó fór gegn reglum bankans, né reyndi aš afla traustari veša. Davķš Oddsson sagši ķ skżrslutöku aš ekki hefši veriš hęgt aš loka į vešin žar sem žaš hefši oršiš bönkunum aš falli. Rannsóknarnefndin bendir sérstaklega į aš heimild bankans til aš veita lįnastofnunum lįn meš kaupum į veršbréfum sé bundin žvķ lagaskilyrši aš žau séu veitt gegn tryggingum sem bankinn metur gildar en ekki veršur séš af heildarsamhengi mįlsins aš žau veš sem Sešlabankinn tók hafi veriš trygg, auk žess sem engin gögn hafa komiš fram um hvernig stašiš var aš mati į vešunum. Ķ ljósi višhorfa Sešlabankans um stöšu bankanna telur rannsóknarnefndin illskiljanlegt af hverju žess var ekki freistaš aš taka önnur veš.
    Ķslensku bankarnir reyndu einnig aš skiptast į skuldabréfum ķ erlendri mynt til aš vešsetja hjį Sešlabanka Evrópu, en voru stöšvašir. Sešlabanki Evrópu brįst einnig ókvęša viš gjaldmišlaskiptasamningum milli bankanna. Žetta įtti sinn žįtt ķ žvķ aš Ķsland var afskipt į vettvangi sešlabankanna og hafši žaš verulegar afleišingar fyrir öflun lįnsfjįr af hįlfu Sešlabanka Ķslands og ķslenska rķkisins.
    Rannsóknarnefndin bendir į rangar fęrslur ķ bókhaldi Glitnis ķ mars 2008 og žį įhęttu sem fólst ķ skammtķmafjįrmögnun žegar rķkiš setti fram tilboš sitt um kaup į 75% hlut ķ bankanum viš hrun hans. Rannsóknarnefndin telur einnig aš setja hefši įtt skżringar ķ įrshlutareikninga Landsbankans og Kaupžings um fęrslu skulda į markašsvirši. Žį telur nefndin žaš hafa veriš naušsynlegt fyrir Sešlabanka Ķslands aš framkvęma lausafjįreftirlit ķ erlendum gjaldmišlum hjį fjįrmįlafyrirtękjunum, sérstaklega eftir aš gjaldmišlaskiptamarkašurinn lokašist ķ mars. Žótt žessi vinna hafi veriš hafin hafši hśn ekki nįš svo langt aš viš yrši unaš. Lausafjįrskżrslur bankanna voru ekki heldur žęr višvaranir sem ašstęšur į žessum tķma gįfu tilefni til, en stórir lišir ķ žeim uršu aš engu žegar haršnaši į dalnum.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.76
    1.      Rannsóknarnefndin telur aš lausafjįrgnótt og ašgangur aš erlendum skuldabréfamörkušum hafi veriš meginuppspretta vaxtar bankanna eftir aldamótin.77
    2.      Rétt hefši veriš aš koma böndum į vöxt bankanna žegar fjįrmagnsmarkašir lokušust tķmabundiš snemma įrs 2006 og huga frekar aš gęšum eigna. Forsvarsmenn bankanna og žeir sem sinntu eftirliti meš bönkunum hefšu žurft aš gęta sérstaklega aš žeim takmörkunum sem leiddi af erlendum skuldbindingum og vaxandi starfsemi erlendis meš tilliti til ķslensku krónunnar og möguleika Sešlabankans til aš rękja hlutverk sitt sem lįnveitandi til žrautavara.78
    3.      Rannsóknarnefndin vķsar til žess aš Sešlabanki Ķslands stóš frammi fyrir žvķ aš erlendir sešlabankar töldu aš illa horfši meš stöšu ķslensku bankanna. Sumir rįšherrar rķkisstjórnarinnar voru upplżstir um žetta sem og forsvarsmenn bankanna. Višbrögš forsvarsmanna žjóšarinnar viš žessu hafi einkum veriš aš snśast ķ vörn fyrir bankana.79
    4.      Rannsóknarnefndin telur aš žess hafi ekki veriš nęgjanlega gętt af hįlfu žeirra sem komu fram fyrir hönd ķslenska rķkisins aš gengiš vęri śr skugga um réttmęti žess mats markašarins sem birtist į markaši fyrir skuldatryggingar allt frį įrsbyrjun 2006. Įhęttan af skuldatryggingum lį ķ flestum tilvikum öll hjį bönkunum sjįlfum vegna lįnafyrirgreišslna. Žaš telur rannsóknarnefndin vera til marks um aš gefiš hafi veriš višvörunarmerki sem kosiš var aš lķta fram hjį.80
    5.      Rannsóknarnefndin bendir į sölu innlendra ašila į skuldatryggingum og kaup innlendra ašila į lįnshęfistengdum skuldabréfum og vekur sérstaka athygli į žvķ fyrirkomulagi sem var haft į skuldatryggingarsamningum ķ tilviki Icebank, bęši hvaš varšar įlitaefni um greišsluhęfni seljenda trygginganna, hvernig skilmįlarnir eru tengdir breytingum į reglum um višskipti Sešlabanka Ķslands viš fjįrmįlafyrirtęki og hvernig gengiš var frį višskiptunum af hįlfu bankans meš tilliti til möguleika eftirlitsašila į aš įtta sig į žeim.81
    6.      Rannsóknarnefndin segir žaš vekja athygli aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi veitt ķslensku bönkunum rżmri möguleika į vķkjandi langtķmalįnum en hafi tķškast t.d. annars stašar į Noršurlöndunum.82
    7.      Rannsóknarnefndin bendir į aš lķkur į hagsmunaįrekstrum aukast žegar forstjórar fjįrfestingarfélaga stunda fjįrfestingar į eigin vegum og ķ gegnum félög sķn į sama tķma og žeir gegna störfum fyrir fjįrfestingarfélagiš sem žeir hafa aš lögum sérstakar trśnašarskyldur viš. Segir nefndin tilefni til aš huga aš žvķ aš settar verši skoršur į heimildir ęšstu stjórnenda slķkra félaga til aš stunda fjįrfestingar ķ eigin nafni.83
    8.      Rannsóknarnefndin dregur žį įlyktun aš stórauknu hlutfalli vešlįna viš fjįrmögnun bankanna hafi fylgt żmsar hęttur umfram langtķmafjįrmögnun meš skuldabréfaśtgįfu. Sešlabankinn greindi ekki įhęttuna sem fólst ķ žessu en bankinn var bęši ķ eftirlitshlutverki og veitti bönkunum hluta vešlįnanna.84
    9.      Rannsóknarnefndin telur illskiljanlegt aš Sešlabanki Ķslands hafi ekki freistaš žess aš taka önnur veš ķ ljósi žess višhorfs sem var uppi um stöšu bankanna innan bankastjórnar Sešlabankans allt frį fyrri hluta įrs 2008, en ķ nóvember 2007 var bankanum oršiš ljóst aš bankarnir voru farnir aš fara ķ kringum žį reglu Sešlabankans aš veita ekki lįn gegn veši ķ eigin skuldabréfum fjįrmįlafyrirtękis.85
    10.      Rannsóknarnefndin gerir athugasemdir viš bókhald og gerš įrshlutauppgjöra bankanna žriggja.86
    11.      Rannsóknarnefndin bendir į žį įhęttu sem fólst ķ skammtķmafjįrmögnun žegar rķkiš setti fram tilboš sitt um kaup į 75% hlut ķ Glitni, sem ekki er aš sjį aš stjórnvöldum hafi veriš ljós žegar tekin var afstaša til tillögu Sešlabankans um žessa lausn į mįlefnum Glitnis.87
    12.      Žį telur rannsóknarnefndin aš žaš hefši veriš naušsynlegt fyrir Sešlabanka Ķslands aš hafa eftirlit meš lausafjįrstöšu ķ erlendum gjaldmišlum hjį fjįrmįlafyrirtękjunum, sérstaklega eftir aš gjaldmišlaskiptamarkašurinn lokašist ķ mars 2008.88

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur aš naušsynlegt hefši veriš aš lįta fara fram ķtarlega greiningu og mat į vanda ķslenska bankakerfisins įšur en fariš var af staš ķ kynningarferšir og fundahöld ķ vörn fyrir bankana į įrinu 2008. Slķk greining hefši tryggt faglegri og raunsęrri višbrögš ķ žeirri stöšu sem upp var komin.
    Žingmannanefndin telur rétt aš setja reglur sem takmarki heimildir forstjóra fjįrfestingarfélaga til aš stunda fjįrfestingar į eigin vegum į sama tķma og žeir gegna störfum fyrir fjįrfestingarfélög sem žeir hafa aš lögum sérstakar trśnašarskyldur viš.
    Žingmannanefndir telur ķ ljósi nišurstašna rannsóknarnefndar Alžingis aš endurskoša žurfi löggjöf um Fjįrmįlaeftirlitiš, lög um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi, nr. 87/1998, og lög um Sešlabanka Ķslands, nr. 36/2001.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš lęrdómur verši dreginn af žeirri stefnu Sešlabanka Ķslands aš greina ekki įhęttuna af aukningu vešlįna fjįrmįlafyrirtękja og aš sporna ekki viš vešsetningu ķ skuldabréfum žeirra.
    Žingmannanefndin telur aš herša žurfi reglur um framkvęmd lausafjįreftirlits, į žaš einnig viš um eftirlit meš lausafé ķ erlendum gjaldmišlum hjį fjįrmįlafyrirtękjum.
    Žingmannanefndin telur jafnframt aš endurskoša žurfi löggjöf um bókhald og reikningsskil.

8. kafli. Śtlįn ķslensku bankanna.89
    Ķ kaflanum eru śtlįn stóru bankanna žriggja į įrunum fyrir fall žeirra skošuš į breišum grundvelli. M.a. er fjallaš sérstaklega um vöxt śtlįna ķ bankakerfinu, heildarśtlįnasöfn móšurfélaga ķslensku bankanna, framkvęmd į reglum Fjįrmįlaeftirlitsins um stórar įhęttur, žróun lįna bankanna žriggja og Straums-Buršarįss til tiltekinna fyrirtękjahópa og fyrirgreišslu til nokkurra af stęrstu višskiptavinum fjįrmįlafyrirtękja tęp tvö įr fyrir hruniš ķ október 2008. Rannsóknarnefndin bendir į žęr freistingar sem bankarnir stóšu frammi fyrir sem fólust ķ žvķ aš žegar banki tekur mikla įhęttu eru žaš hluthafar sem njóta įgóšans en lįnveitendur eša rķki sem bera tap. Mestar lķkur į aš kostnašur falli ķ skaut lįnveitenda og rķkis er žegar eigiš fé banka er hlutfallslega mjög lķtiš ķ samanburši viš eignir hans og/eša eignasafn bankans er mjög įhęttusamt. Įhęttudreifing er lykilatriši ķ traustum bankarekstri, en freistingin er meiri eftir žvķ sem eigiš fé bankans er minna. Žį veldur hrašur śtlįnavöxtur auknum afskriftum til framtķšar litiš.
    Rannsóknarnefndin segir vöxt ķslenska bankakerfisins sķšustu įrin fyrir fall bankanna hafa veriš mikinn og hrašan. Grunnmunstur bankanna žriggja var nokkuš svipaš, en śtlįn bankanna óx langt fram śr bęši hagkerfinu og eftirlitsstofnunum į žessum tķma. Svo mikill vöxtur hafi ekki samrżmst langtķmahagsmunum trausts banka heldur drifu hvatar til skammtķmahagnašar vöxtinn įfram. Žį var mikil skuldsetning stęrstu eigenda bankanna, sem jafnframt įttu sęti ķ stjórnum žeirra, hvati til aš auka įhęttusękni ķ rekstri bankanna. Rannsóknarnefndin telur enn fremur aš hinn grķšarlegi vöxtur hefši ekki įtt aš fara fram hjį žeim sem bar skylda samkvęmt lögum til aš grķpa til rįšstafana til aš koma ķ veg fyrir aš vöxtur bankanna fęri śr böndunum.
    Žróun śtlįnasafns bankanna er rakin, ž.e. lįn bankanna til višskiptamanna žeirra en ekki til annarra banka eša dótturfélaga. Fram kemur ķ skżrslunni aš vęgi fjįrfestingarbankastarfsemi ķslensku bankanna hafi aukist mikiš frį aldamótum og į įrinu 2007 uršu lįn til eignarhaldsfélaga og erlendra félaga meira en helmingur allra lįna bankanna til višskiptavina. Kaupžing lįnaši langmest til erlendra ašila af bönkunum žremur en Landsbankinn var meš hęstu śtlįnin til ķslenskra rekstrarfyrirtękja. Kaupžing var meš minnsta hluta śtlįna ķ ķslenskum krónum, en athygli vekur aš allir bankarnir voru meš töluvert stóran hluta śtlįna sinna ķ erlendri mynt. Bankarnir voru allir meš verulegan jįkvęšan gjaldeyrisjöfnuš til aš verja eigiš fé fyrir falli krónunnar, en meš ķ honum töldust lįn ķ erlendri mynt til ķslenskra višskiptavina. Žannig breyttist gengisįhętta bankanna ķ skuldaraįhęttu, en lįnveiting ķ erlendri mynt til ašila sem höfšu ekki greišslugetu ķ samręmi viš žaš žżddi aš mjög samžjöppuš śtlįnaįhętta byggšist upp. Rannsóknarnefndin bendir į aš bankakerfiš hafi veriš mjög veikbyggt og illa ķ stakk bśiš til aš žola žį erfišleika sem fólust ķ lausafjįrskortinum. Žį hafi birtingu į vanskilatölum veriš įbótavant og žęr ekki ķ samręmi viš alžjóšlegar venjur. Kaupžing hafi tekiš óešlilega mikil veš ķ eigin bréfum og sérstaklega óheppilegt hafi veriš aš bankinn hafi tekiš veš ķ meira en helmingi hlutabréfa stęrsta eiganda sķns, Exista. Landsbankinn og Glitnir hafi lķka fariš umfram 10% vešsetningarmörk eigin bréfa į įrinu 2008. Nefndin telur žaš óheppilegt hversu hįtt hlutfall hlutabréfa bankanna og eigenda žeirra var vešsett og telur žaš hafa veikt getu ķslenska fjįrmįlakerfisins til aš standa af sér įföll og hvatt bankana til aš reyna aš halda uppi verši hlutabréfanna.
    Gerš er grein fyrir reglum um stórar įhęttur sem hafa žaš meginhlutverk aš vinna gegn kerfisįhęttu meš žvķ aš stušla aš įhęttudreifingu ķ rekstri fjįrmįlafyrirtękja og koma ķ veg fyrir kešjuverkun fjįrhagslegra erfišleika. Rannsóknarnefndin rekur žaš hvort og žį aš hvaša marki reglurnar hafa įtt žįtt ķ falli bankanna og fer ķ žvķ skyni m.a. yfir innri verklagsreglur bankanna um stórar įhęttuskuldbindingar sem og framkvęmd Fjįrmįlaeftirlitsins varšandi eftirlit, valdheimildir o.fl. Rannsóknarnefndin kemst aš žeirri nišurstöšu aš skortur į nįnari śtfęrslu hugtakanna „yfirrįš“ og „fjįrhagslega tengdir ašilar“ hafi orsakaš of frjįlslega tślkun eftirlitsskyldra ašila į reglum um stórar įhęttur meš žeim afleišingum aš samžjöppun ķ śtlįnum og öšrum tegundum įhęttu varš of mikil. Žį hafi fjįrmįlafyrirtękin nżtt sér svigrśm til žröngrar tślkunar į reglunum žegar ķ hlut įttu ašilar sem fóru meš virka eignarhluti ķ bönkunum eša ašilar sem voru tengdir žeim. Framkvęmd eftirlits meš stórum įhęttum hafi į żmsan hįtt veriš ófullnęgjandi af hįlfu Fjįrmįlaeftirlitsins žar sem stofnunin beitti ekki valdheimildum sķnum žrįtt fyrir aš hafa komist aš žeirri nišurstöšu aš einstök fjįrmįlafyrirtęki hafi brotiš gegn reglunum eša tślkaš žęr of žröngt. Žannig hafi Fjįrmįlaeftirlitiš t.d. aldrei nżtt dagsektar- né stjórnvaldssektarheimildir viš framkvęmd eftirlits meš stórum įhęttum, hvaš žį vķsaš mįli til efnahagsbrotadeildar rķkislögreglustjóra žótt um nokkuš augljós og alvarleg brot hafi veriš aš ręša. Rannsóknarnefndin telur aš skorti į valdheimildum verši ekki um kennt heldur skorti į įkvöršunartöku til aš beita heimildunum.
    Rakiš er ķ skżrslunni hversu umsvifamikil višskipti įkvešinna fyrirtękjahópa voru viš ķslensku bankana og myndušu žannig saman tengda įhęttu ķ kringum ašalašilann. Fram kemur aš Baugur Group og tengdir ašilar hafi veriš umfangsmestir ķ višskiptum viš ķslensku bankana og FL Group sem Baugur var stęrsti hluthafinn ķ hafi veriš stęrsti hluthafi Glitnis viš fall bankans. Exista hf. var stęrsti einstaki hluthafi Kaupžings į žvķ tķmabili sem rannsóknarnefndin skošaši og Samson eignarhaldsfélag var stęrsti eigandi Landsbankans, auk žess sem Björgólfur Thor Björgólfsson var bęši stęrsti eigandi og stjórnarformašur Straums-Buršarįss. Įhętta allra bankanna var grķšarleg vegna Baugs Group, en įhętta Glitnis žó sżnu mest. Rannsóknarnefndin segir hina miklu skörun hluthafa og lįntakenda bankanna vekja upp spurningar varšandi įhęttu bankanna og um žaš hvort žessir ašilar hafi notiš stöšu sinnar ķ višskiptum viš banka, t.d. fengiš óešlilega lįnafyrirgreišslu. Rannsóknarnefndin telur aš svo sé og aš um įkvešiš munstur hafi veriš aš ręša. Hśn segir įmęlisvert aš žau sviš bankanna sem stżršu įhęttu hafi leyft jafnstórri įhęttu og raun bar vitni aš byggjast upp og nefnir įhęttu vegna Baugshópsins sérstaklega, en auk žeirrar miklu įhęttu sem hver banki bar vegna hans mįtti žeim öllum vera ljóst aš skuldsetning hans ķ öšrum bönkum vęri einnig veruleg. Ķ staš žess aš bregšast viš og reyna aš draga śr samžjöppun įęttu einbeittu bankarnir sér aš žvķ aš rökstyšja fyrir eftirlitsašilum aš ekki vęri um mikla samžjöppun aš ręša. Žetta segir rannsóknarnefndin aš hafi leitt til žess aš bankakerfiš ķ heild hafi veriš viškvęmt fyrir ytri įföllum, svo sem skyndilegum samdrętti ķ lįnalķnum til landsins. Nefndin telur aš eftirlitsašilar hefšu įtt aš ganga haršar fram til aš koma ķ veg fyrir samžjöppun įhęttu og aš verulega hafi skort į aš žeir hafi metiš kerfisįhęttu fjįrmįlakerfisins ķ heild į réttan hįtt.
    Bent er į aš framvirkir samningar viršist aš miklu leyti hafa veriš notašir sem langtķmafjįrmögnunarleiš fyrir stórar veršbréfastöšur. Til dęmis hafi mikil śtlįnaįhętta byggst upp hjį Glitni ķ gegnum framvirka samninga.
    Bent er į athyglisverš atriši varšandi lįnabękur dótturfélaga ķslensku bankanna ķ Lśxemborg, svo sem aš fimm stęrstu įhęttuskuldbindingar bankans vöršušu stóra eigendur hans og aš svo virtist sem Landsbankinn ķ Lśxemborg hafi aš umtalsveršu leyti veriš notašur til aš fjįrmagna starfsemi fyrirtękja Björgólfs Thors Björgólfssonar, en stór hluti žeirra skuldbindinga varš til rétt fyrir fall bankans. Rannsóknarnefndin telur aš ķ mörgum tilvikum hafi lįn frį Landsbanka Ķslands til ķslenskra ašila veriš afgreidd gegnum Landsbankann ķ Lśxemborg til aš draga śr gagnsęi.
    Birt er yfirlit yfir alžingismenn og fjölmišlamenn sem höfšu įsamt mökum og félögum žeirra heildarlįnastöšu yfir 100 millj. kr. į nįnar skilgreindu tķmabili.
    Fjallaš er um lįnveitingar og fyrirgreišslu bankastofnana til nokkurra stęrstu višskiptavina žeirra og/eša tengdra ašila, svokallašra samstęšna. Žar kemur fram aš heildarįhęttuskuldbindingar stóru bankanna žriggja auk Straums, SPRON og Sparisjóšabankans nįmu ķ október 2008 14.250 milljöršum kr. og um helmingur žeirra tengdist 246 samstęšum, ž.e. ašilum sem bankarnir tengdu saman samkvęmt reglum um tengda ašila. Stęrstu skuldarar allra stóru višskiptabankanna voru einnig ķ hópi stęrstu eigenda žeirra og stundum voru lįn veitt įn trygginga, m.a. til ašila sem tengdust eigendum fjįrmįlafyrirtękjanna. Fyrirgreišsla bankastofnana į įrunum 2007 og fram ķ október 2008 var ķ miklum męli til aš endurfjįrmagna fyrri lįnveitingar žeirra žar sem višskiptavinir gįtu ekki stašiš viš įšur gerša samninga og til aš męta vešköllum, auk žess sem lįn til hlutabréfakaupa voru einnig algeng gjarnan ķ erlendum gjaldmišlum.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.90
    1.      Rannsóknarnefndin telur aš śtlįn stóru bankanna žriggja hafi vaxiš langt fram śr hagkerfinu og eftirlitsstofnunum sķšustu įrin fyrir hrun, auk žess sem efnahagur og śtlįn bankanna hafi vaxiš fram śr innvišum žeirra sjįlfra. Utanumhald og eftirlit meš śtlįnum hafi ekki fylgt eftir śtlįnavextinum sem var svo grķšarlegur aš hann hefši ekki įtt aš fara fram hjį žeim sem bar skylda samkvęmt lögum til aš grķpa til rįšstafana til aš koma ķ veg fyrir aš vöxtur bankanna fęri śr böndunum. Vöxturinn hefši įtt aš vera įhęttustżringum bankanna sérstakt tilefni til inngripa.91
    2.      Rannsóknarnefndin telur aš śtlįnasöfn bankanna hafi veriš mög įhęttusöm į įrunum fyrir fall žeirra og śtlįnagęši hafi fariš hratt versnandi į tķmabilinu.92
    3.      Ķslenska fjįrmįlakerfiš var mjög illa ķ stakk bśiš til aš žola žį erfišleika sem fólust ķ lausafjįrskortinum en hann flżtti fyrir og magnaši žį erfišleika sem bišu bankanna.93
    4.      Birtingu į vanskilatölum var įbótavant og žęr voru ekki ķ samręmi viš alžjóšlegar venjur.94
    5.      Rannsóknarnefndin telur Kaupžing hafa fariš śt fyrir žaš sem ešlilegt getur talist ķ žvķ aš taka veš ķ eigin bréfum (umfram 10% višmiš laga um hlutafélög) og óheppilegt var hversu hįtt hlutfall hlutabréfa bankanna og eigenda žeirra var vešsett.95
    6.      Fjįrmįlaeftirlitiš tślkaši hugtökin „yfirrįš“ og „fjįrhagsleg tengsl“ rśmt,96 en „stórar įhęttur“ voru skilgreindar žröngt ķ žeim tilvikum sem fjįrmįlafyrirtęki śtfęršu nįnar hugtökin „yfirrįš“ og „fjįrhagsleg tengsl“ ķ skilningi reglna Fjįrmįlaeftirlitsins nr. 216/2007. Undanžįgur įttu sér ekki stoš ķ reglum eftirlitsins og fjįrmįlafyrirtękin nżttu sér svigrśm til žröngrar tślkunar į reglunum žegar ašilar sem fóru meš virka eignarhluti ķ bönkunum eša ašilar sem voru žeim tengdir į einhvern hįtt įttu hlut aš mįli.97
    7.      Framkvęmd eftirlits meš stórum įhęttum var į żmsan hįtt ófullnęgjandi af hįlfu Fjįrmįlaeftirlitsins og beitti stofnunin ekki valdheimildum sķnum žrįtt fyrir aš einstök fjįrmįlafyrirtęki hefšu gerst brotleg viš reglur eša tślkaš žęr of žröngt. Ekki skorti valdheimildir heldur įkvöršunartöku um aš beita žeim. Žį bendir rannsóknarnefndin į aš framkvęmd eftirlits meš stórum įhęttum tók ekki miš af žvķ aš žęr reglur sem um žęr gilda mišušust ašeins viš įhęttu gagnvart einstökum fjįrmįlafyrirtękjum en ekki gagnvart fjįrmįlakerfi Ķslands sem heild.98
    8.      Aš mati rannsóknarnefndarinnar var samžjöppun įhęttu hjį ķslensku bönkunum oršin hęttulega mikil žónokkru fyrir fall žeirra og eigendur stóru bankanna žriggja og Straums-Buršarįss fengu óešlilega mikinn ašgang aš lįnsfé hjį žessum bönkum ķ krafti eignarhalds sķns. Bent er į aš įhęttan af Baugi Group hafi veriš oršin of mikil ķ stóru bönkunum žremur og Straumi-Buršarįsi.99
    9.      Rekstur bankanna einkenndist um margt af žvķ aš hįmarka hag stęrri hluthafa sem höfšu, ķ ljósi mikillar skuldsetningar sinnar, mun meiri hag af įhęttusękni bankanna og fengu jafnframt góšan ašgang aš lįnsfé.100
    10.      Śtlįn Kaupžings til Robert Tchenguiz og félaga hans voru umfram žaš sem ešlilegt gat talist į višskiptalegum forsendum og ķ žeim višskiptum var reglum um stórar įhęttuskuldbindingar ekki fylgt.101
    11.      Viš eftirlit meš stórum įhęttum bankanna įttu eftirlitsašilar ekki eingöngu aš ganga haršar fram ķ aš koma ķ veg fyrir samžjöppun įhęttu ķ hverjum banka fyrir sig, sbr. kafla 8.6 og 16.0, heldur skorti einnig verulega į aš kerfisįhętta fjįrmįlakerfisins ķ heild vęri rétt metin, sbr. umfjöllun ķ kafla 19.0.102
    12.      Varšandi umfjöllun um lįnveitingar ķ kafla 8.8 segir rannsóknarnefndin aš meš žeim lįnveitingum sem er lżst žar hafi bankarnir aš hluta til veriš aš reyna aš takmarka tjón sitt og bregšast viš žeirri stöšu sem žeir höfšu skapaš, ž.e. aš eiga svo mikiš undir afkomu eigenda sinna. Meš lįnveitingunum var stašinn vöršur um hag skuldsettra eigenda bankans og juku žęr įhęttu bankanna sjįlfra og hękkušu kostnašinn sem į endanum varš viš fall bankanna.103
    13.      Rannsóknarnefndin segir aš framvirkir samningar viršist aš miklu leyti hafa veriš notašir sem langtķmafjįrmögnunarleiš fyrir stórar veršbréfastöšur og vekur athygli į žvķ aš stęrstu lįntakendur bankanna hafi jafnframt veriš stęrstu lįntakendur gegnum framvirka samninga. Mikil śtlįnaįhętta byggšist upp hjį Glitni ķ gegnum framvirka samninga, en žeir voru geršir upp į mjög mismunandi hįtt eftir žvķ hvort um hagnaš eša tap ķ samningunum var aš ręša.104
    14.      Varšandi lįnabękur dótturfélaga bankanna ķ Lśxemborg segir rannsóknarnefndin aš Kaupžing ķ Lśxemborg hafi aš miklu leyti fjįrmagnaš sömu višskiptavini og Kaupžing hf. Sérstaka athygli veki aš fimm stęrstu įhęttuskuldbindingar bankans varši stóra eigendur hans. Afar óheppilegt sé hversu mikiš af hlutabréfum ķ Kaupžingi, Exista og Bakkavör hafi veriš aš veši hjį Kaupžingi ķ Lśxemborg žar sem ljóst var aš vandkvęši gętu oršiš viš aš kalla eftir tryggingum og gera rįšstafanir til aš innheimta lįn meš veši ķ žeim bréfum žegar į reyndi. Žį telur rannsóknarnefndin ljóst aš Landsbankinn ķ Lśxemborg hafi aš umtalsveršu leyti veriš notašur til aš fjįrmagna starfsemi fyrirtękja Björgólfs Thors Björgólfssonar. Hvaš varšar lįnveitingar Landsbankans telur rannsóknarnefndin aš ķ mörgum tilvikum hafi veriš um aš ręša lįn frį Landsbanka Ķslands til ķslenskra ašila sem afgreidd hafi veriš ķ gegnum Landsbankann ķ Lśxemborg til aš draga śr gagnsęi.105
    15.      Ķ tengslum viš lįnveitingar og fyrirgreišslu bankanna til nokkurra stęrstu višskiptavina žeirra     segir rannsóknarnefndin aš hśn hafi tekiš 46 samstęšur106 til sérstakrar skošunar og komist aš žvķ aš stęrstu skuldarar allra stóru višskiptabankanna hafi jafnframt veriš ķ hópi stęrstu eigenda žeirra. Lįn hafi oft veriš veitt įn efnislegrar skošunar og jafnvel įn trygginga, m.a. til ašila sem tengdust eigendum fjįrmįlafyrirtękjanna. Fyrirgreišsla įrin 2007 og 2008 fram aš falli bankanna fólst einkum ķ žvķ aš endurfjįrmagna fyrri lįnveitingar žar sem višskiptavinir gįtu ekki stašiš viš įšur gerša samninga auk žess sem veitt voru nż lįn til aš męta vešköllum vegna framvirkra samninga og vanskila, bęši hjį innlendum og erlendum fjįrmįlafyrirtękjum. Fyrirtękin juku verulega śtlįn sķn vegna hlutabréfaeignar višskiptavina fjįrmįlafyrirtękjanna og lįn til hlutabréfakaupa voru algeng og ķ mörgum tilvikum veitt ķ erlendum gjaldmišlum, sem gerši žaš aš verkum aš mikil gengisįhętta var tengd žeim. Sjaldan var gengiš aš vešum eša eignir seldar žrįtt fyrir aš vešköll hafi aukist sķšustu missirin fyrir hrun, enda eigendur bankanna oft žeir sem stóšu į bak viš stęrstu hlutabréfastöšurnar. Žį voru žess dęmi aš stóru višskiptabankarnir veittu vķkjandi lįn til stęrstu višskiptavina sinna og tóku samhliša hluta af upphęšinni aš veši ķ formi innstęšu ķ bönkunum. Meš žessu höfšu fjįrmįlafyrirtękin įhrif į reikningsskil žessara fyrirtękja žar sem vķkjandi lįn bęttu eigiš fé og innstęšan bętti veltufjįrstöšu žeirra um įramót.107

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur aš viš breytingar į löggjöf žurfi aš leggja sérstaka įherslu į eftirtalin atriši:108
          aš viš endurskošun į löggjöf um Fjįrmįleftirlitiš verši lögš sérstök įhersla į strangari tślkun į hugtökunum yfirrįš, fjįrhagsleg tengsl og stórar įhęttuskuldbindingar,109
          aš settar verši skoršur viš samžjöppun įhęttu ķ ķslenskum bönkum, lįnveitingum til eigenda og/eša stęrri hluthafa og um eftirlit meš stórum įhęttuskuldbindingum, og
          aš settar verši skżrari reglur um heimildir til aš gera framvirka samninga.
    Žingmannanefndin telur naušsynlegt aš skżrt verši hvaša stofnun hafi žaš hlutverk aš framkvęma reglulegt mat į kerfislegri įhęttu į fjįrmįlamarkaši og koma žeim upplżsingum įfram til stjórnvalda.

4.3    Žrišja bindi skżrslunnar.

9. kafli. Eigiš fé ķslenska fjįrmįlakerfisins.110
    
Eigiš fé banka skilgreinir rannsóknarnefndin sem virši eigna fyrirtękis umfram virši skulda og skuldbindinga sem žaš hefur tekiš į sig. Lżsir eigiš fé žvķ hversu mikiš eignir félags mega rżrna įšur en žęr verša minna virši en skuldirnar. Reglur um lįgmark eigin fjįr hafa žann tilgang helstan aš koma ķ veg fyrir aš of mikil įhętta sé tekin ķ rekstri fjįrmįlafyrirtękja. Gera reglurnar žęr kröfur til fjįrmįlafyrirtękja aš rekstur žeirra sé réttum megin viš nślliš og eiga žęr af žeim sökum žįtt ķ aš vernda stöšugleika fjįrmįlakerfisins. Ķ 9. kafla er fjallaš nokkuš ķtarlega um eigiš fé og eiginfjįrhlutfall fjįrmįlafyrirtękja reiknaš śt frį eiginfjįrgrunni og įhęttugrunni žeirra.

Eigin hlutabréf og mešferš žeirra meš tilliti til eigin fjįr.111
    Ķ kaflanum fjallar nefndin um lįnveitingar bankanna til kaupa į eigin hlutabréfum. Viršast slķkar lįnveitingar hafa veriš umtalsveršar og framkvęmdar annašhvort meš beinum lįnum tryggšum meš vešum ķ bréfunum eša ķ gegnum framvirka samninga. Framkvęmd žessara lįnveitinga var į stundum sś aš žeir eigin hlutir sem lįnaš var fyrir kaupum į voru ekki dregnir frį eigin fé bankanna. Ķ 9. og 11. kafla skżrslunnar kemst rannsóknarnefndin aš žeirri nišurstöšu aš skv. 5. mgr. 84. gr. laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki, hafi bönkunum boriš aš draga lįn sem ašeins voru tryggš meš veši ķ eigin hlutabréfum bankanna frį eigin fé žeirra.112 Er žaš mat rannsóknarnefndarinnar aš bönkunum hafi boriš aš horfa til įhęttu viš sölu eigin hluta til žess aš meta hvort salan hefši įhrif į eigin fé. Ekki sé nęgilegt aš horfa ašeins til forms višskipta meš eigin hluti eša formlegrar eignaskrįningar liggi įhęttan af kaupunum hjį fjįrmįlafyrirtękinu sjįlfu.
    Greint er frį nokkrum dęmum um višskipti žar sem tapsįhętta vegna hlutabréfa bankanna lį hjį žeim sjįlfum og er žaš įlit rannsóknarnefndarinnar aš geta bankanna til aš žola įföll hafi veriš minni en birt eiginfjįrhlutföll žeirra gįfu til kynna af žeim sökum. Sé slķk markašsįhętta oršin veruleg innan banka er komin upp sś staša aš verši tap ķ rekstri žeirra eykst tapiš viš aš hlutabréfaverš lękkar. Afleišingarnar, žegar žetta geršist ķ raun, uršu žęr aš bankarnir lögšu enn meira fjįrmagn ķ aš styšja viš gengi bréfanna eins og nįnar er frį greint ķ 12. kafla rannsóknarskżrslunnar.

Mat į veiku eigin fé.113
    Til veiks eigin fjįr bankanna telur rannsóknarnefndin lįn meš veši ķ eigin bréfum bankans, framvirka samninga um hlutafé žeirra og ašra žętti eftir atvikum. Rannsóknarnefndin rannsakaši eigin fé bankanna žriggja, lagši mat į veikt eigiš fé žeirra og endurmat eiginfjįrgrunn hvers banka aš žvķ frįdregnu. Leiddi rannsókn nefndarinnar til žeirrar nišurstöšu aš CAD-hlutfall bankanna žriggja reyndist töluvert lęgra en birtar tölur höfšu gefiš til kynna. Hlutfalliš fór žó aš jafnaši ekki nišur fyrir lögbundiš 8% lįgmark žótt dęmi séu um žaš frį mišju įri 2008 hjį Kaupžingi. Mat rannsóknarnefndarinnar var aš veikt eigiš fé bankanna žriggja hefši veriš verulegt, eša rśmlega 25% af eiginfjįrgrunnum bankanna žriggja um mitt įr 2008.

Krossfjįrmögnun bankanna žriggja.114
    Rannsóknarnefndin fęrir rök fyrir žvķ aš stóru bankarnir žrķr hafi veriš kerfislega tengdir žannig aš ef einn žeirra lenti ķ vandręšum žį hefšu hinir gert žaš lķka. Nefnir nefndin dęmi žess aš samstarf hafi veriš milli bankanna um fjįrmögnun og kaup į hlutabréfum hvers annars. Ķ ljósi žessara stašreynda kannaši rannsóknarnefndin hversu mikinn styrk bankarnir höfšu til aš takast į viš įföll. Ķ žeirri könnun fólst aš lagt var mat į krossfjįrmögnun bankanna en hana skilgreindi nefndin sem lįn bankanna žriggja meš vešum ķ hlutabréfum hvers annars, eša gegnum framvirka samninga til aš kaupa į slķkum hlutabréfum. Aš mati rannsóknarnefndarinnar var fjįrmögnun bankanna į kaupum į hlutabréfum hvers annars žaš umfangsmikil aš af henni orsakašist mikil kerfisleg įhętta sem veikti getu ķslenska fjįrmįlakerfisins til aš standa af sér lausafjįrkreppuna er hófst įriš 2007.115 Sś įhętta magnašist enn frekar vegna fjįrmögnunar bankanna į hlutabréfum Exista og FL Group.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.116
    1.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš fjįrmögnun bankanna į hlutabréfum hvers annars hafi veriš žaš umfangsmikil aš meš žvķ hafi skapast mikil kerfisleg įhętta sem hafi veikt getu ķslenska fjįrmįlakerfisins til aš standa af sér žį lausafjįrkreppu sem skall į um mitt įr 2007. Žessi kerfislega įhętta magnašist enn frekar vegna fjįrmögnunar bankanna į hlutabréfum Exista og FL Group sem ljóst var aš mundu falla verulega ķ verši ef žeir bankar féllu sem félögin įttu kjölfestuhluti ķ.117
    2.      Rannsóknarnefndin telur, ķ ljósi žess sem rakiš er ķ žessum kafla, įstęšu til žess aš setja fram žį įbendingu aš hugaš verši aš žvķ aš setja skżrari reglur um hvaša eigin hlutabréf ķ fjįrmįlafyrirtęki eigi aš koma til frįdrįttar viš śtreikning į eigin fé žeirra.118

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir framangreindar nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur naušsynlegt aš skżršar verši žęr reglur er gilda um eigiš fé fjįrmįlafyrirtękja og hafa žaš aš markmiši aš takmarka žį įhęttu sem bankar taka og rannsóknarnefndin nefnir ķ umfjöllun sinni.
    Žingmannanefndin telur aš tryggja beri aš ķ löggjöf séu į hverjum tķma žęr meginreglur sem naušsynlegar eru til aš eftirlitsstofnunum sé fęrt aš śtfęra og herša reglur um eigiš fé fjįrmįlafyrirtękja.

10. kafli. Launa- og hvatakerfi bankanna.119
    Rannsóknarnefndin gerir ķtarlega grein fyrir launa- og hvatakerfi stóru bankanna žriggja. Įrangurstenging launa viršist almennt hafa veriš notuš til žess aš tengja saman hag atvinnurekenda og starfsmanna fyrirtękis sem lausn į svoköllušum umbošsvanda.120
    Rannsóknarnefndin telur aš almennt sé svigrśm til įrangurstengingar launa ķ bönkum minna en ķ öšrum fyrirtękjum og segir aš žvķ meiri sem skuldsetning fyrirtękja sé žvķ stęrri hluti launa ęšstu stjórnenda og lykilstarfsmanna ętti aš vera föst laun.
    Ķ ljósi mikillar skuldsetningar bankanna kannaši rannsóknarnefndin121 ķtarlega tilhögun hvatakerfa žeirra og skošaši m.a. uppbyggingu žeirra, launasamsetningu og lįnafyrirgreišslur til starfsmanna.

Glitnir.122
    Rannsóknarnefndin skošaši sérstaklega tvo hópa starfsmanna bankans auk ęšstu stjórnenda. Ķ skżrslu nefndarinnar kemur fram aš kerfiš (EVA) sem bankinn notaši fyrri hluta rannsóknartķmabilsins hafi aš mörgu leyti veriš skynsamlegt.123 Įriš 2006 tók bankinn upp svokallaš ROE-kerfi. Aš mati rannsóknarnefndarinnar ber ROE-kerfiš įhęttusękni kjölfestufjįrfesta bankans glöggt vitni og telur nefndin śtlįnaženslu bankans eina afleišingu žess.124 Rannsóknarnefndin segir ljóst aš śt frį fręšikenningum hljóti aršsemiskröfur ROE- kerfisins aš teljast óraunhęfar og til žess fallnar aš żta undir įhęttutöku stjórnenda ķ rekstri. Nefndin telur jafnvel aš hętta sé į aš stjórnendur hagręši rekstrarnišurstöšum til aš męta óraunhęfum markmišum meš bónusgreišslur ķ huga og blekki žannig innstęšueigendur, hluthafa, fjįrfesta og opinbera eftirlitsašila, sem hafi aftur ķ för meš sér hęttu fyrir efnahagskerfiš ķ heild.
    Rannsóknarnefndin yfirfór lįnasamninga og kaupréttarsamninga sem bankinn gerši viš starfsmenn. Sérstaka athygli nefndarinnar vöktu hagstęšir vaxtaskilmįlar og einhliša uppsagnarįkvęši ķ samningum um lįn og hlutabréfakaup. Ķ kjölfar breytinga į hluthafahópi Glitnis ķ febrśar 2008 gaf nżr stjórnarformašur bankans śt yfirlżsingu um ašhald ķ rekstri bankans og įrangurstengingu rįšningarsamninga. Ķ maķmįnuši sama įr veitti bankinn engu sķšur lįn til eignarhaldsfélaga nokkurra starfsmanna er nżtt voru til hlutabréfakaupa. Ķ tveimur tilfellum var hluta andviršis lįnanna rįšstafaš til śtgreišslu aršs fyrir rekstrartap.
    Rannsóknarnefndin fer ķtarlega yfir žróun starfskjara forstjóra Glitnis ķ tķš Bjarna Įrmannssonar og Lįrusar Weldings og breytingar ķ kjölfar breytingar į eigendahópi bankans įriš 2006. Var kostnašur bankans af starfslokum Bjarna verulegur. Kostnašur bankans viš rįšningarsamning viš Lįrusar Weldings metur nefndin į um 5,1 milljarša kr. į fimm įra tķmabili.
    Samkvęmt upplżsingum rannsóknarnefndarinnar svörušu lįn Glitnis til starfsmanna sinna eša eignarhaldsfélaga ķ žeirra eigu um 17% af eiginfjįrgrunni bankans ķ september 2008. Til trygginga fyrir a.m.k. žrišjungi žeirra lįna stóšu hlutabréf ķ bankanum sjįlfum.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.125
    1.      Rannsóknarnefndin dregur žį įlyktun aš meš lįni til Lįrusar Weldings, bankastjóra Glitnis, sem veitt var til aš fresta 300 millj. kr. eingreišslu hans samkvęmt samningi, hafi stjórn bankans haft bein įhrif į uppgjör bankans į fyrsta įrsfjóršungi 2008 en um var aš ręša gjaldališ sem var alls um 5,1% af hagnaši bankans į fyrsta įrsfjóršungi, frestaš til eins įrs, meš tilheyrandi ofmati į hagnaši og žar meš eigin fé.126
    2.      Žaš vekur athygli nefndarinnar aš hvorki er getiš ķ įrsskżrslu Glitnis įriš 2007 um hluta skuldbindinga sem félagiš tókst į hendur meš rįšningarsamningi viš Lįrus, alls 550 millj. kr., né skuldbindingar félagsins vegna bónusgreišslna til Bjarna Įrmannssonar, alls 270 millj. kr. Einungis er getiš žeirrar 300 millj. kr. eingreišslu sem Lįrus fékk viš undirritun rįšningarsamningsins og žeirrar 100 millj. kr. greišslu sem innt var af hendi til Bjarna Įrmannssonar.127
    3.      Frį įrinu 2003 til 2008 lįnaši Glitnir starfsmönnum alls um 15 milljarša kr. til hlutafjįrkaupa ķ bankanum ķ žvķ augnamiši aš halda lykilstarfsmönnum bankans. Til aš byrja meš lįnaši bankinn starfsmönnum umtalsveršar fjįrhęšir ķ žeirra eigin nafni. Um leiš veitti bankinn sumum starfsmönnum sölurétt į bréfunum sem lįninu var rįšstafaš til kaupa į. Sķšar veitti bankinn frekari lįn ķ sama tilgangi til eignarhaldsfélaga ķ 100% eigu starfsmanna. Lįnin voru ķ mörgum tilvikum veitt į mjög hagstęšum kjörum, ž.e. įn skuldaraįlags ofan į millibankavexti, eša jafnvel į vöxtum sem voru lęgri en millibankavextir. Slķk lįnskjör tķškast aš jafnaši ekki ķ lįnastarfsemi banka, nema žį e.t.v. til rķkja. Stjórnendur Glitnis samžykktu sjįlfir lįn til starfsbręšra og -systra įn žess aš kjör žeirra viršist hafa veriš kynnt fyrir stjórn bankans eša öšrum hluthöfum meš formlegum hętti. Bankinn tók hlutabréf ķ sjįlfum sér aš veši fyrir greišslu lįnanna. Slķk veš eru ešlilega haldlķtil žegar syrtir ķ įlinn. Bankinn gengur traušla aš eigin bréfum viš žęr ašstęšur žegar kalla žarf inn veš, ž.e. žegar bankinn sjįlfur er undir įgjöf vegna lękkunar hlutabréfaveršs į markaši eša hann er aš komast ķ žrot. Af framangreindum 15 milljöršum kr., sem Glitnir veitti sem lįn til hlutafjįrkaupa ķ žvķ skyni aš hvetja lykilstarfsmenn til aš starfa įfram hjį bankanum, lįnaši bankinn fjórtįn framkvęmdastjórum og lykilstarfsmönnum bankans alls um 8,1 milljarš kr. ķ maķ 2008.Vakin er athygli į žvķ aš į ašalfundi Glitnis 20. febrśar 2008 lét Žorsteinn Mįr Baldvinsson, nżkjörinn stjórnarformašur, žau orš falla aš kaupréttarsamningar yršu ekki geršir viš starfsfólk Glitnis eins og stašan vęri.128
    4.      Rįšning Lįrusar Weldings og samžykki į rįšningarkjörum hans fór fram į 35 mķnśtna löngum stjórnarfundi. Vekur žetta spurningar um vandaša stjórnarhętti. Ekki veršur séš af fundargerš aš stjórnarmenn hafi žar fengiš sérstakt rįšrśm til žess aš gera athugasemdir viš samninginn, eša til aš kynna sér efni hans, en samningurinn var žessžeirra hįlfu fyrir hönd eigenda bankans.129
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Landsbankinn.130
    Eitt markmiša Landsbankans frį įrinu 2006 var aš hlutfall kauprétta ķ heildarlaunum lykilstarfsmanna yrši hlutfallslega hęrra en hlutfall bónusa. Var hvatakerfi bankans byggt į tveimur meginstošum, skammtķmabónusgreišslum og umtalsveršum kaupréttarsamningum lykilstarfsmanna sem bankinn bar mikinn kostnaš af.

Bónusgreišslur.131
    Rannsóknarnefnd Alžingis kannaši kjör starfsmanna į tveimur samanburšarhęfum tekjusvišum innan bankans og einni stošdeild. Nefndin fann engin tölfręšilega marktęk tengsl milli tekna og bónusgreišslna og virtist nefndinni sem hagręn įhrif kerfisins vęru lķtil. Athygli nefndarinnar vakti aš į įrunum 2004 og 2005 voru fjįrhęšir bónusgreišslna til starfsmanna veršbréfamišlunar nįnast žęr sömu žrįtt fyrir aš tekjur svišsins vęru breytilegar į žeim tķma.

Starfskjör bankastjóranna.132
    Nefndin fjallaši um samninga sem geršir voru viš Halldór J. Kristjįnsson frį įrinu 1998. Naut hann ekki sértękra bónusgreišslna į įrinu 2005 en kjör hans tóku breytingum įriš 2008. Landsbankinn gerši samning viš Sigurjón Ž. Įrnason ķ aprķl 2003 sem tók breytingum į įrinu 2005 hvaš lķfeyrisgreišslur varšaši. Heildarmįnašarlaun Sigurjóns Ž. Įrnasonar rśmlega nķföldušust frį įrinu 2004 til 2008 og voru tępar 35 millj. kr. aš mešaltali į mįnuši įriš 2008. Heildarmįnašarlaun Halldórs J. Kristjįnssonar voru tępar 3 millj. kr. aš mešaltali į mįnuši įriš 2004 en hękkušu um 22 millj. kr. og voru rśmar 25 millj. kr. aš mešaltali į mįnuši įriš 2005.

Kaupréttarsamningar og aflandsfélög.133
    Kaupréttarsamninga innleiddi bankinn ķ launa- og hvatakerfi sitt įriš 2000. Įkvešiš var, į žeim tķma sem rķkiš var ašaleigandi bankans, aš stofna fjįrhaldsfélög (e. trusts) į aflandssvęšum er fjįrfestu ķ hlutabréfum bankans. Ķ upphafi lįnaši Landsbankinn eignarhaldsfélögum fyrir kaupum į hlutabréfum ķ bankanum og gerši sķšan framvirkan samning viš hvert žeirra. Fjįrmögnun į kaupum félaganna fęršist sķšar yfir ķ hina stóru bankana tvo. Erlendu fjįrhaldsfélögin voru eignalaus ķ upphafi en eignušust sķšar tvö til fjögur eignarhaldsfélög sem héldu utan um hlutabréf Landsbankans. Aflandsfyrirtękin voru aš fullu undir stjórn og fjįrhagslegum yfirrįšum Landsbankans og gaf bankinn śt sjįlfskuldarįbyrgšir ķ sķnu nafni til aš įbyrgjast lįn žeirra hjį Kaupžingi og Glitni. Śtistandandi lįn umręddra félaga hjį Straumi voru alls aš fjįrhęš tęplega 14 milljaršar kr. viš fall Landsbankans. Vekur nefndin athygli į žvķ aš Straumur viršist ekki hafa kallaš eftir frekari įbyrgšum af hįlfu Landsbankans į sama hįtt og Kaupžing og Glitnir geršu žegar lįnin féllu nišur fyrir umsamda tryggingažekju.
    Heildarinnlausn starfsmanna Landsbankans į kaupréttarsamningum nam 217 millj. kr. aš nafnvirši ķ félaginu į įrunum 2004–2008. Nefndin telur sig ekki sjį aš Landsbankinn hafi dregiš į eign aflandsfélaganna til aš męta žessari innlausn starfsmannanna.

Lįn til starfsmanna.134
    Heildarśtlįn bankans til allra starfsmanna sinna sem voru śtistandandi viš fall hans nįmu alls um 14 milljöršum kr. Almennt tóku fįir starfsmenn Landsbankans lįn ķ eigin nafni eša nafni eignarhaldsfélags aš upphęš 100 millj. kr. eša meira.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.135
    1.      Bónusgreišslur Landsbankans til lykilstarfsmanna voru ekki tengdar įrangri aš öšru leyti en žvķ aš bónus skyldi greiddur ef aršsemi eigin fjįr vęri į bilinu 9–14% hęrri en įvöxtunarkrafa rķkisskuldabréfa (til mešallangs tķma) į uppgjörstķmanum. Mismunandi skilyrši giltu um śtgreišslu bónuss gagnvart einstökum lykilstarfsmönnum.136
    2.      Veltubónusar voru einnig įberandi ķ Landsbankanum, svo sem greišsla til handa žjónustufulltrśa ef višskiptavinur opnaši nżjan reikning eša fęrši sparnaš sinn frį bankareikningi yfir ķ peningamarkašssjóš. Viš slķkar ašstęšur er hętt viš žvķ aš įhersla starfsmanna verši frekar į aš afla nżrra višskipta heldur en aš višhalda žeim gömlu.137
    3.      Fjįrmögnun į kaupréttarsamningum var upphaflega į hendi Landsbankans sjįlfs en sķšar lögšu stjórnendur bankans fram sjįlfskuldarįbyrgš Landsbankans (eša fjįrhagslega tengdra ašila, sbr. lįnsfjįrmögnun Straums). Žvķ var ekki um varnir į framtķšarskuldbindingum bankans aš ręša žar sem įhęttan hvķldi į bankanum sjįlfum allan tķmann.138
    4.      Kaupin į hlutabréfunum inn ķ aflandsfélög, eftir aš fjįrmögnun félaganna var tryggš, skapaši kaupžrżsting į bréf ķ Landsbankanum sem stjórnendur stżršu og stušlušu aš hękkun hlutabréfa ķ bankanum į markaši eša vörnušu lękkun veršs.139
    5.      Leiša mį aš žvķ lķkur aš sś rįšstöfun bankans aš verša ekki viš innlausn kaupréttarsamninga starfsmanna sem voru į innlausn 1. desember 2007 og nęstu 90 daga žar į eftir kunni aš hafa komiš ķ veg fyrir lękkun į verši hlutabréfa Landsbankans į markaši. Meš rįšstöfunum sķnum kom Landsbankinn ķ veg fyrir aš starfsmenn fengju aš kaupa hlutabréfin į umsömdu verši en slķkt hefši fyrirsjįanlega myndaš sölužrżsting į verš hlutabréfa ķ bankanum ef starfsmenn hefšu innleyst hagnaš sinn vegna žeirra.140
    6.      Įkvöršun stjórnenda og kjölfestufjįrfesta bankans aš fjįrmagna hlutabréfakaup į eigin bréfum ķ žvķ skyni aš „verja“ stöšu bankans vegna śtgefinna kauprétta ķ staš žess aš gefa śt nżja hluti eftir žvķ sem kaupréttarsamningarnir voru į innlausn tryggši kjölfestufjįrfesti, eignarhaldsfélaginu Samson ehf., óbreytt yfirrįš ķ bankanum. Ef bankinn hefši ekki fjįrmagnaš og/eša gengist ķ įbyrgšir fyrir žann 13,2% hlut ķ honum sjįlfum sem bundinn var ķ kaupréttarsamningum og hin hefšbundna leiš veriš farin, aš gefa śt nżja hluti til aš uppfylla kaupréttarsamninga starfsmanna, hefši eignarhaldsfélagiš Samson ehf. mögulega getaš misst yfirrįš ķ bankanum.141
    7.      Landsbankinn kom hlutabréfum sem ętluš voru til aš męta skuldbindingum vegna kaupréttarsamninga starfsmanna fyrir ķ um įtta aflandsfélögum og viršist žaš hafa veriš gert ķ žvķ skyni aš komast hjį flöggunarskyldu. Ekki veršur annaš séš en aš öll félögin hafi ķ reynd lotiš sömu stjórn. Žannig var t.d. umbošum safnaš frį stjórnum allra félaganna, sem voru ķ höndum lögmanna į aflandssvęšum, til aš starfsmašur Landsbankans gęti fariš meš atkvęšarétt félaganna į ašalfundi bankans voriš 2007. Upplżsingar um žessi stjórnunarlegu yfirrįš Landsbankans į félögunum komu ekki fram gagnvart fjįrfestum, smęrri hluthöfum og eftirlitsašilum. Stjórnunarleg tengsl félaganna endurspeglast einnig ķ žeirri stašreynd aš eitt félaganna, Proteus, lįnaši öšru nżju systurfélagi, Kimball Associated, sem hafši ekkert eigiš fé, hlutabréf sķn sem tryggingu fyrir lįnsfé hins nżja félags. Žaš sem rakiš hefur veriš hér aš framan bendir til žess aš reglum um flöggunarskyldu hafi ekki veriš fylgt.142
    8.      Rannsóknir hafa sżnt aš forstjórar fyrirtękja fresta ķ sķfellt meira męli launagreišslum meš žvķ aš auka hlut lķfeyrisframlags og žar af leišandi tekna ķ framtķšinni fyrir störf sem unnin eru ķ nśtķš. Stór žįttur launa Sigurjóns Ž. Įrnasonar var greiddur ķ lķfeyrissjóš og žį einkum séreignarsjóš. Žaš sama įtti viš hjį Halldóri J. Kristjįnssyni. Sigurjón innleysti aldrei kauprétti sķna, eins og įšur sagši, heldur gerši samkomulag viš formann bankarįšs um frestun innlausna. Hann bar žvķ viš ķ skżrslutöku aš birting launaupplżsinga ķ tķmaritum į Ķslandi hefši valdiš žvķ aš hann vildi fresta innlausn kaupréttar žangaš til aš hann hętti aš vinna fyrir bankann. Žaš er ešlilegt og ęskilegt aš upplżsingar um hvatakerfi og laun forstjóra skrįšra hlutafélaga séu uppi į boršum, enda er žaš stór žįttur ķ stjórnarhįttum fyrirtękisins og hefur spįgildi um frammistöšu žess, sem og rekstrarhęfi. Žaš er žó heppilegra aš tengja slķka kröfu lagaumhverfinu meš skżrum hętti. Ella er hęgt aš stżra žvķ sem almenningi er lįtiš ķ té sem leišir til žess aš rangar įlyktanir eru dregnar um rekstrarmöguleika fyrirtękisins.143
    9.      Aš öllu framangreindu virtu er ljóst aš hvatakerfi Landsbankans var til žess falliš aš hafa veruleg įhrif į rekstrarskilyrši hans.144
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Kaupžing.145
    Rannsóknarnefndin fer yfir įrangurstengingu launa starfsmanna Kaupžings og tiltekur aš sér viršist sem bónusgreišslur hafi ekki veriš tengdar rekstrarįrangri bankans meš kerfisbundnum hętti heldur viršist žęr hafa veriš hįšar huglęgu mati stjórnenda. Bónusgreišslur viršast hafa veriš hęstar į įrinu 2008 žegar rekstur bankans var erfišur og lausafjįržröng hįši honum.

Kaupréttarsamningar og lįnveitingar til starfsmanna.146
    Ašalfundur Kaupžings samžykkti įriš 2004 aš ęskilegt vęri aš lykilstarfsmenn vęru einnig hluthafar bankans meš afgerandi hętti. Var ķ žvķ skyni samžykkt aš veita starfsmönnum kauprétti og žeim bošiš aš taka lįn hjį bankanum til aš fjįrmagna hlutabréfakaup samhliša žvķ sem starfsmönnum var veittur söluréttur į bréfunum. Eftir žessa stefnumótun jukust lįn til starfsmanna mikiš og voru um 5 milljaršar kr. ķ upphafi įrs 2005.
    Žį stofnaši Bśnašarbankinn (forveri Kaupžings) aflandsfélög, eins og Landsbankinn, ķ žeim tilgangi aš verja stöšu bankans vegna valrétta (kaup- og sölurétta) starfsmanna hans.
    IFRS-reikningsskilastašlar gera rįš fyrir aš sölurétt beri aš draga frį eiginfjįrgrunni félags, en stjórnendur Kaupžings leitušu leiša til aš haga lįnum til hlutabréfakaupa viš lįntöku į annan veg meš atbeina endurskošenda bankans. Rannsóknarnefndin tekur sérstaklega fram ķ skżrslunni aš lįnveitingar af žessu tagi hafi veriš bannašar ķ Bandarķkjunum frį įrinu 1950.
    Viršast fyrirsvarsmenn Kaupžings hafa lagt hart aš starfsmönnum aš taka viš hįum lįnum til hlutabréfakaupa og ķ kjölfariš haldiš žeim ķ įkvešinni gķslingu. Žį viršist sem stjórnendur bankans hafi sķšar komiš ķ veg fyrir mikla sölu į bréfum ķ bankanum til aš fyrirbyggja hrun.
    Hluti stjórnenda Kaupžings kom lįnum śr persónulegri įbyrgš meš žvķ aš fęra žau yfir ķ eignarhaldsfélög. Į stjórnarfundi 25. september 2008 samžykkti stjórn Kaupžings aš fella nišur persónulegar įbyrgšir starfsmanna. Voru įkvešin višskipti fruminnherja ķ bankanum ekki tilkynnt ķ višskiptakerfi Kauphallarinnar.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.147
    1.      Kaupaukakerfi Kaupžings einkenndist af vilja stjórnarinnar og stęrstu hluthafa til aš hvetja starfsmenn og stjórnendur til mikillar įhęttutöku. Merki žess mį finna allt frį įrinu 1994, sbr. samning viš Ingólf Helgason, sķšar forstjóra Kaupžings į Ķslandi, sem byggšist į hlutdeild ķ hagnaši einvöršungu. Sś stefna hélst yfir allt žaš tķmabil sem hér er til rannsóknar (janśar 2004 til október 2008). Hjį starfsmönnum Kaupžings var launamunur meiri en hjį starfsmönnum hinna bankanna tveggja.148
    2.      Ljóst er aš stjórnendur Kaupžings įkvįšu, meš samžykki hluthafa, aš hverfa frį hvatalaunum ķ formi kaupréttarsamninga įriš 2005 en veittu lykilstarfsmönnum žess ķ staš lįn til hlutafjįrkaupa til aš nį sama markmiši. Lįnin höfšu żmsa kosti ķ för meš sér fyrir stjórnendur. Įstęšan fyrir žessari umbreytingu į hvatalaununum mun hafa veriš sś aš stjórnendur Kaupžings vildu koma bankanum undan launakostnaši, komast hjį greišslu opinberra gjalda, draga śr skattbyrši starfsmanna vegna fęrslu śr tekjuskatti ķ fjįrmagnstekjuskatt, en einnig vildu stjórnendurnir stušla aš žvķ aš vaxtakostnašur vegna lįnanna yrši frįdrįttarbęr frį skatti, eins og ķ tilfelli forstjóra Kaupžings og forstjóra Kaupthing Singer & Friedlander sem fęršu hluti sķna sķšar yfir ķ eignarhaldsfélög.149
    3.      Athygli vekur aš endurskošendur skuli hafa lįtiš žį samninga óįtalda sem stjórnendur geršu viš bankann eftir aš upphaflegar athugasemdir endurskošendanna komu fram um aš söluréttir į hlutabréfum ķ bankanum skyldu dregnir frį eigin fé bankans. Lķkt og aš framan er rakiš fela samningar um lįn til kaupa į hlutabréfum meš vešum ķ bréfunum sjįlfum og ekki nema 10% sjįlfskuldarįbyrgš starfsmanna ķ meginatrišum ķ sér žaš sama og aš veita sölurétt fyrir 90% af bréfunum.150
    4.      Starfsmannalįn Kaupžings voru af žeirri stęršargrįšu aš ljóst var aš lįntakendurnir vęru vart borgunarmenn fyrir žeim ef hlutabréf Kaupžings lękkušu verulega ķ verši, hvaš žį ef Kaupžing yrši gjaldžrota og hlutabréfin žar meš veršlaus. Hluthafafundur Kaupžings samžykkti žį tilhögun ķ mars 2004 aš bankinn mundi lįna starfsmönnum fyrir allt aš 9% af eigin bréfum Kaupžings. Įstęša žess aš hluthafafundur samžykkti aš veita starfsmönnum sķnum slķk lįn var aš sögn formanns starfskjaranefndar, Įsgeirs Thoroddsens, sem bar tillöguna upp į hluthafafundinum, sś aš lįnafyrirgreišslunni hefši veriš ętlaš aš binda saman hag hluthafa og stjórnenda. Žaš veršur aš teljast sérlega veikburša samręming hagsmuna ef starfsmenn njóta alls hagnašar mešan vel gengur en hluthafar sitja uppi meš alla įhęttuna og žar meš grķšarlegt tap ef illa gengur.151
    5.      Hér aš framan var sagt frį višbrögšum Kaupžings viš lękkun bréfa sem lįgu sem veš fyrir lįnum starfsmanna vegna hlutabréfakaupa. Bankinn įkvaš ķ fyrsta lagi aš leysa ekki til sķn bréf starfsmanna žegar vešköllum vegna lękkandi tryggingažekju lįnanna var ekki sinnt. Ķ öšru lagi sinnti bankinn ekki beišnum žeirra starfsmanna sem sóttust eftir žvķ aš selja bréf sķn ķ žvķ skyni aš męta vešköllum į lįnum sķnum. Ķ žrišja lagi įkvaš stjórnin aš leysa starfsmenn undan sjįlfskuldarįbyrgš vegna lįnanna. Žessi višbrögš hlutu, ešli mįls samkvęmt, aš geta haft įhrif į hlutabréfaverš bankans.152
    6.      Starfskjör Siguršar Einarssonar, stjórnarformanns Kaupžings, t.d. lįn til kaupa į 1,5% hlut ķ bankanum meš sölurétti frį įrinu 2003, tengdu saman hag hluthafa og stjórnenda meš sérstęšum hętti. Tilhögunin fól ķ sér įvķsun į įhęttulausan hagnaš til handa Sigurši en hvatinn sem felst ķ slķku kerfi er aš auka įhęttu ķ rekstri. Žetta hefur ķ för meš sér aš stjórnendur bankans leggja mögulega kapp į skjótfenginn gróša meš miklum og įhęttusömum śtlįnum til skamms tķma, sem jafnframt felur ķ sér hęttu į auknum vanskilum og śtlįnatöpum til lengri tķma.153
    7.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš umfang beins og óbeins eignarhluta starfsmanna Kaupžings eša įvķsun į slķkt, sem rekja mį til starfs- og launasamninga, hafi veriš svo mikiš aš žaš hafi veriš til žess falliš aš hvetja til aukinnar įhęttusękni til skamms tķma og žar meš til śtlįnastefnu sem gat oršiš bankanum skašleg.154
    8.      Hin fjįrhagslega nišurstaša af söluréttinum sem gefinn var śt samhliša lįni bankans til stjórnarformannsins įriš 2003 var ķ meginatrišum sś sama fyrir hann og ef gefnir hefšu veriš śt kaupréttir, ef frį eru taldir lęgri skattar sem fylgja lįnafyrirkomulaginu. Ķ žessu samhengi er athyglisvert aš skoša til samanburšar hversu stór hluti af śtistandandi hlutum (nafnvirši) almenningshlutafélaga ķ Bandarķkjunum er lagšur til hlišar ķ kauprétti til handa stjórnendum og öšrum lykilstarfsmönnum. Frį 1992–2002 voru śtistandandi kaupréttir ķ almenningshlutafélögum ķ Bandarķkjunum aš mešaltali į bilinu 1,4%–2,1% af śtistandandi hlutum félaganna. Samanlagšir śtistandandi kaupréttir og hlutabréf starfsmanna fjįrmögnuš af Kaupžingi voru hins vegar į mišju įri 2008 um 11–13% af heildarhlutafé bankans. Kaupréttir forstjóra ķ Bandarķkjunum eru aš mešaltali um 0,17% af śtistandandi hlutafé ķ almenningshlutafélögum. Siguršur Einarsson hlaut hins vegar įriš 2003 kauprétt į 1,5% hlut ķ Kaupžingi meš lįnasamningnum sem žį var geršur viš hann – žį er önnur fyrirgreišsla ķ formi kauprétta eša lįna meš veši ķ fyrirtękinu ótalin. Viš žetta bętist svo sś stašreynd aš veršbréfamarkašur er grunnur į Ķslandi sem gerir hreyfingar starfsmanna śt śr stöšum sķnum ķ bankanum mjög erfišar, einkum sökum žess hversu hįtt hlutfall af heildarvirši hlutabréfanna um var aš ręša.155
    9.      Įrlegur rekstrarkostnašur śtibśs Kaupžings ķ London vegna stjórnarformannsins Siguršar Einarssonar var ekki undir eftirliti innri eša ytri endurskošenda bankans. Žar sem allar launagreišslur og leiga Kaupžings į hśsnęši Siguršar fór ķ gegnum śtibśiš hafši rannsóknarnefnd Alžingis ekki undir höndum gögn sem geršu nefndinni kleift aš kanna launagreišslur til hans meš sama hętti og launagreišslur til annarra forsvarsmanna bankans. Žaš hefši įtt aš vera sérstakt įhersluatriši stjórnar bankans og ytri endurskošenda aš fylgjast meš śtgjöldum sem tengdust stjórnarformanni žar sem hann var jafnframt ķ fullu starfi hjį bankanum.156
    10.      Ķ rammagrein 3 ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis157 kemur fram aš viš sameiningu Bśnašarbanka Ķslands og Kaupžings létu stjórnendur hjį lķša aš leysa upp aflandsfélög sem Bśnašarbankinn hafši sett upp į Tortóla, Otris S.A. og Ferradis Holding S.A., en žau höfšu žann eina tilgang aš halda utan um hlutabréf ķ Bśnašarbanka Ķslands til varnar kaupréttarsamningum starfsmanna hans. Eignir félaganna voru ekki į bókum Kaupžings sem hélt stjórnunarlegum yfirrįšum yfir félögunum. Žótt telja megi lķklegt aš upprunaleg skuld félaganna viš Bśnašarbankann til kaupa į bréfum bankans hafi veriš greidd ber vitnisburšur Gušnżjar Örnu Sveinsdóttur, fyrrum fjįrmįlastjóra Kaupžings, meš sér aš stjórnendur hafi lįtiš hjį lķša aš gera félögin upp og innleysa žann hagnaš sem varš til žegar bréf félaganna ķ Kaupžingi voru seld til dótturfélags Kaupžings ķ Lśxemborg žar sem engin žörf var lengur į vörnum vegna kaupréttarsamninga starfsmanna Bśnašarbankans. Flestir žessara starfsmanna höfšu flutt sig frį Bśnašarbankanum yfir ķ Landsbankann žegar Sigurjón Ž. Įrnason var rįšinn žangaš. Rannsóknarnefnd Alžingis hefur ekki getaš rakiš fyllilega hvaš varš um žaš fjįrmagn sem myndašist ķ félögunum tveimur en svo viršist sem stjórnendur Kaupžings hafi komiš sér upp nokkurs konar afskriftareikningi sem žeir nżttu sķšar til aš męta žvķ tapi sem ella hefši myndast į bókum Kaupžings ķ lok įrs 2007 vegna misheppnašra fjįrfestinga ķ skuldabréfavafningum.158

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir framangreindar nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš taka fram aš hśn telur verulega gagnrżnisvert aš samningsstaša starfsmanna fjįrmįlafyrirtękjanna um starfskjör hafi aš žvķ er viršist innifališ žvingun til žess aš taka viš og nżta sér kaupréttarsamninga.
    Žingmannanefndin telur aš kveša žurfi į um žaš ķ löggjöf aš fjįrmįlafyrirtękjum verši óheimilt aš lįna starfsmönnum sķnum til kaupa į hlutabréfum ķ žeim.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš vekja sérstaka athygli į aš innri og ytri endurskošun bankanna viršast hafa haft lķtiš hlutverk žegar kom aš endurskošun hvatakerfa, kaupréttarsamninga og lįnveitinga til starfsmanna. Telur žingmannanefndin aš setja žurfi reglur um aškomu žeirra aš slķkum mįlum.
    Žingmannanefndin telur rétt aš vekja sérstaka athygli į aš Landsbanki og Bśnašarbanki hófu aš stofna félög į aflandssvęšum žegar bankarnir voru enn ķ rķkiseigu og héldu žvķ įfram eftir einkavęšinguna.
    Žingmannanefndin telur ķ ljósi alls framangreinds aš lögbinda eigi įkvęši sem setja strangari skoršur viš žvķ aš fyrirkomulag launagreišslna til starfsmanna fjįrmįlafyrirtękja leiši til aukinnar įhęttusękni ķ rekstri žeirra.159 Vill žingmannanefndin einnig nefna ķ žessu sambandi aš hśn telur naušsynlegt aš lķfeyrismįl stjórnenda fjįrmįlafyrirtękja verši tekin til skošunar meš sama markmiš fyrir augum.160
    Žingmannanefndin telur fulla žörf į žvķ aš hvata- og umbunarkerfi bankanna og skattaleg mešferš žeirra sęti heildarendurskošun.

11. kafli. Innri og ytri endurskošun.161
Innri endurskošun.162

    Rannsóknarnefndin kannaši sérstaklega hversu virk innri endurskošun bankanna var. Fer nefndin ķtarlega yfir žau įkvęši sem gilda um innri endurskošun ķ lögum um fjįrmįlafyrirtęki, nr. 161/2002, og lögum um veršbréfavišskipti, nr. 108/2007, įsamt reglugeršum og leišbeinandi tilmęlum Fjįrmįlaeftirlitsins.
    Nefndin telur ljóst aš innri endurskošunardeildir bankanna hafi mjög takmarkaš komiš aš śtlįnaeftirliti, og žį sérstaklega mati į virši śtlįna.
    Viš athugun rannsóknarnefndarinnar į skżrslum sem innri endurskošunardeildir bankanna gįfu śt kom ķ ljós aš į tķmabilinu 2005–2007 var einungis aš finna fįar athugasemdir og įbendingar um bętta innri starfshętti bankanna. Frį mišju įri 2007 og fram aš falli bankanna eru athugasemdirnar hins vegar fjölmargar og tekur rannsóknarnefndin upp nokkur dęmi śr žeim.
    Rannsóknarnefndin gerir grein fyrir starfi endurskošunarnefnda fjįrmįlafyrirtękjanna. Kemur žar fram aš žaš hafi fyrst veriš meš breytingum į lögum um įrsreikninga įriš 2009 sem fjįrmįlafyrirtękin voru skylduš til aš hafa starfandi endurskošunarnefndir. Endurskošunarnefndir störfušu reyndar innan bankanna fyrir gildistöku breytingalaganna en verkefni žeirra var annaš og skilgreint į annan hįtt. Žį fjallar rannsóknarnefndin stuttlega um hęfisskilyrši starfsmanna ķ endurskošunarnefndum og skipun žeirra.
    Rannsóknarnefndin telur aš hęgt hafi gengiš aš nį fram žeim umbótum sem innri endurskošendur bentu į aš rįšast žyrfti ķ. Žį hafi samskipti innri endurskošenda viš Fjįrmįlaeftirlitiš ekki veriš ķ nęgilega góšum farvegi.163

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.164
    1.      Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis var žaš mikil framför aš Fjįrmįlaeftirlitiš skyldi hinn 24. september 2008 gefa śt leišbeinandi tilmęli um störf endurskošunardeilda fjįrmįlafyrirtękja, nr. 3/2008. Į hinn bóginn var žaš gert allt of seint mišaš viš žį knżjandi žörf sem var į markvissara og öflugra innra eftirliti ķ fjįrmįlafyrirtękjunum ķ ljósi žess aš mörg žeirra höfšu stękkaš um 30–50% įr hvert, nokkur įr ķ röš. Ķ skżrslum sem innri endurskošendur žriggja stęrstu bankanna gįfu fyrir nefndinni kom fram aš ef tilmęlin hefšu veriš til stašar fyrr hefšu žau styrkt stöšu innri endurskošenda auk žess sem įherslur og verkefni hefšu veriš nokkuš önnur, sérstaklega er varšar mat og eftirlit meš śtlįnum.165
    2.      Ķ ljósi žeirra skżrslna sem innri endurskošendur stóru bankanna žriggja gįfu fyrir rannsóknarnefndinni telur hśn aš eftirfylgni viš athugasemdir innri endurskošenda hafi almennt gengiš mjög hęgt fyrir sig, ef hśn gekk žį eftir. Veršur žvķ ekki séš aš störf innri endurskošenda hafi haft nęgilegan slagkraft. Er žvķ įstęša til aš draga ķ efa aš innri eftirlitskerfi bankanna hafi ķ öllum tilvikum haldiš ķ viš hinn gķfurlega hraša vöxt žeirra.166
    3.      Rannsóknarnefndin telur brżna žörf į aš leggja skżrari lagagrundvöll aš innra eftirliti fjįrmįlafyrirtękja og telur ķ žvķ sambandi ekki višhlķtandi aš byggja į leišbeiningum Fjįrmįlaeftirlitsins sem męla t.d. fyrir um aš innri endurskošandi „žurfi“ aš hafa ašgang aš naušsynlegum gögnum og aš „rķk įhersla sé lögš į“ aš endurskošun ljśki meš skżrslu. Aš mati rannsóknarnefndarinnar žarf aš setja lagalega bindandi reglur sem eru skżrar, stöšugar og fyrirsjįanlegar um lįgmarksinntak innri endurskošunar ķ fjįrmįlafyrirtękjum sem hęgt er aš fylgja eftir meš lagalegum śrręšum. Slķkar reglur ęttu žvķ aš koma fram ķ lögum eša stjórnvaldsfyrirmęlum sem hefšu višhlķtandi lagastoš.167
    4.      Žį telur rannsóknarnefndin mikilvęgt aš innri endurskošendur fįi tękifęri til aš eiga reglulega fundi meš Fjįrmįlaeftirlitinu ķ samręmi viš žau sjónarmiš sem 14. gr. leišbeinandi reglna Basel-nefndarinnar frį 2001 um innri endurskošun er byggš į. Meš žvķ gefst žį fęri į aš samhęfa betur innra og ytra eftirlit og auka slagkraft žess eftirlits sem haft er meš fjįrmįlastofnunum.168
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Įhęttustżring.169
    Rannsóknarnefndin fjallar um įhęttustżringu bankanna žriggja. Kemur fram aš ķ įhęttustżringu felist mešal annars aš fylgst sé meš śtlįnaįhęttu fjįrmįlafyrirtękisins, vaxtaįhęttu, gengisįhęttu, lausafjįrįhęttu, rekstrarįhęttu og eiginfjįrhlutfalli auk stórra įhęttna, samkvęmt lögum nr. 161/2002. Starfsmenn sem annast įhęttustżringu fjįrmįlafyrirtękis verša aš hafa fulla yfirsżn yfir rekstur fyrirtękisins og vera upplżstir um allar stęrri įkvaršanir sem teknar eru innan žess. Įhęttustżringu er ętlaš aš upplżsa yfirstjórn reglulega um stöšu einstakra įhęttužįtta innan fyrirtękisins og mat į įhęttužoli žess. Fjįrmįlafyrirtęki skal upplżsa opinberlega um įhęttur, įhęttustżringu og eiginfjįrstöšu fyrirtękisins. Samkvęmt upplżsingum rannsóknarnefndarinnar voru bankarnir haustiš 2008 allir komnir vel į veg meš aš innleiša stoš 2 (eftirlitsferlar) ķ svoköllušum BASEL-II reglum um eigiš fé alžjóšlegra fjįrmįlafyrirtękja.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.170
    1.      CAMELS171-mat allra bankanna voriš 2008 gaf til kynna aš lausafjįrįhętta og fjįrmögnunarįhętta vęru helstu veikleikar žeirra. Almennt kom einnig fram aš įhętta af hlutabréfum, beint ķ eigu bankanna eša óbeint meš vešum fyrir śtlįnum, vęri mikil. Varšandi Glitni og Landsbankann var sérstaklega nefnt aš of mikil įhętta vęri tengd eigendum bankanna. Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš hér hafi CAMELS-matiš réttilega leitt ķ ljós tvo mikilvęga įhęttužętti ķ rekstri bankanna. Of mikil śtlįn voru veitt venslušum ašilum og markašsįhętta var allt of mikil, hvort sem žaš var beint eša ķ gegnum śtlįn bankanna. Bregšast hefši žurft viš meš žvķ aš draga verulega śr žessari įhęttu. Frį žvķ um voriš jukust hins vegar bęši lįn meš vešum ķ hlutabréfum, sbr. umfjöllun ķ 12. kafla, og einnig lįn til venslašra ašila, sbr. 8. kafla. Ķ ljósi rķkjandi markašsašstęšna allt frį įrsbyrjun 2008 var bönkunum erfitt um vik aš bregšast viš. Ķ žessu sambandi er žó rétt aš hafa ķ huga aš bankarnir tóku žessa įhęttu ķ rekstri sķnum žegar betur įraši. Įhętta myndast žegar hśn er tekin en ekki žegar verš fara aš lękka.172
    2.      Ljóst er aš skrįning og utanumhald um veš bankanna fyrir śtlįnum žeirra var hvergi nęrri ķ višunandi horfi hjį bönkunum žar sem lķtil įhersla var lögš į slķka vinnu į uppgangstķmum žeirra. Žar sem žessi mikilvęgi žįttur ķ starfseminni var ķ ólagi mį leiša lķkur aš žvķ aš įhęttan sem myndašist vegna veša, fyrst og fremst samžjöppunarįhętta, hafi oršiš mun meiri en bankarnir geršu sér grein fyrir og žį ekki sķst žegar markašsveršbréf voru tekin aš veši. Ķ slķkum tilvikum getur myndast hvati til aš halda verši į vešum uppi ef of stór hluti lįnabókarinnar (og afleišubókarinnar) er beinlķnis hįšur viškomandi markašseign, sbr. nįnari umfjöllun ķ 12. kafla.173
    3.      Įhęttustżring bankanna hefši įtt aš meta betur įhęttu sem fólst ķ žvķ aš taka veš ķ markašsveršbréfum į žeim tķma sem vešin voru samžykkt. Eins og vikiš er aš hér aš framan voru vešin almennt ekki könnuš sérstaklega. Žvķ til višbótar var oft eingöngu litiš til veša ķ staš žess aš kanna einnig hvort lįntakandi gęti greitt af lįninu meš greišsluflęši. Slķk könnun hefši įtt aš żta undir virkara eftirlit meš įhęttunni af veršbreytingum vešanna žvķ eins og forstöšumašur įhęttustżringar hjį einum bankanna višurkenndi, og rakiš er hér aš framan, žį jafngiltu žessi lįn žvķ aš bankinn ętti ķ raun sjįlfur viškomandi eignir. Meš hlišsjón af žessu telur rannsóknarnefnd Alžingis aš įhęttustżring bankanna hefši įtt aš meta žessa įhęttu į grundvelli markašsįhęttu en ekki einvöršungu sem śtlįnaįhęttu.174
    4.      Žį telur nefndin aš įhęttustżring allra žriggja bankanna hefši įtt aš fara meš lįn meš vešum ķ eigin bréfum eins og óvarin lįn. Ljóst var aš viš greišslufall lįna sem tryggš voru meš slķkum vešum mundi bankinn ekki žvinga fram sölu į eigin bréfum, sérstaklega ķ ljósi žess hversu stór hluti eigin bréfa var aš veši hjį bankanum. Žetta varš einnig raunin eins og rakiš er ķ 12. kafla. Ķ staš žess aš dregiš vęri śr žessari įhęttu var žróunin gagnstęš, ž.e. įhętta bankanna aš žessu leyti jókst eftir aš lķša tók į lausafjįrkreppuna.175
    5.      Aš lokum mį nefna aš ekki veršur séš aš tekiš hafi veriš aš fullu tillit til žeirrar gjaldeyrisįhęttu sem myndast hafši ķ lįnabókum (og afleišubókum) bankanna varšandi lįn ķ erlendri mynt. Bankarnir tóku hęrra hlutfall veša en umfram žaš var ekki litiš nęgjanlega til žess ķ hvaša mynt tekjuflęši viškomandi lįntaka var. Žį var lįnaš ķ miklum męli ķ erlendri mynt fyrir innlendum markašsveršbréfum, sem augljóslega voru meš ķslenskt tekjuflęši og veršįhęttu ķ krónum. Vegna samfylgni innlends veršbréfamarkašar og krónunnar reyndust žetta sérstaklega įhęttusöm śtlįn. Ekki veršur séš aš įhęttan af žessum lįnum hafi veriš rétt metin. Žaš hafši aftur žęr afleišingar aš žau voru ekki rétt veršlögš sem loks leiddi til žess aš einstaklingar og fyrirtęki tóku žessi lįn ķ of miklum męli. Tap ķslenska hagkerfisins af žessu er gķfurlegt.176
    6.      Ljóst er aš hvatinn fyrir žvķ aš lįna ķ erlendri mynt var mešal annars sį aš auka viš erlendar eignir bankanna žar sem skuldir žeirra, ž.e. fjįrmögnun, var fyrst og fremst ķ erlendri mynt. Ķ žessu sambandi skal enn įréttaš žaš sem fram kemur ķ 8. kafla aš ef višskiptavinir bankanna hafa ekki greišslugetu, sem sveiflast meš erlendu myntinni, mį fęra rök fyrir žvķ aš lįnin séu ekki raunveruleg eign ķ erlendri mynt fyrir bankann. Gengisįhęttan sem bankinn hefši tekiš meš žvķ aš lįna ķ krónum hvarf ekki viš žaš aš lįna ķslensku višskiptavinunum ķ erlendri mynt. Įhęttan breyttist einvöršungu śr gengisįhęttu ķ skuldaraįhęttu (e. default risk). Žessu til višbótar var śtlįnaįhęttan mjög samžjöppuš žar sem gęši žessa hluta lįnasafnsins voru svo hįš einni breytu, ž.e. gengi ķslensku krónunnar. Ķ framhaldinu jók žessi uppbygging erlendra lįna į hagstjórnarvanda stjórnvalda.177
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Ytri endurskošendur.178
    Hvaš ytri endurskošun bankanna varšar beindist athugun rannsóknarnefndarinnar einkum aš žvķ aš greina hvernig ytri endurskošun į įrsreikningum fjįrmįlafyrirtękja eša könnun įrshlutareikninga žeirra hefši veriš framkvęmd. Žį skošaši nefndin jafnframt hvernig stašiš hefši veriš aš könnun į žvķ hvort śtlįn, kröfur og ašrar eignir samkvęmt efnahagsreikningi hefšu veriš fyrir hendi ķ eignum fyrirtękjanna og žęr fęršar og metnar ķ samręmi viš gildandi lög, reglur og alžjóšlega reikningsskilastašla ķ reikningsskilum fyrir įriš 2007 og įrshlutareikningum 2008.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.179
    1.      Viš fall bankanna varš óhjįkvęmilega mikiš veršfall į eignum žeirra. Žaš er hins vegar nišurstaša rannsóknarnefndar Alžingis aš gęši śtlįnasafns bankanna hafi veriš byrjuš aš rżrna a.m.k. 12 mįnušum fyrir fall bankanna og hafi gert žaš allt fram aš falli žeirra, žótt ekki sęist žess staš ķ reikningsskilum bankanna. Žęr rannsóknir sem nefndin hefur gert į fjįrhag fjįrmįlafyrirtękjanna benda eindregiš til žess aš śtlįn og skuldbindingar žeim tengdar hafi veriš ofmetin ķ reikningsskilum fjįrmįlafyrirtękjanna ķ įrslok 2007 og viš hįlfsįrsuppgjör 2008. Meš hlišsjón af žeim erfišleikum ķ rekstri og fjįrmögnun margra višskiptamanna bankanna sem žį voru žegar komnir fram, mišaš viš žį athugun sem rannsóknarnefndin hefur gert, mį, eins og lżst er hér aš framan, leiša lķkur aš žvķ aš žar kunni aš hafa skeikaš hundrušum milljarša króna.180
    2.      Athugun rannsóknarnefndarinnar sżnir aš nįnast engar sértękar nišurfęrslur hafi veriš geršar, jafnvel ekki gagnvart stęrstu skuldurum fyrirtękjanna, ž.m.t. helstu eigendum fjįrmįlafyrirtękjanna, žrįtt fyrir aš framkvęmdar hafi veriš marghįttašar „björgunarašgeršir“ bęši į įrinu 2007 og 2008.181
    3.      Ķ byrjun įrs 2005 innleiddu fjįrmįlafyrirtękin alžjóšlega reikningsskilastašla. Ein af meginbreytingunum var aš grundvöllur śtreiknings į framlagi ķ nišurfęrslusjóš tapašra śtlįna skyldi byggjast į stöšu śtlįna į reikningsskiladegi og į fenginni reynslu af innheimtu žeirra ķ staš vęntinga um framtķšartap śtlįnanna. Žetta var sérstaklega óheppilegt fyrir ķslensku bankana sem stękkušu ört į žessum tķma. Bönkum ķ örum vexti fylgir mikiš af nżjum višskiptavinum og ķ tilvikum žeirra er žvķ ekki fyrir hendi „fengin reynsla“. Mį žvķ ętla aš framlög ķ nišurfęrslusjóši hafi veriš of lįg, jafnvel žó aš žau hafi veriš ķ samręmi viš reikningsskilastašla. Ķ 4. kafla er rętt um hvernig til dęmis spęnski sešlabankinn brįst viš žessum įgalla ķ reikningsskilastašlinum meš žvķ aš gera žarlendum bönkum aš fęra ķ nišurfęrslusjóš višbótarframlag sem tók miš af vexti fjįrmįlastofnunarinnar. Eitthvaš slķkt hefši eflaust veriš viš hęfi hér į landi.182
    4.      Žegar žetta er virt telur rannsóknarnefnd Alžingis aš žrįtt fyrir žį framkvęmd sem veriš hefur į reikningsskilum fjįrmįlafyrirtękja hér į landi leiši veigamikil rök til žeirrar nišurstöšu aš draga hefši įtt lįn sem einvöršungu eru tryggš meš veši ķ eigin hlutabréfum frį eigin fé fjįrmįlafyrirtękis į grundvelli 5. mgr. 84. gr. laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki. Žaš er jafnframt nišurstaša rannsóknarnefndar Alžingis aš sterk rök séu fyrir žvķ aš ef žrišji ašili er skrįšur eigandi aš hlutabréfum ķ fjįrmįlafyrirtęki, skuli mešhöndla slķka hluti sem eigin hluti ķ skilningi sķšastnefnds įkvęšis, ef žrišji mašur er eigandi „fyrir reikning félagsins“, ž.e. fjįrmįlafyrirtękisins. Viš mat į žvķ hvenęr telja megi aš žrišji mašur sé eigandi „fyrir reikning félagsins“ veršur ešli mįls samkvęmt fyrst og fremst aš horfa til žess hver ber įhęttuna af viškomandi hlutum. Ef žaš er félagiš sjįlft veršur aš lķta svo į aš žrišji mašur sé eingöngu skrįšur fyrir žeim „fyrir reikning félagsins“ og žvķ beri aš mešhöndla žį sem eigin hluti.183
    5.      Nefndin telur einnig įstęšu til aš benda ķ žessu samhengi į žį miklu įhęttu sem bankarnir bįru vegna eigin hlutabréfa og žar meš žegar kom aš eigin fé žeirra. Leiša mį aš žvķ lķkur aš žaš hafi valdiš žvķ aš bankarnir lögšu enn frekara fjįrmagn til višskipta meš eigin hlutabréf og annarra fjįrmįlafyrirtękja en slķkt hlaut aš styšja viš gengi bréfanna eins og rökstutt er ķ 12. kafla.
    6.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur einnig aš fjįrmögnun bankanna į hlutabréfum hvers annars hafi veriš žaš umfangsmikil aš meš žvķ hafi skapast mikil kerfisleg įhętta sem hafi veikt getu ķslenska fjįrmįlakerfisins til aš standa af sér žį lausafjįrkreppu sem skall į um mitt įr 2007.184
    7.      Rannsóknarnefndin telur ķ ljósi žess sem rakiš er ķ žessum kafla įstęšu til aš setja fram žį įbendingu aš hugaš verši aš žvķ aš setja skżrari reglur um hvaša eigin hlutabréf ķ fjįrmįlafyrirtęki eigi aš koma til frįdrįttar viš śtreikning į eigin fé.185
    8.      Žaš er įlit rannsóknarnefndarinnar aš skort hafi į aš endurskošendur sinntu nęgilega skyldum sķnum viš endurskošun reikningsskila fjįrmįlafyrirtękjanna įriš 2007 og viš hįlfsįrsuppgjör 2008, aš žvķ er varšar rannsókn žeirra og mat į virši śtlįna til stęrstu višskiptaašila fyrirtękjanna, mešferš į hlutabréfaeign starfsmanna og fyrirgreišslu fjįrmįlafyrirtękja til kaupa į hlutabréfum ķ sjįlfum sér.186

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir framangreindar nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin tekur undir žęr nišurstöšur rannsóknarnefndarinnar er varša žörf fyrir sterkari lagagrundvöll innra eftirlits fjįrmįlafyrirtękja og ašgengi innri endurskošenda aš Fjįrmįlaeftirlitinu.
    Žingmannanefndin telur rétt aš herša į įbyrgš, upplżsingaskyldu og verklagi innri endurskošenda, styrkja sjįlfstęši žeirra gagnvart stjórnendum fjįrmįlafyrirtękja og efla tengsl žeirra viš fulltrśa Fjįrmįlaeftirlitsins.
    Žingmannanefndin telur óešlilegt aš gengisįhętta bankanna hafi veriš flutt yfir į višskiptavini. Žótt markmiš bankanna hafi veriš aš minnka įhęttu sķna meš lįnveitingum ķ erlendri mynt til innlendra ašila og vega meš žvķ upp į móti gengisįhęttu sem slķkri fjįrmögnun fylgir hafi slķkt ekki minnkaš gengisįhęttuna heldur ašeins breytt henni ķ skuldaraįhęttu fyrir bankann.
    Žingmannanefndin telur aš skżra žurfi og efla lög og reglur um störf og hlutverk endurskošenda fyrirtękja, mešal annars til žess aš bęta starfsskilyrši og efla frumkvęšisskyldu žeirra viš endurskošun.
    Žingmannanefndin leggur til aš gerš verši śttekt į störfum innri og ytri endurskošenda fjįrmįlafyrirtękja fram aš bankahruni. Žį telur nefndin mikilvęgt aš mešal endurskošenda fari fram frekari umręša um įbyrgš žeirra ķ tengslum viš bankahruniš og endurskošun į starfshįttum, gęša- og sišareglum ķ ljósi žess lęrdóms sem draga mį af skżrslu rannsóknarnefndarinnar.
    Žingmannanefndin vill geta žess aš rannsóknarnefnd Alžingis hefur į grundvelli 14. gr. laga nr. 142/2008 séš įstęšu til žess aš senda sérstökum saksóknara tilkynningu um aš rannsakaš verši hvort endurskošendur žeirra fjįrmįlafyrirtękja sem féllu haustiš 2008 og ķ upphafi įrs 2009 hafi brotiš starfsskyldur sķnar viš endurskošun žessara fjįrmįlafyrirtękja žannig aš refsingu varši.

4.4    Fjórša bindi skżrslunnar.

12. kafli. Veršbréfamarkašir.187
    Fjórša bindi skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis fjallar um veršbréfamarkašinn, gjaldeyrismarkašinn og veršbréfa- og fjįrfestingarsjóši stóru bankanna žriggja. Ķ 12. kafla er fariš yfir ķslenskan veršbréfamarkaš, žróun hans og virkni, sérstaklega sķšustu mįnušina fyrir efnahagshruniš.
    Veršbréfamarkašir eru fyrst og fremst višskiptavettvangur fyrir fjįrmagnseigendur og fyrirtęki sem žurfa į fjįrmagni aš halda įn beinnar milligöngu banka. Žó geta bankar stundaš višskipti į veršbréfamarkaši fyrir višskiptavini sķna. Virkni veršbréfamarkašar felst ķ kaupum og sölu į veršbréfum, ž.e. hlutabréf ķ félögum eru bošin til sölu ķ žeim tilgangi aš afla fjįr fyrir viškomandi félag. Skuldabréf flokkast einnig undir veršbréf. Markmiš veršbréfavišskipta eru almennt aš tryggja félögum fjįrmagn inn ķ rekstur sinn.
    Į Ķslandi er starfręktur einn skipulegur veršbréfamarkašur, NASDAQ OMX Iceland hf., og er hann hluti af samstęšu kauphalla į Noršurlöndunum. Einungis ašilar sem hafa tilskilin starfsleyfi geta įtt višskipti ķ Kauphöllinni og nefnast žeir kauphallarašilar.

Žróun ķslensks veršbréfamarkašar.188
    Ķ kaflanum er fjallaš um žróun ķslensks veršbréfamarkašar allt frį žvķ aš Veršbréfažing Ķslands hf. var stofnaš įriš 1985. Frį įrinu 2000 fór aš bera į samruna félaga og yfirtökum sem leiddu til afskrįninga og fękkunar félaga į veršbréfamarkaši. Śrvalsvķsitalan var fyrst tekin saman įriš 1998 og hafši hśn hękkaš um 110,29% žegar komiš var fram į įriš 2004. Hęsta gildi nįši hśn 18. jślķ 2007, eša 9016,48 stigum, sem er hękkun upp į 328,76%. Ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar segir aš sś hękkun sé einsdęmi mešal žróašra hagkerfa. Hękkun vķsitölunnar mį aš mestu leyti rekja til hękkunar į hlutabréfum bankanna žriggja en žeir voru sjįlfir mjög atkvęšamiklir ķ kaupum og sölu į eigin bréfum.
    Kaup og sala į veršbréfamarkaši fór aš miklu leyti fram meš lįnveitingum frį bönkunum žremur og oft voru einu vešin tekin ķ bréfunum sjįlfum. Žaš er mat rannsóknarnefndarinnar aš żmsir misbrestir hafi veriš į uppbyggingu veršbréfamarkaša hér į landi og markašurinn hafi veriš óžroskašur. Hegšun bankanna hvaš varšar lįnveitingar til kaupa ķ eigin bréfum leiddi, žegar hlutabréfaverš fór lękkandi, til minni gęša ķ śtlįnasöfnum žeirra sem hafši aftur mikil įhrif į afkomu bankanna og hlutabréfaverš. Einnig kemur hér til skošunar žįttur starfsmanna bankanna en žeir įttu margir hverjir hlutabréf ķ bönkunum og höfšu fengiš fjįrmögnun žašan til višskiptanna. Žannig var komin upp mjög žröng staša ķ lok įrs 2007 žegar hlutabréf fóru aš lękka ķ verši og allt of margir įttu of mikiš undir žvķ aš gengi bankanna į hlutabréfamarkaši vęnkašist.

Višskipti bankanna.189
    Nokkuš ķtarlega er fjallaš um višskipti stóru bankanna žriggja meš eigin hlutabréf ķ kaflanum. Žau višskipti fóru almennt žannig fram aš kaup į hlutum voru gerš gegnum tilbošsbókina ķ Kauphöllinni, ž.e. meš pörušum višskiptum gegnum kerfi Kauphallarinnar. Salan fór hins vegar yfirleitt fram ķ stórum višskiptum utan tilbošabókanna sem voru tilkynnt sķšar til Kauphallarinnar. Įstęša žess aš bankarnir beittu žessari ašferš er sś aš pöruš višskipti hafa įhrif į veršmyndun en tilkynnt višskipti hafa einungis takmörkuš įhrif į veršmyndun. Rannsóknarnefndin telur žvķ aš bankarnir hafi reynt aš kalla fram óešlilega eftirspurn eftir hlutabréfum ķ sjįlfum sér og notaš til žess žaš svigrśm sem hęgt var aš skapa meš višskiptum deilda eigin višskipta ķ bönkunum. Markmiš bankanna var aš tempra hraša veršlękkunarinnar og vinna žannig tķma til aš greiša śr öšrum mįlum. Nišurstöšur rannsóknarnefndarinnar eru aš yfirgnęfandi lķkur séu į žvķ aš žau višskipti bankanna meš eigin hlutabréf sem greining nefndarinnar nįši til hafi veriš framkvęmd ķ žeim tilgangi aš gefa misvķsandi upplżsingar um eftirspurn eftir hlutabréfunum og hafa žannig įhrif į verš žeirra.190 Umfang višskiptanna var svo mikiš aš ekki hefši veriš mögulegt aš halda kaupunum til streitu nema einhver sala kęmi į móti eša meš žvķ aš flagga uppsöfnušum eignarhlut bankanna opinberlega.
    Ķ mörgum tilvikum veittu bankarnir völdum višskiptavinum sķnum lįn į hagstęšum kjörum og jafnvel įn trygginga til žess aš liška fyrir slķkri sölu. Ķ ljósi greiningar sinnar telur rannsóknarnefndin ljóst aš žaš sé verulega óheppilegt aš banki eša fjįrmįlastofnun sé višskiptavaki meš eigin hlutabréf, ekki sķst žegar žeir eru einnig lįnveitendur ķ tengdum višskiptum. Rannsóknarnefndin telur einnig aš mörg af žeim lįnum sem bankarnir veittu til kaupa į eigin bréfum og įttu sér staš sķšla įrs 2007 og įriš 2008 hafi einungis veriš til žess fallin aš auka svigrśm veltubóka bankanna til frekari hlutabréfakaupa og ekki hafi ķ öllum tilfellum veriš gętt aš žvķ aš koma ķ veg fyrir aš bankinn bęri sjįlfur alla įhęttu af veršbreytingum bréfanna. Stašan er einmitt sś aš žegar banki kaupir sjįlfur hlutabréf ber hann žį įhęttu eina sem nemur žeirri upphęš sem hann borgaši fyrir hlutina. Įvinningur hans getur hins vegar veriš mikill hękki hlutabréfin ķ verši. Ef hins vegar banki lįnar fyrir hlutabréfakaupum einungis meš vešum ķ bréfunum sjįlfum ber hann sömu įhęttu og ef hann hefši keypt bréfin sjįlfur og fęr engan įvinning nema žóknun og vexti af lįninu. Žvķ eru žessir višskiptahęttir verulega varhugaveršir meš sjónarmiš og hagsmuni bankans sjįlfs ķ huga.
    Lķta mį svo į aš hagsmunir starfsmanna séu į nokkurn hįtt samtvinnašir hagsmunum vinnuveitandans, einkum ef starfsmenn eru einnig hluthafar ķ viškomandi félagi, og er žvķ alltaf įkvešinn hvati til stašar til žess aš hafa įhrif į verš hafi félagiš eša starfsmenn žess hag af žvķ. Eftirlitsstofnanir žurfa einnig aš hafa betri śrręši til žess aš fylgjast meš stöšutöku og višskiptum fjįrmįlafyrirtękja sem og einstakra fjįrfesta svo hęgt sé aš koma ķ veg fyrir aš višskiptahęttir ķ lķkingu viš žį sem tķškušust hjį deildum eigin višskipta bankanna verši višhafšir ķ framtķšinni.

Sešlabanki Ķslands og eftirlitsašilar.191
    Rannsóknarnefndin gagnrżnir Sešlabankann fyrir aš fylgjast ekki nęgilega vel meš vešsetningu hlutabréfa į veršbréfamarkaši. Fręšimenn hafa fęrt fyrir žvķ rök aš sešlabankar eigi aš hafa eftirlit meš vešsetningu ķ hagkerfinu og grķpa inn ķ til žess aš koma ķ veg fyrir aš hśn verši of hį į uppgangstķmum og stušla aš aukningu žegar samdrįttur er ķ hagkerfinu. Meš slķkum ašferšum megi hugsanlega stušla aš auknum fjįrmįlastöšugleika. Rannsóknarnefndin telur aš Sešlabanki Ķslands eigi į grundvelli lögmęltrar skyldu sinnar aš višhalda fjįrmįlastöšugleika aš safna upplżsingum um vešsetningu og grķpa jafnvel inn ķ ef sś staša kemur upp aftur aš mikil aukning veršur ķ vešsetningu samhliša veršhękkunum į veršbréfum og almennri ženslu ķ hagkerfinu.
    Žį tiltekur rannsóknarnefndin aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi ekki fylgst nęgilega meš stöšutökum bankanna žriggja į veršbréfamarkaši og žróun hennar frį įrinu 2007 žegar bankarnir fara ķ stórum stķl aš kaupa hlutabréf hver ķ sķnum banka og losa śt žann eignarhlut ķ stórum skömmtum til aš komast hjį žvķ aš senda śt flöggunartilkynningu. Rannsóknarnefndin telur aš eftirlitiš hafi brugšist ķ žvķ efni. Žį telur rannsóknarnefndin mikilvęgt aš Fjįrmįlaeftirlitiš og Kauphöllin hafi meš sér skżrari verkaskiptingu til žess aš gripiš sé inn ķ óešlilega višskiptahętti sem fyrst og er žar vķsaš til žeirrar hegšunar bankanna aš einoka kauphliš tilbošabóka eigin félags.
    Aš mati rannsóknarnefndarinnar er hlutverk regluvarša mikilvęgt į veršbréfamörkušum sem og ķ rekstri fjįrmįlafyrirtękja. Regluveršir bankanna žriggja fengu takmarkašar upplżsingar og höfšu lķtiš įkvöršunarvald og stóšu oft ķ deilum viš stjórnendur um starfssviš sitt, heimildir og śrręši. Rannsóknarnefndin leggur til aš hlutverk regluvarša innan bankanna verši styrkt verulega, hlutverk žeirra og staša ķ skipuritum skżrš betur og sjįlfstęši žeirra og upplżsingagjöf til žeirra tryggš. Žį telur nefndin einnig aš regluveršir žurfi aš hafa sterkt bakland hjį Fjįrmįlaeftirlitinu og aš žar fįi žeir stušning, svo sem ef fariš er inn į verksviš žeirra eša komiš ķ veg fyrir aš žeir geti sinnt skyldum sķnum. Slķkt bakland mundi gera stjórnendum bankanna ljóst aš afleišingar žess aš virša ekki rįšleggingar regluvarša geti oršiš alvarlegar.

Deildir eigin višskipta ķ bönkunum.192
    Rannsóknarnefndin getur ekki fallist į aš ešlileg višskiptasjónarmiš hafi legiš aš baki kaupum deilda eigin višskipta ķ bönkunum į hlutabréfum žegar tap er stöšugt į kaupum og sölu bréfa. Rannsóknarnefndin getur žannig ekki fallist į žęr skżringar sem forsvarsmenn og stjórnendur bankanna gįfu um žessi višskipti, ž.e. aš um hafi veriš aš ręša ešlilega višskiptavakt hlutabréfa eša aš žessi leiš sé ešlileg žegar horft er til langtķmafjįrfestinga. Nįnar er fjallaš um skżringar stjórnenda bankanna og yfirmanna deilda eigin višskipta ķ kafla 12.7 ķ skżrslunni. Rannsóknarnefndin telur aš vķsbendingar séu uppi um aš ašgreining mišlunar og deilda eigin višskipta hafi ekki veriš jafnmikil og ešlilegt hefši veriš tališ. Milli žessara deilda eiga aš vera „kķnamśrar“ sem sjį til žess aš bankarnir geti ekki nżtt sér upplżsingar um įętlanir višskiptavina sinna til žess aš eiga sjįlfir višskipti į betri kjörum. Rannsóknarnefndin telur aš mjög mikilvęgt sé aš halda žessari ašgreiningu milli mišlunar og eigin višskipta svo aš veršbréfavišskipti geti gengiš ešlilega fyrir sig.
    Ķ kaflanum er sérstaklega fjallaš um nokkur mįlefni ķ rammagreinum, svo sem um hvata bankanna til žess aš hafa įhrif į verš eigin hlutabréfa, um mįlefni stjórnenda Glitnis og Milestone, um skipti Landsbankans og Glitnis į hlutabréfum hvors ķ öšrum ķ september 2008. Žį er ķ kaflanum fróšleg og ķtarleg samantekt yfir lįnveitingar til hlutabréfakaupa ķ öllum bönkunum žremur.
    Stuttlega er vikiš aš skuldabréfamarkašnum og stöšunni į honum įrin fyrir efnahagshruniš. Kemur žar fram aš frį įrinu 2004 og fram til septemberloka 2008 hafi nafnvirši śtistandandi skuldabréfa į markaši aukist um 1.217% og fólst mesta aukningin ķ skuldabréfum bankanna sem voru oršin um 30% af nafnvirši markašarins ķ lok september 2008. Sérstaka athygli vekur aukning śtgįfu bankabréfa įriš 2008 en žį skiptust bankarnir į skuldabréfum ķ žeim tilgangi aš fjįrmagna žau ķ gegnum Sešlabankann. Nįnar er fjallaš um žetta atriši ķ 4. og 7. kafla skżrslunnar. Mesta veltan į žessu tķmabili var žó meš skuldabréf rķkissjóšs og Ķbśšalįnasjóšs, eša 96% af heildarveltu įrin 2004–2008.
    Sérstaklega er bent į žróun įvöxtunarkröfu skuldabréfa Ķbśšalįnasjóšs sem hękkar töluvert frį hausti 2006 og fram til loka įrs 2007 en įvöxtunarkrafan breytist almennt ķ öfugu hlutfalli viš verš skuldabréfanna. Žessi žróun į sér staš į sama tķma og hlutabréfaverš er aš hękka og er merki um aukna įhęttusękni fjįrfesta. Ķ lok įrs 2007 fór įvöxtunarkrafan aš lękka į nż, skuldabréfaverš hękkaši og hlutabréfaverš fór žį lękkandi. Į sama hįtt mį lķta į žį žróun sem aukna sókn fjįrfesta ķ öruggari fjįrfestingar.
    Af umfjöllun rannsóknarnefndarinnar mį sjį aš žróun skuldabréfamarkašarins kallast aš nokkru leyti į viš žróun hlutabréfamarkašarins en meš öfugum formerkjum. Į žaš sérstaklega viš um žróun skuldabréfa Ķbśšalįnasjóšs og rķkisskuldabréf en įkvešin tengsl voru milli žróunar žessara tveggja markaša.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.193
    1.      Żmsir misbrestir voru į uppbyggingu veršbréfamarkaša hér į landi sem gefur til kynna aš markašurinn hafi į margan hįtt veriš óžroskašur.194
    2.      Rannsóknarnefndin leišir lķkur aš žvķ aš žį miklu hękkun sem varš į hlutabréfaverši frį upphafi įrs 2004 fram til mišs įrs 2007 megi fyrst og fremst rekja til aukinnar skuldsetningar vegna veršbréfakaupa og vanmats į žeirri auknu įhęttu sem henni fylgdi.195
    3.      Rannsóknarnefndin telur bankana hafa komiš sjįlfum sér ķ žrönga stöšu žegar hlutabréfaverš fór lękkandi sķšla įrs 2007 meš žvķ aš hafa veitt lįn til hlutabréfakaupa og meš töku veša ķ eigin bréfum. Einnig įttu starfsmenn ķ mörgum tilfellum talsveršan eignarhlut ķ eigin banka sem bankinn jafnvel fjįrmagnaši. Fallandi hlutabréfaverš leiddi til minni gęša ķ śtlįnasöfnum žeirra sem hafši aftur mikil įhrif į afkomu bankanna og hlutabréfaverš almennt. Rannsóknarnefndin telur žvķ aš bankarnir hafi allir reynt aš kalla fram óešlilega eftirspurn eftir hlutabréfum ķ sjįlfum sér og notaš til žess žaš svigrśm sem hęgt var aš skapa meš višskiptum deilda eigin višskipta. Allir bankarnir žrķr voru umsvifamiklir kaupendur eigin hlutabréfa.196
    4.      Rannsóknarnefndin telur aš margar af žeim lįnveitingum til hlutabréfakaupa ķ bönkunum sjįlfum sem įttu sér staš sķšla įrs 2007 og allt įriš 2008 hafi veriš til žess fallnar aš auka svigrśm veltubóka bankanna til frekari hlutabréfakaupa og aš ekki hafi ķ öllum tilfellum veriš gętt aš žvķ aš koma ķ veg fyrir aš bankinn bęri alla įhęttuna af veršbreytingum bréfanna.197 Yfirgnęfandi lķkur séu į žvķ aš žau višskipti bankanna meš eigin hlutabréf sem greining nefndarinnar nįši til hafi veriš framkvęmd ķ žeim tilgangi aš gefa misvķsandi upplżsingar um eftirspurn eftir hlutabréfunum og hafa žannig įhrif į verš žeirra.198
    5.      Rannsóknarnefndin bendir į aš lįni banki aš fullu fyrir hlutabréfakaupum, meš engin veš önnur en bréfin sjįlf, ber hann sömu įhęttu og ef hann hefši sjįlfur keypt bréfin en įvinningurinn takmarkast viš žóknanir og vaxtagreišslu sem žó er óvķst aš komi til nema hlutabréfaveršiš hękki eša aršgreišslur dugi fyrir greišslunum. Žannig eru takmörk sett į įvinning en engin į tapiš.199
    6.      Rannsóknarnefndin telur aš Sešlabanki Ķslands eigi, į grundvelli žeirrar lögmęltu skyldu sinnar aš višhalda fjįrmįlastöšugleika, aš safna upplżsingum um vešsetningu og grķpa jafnvel inn ķ ef sś staša kemur upp aftur aš mikil aukning veršur į vešsetningu samhliša veršhękkunum į veršbréfum og almennri ženslu ķ hagkerfinu.200
    7.      Rannsóknarnefndin telur aš ekki sé hęgt aš fallast į aš kaup deilda eigin višskipta ķ bönkunum į hlutabréfum hafi veriš byggš į ešlilegum višskiptasjónarmišum, hvorki sjónarmišum um ešlilega višskiptavakt hlutabréfa né įvöxtun į fjįrmunum bankanna.201
    8.      Rannsóknarnefndin telur aš vķsbendingar séu uppi um aš innan bankanna hafi ašgreining mišlunar og deilda eigin višskipta ķ reynd ekki veriš jafnmikil og hefši mįtt ętla. Rannsóknarnefndin minnir į aš žaš er mjög mikilvęgt fyrir ešlileg veršbréfavišskipti aš žessi ašgreining sé ķ raun fyrir hendi.202
    9.      Rannsóknarnefndin telur aš žaš višhorf bankanna aš tap ķ višskiptum sé ešlilegt fyrir višskiptavaka sé rangt žar sem aškoma žeirra eigi ašeins aš vera sś aš hękka verš žegar kaupžrżstingur er og lękka verš žegar sölužrżstingur myndast. Önnur staša višskiptavaka gefi vķsbendingar um aš veriš sé aš višhalda óešlilegu verši. Telur rannsóknarnefndin ljóst aš žaš sé verulega óheppilegt aš bankar eša fjįrmįlastofnanir séu višskiptavakar203 meš eigin hlutabréf og žį ekki sķst žegar žau eru einnig lįnveitendur ķ tengdum višskiptum.204
    10.      Rannsóknarnefndin telur eftirlitsstofnanir žurfa hafa betri śrręši til aš fylgjast meš stöšutöku og višskiptum fjįrmįlafyrirtękja sem og einstakra fjįrfesta svo aš hęgt sé aš koma ķ veg fyrir aš višskiptahęttir ķ lķkingu viš žį sem tķškušust hjį deildum eigin višskipta bankanna verši višhafšir ķ framtķšinni.205
    11.      Rannsóknarnefndin telur aš žaš kunni aš vera mikilvęgt aš hafa strangara eftirlit meš hugsanlegri markašsmisnotkun į litlum og óžroskušum hlutabréfamörkušum en draga mętti śr eftirlitinu žegar lķšur į og viškomandi markašur žroskast.206
    12.      Žį telur rannsóknarnefndin aš Fjįrmįlaeftirlitiiš hafi brugšist skyldum sķnum žegar ekki var notast viš gagnagrunn sem til var um veršbréfavišskipti. Rannsóknarnefndin telur aš hefši eftirlitiš notaš gögnin śr grunninum hefši žaš kallaš į rannsókn į veršbréfamarkašnum sem hefši mögulega getaš breytt atburšarįsinni aš einhverju leyti.207
    13.      Žį telur rannsóknarnefndin mikilvęgt aš Fjįrmįlaeftirlitiš og Kauphöllin hafi meš sér skżrari verkaskiptingu til žess aš aušvelda eftirlit meš žvķ aš góšir višskiptahęttir séu stundašir og vķsar rannsóknarnefndin žar til žeirrar hegšunar bankanna aš einoka kauphliš tilbošabóka eigin félags.208
    14.      Hlutverk regluvarša hefši žurft aš vera stęrra innan bankanna. Almennt voru stöšur regluvarša undirmannašar auk žess sem žeir fengu takmarkašar upplżsingar og höfšu afar lķtiš įkvöršunarvald. Rannsóknarnefndin leggur til aš hlutverk regluvarša innan bankanna verši styrkt verulega, hlutverk žeirra og staša ķ skipuritum skżrš betur og sjįlfstęši žeirra og upplżsingagjöf til žeirra tryggš. Žį telur nefndin einnig aš regluveršir žurfi aš hafa sterkt bakland hjį Fjįrmįlaeftirlitinu og fį žar stušning, svo sem ef fariš er inn į verksviš žeirra eša komiš ķ veg fyrir aš žeir geti sinnt skyldum sķnum.209
    15.      Aš lokum bendir rannsóknarnefndin į aš gagnhęši210 myndast milli afkomu félags og hlutabréfaveršs žegar velgengni félags er aš verulegu leyti hįš verši eigin hlutabréfa. Rannsóknarnefndin telur aš slķkt gagnhęši hafi myndast į ķslenskum veršbréfamarkaši žannig aš fallandi hlutabréfaverš gat haft afdrifarķk įhrif į afkomu bankanna. Slķkt gagnhęši hafi skapaš óęskilegan hvata til žess aš hafa įhrif į hlutabréfaverš. Mikilvęgt sé aš koma ķ veg fyrir aš slķk staša geti komiš upp aftur og bendir rannsóknarnefndin žar sérstaklega į mikilvęgi eftirlitsašila.211

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir framangreindar nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur naušsynlegt aš rįšist verši ķ mótun langtķmastefnu og endurskošun į löggjöf um fjįrmįlamarkaši og lögum um Kauphöll Ķslands. Sérstaklega verši horft til žróunar į žessum svišum sem į sér staš erlendis. Ķ žvķ sambandi verši kannaš hvort naušsyn sé į strangara eftirliti meš markašsmisnotkun vegna smęšar ķslenska hlutabréfamarkašarins.
    Žingmannanefndin telur žaš sérlega gagnrżnisvert hvernig bankarnir köllušu fram óešlilega eftirspurn eftir hlutabréfum ķ sjįlfum sér en žaš leiddi til verulegs tjóns fyrir hluthafa og almenning ķ landinu.
    Žį telur žingmannanefndin naušsynlegt aš skapa eftirlitsstofnunum sterkari stöšu til aš fylgjast meš stöšutöku og višskiptum fjįrmįlafyrirtękja og einstakra fjįrfesta, sérstaklega meš tilliti til eigin višskipta.

13. kafli. Gjaldeyrismarkašur.212
    
Ķ žessum kafla er višskiptum meš ķslensku krónuna lżst ķ ašdraganda aš falli bankanna ķ október 2008.
    Ķ įrsbyrjun 2001 var ķslenska krónan sett į flot, samhliša žvķ aš Sešlabankinn fékk aukiš sjįlfstęši og tók upp veršbólgumarkmiš. Ķ lok įrs 2001 hófust sķšan višskipti į óformlegum millibankamarkaši meš gjaldeyrisskiptasamninga. Eftir flot krónunnar styrktist raungengi hennar frį žvķ ķ lok įrs 2001 og fram til nóvember 2005 žegar krónan nįši hęsta gildi sķnu frį įrinu 1988. Krónan veiktist sķšan aftur en tók aš styrkjast sumariš 2006 og hélt styrkingu sinni fram til loka įrsins 2007 žegar veiking hennar hófst į nż og stóš allt fram aš falli bankanna.
    Stóru bankarnir žrķr stundušu višskipti į gjaldeyrismarkaši ķ tvennum tilgangi, annars vegar fyrir eigin reikning til aš męta eigin višskipta- og fjįrfestingaržörf og til aš stżra gjaldeyrisjöfnuši sķnum og hins vegar til žess aš žjónusta višskiptavini sķna sem žurftu į gjaldeyri og gjaldeyrisvišskiptum aš halda. Ķ žessum višskiptum žurftu bankarnir aš hyggja aš gjaldeyrisskiptajöfnuši sķnum en samkvęmt reglum nr. 318/2006, um gjaldeyrisjöfnuš, mįtti heildargjaldeyrisstašan hvorki vera jįkvęš né neikvęš um meira en 30% af eigin fé ašila samkvęmt sķšasta birta uppgjöri. Žessu var breytt meš reglum nr. 577/2008 og var hlutfalliš lękkaš nišur ķ 10% af eigin fé.
    Ķtarlega er fariš yfir višskipti į millibankamarkaši meš gjaldeyri og flęši hans į markaši kannaš milli stóru bankanna žriggja en žeir voru višskiptavakar į millibankamarkašnum. Rannsóknarnefndin bendir sérstaklega į aš ķ lok september 2008 hafši Landsbankinn veitt inn į markašinn nįnast öllum žeim gjaldeyri sem kom inn į tķmabilinu frį 1. desember 2006. Sį gjaldeyrir hafši nęstum allur flętt śt ķ gegnum Landsbankann og inn ķ gegnum Kaupžing.
    Rannsóknarnefndin bendir į aš į tveggja įra tķmabili, frį lokum įrsins 2007, hafi Kaupžing veriš afar stór kaupandi gjaldeyris į millibankamarkaši mešan Landsbankinn veitti miklum erlendum gjaldeyri inn į markašinn. Sķšan hafi fimm innlend fyrirtęki keypt verulegar fjįrhęšir ķ evrum sem hafi vakiš athygli vegna umfangs višskiptanna. Žessi miklu kaup į gjaldeyri höfšu veruleg įhrif innan Sešlabankans sem baš Fjįrmįlaeftirlitiš aš kanna višskiptin. Žaš var nišurstaša eftirlitsins aš ekkert hefši komiš fram sem benti til brota į lögum ķ tengslum viš žessi višskipti.
    Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndarinnar aš allir stóru višskiptabankarnir hafi variš eiginfjįrhlutfall sitt gagnvart gengisbreytingum ķslensku krónunnar ķ auknum męli sķšustu tvö įrin fyrir hrun žannig aš stęrri hluti af eignum žeirra og skuldum hafi veriš ķ erlendum gjaldmišli.
    Fjallaš er um gjaldeyrisskiptasamninga, višskipti meš žį į millibankamarkaši og afleiddan vaxtamun į honum ķ kaflanum. Sérstaklega er minnst į aš ķ mars 2008 hafi vaxtamunurinn veriš oršinn nįnast enginn sem var merki um verulegan lausafjįrskort ķslensku bankanna ķ erlendum gjaldmišlum sem kominn var til vegna žröngrar stöšu į erlendum fjįrmagnsmörkušum. Žessi vaxtamunur sżndi aš ķslensku bankarnir vildu alls ekki missa frį sér evrur. Fram kemur aš erfišleikar bankanna viš endurfjįrmögnun erlendra lįna og śtflęši af erlendum innlįnsreikningum žeirra hafi valdiš verulegum skorti į erlendum gjaldeyri voriš 2008. Žegar vaxtamunurinn var oršinn žetta lķtill hefši žaš įtt aš leiša til žess aš innflęši yrši į gjaldeyri žar sem hęgt var aš įvaxta evrur hér į landi į krónuvöxtum. Hins vegar geršist žaš aš krónan féll žegar erlendir ašilar tóku krónurnar sķnar śt śr bönkunum og skiptu žeim ķ evrur. Žessar ašstęšur leiddu žvķ mešal annars til falls ķslensku krónunnar.
    Lķfeyrissjóširnir voru vel varšir fyrir hreyfingum ķslensku krónunnar gagnvart erlendum gjaldmišlum. Varnirnar voru framvirkir gjaldeyrissamningar eša gjaldmišlaskiptasamningar geršir til skamms tķma. Lķfeyrissjóšir eru hins vegar ķ ešli sķnu langtķmafjįrfestar. Ķ skżrslunni kemur fram mat Con Keating, sérfręšings um lķfeyrissjóšalausnir, aš almennt sé ekki hęgt aš męla meš skammtķmavörnum į langtķmaeignir. Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndarinnar aš umhugsunarvert sé aš žeir žrķr lķfeyrissjóšir sem nefndin kannaši, Gildi – lķfeyrissjóšur, Lķfeyrissjóšur verslunarmanna og Lķfeyrissjóšir Bankastręti 7, skyldu hafa aukiš varnir sķnar žegar krónan tók aš veikjast, en žaš bendir til žess aš sjóširnir hafi vonast eftir skjótfengnum gróša viš aukiš fall krónunnar.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.213
    1.      Lįnveitingar til einstaklinga ķ erlendum myntum jukust verulega į tķmabilinu frį 2006 og fram aš falli bankanna. Meš slķkum lįnveitingum voru bankarnir aš flytja myntįhęttu, sem skapašist vegna fjįrmögnunar bankanna erlendis, frį žeim sjįlfum yfir į einstaklingana. Śtlįnaįhętta var žó enn til stašar hjį bönkunum ef viškomandi einstaklingur hafši ekki tekjur ķ erlendri mynt į móti skuld sinni.214
    2.      Lķfeyrissjóširnir voru vel varšir fyrir hreyfingum krónunnar gagnvart erlendum gjaldmišlum og viršist sem vörnum žeirra hafi veriš stżrt į virkan hįtt auk žess sem sjóširnir vęntu žess aš ķslenska krónan mundi styrkjast. Rannsóknarnefndin bendir sérstaklega į aš lķfeyrissjóšir eru langtķmafjįrfestar en varnarsamningar tengdir gjaldmišlum eru almennt til skamms tķma.215
    3.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur žaš umhugsunarvert aš žeir lķfeyrissjóšir sem kannašir voru hafi aukiš varnir žegar krónan tók aš veikjast. Žaš bendir til žess aš sjóširnir, sem eiga aš vera meš langtķmafjįrfestingarmarkmiš, hafi veriš aš vonast eftir skjótfengnum įgóša į gjaldeyrismarkaši.216

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir framangreindar nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.

14. kafli. Veršbréfa- og fjįrfestingarsjóšir.217
    Efni kaflans er greining į veršbréfa- og fjįrfestingarsjóšum. Rannsóknarnefndin tók til ķtarlegrar skošunar alls nķu sjóši sem reknir voru af dótturfélögum stóru bankanna žriggja, Glitni sjóšum hf., Rekstrarfélagi Kaupžings hf. og Landsvaka hf. Fram kemur ķ lögum um veršbréfa- og fjįrfestingarsjóši, nr. 30/2003, aš fjįrfestingarsjóšir hafa rżmri fjįrfestingarheimildir, geta fjįrfest meira ķ óskrįšum veršbréfum auk žess sem ekki er krafist eins mikillar įhęttudreifingar og ķ veršbréfasjóšum. Heimilt er aš markašssetja veršbréfasjóši į Evrópska efnahagssvęšinu en fjįrfestingarsjóši mį einungis markašssetja innan lands. Einnig er ķ lögunum kvešiš į um fjįrfestingarheimildir sjóšanna, hįmark fjįrfestinga ķ einum śtgefanda og ašrar takmarkanir į eignasafni sjóša, reglur um lįn og įbyrgšir, skortsölu į veršbréfum og eftirlit meš įhęttu ķ sjóšnum. Fjįrfestingarstefna sjóšanna er rakin sem og samsetning eigna ķ sjóšum og žróun hennar frį įrunum 2005–2008.

Sjóširnir, rekstur og fjįrfestingar.
Glitnir sjóšir hf.218
    Stęrsti sjóšur Glitnis, sjóšur 9, stękkaši hratt į skömmum tķma. Įhęttudreifingu ķ sjóšnum var verulega įbótavant og sérstaka athygli vakti hversu lįgt hlutfall rķkistryggšra veršbréfa var ķ eignasafninu. Žį voru fjįrfestingar sjóšsins ķ eignarhaldsfélögum umfram žaš sem teljast mįtti ešlilegt ķ dreifšu eignasafni auk žess sem lįn sjóšsins til móšurfélagsins og tengdra félaga voru afar mikil. Rannsóknarnefndin telur aš sjóšurinn hafi starfaš meira eins og banki žegar kom fram į įriš 2008 žar sem sjóšurinn var farinn aš krefjast trygginga žegar hann keypti skuldabréf eša vķxla tiltekinna eignarhaldsfélaga. Žį gerir rannsóknarnefndin einnig athugasemd viš žaš aš sjóšir rekstrarfélagsins skyldu kaupa skuldabréfaśtgįfur ķ heild žar sem erfitt er žį aš meta virši slķkra bréfa. Einnig gagnrżnir rannsóknarnefndin lįnveitingar sjóšs 9 til Glitnis banka og tengdra félaga og segir žęr vekja verulegar spurningar um óhęši rekstrarfélagsins gagnvart eiganda žess.

Landsvaki hf.219
    Sjóšurinn Peningabréf ISK ķ eigu Landsvaka hf. var stęrsti peningamarkašssjóšur landsins. Eignir sjóšsins voru aš meiri hluta ķ Landsbankanum eša tengdum félögum auk žess sem mikiš var keypt af skuldabréfum Baugs Group og FL Group/Stoša. Fjįrfestingar sjóšsins ķ bréfum žessara ašila voru endurnżjašar į gjalddaga žrįtt fyrir greišslufall śtgefanda. Greišslufall Baugs hefši įtt aš endurspeglast ķ virši eigna sjóšsins en ķ staš žess aš upplżsa um vęntanlegt tap sjóšsins var įkvešiš aš endurfjįrfesta ķ bréfum Baugs žrįtt fyrir verulegan fjįrhagsvanda. Nišurstaša rannsóknarnefndarinnar er aš móšurfélag sjóšanna hafi haft verulega mikil įhrif į fjįrfestingar žeirra. Gagnrżnd er sś įkvöršun Landsvaka hf. aš selja öll rķkisskuldabréf śr sjóšnum ķ žeim tilgangi aš auka įvöxtun hans į kostnaš įhęttudreifingar en slķk dreifing įhęttu hlżtur aš vera sjónarmiš sem hlutdeildarskķrteinishöfum er afar mikilvęgt. Žį telur rannsóknarnefndin įmęlisvert aš sjóšurinn hafi keypt heilar skuldabréfaśtgįfur enda geti virk veršmyndun ekki oršiš meš slķk bréf.
    Sjóšurinn Fyrirtękjabréf hjį Landsvaka hf. er verulega gagnrżndur fyrir aš hafa fjįrfest ķ skuldabréfi Björgólfs Gušmundssonar žvert į vilja sjóšstjóra en slķk fjįrfesting ķ skuldabréfum einstaklinga stenst ekki reglur um fjįrfestingar skv. 7. gr. reglugeršar nr. 792/2003. Einnig er žaš gagnrżnisvert aš Fjįrmįlaeftirlitiš ašhafšist ekkert ķ mįlinu. Aš lokum bendir rannsóknarnefndin į aš vikurnar ķ kringum fall bankanna hafi įtt sér staš sérkennilegar fęrslur inn og śt śr sjóšnum žar sem keypt voru veršbréf śtgefin af Samson og FL Group/ Stošum žar sem tap viršist hafa veriš flutt milli sjóša ķ andstöšu viš žęr reglur sem giltu um starfsemi sjóšanna.
    Rannsóknarnefndin tekur sérstaklega afstöšu til višskipta sem voru milli fjįrfestingarsjóša og telur aš veršmyndun ķ sjóšum verši aš grundvallast į upplżsingum sem allir hafa ašgang aš. Ekki hafi veriš ešlilegt aš selja bréfin milli sjóšanna ķ žeim tilgangi aš komast hjį žvķ aš selja žau į markaši, en žaš hefši valdiš lękkun į raunverulegu markašsvirši bréfanna. Auk žess er almennt tališ aš stżring lausafjįr ķ sjóšum eigi ekki aš fara fram milli sjóša meš sameiginlegan rekstur eša sjóšstjórn heldur sé ešlilegra aš leitaš sé eftir žjónustu annarra fjįrmįlastofnana til žess aš męta skammtķmasveiflum ķ innlausnum śr sjóšum. Ķ žessu samhengi tekur rannsóknarnefndin fram aš innlausnarkerfi sjóšanna žar sem višskiptavinur gat innleyst alla sķna eign ķ sjóši samdęgurs tķškist ekki almennt ķ fjįrfestingarsjóšum og hefšu slķkar takmarkanir įtt aš gilda lķka hér į landi.220

Rekstrarfélag Kaupžings hf.221
    Ķ śtbošslżsingu sjóša Rekstrarfélags Kaupžings banka er tiltekin leyfileg hįmarkseign sjóšanna ķ tilteknum flokkum veršbréfa en ekkert skilyrši er um lįgmark.
    Stórum hluta heildareigna sjóšsins var variš til fjįrfestinga ķ móšurfélaginu Kaupžingi og tengdum félögum og var hlutfalliš yfir 50% af eignum sjóšsins įriš 2006 og enn hęrra įriš 2008. Žessi staša er sérstaklega athyglisverš žar sem lķtiš sem ekkert var fjįrfest ķ bréfum rķkis og sveitarfélaga įrin 2006–2008.
    Athygli vakti aš mjög stór hluti eigna peningamarkašssjóšs Kaupžings var bundinn ķ innlįnum ķ Kaupžingi, eša um helmingur eignanna įriš 2008. Slķk fjįrfesting ķ innlįnum samrżmist afar illa ešlilegri įhęttudreifingu. Hefši viš hruniš ekki komiš til neyšarlaganna, nr. 125/2008, žar sem innstęšur ķ bönkum voru geršar aš forgangskröfum ķ žrotabś, hefšu eigendur hlutdeildarskķrteina ķ peningarmarkašssjóšum Kaupžings tapaš verulegum fjįrhęšum.

Įhęttustżring sjóšanna.222
    Sérstaklega er fjallaš um įhęttustżringu innan sjóšanna. Fyrirkomulag įhęttustżringar ķ rekstrarfélögum sjóšanna fullnęgši hvorki lagaskilyršum né faglegum kröfum til žessa mikilvęga žįttar ķ starfsemi sjįlfstęšs fjįrmįlafyrirtękis. Hvorki Glitnir sjóšir hf. né Landsvaki hf. fengu samžykki Fjįrmįlaeftirlitsins fyrir śtvistun įhęttustżringar og hvorugt rekstrarfélagiš gerši sérstakan samning um įhęttustżringuna viš móšurfélagiš. Rannsóknarnefndin telur aš žetta fyrirkomulag lżsi skorti į fagmennsku og takmörkušu sjįlfstęši rekstrarfélaganna. Žį er žaš gagnrżnt aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi ekki gert athugasemdir viš žetta fyrirkomulag fyrr en įriš 2008 en žį var žaš nišurstaša stofnunarinnar aš ęskilegt vęri aš rekstrarfélögin hefšu komiš upp óhįšum starfseiningum til žess aš fara meš įhęttustżringu. Žį gagnrżnir rannsóknarnefndin męlikvarša sem notašir voru viš įhęttumat og nįšu ašeins til einstakra skuldara en ekki til heildarsamsetningar eigna ķ sjóšunum. Gagnrżni kemur einnig fram į įhęttustżringu sjóšanna žar sem ekki virtist hafa veriš skošuš fylgni įvöxtunar eignanna og tengsl eigenda auk žess sem įvöxtunarkrafan viršist hafa veriš ašalatriši og sjónarmišinu um įhęttudreifingu vikiš til hlišar.

Sjįlfstęši rekstrarfélaganna.223
    Rannsóknarnefndin kannaši sérstaklega stöšu rekstrarfélaga sjóšanna og mat hvort sjįlfstęši žeirra hefši veriš nęgilegt. Ķ stuttu mįli mį segja aš nišurstašan sé afar neikvęš og aš sjįlfstęši rekstrarfélaganna hafi veriš afar lķtiš. Žeir žęttir sem helst hafa įhrif į skort į óhęši eru, aš mati rannsóknarnefndarinnar, starfsmennirnir og launakerfiš en starfsmenn rekstrarfélaganna höfšu mikil tengsl viš móšurfélögin og höfšu starfsašstöšu ķ sama hśsnęši auk žess sem įkvaršanir um bónusgreišslur komu frį móšurfélaginu.
     Skipan stjórna rekstrarfélaganna var athyglisverš en hjį Glitni sjóšum hf. var meiri hluti stjórnar skipašur starfsmönnum móšurfélagsins og hjį Landsvaka hf. og Rekstrarfélagi Kaupžings hf. voru stjórnirnar eingöngu skipašar starfsmönnum Landsbankans og Kaupžings. Veršur žvķ ekki hjį žvķ litiš aš telja óhęši rekstrarašilanna lķtiš gagnvart móšurfélagi viš žessar ašstęšur. Žį tekur rannsóknarnefndin undir mat Fjįrmįlaeftirlitsins sem birtist ķ skżrslu žess um óhęši rekstrarfélaganna įriš 2008 žar sem segir aš ef stjórn er aš öllu eša mestu leyti skipuš starfsmönnum móšurfélags eša fulltrśum stórra hluthafa sé veruleg hętta į aš hagsmunir hlutdeildarskķrteinishafa verši undir sem sé ekki ķ samręmi viš 16. gr. laga nr. 161/2002, um heilbrigša višskiptahętti.
     Eftirliti stjórna rekstrarfélaganna var įbótavant. Rannsóknarnefndin nefnir dęmi um lķtiš eftirlit meš stjórnum, t.d. voru skżrslur innri endurskošunar ekki teknar fyrir og ręddar ķ stjórnum og bókanir fundargerša ekki fullnęgjandi.
    Kynning į rekstrarfélögum var villandi žar sem lįtiš var ķ vešri vaka aš félögin vęru hluti af viškomandi móšurfélagi. Žaš er mat rannsóknarnefndarinnar aš óhęši kynningar į rekstrarfélögunum hafi veriš ófullnęgjandi og ekki fullnęgt įskilnaši 51. gr. laga nr. 30/ 2003, um veršbréfasjóši og fjįrfestingarsjóši.
    Um innri endurskošun rekstrarfélaganna segir rannsóknarnefndin aš žeim žętti hafi veriš įbótavant hjį öllum rekstrarfélögunum auk žess sem afstaša rekstrarfélaganna til óhęšis stjórnarmanna hafi reynst vera įhyggjuefni. Žaš var mat fjįrmįlafyrirtękjanna aš heimildir Fjįrmįlaeftirlitsins vęru verulega takmarkašar sem stenst žó engan veginn nįnari skošun į lögum sem snerta eftirlitiš.

Kynning og markašssetning sjóšanna.224
    Rannsóknarnefndin skošaši hvernig kynningu og markašsetningu fjįrfestingarsjóšanna var hįttaš. Nišurstaša rannsóknarnefndarinnar er aš markašsetningin hafi ķ mörgum tilfellum veriš villandi žar sem ekki var vķsaš til žess ķ kynningarefni aš sjóširnir vęru įhęttulausir eša įhęttulitlir, heldur kom žaš fram ķ tölvupóstum til višskiptavina og ķ leišbeiningum til sķmsöludeilda. Einnig bendir į rannsóknarnefndin aš kynning sjóšanna viršist hafa brotiš ķ bįga viš 1. mįlsl. 1. mgr. 51. gr. laga um veršbréfasjóši og fjįrfestingarsjóši žar sem krafist er réttra og nįkvęmra upplżsinga og 2. mįlsl. 1. mgr. 51. gr. laganna žar sem kemur fram aš gęta verši aš žvķ ķ kynningarstarfsemi aš ljóst sé hvort viškomandi sjóšur sé fjįrfestingarsjóšur eša veršbréfasjóšur.
    Rannsóknarnefndin fer stuttlega yfir hreyfingar og śtflęši sem varš śr sjóšunum fyrir október 2008. Nefndin aflaši gagna um mįnašarlega stöšu hlutdeildarskķrteinishafa hjį einstökum sjóšum og skošaši śttektir hóps stęrstu eigenda hlutdeildarskķrteina meš tilliti til upphęša og starfsstöšva. Af žeim samanburši leiddi aš nokkur munur var į milli hęstu stöšu og śttekta hjį tengdum ašilum annars vegar og hjį ótengdum ašilum hins vegar. Žvķ hefur veriš beint til rķkissaksóknara aš huga aš breytingum į eignastöšu hlutdeildarskķrteinishafa.225

Eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins meš sjóšunum.226
    Ķ skżrslunni er fariš yfir eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins meš veršbréfa- og fjįrfestingarsjóšunum. Leiša mį af žeirri skošun aš eftirlitiš hafi veriš of veikt, enda ašeins einn starfsmašur sem sinnti eftirliti meš sjóšunum fram til loka įrs 2007 en į žeim tķma hafši heildarstęrš sjóšanna fariš yfir 400 milljarša króna. Žį var fjöldi sjóša į vegum rekstrarfélaganna žriggja oršinn 59 įriš 2007 og skilušu sjóšir žessir fjölmörgum skżrslum um starfsemi sķna. Ljóst er aš starfsmenn embęttisins voru of fįir og mį telja žaš vanrękslu af hįlfu Fjįrmįlaeftirlitsins į lögbundnum skyldum stofnunarinnar til eftirlits meš veršbréfa- og frjįfestingarsjóšum. Žį telur rannsóknarnefndin aš gagnrżni og eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins hafi ašallega snśiš aš formlegum atrišum ķ rekstri sjóšanna, lķtill hvati hafi veriš til žess aš gera sjįlfstęšar athuganir og möguleikar til žess hafi einnig veriš takmarkašir vegna starfsmannaskorts.
    Ķ lok įrs 2007 og byrjun įrs 2008 stóš Fjįrmįlaeftirlitiš hins vegar fyrir vettvangskönnun til rekstrarfélaganna til žess aš skoša fjįrfestingar žeirra og óhęši. Telur nefndin įmęlisvert aš ekki skyldu hafa veriš farnar slķkar vettvangsferšir fyrr enda viršist eftirlitiš hafa gert sér grein fyrir vandręšum meš sjįlfstęši félaganna strax į įrinu 2003 žegar gefin voru śt leišbeinandi tilmęli nr. 5/2003 um ašskilnaš reksturs og vörslu og óhęši rekstrarfélaga fjįrfestingarsjóša. Aš auki hafši eftirlitiš ekki eftirlit meš žvķ hvernig sjóširnir reiknušu gengi sitt né voru gefin śt leišbeinandi tilmęli um įhęttumat sjóšanna. Žį var upplżsingakerfum Fjįrmįlaeftirlitsins įbótavant sem gerši eftirlit erfitt auk žess sem stofnunin taldi sig ekki geta takmarkaš fjįrfestingar eša hlutast til um žaš meš hvaša hętti veršbréfasjóšir fjįrfestu svo lengi sem žeir vęru innan fjįrfestingarheimildar laganna og stefnu sjóšanna sjįlfra. Hins vegar vekur rannsóknarnefndin athygli į 19. gr. laga um veršbréfasjóši og fjįrfestingarsjóši žar sem męlt er fyrir um aš rekstrarfélag skuli starfrękja veršbréfasjóši ķ samręmi viš góša višskiptahętti og meš trśveršugleika markašarins aš leišarljósi.
    Žaš er žvķ nišurstaša rannsóknarnefndarinnar aš eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins hafi veriš yfirboršskennt og žaš hafi aš mestu lotiš aš yfirferš į skżrslum žar sem eftirlitiš stašreyndi hins vegar ekki sjįlft žęr upplżsingar sem žar birtust. Einnig telur nefndin aš stofnunin hafi lķtiš beitt fyrir sig žeim valdheimildum sem hśn sannanlega hafši samkvęmt lögum.
    Ķ lok 14. kafla er sķšan rakin atburšarįs og įkvaršanataka ķ tengslum viš uppgjör peningamarkašssjóšanna eftir fall bankanna.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.227
    Ķtarleg athugun rannsóknarnefndarinnar į starfsemi peningamarkašssjóša leišir eftirtalin atriši ķ ljós:
    1.      Aukin įhersla ķ kynningum rekstrarfélaganna į fjįrfestingarsjóšum į kostnaš veršbréfasjóša, sérstaklega frį mišju įri 2006, hafši ķ för meš sér aš fjįrfestum var beint ķ sjóši sem fólu ķ sér meiri įhęttu.228
    2.      Aš mati rannsóknarnefndarinnar er žaš ekki tilviljun aš peningamarkašssjóšir fjįrfestu ķ veršbréfum og innlįnum móšurfélaga sinna eša félögum sem tengdust eigendum bankanna į sama tķma og erfitt var um ašra fjįrmögnun. Žį uršu sjóširnir of stórir fyrir ķslenskan veršbréfamarkaš og hlutfall rķkistryggšra veršbréfa ķ eignasafni var of lįgt mišaš viš rekstur sjóša af slķku tagi. Žį samręmist žaš ekki hlutverki peningamarkašssjóša aš fjįrfesta aš nżju ķ bréfum tiltekinna śtgefenda žrįtt fyrir aš śtgefandi hafi veriš kominn ķ greišsluerfišleika. Skuldir śtgefenda voru endurfjįrmagnašar og svipaši rekstri sjóšanna til hefšbundinnar śtlįnastarfsemi. Rannsóknarnefndin gagnrżnir óhęši rekstrarfélaganna viš kaup į skuldabréfum śtgefnum af umsękjanda um lįn hjį tengdum ašila og aš sjóširnir skyldu kaupa ķ heild alla śtgįfu tiltekinna veršbréfa en slķkt kemur ķ veg fyrir veršmyndun į markaši og getur haft įhrif į veršmęti safnsins. Žį telur rannsóknarnefndin žaš įmęlisvert aš sjóšir eigi ķ višskiptum meš skuldabréf sķn į milli ķ miklum męli, sérstaklega ef kaupunum er snśiš viš skömmu sķšar, og ef sami sjóšstjórinn į ķ hlut. Žį į lausafjįrstżring sjóša ekki aš eiga sér staš ķ višskiptum į milli sjóša heldur er ešlilegra aš sjóšir séu meš samning viš ašra fjįrmįlastofnun til aš taka viš skammtķmasveiflum ķ lausu fé. Fjįrfesting eins af sjóšum Landsvaka ķ skuldabréfi śtgefnu af Björgólfi Gušmundssyni, žvert į vilja sjóšstjóra, vekur sérstaka furšu aš įliti rannsóknarnefndarinnar enda rśmašist fjįrfestingin hvorki innan fjįrfestingarstefnu sjóšsins né reglna um fjįrfestingar, sbr. 7. gr. reglugeršar nr. 792/2003.229
    3.      Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis fullnęgši fyrirkomulag įhęttustżringar rekstrarfélaganna ekki žeim faglegu kröfum sem gera veršur til žess konar starfsemi. Žį veršur aš telja aš umfang rekstrarfélaganna žriggja įriš 2007 hafi kallaš eftir žvķ aš žau kęmu į og višhéldu óhįšum starfseiningum sem sinntu įhęttustżringu, sbr. 2. mgr. 7. gr. reglugeršar nr. 995/2007. Mišaš viš eignasamsetningu sjóšanna telur rannsóknarnefndin aš įhęttumat sem hefši tekiš tillit til heildarsamsetningarinnar hefši gefiš réttari mynd af žeirri įhęttu sem var til stašar innan sjóšanna en hjį engu félaganna var um aš ręša skipulagt mat į heildarįhęttu sjóšanna. Ekkert mat viršist hafa veriš į gjaldžrotalķkum eša lķkum į smitįhrifum gjaldžrota.230
    4.      Ljóst er aš sjįlfstęši rekstrarfélaganna gagnvart móšurfélögunum, bönkunum, var verulega įbótavant. Starfsmenn rekstrarfélaganna höfšu mikil samskipti viš móšurfélagiš og starfsmenn žess auk žess sem hśsnęši var sameiginlegt. Žį voru launakerfi, launagreišslur og bónusar tengdir móšurfélaginu aš żmsu leyti, sérstaklega ķ tilviki Landsvaka og Rekstrarfélags Kaupžings banka. Launafyrirkomulagiš var m.a. til žess falliš aš starfsmenn rekstrarfélaganna tękju fremur miš af hagsmunum móšurfélagsins en hagsmunum eigenda hlutdeildarskķrteina. Aš mati rannsóknarnefndarinnar var kynning į rekstrarfélögunum villandi en lįtiš var ķ vešri vaka aš félögin vęru hluti af viškomandi móšurfélagi, bankanum, rétt eins og sérstök deild innan hans.231
    5.      Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis var kynningarstarfsemi sjóšanna ekki ķ samręmi viš žęr kröfur sem geršar eru ķ 51. gr. laga nr. 30/2003 og koma fram į bls. 207–209 ķ 4. bindi skżrslunnar.232
    6.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins meš veršbréfasjóšum og fjįrfestingarsjóšum hafi veriš ófullnęgjandi og ķ engu samręmi viš umfang sjóšanna. Eftirlitiš viršist fyrst og fremst hafa falist ķ žvķ aš ganga śr skugga um aš skżrslum vęri skilaš į réttum tķma og ķ réttu horfi og žęr fįu athugasemdir sem geršar voru viš starfsemi sjóšanna sneru einkum aš formsatrišum. Eftirlitiš stašreyndi ekki sjįlft žęr upplżsingar sem fram komu ķ skżrslum meš sjįlfstęšri rannsókn.233
    7.      Fjįrmįlaeftirlitiš taldi sig ekki geta haft afskipti af žvķ hvernig sjóširnir fjįrfestu svo lengi sem žeir voru innan marka fjįrfestingarheimilda laganna og fjįrfestingarstefnu sjóšanna sjįlfra. Žau mörk voru hins vegar svo rśm aš žau höfšu lķtil įhrif til takmörkunar ķ žessu efni. Ekki veršur séš aš lögmętisregla stjórnsżsluréttarins hafi stašiš žvķ ķ vegi aš Fjįrmįlaeftirlitiš beitti heimildum sķnum til aš hafa afskipti af fjįrfestingum sjóšanna. Lögin geršu beinlķnis rįš fyrir aš Fjįrmįlaeftirlitiš gęti byggt tilmęli og kröfur į matskenndum heimildum eins og um hvaš teldist til góšra višskiptahįtta. Svo viršist sem starfsmenn Fjįrmįlaeftirlitsins hafi ekki gert sér grein fyrir žeirri įhęttu sem fólst ķ starfsemi sjóšanna. Ķ žeim tilvikum sem stofnunin gerir athugasemdir viš brot į fjįrfestingarstefnu voru tķmamörk mjög rśm til lagfęringar. Žį beitti Fjįrmįlaeftirlitiš ekki žeim valdheimildum sem žaš hefur aš lögum, né var hjį stofnuninni aš finna verkferla eša leišbeiningar um beitingu žessara valdheimilda. Žį telur rannsóknarnefndin žaš ljóst aš upplżsingakerfi Fjįrmįlaeftirlitsins hafi veriš ķ slęmu įsigkomulagi og gert eftirlit erfišara en tilefni var til.234

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir framangreindar nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin įtelur haršlega misnotkun bankanna į peningamarkašssjóšum. Telur hśn aš tryggja beri aš eftirliti meš fjįrmunum almennings sé sinnt meš fullnęgjandi hętti og aš eftirlitsstofnanir sinni lögbošnu hlutverki sķnu. Žaš sżnir alvöru mįlsins aš rannsóknarnefndin sendi sérstökum saksóknara mįlefni peningamarkašssjóšanna til rannsóknar.
    Žingmannanefndin leggur til aš Fjįrmįlaeftirlitiš skilgreini hugtakiš „góšir višskiptahęttir“ skżrt ķ tilmęlum sķnum og aš vafi verši tślkašur almenningi ķ hag. Mį žį hafa til hlišsjónar verklag systurstofnana žess į Noršurlöndunum.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš styrkja löggjöf um veršbréfasjóši, fjįrfestingarsjóši og fagfjįrfestasjóši235 og aš viš žaš sé dreginn lęrdómur af skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis. Žingmannanefndin telur aš taka žurfi tillit til eftirfarandi atriša viš styrkingu löggjafarinnar:
          Kynningarstarfsemi sjóšanna.
          Fjįrfestingarstefnu sjóšanna.
          Óhęšis sjóšanna gagnvart móšurfélögum.
          Hlutfallsstęršar sjóšanna mišaš viš markaš til fjįrfestinga.
          Kaupa sjóšanna į heildarśtgįfu skuldabréfa.
          Lausafjįrstżringar og įhęttustżringar.
          Įhęttumats sjóšanna.
          Fyrirkomulags launamįla starfsmanna sjóšanna.
          Eftirlits Fjįrmįlaeftirlitsins meš starfsemi sjóšanna.

4.5    Fimmta bindi skżrslunnar.

15. kafli. Lög um fjįrmįlamarkašinn og įhrif ašildar Ķslands aš EES.236
    Ķ kaflanum er fariš yfir helstu löggjöf um fjįrmįlamarkašinn į Ķslandi og įhrif žįtttöku Ķslands ķ Evrópska efnahagssvęšinu į žróun og efni hennar. Fyrst er fariš yfir sögulega žróun löggjafar um fjįrmįlakerfiš, frį lögum nr. 86/1985, um višskiptabanka, og lögum nr. 87/ 1985, um sparisjóši, til gildandi laga um fjįrmįlafyrirtęki, nr. 161/2002, sem hafa tekiš allnokkrum breytingum frį gildistöku. Žį er fariš yfir žęr EB-tilskipanir sem hafa veriš innleiddar ķ ķslenska löggjöf og raktar athugasemdir frumvarpa sem leiddu tilskipanirnar inn ķ ķslenskan rétt. Ķ višauka 6 viš rannsóknarskżrsluna er śttekt um innleišingu gerša samkvęmt EES-samningnum į sviši fjįrmįlažjónustu ķ ķslenskan rétt. Žar kemur fram aš EES-samningurinn hafi almennt ekki stašiš ķ vegi fyrir žvķ aš hér į landi vęru geršar rķkari kröfur til innlendra fjįrmįlafyrirtękja en gert er ķ löggjöf Evrópusambandsins. Nišurstaša śttektarinnar er aš slķk leiš hafi almennt ekki veriš valin og įstęša žess talin vera hręšsla viš aš slķk löggjöf mundi draga śr samkeppnishęfni ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja.
    Žį er ķtarlega fariš yfir žęr breytingar sem uršu į starfsemi innlendra lįnastofnana meš inngöngu Ķslands ķ EES sem įttu žaš sameiginlegt aš rżmka starfsheimildir lįnastofnana. Helstu breytingarnar eru eftirfarandi:237
    a.      Heimildir višskiptabanka og sparisjóša til aš fjįrfesta ķ ótengdum atvinnurekstri voru rżmkašar.
    b.      Žį voru heimildir til aš veita stjórnendum lįn og annars konar fyrirgreišslu śtvķkkašar.
    c.      Heimildir til aš fjįrfesta ķ fasteignum og félögum um fasteignir voru auknar.
    d.      Heimildir til aš veita lįn til kaupa į eigin hlutum eša stofnfjįrhlutum voru auknar.
    e.      Minni kröfur voru geršar til rekstrarfyrirkomulags veršbréfafyrirtękja.
    f.      Višskiptabönkum, sparisjóšum og lįnastofnunum var veitt heimild til aš reka vįtryggingastarfsemi ķ sérstökum dótturfélögum.
    g.      Heimildir banka og sparisjóša til aš fara meš eignarhluti ķ öšrum lįnastofnunum voru rżmkašar. Fjallaš er um innleišingar regluverks Evrópusambandsins ķ kafla 15.4. Ķ višauka 6 sem įšur er getiš er fariš nokkuš ķtarlega yfir innleišingu į 20 EB-tilskipunum og rakiš hvernig hefur tekist til meš innleišingu žeirra ķ EES-rétt. Nišurstaša śttektarinnar ķ višaukanum er sś aš ķ ašalatrišum hafi veriš fylgt oršalagi og inntaki tilskipananna en geršar nokkrar athugasemdir og bent į hnökra ķ innleišingu į tilskipunum um lįnastofnanir, gagnsęistilskipuninni238 og MIFID-fjįrfestaverndinni239 žar sem skorti į samręmi milli efnis tilskipananna og ķslensku reglnanna.
    Žį er ķ kaflanum fjallaš um žróun śtlįna fjįrmįlafyrirtękjanna eftir inngöngu Ķslands ķ EES og breytingar sem geršar voru į löggjöf um fjįrmįlamarkašinn viš inngönguna en įhęttutaka ķ starfsemi stofnananna er almennt talin hafa aukist. Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndarinnar aš aukin notkun lįnasamninga ķ rekstri bankanna hafi aukiš įhęttuna enda hafi innheimtuferill viš vanskil lįnasamnings lengst og oršiš kostnašarsamari auk žess sem lķkur į fullnustu minnka ef engar veštryggingar eru til stašar en oft voru lįnasamningar ekki bundnir neinum tryggingum eša til dęmis bara tryggingum ķ žeim hlutabréfum sem lįnasamningurinn tók til. Žį segir rannsóknarnefndin aš mögulegt sé og lķklegt aš lįnasamningar hafi veriš sś leiš sem hentaši best ķ einhverjum tilfellum viš śtlįn en tiltekur žó einnig aš ljóst sé aš ķ mörgum tilfellum hefši vel veriš hęgt aš notast viš skuldabréfaformiš. Um lįn til eignarhaldsfélaga240 segir aš žau hafi aukist um 31% frį žvķ męlingar hófust ķ aprķl 2005 og fram til aprķl 2008. Meš auknum śtlįnum til eignarhaldsfélaga telst śtlįniš įhęttumeira en śtlįn til hefšbundins framleišslufélags eša til fyrirtękja ķ hefšbundnum rekstri žar sem tekjur er almennt jafnari og žróun rekstrar er žekkt. Aš lokum fjallar rannsóknarnefndin um önnur atriši sem höfšu įhrif į įhęttuhegšun bankanna, svo sem kślulįn til einstaklinga, framvirka samninga og nżja tegundir skuldaskjala.
    Žį bendir rannsóknarnefndin į žaš hvernig eftirliti meš fjįrmįlafyrirtękjum sé hįttaš samkvęmt tilskipunum Evrópusambandsins. Meš nokkurri einföldun megi segja aš almennt geti lįnastofnun sem hefur starfsleyfi ķ einu ašildarrķki eša ķ rķki innan EES opnaš śtibś ķ öšru ašildarrķki įn sérstaks leyfis žarlendra yfirvalda. Eftirlit meš viškomandi lįnastofnun er žį į heršum eftirlitsins ķ heimarķki žrįtt fyrir aš gistirķki, žar sem śtibś er stašsett, hafi einnig heimildir til eftirlits og til inngripa ķ nįnar tilgreindum tilvikum sem varša ašallega vernd almennings, svo sem neytendavernd eša vernd smęrri fjįrfesta. Nįnar er fjallaš um heimildir gistirķkis og skyldur heimarķkis ķ tilskipun 2006/48/EB og ķ umfjöllun ķ kafla 15.6.2. Kaflanum lżkur į umfjöllun um hvernig skilgreina skuli almannahagsmuni (e. general good) og er ķ kafla 15.6.2.5 aš finna fimm tölusetta liši sem lżsa žvķ sem felst ķ almannahagsmunum samkvęmt Evrópurétti.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.241
    1.      Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndarinnar aš sś stefna sem var fylgt viš innleišingu EES-gerša um starfsemi fjįrmįlafyrirtękja hér į landi, ž.e. aš nota ekki svigrśm sem fólst ķ geršunum til žess aš setja sérreglur almennt, ķ žeim tilgangi aš bęta samkeppnisstöšu ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja og meš žvķ draga sem mest śr sérķslenskum įkvęšum, hafi leitt til žess aš almennt var ekki horft til žess hvort įstęša žętti til ašlögunar į reglunum fyrir Ķsland. Žį bendir rannsóknarnefndin einnig į aš mögulegt hafi veriš aš endurskoša löggjöfina į hverjum tķmapunkti žegar reynsla komst į virkni hennar.242
    2.      Rannsóknarnefndin kemst aš žvķ aš auknar starfsheimildir fjįrmįlafyrirtękjanna vegna breytinga į lögum samkvęmt EES-samningnum hafi aukiš įhęttu ķ rekstri bankanna verulega og er žar sérstaklega bent į heimild til aš reka fjįrfestingarstarfsemi samhliša višskiptabankastarfsemi įn žess aš frekari kröfur hafi veriš geršar um eigiš fé fjįrmįlafyrirtękjanna. Af žessum sökum hafi fjįrmįlafyrirtękin veriš illa ķ stakk bśin til aš męta žeim erfišleikum sem upp komu į alžjóšlegum fjįrmįlamörkušum įriš 2008.243
    3.      Žį telur rannsóknarnefndin aš viš lįnveitingar fjįrmįlafyrirtękjanna hafi verulega skort į aš gętt hafi veriš vandvirkni, svo sem vegna skjalageršar og trygginga. Nefnir nefndin žar sérstaklega auknar lįnveitingar til eignarhaldsfélaga sem hafa ekki sama rekstrargrunn og önnur félög, skort į nęgilega sterkum vešum til tryggingar lįnum og aukinn fjölda eingreišslulįna sem leiši til žess aš greišslugeta lįntaka kemur ekki ķ ljós fyrr en viš lok lįnstķma žegar of seint getur veriš oršiš aš grķpa til rįšstafana til aš tryggja endurgreišslu. Žannig telur rannsóknarnefndin aš bankarnir hafi ekki nżtt alla möguleika sem žeir höfšu til aš tryggja stöšu sķna ef til vanskila kęmi. Hér hefur nefndin ķ huga žau lögfręšilegu atriši sem huga žurfti aš viš žessar lįnveitingar og gįtu haft įhrif į įhęttu lįnastofnunar vegna žeirra en aš auki koma svo til önnur atriši sem žarna höfšu įhrif til aš auka įhęttu lįnastofnana vegna žessara lįna og fjallaš er nįnar um ķ kafla 8.0 og fleiri köflum skżrslunnar, einkum aš žvķ er varšar lįnveitingar til kaupa į hlutabréfum.

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin leggur sérstaka įherslu į aš settar verši skżrar reglur um innleišingu EES-gerša og aš vanda verši betur til žżšinga į žeim. Enn fremur aš meta žurfi EES-geršir į fjįrmįlamarkaši ķ hvert sinn sem žęr eru innleiddar žannig aš žęr verši lagašar aš ķslensku fjįrmįlakerfi, einkum meš tilliti til smęšar žess. Nefndin vķsar hvaš tryggingar varšar til umfjöllunar um sömu atriši ķ 8. kafla 2. bindis skżrslu rannsóknarnefndarinnar. Nišurstöšur hennar gefa fullt tilefni til aš lögfestar verši reglur fyrir fjįrmįlafyrirtęki um skjalagerš, tryggingar og lįnveitingar til eignarhaldsfélaga sem hafa ekki sama rekstrargrundvöll og önnur félög.

16. kafli. Eftirlit meš starfsemi į fjįrmįlamarkaši.244
    Ķ upphafi kaflans er fjallaš um žį sem gegna eftirlitshlutverki meš fjįrmįlakerfinu hér į landi sem og žróun og reglur um slķkt eftirlit. Gerš er grein fyrir žętti rįšherra og rįšuneyta ķ eftirliti meš fjįrmįlamarkašnum og hinni svoköllušu frumkvęšisskyldu rįšherra, sbr. kafla 16.1.2.6. Ķtarlega er rakin žróun, uppbygging, hlutverk og stjórnsżsluleg staša Fjįrmįlaeftirlitsins og valdheimildir žess.245 Rannsóknarnefndin telur heimildir og śrręši Fjįrmįlaeftirlitsins hafa žróast į svipašan hįtt og hjį systurstofnunum į Noršurlöndunum. Žó hefši fįum mįlum veriš lokiš hér meš formlegri breytingu valdheimilda žótt tilefni hafi veriš til žess.

Verkefni Fjįrmįlaeftirlitsins og nżting rįšstöfunartķma.246
    Fariš er yfir eftirlitshlutverk Fjįrmįlaeftirlitsins og ašgreiningu žess eftirlits sem heyrir undir stofnunina frį žvķ eftirliti sem tilheyrir Sešlabanka Ķslands. Almennt megi segja aš eftirlit meš fjįrmįlastöšugleika sé hjį Sešlabanka Ķslands en eftirlit meš fjįrhagslegri stöšu eftirlitsskyldra ašila hjį Fjįrmįlaeftirlitinu.
    Rannsóknarnefndin telur aš skipting milli verkefna hjį annars vegar ķslenska eftirlitinu og hins vegar hinu danska sé nokkuš svipuš en įberandi minni tķma hafi žó veriš variš ķ vettvangsathuganir og reglusetningu į Ķslandi en ķ Danmörku. Žį vķsar rannsóknarnefndin til žess aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi veriš undirmannaš og vanfjįrmagnaš og žvķ hefši e.t.v. veriš skorinn nišur sį tķmi sem hefši veriš hęgt aš nżta ķ verkefni sem stofnunin hafši frumkvęši aš. Žį segir rannsóknarnefndin oršrétt: „Draga mį ķ efa aš stofnun, sem ekki getur sinnt frumkvęšisvinnu eins og vettvangsathugunum nema aš takmörkušu leyti, geti sinnt hlutverki sķnu meš fullnęgjandi hętti žegar til lengri tķma er litiš.“247

Višvarandi fjįrhagslegt eftirlit.248
    Lagaheimildir Fjįrmįlaeftirlitsins til aš sinna višvarandi fjįrhagslegu eftirliti (e. prudential supervision/off-site supervision) eru ķ lögum nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi, og sérlögum. Eftirlit byggist į öflun gagna frį eftirlitsskyldum ašilum, śrvinnslu žeirra og mati. Fjįrmįlaeftirlitiš tekur įrlega viš um fjögur žśsund skżrslum. Rannsóknarnefndin gagnrżnir verkaskiptingu varšandi skżrslurnar žar sem ekki hafi legiš fyrir hver bęri įbyrgš į hverjum žętti ķ tengslum viš skżrsluskil og yfirferš. Žaš hafi valdiš hęttu į aš verkefni féllu nišur, t.d. žegar starfsmašur hętti störfum. Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndarinnar249 aš skżrsluskilakerfi eftirlitsins hafi ekki nżst sem skyldi žar sem sjįlfvirk śrvinnsla hafi veriš lķtil sem engin, sjįlfvirku višvörunarkerfi hafi ekki veriš komiš į og starfsmenn hafi vantreyst upplżsingum sem kerfiš skilaši.
    Žį fjallar rannsóknarnefndin um įlagspróf sem Fjįrmįlaeftirlitiš beitti, m.a. svokallaš fjölžętt įlagspróf. Fram kemur aš eftirlitiš hafi unniš ķ endurbótum į įlagsprófunum og hafi ķ žeim tilgangi komiš į sérstökum višbśnašarhópi haustiš 2007 sem įtti aš vinna frekari greiningu į įhęttu ķ starfsemi fjįrmįlafyrirtękja.250 Hvaš varšar įlagspróf į śtlįnahęttu hafi nišurstaša slķks prófs sżnt aš Glitnir fór undir lįgmarkskröfu eigin fjįr ķ fyrsta įrsfjóršungi 2008 og Landsbankinn um mitt žaš įr. Ekki var brugšist viš žessum nišurstöšum meš sérstökum hętti. Hvaš varšar įlagspróf vegna lausafjįrįhęttu bendir rannsóknarnefndin sérstaklega į aš slķkar prófanir hafi ašeins mišast viš krónur en ekki ašra gjaldmišla sem hefši veriš naušsynlegt. Einnig er gagnrżnt aš langan tķma hafi tekiš fyrir Fjįrmįlaeftirlitiš aš leišrétta villur ķ gagnaskilum, sbr. vantaldar lausafjįrupplżsingar frį Glitni.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.251
    1.      Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis mį taka undir žį gagnrżni sem Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn hafši sett fram į fjölžętta įlagsprófiš, ž.e. aš bęši hefši veriš įstęša til aš gera rįš fyrir žyngri įföllum, t.d. meiri lękkun į verši hlutabréfa, og aš gera hefši žurft rįš fyrir tveimur bylgjum įfalla. Žį er viš mat į įhrifum lękkunar hlutabréfaveršs eingöngu horft til eigin bréfa fjįrmįlafyrirtękjanna, en ekki tekiš tillit til žess hversu viškvęm žau voru fyrir gengi hlutabréfa vegna lįna meš veši ķ hlutabréfum og framvirkra samninga um hlutabréf.252
    2.      Aš auki var įlagspróf gert į vaxtafryst/viršisrżrš śtlįn sem getur haft įhrif į įkvaršanir bankanna um aš vaxtafrysta eša viršisrżra śtlįn. Afleišing žess gat žvķ oršiš sś aš bankarnir foršušust aš gera slķkt og įkvęšu aš endurlįna til aš koma ķ veg fyrir aš lįn lentu ķ žessum flokki. Almennt er ekki rįšlegt aš hafa įlagspróf žess ešlis aš žau geti haft įhrif į višskiptahegšun. Rannsóknarnefndin bendir einnig į aš žaš hefši veriš til bóta aš gera einhvers konar athuganir į nęmni ķ tengslum viš žetta įlagspróf til aš meta hvaša žęttir vęru įhęttumestir fyrir fjįrmįlastofnanir.253
    3.      Rannsóknarnefnd Alžingis vill einnig benda į aš ķ žeirri stöšu sem komin var upp į alžjóšlegum fjįrmįlamörkušum hefši lausafjįreftirlit žurft aš vera mun ķtarlegra. Žaš hefši žį fališ ķ sér söfnun višeigandi gagna og framkvęmd įlagsprófs į grundvelli žeirra. Ķ lausafjįrkreppu skiptir fįtt meira mįli en laust fé. Žrįtt fyrir žetta hélt Fjįrmįlaeftirlitiš įfram aš leggja įherslu į eiginfjįrhlutfall alveg fram aš falli bankanna. Vert er aš benda į aš allir bankarnir voru aš žvķ er virtist meš eiginfjįrhlutfall yfir lįgmarki viš fall, sem undirstrikar enn frekar mikilvęgi lausafjįreftirlits. Įherslan į eiginfjįrhlutfall bankanna viš framkvęmd įlagsprófa leiddi til žess aš nišurstöšur prófa Fjįrmįlaeftirlitsins uršu verulega villandi sķšustu tólf mįnušina fyrir fall bankanna. Enda žótt Fjįrmįlaeftirlitiš hafi reynt aš bęta lausafjįreftirlit žį gekk žaš of hęgt. Mišaš viš žį stöšu sem komin var upp į gjaldeyrismarkaši fyrir krónur hefši žurft aš leggja allt kapp į aš framkvęma lausafjįreftirlit ķ mismunandi gjaldmišlum, eša aš minnsta kosti ķ ķslenskum krónum annars vegar og erlendum gjaldmišlum hins vegar (gjaldmišlaskiptamarkašir milli erlendra gjaldmišla voru enn virkir). Ekki viršist heldur hafa veriš tekiš nęgjanlegt tillit til žeirrar įhęttu sem leiddi af innlįnum ķ śtibśum ķslensku bankanna erlendis, ž.e. ef til žess kęmi aš įhlaup yrši gert į žį reikninga.254
    4.      Opinber upplżsingagjöf Fjįrmįlaeftirlitsins um stöšu bankanna litašist mjög af žvķ aš nišurstöšur žeirra įlagsprófa sem stofnunin lagši mesta įherslu į gįfu til kynna aš bankarnir stęšu traustum fótum og veittu bęši markašnum og Fjįrmįlaeftirlitinu sjįlfu falskt öryggi. Gölluš įlagspróf höfšu žannig mikil įhrif į opinbera upplżsingagjöf Fjįrmįlaeftirlitsins.255
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Vettvangsathuganir Fjįrmįlaeftirlitsins.256
    Fjallaš er um ašferšir sem er beitt til aš įkvarša hvernig rįšstafa skuli rekstrarfé og mannafla eftirlitsstofnana og fjallaš um ašferš fjįrmįlaeftirlita ķ Evrópu sem kallast įhęttumišuš ašferšafręši (e. risk based approach). Sérstaklega er fjallaš um 124. gr. tilskipunar nr. 2006/48/EB um lįnastofnanir og segir aš ekki hafi veriš séš aš žetta įkvęši hafi veriš innleitt ķ ķslensk lög. Auk žess er vķsaš til žess aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi notaš ašra ašferš til aš meta hvernig bęri aš rįšstafa mannafla og rekstrarfé, svokallaš kerfi įbyrgšarmennsku. Įkvaršanir um vettvangsathuganir viršast hins vegar hafa veriš teknar viš gerš verkįętlunar hvers įrs og ekki hafa legiš fyrir skrifleg višmiš sem var hęgt aš notast viš til aš taka įkvöršun um nżtingu tķma ķ slķk verk.
    Žį er fariš yfir framkvęmd vettvangsathugana og greint frį žvķ aš hafin vęri vinna viš gerš eftirlitshandbókar sem gęti tryggt samręmda framkvęmd eftirlits en lokaskżrslur um hverja vettvangsathugun voru mismunandi eftir žvķ hvaša starfsmašur vann hverja skżrslu.
    Rannsóknarnefndin telur Fjįrmįlaeftirlitiš hafa veriš undirmannaš enda liggi fyrir aš viš framkvęmd vettvangsathugana hafi žurft aš nżta nęr allan mannafla žess ef takast ętti aš ljśka athugun į skömmum tķma og meš žeirri žekkingu sem var naušsynleg.
    Rannsóknarnefndin vķsar til žess aš almennar mįlsmešferšarreglur stjórnsżslulaga, nr. 37/1993, og upplżsingalaga, nr. 50/1996, gildi um mįlsmešferš hjį Fjįrmįlaeftirlitinu. Aš öšru leyti giltu mįlsmešferšarreglur sem eftirlitiš hafši safnaš saman ķ gęšahandbók sem hafi veriš lķtiš notuš viš einstök verkefni enda var hśn ekki uppfęrš og verkferlar hennar hentušu ekki t.d. fyrir stórar vettvangsrannsóknir. Mįlsmešferšin eftir vettvangsathugun var hins vegar žannig aš śtbśin voru drög aš skżrslu eftir rannsóknina og hśn send viškomandi eftirlitsskyldum ašila til yfirlestrar og hafi hann gert athugasemd gat eftirlitiš breytt skżrslunni. Į įrinu 2007 var fariš aš setja lista ķ skżrslurnar yfir athugasemdir og tķmafrest sem var veittur til śrbóta. Hins vegar skorti verulega į eftirfylgni eftir aš skżrsla um vettvangsathugun kom śt. Žį er vikiš aš ummęlum fyrrverandi forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins fyrir rannsóknarnefndinni og žeim atrišum sem žeir telja hafa leitt til skorts į eftirfylgni.257 Rannsóknarnefndin bendir į aš vegna annmarka į skjalaskrįningarkerfi eftirlitsins hafi ekki reynst mögulegt aš gera almennilega könnun į mįlshraša hjį stofnuninni, ž.m.t. mįlshraša ķ vettvangsathugunum. Ljóst er hins vegar aš eftirlitiš hafši sjįlft sett sér reglur um mįlshraša auk žess sem eftirlitiš er bundiš af 9. gr. stjórnsżslulaga.

Nišurstöšur rannsóknarnefndarinnar.258
    1.      Žaš er mat rannsóknarnefndar Alžingis aš kveša ętti meš skżrari hętti į um skyldur Fjįrmįlaeftirlitsins til eftirlits ķ lögum um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi og/eša ķ lögum um fjįrmįlafyrirtęki, m.a. žannig aš 124. gr. tilskipunar 2006/48/EB verši innleidd samkvęmt efni sķnu. Rannsóknarnefndin bendir į aš ekki liggi fyrir įreišanlegar upplżsingar um fjölda vettvangsathugana įrin 2002–2008 og žvķ sé ekki unnt aš leggja mat į hvort fjöldi heimsókna ķ stóru bankana hafi veriš fullnęgjandi.259
    2.      Vandašar vettvangsathuganir ęttu aš vera hluti af reglubundinni starfsemi Fjįrmįlaeftirlitsins. Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis er žaš skżrt dęmi um aš Fjįrmįlaeftirlitiš var undirmönnuš stofnun aš ekki skyldi vera hęgt aš sinna slķkum athugunum nema sem įtaksverkefnum og žį žannig aš kallašir vęru til starfsmenn af flestum svišum stofnunarinnar. Framkvęmd žessara athugana hafši žannig neikvęš įhrif į ašra starfsemi Fjįrmįlaeftirlitsins.260
    3.      Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis žarf aš uppfęra efni gęšahandbókar og žar žarf aš vera umfjöllun um hvernig fylgja skuli eftir nišurstöšum Fjįrmįlaeftirlitsins žegar kröfur eru geršar um śrbętur.261
    4.      Rannsóknarnefndin telur mikilvęgt aš Fjįrmįlaeftirlitiš ljśki žeim mįlum sem stofnaš er til innan hóflegra tķmamarka, enda dregur žaš śr įhrifamętti nišurstöšunnar ef hśn varšar atburši eša stöšu sem var uppi fyrir meira en sex mįnušum.262
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Rannsóknir į śrtaki vettvangsathugana.263
    Ķ kafla 16.5.7 eru raktar nokkrar vettvangsathuganir Fjįrmįlaeftirlitsins og fjallaš um nišurstöšur žeirra, afleišingar og eftirfylgni. Fram kemur aš almennt hafi vettvangsathuganir oršiš formfastari į įrunum 2007 til 2008 og samręmi aukist ķ framkvęmd og mįlsmešferš. Žó gagnrżnir rannsóknarnefndin aš įlyktanir vettvangsathugana hafi oft veriš mildašar ķ nišurstöšuköflum og žęr ekki eins afgerandi og efni stóšu žó til og aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi ekki markvisst beitt žeim lagalegu śrręšum sem žaš hafši samkvęmt lögum um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi og ķ lögum um fjįrmįlafyrirtęki og bar skylda til aš nżta, svo sem aš vķsa meiri hįttar brotum til lögreglu. Žį segir oršrétt: „Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis mį sjį žess dęmi aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi lįtiš hjį lķša aš setja mįl ķ formlegan farveg žó stofnunin hafi tališ aš lög hefšu veriš brotin og ķ framhaldi af žvķ ekki sinnt lagaskyldu sinni aš vķsa mįlum til lögreglu žar sem grunur lék į aš alvarleg brot hefšu veriš framin“.264

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.265
    1.      Rannsóknarnefndin telur aš ķ kjölfar vettvangsathugananna hafi veriš brżnt fyrir Fjįrmįlaeftirlitiš aš endurmeta įhęttuflokkun bankanna į višskiptavinum sķnum og mat žeirra į framlögšum tryggingum. Žó tekur hśn fram aš slķkt endurmat geti hafa veriš óframkvęmanlegt ķ einhverjum tilvikum žar sem įhęttumat hafši ekki veriš framkvęmt og upplżsingar um tryggingar lįgu ekki fyrir. Auk žess telur rannsóknarnefndin aš formleg umgjörš śtlįna hafi veriš ófullnęgjandi ķ mörgum tilvikum į žann hįtt aš ekki var hęgt aš flokka įhęttu vegna upplżsingaskorts, slķk flokkun hafi almennt ekki fariš fram eša ekki voru til nęgar upplżsingar um tryggingar. Žetta telur rannsóknarnefndin mikinn įfellisdóm yfir stöšu į śtlįnasafni bankanna.266
    2.      Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis stašfestir śtlįnaathugun Fjįrmįlaeftirlitsins haustiš 2007 aš śtlįnaeftirliti ķ bönkunum fjórum hafi veriš verulega įbótavant og aš gęši śtlįna hafi veriš vafasöm.267
    3.      Rannsóknarnefndin telur žaš vekja athygli aš Fjįrmįlaeftirlitiš skuli hafa dregiš žį įlyktun af skżrslunum [śr śtlįnaathugununum] aš „heildarmyndin varšandi śtlįnaįhęttu fjįrmįlafyrirtękjanna sex vęri sś aš įhętta og įhęttusamžjöppun vęri takmörkuš eins og gert var ķ minnisblaši sem lagt var fyrir stjórn Fjįrmįlaeftirlitsins ķ febrśar 2008.“268
    4.      Aš mati rannsóknarnefndarinnar hefši žurft aš grķpa til frekari śrręša heldur en gert var gagnvart bönkunum į grundvelli žeirra upplżsinga sem Fjįrmįlaeftirlitiš aflaši ķ śtlįnaathugunum sķnum. Žį segir oršrétt: „Aš žvķ marki sem fyrirliggjandi upplżsingar voru til vitnis um meint brot į lögum hefši Fjįrmįlaeftirlitiš įtt aš hafa frumkvęši aš frekari rannsókn žeirra mįla og leggja žau ķ višeigandi farveg, jafnvel meš tilkynningum til lögreglu, allt eftir ešli mįlanna. Žį telur rannsóknarnefndin aš fullt tilefni hefši veriš til žess aš Fjįrmįlaeftirlitiš bošaši til fundar ķ stjórnum allra bankanna til aš fara yfir nišurstöšurnar. Nefndin fęr heldur ekki séš aš umfjöllun stjórnar Fjįrmįlaeftirlitsins hafi veriš ķ samręmi viš žęr nišurstöšur um starfshętti einstakra banka sem fram komu ķ skżrslum stofnunarinnar. Žarna var um aš ręša athugasemdir viš starfshętti sem rannsóknarnefnd Alžingis telur aš heyrt hafi undir stjórn Fjįrmįlaeftirlitsins aš fjalla um meš tilliti til stöšu śtlįnaeftirlits og śtlįnagęša ķ bönkunum. Loks hefši veriš sérstök įstęša til aš kynna efni skżrslnanna meš formlegum hętti fyrir Sešlabanka Ķslands į grundvelli 2. mgr. 15. gr. laga nr. 87/1998 um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi en žar kemur fram aš Fjįrmįlaeftirlitiš skuli veita Sešlabankanum allar upplżsingar sem stofnunin bżr yfir og nżtast ķ starfsemi bankans.“269
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Rannsókn į eftirfylgni Fjįrmįlaeftirlitsins.270
    Rannsóknarnefndin telur mįlsmešferš vettvangsathugana aš mörgu leyti hafa veriš įbótavant, mįlum var almennt ekki lokiš meš višhlķtandi hętti og žeim žvķ ekki fylgt eftir žrįtt fyrir aš frumnišurstöšur hefšu leitt ķ ljós żmis atriši sem hefši veriš tilefni til aš skoša. Žį telur rannsóknarnefndin aš skort hafi į samręmda mįlsmešferš innan eftirlitsins auk žess sem starfsmenn notušu ekki gęšahandbók stofnunarinnar. Einstökum mįlum var lokaš įn žess aš žeim vęri formlega lokiš, og af žeim mįlum sem nefndin skošaši var ljóst aš fyrirkomulag eftirlitsins žar sem śrbętur voru kannašar viš nęstu vettvangsathugun var ófullnęgjandi og veitti ekki nęgilegt ašhald og žvķ var kröfum um śrbętur ekki sinnt. Fjįrmįlaeftirlitiš beitti ekki heimildum sem męlt er fyrir um ķ 11. gr. laga nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi, sbr. og reglugerš nr. 560/2001, til aš leggja į févķti og dagsektir til aš knżja į um aš fyrirtękin sinntu śrbótum sem hafši veriš krafist.

Samandregnar įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis um framkvęmd vettvangsathugana.271
    1.      Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis var žaš skynsamleg rįšstöfun hjį stjórnendum Fjįrmįlaeftirlitsins aš setja vettvangsathuganir ķ forgang sumariš 2007 en žį var hafin śtlįnaathugun ķ sex stęrstu fjįrmįlafyrirtękjum landsins. Ķ meginatrišum var efni rannsóknarinnar vel afmarkaš og afar žżšingarmikiš og žvķ hyggilega vališ. Sį galli var žó į rannsókninni aš Fjįrmįlaeftirlitiš fór ekki yfir śrtak af lįnasamningum meš žaš fyrir augum aš endurmeta įhęttuflokkun bankanna į višskiptavinum og mat žeirra į framlögšum tryggingum heldur var treyst į aš mat bankanna sjįlfra vęri rétt. Ekki er hęgt aš śtiloka aš slķkt endurmat hefši veriš óframkvęmanlegt ķ einhverjum tilvikum žar sem stašreynt hafši veriš aš formleg umgjörš śtlįna var ófullnęgjandi ķ mörgum tilvikum, ž.e. żmist lįgu ekki fyrir nęgar upplżsingar til aš flokka eftir įhęttu, įhęttuflokkun hafši ekki fariš fram eša ekki voru nęgar upplżsingar um tryggingar. Žessar stašreyndir eru ķ sjįlfu sér mikill įfellisdómur yfir stöšu į śtlįnasafni bankanna.272
    2.      Rannsóknarnefndin telur aš skort hafi į aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi tekiš į rökstuddan hįtt af skariš ķ nišurstöšum sķnum. Žetta į ekki sķst viš ķ mįlum žar sem skżra hefur žurft hugtökin yfirrįš og fjįrhagsleg tengsl viš beitingu reglna um stórar įhęttur. Rannsóknarnefndin telur rétt aš taka fram aš viš mešferš valdheimilda sinna veršur Fjįrmįlaeftirlitiš aš taka af skariš um skżringu reglna į starfssviši sķnu ķ samręmi viš višurkenndar ašferšir lögfręšinnar og beita reglunum sķšan af samręmi. Žaš haggar ekki žessari nišurstöšu žótt umrędd įkvęši séu matskennd eša lķkur séu į aš lįtiš verši reyna į lögmęti įkvöršunarinnar fyrir dómi.273
    3.      Rannsóknarnefndin komst aš žeirri nišurstöšu aš mįl sem snerta ętluš brot į reglum um stórar įhęttuskuldbindingar hafi lengi veriš ķ óformlegum farvegi, żmist žar sem žau voru lįtin liggja óhreyfš eša bréfaskipti höfšu stašiš yfir viš fjįrmįlafyrirtękin žar sem reynt var aš fęra mįlin til betri vegar. Oršrétt segir: „Žetta hefur haft ķ för meš sér aš eftirlitsskyldir ašilar hafa ķ sumum tilvikum komist upp meš aš fęra stórar įhęttuskuldbindingar ķ bękur sķnar į žann hįtt aš ekki samrżmist lögum aš mati Fjįrmįlaeftirlitsins, żmist ķ lengri eša skemmri tķma. Loks veršur aš halda žvķ til haga aš mörg žeirra brota sem hér um ręšir er ekki hęgt aš lķta į sem minni hįttar brot. Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis eru žetta ótękir stjórnsżsluhęttir sem ganga ķ bįga viš lögbošna mįlsmešferš.“274
    4.      Rannsóknarnefndin telur ašfinnsluvert aš mįlsmešferš skv. 1. mgr. 10. gr. laga nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi, og 3. mgr. 30. gr. laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki, hafi ekki veriš beitt kerfisbundiš ķ mįlum śt af brotum į reglum um stórar įhęttuskuldbindingar.275
    5.      Rannsóknarnefndin bendir į aš žrįtt fyrir aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi komiš auga į brot į lögum og reglum og sum žeirra alvarleg žį hafi stofnunin ekki sett mįlin ķ lögformlegan farveg og lagši žar meš ekki višhlķtandi grundvöll aš žvķ aš beita mętti višurlögum og öšrum śrręšum sem stofnuninni voru tiltęk.276
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Önnur eftirlitsverkefni.277
    Ķ kaflanum er tępt į öšrum eftirlitshlutverkum Fjįrmįlaeftirlitsins, t. d. veitingu starfsleyfa, eftirliti meš peningažvętti, mešferš fyrirspurna, eftirliti meš eignarhaldi og mati į hęfi framkvęmdastjóra og stjórnarmanna. Fram kemur aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi oftast samžykkt umsóknir um virkan eignarhlut auk žess sem sérstaklega er minnst į aš žaš aš heimila stóra eignarhluti viš einkavęšingu Landsbankans og Bśnašarbankans hafi sett tóninn fyrir žaš sem sķšar varš. Fjįrmįlaeftirlitiš reyndi ķ framhaldinu aš draga śr skašlegum įhrifum žröngs eignarhalds į Ķslandi žótt įrangurinn hafi veriš takmarkašur.

Rekstrarfé og mannaušur Fjįrmįlaeftirlitsins.278
    Fjįrmįlaeftirlitiš er fjįrmagnaš meš gjaldi sem er innheimt af eftirlitsskyldum ašilum į grundvelli laga nr. 99/1999. Lögunum er breytt hvert įr til aš įkvarša fjįrhęš rekstrarfjįr mišaš viš stöšu og verkefni fyrra rekstrarįrs.
    Einnig er ķtarlega fariš yfir žróun rekstrarkostnašar og tekna Fjįrmįlaeftirlitsins frį 1999–2008. Rannsóknarnefndin kemst aš žeirri nišurstöšu aš meš hlišsjón af rekstrarkostnaši stofnunarinnar fram til 2006 hafi vöxtur hennar ekki veriš nęgilegur samanboriš viš vöxt ķslenska fjįrmįlakerfisins, flękjustig žess og umfangsmikil verkefni. Nefndin telur aš įbyrgš žess aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi ekki fengiš nęgilega fjįrmuni til rekstrarins liggi hjį stjórnendum žess en ekki hafi reynt į afstöšu löggjafans til hękkunar gjaldsins enda ekki fariš fram į slķka hękkun. Rannsóknarnefndin tiltekur sķšan aš nišurstašan sé žó ekki sś aš įbyrgš višskiptarįšherra og Alžingis hafi engin veriš.
    Samkvęmt skżrslu rannsóknarnefndarinnar tvöfaldašist starfsmannafjöldi Fjįrmįlaeftirlitsins og rśmlega žaš frį įrinu 2000. Heildarstarfsmannavelta frį įrinu 2000 til mišs įrs 2008 var aš mešaltali 11%. Raunvelta į sama tķma var 9%.279 Rannsóknarnefndin telur mannaušsvanda eftirlitsins hafa veriš fólginn ķ žvķ hversu erfitt var aš halda ķ hęft starfsfólk, starfsreynsla hafi žvķ veriš lķtil og starfsaldur lįgur. Žessi atriši takmörkušu aš mati rannsóknarnefndarinnar getu eftirlitsins til aš sinna hlutverki sķnu.

Upplżsingatękni og skjalaskrįning.280
    Ķ kaflanum fjallar rannsóknarnefndin um söfnun upplżsinga frį eftirlitsskyldum ašilum, vistun žeirra og flokkun. Rafręnt skżrsluskilakerfi var tekiš ķ notkun ķ įrsbyrjun 2007 en žaš virkaši žó ekki sem skyldi og var žannig ekki nżtt aš fullu. Ķ jślķ 2009 var gerš śttekt į skżrsluskilakerfinu og gagnaśrvinnslu og rakin žau vandamįl sem stofnunin glķmir viš tengd upplżsingatękni.
    Fjįrmįlaeftirlitiš notar GoPro-skjalavistunarkerfiš sem rannsóknarnefndin telur aš hafi veriš įbótavant og telur rannsóknarnefndin aš upplżsingatęknistefna Fjįrmįlaeftirlitsins frį 2006 hafi ekki gengiš eftir nema aš hluta. Brżnt sé aš vandamįl tengd upplżsingatękni verši leyst sem fyrst enda getur žetta komiš nišur į möguleikum stofnunarinnar til aš rękja eftirlitshlutverk sitt og telur rannsóknarnefndin aš annmarkar į kerfunum hafi veriš til žess fallnir aš draga mjög śr gęšum į vinnu stofnunarinnar.

Matskenndar heimildir Fjįrmįlaeftirlitsins.281
    Rannsóknarnefndin fjallar almennt um lögmętisregluna sem felst ķ žvķ aš stjórnvöld eru bundin af lögum. Įkvaršanir stjórnvalda verša aš eiga sér stoš ķ lögum og mega ekki vera ķ andstöšu viš lög. Žį er tekiš fram aš lagaheimildir sem stjórnvöld hafa séu almennt tvenns konar, annars vegar lagareglur meš fastmótaš efnisinnihald og hins vegar lagareglur meš matskennt efnisinnihald en lagareglur į sviši fjįrmįlamarkaša hafa margar hverjar matskennt innihald. Rannsóknarnefndin vķsar ķ athugasemdir viš 8. gr. frumvarps sem varš aš lögum nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi, žar sem kemur fram aš naušsynlegt sé aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi svigrśm til aš leggja įkvešiš huglęgt mat į hvort starfsemi fjįrmįlafyrirtękis sé heilbrigš og ešlileg žótt įkvęši laga og reglna hafi ekki veriš brotin. Meš žessu įkvęši hafi įskilnašur lögmętisreglunnar um lagaheimild fyrir eftirlitinu veriš uppfylltur en skort hafi į aš Fjįrmįlaeftirlitiš mótaši inntak reglunnar meš skżringum og fyllingu hennar samkvęmt višurkenndri ašferšafręši lögfręšinnar. Žį hefur ekki reynt į matskennd lagaįkvęši fyrir dómi svo fordęma er ekki hęgt aš leita žar. Rannsóknarnefndin telur aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi léš inntaki matskenndu lagaheimildanna lķtiš vęgi og žannig hafi skort į aš žaš hafi getaš metiš heilbrigši starfshįtta enda žurfi til žess bęši vķštęka reynslu, skipulega upplżsingaöflun og gagnaśrvinnslu. Brżnt er aš śr žessari stöšu sé bętt. Rannsóknarnefndin leggur til aš styrktar verši valdheimildir Fjįrmįlaeftirlitsins į grundvelli matskenndra lagaįkvęša į žann hįtt aš framsetning žeirra ķ lögum verši tekin til endurskošunar.

Starf Fjįrmįlaeftirlitsins ķ ašdraganda bankahruns 2007 og 2008.282
    Rannsóknarnefndin bendir į aš žaš veki sérstaka athygli aš ekki verši séš aš įlyktanir višbśnašarhóps Fjįrmįlaeftirlitsins sem starfaši frį 2007 hafi veriš afgerandi neikvęšar. Stjórnendur Fjįrmįlaeftirlitsins hafi ekki tališ aš nein meiri hįttar vandręši stešjušu aš bönkunum fram eftir įrinu 2008. Af upplżsingum višbśnašarhópsins aš dęma hefši mįtt ętla aš starfsmenn og stjórnendur hefšu veriš mjög uggandi yfir žróun mįla. Til samanburšar mį nefna aš mat breska fjįrmįlaeftirlitsins (FSA), sem žó hafši ekki ašgang aš jafn ķtarlegum upplżsingum og Fjįrmįlaeftirlitiš, var miklum mun neikvęšara. Rannsóknarnefnd Alžingis telur žvķ ljóst aš višbśnašarhópur Fjįrmįlaeftirlitsins og stjórnendur žess hafi ekki metiš įstandiš rétt og veriš mun bjartsżnni en tilefni var til.

Störf stjórnar Fjįrmįlaeftirlitsins.283
    Rannsóknarnefndin telur aš stjórnin hafi ekki sżnt nęgilega mikiš frumkvęši ķ starfi sķnu og lķtiš hafi fariš fyrir stefnumótun ķ störfum stofnunarinnar ef undan er skilin vinna viš gerš fjįrhagsįętlunar įr hvert. Žį segir ķ skżrslunni; „Veršur žannig ekki séš aš stjórn Fjįrmįlaeftirlitsins hafi ķ stefnumótun sinni tekist į viš grundvallarspurningar į vettvangi eftirlits meš fjįrmįlastarfsemi, svo sem um stęrš bankakerfisins og naušsynleg višbrögš stofnunarinnar viš allt of örum vexti žess. Skorti žannig į aš stjórnin rękti skyldur sķnar viš yfirstjórn Fjįrmįlaeftirlitsins varšandi eitt af helstu hęttumerkjunum ķ žróun ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja. Höfšu žó margir erlendir sérfręšingar bent į žaš žannig aš vandamįliš var į engan hįtt duliš.“284

Opinber upplżsingagjöf Fjįrmįlaeftirlitsins ķ ašdraganda falls bankanna um stöšu žeirra.285
    Stofnunin nżtti sér lagaheimild til aš birta opinberlega nišurstöšur ķ mįlum og athugunum lķtiš sem ekkert. Į hinn bóginn viršist Fjįrmįlaeftirlitiš hafa litiš į žaš sem hlutverk sitt aš auka trśveršugleika ķslenska fjįrmįlamarkašarins og ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja, m.a. meš samskiptum viš fjölmišla. Žessi hluti starfsemi Fjįrmįlaeftirlitsins varš mjög fyrirferšarmikill į įrunum 2006 og 2007 og telur rannsóknarnefndin aš slķk samskipti hafi krafist bęši tķma og mannafla og viršist Fjįrmįlaeftirlitiš hafa gengiš lengra ķ žessu en erlendar systurstofnanir.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis um störf Fjįrmįlaeftirlitsins.286
    1.      Oršrétt segir ķ įlyktunum rannsóknarnefndarinnar: „Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndar Alžingis aš mikiš hafi skort į aš Fjįrmįlaeftirlitiš vęri ķ stakk bśiš til žess aš sinna eftirliti meš fjįrmįlafyrirtękjunum į višhlķtandi hįtt sķšustu įrin fyrir fall bankanna. Žar veldur mestu aš rįšstöfunarfé Fjįrmįlaeftirlitsins var ónógt.“287
    2.      Rannsóknarnefndin bendir į aš meš hlišsjón af rekstrarkostnaši Fjįrmįlaeftirlitsins og tekjum eftirlitsins fram til įrsins 2006 sé ljóst aš vöxtur žess hafi ekki veriš nęgjanlegur samanboriš viš vöxt ķslenska fjįrmįlakerfisins, flókin eignatengsl į fjįrmįlamarkaši, aukin umsvif eftirlitsskyldra ašila erlendis svo og aukin verkefni sem lögš voru į eftirlitiš.288
    3.      Įbyrgš į žvķ aš Fjįrmįlaeftirlitiš fékk ekki meiri fjįrmuni en raun bar vitni liggur aš mati rannsóknarnefndar Alžingis hjį stjórnendum Fjįrmįlaeftirlitsins sem hafi ekki óskaš eftir nęgum fjįrveitingum. Ekki hafi reynt į hvort löggjafinn var reišubśinn aš breyta fjįrhęš eftirlitsgjalda žannig aš stofnunin fengi nęgar rįšstöfunartekjur. Žį segir oršrétt: „Meš žessu er žó ekki veriš aš segja aš įbyrgš višskiptarįšherra og Alžingis hafi engin veriš.“289
    4.      Žį telur rannsóknarnefndin „aš skort hafi į aš ķ eftirlitsstörfum sķnum sżndu starfsmenn Fjįrmįlaeftirlitsins nęgilega festu og įkvešni viš śrlausn og eftirfylgni mįla. Ķ žeim skżrslum, sem geršar voru eftir vettvangsheimsóknir og nefndin hefur tekiš til umfjöllunar, skorti stundum į aš Fjįrmįlaeftirlitiš tęki į rökstuddan hįtt af skariš ķ nišurstöšum sķnum. Žetta į ekki sķst viš ķ mįlum žar sem skżra hefur žurft hugtökin yfirrįš og fjįrhagsleg tengsl viš beitingu reglna um stórar įhęttur. Ķ žeim tilvikum, aftur į móti, žegar tekiš var af skariš og tališ aš įkvešnir gerningar fęru ķ bįga viš lög, voru žess hins vegar dęmi aš ķ slķkum mįlum hafi veriš lįtiš viš žaš sitja aš senda skriflegar athugasemdir til fjįrmįlafyrirtękisins įn žess aš mįlinu hafi žį jafnframt veriš komiš ķ lögformlegan farveg. Ekki er śtilokaš aš ķ veigaminni mįlum geti Fjįrmįlaeftirlitiš beitt žvķ śrręši aš gefa fjįrmįlafyrirtękjum kost į aš leišrétta minni hįttar mistök meš óformlegum hętti.“290 Rannsóknarnefndin tekur žó fram aš hśn telji aš almennt verši aš ganga śt frį žvķ aš samkvęmt lögum sem eftirlitiš starfi eftir beri žvķ aš „setja mįl samhliša eša fljótlega į eftir ķ lögformlegan farveg til aš tryggja aš hęgt sé aš fylgja mįlinu eftir meš žvingunarśrręšum og eftir atvikum višurlögum sinni fjįrmįlafyrirtękiš ekki tilmęlum um śrbętur.“291
    5.      Žį bendir rannsóknarnefndin į aš į hafi skort aš Fjįrmįlaeftirlitiš beitti fullum fetum lögbundnum śrręšum sķnum og hafi žaš haft ķ för meš sér aš eftirlitsskyldir ašilar hafi ķ sumum tilvikum komist upp meš žaš ķ framkvęmd aš stórar įhęttuskuldbindingar hafa veriš fęršar ķ bękur žeirra ķ andstöšu viš lög aš mati Fjįrmįlaeftirlitsins, żmist til lengri eša skemmri tķma. Loks er žaš mat rannsóknarnefndarinnar aš ekki var hęgt aš lķta į mörg brotanna sem minni hįttar brot. Oršrétt segir: „Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis eru ofangreind atriši dęmi um ótęka stjórnsżsluhętti sem ganga ķ bįga viš lögbošna mįlsmešferš.“292
    6.      Žaš er ašfinnsluvert aš mati rannsóknarnefndarinnar aš formlegri mįlsmešferš hafi ekki veriš beitt kerfisbundiš ķ mįlum śt af brotum į reglum um stórar įhęttuskuldbindingar. Mįlum var ekki alltaf komiš ķ lögformlegan farveg og žvķ ekki lagšur grundvöllur aš žvķ aš hęgt vęri aš beita žvingunarśrręšum eša višurlögum sem eftirlitiš gat beitt ķ žeim. Žvķ hafi skort slagkraft ķ störf eftirlitsins.293
    7.      Röng forgangsröšun var hluti af vanda Fjįrmįlaeftirlitsins aš mati rannsóknarnefndarinnar. Leggja hefši įtt miklu meiri įherslu į aš koma upp žróušum upplżsingakerfum hjį stofnuninni žótt hins vegar hafi veriš unniš aš endurbótum og uppbyggingu į upplżsingakerfum Fjįrmįlaeftirlitsins frį įrinu 2006.294
    8.      Žį telur rannsóknarnefndin aš žar sem mikiš hafi skort į aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi haft yfir aš rįša tęknilegri žekkingu og bśnaši til žess aš vinna vönduš og yfirgripsmikil yfirlit yfir stöšu og žróun einstakra fjįrmįlafyrirtękja hafi eftirlitiš ķ raun ekki haft žį naušsynlegu yfirsżn yfir starfsemi fjįrmįlafyrirtękja sem brżn žörf var į. Vandamįl Fjįrmįlaeftirlitsins sem lutu aš krefjandi śrvinnslu upplżsinga śr kerfum sķnum hafi aš mati rannsóknarnefndarinnar įn efa komiš mjög nišur į getu žess til aš rękja žęr starfsskyldur sķnar aš hafa eftirlit meš og taumhald į fjįrmįlafyrirtękjunum sem féllu haustiš 2008.295
    9.      Žaš vekur sérstaka athygli rannsóknarnefndarinnar aš ekki varš séš aš žęr įlyktanir sem dregnar voru af upplżsingasöfnun višbśnašarhópsins296 hafi veriš afgerandi gagnrżnar. Žį segir oršrétt: „Stjórnendur Fjįrmįlaeftirlitsins töldu ekki aš nein meiri hįttar vandręši stešjušu aš bönkunum fram eftir įrinu 2008. Rannsóknarnefnd Alžingis telur ljóst aš višbśnašarhópur Fjįrmįlaeftirlitsins og stjórnendur žess hafi ekki metiš įstandiš rétt og veriš mun bjartsżnni en tilefni var til.“297
    10.      Rannsóknarnefndin telur Fjįrmįlaeftirlitiš hafa notast viš gölluš įlagspróf og aš opinber upplżsingagjöf Fjįrmįlaeftirlitsins um stöšu bankanna hafi litast mjög af žvķ aš nišurstöšur įlagsprófa gįfu til kynna aš bankarnir stęšu traustum fótum. Nefndin telur aš gölluš įlagspróf Fjįrmįlaeftirlitsins hafi veitt markašnum og Fjįrmįlaeftirlitinu sjįlfu falskt öryggi.298
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Sešlabanki Ķslands.299
    Ķ lok 16. kafla er fariš yfir meginstarfsskyldur Sešlabanka Ķslands en um önnur störf bankans og ašgeršir hans ķ ašdraganda hrunsins er vķsaš til annarra kafla skżrslunnar, t.d. 20. kafla og 4. kafla žar sem fjallaš er um peningastefnuna og framkvęmd hennar.
    Fariš er yfir lög um Sešlabanka Ķslands og hlutverk hans samkvęmt žeim, einnig er fjallaš um stjórnsżslulega stöšu bankans, sjįlfstęši hans og skipun bankastjórnar og bankarįšs. Žį eru śrręši bankans samkvęmt lögum um Sešlabanka Ķslands og samkvęmt öšrum lögum rakin ķ sérstökum undirkafla. Einnig er fariš stuttlega yfir eftirlitshlutverk og samspil viš Fjįrmįlaeftirlitiš en eftirlitshlutverk žessara tveggja stofnana skarast aš nokkru leyti. Žį er fariš yfir eftirlit Sešlabankans meš lausafjįrstöšu og sķšan gjaldeyrisjöfnuši. Fariš er stuttlega yfir hlutverk Sešlabanka Ķslands viš įlagspróf og višlagaęfingar, eftirlit bankans meš greišslu- og uppgjörskerfum og reglum um bindiskyldu. Einnig er stuttlega vikiš aš reglum bankans um bindiskyldu sem tóku gildi 21. aprķl 2008 žar sem bindiskyldan var lękkuš og skuldbindingar erlendra śtibśa ķslenskra banka myndušu ekki lengur grunn bindingar. Žį er einnig stuttlega vikiš aš lįnveitingum Sešlabankans og hvernig reglur um žęr voru rżmkašar įriš 2008. Aš auki er fariš yfir višhorf bankans til stöšu bankanna og stęršar žeirra eins og hśn birtist ķ śtgefnum ritum og fréttum frį bankanum. Žar kemur fram aš nišurstašan hafi veriš aš fjįrmįlakerfiš hér į landi vęri ķ meginatrišum traust og jafnframt kemur fram ķ umfjöllun ķ riti bankans, Fjįrmįlastöšugleika, įriš 2006 aš umgjörš laga og eftirlits hér į landi sé meš žvķ besta sem gerist.
    Kafli 16.15 fjallar um samstarf og samskipti innan stjórnsżslunnar. Žar į mešal er vikiš aš samstarfi Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitsins en žaš er unniš į grunni samstarfssamnings milli stofnananna auk žess sem forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins skal eiga reglulega samrįšsfundi meš fulltrśum Sešlabankans skv. 15. gr. laga nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi. Um nįnari umfjöllun um samstarfssamninginn vķsast til kafla 16.15.2.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.300
    1.      Rannsóknarnefndin tiltekur aš samspil milli žjóšhagslegs og rekstrarlegs stöšugleikaeftirlits hafi veriš ófullnęgjandi ķ ašdraganda hrunsins, ž.e. samspil Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabanka Ķslands. Skort hafi į samręmdar ašgeršir og įstęša žess hafi veriš sś aš enginn einn ašili hafi boriš įbyrgš į žvķ aš hafa heildaryfirsżn yfir stöšuna eša boriš įbyrgš į aš samręma višbrögš viš kerfisįhęttu og įkvarša ašgeršir.301
    2.      Žį telur rannsóknarnefndin aš skortur į upplżsingaflęši milli stofnananna hafi einnig haft įhrif. Žessi vandi sem birtist hér į landi er ekki bundinn viš Ķsland en skortur į heildaryfirsżn hefur einnig veriš talinn vandi innan Evrópusambandsins og ķ Bandarķkjunum. Hvaš stöšuna į Ķslandi varši hafi žaš komiš fram ķ skżrslu Kaarlo Jännäri um bankaeftirlit og ķ skżrslu OECD um ķslensk efnahagsmįl frį žvķ ķ september 2009 aš sameina skuli Fjįrmįlaeftirlitiš og Sešlabanka Ķslands, eša aš minnsta kosti fęra Fjįrmįlaeftirlitiš undir sömu stjórn og Sešlabankann. Rannsóknarnefndin bendir į aš slķkar hugmyndir hafi ekki veriš skilgreindar nįnar og aš taka žyrfti afstöšu til žess hvort eftirlit meš tryggingafélögum, lķfeyrissjóšum og veršbréfafyrirtękjum, veršbréfasjóšum og veršbréfamarkaši ętti aš fylgja meš inn ķ Sešlabankann eša ekki.302 Žaš er mat rannsóknarnefndarinnar aš eftirlit meš framangreindum ašilum eigi lķtiš sameiginlegt meš starfsemi sešlabanka og žvķ sé ekki rökrétt aš žetta eftirlit heyri žar undir. Einnig bendir rannsóknarnefndin į aš slķk breyting mundi geta haft ķ för meš sér śtvķkkun į freistnivandanum žannig aš litiš yrši svo į aš hlutverk Sešlabanka Ķslands sem lįnveitanda til žrautavara nęši til allra ašila sem undir eftirlitiš heyra. Hvaš varšar žróun fjįrmįlaeftirlita erlendis hefur stefnan almennt veriš sś aš sameina eftirlit meš fjįrmįlafyrirtękjum į einum staš, ž.e. halda eftirliti meš bönkum og tryggingafélögum, lķfeyrissjóšum og fleiri ašilum innan sömu stofnunar. Žannig hefur žróunin oršiš į Noršurlöndunum. Frįbrugšiš er fyrirkomulagiš ķ Finnlandi žar sem fjįrmįlaeftirlitiš hefur ašeins eftirlit meš bönkum og veršbréfafyrirtękjum en tryggingaeftirlitiš hefur eftirlit meš tryggingafélögum og lķfeyrissjóšum. Fjįrmįlaeftirlitiš er sķšan stjórnunarlega tengt sešlabankanum og stofnanirnar deila stošžjónustu og vinna markvisst saman aš mįlefnum sem tengjast fjįrmįlastöšugleika. Rannsóknarnefndin hefur śtbśiš lista yfir rök meš og į móti sameinušu fjįrmįlaeftirliti, sbr. kafla 16.15.3.4.303

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
Fjįrmįlaeftirlitiš.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur aš efla beri til muna reglur m.a. um lausafjįreftirlit, įlagspróf og mat į eigin fé og aš viš žaš verši horft til žróunar erlendis.
    Žingmannanefndin telur brżnt aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi yfir öflugri upplżsingatękni aš rįša ķ starfsemi sinni, svo sem til rafręns eftirlits og žróašs upplżsingakerfis. Starfsemi Fjįrmįlaeftirlitsins žarf aš vera rekjanleg og jafnframt žarf aš vera tryggt aš stofnunin sęti reglubundnu stjórnsżslulegu eftirliti og endurskošun.
    Žingmannanefndin telur brżnt aš settar verši reglur um flokkun įhęttu og upplżsingar um tryggingar.
    Žingmannanefndin tekur undir žį gagnrżni rannsóknarnefndarinnar aš įlagspróf Fjįrmįlaeftirlitsins sem byggšust į alžjóšlegum višmišunum hafi veriš gölluš enda hafi žau gefiš til kynna aš bankarnir stęšu traustum fótum.
    Žingmannanefndin telur aš nišurstöšur rannsóknarnefndar Alžingis sżni glöggt aš skerpa verši alla verkferla Fjįrmįlaeftirlitsins og brżnt er aš eftirlitiš beiti valdheimildum sķnum af hugrekki og festu.
    Žingmannanefndin leggur til aš gerš verši stjórnsżsluśttekt į Fjįrmįlaeftirlitinu.
    Žingmannanefndin leggur įherslu į aš įvallt verši tryggt aš Fjįrmįlaeftirlitiš geti sinnt eftirlitshlutverki sķnu ķ samręmi viš stęrš fjįrmįlamarkašarins į hverjum tķma.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš ķtreka įbyrgš fagrįšherra į eftirliti meš störfum Fjįrmįlaeftirlitsins. Rįšherra ber aš tryggja aš stofnunin sinni hlutverki sķnu og Alžingi ber aš hafa eftirlit meš rįšherra.

Sešlabanki Ķslands.
    Žingmannanefndin tekur undir framangreindar nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš efla eftirlit meš fjįrmįlamarkaši og skilvirkt skipulag žess. Einnig žarf aš huga aš žvķ hvernig eftirliti meš tryggingafélögum, lķfeyrissjóšum og veršbréfavišskiptum verši best sinnt ķ framtķšinni og neytendavernd tryggš.
    Žingmannanefndin telur brżnt er aš tryggja upplżsingaflęši milli eftirlitsstofnana.
    Žingmannanefndin telur naušsynlegt aš skżrt verši hvaša stofnun hafi žaš hlutverk aš hafa heildaryfirsżn yfir kerfisįhęttu og fjįrmįlalegan stöšuleika og beri įbyrgš į aš samręma višbrögš.
    Žingmannanefndin leggur til aš gerš verši stjórnsżsluśttekt į Sešlabanka Ķslands.
    Žingmannanefndin telur rétt aš lögfest verši formskilyrši mešferšar į beišni um lįn til žrautavara sem fjallaš er um ķ 2. mgr. 7. gr. laga um Sešlabanka Ķslands, nr. 36/2001.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš ķtreka įbyrgš fagrįšherra į eftirliti meš störfum Sešlabankans. Rįšherra ber aš tryggja aš stofnunin sinni hlutverki sķnu og Alžingi ber aš hafa eftirlit meš rįšherra.

17. kafli. Tryggingarsjóšur innstęšueigenda og fjįrfesta og įbyrgš į innlįnum almennt.304
    Ķ fyrsta hluta 17. kafla er fjallaš um stöšu Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta. Rannsóknarnefndin gagnrżnir aš ekki hafi hafist umręša um flutning innlįna śr śtibśum yfir ķ dótturfélög fyrr en į įrinu 2008 žegar aukning innlįna var mest į įrinu 2007, einnig aš engar breytingar skyldu hafa veriš geršar į reglum um starfsemi Tryggingarsjóšsins žegar ljóst er aš ķtrekaš var rętt um stöšu sjóšsins hjį stjórnvöldum, einkum įriš 2008. Afleišing aukinna innlįna voru žęr aš skuldbindingar Tryggingarsjóšs margföldušust į mjög stuttum tķma.305 Sķšan rekur rannsóknarnefndin sögu innlįnstrygginga og fyrirkomulagiš į Ķslandi fram til įrsins 1999 žegar nśverandi tryggingarsjóšur var settur į fót.
    Žį er ķtarlega rakiš kerfi innstęšutrygginga aš Evrópurétti og samręming ķslenskra reglna viš Evrópuréttinn. Rakiš er hvaša skyldur leišir af EB-tilskipun um innstęšutryggingar og hvernig žęr hafa veriš uppfylltar af hįlfu Ķslands. Žaš er grundvallaratriši ķ tengslum viš tilskipunina um innstęšutryggingar aš ķ henni felast ašeins lįgmarksreglur og er ašildarrķkjum žvķ ętlaš aš śtfęra įkvęši tilskipunarinnar žannig aš uppfylltar séu žęr lįgmarkskröfur sem koma fram ķ tilskipuninni auk žess sem heimilt er aš setja ķtarlegri reglur ķ landslög. Žį tiltekur rannsóknarnefndin aš meš tilskipuninni togist į tvö markmiš, annars vegar aš innlįnsstofnanir beri sjįlfar kostnaš af tryggingunum og hins vegar aš slķkur kostnašur megi ekki vera of ķžyngjandi fyrir bankakerfiš. Žar sem aš ašildarrķki gįtu, samkvęmt tilskipuninni, sett mismunandi reglur um lįgmarksvernd, stundušu ašildarrķki žaš aš gera samninga viš ašra tryggingarsjóši (topping-up-samninga) til aš tryggja innlįnseigendum lįgmarksvernd ef hśn var hęrri ķ gistirķkinu en ķ heimarķkinu. Gagnrżni kemur fram af hįlfu rannsóknarnefndarinnar varšandi samninga sem Tryggingarsjóšur innstęšueigenda og fjįrfesta gerši viš erlenda tryggingarsjóši en žaš er mat rannsóknarnefndarinnar aš Tryggingarsjóšurinn hafi lagt įherslu į aš hraša slķkri samningagerš en ekki tekiš eins mikiš tillit til žeirra auknu skuldbindinga sem fylgdu söfnun innlįnanna erlendis og samningarnir snerust um aš megninu til. Sérstaklega er fjallaš um stöšuna ef eignir tryggingarsjóšs duga ekki til aš greiša lįgmarksbętur ķ kafla 17.4.8 žar sem kemur fram aš tilskipunin veiti ekki leišbeiningar um slķkar ašstęšur. Žį segir aš gert hafi veriš rįš fyrir aš tryggingarsjóširnir stęšu sjįlfir aš fjįrmögnun sinni meš greišslum frį innlįnsstofnunum og hugsanlega meš lįntökum en ekki yrši séš aš aškoma opinberra stofnana eša rķkisins verši leidd af undirbśningsgögnum tilskipunarinnar eša af henni sjįlfri. Rannsóknarnefndin fjallar žvķ nęst um įbyrgš vegna innleišingar į tilskipuninni um innstęšutryggingakerfiš og aš įbyrgš rķkisins geti oltiš į žvķ hvort tilskipunin teljist réttilega innleidd.
    Kafli 17.5 fjallar um stjórn Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta og rekstur sjóšsins, stöšu innlįna, aukna söfnun innlįna erlendis og įhrif žess į skuldbindingar sjóšsins. Tekiš er fram aš strax ķ lok įrs 2004 og byrjun įrs 2005 hafi komiš fram įhyggjur af Tryggingarsjóšnum og slķkar įhyggjur hafi fariš vaxandi og veriš ręddar ķ samrįšshópi um višbśnaš stjórnvalda viš hugsanlegum įföllum ķ fjįrmįlakerfinu. Hópurinn skilaši nišurstöšum 17. febrśar 2006 žar sem mešal annars var fjallaš um hvort löggjöf um sjóšinn vęri fullnęgjandi auk annarra atriša. Rannsóknarnefndin telur sérstakt aš ekki hafi fundist nein gögn um aš frekar hafi veriš unniš meš tillögur hópsins en hann starfaši įfram eftir skil skżrslunnar. Įhyggjur af stöšunni halda įfram aš koma fram, t.d. žegar Samtök fjįrmįlafyrirtękja óska eftir endurskošun į reglum um hvaša innlįn Tryggingarsjóšur innstęšueigenda og fjįrfesta tryggši. Višskiptarįšherra skipaši nefnd til aš fara yfir lög um innstęšutryggingar og var undirbśiš frumvarp sem žó var aldrei lagt fram žar sem slķkt var tališ geta leitt til enn meiri óróleika į fjįrmįlamörkušum og gęti jafnvel skapaš hęttu į įhlaupi į banka og sparisjóši. Rannsóknarnefndin gagnrżnir störf endurskošunarnefndarinnar fyrir aš hafa ekki fjallaš um aukna söfnun ķslensku bankanna į innlįnum erlendis og įhrifum žess į skuldbindingar Tryggingarsjóšsins. Žį segir oršrétt: „Į žeim tķma sem nefndin var aš störfum, ž.e. frį maķ 2007 til janśar 2008, jukust žessi innlįn ķ śtibśum erlendis um 576 milljarša kr.“306
    Um višbrögš stjórnar Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta og stjórnvalda viš auknum skuldbindingum segir rannsóknarnefndin aš innan stjórnar sjóšsins hafi aš meiri hluta veriš fulltrśar frį fjįrmįlafyrirtękjum og aš žeim hefši veriš ķ lófa lagiš aš hafa frumkvęši aš višbrögšum frį sjóšnum, t.d. til aš draga śr skuldbindingum hans og treysta stöšu hans. Žį hafi formašur stjórnar Tryggingarsjóšsins einnig įtt aš žekkja, śr starfi sķnu hjį višskiptarįšuneytinu, hvaša įhrif aukin söfnun ķslensku bankanna į innlįnum hafši į skuldbindingar sjóšsins. Žį rekur rannsóknarnefndin vinnu samrįšshóps um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš og samskipti hans viš ašra tryggingarsjóši og stjórnvöld vegna stöšu ķslenska sjóšsins.
    Undir lokin rekur rannsóknarnefndin afstöšu og višhorf stjórnkerfisins, bankanna og rķkisstjórnar til stöšu og įbyrgšar Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta, žar į mešal til įbyrgšar rķkisins į töpušum erlendum innstęšum samkvęmt innstęšutilskipuninni nr. 94/19/EB. Sérstaka athygli vekur afdrįttarlaus afstaša bankastjóra Landsbankans sem töldu óumdeilt aš rķkisįbyrgš vęri į Tryggingarsjóšnum og -kerfinu öllu. Žessu višhorfi hafi Sešlabankinn veriš ósammįla en skošanir innan Stjórnarrįšsins hafi veriš skiptar. Žaš vakti athygli rannsóknarnefndarinnar aš ekki var fariš aš ręša af alvöru um stöšu Tryggingarsjóšsins fyrr en fyrirspurnir fóru aš berast erlendis frį vegna vangaveltna um skyldur ķslenska rķkisins gagnvart sjóšnum og er žį komiš fram į įriš 2008. Fór svo aš gefin var śt yfirlżsing 5. október 2008, send 6. október 2008, um ašstoš rķkisins viš skuldbindingar Tryggingarsjóšsins, sbr. nįnar um oršalag ķ kafla. 17.17.5.
    Auk žess fer rannsóknarnefndin yfir fręšiskrif og gögn sem varša įbyrgš į skuldbindingum tryggingarsjóša innstęšueigenda į EES-svęšinu sem og yfir breytingar sem geršar hafa veriš į innstęšutryggingakerfinu frį žvķ haustiš 2008.

Įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.307
    1.      Viš samanburš į įkvęšum laga nr. 98/1999, um innstęšutryggingar og tryggingakerfi fyrir fjįrfesta, og lįgmarksreglna tilskipunar Evrópusambandsins um innstęšutryggingakerfi308 telur rannsóknarnefndin aš umręddar lįgmarkskröfur, aš žvķ marki sem žęr verša beinlķnis rįšnar af tilskipuninni, komi fram ķ ķslensku lögunum.309
    2.      Žį telur rannsóknarnefndin ljóst aš ķslensku lögin voru aš žvķ er varšar lįgmarkskröfurnar almennt hlišstęš lögum um innstęšutryggingakerfi eins og žau voru fram til október 2008, t.d. lögum annars stašar į Noršurlöndunum sem sett höfšu veriš til aš innleiša sömu tilskipun ESB. Af žessu leiddi aš žeir veikleikar sem fyrir hendi voru ķ reglum tilskipunarinnar og žar meš ķ uppbyggingu innstęšutryggingakerfanna innan EES-svęšisins, svo sem um fjįrmögnun til aš tryggja lįgmarksgreišslu til innstęšueigenda, įttu lķka viš um ķslensku reglurnar. Žessir veikleikar hafi aš stórum hluta til veriš žekktir į vettvangi ESB og höfšu žegar komiš žar til umręšu.310
    3.      Rannsóknarnefndin tekur fram aš mišaš viš žau sjónarmiš sem almennt hafa veriš lögš til grundvallar innstęšutryggingakerfum verši ekki séš aš gengiš hafi veriš śt frį žvķ aš žau vęru aš fullu fjįrmögnuš fyrir fram til aš męta öllum skuldbindingum žeirra. Ekki hafi žannig veriš gert rįš fyrir aš eignir sem tiltękar voru ķ sjóšnum į hverjum tķma dygšu til aš męta öllum skuldbindingum sjóšsins.311
    4.      Žį bendir rannsóknarnefndin į aš ķ tilskipuninni eša gögnum um undirbśning hennar komi ekkert fram um hvernig skuli stašiš aš mįlum ef eignir tryggingarsjóšs dugi ekki til aš greiša lįgmarksbętur. Hins vegar sé tekiš fram ķ lögum nr. 98/1999 aš hrökkvi eignir Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta ekki til og stjórn hans telji til žess brżna įstęšu sé henni heimilt aš taka lįn en engin frekari įkvęši séu um žessa lįntökuheimild ķ lögunum.312
    5.      Rannsóknarnefndin bendir į aš žaš hafi veriš verkefni žeirra sem stjórnušu sjóšnum og höfšu eftirlit meš honum aš gęta aš žvķ hvernig hann vęri ķ stakk bśinn til aš męta skuldbindingum sķnum ef į reyndi. Žetta hafi einnig komiš ķ hlut žeirra sem höfšu eftirlit meš fjįrmįlastöšugleika auk žess sem žetta hafi veriš nįtengt višbśnašarstarfi stjórnvalda. Nefndin minnir į aš vegna breyttrar fjįrmögnunar bankanna, meš söfnun innlįna erlendis, hefši ķslenski tryggingarsjóšurinn getaš stašiš frammi fyrir žvķ aš žurfa aš svara verulegum hluta skuldbindinga sinna ķ erlendum gjaldeyri.313
    6.      Žaš er mat rannsóknarnefndarinnar aš fulltrśar innlįnsstofnananna ķ stjórn sjóšsins hafi ķ reynd lķtiš komiš aš starfsemi hans. Viš athugun nefndarinnar į fundargeršum stjórnarinnar į įrinu 2007 og fram til 1. október 2008 veršur hins vegar ekki séš aš stjórnin ķ heild, og žar meš fulltrśar innlįnsstofnana, hafi veriš virk ķ umręšu um žaš hvernig sjóšurinn vęri ķ stakk bśinn til aš męta žeim skuldbindingum sem leiddi af auknum innlįnum bankanna erlendis og žar meš hvort staša hans vęri trśveršug gagnvart innstęšueigendum ef erfišleika tęki aš gęta ķ rekstri innlįnsstofnana.314
    7.      Rannsóknarnefndin telur aš sś skipan aš starfsmašur višskiptarįšuneytisins vęri formašur stjórnar Tryggingarsjóšsins hafi veriš óheppileg. Er žį horft til žess sjįlfstęšis sem sjóšnum var ętlaš aš hafa samkvęmt lögum og aškomu fjįrmįlafyrirtękja, ž.e. žeirra sem greiddu ķ sjóšinn, aš stjórn hans en hvort tveggja hefši įtt aš stušla aš žvķ aš stjórnin brygšist viš ef sżnt žętti aš sjóšurinn gęti ekki stašiš viš skuldbindingar sķnar. Žį hafši fyrrnefnt fyrirkomulag ķ för meš sér aš gagnvart žeim sem bįru fram fyrirspurnir, t.d. erlendum stjórnvöldum, gat virst sem tengsl sjįlfseignarstofnunarinnar og rįšuneytisins vęru meiri en ķslensk lög kvįšu ķ reynd į um. Rannsóknarnefndin undirstrikar mikilvęgi žess aš žess sé jafnan gętt aš skżr og glögg skil séu milli stjórnvalda svo aš ekki leiki vafi į um eftirlitshlutverk rįšuneytis eša stöšu og įbyrgš rįšherra.315
    8.      Rannsóknarnefndin bendir į aš ekki sķšar en um įramótin 2006–2007 hafi veriš komnar fram ķ višskiptarįšuneytinu upplżsingar um žį breytingu sem hafši oršiš į innlįnasöfnun ķslensku bankanna ķ śtibśum erlendis. Viš hafi bęst fréttir um velgengni Landsbankans ķ söfnun innlįna į Icesave-reikningana ķ Bretlandi.316
    9.      Žį segir oršrétt: „Įslaug Įrnadóttir var skipuš formašur stjórnar TIF frį lokum febrśar 2008. Vegna starfs sķns ķ višskiptarįšuneytinu bjó hśn yfir margvķslegum upplżsingum um aukna innlįnasöfnun bankanna, stašsetningu innlįnsreikninga og um leiš įhrif žessara breytinga į skuldbindingar TIF mišaš viš hinar lögbundnu eignir hans og tekjur. Um mešferš žeirra upplżsinga sem formašurinn fékk vegna starfa sinna ķ rįšuneytinu og žį m.a. į vettvangi samrįšshóps stjórnvalda giltu almennar reglur um žagnarskyldu opinberra starfsmanna. Rannsóknarnefndin telur hins vegar aš slķkar reglur verši ekki tślkašar svo aš žęr hafi getaš stašiš ķ vegi fyrir žvķ aš Įslaug hefši frumkvęši aš žvķ sem stjórnarformašur TIF aš stjórn sjóšsins sinnti sjįlfstętt lögbundinni upplżsingagjöf sinni til rįšherra samkvęmt 5. mgr. 4. gr. laga nr. 98/1999.“317
    10.      Oršrétt segir rannsóknarnefndin: „Žaš veršur aš teljast andvaraleysi af hįlfu fulltrśa ašildarfyrirtękjanna ķ stjórn TIF aš hafa ekki sjįlfir frumkvęši aš umręšu bęši innan stjórnarinnar og ašildarfyrirtękja um getu sjóšsins til aš sinna hlutverki sķnu og um žaš hvaša leišir kynnu aš vera fęrar til aš bregšast viš breyttum ašstęšum.“318
    11.      Rannsóknarnefndin bendir į heimild ķ 19. gr. laga nr. 98/1999 um aš bankar og sparisjóšir geti sjįlfir komiš į fót öryggissjóšum til aš tryggja hagsmuni višskiptamanna sinna og fjįrhagslegt öryggi sitt, en ekki viršist hafa veriš rętt um žennan möguleika af hįlfu bankanna ķ tengslum viš žį breytingu sem varš meš söfnun innlįna erlendis.319
    12.      Mišaš viš žaš hversu hröš žróun var ķ söfnun innlįnanna telur rannsóknarnefndin aš žaš hefši veriš vandašri stjórnsżsla af hįlfu višskiptarįšuneytisins aš fylgjast betur meš žeirri gjörbreytingu sem įtti sér staš į innlįnum ķslensku bankanna og žar meš į skuldbindingum ķslenska tryggingarsjóšsins. Fyrir liggur aš til stóš aš gera breytingar į reglum um innstęšutryggingar en žó einungis afmörkušum žętti žeirra.320
    13.      Žaš vekur athygli rannsóknarnefndarinnar aš žrįtt fyrir hraša söfnun innlįna erlendis hafi žaš ekki veriš fyrr en ķ mars 2008 aš Sešlabankinn hóf aš greina į milli innstęšna annars vegar erlendra ašila ķ erlendum śtibśum ķslensku bankanna og hins vegar ķ innlendum starfsstöšvum žeirra. Žessi ašgreining var tekin upp ķ upplżsingaöflun Sešlabankans eftir aš bankinn hafši breytt reglum um bindiskyldu ķ mars 2008. Žetta skżri hvers vegna višskiptarįšuneytiš sneri sér beint til banka og sparisjóša žegar žaš hóf aš afla upplżsinga um skiptingu innlįna fyrir endurskošunarnefndina undir lok įrs 2007.321
    14.      Žį segir oršrétt. „Rannsóknarnefndin telur ljóst aš žau stjórnvöld sem įttu gagngert aš fylgjast meš žróun mįla og sįu um söfnun tölulegra upplżsinga um fjįrmįlakerfiš, og žį einnig sjįlfseignarstofnunin Tryggingarsjóšur innstęšueigenda og fjįrfesta, hafi ekki brugšist nęgjanlega snemma viš og lagaš upplżsingaöflun sķna aš žeirri breytingu sem varš į innlįnssöfnun ķslensku bankanna frį og meš įrinu 2006. Ef betur hefši veriš stašiš aš žessum mįlum hefši višskiptarįšuneytiš ekki sjįlft žurft aš afla žessara upplżsinga beint frį bönkum og sparisjóšum og önnur stjórnvöld hefšu jafnframt getaš lagt slķkar upplżsingar til grundvallar viš umfjöllun sķna, ž.m.t. um naušsynlegar višbśnašarašgeršir.“322
    15.      Rannsóknarnefndin telur aš žróun starfsemi bankanna, m.a. meš söfnun innlįna erlendis, hafi gefiš endurskošunarnefndinni sem sett var į stofn til žess aš meta žörf į endurskošun laganna um Tryggingarsjóš innstęšueigenda og fjįrfesta tilefni til žess aš huga aš leišum til žess aš styrkja Tryggingarsjóšinn og gera t.d. breytingar į greišslufyrirkomulagi innlįnsstofnana til sjóšsins. Žį segir oršrétt: „Rétt er lķka aš vekja athygli į žvķ aš į sķšari įrum hefur einmitt veriš farin sś leiš ķ Bandarķkjunum og nokkrum Evrópurķkjum aš lįta greišslur einstakra innlįnsstofnana rįšast af mati į įhęttu ķ starfsemi žeirra. Ķ samantekt višskiptarįšuneytisins frį žvķ ķ byrjun įrs 2008 žar sem gerš var grein fyrir tillögum žeirrar nefndar sem unniš hafši aš endurskošun laga um TIF var m.a. fjallaš um slķkt įhęttuišgjald. Aš mati rannsóknarnefndarinnar hefši veriš įstęša til aš gera slķka breytingu į reglum um greišslur til TIF.“323
    16.      Rannsóknarnefndin telur įstęšur žess aš ekki var lagt fram frumvarp til laga um breytingar į lögum um innstęšutryggingar ķ byrjun įrs 2008, ž.e. sjónarmiš um erfišleika og óróleika į fjįrmįlamarkaši, hafi einnig stašiš ķ vegi fyrir frumkvęši af hįlfu stjórnvalda og žar meš višskiptarįšherra į sķšari stigum įrsins.324
    17.      Žį segir oršrétt: „Viš athugun rannsóknarnefndarinnar į mįlefnum TIF kom fram aš mismunandi sjónarmiš hefšu veriš uppi innan stjórnkerfisins um hverjar vęru hugsanlegar lagalegar skyldur og įbyrgš ķslenska rķkisins vegna skuldbindinga TIF og žar meš hvaša skyldur leiddi af tilskipun 94/19/EB aš žessu leyti. Žaš vakti sérstaka athygli rannsóknarnefndarinnar aš žrįtt fyrir žetta var žaš ekki fyrr en eftir aš fyrirspurnir bįrust frį erlendum stjórnvöldum um mįnašamótin jślķ–įgśst 2008 sem įlitaefni um hugsanlegar skyldur ķslenska rķkisins aš žessu leyti komu til umfjöllunar hjį ķslenskum stjórnvöldum.“325
    18.      Rannsóknarnefndin bendir į aš bréf, dagsett 20. įgśst 2008, sent til starfsmanns breska fjįrmįlarįšuneytisins hafi fyrst og fremst mótast af pólitķskri afstöšu žeirra rįšherra sem komu aš gerš žess. Ķ bréfinu sagši oršrétt aš „ef TIF reyndist ófęr aš afla lįnsfjįr į almennum fjįrmįlamarkaši myndi ķslenska rķkisstjórnin gera allt sem „įbyrg rķkisstjórn“ gerši viš slķkar ašstęšur og žar į mešal „ašstoša sjóšinn“ viš aš afla naušsynlegra fjįrmuna svo hann geti mętt skuldbindingum vegna lįgmarkstryggingarinnar“. Bréfiš var samžykkt af forsętisrįšherra, fjįrmįlarįšherra og višskiptarįšherra.326
    19.      Žį segir oršrétt: „Ef žaš var įlit žeirra sem įbyrgš bįru į mįlefnum TIF samkvęmt verkaskiptingu Stjórnarrįšsins og fóru meš eftirlit meš starfsemi sjóšsins, aš įbyrgš ašildarrķkis gagnvart tryggingarsjóši ķ framangreindum skilningi vęri fyrir hendi, var mikilvęgt aš žau sjónarmiš kęmu fram į fyrri stigum žegar ljóst var hvaša breyting var aš verša į innlįnastarfsemi ķslensku bankanna meš tilheyrandi įhrifum į skuldbindingar TIF.“327
    20.      Rannsóknarnefndin benti į žaš aš žegar frumvarp um innleišingu į tilskipun ESB um innstęšutryggingar var lagt fram į Alžingi af hįlfu višskiptarįšherra į sķnum tķma hafi žvķ veriš lżst ķ athugasemdum aš rķkisįbyrgš gęti ekki komiš ķ staš innstęšutrygginga. Sķšar, žegar fjallaš hafi veriš um žau įform aš stofna sjįlfseignarstofnun til aš sinna skyldum Ķslands samkvęmt tilskipuninni hafi veriš tekiš fram aš rķkissjóšur bęri ekki įbyrgš į henni. Kvaš rannsóknarnefndin žvķ aš ekki yrši annaš séš en aš višskiptarįšherra og Alžingi hefšu gengiš śt frį žvķ žegar fjallaš var um žęr skyldur sem leiddi af tilskipuninni aš rķkissjóšur bęri ekki meš beinum hętti įbyrgš į skuldbindingum Tryggingarsjóšsins. Ķ tilskipuninni (94/19/EB), eins og hśn var žar til henni var breytt ķ mars 2009, voru ekki įkvęši sem męltu fyrir um beina įbyrgš rķkissjóša ašildarrķkjanna į skuldbindingum žeirra innstęšutryggingakerfa sem komiš var upp ķ samręmi viš tilskipunina. Ķ 24. mgr. ašfaraorša tilskipunarinnar, sem stašiš hafa óbreytt frį setningu hennar įriš 1994, er tekiš fram aš tilskipunin geti ekki gert ašildarrķkin eša lögbęr yfirvöld žeirra įbyrg gagnvart innstęšueigendum ef žau hafa séš til žess aš koma į einu eša fleiri kerfum višurkenndum af stjórnvöldum sem įbyrgjast innlįn eša lįnastofnanirnar sjįlfar og tryggja aš innstęšueigendur fįi bętur og tryggingu ķ samręmi viš skilmįlana ķ tilskipuninni.328
    21.      Rannsóknarnefndin bendir į kafla 17.13329 ķ skżrslunni žar sem lżst sé žeim breytingum sem voru geršar į tilskipun ESB um innstęšutryggingar eftir fall ķslensku bankanna žar sem tekin voru inn įkvęši sem kveša į um beina įbyrgš ašildarrķkja į žvķ aš viškomandi innstęšutryggingakerfi geti greitt žį lįgmarksfjįrhęš sem žar kemur fram.330
    22.      Žį segir oršrétt: „… er žaš mat rannsóknarnefndarinnar aš ekki verši stašhęft aš ķslensk stjórnvöld eša Alžingi hafi sżnt af sér vanrękslu eša mistök viš innleišingu į tilskipun 94/19/EB sem slķkri. Rannsóknarnefndin telur hins vegar aš sś mikla breyting sem varš į fjįrmögnun ķslensku bankanna meš söfnun innlįna į netreikningum fyrir einstaklinga erlendis frį įrinu 2006 hefši įtt aš gefa žeim ašilum sem bįru įbyrgš į fyrirkomulagi og framkvęmd mįla aš žvķ er varšaši innstęšutryggingar hér į landi tilefni til aš hefjast handa um breytingar į reglum um tryggingarsjóšinn til aš styrkja fjįrhagsstöšu hans. Žessi žróun kallaši lķka aš įliti rannsóknarnefndarinnar į aš stjórn TIF og stjórnvöld gęttu betur aš žvķ hvernig sjóšurinn var ķ stakk bśinn til žess aš męta skuldbindingum sem kynnu aš falla į hann. Žetta varš enn brżnna žegar įhrifa lausafjįrkreppunnar fór aš gęta af alvöru ķ starfsemi ķslensku innlįnsstofnananna veturinn 2007–2008 og rętt var į vettvangi ķslenskra stjórnvalda um hvernig bregšast ętti viš fjįrmįlaįfalli. Reglan um greišsluskyldu TIF į lįgmarksfjįrhęš til hvers innstęšueiganda var skżr ķ lögum. Žaš var einnig ljóst aš eignir sjóšsins nęgšu ekki til aš męta skuldbindingum sem falla myndu į sjóšinn ef stęrri fjįrmįlafyrirtęki lentu ķ greišslužroti, aš minnsta kosti ekki tķmabundiš. Žetta įtti viš óhįš žvķ hvort geršar hefšu veriš breytingar į lögum, t.d. ķ byrjun įrs 2008. Žaš hlaut žvķ aš vera eitt af žeim višfangsefnum sem takast žurfti į viš ķ višbśnašarįętlun stjórnvalda hvernig męta ętti žeim skuldbindingum sem féllu į TIF ef til fjįrmįlaįfalls kęmi. Žvķ er lżst ķ köflum 19 og 20 ķ skżrslunni aš žaš starf hafši ekki veriš til lykta leitt innan samrįšshópsins žegar kom aš falli bankanna ķ október 2008. Afleišingar žess birtust m.a. ķ žeirri óvissu sem varš viš falliš og sķšar ķ mįlefnum TIF og innstęšutrygginga vegna innstęšna ķ śtibśum ķslensku bankanna erlendis sem ekki féllu undir žį įbyrgš sem ķslenska rķkiš lżsti yfir į innstęšum į Ķslandi.“331

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir framangreindar nišurstöšur rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr skuli ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur aš žaš kerfi innstęšutrygginga sem innleitt var hér į landi eftir Evróputilskipunum332 hafi innihaldiš žekkta veikleika sem fólust m.a. ķ žvķ aš ekki var tekiš į śtfęrslu lįnaheimilda tryggingasjóša. Viš innleišingu tilskipananna į Ķslandi viršast ekki hafa veriš uppi hugmyndir um hvernig bregšast įtti viš göllum ķ tilskipunum ESB.
    Žingmannanefndin telur gagnrżnisvert aš ekki hafi veriš brugšist viš breytingum sem uršu į hlutfalli gjaldeyris ķ tryggingarsjóšnum meš stofnun reikninga ķ erlendum gjaldeyri. Naušsynlegt sé aš afmarka skżrar til hvaša innstęšna trygging Tryggingarsjóšsins taki.
    Žingmannanefndin telur ešlilegt aš innborganir ķ Tryggingarsjóšinn taki miš af skuldbindingum hans og mismunandi įhęttu.
    Žingmannanefndin telur tengsl višskiptarįšuneytis og Tryggingarsjóšsins gagnrżnisverš. Samkvęmt lögum um innstęšutryggingar og tryggingakerfi fyrir fjįrfesta, nr. 98/1999, er Tryggingarsjóšur innstęšueigenda og fjįrfesta sjįlfseignarstofnun. Žó tķškašist žaš aš formašur stjórnar kęmi śr višskiptarįšuneytinu og leiddi slķkt fyrirkomulag til žess aš veruleg og nįin tengsl voru milli sjóšsins og rįšuneytisins. Er žaš mat žingmannanefndarinnar aš ekki sé forsvaranlegt aš starfsmenn rįšuneyta taki sęti ķ stjórnum stofnana sem sęta eftirliti viškomandi rįšuneytis.
    Žingmannanefndin telur aš ķhuga žurfi gaumgęfilega skipan stjórnar, einkum meš tilliti til hagsmuna innstęšueiganda.333
    Žį telur žingmannanefndin žaš gagnrżnisvert aš Sešlabanki Ķslands hafi ekki greint į milli innstęšna erlendis og hér į landi fyrr en ķ mars 2008.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš neytendur geti kynnt sér į einfaldan hįtt til hvaša innstęšna Tryggingarsjóšurinn tekur.
    Žingmannanefndin vill geta žess aš nś liggur fyrir Alžingi frumvarp til nżrra heildarlaga um innstęšutryggingar og tryggingakerfi fyrir fjįrfesta.334
    Žingmannanefndin leggur til aš skošaš verši hvort festa eigi ķ sessi aš innlįn séu forgangskröfur viš žrot fjįrmįlafyrirtękis, sbr. 102. gr. laga nr. 161/2002.


4.6    Sjötta bindi skżrslunnar.

18. kafli. Innlįn fjįrmįlastofnana ķ śtibśum erlendis.335
    Fariš er yfir ašdraganda žess aš ķslensku bankarnir hófu aš safna innlįnum ķ erlendum śtibśum, en ķ kringum įramótin 2005–2006 hafi komiš fram gagnrżni į ķslensku bankana af hįlfu erlendra matsfyrirtękja og greinenda žar sem m.a. var fundiš aš žvķ aš söfnun innlįna hjį bönkunum vęri ekki nęgileg.336 Sś įstęša er tilgreind fyrir žvķ aš leitaš var aš innlįnsfé śt fyrir landsteinana aš mikil aukning hafi oršiš į heildarśtlįnum bankanna en takmarkašir möguleikar til söfnunar innlįna innan lands.
    Landsbanki Ķslands hf. var fyrstur bankanna til aš bjóša upp į innlįnsreikninga fyrir einstaklinga erlendis meš Icesave-reikningum sķnum ķ október 2006. Kaupžing bęttist ķ hópinn ķ nóvember 2007 meš Edge-reikninga og Glitnir sķšan meš Save&Save-reikninga ķ jśnķ 2008.

Icesave-reikningar Landsbanka Ķslands hf. ķ śtibśi hans ķ London.337
    Landsbanki Ķslands hf. keypti breska bankann Heritable Bank Ltd. įriš 2002 og opnaši einnig śtibś snemma įrs 2005 ķ London. Frį mišju įri 2005 fólst starfsemi śtibśsins ķ śtlįnum ķ formi sambankalįna, fyrirtękjarįšgjöf og móttöku innlįna. Įkvešiš var aš hafa innlįnsreikningana ķ śtibśi fremur en ķ dótturfélagi svo aušveldara vęri aš flytja fjįrmuni yfir ķ ašra hluta samstęšu bankans. Af žeim sökum voru innlįn śtibśsins tryggš hjį Tryggingarsjóšnum į Ķslandi.338 Eftirlit meš śtibśinu ķ London var į hendi Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabanka Ķslands žótt hluti žess hafi veriš ķ höndum breska fjįrmįlaeftirlitsins. Rannsóknarnefndin bendir sérstaklega į aš žrįtt fyrir aš mestur vöxtur hafi veriš į innlįnsreikningunum įriš 2007 hafi umręša um Icesave-reikningana ekki įtt sér staš hjį eftirlitsstofnunum fyrr en į įrinu 2008. Einn bankastjóra Sešlabanka Ķslands telur aš žaš hafi veriš slęm mistök aš öflun Sešlabankans į upplżsingum um skiptingu innlįna eftir śtibśum hafi veriš lögš af į sķnum tķma en Sešlabankinn tók slķka upplżsingaöflun upp į nż ķ mars 2008. Innan Sešlabankans įttušu menn sig ekki į aš féš sem kom inn į innlįnsreikninga Landsbankans erlendis var fęrt heim til Ķslands fyrr en um mitt įr 2008.339
    Fjölmišlar fóru ķ auknum męli aš beina sjónum sķnum aš įhęttusömum bönkum haustiš 2007. Var mikiš horft į ķslensku bankana og afar neikvęš umfjöllun birt um stöšu žeirra.340 Umfjöllunin leiddi til įhlaups į Icesave-reikningana ķ London frį 10. febrśar til 22. aprķl 2008.

Lausafjįrstżring śtibśs Landsbanka Ķslands hf. ķ London.341
    Umręšur um aš fęra Icesave-innstęšur ķ dótturfélag hófust ķ febrśar 2008 milli m.a. Sešlabanka Ķslands, rįšherra og Fjįrmįlaeftirlitsins sem og ķ samskiptum Landsbankans og FSA (breska fjįrmįlaeftirlitsins). Ķ mars 2008 fór aš bera į višhorfi FSA aš fella nišur undanžįguna sem Landsbankinn fékk vegna lausafjįreftirlits sem gekk eftir ķ lok maķ 2008. Fram kemur ķ fundargeršum bankarįšs Landsbankans 2. jśnķ 2008 aš FSA hafi įkvešiš aš draga undanžįguna til baka į žeim grundvelli aš žaš vęri leiš FSA til aš hafa įhrif į vaxtaįkvaršanir Landsbankans į innlįnum ķ Bretlandi og aš žeir hafi sett strangar kröfur um varasjóš eša 5% af óbundnum innlįnum samstęšunnar sem ętti aš varšveita ķ Sešlabanka Bretlands.

Įform um flutning śr śtibśi yfir ķ dótturfélag.342
    Įform um flutning Icesave-reikninga yfir ķ dótturfélag höfšu veriš uppi ķ mars 2008. Į fundi Landsbankans og FSA žann 2. jślķ 2008 setti FSA fram skżra kröfu um aš Icesave- reikningar yršu fluttir ķ dótturfélag.343 Ķ framhaldinu héldu Fjįrmįlaeftirlitiš og Sešlabanki Ķslands samrįšsfund 7. jślķ žar sem rętt var um naušsyn žess aš flytja innlįnin ķ dótturfélag. Ķ fundargerš žess fundar kemur fram sś fullyršing Tryggva Pįlssonar aš hann teldi aš rķkissjóšur gęti ekki tekiš į sig innlįnstryggingar vegna Icesave-reikninganna įn žess aš hętta į gjaldžrot rķkissjóšs.344 Auk aukinnar įbyrgšar Tryggingarsjóšsins žurfti Landsbankinn aš leggja fram um 20% af eignum bankans yfir til Heritable Bank į móti innlįnum sem voru nęrri 5 milljaršar punda į žessum tķma (voriš 2008). Ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar er vķsaš til skżrslu Sigurjóns Ž. Įrnasonar žar sem fram kom aš žessi flutningur fjįrmagns mundi ešlilega hafa veruleg įhrif į lausafjįrstöšu bankans og skuldbindingar hans gagnvart öšrum lįnardrottnum.
    Ķ kjölfariš rekur rannsóknarnefndin samskipti og umręšur um flutning Icesave-reikninganna ķ dótturfélag. Nefndin vekur sérstaka athygli į žeim mismun sem fram kemur į fundi bankastjórnar Sešlabanka Ķslands og bankastjóra Landsbankans, er fram fór žann 31. jślķ 2008, į skilningi Sešlabanka Ķslands į rķkisįbyrgš vegna innlįna samkvęmt Evróputilskipun um tryggingarsjóš innstęšueigenda og bankastjóra Landsbankans. Žį er ķ kaflanum fjallaš um žęr kröfur sem FSA gerši til Landsbankans um flutning Icesave-innstęšna ķ dótturfélag, takmörkun fjįrhęšar innstęšna, breytta vaxtastefnu, frįvik frį reglum um stórar įhęttuskuldbindingar og flutning fjįrmagns til Heritable Bank. Afstaša Landsbankans til žeirra krafna viršist hafa veriš sś aš reyna hvaš hęgt vęri til aš nį fram mįlamišlun, til dęmis žannig aš skipta mętti flutningi fjįrmagns til Bretlands ķ tvo hluta. Žį höfšu Landsbankamenn įhyggjur af žvķ aš brotiš yrši gegn skilmįlum ķ samningum bankans viš lįnardrottna ętti sér staš stórfelldur flutningur fjįr śr bankanum ķ dótturfélag. Viršist mega lesa žaš śr oršum bankastjóra Landsbankans aš samskipti viš FSA hafi hęgt og sķgandi oršiš beinskeyttari og kröfur žess afdrįttarlausari. Viršast kröfur FSA hafa gert žaš aš verkum aš Landsbankanum yrši torfęrt aš flytja fjįrmuni frį dótturfélagi sķnu til móšurfélagsins. Mešal annars vķkur nefndin sérstaklega aš fundi višskiptarįšherra og stjórnarformanns Fjįrmįlaeftirlitsins meš fjįrmįlarįšherra Bretlands žann 2. september 2008, afleišinga žess fundar og aškomu ķslenska sendiherrans ķ London aš mįlinu.

Bresk yfirvöld taka yfir śtibś Landsbanka Ķslands hf.345
    3. október 2008 tilkynnti FSA um beitingu formlegra valdheimilda sinna gagnvart Landsbanka Ķslands hf. meš vķsan til reglna FSMA346 og var Landsbankanum samkvęmt žeim skylt fyrir 6. október 2008 aš hękka varasjóš sinn um 20% af óbundnum innlįnum sem skyldi geymdur ķ Sešlabanka Bretlands. Žį bęri honum aš lękka óbundin innlįn nišur ķ 1 milljarš punda viš lok įrs 2008 auk žess aš setja 5 milljarša punda hįmark į innlįn ķ śtibśinu. Auk žess įtti bankinn aš breyta vaxtastefnu sinni og hętta öllum auglżsingum fyrir 10. október 2008. Sama dag tilkynnti Sešlabanki Evrópu aš Landsbankinn gęti ekki aukiš endurhverf višskipti viš bankann og setti žessi staša aukinn žrżsting į lausafjįrstöšu bankans. Um žessar mundir var įhlaup į Icesave-reikningana og ljóst var žį aš fregnir af ašgeršum FSA og Sešlabanka Evrópu höfšu spurst śt. Žann 6. október hafši Landsbankanum ekki tekist aš flytja žį fjįrhęš sem óskaš hafši veriš eftir til London, og aš kvöldi žess dags var śtibśi Landsbankans ķ London lokaš.347 Žann 8. október var sķšan gefin śt tilskipun um frystingu eigna Landsbankans auk nįnar tiltekinna eigna ķslenskra stjórnvalda og rķkisstjórnar Ķslands į bresku yfirrįšasvęši į grundvelli hryšjuverkalaga.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.348
    1.      Stofnun innlįnsskuldbindinga erlendis, eins og Landsbankinn gerši ķ London, leiddi til žess aš śtgreišslum žurfti aš męta ķ breskum pundum, lķka ef įhlaup yrši gert į reikningana. Landsbankinn gat ekki vęnst žrautavarafyrirgreišslu frį Sešlabanka Ķslands nema ķ ķslenskri mynt. Rannsóknarnefndin telur aš Landsbankanum hafi mįtt vera ljóst aš ef umtalsveršar greišslur kęmu frį Ķslandi til žess aš męta śtgreišslum af erlendum reikningum žį gęti žaš haft veruleg įhrif į gengi ķslensku krónunnar.349
    2.      Rannsóknarnefndin telur ljóst aš Landsbankinn hafi ašeins litiš į söfnun innlįna erlendis sem liš ķ fjįrmögnun bankans į sama tķma og žrengdist um möguleika til fjįrmögnunar t.d. meš erlendum lįnum eša śtgįfu skuldabréfa. Žrįtt fyrir žessa breytingu į fjįrmögnun varš engin breyting į śtlįnastefnu eša starfsemi Landsbankans eins og ešlilegt hefši veriš ķ ljósi žess aš fjįrmögnun bankans gjörbreyttist og lįnardrottnar hans voru ekki lengur ašeins erlendar lįnastofnanir og fagfjįrfestar heldur lķka erlendir einstaklingar.350
    3.      Rannsóknarnefndin vķsar til žess aš ekkert mat eša śttekt virtist hafa fariš fram af hįlfu ķslenskra eftirlitsašila į žvķ hve stöšugir og öruggir Icesave-reikningarnir voru sem fjįrmögnunarleiš og hvaša įhętta kynni aš fylgja žeim fyrir fjįrmįlakerfiš į Ķslandi.351
    4.      Rannsóknarnefndin telur umhugsunarvert aš į įrinu 2007, žegar mestur vöxtur var į Icesave-reikningunum, hafi sį vöxtur ekki oršiš ķslenskum stjórnvöldum, svo sem Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitinu, tilefni til višbragša viš fjölgun innlįna meš tilliti til įhęttužįtta gagnvart ķslensku fjįrmįlakerfi.352
    5.      Rannsóknarnefndin bendir į aš innlįn ķ śtibśi Landsbankans ķ London nįmu um mitt įr 2007 5,5 milljöršum punda en gjaldeyrisvaraforši Sešlabanka Ķslands um 1,2 milljöršum punda. Žvķ hefši Sešlabankinn ekki getaš gegnt hlutverki sķnu sem lįnveitandi til žrautavara fyrir Landsbankann ef į hefši reynt. Žar sem Landsbankinn var kerfislega mikilvęgur banki blasti viš aš įhlaup į innlįnin ķ Bretlandi mundi ógna fjįrmįlastöšugleika į Ķslandi. Rannsóknarnefndin telur aš Sešlabankanum hafi mįtt vera žetta ljóst eigi sķšar en um mitt įr 2007 og hefši žessi vitneskja įtt aš vera Sešlabankanum „tilefni til ašgerša til aš draga śr hęttu sem gat stešjaš aš fjįrmįlastöšugleika į Ķslandi“.353
    6.      Af skżrslutökum rannsóknarnefndarinnar yfir stjórnendum ķslensku bankanna telur nefndin ljóst aš fram aš byrjun įrsins 2008 hafi tilvist Tryggingarsjóšsins og žżšing hans ekki haft mikil įhrif į įkvaršanatöku ķslensku bankanna og skipulag starfseminnar. Ķ žessu ljósi mį benda į aš bankarįš hóf aš skoša flutning innlįnanna yfir ķ dótturfélag eftir aš upp hafši komiš neikvęš umręša um fyrirkomulag innstęšutrygginga ķ breskum fjölmišlum. Hvatinn var sem sagt fyrst og fremst sį.354
    7.      Landsbankinn aflaši ķ febrśar 2008 lögfręšilegrar įlitsgeršar um hvaša leišir vęru fęrar viš flutning innlįnanna yfir ķ dótturfélag. Žvķ var stjórnendum Landsbankans ljóst frį lokum febrśar 2008 hvaša leišir komu til greina. Einnig voru žeim ljósar žęr kröfur sem FSA gerši um samhliša yfirfęrslu eigna til dótturfélagsins sem nįmu um 20% af eigum Landsbankans. Jafnframt vęri ekki lengur hęgt aš flytja fjįrmuni sem kęmu inn į Icesave-reikninga til annarra hluta Landsbankasamsteypunnar.355
    8.      Žaš vekur athygli rannsóknarnefndarinnar aš žrįtt fyrir fregnir sem formašur bankastjórnar Sešlabanka Ķslands og starfsmašur bankans fengu į ferš ķ London og fundum meš matsfyrirtękjum, žrįtt fyrir fund sešlabankastjóra meš žremur rįšherrum og fund ķslensku sešlabankastjóranna meš ašalbankastjóra Sešlabanka Bretlands og fundi žeirra meš bankastjóra Landsbankans žar sem skżrlega kom fram hve alvarlegur vandinn var og aš Landsbankinn gęti ašeins žolaš įhlaup eins og žaš sem varš ķ sex daga hafi ekki fundist nein skjöl eša ótvķręšar stašfestingar į aš ķslensk stjórnvöld hafi lagt formlega aš Landsbankanum aš flytja Icesave-reikningana yfir ķ dótturfélag né heldur aš kallaš hafi veriš eftir tķmaįętlun um slķkt frį bankanum ef stjórnvöld litu svo į aš bankinn vęri aš undirbśa flutning. Žaš er mat rannsóknarnefndarinnar aš ešlilegt356 hefši veriš og ķ samręmi viš vandaša stjórnsżsluhętti aš stjórnvöld sem bįru įbyrgš į žessum mįlum köllušu eftir stašfestum įętlunum um tķmasetningu flutnings reikninganna yfir ķ dótturfélag.
    9.      Um mįnašamótin mars/aprķl 2008 varš įhlaup į Icesave-reikninga Landsbankans ķ Bretlandi og fundaši Sešlabankinn meš bankastjórum Landsbankans og rįšherrum auk žess sem rętt var um mįlefni bankans į fundi samrįšsnefndarinnar. Žaš vakti athygli rannsóknarnefndarinnar aš žrįtt fyrir aš lżst hafi veriš mjög alvarlegri stöšu Landsbankans og vanda sem augljóslega kęmi ekki bara fram į Ķslandi heldur einnig gagnvart yfirvöldum og stórum hópi einstaklinga ķ Bretlandi žį hafa ekki komiš fram gögn eša upplżsingar um sérstök višbrögš ķslenskra stjórnvalda ef frį er talinn fundur Sešlabankans meš oddvitum rķkisstjórnarflokkanna. Rįšherrarnir hafi til dęmis ekki óskaš eftir žvķ aš Sešlabankinn eša Fjįrmįlaeftirlitiš köllušu eftir tķmasettum įętlunum um flutning žrįtt fyrir aš žeim hafi veriš ljóst aš žaš voru kröfur FSA ķ Bretlandi. Rannsóknarnefndin telur aš formlegar upplżsingar žar um hafi skipt mįli viš mat į žvķ hvort grķpa ętti til rįšstafana af hįlfu rķkisstjórnarinnar til žess aš greiša fyrir flutningnum.357
    10.      Ekki veršur heldur séš af žeim gögnum sem rannsóknarnefndin aflaši sér aš sérstakar rįšstafanir hafi veriš geršar af hįlfu utanrķkisžjónustunnar, svo sem til aš undirbśa višbrögš eša virkja tengsl viš erlend stjórnvöld.358
    11.      Žegar kom fram ķ aprķl 2008 telur rannsóknarnefndin ljóst af upplżsingum ķ fyrirliggjandi gögnum aš breyting hafi oršiš į višmóti stjórnenda Landsbankans til flutnings Icesave-reikninganna yfir ķ dótturfélag. Fariš var aš ręša hvernig og hversu hratt ętti aš reyna aš framkvęma flutninginn og reynt aš semja um fyrirkomulag lausafjįrstżringar og lausafjįrkröfur til śtibśsins.359
    12.      Eftir aš įhlaup į Icesave-reikningana stöšvašist undir lok aprķlmįnašar og umręša um stöšu ķslensku bankanna ķ Bretlandi minnkaši datt flutningur innlįnanna af forgangslista Landsbankans. Ekki veršur séš af gögnum sem rannsóknarnefndin aflaši aš Landsbankinn hafi upplżst Sešlabankann eša Fjįrmįlaeftirlitiš um breytta afstöšu sķna og forgangsröšun flutnings innlįna yfir ķ dótturfélag. Sešlabanki Ķslands fékk ekki upplżsingar um stöšvun mįlsins fyrr en į fundi meš Landsbankanum 14. jślķ 2008.360
    13.      Rannsóknarnefndin vķsar til minnisblašs Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitsins um möguleg śrręši stjórnvalda gegn óróleika į fjįrmįlamörkušum sem var fyrst lagt fram į fundi samrįšshóps stjórnvalda um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš 25. mars 2008. Rannsóknarnefndin bendir į aš žrįtt fyrir žessar umręšur viršist hvorki hafa komiš fram hvatning til bankanna um flutning innlįna į žessum tķma né veriš leitaš eftir upplżsingum um hver stašan vęri varšandi flutning Icesave-reikninganna.361
    14.      Ķ jślķ 2008 tók Landsbankinn aftur upp samskipti viš FSA um flutning innlįnanna ķ kjölfar bréfs stofnunarinnar 29. maķ 2008. FSA setti žį formlega fram kröfu um flutninginn meš įkvešnum skilyršum, svo sem takmörkun heildarfjįrhęšar innlįna viš 5 milljónir punda og aš vextir į reikningunum vęru ekki birtir į skrįm yfir bestu kjör. Rannsóknarnefndin vekur athygli į žvķ aš stjórnendum Landsbankans hafi mįtt vera ljóst eigi sķšar en sumariš 2008 aš FSA hafši efasemdir um aš Sešlabanki Ķslands gęti stašiš viš bakiš į ķslenska bankakerfinu lenti žaš ķ vanda. Eins mįtti vera ljóst aš stofnunin hafši įhyggjur af stöšu Tryggingarsjóšsins. Rannsóknarnefndin telur aš Landsbankinn hafi viljaš halda įfram söfnun innlįna ķ Bretlandi žrįtt fyrir žessar kröfur og hafi lagt įherslu į aš uppfylla lausafjįrreglur FSA ķ žeim tilgangi aš slį flutningi Icesave-reikninganna į frest.362
    15.      Allt frį byrjun įrsins 2008 hafši legiš fyrir aš flutningur yfir ķ dótturfélag mundi taka aš lįgmarki fimm til sex mįnuši. Ljóst mįtti einnig vera aš skyndilegur flutningur Icesave-reikninganna gęti kallaš į endurtekinn óróa mešal innstęšueigenda. Žaš vekur furšu rannsóknarnefndarinnar aš Landsbankinn hafi ekki gert rįšstafanir aš eigin frumkvęši eša lagt fram įętlanir um flutning til breskra stjórnvalda.363
    16.      Rannsóknarnefndin tiltekur aš žrįtt fyrir óskżr višhorf Landsbankans til flutnings innlįnanna hafi žaš veriš mat breskra og ķslenskra stjórnvalda aš mikilvęgt vęri śt frį almannahagsmunum og hagsmunum innstęšueigenda aš flytja reikningana yfir ķ dótturfélag. Žrįtt fyrir žetta mat og endurtekna umręšu ķslenskra stjórnvalda um naušsyn flutningsins vekur žaš athygli nefndarinnar aš ekki var settur upp sérstakur starfshópur til žess aš žrżsta į um og greiša fyrir flutningi reikninganna. Žį var ekki heldur tekiš af skariš um žaš hvaša ašili innan ķslenska stjórnkerfisins ętti aš hafa forgöngu um aš žrżsta į um lausn mįlsins. Almennt virtust allir ašilar stjórnkerfisins vķsa hver į annan spuršir um įbyrgš į mįlinu.364
    17.      Ķ ljósi žeirra hagsmuna sem voru ķ hśfi fyrir stöšugleika ķslenska bankakerfisins og fyrir Tryggingarsjóšinn vakti žaš athygli rannsóknarnefndarinnar aš bresk stjórnvöld virtust hafa gengiš haršar fram um flutning reikninganna en ķslensk stjórnvöld. Ķslensk stjórnvöld gripu ekki til neinna tiltękra stjórntękja eša śrręša, svo sem aš boša hękkun bindiskyldu į erlenda innlįnsreikninga. Žvert į móti tók Sešlabanki Ķslands žį įkvöršun aš lękka bindiskylduna ķ mars 2008 meš žaš fyrir augum aš samręma reglur sķnar reglum Sešlabanka Evrópu įn žess žó aš slķkt hafi veriš nein skylda. Eins hefšu stjórnvöld getaš sett kröfur um aukiš eigiš fé innlįnsstofnana sem tóku viš innlįnum ķ śtibśum erlendis ķ ljósi aukinnar įhęttu sem žvķ fylgdi.365
    18.      Rannsóknarnefndin telur, ķ ljósi ummęla Sešlabanka Ķslands, aš bankinn hafi ekki vitaš fyrr en um mitt įr 2008 aš peningarnir sem komu inn į Icesave-reikningana vęru notašir ķ einhverjum męli į Ķslandi. Bendir rannsóknarnefndin žį į upplżsingar sem eiga aš hafa komiš fram į fundum Sešlabanka Ķslands meš Sešlabanka Bretlands žar sem žessu er haldiš fram. Rannsóknarnefndin telur žvķ aš įstęša hafi veriš fyrir bankastjórn Sešlabanka Ķslands aš afla glöggra upplżsinga um hvernig Landsbankinn nżtti žį fjįrmuni sem komu inn į Icesave-reikningana ķ London. Žannig viršist sem Sešlabanki Ķslands hafi ekki brugšist viš įbendingum Sešlabanka Bretlands og žaš žrįtt fyrir aš žęr vęru settar fram ķ tengslum viš įhyggjur af stöšu ķslensku bankanna.366
    19.      Ķ įgśst 2008 var oršiš ljóst aš erfitt gęti oršiš aš flytja reikningana yfir ķ dótturfélag vegna versnandi efnahagshorfa į Ķslandi og žess skilyršis aš flytja skyldi um 20% af eignum móšurfélagsins yfir til Heritable Bank. Ķ ljósi skilmįla ķ fjįrmögnunarsamningum var talin hętta į aš ekki vęri hęgt aš flytja svo stóran hluta eigna nema meš samžykki lįnardrottna. Landsbankinn taldi žvķ aš flutningur eigna žyrfti aš fara fram ķ tveimur skrefum en viš žaš gat FSA ekki unaš og žvķ var undanžįga frį reglum um stórar įhęttuskuldbindingar ekki veitt.367
    20.      Ķ kjölfar bréfs FSA til Landsbankans 5. įgśst 2008 var ljóst aš hraša žyrfti flutningi reikninganna ef forša ętti bankanum frį falli. Žį voru komnar fram vķsbendingar um aš FSA hefši ekki tališ gęši eignanna sem įtti aš flytja nęgileg. Žvķ hafi Landsbankinn lagt fram beišni til Sešlabanka Ķslands um fjįrmagnsflutningafléttu sem var žó hafnaš, enda żmsir vankantar į henni.368 Af gögnum rannsóknarnefndarinnar veršur ekki séš aš Sešlabanki Ķslands hafi gert sérstakar rįšstafanir til aš kanna eša lįta kanna gęši śtlįna Landsbankans eša hvaš vęri hęft ķ žeirri afstöšu FSA aš śtlįnin/eignirnar dygšu ekki til.369
    21.      Stęrsta įbyrgš į flutningi innlįnanna hvķldi į Landsbanka Ķslands en ljóst var aš bankinn var upphaflega ekki tilbśinn til aš draga śr umsvifum reikninganna eins og FSA krafšist. Viršist hafa gętt mikillar bjartsżni um aš bankanum tękist aš nį samkomulagi viš FSA auk žess sem svo viršist sem bankinn hafi fyrst og fremst lagt įherslu į aš fį undanžįgu frį reglum um stórar įhęttuskuldbindingar vegna flutninga eigna til dótturfélags į móti žeim innlįnum sem yršu flutt en minna fór fyrir athöfnum sem gįtu haft žau įhrif aš draga śr innlįnunum.370
    22.      Rannsóknarnefndin gagnrżnir aš ķslensk stjórnvöld hafi veriš ķ litlum beinum samskiptum viš bresk stjórnvöld ķ įgśst 2008 žegar stašan var oršin grafalvarleg. Fulltrśar Sešlabanka Bretlands höfšu hins vegar samband viš Sešlabanka Ķslands og var mikill žungi ķ skilabošum žeirra til bankans vegna įstandsins. Sami žungi var ķ samskiptum FSA viš Landsbankann ķ bréfi 15. įgśst 2008 sem kynnt var forsętisrįšherra daginn eftir. Ef žaš var į annaš borš stefna ķslenskra stjórnvalda og vilji aš Icesave-reikningarnir yršu sem allra fyrst fluttir frį śtibśi Landsbankans ķ London yfir ķ dótturfélag žar, mįtti forsętisrįšherra og stjórnendum Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitsins vera žaš ljóst žegar žetta bréf barst aš hvaš sem leiš vęntingum Landsbankans um aš nį samkomulagi viš FSA var žörf į beinni aškomu ķslenskra stjórnvalda aš mįlinu.371
    23.      Žį gagnrżnir rannsóknarnefndin žaš hversu lķtiš og seint Fjįrmįlaeftirlitiš kom aš mįlinu og aš ķ bréfum sem eftirlitiš sendi FSA ķ įgśst og september 2008 hafi žaš fylgt sjónarmišum Landsbankans. Meš bréfi til FSA žann 19. september kemur fram aš eftirlitiš vilji koma meira aš samskiptum FSA og Landsbankans. Rannsóknarnefndin tiltekur žó aš ekki sé aš finna gögn eša upplżsingar um aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi sett fram formleg sjónarmiš eša tillögur um mögulegar lausnir į hrašvirkum flutningi innstęšnanna yfir ķ dótturfélag.372
    24.      Af fundi višskiptarįšherra og sendinefndar meš fjįrmįlarįšherra Bretlands 2. september 2008 mįtti vera ljóst aš frį sjónarhóli fjįrmįlarįšherrans var talin veruleg hętta į aš Landsbankinn gęti ekki stašiš viš skuldbindingar sķnar gagnvart eigendum innlįna į Icesave-reikningunum. Sérstakar įhyggjur hefšu įtt aš koma fram eftir aš starfsmašur breska fjįrmįlarįšuneytisins setti sig ķ samband viš sendiherra Ķslands ķ London vegna žess aš breski fjįrmįlarįšherrann hafši oršiš fyrir vonbrigšum meš fundinn meš Ķslendingunum žar sem žeir höfšu ekki virst skilja alvöru mįlsins. Žrįtt fyrir žessi ašvörunarorš veršur ekki séš aš višskiptarįšherra eša ašrir rįšherrar hafi kannaš frekar hvaša leišir vęru fęrar til aš greiša fyrir flutningi reikninganna né fylgt žeim eftir gagnvart Landsbankanum eša breskum stjórnvöldum.373
    25.      Žegar kom fram ķ byrjun október 2008 viršist sjónarmišiš um skilmįla ķ fjįrmögnunarsamningum og samžykki lįnardrottna fyrir flutningi eigna hafa vikiš enda var stašan žį oršin verulega erfiš. Reyndi Landsbankinn žį aš hefja skyndiflutning reikninganna yfir ķ dótturfélag auk žess aš įętla flutning 20% eigna bankans yfir ķ dótturfélagiš. Rętt var um mögulega hrašleiš žar sem byggt yrši į ętlušu samžykki innlįnseigenda en ljóst aš slķkt ferli mundi taka nokkurn tķma og aš ekki vęri mögulegt aš afla breskra punda til aš męta śtstreymi žann tķma sem flutningurinn gat tekiš. Žvķ var žessi leiš ekki talin fęr. Žar sem Landsbankinn gat ekki heldur lagt fram 200 milljónir punda sem FSA hafši gert aš kröfu til aš halda śtibśinu opnu var žvķ lokaš aš kvöldi 6. október 2008.374
    26.      Žótt lausafjįrstaša Landsbanka Ķslands ķ ķslenskum krónum vęri góš gat bankinn ekki śtvegaš pund til aš męta žvķ śtstreymi af Icesave-reikningunum sem reikna mįtti meš 6. október 2008 og dagana į eftir enda var gjaldeyrismarkašur meš ķslenskar krónur lokašur į žeim tķma, Sešlabanki Evrópu vildi ekki auka endurhverf višskipti viš dótturfélag Landsbankans ķ Lśxemborg og Sešlabanki Ķslands įtti ekki nęgan gjaldeyri til aš lįna bankanum fyrir śttektunum. Af žessum sökum varš Landsbanka Ķslands ekki bjargaš frį falli.375
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Icesave-reikningar Landsbanka Ķslands hf. ķ śtibśi hans ķ Amsterdam.376
Uppgangur og fall śtibśsins.377
    Landsbankinn hóf rekstur śtibśs ķ Hollandi įriš 2006 og tók žar viš innlįnum frį lögašilum. Fariš var aš ręša vištöku innlįna frį einstaklingum į Icesave-reikninga ķ Hollandi ķ jślķ 2007. Rannsóknarnefndin bendir į aš samkvęmt hollenskum rétti giltu ekki sambęrilegar reglur og ķ Bretlandi sem takmörkušu flutning fjįrmuna frį dótturfélagi yfir ķ samstęšu. Samkvęmt įliti sem Landsbankinn aflaši frį breskri lögmannsstofu 25. mars 2008 hefši žaš afar lķtil įhrif į lausafjįrstżringu innan bankasamstęšunnar hvort innlįnin vęru tekin ķ śtibśi eša dótturfélagi ķ Hollandi.378 Žį bendir rannsóknarnefndin į aš 6. maķ 2008 hafi bankarįš Landsbankans samžykkt aš stofna dótturfélag ķ Hollandi en viš skżrslutöku fyrir rannsóknarnefndinni hafi komiš fram hjį bankastjóra Landsbankans aš byrjaš hafi veriš aš taka viš innlįnum ķ śtibśiš žar sem of seint var rįšist ķ aš stofna dótturfélagiš. 29. maķ 2008 hóf Landsbankinn aš taka viš innlįnum ķ Hollandi ķ śtibś379 sitt eftir aš hafa nįš samkomulagi viš hollenska sešlabankann (DNB) um žann mismun sem var į hollenskri lįgmarkstryggingu innstęšna og ķslenskri. Voru innstęšur ķ śtibśinu ķ Hollandi žvķ tryggšar aš jafnri fjįrhęš og innstęšur ķ hollenskum bönkum. Opnun fyrir innlįn til Landsbankans ķ Hollandi var til umręšu į fundi samrįšshópsins 29. maķ 2008 og kemur žar fram aš innlįnssöfnunin yki enn į skuldbindingar Tryggingarsjóšsins. Bankinn safnaši verulegum innstęšum og ķ jślķ 2008 var fjįrhęš innstęšna komin yfir 500 milljónir evra en ljóst var aš bankinn hugšist enn fęra innstęšurnar yfir ķ dótturfélag. Vķsaš er ķ ummęli stjórnarformanns Fjįrmįlaeftirlitsins um stöšu ķslensku bankanna ķ tķmariti Landsbankans, Moment.
    Hollenski sešlabankinn lżsti um mišjan įgśst įhyggjum af ķslenskum efnahag og sagšist ekki mundu lķša frekari aukningu į innlįnum til bankans en Landsbankinn taldi stofnunina ekki hafa lagaheimildir til aš beita sér ķ mįlinu. Ķ framhaldinu beitti Fjįrmįlaeftirlitiš sér gegn hollenska sešlabankanum og tók undir sjónarmiš Landsbankans um skort į lagaheimildum til ašgerša og talaši um sterka stöšu Landsbankans en žęr upplżsingar sem Fjįrmįlaeftirlitiš byggši į voru samkvęmt hįlfsįrsuppgjöri bankans sem hafši komiš vel śt.380 Mįliš var einnig rętt ķ samrįšshópnum žar sem forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins lżsti žvķ yfir aš lķklegast vęru hollensk og bresk stjórnvöld aš tala saman um stöšu ķslensks efnahags, Tryggingarsjóšinn og Sešlabanka Ķslands og bęru saman bękur sķnar vegna žess.
    Žį er fjallaš um samskipti DNB viš bęši Landsbankann, Fjįrmįlaeftirlitiš og Sešlabanka Ķslands žar sem hollenski sešlabankinn spurši mešal annars um lausafjįrstżringu Landsbankans, višlagaįętlanir og ķslenska innstęšutryggingakerfiš. Žį er į fundi samrįšshópsins rętt um įhyggjur DNB, heimsókn Fjįrmįlaeftirlitsins til hans og gerš grein fyrir afstöšu DNB sem felist m.a. ķ žvķ aš koma innlįnum ķ dótturfélag fremur en aš krefjast yfirlżsingar ķslenskra stjórnvalda um stušning viš Tryggingarsjóšinn.
    Į fundi bankarįšs Landsbankans 5. september 2008 var įkvešiš aš heimila undirbśning aš opnun innlįnsreikninga ķ öšrum löndum en Hollandi og Bretlandi til aš dreifa įhęttu ķ fjįrmögnun.
    Fjallaš er um fund bankastjóra Sešlabanka Ķslands meš fjįrmįlarįšherra Hollands ķ september 2008 žar sem hann var ómyrkur ķ mįli um ķslensku bankana og tók fram aš stöšva žyrfti innlįnasöfnunina og slķkt vęri hęgt aš gera į aušveldan hįtt.381 Ķ lok september hefur Landsbankinn višręšur viš DNB um innlįnssöfnunina en svo viršist sem forsvarsmenn DNB hafi tališ tillögur Landsbankans įgętar en ekki vera lausn į vandamįlinu og ekki hafi komiš fram višbrögš frį hollenska sešlabankanum viš tillögunum.
    DNB lét kyrrsetja eignir śtibśs Landsbankans ķ Hollandi žann 6. október og įkvaš aš skipa śtibśinu skiptastjóra. Hollenski sešlabankinn taldi Landsbankann hafa veitt rangar og ófullnęgjandi upplżsingar og brotiš gegn samkomulagi frį 23. maķ 2008.382 Žeim fullyršingum andmęlti Landsbankinn en svo fór aš 13. október 2008 śrskuršaši hollenskur dómstóll aš skipa skyldi śtibśi Landsbankans skiptastjóra.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.383
    1.      Įhlaup į Icesave-reikningana ķ Bretlandi frį febrśar til aprķl 2008 mį aš öllum lķkindum rekja til neikvęšrar umfjöllunar breskra fjölmišla um ķslenskan efnahag og ķslenska banka. Ofan į žį umręšu kom įhęttan af žvķ aš erfitt gęti reynst fyrir ķslenskan banka aš afla erlends gjaldeyris til aš męta skyndilegum śtgreišslum af innlįnsreikningunum erlendis. Aš žessu sögšu telur rannsóknarnefndin óskiljanlegt aš Landsbanki Ķslands skyldi velja aš hefja töku Icesave-innlįna ķ śtibśi384 ķ Amsterdam ķ staš žess aš gera žaš ķ hollensku dótturfélagi385. Landsbankinn tók žannig žį augljósu įhęttu aš ķ Hollandi yrši į einhverju stigi bent į sömu atriši og breskir fjölmišlar höfšu fjallaš um mįnušina į undan. Žetta telur nefndin vera žeim mun illskiljanlegra žegar litiš er til žess aš ekki er aš sjį af hollenskum lögum aš sambęrilegar reglur hafi gilt žar og ķ Bretlandi um takmörkun į flutningi fjįrmagns frį dótturfélagi yfir ķ ašra hluta bankasamstęšu. Eina skżringin sem Landsbankinn hefur tiltekiš er aš stofnsetning dótturfélags hafi hafist of seint og aš slķkt ferli sé langt.386
    2.      Rannsóknarnefndin gagnrżnir aš hvorki Fjįrmįlaeftirlitiš né Sešlabanki Ķslands hafi tekiš afstöšu til lausafjįrstöšu Landsbankans ķ evrum ķ ašdraganda opnunar Icesave ķ Hollandi. Fyrir lį aš bankinn var aš skuldbinda sig til žess aš greiša śt fjįrhęšir ķ evrum en Sešlabanki Ķslands var ašeins lįnveitandi til žrautavara ķ ķslenskum krónum. Fjįrmįlaeftirlitiš tiltók aš slķkt hefši ekki veriš sitt hlutverk heldur bęri Sešlabankanum aš hafa lausafjįreftirlit meš ķslenskum fjįrmįlastofnunum. Einnig bendir rannsóknarnefndin į aš gjaldeyrisskiptamarkašur meš ķslenskar krónur hafi veriš meira og minna óvirkur frį 19. maķ 2008 en žrįtt fyrir žaš hafi hvorki Fjįrmįlaeftirlitiš né Sešlabankinn brugšist viš žeirri erfišu stöšu sem komiš hefši getaš upp viš įhlaup į reikningana, enda var Landsbankinn kerfislega mikilvęgur banki.387
    3.      Rannsóknarnefndin telur gagnrżnisvert aš samrįšshópurinn hafi ekki fariš ofan ķ kjölinn į Icesave-mįlinu meš Landsbankanum eša lagt til aš settur yrši į fót sérstakur vinnuhópur til žess.388
    4.      Ekki veršur séš aš aukin sókn Landsbankans ķ söfnun innlįna erlendis hafi oršiš rįšherrum ķ rķkisstjórninni tilefni til beinna afskipta af mįlinu. Žaš hafi hlotiš aš vekja furšu aš stuttu eftir aš rętt hefši veriš um flutning innlįna ķ Bretlandi yfir ķ dótturfélag vegna verulegs vanda sem stafaši af stöšu śtibśsins og įhęttu fyrir Tryggingarsjóšinn žį hafi veriš fariš af staš meš nżja innlįnastarfsemi ķ Amsterdam sem haldin var sama annmarka.389
    5.      Rannsóknarnefndin gagnrżnir Fjįrmįlaeftirlitiš fyrir aš hafa ekki tekiš mįlefni śtibśs Landsbankans ķ Hollandi til athugunar eftir aš ljóst var aš bankinn hafši takmarkašan ašgang aš gjaldeyrismörkušum sem hafši aftur įhrif į möguleika hans til aš standa viš innlįnsskuldbindingar sķnar. Į fundi Fjįrmįlaeftirlitsins meš DNB 2. september 2008 varš aš samkomulagi aš reyna aš fį Landsbankann til aš hęgja į innlįnasöfnun sinni ķ Hollandi. Rannsóknarnefndin gagnrżnir Fjįrmįlaeftirlitiš einnig fyrir aš hafa tekiš of langan tķma ķ aš fį fram tillögur Landsbankans um hvernig hęgja mętti į reikningunum og eins telur hśn ašfinnsluvert aš eftirlitiš skyldi ekki beina žeim tilmęlum til bankans aš hann gripi til śrręša til žess aš draga śr innlįnum į óbundna reikninga įn žess aš skapa hęttu į įhlaupi į reikningana.390
    6.      Žį telur rannsóknarnefndin athyglisvert aš DNB hefur skżrt valdheimildir sķnar sem gistirķki śtibśs fjįrmįlafyrirtękis mun žrengra en FSA gerši ķ Bretlandi. Ķ hollenskri rannsóknarnefndarskżrslu kemur fram aš DNB hafi ekki tališ sig hafa valdheimildir til žess aš stöšva töku Landsbankans į innlįnum žegar stofnunin taldi ķ óefni komiš. Rannsóknarnefnd Alžingis segir aš žegar litiš sé til valdheimilda gistirķkis samkvęmt formįlsįkvęšum 18. og 22. gr., svo og 30., 31., 33. og 34. gr. tilskipunarinnar nr. 2006/ 48/EB verši séš aš DNB hafi ķ raun haft valdheimildir til aš grķpa til ašgerša gegn śtibśi Landsbankans ķ Amsterdam af sjįlfsdįšum meš žvķ aš gefa bankanum fyrirmęli um aš hętta aš sękja į innlįnsmarkaš og tryggja fullnęgjandi lausafjįrstöšu śtibśsins ķ Hollandi, hafi umrędd įkvęši tilskipunarinnar veriš réttilega innleidd ķ hollenskan rétt.391
    7.      Ķ ljósi ašstęšna į alžjóšlegum fjįrmįlamörkušum og gjaldeyrismörkušum veršur aš telja aš žęr ašstęšur hafi veriš komnar upp ķ rekstri Landsbankans, mešal annars meš tilliti til stöšu Icesave-reikninganna ķ Bretlandi og krafna breskra stjórnvalda af žvķ tilefni, aš ekki hafi veriš forsvaranlegt af hįlfu Fjįrmįlaeftirlitsins aš lįta hjį lķša aš hefja athugun į žvķ hvort rekstur bankans vęri aš žessu leyti ķ samręmi viš žęr kröfur sem lög setja um heilbrigša og ešlilega višskiptahętti banka.392
    8.      Aš lokum bendir rannsóknarnefndin į aš žaš var višskiptaleg įkvöršun og į įbyrgš stjórnenda Landsbanka Ķslands aš hefja og halda įfram söfnun innlįna frį almenningi į nżju markašssvęši undir formerkjum hįrra vaxta ķ ljósi žeirrar stöšu sem komin var upp ķ rekstri bankans og į alžjóšlegum fjįrmįlamörkušum og įgeršist žegar leiš į įriš 2008. Žį er ekki gert lķtiš śr hlut og skyldum eftirlitsašila eša stjórnvalda, ašeins įréttaš aš įbyrgšin var į bankanum sjįlfum.393

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur stjórnendur Landsbankans bera mesta įbyrgš į alvarlegum afleišingum Icesave-reikninganna sem įttu rķkan žįtt ķ hruni fjįrmįlakerfisins į Ķslandi. Žingmannanefndin įlķtur aš hvaš sem leiš starfi og skyldum eftirlitsašila og stjórnvalda į Ķslandi, Bretlandi og Hollandi hafi žaš veriš mjög įmęlisvert af stjórnendum Landsbankans aš hefja og halda įfram söfnun innlįna frį almenningi į nżjum mörkušum.
    Žingmannanefndin telur aš ķ nišurstöšum og įlyktunum rannsóknarnefndarinnar felist aš žrķr meginžęttir hafi valdiš žvķ aš ķslenska rķkiš kom ekki aš vörnum og var žar meš gert torfęrt aš takmarka tjón af söfnun innlįna ķ śtibśum Landsbanka Ķslands erlendis:
    1.      Aš stjórnendur Landsbanka Ķslands hafi ekki stżrt bankanum af žeirri įbyrgš sem ętlast hefši mįtt til af žeim er gegndu lykilstöšum ķ kerfislega mikilvęgum banka og aš ekki hafi gętt samfélagslegrar įbyrgšar ķ višhorfum žeirra til starfsemi bankans og stöšu hans ķ ķslensku efnahagslķfi og erlendis.
    2.      Aš Fjįrmįlaeftirlitiš og Sešlabanki Ķslands hafi brugšist sem eftirlitsstofnanir gagnvart Landsbanka Ķslands og aš téšar stofnanir hafi ekki nżtt allar žęr lagaheimildir sem žęr höfšu yfir aš rįša. Žį įtelur žingmannanefndin aš ekkert mat hafi fariš fram af hįlfu ķslenskra eftirlitsašila į Icesave-reikningunum sem fjįrmögnunarleiš og hvaša įhętta kynni aš fylgja žeim fyrir fjįrmįlakerfi Ķslands. Sś greining hefši įtt aš leiša til višbragša.
    3.      Aš rįšherrar og helstu stjórnendur sem undir žį heyršu hafi brugšist žar sem ekki var kallaš eftir formlegum įętlunum um ašgeršir af hįlfu Sešlabanka Ķslands, Fjįrmįlaeftirlitsins eša Landsbankans, svo sem um flutning Icesave-reikninganna frį śtibśi yfir ķ dótturfélag.
    Žingmannanefndin telur aš ķ tilviki Icesave-reikninganna megi ljóst vera aš rįšherrar og eftirlitsstofnanir rķkisins brugšust žvķ įhęttan af söfnum innlįna erlendis mįtti vera žessum ašilum ljós. Žvķ er žaš įmęlisvert aš ekki skuli hafa veriš gripiš til ašgerša til aš koma ķ veg fyrir stofnun Icesave-reikninga ķ Hollandi og frekari innlįnssöfnun ķ Bretlandi. Žingmannanefndin telur žaš umhugsunarefni aš Fjįrmįlaeftirlitiš viršist ekki hafa tališ sig hafa heimildir til aš stöšva móttökur Landsbankans į innstęšum į Icesave-reikninga ķ Hollandi. Aš įliti žingmannanefndarinnar byggist žessi afstaša Fjįrmįlaeftirlitsins į rangri greiningu og mati į stöšu Landsbankans įriš 2008 og aš fullt tilefni hafi veriš til aš afturkalla leyfi hans frį įrinu 2006 til aš hefja innlįnssöfnun į Icesave-reikninga ķ Hollandi.394 Ljóst mį telja aš įkvöršun Landsbankans um opnun Icesave-reikninganna ķ Hollandi hafi gengiš alvarlega gegn ķslenskum hagsmunum.
    Žį vekur žingmannanefndin athygli į žvķ aš ķ skżrslu hollenskrar rannsóknarnefndar kemur fram aš hollenski sešlabankinn (DNB) sem fer meš fjįrmįlaeftirlit, hafi ķ raun haft upplżsingar og valdheimildir til žess aš stöšva Landsbankann ķ fyrirętlan sinni į grunni neytendaverndar og lausafjįrkrafna. Hollenski sešlabankinn hafi t.d. getaš gefiš bankanum fyrirmęli um aš hętta aš sękja į innlįnsmarkaš og tryggja fullnęgjandi lausafjįrstöšu śtibśsins ķ Hollandi.395 Vandamįl Landsbankans höfšu veriš til umręšu į vettvangi Sešlabanka Evrópu og hollenska sešlabankanum mįtti vera ljós staša bankans.
    Žingmannanefndin telur aš framansögšu aš gera žurfi śttekt į lögum, reglum og verkferlum ķ žeim tilgangi aš bęta, skżra og efla žęr réttarheimildir er liggja til grundvallar starfrękslu fjįrmįlafyrirtękja og valdheimilda eftirlitsstofnana. Žingmannanefndin telur rétt aš skoša formlega ašskilnaš innlendrar og erlendrar starfsemi fjįrmįlastofnana sem samstęšu félaga. Erlend bankastarfsemi yrši žį ķ sérstökum dótturfélögum sem hįš eru eftirliti viškomandi lands. Starfsemi į Ķslandi skuli žį einnig vera ķ sérstöku félagi.
    Žingmannanefndin telur aš gera verši breytingar į lögum og reglum žannig aš komiš sé ķ veg fyrir aš einstakir rįšherrar gangi inn į valdsviš og įbyrgšarsviš annarra rįšherra. Skarist valdsviš tveggja eša fleiri rįšherra žį beri žeim meš formlegum hętti aš hafa samvinnu um žau vinnubrögš sem višhöfš skulu hverju sinni žannig aš įvallt sé ljóst į įbyrgšarsviši hvers žeirra er starfaš.

19. kafli. Ašgeršir og višbrögš ķslenskra stjórnvalda į įrunum 2007–2008 vegna hęttu į fjįrmįlaįfalli.396
Samrįšshópur forsętisrįšuneytis, fjįrmįlarįšuneytis, višskiptarįšuneytis, Fjįrmįlaeftirlits og Sešlabanka Ķslands um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš og ašdragandi žess aš honum var komiš į fót.397
    15. janśar 2004 fundušu forsętisrįšherra, fjįrmįlarįšherra, utanrķkisrįšherra og višskiptarįšherra meš Fjįrmįlaeftirlitinu og Sešlabankanum žar sem kynntar voru višlagaįętlanir unnar af Fjįrmįlaeftirlitinu og Sešlabankanum. Nišurstaša fundarins var aš efna til samrįšshóps um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš. Hópurinn skilaši greinargerš 17. febrśar 2006 um višbśnaš stjórnvalda vegna hugsanlegra erfišleika į fjįrmįlamarkaši žar sem m.a. er fjallaš um heimildir Fjįrmįlaeftirlitsins o.fl.398 Samkomulag um stofnun samrįšshópsins var undirritaš 21. febrśar 2006, sama dag og matsfyrirtękiš Fitch breytti horfum sķnum fyrir ķslenska rķkiš śr stöšugum ķ neikvęšar. Hópurinn fundaši sķšan 2. jśnķ 2006 og 30. nóvember 2006 žar sem rętt var frumvarp višskiptarįšherra um breytingar į lögum um Fjįrmįlaeftirlitiš og minnisblaš forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins um śtibśavęšingu ķslenskra banka.

Įgrip um ašgeršir og višbrögš ķslenskra stjórnvalda og żmsa markverša atburši frį 1. janśar 2007 til 25. september 2008.399
    Ķ kaflanum er fariš yfir atburšarįsina ķ tengslum viš efnahag og fjįrmįlamarkašinn frį 1. janśar 2007 til 25. september 2008.

Nįnar um samrįšshóp stjórnvalda um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš.400
    Samkvęmt samkomulagi um stofnun samrįšshóps stjórnvalda įtti hópurinn aš vera vettvangur upplżsinga- og skošanaskipta og vera rįšgefandi en ekki taka įkvaršanir um ašgeršir. Rannsóknarnefndin lżsir afstöšu fulltrśa hópsins.
    Žaš viršist hafa veriš misjafnt ķ hve miklum męli fulltrśar hópsins mišlušu upplżsingum til rįšherra eša yfirmanna sinna. Svo viršist sem almennt hafi takmarkašar upplżsingar veriš veittar um fundi og stöšu mįla.
    Sameiginleg nišurstaša fulltrśa hópsins viršist vera sś aš ašgeršir hafi vantaš, mikiš hafi veriš rętt um atburši lķšandi stundar en minna gert af žvķ aš framkvęma athuganir. Stóru mįlunum sem lįgu fyrir hópnum, svo sem ašgeršaįętlun ef kęmi til fjįrmįlaįfalls, var til dęmis oft frestaš į fundum og eins viršist almennt hafa veriš nišurstašan aš erfitt var aš fį fram upplżsingar um hvaš rķkiš vęri tilbśiš aš leggja af mörkum til žess aš bjarga fjįrmįlafyrirtękjunum. Auk žess kemur fram ķ kaflanum aš tregšu hafi gętt ķ starfi hópsins og verkstjórn veriš slęm.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.401
    1.      Samrįšshópi stjórnvalda um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš var komiš į fót meš samkomulagi žeirra ašila sem hann skipa 21. febrśar 2006. Žar er hlutverk samrįšshópsins tilgreint sem „vettvangur upplżsinga- og skošanaskipta“ og hann sagšur „rįšgefandi og tekur ekki įkvaršanir um ašgeršir“. Ekki er ķ samkomulagi um samrįšshópinn tekiš fram aš hlutverk hans sé aš semja tillögu aš sameiginlegri višbśnašarįętlun stjórnvalda žótt žaš hafi veriš skilningur margra fulltrśa hans. Rannsóknarnefndin gagnrżnir aš hlutverk samrįšshópsins varšandi gerš tillögu um višbśnašarįętlun skuli ekki hafa veriš skżrt og ótvķrętt ķ fyrrnefndu samkomulagi um hópinn.402
    2.      Augljóst er aš samrįšshópinn skorti sem heild upplżsingar til žess aš byggja rįšgjöf sķna į. Honum var ekki komiš į fót meš lögum og ekki męlt fyrir um mišlun naušsynlegra trśnašargagna til hans ķ lögum. Samrįšshópurinn hafši žvķ ekki ašgang aš naušsynlegum upplżsingum sem įkvaršanir um samhęfingu og višbrögš viš fjįrmįlaįföllum uršu óhjįkvęmilega aš geta byggst į. Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis var hér um aš ręša alvarlegan įgalla į starfsskilyršum samrįšshópsins sem hlaut aš koma nišur į gęšum vinnu hans.403
    3.      Ašalįhersla samrįšshópsins viršist hafa veriš sś aš klįra frumvarpsdrög um ašgeršir vegna įfalla ķ rekstri bankanna en ekki veršur séš aš unniš hafi veriš aš formlegri višlagaįętlun ķ samrįšshópnum ķ žeim anda sem tillögur Sešlabanka Ķslands geršu rįš fyrir samkvęmt frumdrögum aš vinnuskjali 7. jślķ 2008 svo og öšrum gögnum sem lögš höfšu veriš fram af hįlfu Sešlabankans.404
    4.      Ķ ummęlum Tryggva Pįlssonar segir aš stóru mįlin sem hefšu krafist „viss andlegs įlags og hugrekkis [hefšu] gjarnan [veriš] skilin eftir fyrir žaš sķšasta eša [įtt] aš ręša į nęsta fundi“ og žannig hefši ašgeršaįętlun, sem ķtrekaš var į dagskrį, ekki veriš rędd fund eftir fund. Skort hefši į skżra verkaskiptingu og įbyrgš į framkvęmd verkefna. Žį hefši allan tķmann vantaš ašgeršir en rįšherrar hefšu veriš ķ mikilli fjarlęgš. Žegar žessi ummęli eru virt er vart hęgt aš komast aš annarri nišurstöšu en aš um óvönduš vinnubrögš hafi veriš aš ręša ķ ljósi žess hversu žżšingarmikil verkefni samrįšshópsins voru, enda fór žaš svo aš žegar fjįrmįlaįfall dundi yfir var samrįšshópurinn langt frį žvķ aš ljśka fyrstu drögum aš tillögu aš višbśnašarįętlun. Žaš eina sem hönd er į festandi um afrakstur af starfi samrįšshópsins og kom aš beinum notum voru drög aš 100. gr. a laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki, sem sķšar voru notuš viš vinnslu neyšarlaganna“.405
    5.      Mišlun upplżsinga frį samrįšshópnum til rįšherra var ekki ķ föstum skoršum og hlutašeigandi rįšherrar héldu ekki reglulega fundi til aš fara yfir verkefni og afrakstur vinnu samrįšshópsins og sinna žeirri yfirstjórn sem įtti viš en verkefniš var afar mikilvęgt. Tillögur og skjöl um naušsyn višbśnašar sem voru lögš fram ķ samrįšshópnum af hįlfu einstakra stofnana fengu ekki formlega afgreišslu t.d. hjį rįšherrum sem įttu fulltrśa ķ hópnum. Veršur žvķ ekki annaš séš en aš mjög hafi skort į aš vinnu samrįšshópsins hafi veriš stżrt į markvissan hįtt bęši innan samrįšshópsins og af hįlfu rįšherra. Ķ žvķ samhengi bendir rannsóknarnefnd Alžingis sérstaklega į aš žegar į hólminn var komiš og bankarnir rišušu til falls var ekki fyrir hendi sameiginleg višbśnašarįętlun stjórnvalda sem sįrlega žurfti žó į aš halda.406
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Ašgeršir rįšherra og rķkisstjórnar.407
Hvaš var rętt ķ rķkisstjórn um stöšu bankanna og lausafjįrkreppuna?
    Fariš er yfir svör rįšherra um hvaša upplżsingar žeim bįrust og hvernig brugšist var viš žeim.
    Rannsóknarnefndin telur fundargeršir rķkisstjórnarinnar hafa veriš knappar. Eru birt nokkur dęmi um fundargeršir og mįl sem tekin höfšu veriš upp į žeim vettvangi.

Tilraunir stjórnarrįšsins til žess aš leggja mat į hugsanlega fjįrhagslega hęttu ķslenska rķkisins vegna starfsemi fjįrmįlafyrirtękja hér į landi.408
    Rannsóknarnefndin segir aš į tķmabilinu 1. janśar 2007 til 7. október 2008 hafi ekki veriš gerš śttekt eša lagt mat į hugsanlega fjįrhagslega įhęttu ķslenska rķkisins eša rķkissjóšs vegna starfsemi ķslensku fjįrmįlafyrirtękjanna.

Yfirlżsingar rįšherra varšandi stušning viš bankana.409
    Ingimundur Frišriksson sešlabankastjóri sagši Sešlabankann ekki hafa gengiš eftir žvķ viš rįšherra aš žeir śtskżršu hvernig žeir ętlušu aš standa į bak viš fjįrmįlakerfiš. Auk žess tiltók hann aš bankinn hefši aldrei gefiš žaš ķ skyn viš matsfyrirtęki aš hann hygšist bjarga bönkunum. Forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins sagši aš naušsynlegt hefši veriš aš fylgja eftir yfirlżsingu rķkisins um stušning viš bankana, t.d. meš eflingu gjaldeyrisvaraforša. Slķkt hefši hins vegar ekki veriš gert nęgilega. Višskiptarįšherra stašhęfši aš meš yfirlżsingu rķkisstjórnarinnar um stušning hafi nįnast ašeins veriš reynt aš byggja upp umręšu og višhorf til ķslenska kerfisins. Yfirlżsingarnar hafi fyrst og fremst veriš byggšar į pólitķskum forsendum fremur en aš bśiš vęri aš velta fyrir sér raunverulegri getu rķkissjóšs. Forsętisrįšherra višurkenndi aš yfirlżsing sķn hefši ekki veriš byggš į formlegu mati en aš óformlegt mat hefši veriš aš rķkissjóšur réši viš aš bjarga einum banka, kannski tveimur. Utanrķkisrįšherra segir enga śtreikninga hafa legiš fyrir um hvaša fjįrmuni žyrfti til aš standa viš bakiš į bönkunum. Mikilvęgt hafi hins vegar veriš aš senda žessi skilaboš śt. Fjįrmįlarįšherra tekur undir žaš aš yfirlżsingar um stušning hafi ekki veriš byggšar į fjįrhagslegu mati en bętir viš aš žegar yfirlżsingarnar voru gefnar, į įrinu 2008, hafi hvort eš er veriš of seint aš grķpa til ašgerša og breyta stöšunni verulega. Er sķšan ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar vķsaš ķ fundargerš samrįšshópsins žar sem rętt var um yfirlżsingar forsętis- og fjįrmįlarįšherra um stušning viš bankana og įhyggjur viršast hafa komiš upp af žvķ hvort rķkissjóšur gęti stašiš viš žęr. Vķsaš er ķ fundargerš žar sem ekki veršur séš aš nokkur nišurstaša hafi veriš fęrš til bókar og hópurinn virtist ekki hafa tališ įstęšu til aš gefa rįšherrum til kynna hvaša kostnašur kynni aš falla į rķkiš.
    Žį segir aš annar bankastjóra Landsbankans hafi sagt bankamenn ekki trśa žvķ aš eitthvaš stęši į bak viš yfirlżsingar rķkisins um aš stašiš yrši viš bakiš į bönkunum og sķšar hafi komiš ķ ljós aš svo hafi ekki veriš, t.d. hafi gjaldeyrisvaraforšinn ekki veriš styrktur nęgilega. Davķš Oddsson sagši aš skošaš hefši veriš ķ samrįši viš erlenda banka og rįšgjafa hvort auka mętti gjaldeyrisvaraforšann en aš nišurstašan hefši oršiš sś aš varasamt gęti veriš aš efla foršann į žessum tķma žar sem slķkt gęti veriš tališ merki um veikleika fremur en styrkleika.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.410
    1.      Rannsóknarnefndin kemst aš žeirri nišurstöšu aš lķtiš hafi veriš rętt ķ rķkisstjórn um stöšu bankanna og lausafjįrkreppuna sem hófst undir loks sumars 2007 og įgeršist eftir žvķ sem į leiš. Hvorki verši séš af fundargeršum rķkisstjórnarinnar né frįsögnum žeirra sem skżrslur gįfu fyrir rannsóknarnefnd Alžingis aš žeir rįšherrar rķkisstjórnarinnar sem fóru meš efnahagsmįl (forsętisrįšherra), bankamįl (višskiptarįšherra) eša fjįrmįl rķkisins (fjįrmįlarįšherra) hafi gefiš rķkisstjórninni sérstaka skżrslu um vanda bankanna eša hugsanleg įhrif hans į efnahag og fjįrmįl rķkisins frį žvķ aš žrengja tók aš bönkunum og žar til bankakerfiš rišaši til falls ķ október 2008. Į tķmabilinu hafši žó birst neikvęš umfjöllun um bankana ķ innlendum sem erlendum fjölmišlum, ķslenska krónan hafši veikst verulega auk žess sem skuldatryggingarįlag bankanna fór hękkandi. Fullt tilefni var žvķ til aš ręša mįlefni bankanna ķtarlega ķ rķkisstjórn.411
    2.      Rįšherrarnir sem įttu fulltrśa ķ samrįšshópnum hittust hvorki sérstaklega til aš fara yfir afrakstur vinnu hópsins né til aš fylgja eftir hlutverki hans. Rannsóknarnefndin tekur žetta fram en įtelur žaš ekki sérstaklega.412
    3.      Fundargeršir rķkisstjórnarinnar eru yfirboršskenndar samkvęmt nišurstöšum rannsóknarnefndarinnar.413
    4.      Samkvęmt svörum forsętisrįšuneytis, fjįrmįlarįšuneytis og višskiptarįšuneytis viš fyrirspurnum rannsóknarnefndar Alžingis voru engar śttektir geršar į įrunum 2007 og 2008 fram aš falli bankanna į vegum rįšuneytanna. Ekki var lagt mat į hugsanlega fjįrhagslega įhęttu ķslenska rķkisins og rķkissjóšs vegna starfsemi ķslensku fjįrmįlafyrirtękjanna hér į landi og erlendis, eša einstakra žįtta ķ starfsemi žeirra, annars vegar meš tilliti til umfangs starfseminnar ķ hlutfalli viš stęrš ķslensks efnahagslķfs og hins vegar breytinga į rekstrarumhverfi fjįrmįlafyrirtękjanna eša ķ ljósi breytinga sem žegar höfšu oršiš, svo sem meš stofnun innlįnsreikninga erlendis. Rannsóknarnefnd Alžingis įtelur aš žetta hafi farist fyrir.414
    5.      Loks liggur fyrir aš yfirlżsingar rįšherra um aš stašiš yrši viš bakiš į bönkunum voru ekki byggšar į śtreikningum sem sżndu aš rķkiš hefši bolmagn til žess. Eins og fram kom ķ skżrslu Björgvins G. Siguršssonar voru žessar yfirlżsingar fyrst og fremst settar fram „til aš rżra ekki traust kerfisins og til aš orsaka ekki hrun meš žvķ aš višurkenna aš žrautavarahlutverkinu yrši ekki sinnt ef į žaš reyndi“. Rannsóknarnefnd Alžingis įtelur aš ekki hafi veriš lagt faglegt mat į žaš hvort og eftir atvikum hversu bęr rķkissjóšur vęri til aš styšja fjįrhagslega viš bak fjįrmįlafyrirtękja landsins, eins eša fleiri.415
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Ašgeršir stjórnvalda til aš draga śr stęrš bankakerfisins.416
Flutningur höfušstöšva einhvers af stóru bönkunum śr landi.
    Ķ stefnuyfirlżsingu rķkisstjórnar Sjįlfstęšisflokks og Samfylkingar kom fram aš markmišiš vęri aš bankarnir hefšu höfušstöšvar sķnar įfram į Ķslandi. Forsętisrįšherra sagši ķ skżrslutöku aš almenn stemning hafi veriš fyrir žvķ aš styšja viš bankana og vķsaši til skżrslu Kaarlo Jännäri sjónarmiši sķnu til stušnings. Sķšan segir hann aš gengiš hafi veriš śt frį žvķ aš bankarnir yxu į įbyrgan hįtt. Žį sagši hann žaš hafa komiš til tals aš einhver bankanna flytti höfušstöšvar sķnar śr landi en įkvöršun um slķkan flutning hefši veriš bankanna sjįlfra og ekki unnist rįšrśm til aš fylgja žessu eftir. Utanrķkisrįšherra minnist žess ekki aš įhersla hafi veriš lögš į aš draga śr stęrš bankakerfisins. Sešlabankastjóri segist hafa rętt flutning banka frį Ķslandi viš Sigurš Einarsson ķ jślķ 2008 sem hafi tilkynnt aš settur hafi veriš saman hópur til žess aš skoša flutning. Į fundi samrįšshópsins 7. jślķ 2008 hafi veriš rętt hvort takmarka mętti įhęttu bankakerfisins meš flutningi Kaupžings śr landi en ekki er aš sjį aš žeirri umręšu hafi veriš fylgt eftir.417 Siguršur Einarsson og Hreišar Mįr Siguršsson višurkenna aš flutningur hafi veriš hugleiddur og slķkt viršist hafa veriš rętt óformlega ķ Landsbankanum. Hins vegar hafi ekki borist beišni um slķkt frį stjórnvöldum.

Höfšu stjórnvöld uppi hvatningu til bankanna um aš fęra nišur efnahagsreikninga sķna?418
    Aš mati Sešlabanka Ķslands var ašgerša žörf frį žvķ ķ febrśar eša mars 2006 og hvöttu fulltrśar Sešlabankans bankana til aš „gķra sig nišur“ og draga śr śtlįnavextinum en óljóst hefši verši meš heimildir bankans til aš grķpa til annarra ašgerša. Annar fulltrśi Sešlabankans segir aš lķklegast hafi veriš of seint įriš 2006 aš grķpa til stjórntękja Sešlabankans til žess aš fį bankana til aš minnka efnahag sinn. Slķkar ašgeršir hefšu į žessum tķma getaš fellt bankana og žvķ hafi vonir manna stašiš til žess aš bankarnir mundu bregšast viš aš eigin frumkvęši. Žį segir aš į įrinu 2008 hafi Sešlabankinn sķfellt veriš aš koma višvörunum į framfęri viš bankana um aš hinum mikla vexti bankanna yrši aš linna til samręmis viš tilmęli žar um en ašgeršir bankans fólust m.a. ķ aš hafa įhrif į bankana meš almennum višręšum žar sem hann varaši viš hrašri śtlįnaaukningu. Hins vegar hafi ašgeršir af hįlfu bankanna veriš takmarkašar. Žar hafi menn bent į aš erfitt vęri aš grķpa til ašgerša sem leiddu til breytinga strax og ekki hefši veriš hęgt aš selja eignir į žessum tķmapunkti žar sem of lķtiš hefši fengist fyrir žęr.
    Einu skilabošin sem Sešlabankanum bįrust frį rķkisstjórninni voru aš kanna bęri möguleika į aukningu gjaldeyrisvaraforšans. Ķ skżrslu forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins fyrir rannsóknarnefndinni kom fram aš eftirlitiš hefši komiš į framfęri viš bankana almennum tilmęlum um minnkun efnahagsreiknings en žó ekki skriflega.
    Mat forsvarsmanna bankanna er aš ašeins hafi borist óformlegar óskir um minnkun umsvifa og efnahagsreikninga bankanna og aš slķkar ašgeršir hefšu veriš nęr ómögulegar žegar komiš var fram į įriš 2008.
    Aš lokum er ķ skżrslunni vikiš aš ummęlum forsętisrįšherra um ašgeršir rķkisins gagnvart bönkunum žess efnis aš tališ hafi veriš aš śrręši skorti til aš rķkiš gęti knśiš į um ašgeršir. Eina fęra leišin hafi veriš aš ręša viš bankana. Žį er haft eftir utanrķkisrįšherra aš hśn teldi aš Sešlabanki Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitiš ynnu aš mįlunum. Višskiptarįšherra kvašst hafa rętt um žann vanda sem hlaust af stęrš bankakerfisins og žį oftast ķ samhengi viš umręšur um ķslensku krónuna. Fjįrmįlarįšherra kvašst ekki hafa litiš į žaš sem sitt hlutverk aš hafa frumkvęši aš gerš tillagna eša hugmynda um breytt fyrirkomulag į starfsemi bankanna, hann hafi ašallega haft uppgjörsmįl žeirra į sķnu borši.

Įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.419
    1.      Aš öllu framangreindu virtu er ljóst aš rįšherrar beittu sér ekki fyrir žvķ aš höfušstöšvar einhvers af stóru bönkunum yršu fluttar śr landi, enda var žaš beinlķnis opinber stefna žeirrar rķkisstjórnar sem var mynduš ķ maķ 2007 aš bankarnir hefšu įfram höfušstöšvar į Ķslandi, sbr. umfjöllun ķ 5. kafla.420
    2.      Formašur bankastjórnar Sešlabanka Ķslands kvašst persónulega hafa veriš hlynntur flutningi höfušstöšva Kaupžings śr landi og lįtiš žį skošun ķ ljós. Ekki er hins vegar aš sjį aš Sešlabankinn hafi beinlķnis žrżst į um slķkt ķ formlegum višręšum viš stjórn Kaupžings eša bankastjóra um mįliš. Ķ skżrslu Siguršar Einarssonar, stjórnarformanns Kaupžings banka hf., fyrir rannsóknarnefnd Alžingis fullyrti hann aš Sešlabankinn hefši ekki sagt žeim aš naušsynlegt vęri aš žeir flyttu höfušstöšvar sķnar śr landi. Fyrir liggur aš um tveimur vikum fyrir fall Kaupžings įkvaš stjórn Kaupžings aš hrinda ķ framkvęmd įętlun um aš flytja höfušstöšvar erlendrar starfsemi śr landi.421
    3.      Ķ skżrslum forsvarsmanna bankanna fyrir rannsóknarnefnd kom fram aš hvorki Sešlabankinn, Fjįrmįlaeftirlitiš né rįšherrar hefšu lagt fyrir žį formlegar tillögur um aš draga śr stęrš bankanna. Į hinn bóginn żmist muna žeir ekki eša śtiloka ekki aš stjórnvöld hafi meš almennum hętti lagt aš žeim aš draga śr śtlįnum og fęra nišur efnahagsreikning bankanna.422
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Upplżsingar um stórar įhęttuskuldbindingar sem Sešlabanki Ķslands hafši ašgang aš.423
Dęmi um upplżsingar sem Sešlabanka Ķslands bįrust um stórar įhęttuskuldbindingar og hugsanlega kerfisįhęttu.424

    Fjallaš er um upplżsingar um stórar įhęttuskuldbindingar sem tilteknir ašilar innan stjórnkerfisins höfšu į mįnušunum fyrir hruniš. Vķsaš er til skiptingar starfa og verkefna milli Sešlabankans og Fjįrmįlaeftirlitsins og sérstaklega tekiš fram aš einn bankastjóranna sat ķ stjórn Fjįrmįlaeftirlitsins en aš hans mati hefši Sešlabankinn įtt aš geta metiš kerfislęga įhęttu fjįrmįlakerfisins įn žess aš hafa upplżsingar śr lįnabókum bankanna. Annar starfsmašur Sešlabankans telur bankann ekki hafa haft lagaheimildir til aš kalla eftir upplżsingum śr lįnabókum bankanna eša til aš kynna sér stórar įhęttuskuldbindingar žeirra.

Mišlun upplżsinga milli Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabanka Ķslands.425
    Vķsaš er til upplżsinga er komu fram ķ skżrslutöku af formanni bankastjórnar Sešlabankans fyrir rannsóknarnefndinni um aš Sešlabankinn hafi almennt ekki fengiš upplżsingar frį Fjįrmįlaeftirlitinu um nafngreinda ašila og hafi ekki viljaš fį slķkar upplżsingar, enda hafi śrvinnsla slķkra upplżsinga veriš verkefni Fjįrmįlaeftirlitsins. Forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins kvašst telja aš stórar įhęttur hafi veriš vandamįl ķ ķslenska kerfinu lengi og viršist hann taka undir aš eftirlitiš hefši mįtt dreifa upplżsingum meira og aš Sešlabankinn hefši įtt aš bišja um upplżsingar. Fram kom ķ mįli ašstošarforstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins aš eftirlitiš hefši yfirleitt ekki afhent Sešlabankanum nafngreinanlegar upplżsingar en bankinn hefši įtt aš geta įttaš sig į žvķ hvort sömu skuldarar hefšu veriš ķ fleiri bönkum.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.426
    1.      Eftir aš Sešlabanki Ķslands fékk rökstuddan grun um aš sérstök kerfisįhętta vęri aš myndast vegna nįinna tengsla į milli lįntakenda, sem voru meš mjög hį lįn hjį mörgum fjįrmįlastofnunum hér į landi, var komiš fram sérstakt tilefni aš mati rannsóknarnefndar Alžingis fyrir Sešlabankann til aš kalla eftir naušsynlegum upplżsingum frį Fjįrmįlaeftirlitinu til žess aš leggja mat į įhęttuna. Ķ žvķ sambandi er einnig rétt aš taka fram aš tślkun Fjįrmįlaeftirlitsins į reglum um stórar įhęttuskuldbindingar žurfti ekki ķ einu og öllu aš falla saman viš mat Sešlabanka Ķslands į žeim tengslum milli fyrirtękja sem skapaš gįtu kerfisįhęttu.427
    2.      Ķ 4. mgr. 35. gr. laga nr. 36/2001, um Sešlabanka Ķslands, og ķ 2. mgr. 15. gr. laga nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi, er męlt fyrir um gagnkvęma upplżsingagjöf į milli Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitsins. Žannig er sérstaklega męlt fyrir um aš Fjįrmįlaeftirlitiš skuli veita Sešlabankanum allar upplżsingar sem stofnunin bżr yfir og nżtast ķ starfsemi bankans ķ sķšastnefnda įkvęšinu. Žęr upplżsingar sem žannig er mišlaš į milli stofnananna eru įfram hįšar žagnarskyldu, sbr. 3. mgr. 15. gr. laga nr. 87/1998. Veršur žannig ekki séš aš skort hafi aš lögum heimild fyrir Fjįrmįlaeftirlitiš til aš afhenda Sešlabankanum upplżsingar um stórar įhęttuskuldbindingar į nafngreindu formi svo og ašrar upplżsingar, sem bankinn hafši žörf fyrir til žess aš rękja lögbundiš hlutverk sitt viš aš stušla aš virku og öruggu fjįrmįlakerfi og Fjįrmįlaeftirlitiš hafši yfir aš rįša, vęri um žęr bešiš. Žar sem ekki hafa komiš fram neinar višhlķtandi skżringar į žvķ af hverju Sešlabankinn lét hjį lķša aš kalla eftir žessum upplżsingum veršur aš telja aš žaš hafi veriš afar gagnrżnisvert aš slķkt skyldi ekki vera gert.428
    3.      Ķ 29. gr. laga um Sešlabanka Ķslands er aš finna sérstaka heimild fyrir Sešlabankann til žess aš afla millilišalaust upplżsinga frį žeim lįnastofnunum sem eru ķ lįnavišskiptum viš Sešlabankann, sbr. 6. og 7. gr. laganna. Ķ 29. gr. kemur sķšan fram aš markmiš žessarar heimildar til millilišalausrar upplżsingaöflunar sé aš Sešlabankinn geti sinnt hlutverki sķnu skv. 3. og 4. gr. sömu laga, en ķ 4. gr. er rętt um žaš hlutverk Sešlabankans aš stušla aš virku og öruggu fjįrmįlakerfi. Viš skżrslutöku fyrir rannsóknarnefnd Alžingis kom sį skilningur fram hjį formanni bankastjórnar Sešlabankans og framkvęmdastjóra alžjóša- og markašssvišs Sešlabankans aš stofnunin hefši enga heimild til slķkrar gagnaöflunar. Rannsóknarnefnd Alžingis hefur enga skżringu fengiš į žvķ hvers vegna žessir lykilstjórnendur Sešlabankans geršu sér ekki grein fyrir skżrri heimild ķ 29. gr. laga um Sešlabanka Ķslands sem žeim er ętlaš aš starfa eftir.429
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Afstaša erlendra sešlabankastjóra til Ķslands.430
Upplżsingar sem fram komu ķ skżrslutökum.
    Svo viršist sem fulltrśar Sešlabankans hafi talin tón erlendra sešlabankastjóra hafi oršiš neikvęšari gagnvart Ķslandi eftir lokašan fund žeirra ķ Washington 12.–13. aprķl 2008. Ķ byrjun maķ hafi sķšan veriš oršiš ljóst aš sešlabankar Bretlands, Evrópu og Bandarķkjanna yršu ekki žįtttakendur ķ gjaldmišlaskiptasamningi viš Sešlabanka Ķslands. Er sérstaklega vikiš aš lżsingu į samskiptum bankastjóra Sešlabankans viš erlenda bankastjóra.
    Ķ skżrslu Davķšs Oddssonar kemur fram aš įhyggjur kollega hans hafi virst fara vaxandi į fyrsta įrsfjóršungi 2008 og höfš hafi veriš uppi stór orš um ķslenska kerfiš af hįlfu annarra sešlabankastjóra.

Upplżsingar sem rannsóknarnefnd Alžingis aflaši frį bankastjóra Sešlabanka Svķžjóšar.431
    Sešlabankastjóri Svķžjóšar telur žaš hafa veriš ķ įgśst 2006 sem hann lżsti fyrst yfir įhyggjum af fjįrmįlastöšugleika į Ķslandi viš formann bankastjórnar Sešlabanka Ķslands og aš beišni Sešlabankans um gjaldmišlaskiptasamning voriš 2008 hafi ekki komiš į óvart mišaš viš įstand į mörkušum į žessum tķma. Honum žótti fulltrśar Sešlabankans įhyggjufullir og ekki sérlega vel undirbśnir og taldi aš žeir hefšu ekki gert sér fulla grein fyrir hęttum sem hefšu veriš fyrir hendi.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.432
    1.      Į fyrsta įrsfjóršungi įrsins 2008 var oršiš ljóst aš įhyggjur af stęrš ķslenska bankakerfisins fóru vaxandi mešal sumra evrópskra sešlabankastjóra. Žannig töldu norręnu sešlabankastjórarnir aš ganga yrši hratt ķ aš minnka ķslensku bankana žar sem žeir vęru allt of stórir mišaš viš getu ķslenska rķkisins og Sešlabanka Ķslands til aš koma žeim til ašstošar ef žeir lentu ķ erfišleikum.433
    2.      Ķslensku bankarnir höfšu bakaš sér óvild ķ Evrópu meš žvķ annars vegar aš hefja töku innlįna į hęrri vöxtum en ašrir bankar töldu sig geta bošiš. Litiš var į žessa hegšun ķslensku bankanna sem óįbyrga og sem hęttumerki um stöšu žeirra auk žess sem litiš var svo į aš hśn ógnaši stöšugleika į žessum mörkušum. Jafnframt höfšu bankarnir valdiš reiši stjórnenda Sešlabanka Evrópu meš framgöngu sinni ķ endurhverfum višskiptum viš bankann ķ gegnum Sešlabanka Lśxemborgar. Hlutfallslega voru endurhverf višskipti ķslensku bankanna viš Sešlabanka Evrópu meš žvķ hęsta sem geršist ķ Evrópu auk žess sem stofnunin gerši alvarlegar athugasemdir viš žau bréf sem bankarnir höfšu notaš ķ višskiptum viš hann.434
    3.      Višhorfsbreyting hjį bankastjórum evrópskra sešlabanka kom skżrt fram eftir fund G10- landanna sem haldinn var ķ byrjun maķ 2008. Af fyrirliggjandi upplżsingum veršur jafnframt rįšiš aš strax ķ aprķl hafi žessa breytta višhorfs tekiš aš gęta ķ hópi hinna erlendu sešlabankastjóra. Veršur ekki annaš séš en aš į žessum tķma hafi margir žeirra veriš komnir į žį skošun aš umfang vanda hinna ķslensku fjįrmįlafyrirtękja vęri slķkt aš žaš yrši ekki leyst meš skiptasamningum viš Sešlabanka Ķslands eša annarri fyrirgreišslu sem žeir gętu veitt, heldur yrši ķslenska rķkiš aš leita til Alžjóšagjaldeyrissjóšsins um ašstoš. Ķ žessu samhengi veršur žaš vart talin tilviljun aš Gordon Brown, forsętisrįšherra Bretlands, lagši til viš Geir H. Haarde aš Ķslendingar sneru sér til Alžjóšagjaldeyrissjóšsins į fundi žeirra sem haldinn var ķ Downingstręti 10 24. aprķl 2008 eins og rakiš er ķ kafla 19.3.7.435
    4.      Ķ raun voru žaš einvöršungu sešlabankar Danmerkur, Noregs og Svķžjóšar sem meš eftirgangsmunum fengust til aš gera gjaldeyrisskiptasamninga viš Sešlabanka Ķslands. Žaš geršist žó ekki fyrr en forsętisrįšherra veitti loforš um aš žrżst yrši į ķslensku bankana aš draga saman stęrš efnahagsreikninga sinna meš hlišsjón af tillögum Alžjóšagjaldeyrissjóšsins. Fyrirgreišsla norręnu sešlabankanna var žannig bundin skilyršum um aš rķkisstjórn Ķslands beitti sér fyrir įkvešnum pólitķskum ašgeršum og athöfnum af hįlfu Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitsins.436
    5.      Rįšherrarnir undirritušu yfirlżsinguna 15. maķ 2008 įsamt bankastjórn Sešlabanka Ķslands en hśn var ekki birt opinberlega eša lögš fram į rķkisstjórnarfundi. Jóhanna Siguršardóttir lżsti žvķ viš skżrslutöku aš yfirlżsingin hefši heldur ekki veriš rędd ķ rķkisstjórn.437
    6.      Aš framansögšu athugušu viršist žaš hafa veriš mat norręnna sešlabanka aš ķslensk yfirvöld hefšu ekki beitt sér af nęgilegu afli viš aš draga śr stęrš ķslensku fjįrmįlafyrirtękjanna og hefšu ekki haldiš uppi nęgilega įbyrgri stefnu ķ rķkisfjįrmįlum auk žess sem ekki hefši veriš rįšist ķ breytingar į Ķbśšalįnasjóši sem taldar voru naušsynlegar.438
    7.      Ekki veršur séš aš bankastjórar norręnu sešlabankanna hafi boriš mikiš traust til žess aš ķslenska rķkisstjórnin mundi rįšast ķ žessi verkefni fyrst žess var sérstaklega krafist aš fį loforš rįšherranna um naušsynlegar umbętur skjalfest og undirrituš. Bankastjórarnir geršu lķka kröfu um aš žeir yršu jafnharšan upplżstir um hvaš stjórnvöld geršu til žess aš standa viš hin gefnu loforš. Žegar lķtiš varš um efndir į fyrrnefndum loforšum af hįlfu rķkisstjórnarinnar sumariš 2008 bętti hśn grįu ofan į svart. Veršur žvķ ekki annaš séš en aš žegar žetta ašgeršaleysi bęttist viš žaš višhorf sem įšur hafši veriš uppi į vettvangi erlendra sešlabanka gagnvart Ķslandi hafi ķslensk stjórnvöld veriš oršin mjög einangruš aš žessu leyti į alžjóšavettvangi og žar meš įtt ķ fį hśs aš venda žegar kom aš falli ķslensku bankanna ķ október 2008.439
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Sjónarmiš forsvarsmanna stóru bankanna žriggja.440
Samskipti žeirra viš Sešlabanka Ķslands.441
    Sameiginleg meš ummęlum forsvarsmanna bankanna er sś breyting sem varš žegar Davķš Oddsson varš sešlabankastjóri en žį lögšust af įrsfjóršungslegir fundir meš Sešlabanka Ķslands sem höfšu żmist veriš hjį Sešlabankanum eša viškomandi banka. Davķš segir įstęšuna fyrir nišurlagningunni vera aš žetta hafi aš mestu veriš samkvęmislķf. Stjórnarformašur Kaupžings telur evruumręšuna hafa fariš verulega ķ taugarnar į Davķš og aš nišurlagning funda įrsfjóršungslega hafi veriš slęm žvķ žį hafi nįnast engin samskipti veriš viš Sešlabankann. Almennt sé nišurstašan sś aš samskipti viš bankann hafi veriš lķtil og menn hafi haft samskipti gegnum vinasambönd sķn.

Um żmislegt sem mišur fór aš mati forsvarsmanna bankanna.442
    Forsvarsmenn bankanna telja żmis atriši hafa fariš mišur en snerti ekki ašgeršir stjórnvalda. Žau helstu eru:
          ķslensku bankarnir voru allir įhęttusęknir fjįrfestingarbankar, ž.e. allir žrķr meš sama višskiptamódeliš og allir ķ śtrįs ķ Evrópu,
          hörš samkeppni hafi veriš milli bankanna, sbr. ķbśšalįnin sem Kaupžing reiš į vašiš meš og ašrir bankar fylgdu, andstętt vilja eša sannfęringu sinni,
          ķslenska krónan hafi veriš vandamįl ķ starfsemi bankanna og gengi hennar allt of hįtt skrįš įriš 2003,
          fram kemur aš bankastjórarnir hafi tališ aš hęgt hefši veriš aš hemja stęrš bankanna meš hęrra eiginfjįrhlutfalli og bindiskyldu,
          fjįrmögnun bankanna hafi veriš vandamįl, sérstaklega žaš hversu mikiš var fjįrmagnaš į heildsölumarkaši og į markaši,
          žį er žaš mat bankastjóranna aš Sešlabankinn hafi gert žau mistök aš taka ašallega skuldabréf ķ bönkunum sem veš fyrir lįnum til bankanna en bankinn hefši fremur įtt aš taka veš ķ eignum bankanna sjįlfra,
          form lįnasamninga, en ķslenskir lįnasamningar voru ekki eins stašlašir og erlendis žekkist og žvķ var ķslensk śtlįnaframkvęmd ekki eins gagnsę og hśn hefšu žurft aš vera,
          eigendur bankanna voru fyrirferšarmiklir į markaši og žaš hafši valdiš stjórnendum bankanna įkvešnum vanda.

Um sjónarmiš forsvarsmanna stóru bankanna žriggja.
    Įlyktanir af sjónarmišum bankastjóranna eru dregnar ķ 21. kafla og vķsast um žetta til śtdrįttar śr 7. bindi.

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur aš ķtarleg lżsing rannsóknarnefndarinnar į starfi samrįšshóps stjórnvalda sé eitt gleggsta dęmiš um hversu illa undirbśin stjórnsżslan var žegar bankarnir féllu haustiš 2008. Hópurinn hafi veriš meira sammįla um lagasetningu aš loknu įfalli en višlagaįętlun um hvernig mętti koma ķ veg fyrir įfall eša hvernig stjórnvöld ęttu aš haga starfi sķnu žegar hętta vęri į slķku įfalli. Žingmannanefndin telur skżrslu rannsóknarnefndarinnar vera įfellisdóm yfir vinnubrögšum samrįšshóps um fjįrmįlastöšugleika.
    Žingmannanefndin telur aš žaš hafi veriš af hinu góša aš settur var į laggirnar samrįšshópur rķkisstjórnarinnar um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš. Žó vekur nefndin athygli į aš verulega skorti į aš lagaumgjörš og heimildir samrįšshópsins vęru nęgilegar til aš starf hans nęši žeim markmišum sem aš var stefnt. Setji rķkisstjórn į fót samrįšshópa veršur aš gęta žess aš heimildir žeirra, verkefni og verklag séu skżr.
    Žingmannanefndin telur aš verulega hafi skort į aš starfshęttir innan rķkisstjórnar uppfylltu nśtķmakröfur um formlega og opna stjórnsżslu. Žį telur žingmannanefndin rétt aš vekja sérstaka athygli į žvķ aš rįšherraįbyrgšarkešjan viršist hafa slitnaš eša aflagast ķ ašdraganda bankahrunsins. Žingmannanefndin telur aš koma verši ķ veg fyrir aš rįšherrar gangi inn į verksviš annarra rįšherra eša firri žį möguleikum į aš bregšast viš atburšum sem heyra undir mįlefnasviš žeirra og rjśfa žannig kešju rįšherraįbyrgšar sem kvešiš er į um ķ 14. gr. stjórnarskrįrinnar.
    Žingmannanefndin telur aš ķ ljósi smęšar samfélagsins sé sérstaklega mikilvęgt aš višhafa formlega stjórnsżslu.
    Žingmannanefndin telur aš fundargeršir rķkisstjórnar eigi aš vera ķtarlegar og jafnframt aš žęr verši geršar opinberar, žó žannig aš upplżsingar sem samkvęmt almennum reglum žykja viškvęmar verši skrįšar ķ trśnašarmįlabók.
    Žingmannanefndin leggur auk žess til aš metnir verši kostir og gallar sameiningar Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitsins aš fenginni stjórnsżsluśttekt. Telur nefndin ešlilegt aš viš slķkt mat verši höfš hlišsjón af žeirri reynslu er til varš ķ tengslum viš bankahruniš, svo sem aš geršar verši reglulegar greiningar į kerfisįhęttu innan fjįrmįlakerfisins.
    Žingmannanefndin leggur til aš tryggt verši aš til séu hjį stjórnvöldum uppfęršar višbragšsįętlanir viš žeim mögulegu hęttum sem aš fjįrmįlakerfinu stešja į hverjum tķma, auk lagaheimilda sem naušsynlegar teljast til žess aš fęrt sé aš bregšast viš.
    Žingmannanefndin vekur sérstaka athygli į žvķ aš hśn telur aš skort hafi į aš formfestu og nįkvęmni hafi veriš gętt ķ mikilvęgum samskiptum viš fulltrśa erlendra žjóša.
    Žingmannanefndin telur einkar gagnrżnisvert aš ķslensk stjórnvöld hafi ekki fylgt eftir yfirlżsingunni sem gerš var viš nįgrannažjóšir Ķslands 15. maķ 2008.443
    Žingmannanefndin vekur athygli į aš žaš var mat bankastjóra erlendra sešlabanka voriš 2008 aš umfang vanda ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja vęri oršiš slķkt aš žaš yrši ekki leyst meš skiptasamningi viš Sešlabanka Ķslands eša annarri fyrirgreišslu sem erlendir sešlabankar gętu veitt.444 Bankastjórar erlendra sešlabanka töldu aš ķslenska rķkiš yrši aš leita til Alžjóšagjaldeyrissjóšsins um ašstoš. Žingmannanefndin telur aš į žeim tķma hefši žurft aš fara fram ķtarleg greining į kostum og göllum samstarfs viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn og į grundvelli žeirrar greiningar hefši rķkisstjórnin getaš tekiš upplżsta įkvöršun um hvort slķk ašstoš vęri hyggileg į vordögum 2008.

4.7    Sjöunda bindi skżrslunnar.

20. kafli. Atburšarįsin frį žvķ aš beišni Glitnis banka hf. um fyrirgreišslu kom fram žar til bankarnir féllu.445
    Ķ 20. kafla er fariš ķtarlega yfir atburšarįsina frį 25. september 2008 žegar Glitnir banki hf. óskaši eftir fyrirgreišslu hjį Sešlabanka Ķslands og žar til stóru bankarnir žrķr féllu ķ október sama įr. Ķ upphafi kaflans er fariš yfir erfišleika fjįrmįlafyrirtękja vķšs vegar um heiminn, žar į mešal umsókn Lehman Brothers um greišslustöšvun 15. september 2008, en almennt er litiš į hana sem upphafiš į heimskreppunni. Gerš er grein fyrir tildrögum žess aš Glitnir falašist eftir fyrirgreišslu frį Sešlabankanum, en žaš var vegna fyrirsjįanlegra erfišleika viš aš standa skil į lįnum um mišjan október. Fariš er stuttlega yfir lagaheimildir Sešlabanka Ķslands til aš veita lįnastofnunum lįn og beišni Glitnis um fyrirgreišslu sķšan lżst, frį fyrsta fundi Davķšs Oddssonar og Žorsteins Mįs Baldvinssonar 25. september 2008. Žį er reifaš hvernig Sešlabanki Ķslands stóš aš undirbśningi aš afgreišslu beišninnar, įkvöršun rķkisstjórnarinnar ķ framhaldinu, tilraunum til sameiningar į bankamarkaši og loks er lżst falli Glitnis banka hf.

Beišni Glitnis banka hf. um fyrirgreišslu, višbrögš stjórnvalda og afleišingar.446
    Glitnismenn (Žorsteinn Mįr Baldvinsson) telja sig ķ upphafi hafa óskaš eftir vešlįni skv. 1. mgr. 7. gr. laga nr. 36/2001, um Sešlabanka Ķslands, sem žó féll ekki innan žįgildandi reglna sem bankinn hafši sett sér meš stoš ķ mįlsgreininni, en Sešlabankinn (Davķš Oddsson) leit svo į aš Glitnir vęri ķ raun aš óska eftir lįni til žrautavara, sbr. 2. mgr. 7. gr. laga um Sešlabanka Ķslands. Ašilum ber ekki saman um upphęš hins umbešna lįns, 500 eša 600 milljarša evra.
    Žaš er mat rannsóknarnefndar Alžingis aš beišni um lįnafyrirgreišslu hafi veriš vanreifuš og aš meš henni hafi Glitnir bošiš Sešlabankanum tryggingar sem fyrirtękiš hafši ekki heimild til aš vešsetja. Sešlabankanum hafi samt sem įšur boriš aš ganga eftir formlegu og rökstuddu erindi frį stjórn bankans um umbešna fyrirgreišslu til aš ljóst vęri hvernig haga ętti afgreišslu žess.
    Um žrautavaralįn gilda engin formskilyrši ķ sešlabankalögum. Rannsóknarnefndin bendir hins vegar į aš afstaša stofnunarinnar til beišninnar hafi veriš stjórnvaldsįkvöršun žar sem hśn varšaši mikilsverša hagsmuni, ekki ašeins meš tilliti til hlutašeigandi umsękjanda heldur einnig fjįrmįlakerfisins ķ heild. Hśn hafi žvķ įtt aš byggjast į lögum og mįlefnalegum sjónarmišum og aš undangenginni forsvaranlegri rannsókn og mįlsmešferš. Rannsóknarnefndin vķsar til višbśnašarįętlunar Sešlabankans og „Svörtu bókarinnar“ žar sem segir aš žaš fyrsta sem skuli gera žegar beišni um ašstoš vegna lausafjįrvanda er tekin til mešferšar sé aš kalla saman starfshóp um višbrögš viš lausafjįrvanda sem annist greiningu į stöšu mįlsins og geri sķšan tillögu um afgreišslu žess. Žeir fimm starfsmenn sem komu aš starfinu innan bankans hafi žekkt til vinnu innan hans og til samrįšshóps žriggja rįšuneyta, Sešlabankans og Fjįrmįlaeftirlitsins um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš en žrįtt fyrir žaš hafi viš śrlausn og tillögugerš vegna Glitnis ekki veriš stušst viš žęr upplżsingar, gögn eša ašra formlega undirbśningsvinnu innan Sešlabankans. Stofnunin hafi ekki sjįlf aflaš millilišalaust nįnari upplżsinga um stöšu bankans og lįnabók hans auk annarra atriša sem réttlętt gįtu aš veita bankanum žrautavaralįn.
    Sešlabankinn hafi ekki įtt frumkvęši aš beinum višręšum viš stjórnendur stęrstu fyrirtękja į fjįrmįlamarkaši um möguleika į aškomu žeirra aš lausn vandans. Rannsóknarnefndin segir erlendrar rįšgjafar ekki heldur hafa notiš viš ķ Sešlabankanum viš umfjöllun um beišni Glitnis um fyrirgreišslu. Žį bendir rannsóknarnefndin į aš Sešlabankinn hafi ekki haft sömu yfirsżn yfir rekstur Glitnis og Fjįrmįlaeftirlitiš hafši og vekur athygli į žvķ aš Fjįrmįlaeftirlitinu var ekki fališ aš veita rķkisstjórninni umsögn um tillögu Sešlabankans né hugsanleg smitįhrif yfir į ašrar fjįrmįlastofnanir. Žį leitaši Sešlabankinn ekki aškomu eša įlits sérfręšinga į hagfręšisviši stofnunarinnar viš undirbśning afgreišslu į beišni Glitnis og tillögugerš til rķkisstjórnarinnar. Rannsóknarnefndin telur fram komnar skżringar į žessu ekki fullnęgjandi og segir sérstaka įstęšu hafa veriš til žess aš sérfręšilegt mat lęgi fyrir į lķklegum afleišingum kaupa rķkisins į 75% hlut ķ Glitni į efnahagslega žętti žjóšarbśsins.
    Rannsóknarnefndin bendir į aš aškoma ķslenska rķkisins aš mįlefnum Glitnis hafi į umręddum tķmapunkti veriš stefnumarkandi og aš fjįrmįlarįšherra og forsętisrįšherra hafi žrįtt fyrir lögbošna verkaskiptingu Stjórnarrįšsins ekki višhaft samrįš viš višskiptarįšherra um fram komnar tillögur Sešlabanka Ķslands įšur en rķkiš tók įkvöršun um kaup į 75% hlut ķ bankanum. Fram kemur aš forsętisrįšherra hafi ekki bošaš til rķkisstjórnarfundar til aš ręša žį stöšu sem upp var komin ķ mįlefnum Glitnis įšur en fyrirsvarsmönnum bankans var gerš grein fyrir tilboši ķslenska rķkisins um kaupin. Žannig fengu einstakir rįšherrar ekki tękifęri til aškomu, auk žess sem višskiptarįšherra fékk ekki žį vitneskju um mįliš ķ tęka tķš aš honum vęri unnt aš nżta sér rétt sinn skv. 17. gr. stjórnarskrįrinnar. Rannsóknarnefndin bendir į aš įkvöršun rįšherranna um aš fara aš tillögu Sešlabankans var ekki fęrš til bókar eša skrįš įšur en hśn var kynnt fulltrśum Glitnis og ekki finnst annaš ritaš um hana en fréttatilkynning nęsta dag. Žį voru engin skrifleg gögn til taks til aš afhenda sem śtskżršu inntak tilbošsins.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.447
    1.      Rannsóknarnefnd Alžingis įréttar aš ķ sešlabankalögum eru engin formskilyrši sett fram varšandi beišni um lįn til žrautavara. Nefndin tekur einnig fram aš Sešlabanki Ķslands sé samkvęmt lögum sjįlfstęš stofnun ķ eigu rķkisins sem beri ķ störfum sķnum aš fara eftir žeim almennu lögum og reglum sem gilda um starfsemi rķkisstofnana og mešferš stjórnsżsluvalds, auk žeirra sérstöku laga sem sett hafi veriš um starfsemi hans. Rannsóknarnefndin vķsar m.a. til stjórnsżslulaga og nefnir óskrįšar grundvallarreglur stjórnsżsluréttar auk žess sem stofnuninni beri aš fylgja vöndušum stjórnsżsluhįttum.448
    2.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš ekki verši įlyktaš meš öšrum hętti en aš žaš hafi veriš handvömm af hįlfu stjórnenda Glitnis aš hafa ekki įšur en lįnabók 561 var bošin fram sem veš fyrir hinu umbešna lįni gert sér grein fyrir žeim takmörkunum sem voru į žvķ aš nżta lįnasafniš ķ žessum tilgangi. Žótt erindi Glitnis hefši žannig sżnilega įtt aš vera betur undirbśiš įšur en žaš var lagt fyrir stjórnendur Sešlabankans breytir žaš ekki žvķ aš žaš var į įbyrgš stjórnenda Sešlabankans aš afgreiša fram komna beišni Glitnis ķ samręmi viš stjórnsżslureglur.449
    3.      Į Sešlabankanum og stjórnendum hans hvķldi sś skylda aš tryggja aš skżrt lęgi fyrir hvert vęri efni žess erindis sem žeir žurftu aš taka afstöšu til og aš hvaša atrišum mešferš žeirra į erindinu žyrfti aš lśta til žess aš afgreišslan vęri fullnęgjandi gagnvart žeim sem setti beišnina fram. Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš meš tilliti til žess hversu afdrifarķkt mįlefni var um aš ręša og meš hlišsjón af vöndušum stjórnsżsluhįttum hefši Sešlabankinn įtt aš ganga eftir žvķ aš Glitnir legši fram formlegt og skriflegt erindi um beišni sķna žar sem fram kęmi rökstušningur fyrir henni og žvķ vęri lżst hvernig Glitnir teldi aš umbešin fyrirgreišsla mundi gagnast bankanum ķ fyrirsjįanlegum erfišleikum. Žį hefši einnig veriš rétt aš svo afdrifarķkt erindi um mįlefni hlutafélagsins kęmi frį stjórn žess.450
    4.      Žegar litiš er til žeirra atriša sem tilgreind eru ķ 2. mgr. 7. gr. laga um Sešlabanka Ķslands, nr. 36/2001, og haft ķ huga hversu afdrifarķk og fjįrhagslega mikilvęg įkvöršun um afgreišslu slķks erindis gat oršiš meš tilliti til hagsmuna lįnastofnunarinnar veršur aš telja aš įkvöršun Sešlabanka Ķslands į grundvelli 2. mgr. 7. gr. laganna feli ķ sér mešferš opinbers valds sem lśti reglum um stjórnvaldsįkvaršanir, sbr. 2. mgr. 1. gr. stjórnsżslulaga, nr. 37/1993. Rannsóknarnefnd Alžingis telur į hinn bóginn įstęšu til aš įrétta aš žótt ekki vęri byggt į stjórnsżslulögum, nr. 37/1993, viš śrlausn mįlsins, giltu hinar almennu óskrįšu meginreglur stjórnsżsluréttarins. Hin óskrįša rannsóknarregla og hin óskrįša regla um skyldu til aš tilkynna um lyktir mįls, leiša til sömu nišurstöšu ķ mįli žessu og įkvęši stjórnsżslulaga.451
    5.      Bankastjórn Sešlabankans hafši į grundvelli stjórnunarheimilda sinna samkvęmt lögum nr. 36/2001 sérstaklega męlt fyrir um tiltekiš fyrirkomulag og mįlsmešferš ef stofnuninni bęrist beišni um ašstoš vegna lausafjįrvanda. Ganga veršur śt frį žvķ aš žetta verklag hafi haft žaš aš markmiši aš skapa, eins og kostur er, formlegan farveg innan stofnunarinnar til aš tryggja faglega śrlausn og vinnslu slķkra beišna. Viš mešferš slķkra mįla žarf jafnframt aš gęta hins lögmęlta markmišs Sešlabankans sem bżr aš baki žrautavaralįnshlutverki hans skv. 2. mgr. 7. gr. laganna, aš varšveita traust į fjįrmįlakerfi landsins, auk žess sem įkvaršanir stofnunarinnar ķ žvķ efni kunna aš vera mikilvęgur lišur ķ aš stušla aš virku og öruggu fjįrmįlakerfi, sbr. 4. gr. sömu laga. Fyrir liggur aš stjórn Sešlabanka Ķslands lét hjį lķša aš fylgja eigin višbragšsįętlun, m.a. meš žvķ aš kalla saman umręddan starfshóp um višbrögš viš lausafjįrvanda.452
    6.      Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis veršur žvķ aš įlykta svo aš žaš geti ekki talist annaš en veruleg vanręksla af hįlfu bankastjórnar Sešlabankans aš stofnunin hafi ekki sjįlf aflaš millilišalaust nįnari upplżsinga um stöšu bankans og lįnabók hans, svo og upplżsinga um önnur žau atriši sem haft gįtu žżšingu fyrir mat į žvķ hvort forsvaranlegt vęri aš veita bankanum žrautavaralįn. Ķ žvķ sambandi ber aš leggja įherslu į aš mįl höfšu žróast hratt til verri vegar vikurnar žar į undan varšandi mat į eignum bankanna og įstęša gat žvķ veriš til aš ętla aš stjórnvöld hefšu ekki įreišanlegar upplżsingar. Enda žótt tķminn hafi veriš mjög stuttur sem Sešlabankinn hafši til aš rannsaka og undirbśa mįliš hefši veriš hęgt aš senda starfsmenn bankans inn ķ Glitni og fara yfir bękur hans. Kom einnig į daginn aš nokkrum dögum sķšar gat endurskošandi Sešlabanka Ķslands, Stefįn Svavarsson, į einum degi aflaš sér mun gleggri upplżsinga um stöšu Glitnis en Sešlabankinn hafši haft į žessum tķma.453
    7.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš Sešlabankann hafi skort nęgar upplżsingar, m.a. um stórar įhęttuskuldbindingar, śtlįnagęši og tryggingar Glitnis, til aš meta stöšu Glitnis rétt į žessum tķmapunkti, helgina 27.–28. september 2008. Veršur žannig ekki séš aš Sešlabankinn hafi haft forsendur til aš meta hvort sś leiš sem męlt var meš viš rķkisstjórnina vęri forsvaranleg. Samkvęmt skżrslum Davķšs Oddssonar og Sturlu Pįlssonar er ljóst aš Sešlabankinn viršist ekki hafa tališ sér heimilt aš gera kröfu um ašgang aš upplżsingum og gögnum hjį Glitni ķ tilefni af ósk hans um vešlįn. Į žetta fellst rannsóknarnefndin ekki. Skżrt er tekiš fram ķ 1. mgr. 29. gr. laga nr. 36/2001, um Sešlabanka Ķslands, aš bankinn geti „millilišalaust aflaš upplżsinga frį žeim sem eru ķ višskiptum viš bankann skv. 6. gr., sbr. 7. gr.“ Eins og rakiš er hér aš framan var įgreiningslaust aš erindi Glitnis įtti undir 7. gr. laganna og verkefni bankans var unniš samkvęmt žvķ markmiši 4. gr. žeirra aš stušla aš virku og öruggu fjįrmįlakerfi. Veršur žannig ekki séš aš Sešlabanki Ķslands hafi nżtt sér žau lagaśrręši sem bankanum voru bśin til žess aš upplżsa mįliš į višhlķtandi hįtt. Vegna skorts į upplżsingum gįtu žeir fįu starfsmenn sem unnu aš śrlausn mįlsins innan Sešlabankans ekki fyllilega įttaš sig į stöšu Glitnis. Žį var ekki heldur fariš fram į ašstoš Fjįrmįlaeftirlitsins ef frį er tališ aš Sešlabankinn óskaši eftir mati žess į žvķ hvort vandamįl Glitnis vęri einvöršungu lausafjįrskortur og ekki eiginfjįrvandi, eins og nįnar veršur vikiš aš hér sķšar. Žar sem ekki var stašiš aš rannsókn į stöšu Glitnis meš fullnęgjandi hętti skorti naušsynlegar upplżsingar śr bókum Glitnis. Af žessum sökum veršur ekki séš aš višhlķtandi grundvöllur hafi veriš lagšur aš žeirri įkvöršun Sešlabanka Ķslands aš hafna umsókn Glitnis um lįn og męla meš žvķ viš rķkisstjórnina aš kaupa 75% hlut ķ bankanum.454
    8.      Stjórnvöld stóšu žvķ frammi fyrir žvķ aš veruleg hętta var į aš vandi eins eša einhvers hluta einkafyrirtękja į fjįrmįlamarkaši hefši afgerandi įhrif į rekstur annarra fyrirtękja ķ starfsgreininni meš tilheyrandi afleišingum fyrir fjįrmįlastöšugleika og efnahagslķf landsins. Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš viš žessar ašstęšur hafi stjórnvöldum veriš rétt, bęši meš tilliti til hagsmuna starfsgreinarinnar og opinberra hagsmuna, aš hafa frumkvęši aš beinum višręšum viš stjórnendur, aš minnsta kosti stęrstu fyrirtękjanna į fjįrmįlamarkaši, og višręšum žeirra ķ milli um hvaša möguleikar vęru į aškomu fyrirtękjanna sjįlfra aš lausn žess vanda sem upp var kominn og stjórnvöld stóšu frammi fyrir.455
    9.      Śrlausn um beišni Glitnis um fyrirgreišslu meš aškomu ķslenska rķkisins vegna žess vanda sem talinn var fyrirsjįanlegur ķ rekstri hans laut eins og mįlum var komiš ekki bara aš einföldum kaupum rķkisins į eignarhlut ķ hlutafélagi heldur var žar veriš aš taka afstöšu til žess hvort og hvernig ķslenska rķkiš ętlaši aš standa aš stušningi viš og blanda sér ķ rekstur banka į Ķslandi nęstu missirin. Nišurstaša ķ žessu mįli af hįlfu rķkisstjórnar Ķslands og žį annarra valdbęrra rįšherra en višskiptarįšherra ef žvķ var aš skipta, varšaši žvķ bęši Glitni sem fjįrmįlafyrirtęki og einnig mįlefni fjįrmįlafyrirtękja ķ landinu almennt og stefnumörkun rķkisstjórnarinnar ķ mįlefnum žeirra. Aš žessu virtu er žaš afstaša rannsóknarnefndarinnar aš žegar horft er til žess lagagrundvallar, sem upplżst er aš legiš hafi til grundvallar aškomu fjįrmįlarįšherra aš tilbošsgerš rķkisstjórnarinnar um kaup į eignarhlut ķ Glitni, verši ekki įlyktaš į annan veg en aš fjįrmįlarįšherra hafi ķ žessu sambandi vanrękt aš višhafa žaš samrįš viš višskiptarįšherra sem sį lagagrundvöllur gerši ótvķrętt rįš fyrir.456
    10.      Af hįlfu forsętisrįšherra var ekki farin sś leiš aš boša til rķkisstjórnarfundar og ręša žį stöšu sem upp var komin ķ mįlefnum Glitnis įšur en fyrirsvarsmönnum bankans var gerš grein fyrir tilboši ķslenska rķkisins um aš kaupa 75% hlut ķ bankanum. Einstökum rįšherrum gafst žvķ ekki tękifęri til aš kynna sér mįliš eša hafa uppi sjónarmiš um leišir til lausnar į žvķ į rķkisstjórnarfundi. Žį veršur ekki séš aš višskiptarįšherra, Björgvin G. Siguršsson, hafi fengiš žį vitneskju um mįliš, įšur en žeir rįšherrar sem višstaddir voru ķ Sešlabankanum įkvįšu hvaša leiš yrši farin gagnvart Glitni, aš honum vęri unnt aš nżta sér žann rétt sem rįšherra er tryggšur ķ 17. gr. stjórnarskrįrinnar, sbr. 2. gr. laga nr. 73/1969, um Stjórnarrįš Ķslands, til aš óska eftir rķkisstjórnarfundi vegna mįlsins. Žegar framangreint er virt og žį sérstaklega sś stašreynd aš fjįrmįlafyrirtęki heyršu aš stjórnlögum undir mįlefnasviš višskiptarįšherra, telur rannsóknarnefnd Alžingis aš forsętisrįšherra hafi sem stjórnanda rķkisstjórnarfunda og vegna stjórnskipulegs hlutverks sķns boriš aš ganga eftir žvķ aš višskiptarįšherra vęri upplżstur um žį tillögu sem bankastjórn Sešlabankans hafši gert til rķkisstjórnarinnar um śrlausn ķ mįlefnum Glitnis įšur en henni yrši rįšiš til lykta af hįlfu rķkisstjórnarinnar eša annarra rįšherra.457
    11.      Žaš vekur sérstaka athygli aš įkvöršun rįšherranna aš fara aš tillögu Sešlabanka Ķslands var ekki fęrš til bókar eša skrįš įšur en hśn var kynnt fulltrśum Glitnis. Žaš eina sem um hana viršist aš finna ritaš er fréttatilkynning forsętisrįšuneytis sem birtist daginn eftir. Žó nam fjįrhęš sś er įkvöršunin laut aš, eins og įšur segir, nįlęgt fjóršungi af gjaldeyrisvaraforša Sešlabanka Ķslands eins og hann var 30. september 2008. Žetta hafši žęr afleišingar aš žegar aš žvķ kom aš kynna įkvöršunina fyrir fyrirsvarsmönnum Glitnis aš kvöldi 28. september 2008 voru engin skrifleg gögn til taks til žess aš afhenda og śtskżra inntak tilbošsins. Žaš er mat rannsóknarnefndar Alžingis aš žaš hafi veriš ótęk vinnubrögš aš gera fyrirsvarsmönnum Glitnis einvöršungu grein fyrir tilboši rķkisstjórnarinnar munnlega ķ ljósi žeirra hagsmuna sem ķ hśfi voru. Kom einnig į daginn aš misskilningur varš um efni tilbošsins hjį fyrirsvarsmönnum Glitnis žar sem tališ var aš Sešlabankinn en ekki rķkissjóšur vęri tilbošsgjafi ķ 75% hlut bankans.458
    12.      Rannsóknarnefnd Alžingis fęr ekki séš af žeim upplżsingum sem hśn aflaši, m.a. meš skżrslutökum, aš ķ reynd hafi veriš fjallaš um hvaš ętla mętti um trśveršugleika žeirra ašgerša sem Sešlabankinn lagši til ķ mįlefnum Glitnis. Hvorki viršist hafa veriš fjallaš um žetta innan bankans um žessa helgi né viršast sešlabankastjórar hafa gert stjórnvöldum grein fyrir žvķ aš allt byggšist į aš žessi ašgerš vęri trśveršug gagnvart erlendum fjįrfestum og matsfyrirtękjum. Rannsóknarnefnd Alžingis telur žetta įmęlisvert žar sem stjórnendum Sešlabankans mįtti sem sérfróšum ašilum į žessu sviši vera ljóst aš veruleg hętta vęri į aš inngrip rķkisins ķ Glitni, meš žeim hętti sem lagt var til, yrši talin ótrśveršug ašgerš.459
    13.      Rannsóknarnefnd Alžingis bendir ķ žvķ sambandi einnig į aš endurhverf lįn Glitnis sem voru į gjalddaga strax ķ október 2008 nįmu um 500 milljónum evra og aš heildsöluinnlįn Glitnis ķ London nįmu samsvarandi fjįrhęš. Bįšar žessar fjįrmögnunarleišir eru mjög nęmar fyrir breytingum į högum banka, hvaš žį lįnshęfismatsbreytingum. Žannig er ljóst aš mikil hętta fylgdi žessari ašgerš sem eins og įšur segir viršist ekki hafa veriš könnuš aš neinu marki. Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš bankastjórn Sešlabankans hafi ekki gętt žess aš nęgjanlega vęri hugaš aš žessu atriši. Žį fór hvorki fram greining né mat į lķklegu tapi sem myndast gęti hjį Landsbanka Ķslands hf. og Kaupžingi banka hf., beint vegna lękkunar į hlutabréfaverši Glitnis og samhliša lķklegu gjaldžroti Stoša, og ekki sķšur vegna mögulegs veršfalls į hlutabréfaverši žeirra. Į markaši hafši įvallt veriš mjög sterk fylgni milli hlutabréfaveršs bankanna. Ljóst mįtti žvķ vera aš fjįrfestar kęmu til meš aš telja veršiš sem rķkiš baušst til aš kaupa 75% hlut ķ Glitni į gefa upplżsingar um raunverulegt virši Glitnis og aš mikil hętta vęri į žvķ aš žetta mat yrši yfirfęrt į hina bankana. Žessi augljósu smitįhrif geršu ašgeršina enn ótrśveršugri gagnvart erlendum fjįrfestum og matsfyrirtękjum. Žvķ metur rannsóknarnefnd Alžingis žaš svo aš veruleg hętta hafi veriš į aš žessi ašgerš, sem mišaši aš žvķ aš auka traust fjįrfesta, mundi žvert į móti rżra traust fjįrfesta į ķslenska fjįrmįlakerfinu.460
    14.      Mišaš viš žessar upplżsingar, ž.e. erindi Glitnis sem barst fimmtudaginn 25. september 2008 og gjalddagi ķ október 2008, veršur ekki séš aš sį tķmi sem Sešlabankinn įtti aš hafa til aš fjalla um mįliš hefši žurft aš koma ķ veg fyrir aš žeir ašilar innan bankans sem samkvęmt eigin samžykktum Sešlabankans įttu aš koma aš mįlinu vęru kallašir til. Sama er aš segja um samrįšshóp stjórnvalda. Žį veršur heldur ekki séš aš tķmažįttur mįlsins hafi įtt aš hindra aš nįnar vęri rętt viš forrįšamenn Glitnis um hvaša kostir kynnu aš vera fyrir hendi ķ žeirri stöšu sem upp var komin ķ mįlefnum bankans. Og žó svo aš žaš hefši veriš mat bankastjórnarinnar aš rétt vęri aš hraša afgreišslu žessa mįls eins og kostur vęri fęr rannsóknarnefndin ekki séš aš sį tķmi sem Sešlabankinn žó gaf sér til afgreišslu žess hafi veriš of naumur til aš hęgt vęri aš kalla framangreinda ašila aš mįlinu.461
    15.      Gagnrżnisvert er aš ekki skyldi betur gętt aš žvķ aš halda leynd um fundarhöld og ašgeršir sem žagnarskylda rķkti um hjį starfsmönnum Sešlabanka Ķslands og Stjórnarrįšs Ķslands. Óhįš reglum um upplżsingagjöf af hįlfu stjórnvalda og fjįrmįlafyrirtękja er naušsynlegt aš fyrir liggi įętlun af hįlfu stjórnvalda um hvernig standa eigi aš fundarhöldum žegar rįšiš er til lykta erindi af žvķ tagi sem stjórnendur Glitnis höfšu boriš upp viš bankastjórn Sešlabankans.462
    16.      Žaš vekur athygli rannsóknarnefndar Alžingis aš į žeim tķma žegar rķkisstjórnin réš Glitnismįlinu til lykta meš atbeina Sešlabankans viršist ekki hafa veriš fyrir hendi nein įętlun um hvernig ętti aš standa aš kynningu į įkvöršun ķslenska rķkisins. Fyrir liggur aš blašamannafundur var haldinn ķ Sešlabanka Ķslands įrla morguns 29. september žar sem višstaddir voru bankastjórar Sešlabankans og bankastjóri Glitnis. Um hįdegisbil hélt sķšan forsętisrįšherra fréttamannafund ķ Stjórnarrįšinu og bankastjóri Glitnis hélt sķmafund meš erlendum višskiptaašilum bankans. Aš öšru leyti sjįst žess ekki merki aš įkvöršun rķkisins ķ mįlefnum Glitnis hafi į žessum tķma veriš kynnt skipulega af hįlfu ķslenskra stjórnvalda, t.d. fyrir erlendum matsfyrirtękjum eša stjórnvöldum ķ žeim löndum žar sem ķslensku bankarnir voru meš starfsemi. Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš ķ žessum efnum hefši mįtt standa betur aš verki af hįlfu ķslenskra stjórnvalda.463
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Atburšarįsin frį žvķ aš kauptilboš rķkisins ķ 75% eignarhlut Glitnis banka hf. var kynnt opinberlega og fram aš setningu neyšarlaganna.464
    Ķ umfjöllun rannsóknarnefndar Alžingis er nęst vikiš aš atburšarįsinni frį žvķ aš kauptilboš rķkisins ķ 75% hlut ķ Glitni var kynnt opinberlega og fram aš setningu neyšarlaganna 6. október 2008. Rannsóknarnefndin greinir frį žvķ aš samrįšshópi forsętisrįšuneytis, fjįrmįlarįšuneytis, višskiptarįšuneytis, Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabankans um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš hafi formlega veriš komiš į fót 21. febrśar 2006 og aš ķtrekaš hafi komiš fram į žeim vettvangi įbendingar um naušsyn žess aš vinna višbśnašarįętlun sem hęgt vęri aš vinna eftir viš įföll ķ rekstri bankanna. Žeirri vinnu hefši ekki veriš lokiš. Bankastjórn Sešlabanka Ķslands hefši brugšist viš žvķ meš žvķ aš koma į fót eigin ašgeršarhópi aš morgni 30. september 2008 sem hefši veriš skipašur starfsmönnum bankans og utanaškomandi einstaklingum og hefši haft žaš verkefni aš gera tillögur um ašgeršir og višbśnaš vegna stöšu bankanna. Aš ósk rįšherra bęttust rįšuneytisstjórar sömu rįšuneyta og sęti įttu ķ samrįšshópnum žį ķ hóp žeirra sem unnu aš mįlinu. Starfi hópsins lauk hins vegar föstudaginn 3. október og var hann ekki kallašur saman sem slķkur helgina 4.–5. október žótt starfsfólk Sešlabankans hafi unniš įfram aš mįlum žį daga. Innan Fjįrmįlaeftirlitsins var sömu vikuna m.a. unniš aš gerš tillagna um svonefnda śtibśaleiš sem byggšist į žvķ aš sérgreina og taka śt śr bönkunum innlenda starfsemi žeirra. Samrįšshópur stjórnvalda fundaši einnig 2. og 3. október og ljóst var aš menn geršu sér grein fyrir žvķ aš komiš var aš ögurstund ķ lķfi ķslensku bankanna. Rannsóknarnefndin segir sķšan aš enn einn starfshópurinn hafi veriš settur į fót, og nś af forsętisrįšherra, til aš vinna aš višbrögšum viš žvķ įstandi sem skapašist 4. október.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.465
    1.      Frį žvķ hefur veriš sagt aš samrįšshópi forsętisrįšuneytis, fjįrmįlarįšuneytis, višskiptarįšuneytis, Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabanka Ķslands um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš var formlega komiš į fót hinn 21. febrśar 2006. Eins og rakiš hefur veriš komu ķtrekaš fram į žeim vettvangi įbendingar um naušsyn žess aš unnin yrši višbśnašarįętlun sem tiltęk vęri ef til įfalla kęmi ķ rekstri ķslensku bankanna. Žrįtt fyrir žetta hafši skipulagi vinnu hópsins ekki veriš hagaš meš žeim hętti aš hópurinn sem slķkur, eša fyrir atbeina hans žęr stofnanir sem aš honum įttu ašild, hefšu lokiš gerš draga aš višbśnašarįętlun sem hęgt vęri aš leggja fyrir rķkisstjórn, sbr. umfjöllun ķ köflum 19.2–19.4.466
    2.      Ljóst er aš ķ kjölfar komu formanns bankastjórnar Sešlabankans į fund rķkisstjórnarinnar 30. september 2008 gętti vaxandi tortryggni sumra rįšherra ķ garš yfirstjórnar bankans og togstreitu um hver ętti aš stżra feršinni žegar kęmi aš frekari vinnu viš undirbśning ašgerša til aš męta fjįrmįlaįfalli. Svo viršist sem tortryggni og samstarfsöršugleikar milli einstakra manna hafi fremur rįšiš žar feršinni en mikilvęgi žess aš stjórnvöld sżndu samstöšu og leitušust viš aš nżta žį žekkingu sem til var hjį stofnunum rķkisins. Į sama tķma var višbśnašarvinna stjórnvalda ķ reynd ķ molum og višbśiš aš žau stęšu brįtt frammi fyrir greišslužroti ķslenska bankakerfisins.467
    3.      Rķki eru misilla ķ stakk bśin til aš męta fjįrmįlaįfalli. Stjórnvöld į Ķslandi voru alveg einstaklega illa undir žaš bśin aš takast į viš slķkt įfall og kom žar margt til. Samrįšshópnum hafši lķtiš oršiš įgengt ķ aš semja višbśnašarįętlun. Žį höfšu atburšir helgina 27.–28. september, sem raktir eru ķ kafla 20.2, svo og žau višhorf sem Davķš Oddsson hafši lżst į fundi rķkisstjórnarinnar 30. september ķ raun skapaš djśpstęša tortryggni nokkurra rįšherra ķ rķkisstjórninni ķ garš Davķšs Oddssonar og žar meš gagnvart stjórn Sešlabanka Ķslands. Žį skorti einnig į traust į milli rįšherra innan rķkisstjórnarinnar, en eins og vikiš var aš hér aš framan hafši Björgvin G. Siguršsson, rįšherra bankamįla, ekki einu sinni veriš upplżstur um stöšu mįla žegar kom aš žvķ aš rįša mįlum Glitnis til lykta sunnudaginn 28. september 2008. Bókanir ķ fundargerš rķkisstjórnar 3. október 2008 stašfesta žessa žverbresti sem komnir voru ķ buršarvirki rķkisstjórnarsamstarfsins.468
    4.      Eftir aš ljóst varš aš ašgeršir rķkisstjórnarinnar ķ mįlum Glitnis höfšu ekki boriš įrangur tók įkvešiš stjórnleysi viš ķ višbśnašarmįlum žar sem Sešlabanki og rķkisstjórn gengu ekki ķ takt og yfirstjórn skorti sem tekiš hefši af skariš um hvert stefna bęri. Meš skipun sérfręšingahópsins 4. október 2008 tók forsętisrįšherra loks įkvöršun og lagši mįliš ķ įkvešinn farveg. Samrįšshópur stjórnvalda hafši fengist viš višlagaundirbśning frį 21. febrśar 2006 til 3. október 2008, hópur sį sem Sešlabankinn kvaddi til vann aš višlagaundirbśningi frį 30. september til 3. október 2008, og sérfręšingahópur forsętisrįšherra vann aš višlagaundirbśningi frį 4. október 2008.Var žannig um aš ręša žrišja hópinn sem į skömmum tķma var fališ aš vinna aš višlagaundirbśningi en hann fékk žó ekki ašgang aš öllum afrakstri vinnu hinna hópanna tveggja og var žaš žvķ fyrsta verkefni hópsins aš prenta śt įrsreikninga stóru fjįrmįlafyrirtękjanna į starfsstöš eins af mešlimum hópsins, ķ Hįskólanum ķ Reykjavķk. Framangreind vinnubrögš yfirvalda viš višlagaundirbśning meš žaš aš markmiši aš verja fjįrmįlakerfi landsins og ašra grundvallarhagsmuni rķkis og žjóšar voru ótęk, afar gagnrżnisverš og į engan hįtt ķ samręmi viš žaš hvernig žjóšir meš žróaša fjįrmįlamarkaši og stjórnsżslu haga almennt starfshįttum sķnum.469
    5.      Aš framansögšu athugušu telur rannsóknarnefnd Alžingis aš mikiš hafi skort į aš unniš hafi veriš aš višbśnašarmįlum rķkisins į skipulegan og vandašan hįtt. Rétt er žó aš halda žvķ til haga aš nefndin telur ekki hęgt aš fullyrša aš žótt vandaš hefši veriš betur til višbśnašarvinnu į įrinu 2008 hefši veriš hęgt aš bjarga ķslensku bönkunum frį falli. Į hinn bóginn hefši vandašur undirbśningur veriš til žess fallinn aš draga mun meira śr žvķ tjóni sem fall bankanna orsakaši. Ķslensk stjórnvöld hefšu žį einnig veriš ķ stakk bśin til aš móta sér fyrr stefnu um mörg af žeim įlitaefnum sem taka žurfti af skariš um og žvķ haft betri forsendur til aš svara fyrirspurnum breskra og hollenskra stjórnvalda.470
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Fall Landsbanka Ķslands hf.471
    Nęst fer rannsóknarnefnd Alžingis yfir atburšarįsina viš fall Landsbanka Ķslands hf. og greinir frį žvķ aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi tekiš yfir vald hluthafafundar bankans 7. október 2008 og vikiš stjórn félagsins til hlišar en skipaš ķ hennar staš sérstaka skilanefnd į grundvelli knżjandi fjįrhags- og rekstrarerfišleika bankans. Žį hafi bankinn ekki getaš aflaš nęgilegs erlends gjaldeyris til aš verša viš kröfum breska fjįrmįlaeftirlitsins (FSA) sem fram komu 5. október ķ framhaldi af įhlaupi į bankann žar ķ landi. Lausafjįrskortur ķ erlendri mynt hafi leitt af sér greišslužrot bankans. Sešlabanki Ķslands hafi ekki veriš tilbśinn aš veita bankanum fyrirgreišslu jafnvel žótt višunandi veš hefšu veriš fyrir hendi. Rannsóknarnefndin vķsar sķšan til kyrrsetningar eigna Landsbankans į grundvelli svokallašra hryšjuverkalaga og bendir į aš rökstušningur fyrir henni frį 13. febrśar 2009 samręmist ekki aš öllu leyti žeim rökstušningi sem Alistair Darling, fjįrmįlarįšherra Bretlands, veitti Geir H. Haarde ķ sķmtali 9. október 2008. Darling hélt žvķ žį fram aš Įrni M. Mathiesen fjįrmįlarįšherra hefši svaraš žvķ til ķ samtali viš sig 7. október aš hann gęti ekki įbyrgst aš hafa fjįrmuni til aš verja til greišslu į innstęšutryggingunum og aš ekki vęri hęgt aš virša skuldbindingar sem Fjįrmįlaeftirlitiš hefši tekist į hendur gagnvart Bretum. Rannsóknarnefndin bendir hins vegar į aš žessi stašhęfing komi hvergi fyrir ķ samtali Įrna M. Mathiesens og Darlings. Žį sé ekki aš sjį aš Įrni hafi stašhęft eins og Darling vildi meina aš ķslensk stjórnvöld hygšust vernda ķslenska innstęšueigendur og enga ašra, hvaš žį aš ķslensk stjórnvöld hefšu lżst žvķ aš žau hygšust ekki standa viš skuldbindingar sķnar ķ Bretlandi. Rannsóknarnefndin vķsar til skżrslu breskrar žingnefndar frį aprķl 2009 žar sem fram kemur aš Įrni M. Mathiesen hafi gefiš til kynna meš skżrum hętti aš Ķsland hygšist beita tryggingarsjóši sķnum til aš reyna aš standa viš skuldbindingar gagnvart breskum innstęšueigendum og aš sś ašferš hafi leitt til skuldbindingar Ķslands į greišslu lįgmarksfjįrhęšar samkvęmt tilskipun ESB.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.472
    1.      Ekki er aš sjį aš Sešlabanki Ķslands hafi į nokkru stigi mįlsins lagt mat į žaš hvort Landsbankinn ętti viš lausafjįr- eša eiginfjįrvandręši aš etja. Skortur į slķku mati af hįlfu Sešlabanka Ķslands er ašfinnsluveršur aš mati rannsóknarnefndar Alžingis, ekki sķst žar sem Landsbankinn var kerfislega mikilvęgur og fall hans yrši žvķ óhjįkvęmilega kostnašarsamt fyrir hagkerfiš ķ heild.473
    2.      Žaš er ljóst aš meš ašgeršum sķnum beittu bresk stjórnvöld harkalegri śrręšum en falist hefšu ķ hefšbundinni kyrrsetningu eigna Landsbankans eša öšrum venjulegum tryggingarrįšstöfunum sem algengt er aš gripiš sé til ķ tilefni af greišslustöšvun fjįrmįlafyrirtękis. Vart er hęgt aš draga ašra įlyktun af skżringum breskra rįšamanna en žį aš meš ašgeršinni hafi ętlunin veriš aš „refsa“ ķslenskum stjórnvöldum en bresk stjórnvöld töldu gjöršir ķslenskra stjórnvalda ekki hafa veriš ķ samręmi viš yfirlżsingar žeirra um aš žau mundu standa viš skuldbindingar sķnar. Žį viršast bresk stjórnvöld einnig hafa dregiš ķ efa heimild ķslenskra stjórnvalda til aš tryggja innstęšur į Ķslandi aš fullu en ekki ķ Bretlandi og litiš svo į aš meš žvķ vęri jafnrétti innstęšueigenda ekki virt.474
    3.      Rannsóknarnefndin telur žaš gagnrżnisvert aš ķslensk stjórnvöld sinntu žvķ ekki aš śtskżra meš skżrari hętti fyrir breskum stjórnvöldum hver afstaša ķslenskra stjórnvalda vęri gagnvart skuldbindingum Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta žótt eftir žvķ vęri leitaš. Tengist žaš žvķ hversu lengi ķslensk stjórnvöld voru aš gera upp viš sig hvaša stefnu taka bęri en nįnar er aš žvķ vikiš ķ kafla 17.0. Žį vanręktu ķslensk stjórnvöld einnig aš śtskżra bęši forsendur og hina pólitķsku stefnu sem tekin var meš neyšarlögunum fyrir breskum og hollenskum stjórnvöldum. Telur rannsóknarnefnd Alžingis aš ķslenskum stjórnvöldum hafi aš lįgmarki boriš aš fela utanrķkisžjónustunni aš śtskżra meginsjónarmiš sķn fyrir žeim eftir lokun markaša 6. október 2008 žegar frumvarpiš var lagt fyrir Alžingi, śr žvķ aš rįšherrar įkvįšu aš ręša ekki millilišalaust viš rįšamenn žeirra rķkja žar sem ķslensku bankarnir voru umsvifamestir. Sérstaklega var žetta brżnt gagnvart breskum og hollenskum rįšamönnum. Žaš var til žess falliš aš hleypa aukinni hörku ķ samskipti žjóšanna aš ķslensk stjórnvöld létu žetta undir höfuš leggjast.475
    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra nišurstašna og įlyktana rannsóknarnefndar Alžingis vķsast til loka žessa kafla.

Fall Kaupžings banka hf.476
    Ķ lok kaflans fer rannsóknarnefnd Alžingis yfir fall Kaupžings banka hf. og beinir sjónum sķnum einkum aš žętti dótturfélagsins Kaupthing Singer & Friedlander (KSF) ķ žvķ. Atvik sem tengdust KSF voru mest afgerandi um fall bankans aš mati nefndarinnar, en lausafjįrstaša bankans hafi tekiš aš versna frį mišjum september 2008 viš fall Lehman Brothers. Rannsóknarnefndin bendir į aš bęši Alistair Darling, fjįrmįlarįšherra Bretlands, og Gordon Brown, forsętisrįšherra Bretlands, hafi sakaš starfsmenn KSF og Kaupžings um ólögmęta fjįrmagnsflutninga frį Bretlandi til Ķslands ķ samtölum viš Geir H. Haarde įn nįnari skżringa.

Nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis.477
    1.      Eftir athugun nefndarinnar žótti sżnt aš hvaš sem leiš įhrifum žessara erfišleika, ž.e. erfišleika ķ starfsemi hinna ķslensku bankanna, Glitnis og Landsbanka Ķslands, į einstakar starfseiningar innan Kaupžings hafi žau atvik sem tengdust KSF veriš mest afgerandi um fall Kaupžings og žvķ er sérstaklega fjallaš um žau ķ įlyktunum nefndarinnar hér į eftir.478
    2.      Af žeim gögnum sem rannsóknarnefnd Alžingis hefur undir höndum mį draga žį įlyktun aš rökrétt hefši veriš af hįlfu KSF aš framkvęma vešköll gagnvart Kaupžingi ķ staš žess aš taka algjörlega į sig kostnaš og įhęttu sem hlaust af lękkandi verši viškomandi veršbréfa. Veršur ekki annaš séš en aš hér hafi samband fyrirtękjanna tveggja sem móšur- og dótturfélags leitt til žess aš višskipti žeirra ķ milli hafi ekki veriš rekin į grundvelli svokallašra armslengdarsjónarmiša. Rannsóknarnefnd Alžingis gerir žvķ ekki athugasemd viš žį afstöšu breskra yfirvalda aš KSF hafi vanrękt aš framkvęma vešköll sem nįmu 500 milljónum punda gagnvart Kaupžingi. Til žess aš einhver tryggingaržekja sé fyrir hendi žarf veršmęti vešanna aš nema hęrri fjįrhęš en lįniš. Ķ žessu tilviki hafši veršmęti veša lękkaš en lįnin til Kaupžings aukist ķ pundum tališ. Afleišing žess aš vešköll voru ekki framkvęmd var sś aš lausafjįrstaša Kaupžings styrktist į kostnaš KSF.479
    3.      Ekki er žó sķšur athyglisvert aš skriflegur samningur viršist ekki hafa veriš geršur um žessi lausafjįrskipti (milli Kaupžings og KSF), sérstaklega ķ ljósi žeirra upphęša sem um var aš ręša.480
    4.      Rannsóknarnefnd Alžingis fékk ekki ķ hendur nein gögn sem styšja fullyršingu Hreišars Mįs Siguršssonar um aš unniš hafi veriš aš žvķ aš fį laust fé inn til Kaupžings. Žvķ til višbótar fęr rannsóknarnefnd Alžingis ekki séš aš Sešlabanki Ķslands hafi haft ķ rįši aš veita Kaupžingi 600 milljóna evra vešlįn, örfįum dögum eftir aš hann veitti bankanum 500 milljóna evra lįn (6. október) gegn veši ķ danska bankanum FIH. Žar sem ekki er aš sjį aš žessir fjįrmunir hafi veriš fastir ķ hendi telur rannsóknarnefnd Alžingis fullyršingu Hreišars hafa veriš óvarlega.481
    5.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur undrun sęta aš Fjįrmįlaeftirlitiš skyldi ekki, žegar įsakanir komu fram į hendur starfsmönnum KSF og Kaupžings um ólögmęta fjįrflutninga, senda starfsmenn sķna inn ķ höfušstöšvar Kaupžings til žess aš ganga śr skugga um hvort ólögmętir fjįrmagnsflutningar hefšu įtt sér staš, en ķ ljósi ešlis įsakananna og meš tilliti til žess hverjir bįru žęr fram, var aš mati rannsóknarnefndar Alžingis brżnt tilefni til žess. Ķslensk stjórnvöld gįtu ekki ķ svörum sķnum til breskra yfirvalda vķsaš til žess aš žau hefšu kannaš žetta af eigin raun meš athugun į fęrslum og bókhaldi Kaupžings į Ķslandi heldur vķsušu žau ašeins til munnlegra svara fyrirsvarsmanna Kaupžings. Af hįlfu ķslenskra stjórnvalda var žvķ ekki gripiš til ešlilegra rįšstafana til žess aš upplżsa mįliš.482
    6.      Rannsóknarnefndin telur ekki ljóst hvaš er orsök og hvaš afleišing žegar kemur aš atburšarįsinni viš fall Kaupžings, ž.e. ummęli Darlings ķ breska žinginu eša bann FSA viš žvķ aš KSF taki viš nżjum innlįnum. Hvort tveggja kom til sama daginn, 8. október 2008.483

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur ķ ljósi lżsinga rannsóknarnefndarinnar į atburšarįsinni um Glitnishelgina484 aš skort hafi į formfestu og öguš vinnubrögš innan rķkisstjórnar viš veigamiklar įkvaršanir.
    Žingmannanefndin telur aš draga megi žann lęrdóm af skżrslunni aš verulega žurfi aš styrkja stjórnsżslu stofnana rķkisins. Leggja beri enn rķkari įherslu į formfestu viš įkvaršanatöku og innleiša beri meiri aga ķ vinnubrögšum en meš žvķ mį stušla aš vandvirkni og vöndušum stjórnsżsluhįttum. Žetta er ekki sķst mikilvęgt žegar taka žarf įkvaršanir undir miklu įlagi, t.d. žegar stjórnaš er ķ neyšarįstandi eins og rķkti į haustdögum 2008.
    Žingmannanefndin telur aš skortur į višlagaundirbśningi stjórnvalda til aš verja fjįrmįlakerfi landsins og ašra grundvallarhagsmuni rķkis og žjóšar sé afar gagnrżnisveršur og į engan hįtt ķ samręmi viš žaš hvernig žjóšir meš žróaša fjįrmįlamarkaši og stjórnsżslu ęttu aš haga starfshįttum sķnum. Žingmannanefndin telur aš stjórnvöldum beri aš hafa tiltęka višbragšsįętlun viš fjįrmįlaįfalli. Slķk įętlun innihaldi verkferla, skżra verkaskiptingu og įbyrgšarsviš auk upplżsinga um viš hvaša ašstęšur virkja eigi einstakar stofnanir rķkisins. Višbragšsįętlun skuli ęfa og endurskoša reglulega. Einnig er mikilvęgt aš fram komi meš hvaša hętti stašiš verši aš kynningu į mįlstaš Ķslands og aškomu utanrķkisžjónustunnar.

21. kafli. Orsakir falls ķslensku bankanna – įbyrgš, mistök og vanręksla.485
    Ķ kaflanum eru dregnar saman helstu nišurstöšur rannsóknarnefndar Alžingis sem fjallaš er um ķ 2.–20. kafla. Fyrst er vikiš aš žeim žįttum ķ starfsemi ķslensku bankanna sem rannsóknarnefndin telur vera meginorsakir fyrir falli žeirra haustiš 2008 og žvķ nęst aš vinnu stjórnvalda ķ ašdragandanum aš falli bankanna og dregnar nįnari įlyktanir um afmarkaša žętti ķ störfum stjórnvalda. Loks skżrir rannsóknarnefndin frį mati sķnu og įlyktunum um žaš hverjum hafi oršiš į mistök eša sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008 viš framkvęmd laga og reglna um fjįrmįlastarfsemi į Ķslandi og eftirlit meš henni.

Fjįrmįlamarkašir ķ ašdragandanum aš falli ķslensku bankanna.486
Meginorsakir.487
Vöxtur bankakerfisins og trśveršugleiki.488
    Rannsóknarnefnd Alžingis segir aš skżringa į falli Glitnis banka hf., Kaupžings banka hf. og Landsbanka Ķslands hf. sé fyrst og fremst aš leita ķ vexti žeirra og žar meš stęrš žeirra viš fall. Rannsóknarnefndin segir hrašan vöxt bankanna hafa hafist į įrinu 2003, en ķ lok žess įrs var einkavęšingu rķkisbankanna lokiš, auk žess sem Kaupžing og Bśnašarbanki sameinušust žaš įr. Hinn mikli śtlįnavöxtur bankanna hafi valdiš žvķ aš eignasafniš žróašist ķ aš verša mjög įhęttusamt, sem hafi ekki samrżmst langtķmahagsmunum trausts banka. Žį voru sterkir hvatar til vaxtar innan bankanna ķ hvatakerfum og skuldsetningu stęrstu eigenda. Eftirlitsašilum hafi mįtt vera žetta ljóst en Fjįrmįlaeftirlitiš, sem var ašaleftirlitsašili bankanna, óx ekki ķ samręmi viš vöxt hinna eftirlitsskyldu ašila og réš af žeirri įstęšu og öšrum illa viš verkefni sķn. Rannsóknarnefndin telur ljóst aš fariš hafi veriš alltof geyst ķ śtgįfu skuldabréfa į alžjóšlegum mörkušum žegar einsżnt var aš fyrr eša sķšar mundu vextir fara hękkandi og ašgengi aš lįnsfé žrengjast į nż. Seinni hluta įrsins 2007 uršu erlend innlįn og skammtķmavešlįn uppspretta fjįrmagns fyrir bankana žrjį og žeir uršu stöšugt hįšari skammtķmafjįrmögnun sem var mjög nęm fyrir markašsašstęšum og įhlaupi. Ķ lok įrs 2007 voru skammtķmaskuldir žjóšarinnar, aš mestu tilkomnar vegna fjįrmögnunar bankanna, oršnar um fimmtįnfaldur gjaldeyrisvaraforši Sešlabankans og ljóst aš stękka žyrfti gjaldeyrisvaraforšann verulega eša draga śr tengslum bankanna viš Ķsland. Tryggingarsjóšur innstęšueigenda og fjįrfesta hafši auk žess yfir mjög litlu fjįrmagni aš rįša ķ samanburši viš žau innlįn bankanna sem honum var ętlaš aš tryggja og saman juku žessir žęttir mjög hęttu į bankaįhlaupi. Žegar til kom fékkst ekki lįnafyrirgreišsla į erlendum fjįrmagnsmörkušum ķ įrsbyrjun 2008. Rannsóknarnefnd Alžingis bendir į aš trśveršugleiki eftirlitsstofnana hafi veriš af skornum skammti. Rannsóknarnefndin lżsir žvķ aš nokkrar leišir hefšu veriš fęrar til aš hefta vöxt bankanna, m.a. meš žeim hętti aš Fjįrmįlaeftirlitiš hefši krafist žess aš eiginfjįrhlutföll žeirra vęru hęrri, Sešlabankinn hefši krafist žess aš haldiš vęri ķ reglur um gjaldeyrisjöfnuš og notašur hefši veriš kvikur afskriftareikningur aš spęnskri fyrirmynd.

Skuldsetning eigenda bankanna.489
    
Rannsóknarnefndin telur aš eigendur allra stóru bankanna žriggja og Straums–Buršarįss hafi fengiš óešlilega greišan ašgang aš lįnsfé hjį bönkunum aš žvķ er viršist ķ krafti eignarhalds sķns. Mörkin milli hagsmuna bankanna og hagsmuna stęrstu hluthafa žeirra viršast hafa oršiš óskżrari eftir žvķ sem leiš į haustiš 2007 og įriš 2008 og bankarnir lagt meira ķ aš styšja viš eigendur sķna en ešlilegt getur talist.

Samžjöppun įhęttu.490
    Rannsóknarnefndin fer yfir samžjöppun įhęttu ķ bönkunum og segir aš til aš draga śr henni hafi veriš innleiddar reglur um stórar įhęttur ķ samręmi viš tilskipanir ESB. Rannsóknarnefndin telur aš žaš hefši įtt aš vera markmiš stjórnenda bankanna og įhęttustżringar žeirra aš leyfa ekki einstökum įhęttuskuldbindingum aš verša of stórar, en žess ķ staš sjįist žess merki aš bankarnir sjįlfir taki žįtt ķ žvķ aš reyna aš snišganga reglur um stórar įhęttur og telur rannsóknarnefndin žaš ašfinnsluvert. Sešlabanki Ķslands hafi ekki kallaš eftir naušsynlegum gögnum til aš meta kerfisįhęttu sem bankanum hafi žó veriš heimilt og žrįtt fyrir aš Fjįrmįlaeftirlitiš hefši gögnin ašhafšist hvorug stofnunin neitt til aš takmarka įhęttuna. Rannsóknarnefndin telur aš samžjöppun įhęttu hafi veriš oršin hęttulega mikil nokkru fyrir fall bankanna, bęši sökum lįnveitinga til įkvešinna hópa innan hvers banka og žess aš sömu hópar hafi myndaš stórar įhęttur ķ fleiri en einum banka meš tilheyrandi kerfislęgri įhęttu. Žannig varš bankakerfiš ķ heild mjög viškvęmt fyrir ytri įföllum, svo sem skyndilegum samdrętti ķ lįnalķnum til landsins. Rannsóknarnefndin telur aš viš eftirlit meš stórum įhęttum bankanna hafi eftirlitsašilar ekki eingöngu įtt aš ganga haršar fram ķ aš koma ķ veg fyrir samžjöppun įhęttu ķ hverjum banka fyrir sig heldur hafi einnig verulega skort į aš žeir mętu rétt kerfisįhęttu fjįrmįlakerfisins ķ heild.

Veikt eigiš fé.491
    Greint er frį žvķ aš lög um lįgmark eigin fjįr banka hafi veriš ķ gildi į Ķslandi og framkvęmd žeirra śtfęrš nįnar ķ reglum Fjįrmįlaeftirlitsins, en žęr byggšust į Basel-II stöšlum. Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš fjįrmögnun eigin fjįr ķ bankakerfinu hafi aš svo stórum hluta veriš byggš į lįnsfé śr kerfinu sjįlfu aš stöšugleika žess hafi veriš ógnaš. Sér ķ lagi hafi eignarhlutir stęrstu hluthafa veriš skuldsettir sem olli žvķ aš bankarnir og stęrstu eigendur žeirra voru afar viškvęmir fyrir tapi og lękkun hlutabréfaveršs. Žetta hafši ķ för meš sér aš bankarnir, sérstaklega Kaupžing, freistušust til aš styšja markvisst viš verš eigin hlutabréfa og lįnušu til kaupa į bréfum. Rannsóknarnefndin bendir į aš huga žurfi aš žvķ aš setja mun skżrari reglur um hvaša eigin hlutabréf ķ fjįrmįlafyrirtękjum eigi aš koma til frįdrįttar viš śtreikning į eigin fé žeirra og aš auka skilvirkni eftirlits meš žessum žętti. Jafnframt sé įstęša til aš huga aš žvķ hvort sporna eigi viš žvķ aš ķslenskir bankar lįni til kaupa į hlutafé hver annars.

Umhverfiš til vaxtar og įhęttuaukningar.492
    Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš auknar starfsheimildir fjįrmįlastofnana į sķšustu įrum hafi oršiš til aš auka verulega įhęttu ķ rekstri bankanna. Ķslensku bankarnir hafi sótt mikiš fjįrmagn į erlenda skuldabréfamarkaši mešan fęri gafst en efnahagsžróunin ķ heiminum hafi haft veruleg įhrif hér į landi sķšustu įrin fyrir hrun og framžróun fjįrmįlamarkaša hafi veriš ör į tķmum lįgra vaxta og lausafjįrgnóttar.
    Rannsóknarnefndin bendir į aš innra og ytra ójafnvęgi hafi veriš mikiš ķ hagkerfinu allt frį įrunum 2002–2003. Rannsóknarnefndin telur aš hvorki rķkisfjįrmįlin né peningastefnan hafi brugšist nęgjanlega viš hagsveiflum, ofženslu og vaxandi ójafnvęgi ķ hagkerfinu og įlyktar aš stefnan ķ rķkisfjįrmįlum hafi ķ reynd kynt undir ójafnvęginu. Stórišjufjįrfestingar hér į landi hafi veriš mjög miklar ķ hlutfalli viš verga landsframleišslu og žess ekki gętt aš draga śr rķkisśtgjöldum til mótvęgis į framkvęmdatķmanum. Allir viršast hafa veriš sammįla um aš tķmasetning skattalękkana į žeim miklu ženslutķmum sem voru ķ ķslenskum žjóšarbśskap įrin 2005–2007 hafi veriš óheppileg. Loks flokkar rannsóknarnefndin įkvaršanir rķkisstjórnarinnar varšandi endurskipulagningu hśsnęšismarkašar og hękkun hįmarkslįnshlutfalls Ķbśšalįnasjóšs sem ein af stęrri hagstjórnarmistökum ķ ašdraganda falls bankanna. Rannsóknarnefndin telur aš naušsynlegt sé aš auka samvinnu rķkisfjįrmįla og Sešlabankans viš hagstjórnarašgeršir žannig aš annarri stefnunni sé ekki beitt markvisst gegn hinni lķkt og gert var į žeim tķma žegar rķkisfjįrmįlin mišušu stöšugt aš žvķ aš auka į ójafnvęgiš og žensluna og lįta Sešlabankanum einum eftir aš glķma viš afleišingarnar.493

Nįnar um fjįrmįlamarkaši og fjįrmįlastofnanir.494
Ķslenski hlutabréfamarkašurinn.495
    Rannsóknarnefndin telur aš stóru bankarnir žrķr hafi allir reynt aš kalla fram óešlilega eftirspurn eftir hlutabréfum ķ sjįlfum sér og notaš til žess žaš svigrśm sem hęgt var aš skapa meš višskiptum deilda sem sįu um eigin višskipti bankanna. Rannsóknarnefndin telur verulega óheppilegt aš bankarnir skuli hafa litiš į sig sem višskiptavaka ķ eigin bréfum jafnvel žótt slķkt sé ekki óheimilt samkvęmt lögum um veršbréfavišskipti og telur lķkurnar į hagsmunaįrekstrum verulegar žegar fyrirtęki er višskiptavaki ķ eigin bréfum og enn meiri ef um lįnastofnun er aš ręša. Tryggja verši aš sś ašstaša komi ekki upp aftur aš óęskilegir hvatar séu fyrir hendi til aš hafa įhrif į verš hlutabréfa og bendir nefndin į aš ķ žvķ sambandi hafi eftirlitsašilar mikilvęgu hlutverki aš gegna.

Peningamarkašssjóšir.496
    Rannsóknarnefndin fer nęst yfir umfjöllun sķna um peningamarkašssjóši og grķšarlegan vöxt hjį veršbréfa- og fjįrfestingarsjóšum į įrunum 2004–2008, en žeir uršu aš mati rannsóknarnefndarinnar allt of stórir fyrir ķslenskan veršbréfamarkaš. Rannsóknarnefndin kemst aš žeirri nišurstöšu aš eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins meš veršbréfa- og fjįrfestingarsjóšum hafi veriš ófullnęgjandi og aš sjįlfstęši rekstrarfélaga žeirra gagnvart móšurfélögum sķnum hafi veriš verulega įbótavant. Eitt helsta einkenni fjįrfestinga peningamarkašssjóša į vegum rekstrarfélaga stóru bankanna žriggja hafi veriš aš allir fjįrfestu aš meginstefnu ķ veršbréfum og innlįnum hjį móšurfélagi viškomandi rekstrarfélags eša félögum sem telja mį aš hafi tengst žeim eša eigendum bankanna.

Gjaldeyrismarkašur.497
    Varšandi gjaldeyrismarkaš bendir rannsóknarnefnd Alžingis į aš lķfeyrissjóšir landsins voru stęrstu seljendur erlendrar myntar framvirkt į įrinu 2008 og žannig hafi žeir variš afkomu sķna fyrir skammtķmasveiflum į gjaldeyrismarkaši. Varnir žeirra hafi hins vegar aukist žegar krónan veiktist sem gefur til kynna aš žessum vörnum hafi veriš stżrt į virkan hįtt ķ staš žess aš įkvešiš fast hlutfall erlendu eignarinnar hafi veriš variš. Žvķ sé ljóst aš lķfeyrissjóširnir hafi vęnst žess aš ķslenska krónan ętti eftir aš styrkjast. Rannsóknarnefnd Alžingis telur žetta benda til žess aš lķfeyrissjóširnir, sem hafi įtt aš vera meš langtķmafjįrfestingarmarkmiš, hafi veriš aš vonast eftir skjótfengnum gróša į gjaldeyrismarkaši.

Fjįrmögnun.498
    Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš aukning ķ fjįrmögnun bankanna meš skammtķmavešlįnum, heildarskiptasamningum og erlendum innlįnum hafi veriš til žess fallin aš auka verulega fjįrmögnunarįhęttu žeirra og auk hęttu į innlįnaįhlaupi hafi einnig myndast hętta į įhlaupi į vešlįn bankanna. Rannsóknarnefnd Alžingis segir aš ekki sé aš sjį aš stjórnvöldum hafi veriš žessi įhętta ljós žegar fulltrśar rķkistjórnarinnar tóku afstöšu til tillögu Sešlabankans um mįlefni Glitnis ķ september 2008. Rannsóknarnefndin minnir į aš vešlįn ķslensku bankanna hjį Sešlabanka Evrópu hafi aukist verulega į įrinu 2008 og aš framganga žeirra hafi įtt sinn žįtt ķ žvķ aš Ķsland varš afskipt į vettvangi evrópskra sešlabanka sem gerši Sešlabanka Ķslands og ķslenska rķkinu erfitt fyrir viš aš afla lįnsfjįr. Sešlabanka Ķslands hafi oršiš žaš ljóst ķ nóvember 2007 aš bankarnir voru farnir aš stunda ķ rķkum męli aš gefa śt óvarin skuldabréf sem sķšan voru seld öšrum fjįrmįlafyrirtękjum, einkum Icebank, sem aftur notušu skuldabréfin sem veš til aš afla sér lįna frį Sešlabankanum og fóru žannig ķ kringum žį reglu bankans aš lįn séu ekki veitt gegn veši ķ eigin skuldabréfum fjįrmįlafyrirtękjanna. Aš mati rannsóknarnefndarinnar hefši Sešlabankinn getaš takmarkaš einstök veš įn žess aš slķkt hefši komist ķ hįmęli og valdiš falli bankanna.

Śtlįn ķ erlendri mynt.499
    Rannsóknarnefndin bendir į aš stóru bankarnir žrķr hafi veriš meš um 60–75% af śtlįnum sķnum ķ erlendri mynt og aš hvatinn sem lį žar aš baki hafi m.a. veriš aš auka erlendar eignir bankanna žar sem skuldir žeirra, ž.e. fjįrmögnunin, voru fyrst og fremst ķ erlendum myntum. Rannsóknarnefndin telur aš ef višskiptavinir bankanna eru ekki meš greišslugetu sem sveiflast meš erlendu myntinni megi fęra rök fyrir žvķ aš lįnin séu ekki raunveruleg eign og įhęttan hafi žvķ eingöngu breyst śr gengisįhęttu ķ skuldaraįhęttu.

Ytri endurskošun.500
    Varšandi ytri endurskošun segir rannsóknarnefndin aš viš fall bankanna hafi óhjįkvęmilega oršiš mikiš veršfall į eignum žeirra, en gęši śtlįnasafna bankanna hafi veriš farin aš rżrna a.m.k. 12 mįnušum fyrir fall žeirra og hafi gert žaš allt fram aš fallinu žótt žess sęi ekki staš ķ reikningsskilum bankanna. Rannsóknarnefndin telur žęr rannsóknir sem hśn hefur gert į fjįrhag fjįrmįlafyrirtękjanna benda eindregiš til žess aš virši śtlįna og skuldbindinga sem žeim tengjast hafi veriš ofmetiš ķ reikningsskilum fjįrmįlafyrirtękjanna ķ įrslok 2007 og viš hįlfsįrsuppgjör 2008 svo skeiki hundrušum milljarša króna. Nįnast engar sértękar nišurfęrslur hafi veriš geršar žrįtt fyrir marghįttašar „björgunarašgeršir“.

Hvatakerfi.501
    Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš launa- og hvatagreišslur til stjórnenda og annarra starfsmanna bankanna hafi veriš tengdar viš hlutabréfaverš žeirra langt umfram žaš sem ešlilegt gat talist og aš skuldbindingar bankanna vegna slķkra greišslna hafi ķ įkvešnum tilvikum veriš faldar.

Lįnin heim.502
    Rannsóknarnefnd Alžingis fer ķ skżrslu sinni yfir stöšu mįla eftir aš lausafjįrkreppan fór haršnandi seinni hluta įrs og stór fjįrfestingarfélög į Ķslandi, svo sem FL Group og Gnśpur, lentu ķ vanda. Rannsóknarnefndin telur aš lįnveitingar erlendu bankanna til ķslensku fjįrfestanna hafi aukiš įhęttu ķslensku bankanna žar sem žeir viršast oft ķ reynd hafa veriš lįnveitendur til žrautavara fyrir žessa fjįrfesta. Rannsóknarnefndin nefnir dęmi sem sżna žetta og segir aš ķ staš žess aš lįta erlendu bankana taka mögulegt tap į sig og leysa śr žeirri stöšu sem upp var komin hafi lįnin veriš flutt heim meš tilheyrandi aukinni įhęttu og aš endingu harkalegra falli ķslensku bankanna.

Vinna stjórnvalda ķ ašdragandanum aš falli ķslensku bankanna.503
    Ķ kafla 21.3 fjallar rannsóknarnefnd Alžingis um vinnu stjórnvalda ķ ašdragandanum aš falli ķslensku bankanna (įrin 2006, 2007 og 2008), sbr. nįnari umfjöllun hennar ķ 19. kafla. Rannsóknarnefndin rifjar aš auki upp umfjöllun ķ 17. kafla skżrslunnar504 um aš sś breyting sem varš į įrinu 2007, aš rśmur helmingur innlįna hafi stafaš frį erlendum ašilum, hafi haft mikil įhrif į skuldbindingar Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta. Rannsóknarnefndin telur aš sś mikla breyting sem varš į fjįrmögnun ķslensku bankanna meš söfnun innlįna į netreikningum frį įrinu 2006 hefši įtt aš gefa žeim ašilum sem bįru įbyrgš į framkvęmd og fyrirkomulagi innstęšutrygginga hér į landi tilefni til aš hefjast handa um breytingar į reglum um tryggingarsjóšinn til aš styrkja fjįrhag hans.505
    Rannsóknarnefndin fjallar einnig um samnorręna višlagaęfingu sem haldin var ķ september 2007 til aš kanna višbrögš stjórnvalda viš svišsettu fjįrmįlaįfalli, en Ķslendingar gengu frį žeirri ęfingu ólokinni af ótta viš aš žaš gęti haft slęm įhrif į ķslenskan fjįrmįlamarkaš ef višbrögš rķkisins mundu fréttast. Rannsóknarnefndin telur aš žaš hafi veriš afar misrįšiš af ķslenskum stjórnvöldum aš ljśka ekki višlagaęfingunni. Žį viršist sem snemma ķ nóvember 2007 hafi vaknaš efasemdir innan Sešlabankans um vešlįn įkvešinna fjįrmįlafyrirtękja hjį stofnuninni og af žvķ tilefni hafi bankinn sent Fjįrmįlaeftirlitinu bréf 13. nóvember žar sem sś spurning var višruš hvort umfang višskiptanna hjį Icebank samrżmdist reglum sem bankanum bęri aš starfa eftir. Starfshópur Sešlabankans var settur į fót um žetta leyti og hann og samrįšshópur stjórnvalda fundušu bįšir meš aukinni tķšni frį žeim tķma.
    Įriš 2008 hafi ķ auknum męli oršiš vart viš įhyggjur af ķslenskum fjįrmįlamarkaši, bęši hérlendis og erlendis. Į fundi samrįšshóps stjórnvalda ķ janśar hafi fjįrmįlaįfall veriš rętt sem raunhęfur möguleiki. Sagt er frį ferš Davķšs Oddssonar og Sturlu Pįlssonar til London ķ byrjun febrśar žar sem žeir sóttu m.a. fundi meš fulltrśum matsfyrirtękja og banka en žar kom fram aš žessir ašilar įlitu ķslensku bankana vera ķ alvarlegri stöšu. Ķ minnisblaši Davķšs frį fundinum kemur fram aš žegar žurfi aš hefjast handa viš aš vinda ofan af stöšunni. Žį er sagt frį fundi hans meš Geir H. Haarde, Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur og Įrna M. Mathiesen 7. febrśar 2008 žar sem Davķš upplżsti rįšherrana um aš svo virtist sem ķslensku bönkunum vęri ekki lengur treyst. Hins vegar hefši engin sérstök rįšgjöf eša tillaga um višbrögš fylgt erindi Davķšs aš sögn Geirs en menn hefšu frekar bśist viš slķkum tillögum frį Sešlabankanum. Ingibjörg Sólrśn sagši ķ skżrslu sinni fyrir rannsóknarnefndinni aš hśn hefši tališ upplżsingarnar alvarlegar en ekki įttaš sig į hvort eingöngu var um aš ręša skošanir hinna erlendu ašila eša hvort Sešlabanki Ķslands vęri sama sinnis. Vķsaš er til fundar starfshóps Sešlabankans 8. febrśar žar sem fram kom aš sérfręšingar bankans žyrftu aš vera višbśnir žvķ versta žar sem bankarnir fengju ekkert fjįrmagn į markaši. Nęst er vķsaš til fundar Geirs, Ingibjargar, Įrna og Björgvins G. Siguršssonar meš forsvarsmönnum stóru bankanna žriggja 14. febrśar sem tveir rįšherranna töldu ekki hafa žjónaš tilgangi sķnum. Ķ kjölfar fundarins hafi rķkisstjórnin lagt aukna įherslu į aš koma sjónarmišum ķslensku bankanna į framfęri erlendis og einnig aflaši Landsbankinn įlitsgeršar breskrar lögmannsstofu um žęr leišir sem vęru fęrar til aš flytja innlįnsreikninga śtibśs Landsbankans yfir ķ dótturfélag. Žegar leiš į voriš varš hins vegar višhorfsbreyting hjį stjórnendum bankans um hversu hratt ętti aš flytja Icesave-reikningana ķ dótturfélag žótt Fjįrmįlaeftirlitiš og Sešlabankinn hafi ekki fengiš upplżsingar um žaš frį bankanum. Ķ byrjun jślķ gerši breska fjįrmįlaeftirlitiš sķšan kröfu um aš slķkur flutningur fęri fram.506
    Rannsóknarnefndin fjallar um skipun setts rįšuneytisstjóra višskiptarįšuneytisins ķ stöšu stjórnarformanns Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta og segir aš sś ašstaša aš žarna var um starfsmann rįšuneytisins aš ręša hafi ķ framkvęmd leitt til žess aš veruleg og nįin starfstengsl uršu milli rįšuneytisins og Tryggingarsjóšsins sem dró aftur śr sjįlfstęši og virkni stjórnar sjóšsins. Rannsóknarnefndin telur aš žetta hafi veriš óheppilegt fyrirkomulag sem gat gefiš til kynna aš tengsl sjóšsins, sem er sjįlfseignarstofnun, og rįšuneytisins vęru meiri en lög kvįšu į um.
    Sagt er frį komu Andrews Gracies sem vann meš fjįrmįlasviši Sešlabanka Ķslands aš undirbśningi geršar višlagaįętlunar ķ febrśar. Ķ žeirri vinnu kom fram aš menn skyldu reikna meš žvķ aš fyrsti įtakapunkturinn ķ ķslenska fjįrmįlakerfinu yrši gjalddagi Glitnis um mišjan október. Hann lżsti einnig žeirri skošun sinni aš ķslensk stjórnvöld žyrftu naušsynlega aš mynda sér sameiginlega skošun ķ višlagamįlum sem fyrst. Žį hafi komiš fram į fundi Davķšs Oddssonar og Ingimundar Frišrikssonar meš bankastjórn Sešlabanka Bretlands ķ mars aš žar vęru menn įhyggjufullir vegna mögulegra afleišinga žess aš mikiš yrši tekiš śt af reikningum ķ bönkum, m.a. Landsbankanum, sem gęti haft smitįhrif, auk žess sem fyrirkomulag innstęšutrygginga hafi boriš į góma. Geir H. Haarde og Įrni M. Mathiesen fundušu ķ mars meš Jónasi Fr. Jónssyni, forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins, um stöšu bankanna og žar kom fram aš Jónas teldi ólķklegt aš upplżsingum vęri haldiš frį Fjįrmįlaeftirlitinu meš glępsamlegum hętti.
    Gengi ķslensku krónunnar hafši veikst eftir aš fram komu upplżsingar um fjįrhagsleg vandręši Bear Stearns og żmis erlend fjįrmįlafyrirtęki birtu neikvęšar greiningarskżrslur um ķslenska fjįrmįlakerfiš. Į fundi samrįšshóps stjórnvalda 18. mars 2008 kom fram aš lausafjįrvandi ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja vęri meira knżjandi en įšur hafi veriš tališ og neikvęšur tónn bęrist frį erlendum bönkum og fjįrfestum. Hęttan vęri oršin veruleg og brįš. Į fundi starfshóps Sešlabanka Ķslands um višbrögš viš lausafjįrvanda ķ lok mars hafi komiš fram aš višręšur um sameiningu hefšu stuttu įšur fariš fram milli ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja, sbr. kafla 20.2.5.507 Rannsóknarnefnd Alžingis dregur žį įlyktun aš mikiš vantraust hafi rķkt milli forsvarsmanna fyrirtękjanna og efasemdir veriš uppi um gagnsemi samruna. Sama dag fundaši samrįšshópur stjórnvalda og žar var Fjįrmįlaeftirlitinu og Sešlabankanum fališ aš taka saman yfirlit yfir helstu ašgeršir sem til greina kęmu viš lausn vandans. Rannsóknarnefndin telur aš samrįšshópurinn hafi ekki fylgt žeirri vinnu sem unnin var ķ kjölfariš nęgilega vel eftir žar sem ljóst mįtti vera aš alvarlegur vandi stešjaši aš ķslensku fjįrmįlakerfi.508 Žvķ er lżst hvernig višhorf erlendra sešlabankastjóra til Sešlabanka Ķslands hafi oršiš mun neikvęšara en įšur ķ framhaldi af mįlaleitan um gjaldeyrisskiptasamninga og aš sešlabankar Bretlands, Evrópu og Bandarķkjanna hafi ekki samžykkt gerš slķkra samninga. Ķ višręšum hafi veriš bent į aš geysilega erfitt yrši fyrir Sešlabankann aš gegna hlutverki sķnu sem lįnveitandi til žrautavara vegna stęršargrįšu samanlagšs efnahagsreiknings ķslensku bankanna. Žį hafi Sešlabanki Ķslands ekki žekkst boš Sešlabanka Bretlands um aš ręša aškomu alžjóšasamfélagsins aš žvķ aš ašstoša Ķslendinga viš lausn vandans.509 Sešlabankar į Noršurlöndunum hafi hins vegar fallist į gerš gjaldeyrisskiptasamninga meš žvķ skilyrši aš ķslenskir rįšamenn undirritušu samkomulag žess efnis aš dregiš yrši śr stęrš efnahagsreikninga bankanna, breytingar geršar į starfsemi Ķbśšalįnasjóšs, gjaldeyrisvaraforši žjóšarinnar efldur og aukiš ašhald sżnt ķ rķkisfjįrmįlum. Geir H. Haarde, Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir og Įrni M. Mathiesen undirritušu samkomulagiš fyrir hönd stjórnvalda og rannsóknarnefndin bendir į aš įskilnašur um skriflega yfirlżsingu hafi veriš til marks um aukna tortryggni erlendra sešlabankastjóra. Rannsóknarnefndin bendir jafnframt į bagaleg mistök af hįlfu Sešlabankans ķ lok aprķl žar sem gleymdist aš framlengja lįnalķnu sem nįšst hafši viš Alžjóšagreišslubankann ķ Basel. Ķ framhaldinu hafi ekki veriš vilji til aš taka mįliš upp aš nżju.510
    Į fundi samrįšshóps stjórnvalda 1. aprķl 2008 var rętt um naušsyn žess aš setja į blaš ašgeršaįętlun en aš mati rannsóknarnefndar Alžingis var žeim fyrirętlunum ekki fylgt nęgilega eftir. Rannsóknarnefndin rifjar upp umfjöllun um įhlaup į Landsbankann ķ Bretlandi frį febrśar fram yfir sķšari hluta aprķl og žį hęttu sem enn var fyrir hendi aš įhlaupinu loknu, en ķ tengslum viš žį atburši sagši Davķš Oddsson viš Geir H. Haarde og Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur aš Landsbankinn gęti žolaš slķkt śtflęši fjįr ķ um sex daga frį 1. aprķl aš telja. Rannsóknarnefndin bendir į aš ekkert liggi fyrir um aš neinar sérstakar rįšstafanir hafi veriš geršar af hįlfu ķslensku utanrķkisžjónustunnar af žessu tilefni og einnig hafi skort į aš ķslensk stjórnvöld legšu į žessum tķma formlega aš Landsbankanum aš flytja Icesave- reikningana yfir ķ dótturfélag eša a.m.k. köllušu eftir tķmaįętlun um slķkan flutning. Ljóst hafi veriš aš framvinda žeirra mįla gat haft verulega žżšingu um višbrögš og ašgeršir ķslenskra stjórnvalda į nęstu missirum. Veršug markmiš varšandi įlitaefni og mögulegar ašgeršir og skilyrši vegna fjįrmįlaįfalls hafi einnig verši sett į fundi samrįšshóps stjórnvalda 21. aprķl, en ekki fylgt nęgilega vel eftir žrįtt fyrir knżjandi žörf.
    Eftir žvķ sem leiš į voriš 2008 uršu fundir samrįšshóps stjórnvalda tķšari og rannsóknarnefndin segir žaš til marks um žęr auknu įhyggjur sem rķktu vegna stöšunnar į ķslenskum fjįrmįlamarkaši žótt nokkuš hafi skort į aš brugšist vęri viš žeim įhyggjum, t.d. meš žvķ aš kalla eftir sjónarmišum rįšherra eša śtfęra ašgeršaįętlun stjórnvalda. Žį leiš lengra milli funda um sumariš įn žess aš tilefni hafi veriš til aš draga śr starfi hópsins.
    Ķ Fjįrmįlastöšugleika Sešlabanka Ķslands ķ byrjun maķ 2008 kom fram aš fjįrmįlakerfiš vęri ķ meginatrišum traust. Žar voru tilgreindir žeir žęttir sem styddu žį nišurstöšu. Į fundi samrįšshóps stjórnvalda į sama tķma var kynnt skjal žar sem fram kom aš ķ Tryggingarsjóši innstęšueigenda og fjįrfesta vęru 10 milljaršar króna, en žęr innstęšur sem kallaš gęti veriš eftir aš rķkissjóšur įbyrgšist nęmu 2.318 milljöršum króna. Rannsóknarnefnd Alžingis bendir į aš žrįtt fyrir įhyggjur sem fram komu hjį Davķš Oddssyni į fundi bankarįšs Sešlabankans ķ maķ hafi bankinn ekkert ašhafst og įtelur aš bankastjórn hafi ekki gripiš til višeigandi rįšstafana.511 Ķ lok maķ hóf Landsbankinn aš taka viš innlįnum į Icesave- reikninga ķ Hollandi og fékk afar góšar vištökur.512 Rannsóknarnefndin segir hins vegar ekki hęgt aš draga ašra įlyktun ķ ljósi sögunnar frį Bretlandi en aš afar óvarlegt hafi veriš aš hefja töku innlįna ķ Hollandi ķ gegnum śtibś en ekki dótturfélag og bendir į aš Fjįrmįlaeftirlitiš hefši haft nęgt tilefni til aš taka mįlefni hollenska śtibśsins til sérstakrar skošunar vegna stöšu į gjaldeyrismarkaši meš ķslensku krónuna. Rannsóknarnefndin įréttar žó aš žessi įkvöršun hafi veriš višskiptalegs ešlis og į įbyrgš stjórnenda Landsbankans.
    Į įrsfundi Alžjóšagreišslubankans ķ Basel ķ jśnķ kom višhorfsbreyting erlendra sešlabankastjóra gagnvart Ķslandi sterkt fram og į fundi į Ķslandi ķ jślķ fór bankastjóri Sešlabanka Lśxemborgar ófögrum oršum um ķslensku bankana. Mikil hętta var greinilega į feršum ķ ķslensku efnahagslķfi.513
    Įkvešin žįttaskil viršast hafa oršiš varšandi Icesave-reikningana ķ Bretlandi ķ jślķ 2008 žegar fjįrmįlaeftirlitiš žar ķ landi (FSA) setti fram kröfu um flutning innlįnsreikninga śr śtibśi yfir ķ dótturfélag. Breska žingiš ręddi jafnframt um tryggingar breskra innstęšueigenda viš gjaldžrot ķslensks banka. Rannsóknarnefndin bendir į aš sś umręša sem hafši veriš ķ breskum fjölmišlum frį įrsbyrjun 2008 fól ķ sér višvarandi hęttu į įhlaupi į Landsbankann og umręšan ķ jślķ jók žį hęttu til muna. Meš hlišsjón af stöšu Sešlabanka Ķslands sem ekki gat gegnt hlutverki lįnveitanda til žrautavara vekur žaš furšu nefndarinnar aš ekki veršur séš aš į neinu stigi mįlsins hafi ķslensk stjórnvöld beitt sér formlega gagnvart Landsbankanum til aš knżja į um flutning innlįnsreikninga śtibśs bankans ķ London ķ dótturfélag. Žau hafi hreinlega ekki tališ žaš ķ sķnum verkahring, heldur vķsaši hver į annan. Sķšla sumars hafi hollensk stjórnvöld jafnframt oršiš įhyggjufull vegna innlįna žar ķ landi.
    Snemma ķ jślķ 2008 var skjal um aškallandi įkvaršanatöku stjórnvalda vegna hęttu į fjįrmįlaįfalli tekiš saman hjį Sešlabanka Ķslands en žvķ ekki fylgt nęgilega vel eftir. Žar kom m.a. fram aš stjórnendur bankanna geršu sér grein fyrir stöšu mįla en aš žeim hefši ekki veriš stillt upp viš vegg af stjórnvöldum. Žaš vekur athygli rannsóknarnefndarinnar aš ekki skuli hafa veriš brugšist viš žessu. Ekki er fallist į žaš višhorf Geirs H. Haarde aš stjórnvöld hefši skort śrręši til aš bregšast viš. Žau hafi haft żmis śrręši, m.a. ķ gegnum Sešlabankann, og hefšu jafnframt getaš fališ sérfręšingum innan stjórnsżslunnar aš undirbśa löggjöf til aš styrkja valdheimildir sķnar. Rannsóknarnefndin telur jafnframt aš vinna hefši žurft drög aš „neyšarlögum“ mun fyrr en raun bar vitni žar sem einungis hluti žeirra lį fyrir ķ byrjun október 2008 og žau voru ķ raun unnin aš stórum hluta helgina įšur en žau voru afhent rķkisstjórn. Ekkert hafi oršiš śr tillögu Ingibjargar Sólrśnar Gķsladóttur um skipan hóps reyndra sérfręšinga til aš móta śrbótatillögur en Geir H. Haarde hafi rįšiš efnahagsrįšgjafa.
    Um mišjan jślķ 2008 reyndi Sešlabankinn aš spyrna fótum viš śtgįfu svokallašra „įstarbréfa“ milli bankanna, en rannsóknarnefndin telur žaš ašfinnsluvert aš Sešlabankinn skyldi ekki grķpa mun fyrr til slķkra ašgerša ķ ljósi žeirra efasemda sem lengi höfšu rķkt um žessi veš innan bankans. Vķsaš er til višbragša žįverandi menntamįlarįšherra, Žorgeršar Katrķnar Gunnarsdóttur, viš ummęlum sérfręšings Merrill Lynch og žaš višhorf tališ lżsandi fyrir višbrögš ķslenskra stjórnvalda og banka įriš 2008.
    12. įgśst 2008 lagši Björgvin G. Siguršsson fram tillögu į rķkisstjórnarfundi um skipun nefndar til aš auka stöšugleika fjįrmįlakerfisins en hśn nįši ekki fram aš ganga. 20. įgśst 2008 svaraši višskiptarįšuneytiš bréfi frį breska fjįrmįlaeftirlitinu, FSA, varšandi višbrögš rķkisins viš hugsanlegu fjįrmįlaįfalli og ašstoš viš Tryggingarsjóš innstęšueigenda og fjįrfesta ef til žess kęmi.
    Žį er ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar lżst višbrögšum Fjįrmįlaeftirlitsins viš mįlaleitan Sešlabanka Hollands um mišjan įgśst 2008 um aš innlįn į Icesave-reikninga ķ Hollandi yršu stöšvuš vegna stöšu tryggingarsjóšsins og Sešlabanka Ķslands, en ķ svarbréfi sķnu studdi Fjįrmįlaeftirlitiš fyrst og fremst sjónarmiš Landsbankans. Verulega mun hafa skort į aš Fjįrmįlaeftirlitiš setti fram sjónarmiš eša formlegar tillögur um mögulegar lausnir į flutningi Icesave-reikninganna ķ dótturfélög. Afstaša Hollendinga kom enn skżrar ķ ljós į fundi meš bankastjórum Landsbankans sķšar ķ mįnušinum. Į sama tķma gerši FSA kröfur til Landsbankans en žį var oršiš ljóst aš bankanum mundi reynast erfitt aš flytja Icesave-reikningana ķ dótturfélag, auk žess sem žaš orkaši tvķmęlis hvort bresk stjórnvöld mundu sętta sig viš žęr eignir sem fęra skyldi yfir til dótturfélagsins į móti innlįnum śr śtibśinu. Rannsóknarnefndin bendir į aš samskipti ķslenskra og breskra stjórnvalda voru aš mestu aš frumkvęši žeirra bresku į žessum tķma. Žį hafi Fjįrmįlaeftirlitiš talaš mįli bankans ķ staš žess aš setja fram eigin sjónarmiš eša tillögur.
    Landsbankinn óskaši žess viš višskiptarįšherra aš hann talaši mįli bankans viš bresk stjórnvöld og žaš var gert į fundi meš Alistair Darling, fjįrmįlarįšherra Bretlands, 2. september 2008. Žar kvašst Darling gera rįš fyrir žvķ aš bresk stjórnvöld mundu įbyrgjast innstęšur aš fullu og senda reikninginn sķšan įfram. Rannsóknarnefndin tekur fram aš ekki veršur séš aš fundurinn hafi dregiš śr įhyggjum innan breska stjórnkerfisins af mįlefnum Landsbankans eša liškaš fyrir lausn vandans žrįtt fyrir aš įhyggjurnar vęru augljósar og ķ framhaldi fundarins hafi hvorki višskiptarįšherra né ašrir rįšherrar kannaš hvaša leišir vęru fęrar til aš greiša fyrir mįlinu.

Nįnari įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis um afmarkaša žętti.514
    Ķ kafla 21.4 er aš finna nįnari įlyktanir rannsóknarnefndarinnar um afmarkaša žętti rannsóknar hennar. Ķ inngangi segir nefndin aš athygli hennar veki hversu algengt žaš var hjį žeim stjórnendum stofnana stjórnkerfisins sem gįfu skżrslur fyrir nefndinni aš svaraš vęri aš žaš hefši ekki falliš innan starfssvišs viškomandi eša stofnunar hans aš fjalla um eša bera įbyrgš į viškomandi verkefni heldur hefši žaš veriš hlutverk annarra stofnana. Sömu višhorf kęmu fram ķ athugasemdabréfum sem nefndinni bįrust. Rannsóknarnefndin telur brżnt aš hugaš verši sérstaklega aš žvķ aš afmarka betur og kveša skżrar į um skyldur einstakra stofnana og embęttismanna aš žessu leyti.
    Rannsóknarnefndin gerir sķšan grein fyrir įlyktunum sķnum um żmsa žętti ķ störfum žeirra stjórnvalda og stofnana innan ķslenska stjórnkerfisins sem fóru meš hlutverk tengd eftirliti meš starfsemi į fjįrmįlamarkaši og įhrifum hennar į stöšugleika ķ efnahagslķfi landsins ķ ašdraganda bankahrunsins.

Rķkisstjórnin.515
    Rannsóknarnefndin segir aš fyrir liggi aš ķ rķkisstjórn Ķslands hafi lķtiš veriš rętt um stöšu bankanna og lausafjįrkreppuna. Geir H. Haarde hafi ķ athugasemdabréfi sķnu til rannsóknarnefndarinnar bent į aš mįlefni bankanna hafi veriš viškvęm trśnašarmįl og žaš hefši getaš valdiš tjóni ef spurst hefši śt aš žau vęru til umręšu į rķkisstjórnarfundum. Rannsóknarnefndin tekur fram aš žetta hafi žó ekki komiš ķ veg fyrir bókun ķ fundargerš rķkisstjórnarinnar 12. įgśst 2008 um framlagningu višskiptarįšherra į minnisblaši um skipan nefndar um fjįrmįlastöšugleika, sem hlaut žó engar undirtektir. Rannsóknarnefndin fellst į aš neikvęšur oršrómur varšandi ašgeršir opinberra ašila į vettvangi fjįrmįlamarkašar geti haft įhrif į markašinn og jafnvel aukiš į vandann. Hins vegar hljóti žaš aš heyra til skyldna rįšherra sjįlfra, einkum forsętisrįšherra, aš bśa svo um hnśtana ķ skipulagi og starfi rķkisstjórnar aš žar sé hęgt aš ręša ķ trśnaši um viškvęm mįl sem varša mikilsverša og knżjandi almannahagsmuni. Rannsóknarnefndin vķsar til 17. gr. stjórnarskrįrinnar um aš skylt sé aš ręša nżmęli ķ lögum og mikilvęg stjórnarmįlefni į rķkisstjórnarfundum, m.a. svo aš ašrir rįšherrar hafi tękifęri til aš bregšast viš og hafa įhrif į stefnumörkun rķkisstjórnar og rįšuneyti sinna. Einnig geti žaš skipt mįli hvaš skrįš er um mįl ķ fundargerš og gögn rķkisstjórnarinnar ef sķšar žarf aš kanna višhlķtandi rįšstafanir af hįlfu rįšherra, og žį hverra. Rannsóknarnefndin ręšir sķšan um žį stjórnarfarslegu venju sem hafi žróast hjį samsteypustjórnum sķšustu įratugi aš óformlegir fundir og samrįš formanna rķkisstjórnarflokkanna hafi fengiš aukiš vęgi viš stefnumörkun og eiginlega įkvaršanatöku ķ starfi rķkisstjórnar. Geir H. Haarde hafi m.a. vikiš aš žessu ķ athugasemdabréfi sķnu til rannsóknarnefndarinnar, en Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir lżst žvķ aš Samfylkingin hefši viljaš leggja įherslu į skżrari verkstjórn og meira samstarf innan rķkisstjórnar. Athugun rannsóknarnefndarinnar bendir ekki til žess aš upplżsingar um efni funda og samrįšs milli oddvita stjórnarflokkanna hafi veriš skrįšar meš kerfisbundnum hętti né heldur afstaša fundarmanna, stefnumörkun eša einstakar įkvaršanir. Rannsóknarnefnd Alžingis bendir į aš rétt kunni aš vera aš huga aš setningu reglna um skrįningu žess sem fram fer viš slķkt samrįš. Nefndin įlyktar jafnframt aš óheppilegur sé sį hįttur aš hafa fundargeršir rķkisstjórnar knappar og yfirboršskenndar og nefnir dęmi um žaš hvernig einstakir rįšherrar upplifšu žį óformlegu starfshętti sem gerš er grein fyrir ķ skżrslunni. Rannsóknarnefnd Alžingis telur mikilvęgt aš mįl sem koma til umręšu og rįšiš er til lykta ķ innra starfi rķkisstjórnarinnar komi fram meš skżrum hętti ķ formlegum fundargeršum hennar, enda er žar um aš ręša einhverjar mikilvęgustu įkvaršanir sem teknar eru fyrir hönd žjóšarinnar.516 Rannsóknarnefndin telur ašfinnsluvert aš forsętisrįšherra hafi ekki upplżst višskiptarįšherra um a.m.k. fimm fundi žar sem rętt var um vanda bankanna og lausafjįrkreppuna į tķmabilinu frį febrśar til maķ 2008, en aš mati rannsóknarnefndarinnar hefši forsętisrįšherra boriš aš gera žaš sem verkstjóra rķkisstjórnarinnar svo aš višskiptarįšherra gęti rękt starfsskyldur sķnar.
    Aš mati rannsóknarnefndarinnar voru ašgeršir rķkisstjórnarinnar ķ efnahagsmįlum ómarkvissar žegar tók aš haršna į dalnum ķ įrsbyrjun 2008. Rįšherrar einblķndu of mikiš į ķmyndarvanda fjįrmįlafyrirtękja ķ staš žess aš takast į viš stęrš fjįrmįlakerfisins hér į landi. Ekki var lagt mat į fjįrhagslegan styrk rķkisins til aš koma bönkunum til ašstošar og engar upplżsingar lįgu fyrir um kostnaš viš hugsanlegt fjįrmįlaįfall. Svo viršist sem menn hafi talaš um žessi mįl śt frį pólitķskri afstöšu en ekki mati į raunverulegri getu rķkisins. Nefndin segir žó aš žaš veki athygli aš stjórnvöld hafi ekki samhliša gripiš til annarra ašgerša, t.d. gert vandaša śttekt į žvķ hvort žörf vęri į aš einhverjir bankanna flyttu höfušstöšvar sķnar śr landi ķ staš žess aš halda fast viš žį opinberu stefnu rķkisstjórnarinnar aš žeir skyldu įfram hafa höfušstöšvar į Ķslandi. Ekki verši séš aš Sešlabankinn hafi beinlķnis žrżst į flutning höfušstöšva Kaupžings śr landi, žrįtt fyrir frįsögn Davķšs Oddssonar um aš hann hafi veriš hlynntur žvķ, og Siguršur Einarsson fullyrti fyrir rannsóknarnefndinni aš Sešlabankinn hefši ekki sagt forsvarsmönnum Kaupžings aš naušsynlegt vęri aš bankinn flytti höfušstöšvar sķnar śr landi. Engin skrifleg gögn liggi heldur fyrir um įętlanir um ašgeršir stjórnvalda til aš žrżsta į aš fjįrmįlafyrirtękin minnkušu efnahagsreikning sinn. Rannsóknarnefndin segir getuleysi rķkisstjórnar og stjórnvalda til aš draga śr stęrš fjįrmįlakerfisins ķ tęka tķš skera ķ augu. Bęši Alžingi og rķkisstjórn hafi skort burši til aš setja fjįrmįlakerfinu skynsamleg mörk og öll orka hafi fariš ķ aš halda fjįrmįlakerfinu gangandi žar sem ekki hafi veriš hęgt aš taka įhęttuna af žvķ aš jafnvel hluti žess félli, stęršarinnar vegna.517

Sešlabanki Ķslands.518
    Rannsóknarnefndin segir aš ekki verši séš aš bankastjórn Sešlabankans hafi komiš formlegum tillögum aš naušsynlegum ašgeršum į framfęri viš rķkisstjórnina žrįtt fyrir yfirlżstar įhyggjur sķnar. Ekki hafi fariš saman hvert mat bankans var į hinni alvarlegu stöšu og rökrétt višbrögš og tillögur byggšar į žvķ mati. Rannsóknarnefndin vķsar til kafla 19.7.1 ķ skżrslunni žar sem fram kemur aš Sešlabankinn fékk rökstuddan grun um aš sérstök kerfisįhętta vęri aš myndast vegna nįinna tengsla į milli lįntakenda sem voru meš mjög hį lįn hjį mörgum fjįrmįlastofnunum hér į landi.519 Aš mati rannsóknarnefndarinnar var žį komiš fram sérstakt tilefni fyrir Sešlabankann til aš kalla eftir naušsynlegum upplżsingum frį Fjįrmįlaeftirlitinu svo aš hęgt vęri aš leggja mat į įhęttuna.520 Rannsóknarnefndin fęr ekki séš aš skort hafi aš lögum heimild fyrir Fjįrmįlaeftirlitiš til aš afhenda Sešlabankanum upplżsingar um stórar įhęttuskuldbindingar į nafngreindu formi, svo og ašrar upplżsingar sem Sešlabankinn hafši žörf fyrir til aš rękja lögbundiš hlutverk sitt. Žar sem engar višhlķtandi skżringar hafi komiš fram į žvķ hvers vegna Sešlabankinn lét hjį lķša aš kalla eftir žessum upplżsingum verši aš telja žaš afar gagnrżnisvert aš žaš skyldi ekki vera gert.
    Žegar fram komu upplżsingar ķ aprķl 2008 um aš Landsbankinn vęri undir įhlaupi ķ Bretlandi voru žęr ekki skrįšar ķ skjal žar sem jafnframt vęri gerš grein fyrir mati bankans į žeim og tillögum hans um ešlileg eša möguleg višbrögš. Embęttisfęrsla Sešlabankans vęri žvķ aš žessu leyti ekki jafnvönduš og ętlast hefši mįtt til og hefši žaš vafalķtiš gert rįšherrum erfišara fyrir aš meta rétt višbrögš, sérstaklega ķ ljósi erfišra samskipta Davķšs Oddssonar og rįšherra Samfylkingarinnar. Į hinn bóginn veršur heldur ekki séš aš rįšherrar hafi kallaš eftir slķkum tillögum og skjölum frį Sešlabankanum. Žį telur rannsóknarnefndin aš skort hafi į af hįlfu bankastjórnar Sešlabanka Ķslands aš nęgjanlega hafi veriš brugšist viš ķ formi upplżsingaöflunar og rįšstafana meš tilliti til žeirra įhrifa sem söfnun bankanna į innlįnum ķ śtibśum erlendis hafši meš tilliti til įhęttužįtta gagnvart ķslenska fjįrmįlakerfinu og žar meš fjįrmįlastöšugleika Ķslands ef til įfalla kęmi ķ rekstri ķslensku bankanna. Fyrst į įrinu 2008 sér žess staš ķ gögnum aš rętt hafi veriš um mögulegar leišir til aš draga śr įhrifum og žeirri įhęttu sem žessum innlįnum fylgdi ķ samskiptum bankastjórnar Sešlabankans viš fyrirsvarsmenn bankanna. Rannsóknarnefndin fęr ekki séš aš bankastjórn Sešlabankans hafi beint og meš formlegum hętti sett fram gagnvart bönkunum, sérstaklega Landsbankanum, tillögur eša bošaš ašgeršir af sinni hįlfu til aš sporna viš og takmarka žau neikvęšu įhrif sem innlįnasöfnun erlendis gat haft ķ för meš sér heldur žvert į móti afnumiš bindiskyldu af erlendum innlįnsreikningum ķ mars 2008.
    Rannsóknarnefndin telur ljóst aš įkvešin tortryggni og samstarfserfišleikar hafi sett mark sitt į samskipti Davķšs Oddssonar og flestra rįšherra Samfylkingarinnar. Žį hafi fyrra samstarf og įralöng vinįtta Davķšs Oddssonar og Geirs H. Haarde haft įhrif į samstarf og skilning manna į žeim upplżsingum sem fóru milli žessara forustumanna annars vegar rķkisstjórnar og hins vegar Sešlabanka Ķslands. Fyrri störf Davķšs Oddssonar höfšu įhrif į žaš hvernig rįšherrar brugšust viš upplżsingum sem hann veitti sem embęttismašur ķ ašdraganda bankahrunsins. Vķsaš er til ummęla Björgvins G. Siguršssonar og Ingibjargar Sólrśnar Gķsladóttur varšandi žetta og einnig ummęla Geirs žar sem fram kemur aš samstarf hans og Davķšs Oddssonar hafi veriš flókiš meš tilliti til fyrri kynna žeirra, fyrri stöšu og žįverandi stöšu beggja. Rannsóknarnefndin segir aš mikiš vantraust hafi bersżnilega skapast hjį hluta rķkisstjórnarinnar gagnvart Davķš, sem hafi aukist til muna helgina 4.–5. október 2008, og žaš hafi lķklegast veriš ein helsta įstęša žess aš Sešlabankinn hafši enga aškomu aš störfum sérfręšingahóps forsętisrįšherra og tók almennt minni žįtt ķ vinnu stjórnvalda en vikuna žar į undan. Žessar illdeilur hafi žvķ įn nokkurs vafa haft slęm įhrif į framvindu višlagaundirbśnings hins opinbera, enda hafi Sešlabankinn haft į aš skipa sérfręšingum sem ęskilegt var aš kęmu aš undirbśningi og samningu neyšarlagafrumvarps. Rannsóknarnefndin segir sķšan ķ skżrslunni: „Žegar gętt er aš mikilvęgi žess aš tryggja sjįlfstęši Sešlabanka Ķslands og įhrifamįtt stefnumörkunar bankans um peningamįlastjórn og ašra žętti efnahagsmįla sem bankinn fer meš veršur žaš ekki talin ęskileg skipan mįla aš ķ starf sešlabankastjóra veljist fyrrverandi stjórnmįlamenn lķkt og tķškast hefur um įrabil ķ Sešlabanka Ķslands. Žaš er til žess falliš aš vekja upp efasemdir um einurš žeirra viš aš vinna aš lögbundnu markmiši bankans, einkum ef slķkt er ķ andstöšu viš efnahagsstefnu rķkisstjórnarinnar eša framkvęmd tiltekinna kosningaloforša. Žį er hętt viš aš tillögur slķks sešlabankastjóra verši, meš réttu eša röngu, settar ķ įkvešiš pólitķskt samhengi sem žarf ekki į neinn hįtt aš endurspegla forsendur slķkra tillagna sem settar eru fram į grundvelli lögbundins hlutverks Sešlabanka Ķslands. Sķšast en ekki sķst er slķk ašstaša til žess fallin aš rżra trśveršugleika Sešlabankans.“521

Fjįrmįlaeftirlitiš.522
    Žaš er mat rannsóknarnefndar Alžingis aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi ekki veriš nęgilega vel ķ stakk bśiš til aš sinna eftirliti meš fjįrmįlafyrirtękjum į višhlķtandi hįtt žegar žau féllu haustiš 2008. Vöxtur Fjįrmįlaeftirlitsins fylgdi ekki hröšum vexti ķslenska fjįrmįlakerfisins, flóknari eignatengslum į fjįrmįlamarkaši og auknum umsvifum eftirlitsskyldra ašila erlendis og samręmdist ekki auknum og flóknari verkefnum sem stofnuninni höfšu veriš fengin meš lögum į undangengnum įrum og kröfšust mikillar séržekkingar į rekstri banka, hagfręši, reikningsskilum og löggjöf į fjįrmįlamarkaši. Alltof seint var hafist handa viš aš auka fjįrveitingar til Fjįrmįlaeftirlitsins, svo aš žaš gęti fylgst meš fjįrmįlafyrirtękjum og rękt lögbundin eftirlitsverkefni sķn. Žaš var į įbyrgš stjórnar og forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins aš óska eftir auknum fjįrveitingum til stofnunarinnar og lįta į žaš reyna hvort löggjafinn vęri reišubśinn aš breyta fjįrhęš gjalda žannig aš stofnuninni yrši tryggt nęgilegt fé.523 Žęr hękkanir sem Fjįrmįlaeftirlitiš fór fram į voru of litlar og komu of seint, įn žess aš meš žeirri fullyršingu sé sagt aš įbyrgš višskiptarįšherra og Alžingis hafi engin veriš. Mikil starfsmannavelta, lķtil starfsreynsla og lękkandi starfsaldur takmarkaši mjög getu Fjįrmįlaeftirlitsins til aš hafa virkt eftirlit meš fjįrmįlastofnunum og hafa į žeim naušsynlegt taumhald. Žaš skorti į aš stjórn Fjįrmįlaeftirlitsins tękist į viš grundvallarspurningar, svo sem um stęrš bankakerfisins og naušsynleg višbrögš stofnunarinnar viš alltof örum vexti žess. Stjórnin rękti žvķ ekki skyldur sķnar viš stjórnun stofnunarinnar aš žvķ er varšar eitt af helstu hęttumerkjum ķ žróun ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja.
    Rannsóknarnefndin telur jafnframt aš starfsmenn Fjįrmįlaeftirlitsins hafi ekki sżnt nęgilega festu og įkvešni ķ eftirlitsstörfum sķnum viš śrlausn og eftirfylgni mįla. Oft skorti į aš Fjįrmįlaeftirlitiš tęki į rökstuddan hįtt af skariš ķ nišurstöšum sķnum, sérstaklega hvaš varšar śtskżringu hugtakanna „yfirrįš“ og „fjįrhagsleg tengsl“ viš beitingu reglna um stórar įhęttur. Ķ žeim tilvikum sem tališ var aš įkvešnir gerningar fęru ķ bįga viš lög voru žess hins vegar dęmi aš žar vęri lįtiš viš sitja aš senda skriflegar athugasemdir til fjįrmįlafyrirtękisins įn žess aš mįlinu vęri žį jafnframt komiš ķ lögformlegan farveg. Žótt rannsóknarnefndin śtiloki ekki aš ķ veigaminni mįlum geti Fjįrmįlaeftirlitiš beitt žvķ śrręši aš gefa fjįrmįlafyrirtękjum kost į aš leišrétta minni hįttar mistök meš óformlegum hętti telur nefndin aš ganga verši almennt śt frį žvķ aš samkvęmt žeim lögum sem Fjįrmįlaeftirlitiš starfar eftir beri žvķ aš setja mįliš ķ lögformlegan farveg samhliša tilmęlum um śrbętur eša fljótlega eftir aš žau er gefin til aš tryggja aš hęgt sé aš fylgja žeim eftir meš žvingunarśrręšum og eftir atvikum višurlögum sinni fjįrmįlafyrirtękiš tilmęlunum ekki. Žeir stjórnsżsluhęttir sem Fjįrmįlaeftirlitiš beitti voru ótękir og ganga ķ bįga viš lögbošna mįlsmešferš žar sem Fjįrmįlaeftirlitiš skal krefjast žess aš śr sé bętt innan hęfilegs frests komi ķ ljós aš eftirlitsskyldur ašili fylgi ekki lögum og öšrum reglum sem gilda um starfsemi hans, sbr. 1. mgr. 10. gr. laga nr. 87/1998, um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi. Fjįrmįlaeftirlitiš hefur heimild til aš beita žvingunarśrręšum og stjórnsżsluvišurlögum fari ašili ekki aš fyrirmęlum stofnunarinnar, en žar sem mįlum var ekki alltaf komiš ķ lögformlegan farveg var ekki lagšur grundvöllur aš žvķ aš hęgt vęri aš beita slķkum śrręšum og skorti žvķ slagkraft ķ störf stofnunarinnar.
    Rannsóknarnefndin segir aš röng forgangsröšun hafi einnig veriš hluti af vanda Fjįrmįlaeftirlitsins en leggja hefši įtt miklu meiri įherslu į aš koma upp žróušum upplżsingakerfum hjį stofnuninni. Višvarandi fjįrhagslegt eftirlit sem sinnt er meš gagnaöflun frį eftirlitsskyldum ašilum, gagnaśrvinnslu og mati sérfręšinga į innkomnum gögnum kemur ekki aš fullum notum nema stofnunin hafi yfir aš rįša žróušum upplżsingakerfum og sérfręšingum til śrvinnslu upplżsinganna. Mikiš skorti į tęknilega žekkingu og bśnaš hjį Fjįrmįlaeftirlitinu sem hafši žvķ ķ raun ekki žį naušsynlegu yfirsżn yfir starfsemi fjįrmįlafyrirtękjanna sem brżn žörf var į. Vandamįl Fjįrmįlaeftirlitsins varšandi śrvinnslu upplżsinga śr kerfum sķnum komu įn efa nišur į getu žess til aš rękja starfsskyldur sķnar viš eftirlit meš og taumhald į fjįrmįlafyrirtękjunum.524 Sś žróun aš eignarhaldsfélögum vęru veitt lįn gegn vešum ķ hlutabréfum og aš bankarnir tękju veš ķ hlutabréfum ķ viškomandi banka vegna lįna sem žeir veittu gagngert til kaupa į žessum hlutabréfum og sś hętta sem žessu var samfara viršist aš miklu leyti hafa fariš fram hjį stjórnendum Fjįrmįlaeftirlitsins aš mati rannsóknarnefndarinnar. Ekki veršur séš aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi aflaš sérstaklega upplżsinga um hverjar vęru skuldbindingar og įhrif žessara lįna og veša ķ hlutabréfum fjįrmįlafyrirtękja milli žeirra.525 Žį viršist hafa skort fullnęgjandi upplżsingar hjį Fjįrmįlaeftirlitinu um umfang lįna fjįrmįlafyrirtękjanna til kaupa į hlutabréfum ķ žeim. Žį var svokallašur TRS- gagnagrunnur, sem Fjįrmįlaeftirlitiš hefši getaš notaš til aš fylgjast meš stöšutöku ašila į markaši og žróun hennar, ekkert notašur žar sem stofnunin hafši ekki komiš sér upp naušsynlegum bśnaši til aš lesa og greina gögnin. Įlyktanir sem dregnar voru af upplżsingasöfnun višbśnašarhóps Fjįrmįlaeftirlitsins, sem settur var į fót sķšla įrs 2007, voru ekki afgerandi gagnrżnar. Stjórnendur Fjįrmįlaeftirlitsins töldu ekki aš nein meiri hįttar vandręši stešjušu aš bönkunum fram eftir įrinu 2008. Rannsóknarnefndin telur ljóst aš žessir ašilar hafi ekki metiš įstandiš rétt og veriš mun bjartsżnni en tilefni var til, hugsanlega vegna žess aš um duliš ofmat į eigin fé fjįrmįlafyrirtękjanna hafi veriš aš ręša, en einnig vegna žess aš Fjįrmįlaeftirlitiš notašist viš gölluš įlagspróf sem gįfu bęši markašnum og Fjįrmįlaeftirlitinu sjįlfu falskt öryggi.526
    Eitt af lögbundnum hlutverkum Fjįrmįlaeftirlitsins er aš hafa eftirlit meš starfsemi Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta. Viš rannsókn nefndarinnar komu engin gögn eša upplżsingar fram um aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi formlega haft afskipti af mįlefnum Tryggingarsjóšsins į grundvelli eftirlitsskyldu sinnar gagnvart stjórn sjóšsins, stjórnvöldum eša bönkunum. Žótt forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins hafi sannanlega rętt um mįlefni Tryggingarsjóšsins ķ samrįšshópnum skorti aš mati rannsóknarnefndarinnar į aš į vegum stofnunarinnar vęri tekin saman skrifleg skżrsla um sjóšinn į grundvelli 15. gr. laga nr. 98/1999 til aš greina žį žróun sem įtti sér staš ķ innlįnsstarfsemi fjįrmįlastofnana og leggja į hana mat, sérstaklega meš tilliti til žeirra įhrifa sem innlįnssöfnun bankanna ķ śtibśum erlendis hafši į skuldbindingar sjóšsins og möguleika hans til aš standa viš greišsluskuldbindingar sķnar. Embęttisfęrsla Fjįrmįlaeftirlitsins var aš žessu leyti ekki jafnvönduš og ętlast hefši mįtt til. Mišaš viš žann skilning forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins aš ķslenska rķkiš žyrfti aš standa viš 20.887 evra lįgmarkstryggingu til hvers innstęšueigenda hefši įtt aš vera enn frekara tilefni til aš beita hinni lögbundnu eftirlitsheimild Fjįrmįlaeftirlitsins meš formlegum hętti. Sérstaklega var žetta brżnt gagnvart žeim stjórnvöldum sem žurftu aš takast į viš greišsluskuldbindingar sem leiddu af tilskipun 94/19/EB ef eignir Tryggingarsjóšsins dygšu ekki til aš męta žeim. Žį taldi forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins aš stofnunin hefši mjög takmarkašar lagaheimildir til afskipta af opnun innlįnsreikninga ķ śtibśum bankanna erlendis. Viš opnun innlįnsreikninga Landsbankans ķ Amsterdam ķ maķ 2008 var ljóst aš bankinn ętlaši aš afla evra į gjaldeyrisskiptamarkaši til aš greiša śttektir af innlįnsreikningum, en rannsóknarnefndin bendir į aš gjaldeyrisskiptamarkašur meš ķslenskar krónur hafši į köflum veriš nęr óvirkur frį 19. mars 2008. Ekki er aš sjį aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi tališ žaš gefa tilefni til sérstakra višbragša af sinni hįlfu žrįtt fyrir aš um verulega hęttu hafi veriš aš ręša fyrir Landsbankann sem var kerfislega mikilvęgur. Žaš hlaut jafnframt aš vera ljóst aš takmarkašri ašgangur bankans aš evrum eftir aš gjaldeyrismarkašur tók aš lokast, sérstaklega eftir aš įhrifa af falli Lehman Brothers tók aš gęta, hefši įhrif į möguleika hans til aš standa viš innlįnsskuldbindingar sķnar. Žetta hefši įtt aš vera Fjįrmįlaeftirlitinu nęgt tilefni til aš taka mįlefni śtibśsins til sérstakrar umfjöllunar en žaš var ekki gert og er gagnrżnisvert aš mati rannsóknarnefndarinnar.527
    Loks telur rannsóknarnefnd Alžingis mikilvęgt aš Fjįrmįlaeftirlitiš taki upp žaš verklag aš eiga reglulega fundi meš innri endurskošendum fjįrmįlafyrirtękjanna, ķ samręmi viš žau sjónarmiš sem 14. gr. leišbeinandi reglna um innri endurskošun, sem Basel-nefndin gaf śt įriš 2001, er byggš į. Į sama hįtt er žaš jafnmikilvęgt aš slķkir fundir séu haldnir meš ytri endurskošendum og regluvöršum fjįrmįlafyrirtękjanna. Meš žvķ gefst žį fęri į aš samhęfa betur innra og ytra eftirlit meš fjįrmįlafyrirtękjunum og auka žannig slagkraft žess eftirlits sem haft er meš žeim. Žaš er mat rannsóknarnefndarinnar aš naušsynlegt sé aš vinna skipulega aš uppbyggingu Fjįrmįlaeftirlitsins og gera žaš betur ķ stakk bśiš til aš sinna lögbundnum skyldum sķnum ķ žįgu almannahagsmuna. Ęskilegt er aš śttekt fari sķšan fram į stofnuninni eftir žrjś įr eša svo til aš meta megi hvort nęgilegur įrangur hafi nįšst viš uppbyggingu hennar.528

Samrįšshópur forsętisrįšuneytis, fjįrmįlarįšuneytis, višskiptarįšuneytis, Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabanka Ķslands um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš.529
    Samrįšshópnum var komiš į fót meš skriflegu samkomulagi 21. febrśar 2006 ķ žvķ skyni aš formbinda samrįš ašila į žessu sviši meš žvķ aš leitast viš aš skerpa hlutverkaskiptingu, hindra tvķverknaš og auka gegnsęi. Hópurinn var vettvangur upplżsinga- og skošanaskipta, rįšgefandi og tók ekki įkvaršanir um ašgeršir. Skyldur hvķldu hins vegar įfram į ašilum hópsins, allt eftir lagalegri stöšu og hlutverki hvers um sig. Žaš aš fulltrśar rįšuneytanna ķ hópnum vęru rįšuneytisstjórar žeirra hvers um sig endurspeglar aš mati rannsóknarnefndarinnar vęgiš sem hópnum var ętlaš aš hafa į sķnu sviši. Skošanir fulltrśa hópsins eru skiptar um žaš hvort žaš hafi veriš hlutverk hans aš semja sameiginlega višbśnašarįętlun stjórnvalda. Rannsóknarnefndin segir augljóst aš samrįšshópinn hafi sem heild skort upplżsingar til aš byggja rįšgjöf sķna į žótt žęr hefšu, a.m.k. aš einhverju leyti, veriš til stašar hjį einstökum stofnunum sem įttu ašild aš hópnum. Honum hafi ekki veriš komiš į fót meš lögum og mišlun naušsynlegra upplżsinga til hans hafi heldur ekki veriš lögmęlt. Hann hafi žvķ ekki haft glögga yfirsżn yfir stórar įhęttuskuldbindingar, krosseignatengsl eša ašra veika hlekki ķ ķslensku fjįrmįlalķfi. Aš mati rannsóknarnefndarinnar var hér um aš ręša alvarlegan įgalla į starfsskilyršum hópsins sem hlaut aš koma nišur į vinnu hans.
    Rannsóknarnefndin segir jafnframt aš žegar drög aš fundargeršum samrįšshópsins og skżrslur žeirra sem įttu sęti ķ honum séu skošašar verši ekki séš aš įhersla hafi veriš lögš į gerš višbśnašarįętlunar fyrr en į 8. fundi hans, 18. mars 2008. Eftir žaš fór hópurinn aš hittast mun oftar en įšur.530 Ķ lok maķ kom fram višhorfsmunur į milli Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabankans annars vegar og rįšuneytisstjóra fjįrmįlarįšuneytisins hins vegar sem įtti eftir aš setja mark sitt į starf hópsins, žar sem Fjįrmįlaeftirlitiš og Sešlabankinn köllušu eftir pólitķskri stefnu um įkvešin atriši sem rįšuneytisstjórinn taldi ótķmabęrt aš taka įkvöršun um.
    Rannsóknarnefndin įtelur vinnubrögš hópsins og segir aš mikiš hafi skort į agaša og skipulagša verkstjórn ķ honum, t.d. hafi dagskrį funda ekki alltaf legiš fyrir viš upphaf žeirra og mįlum hafi ķtrekaš veriš żtt įfram óręddum til nęsta fundar. Žannig hafi ašgeršaįętlun t.d. ekki veriš rędd fund eftir fund. Skort hafi skżra verkaskiptingu og įbyrgš į framkvęmd verkefna. Žį hafi allan tķmann vantaš ašgeršir en rįšherrar hefšu veriš ķ mikilli fjarlęgš. Rannsóknarnefndin telur aš vinnubrögšin hafi veriš ótęk ķ ljósi hinna žżšingarmiklu verkefna hópsins enda var hópurinn langt frį žvķ aš ljśka fyrstu drögum aš tillögu aš višbśnašarįętlun žegar fjįrmįlaįfalliš dundi yfir.531 Augljóst var aš eitt af žeim višfangsefnum sem takast žurfti į viš ķ višbśnašarįętlun stjórnvalda var hvernig męta ętti žeim skuldbindingum sem féllu į Tryggingarsjóš innstęšueigenda og fjįrfesta ef til fjįrmįlaįfalls kęmi. Ein af afleišingum žess aš gerš višbśnašarįętlunar var ekki lokiš birtist ķ žeirri óvissu sem var viš falliš og eftir žaš um mįlefni sjóšsins. Rannsóknarnefndin bendir į žęr sérstöku skyldur sem hvķldu į fulltrśa forsętisrįšuneytisins ķ hópnum, en hann stżrši starfi hans og honum bar skylda til aš leiša mįl til lykta og beita sér fyrir skilvirkni ķ starfinu. Vegna anna mešlima hópsins viš önnur störf uršu žeir aš treysta į Sešlabankann og Fjįrmįlaeftirlitiš um ašstoš viš aš semja višbśnašarįętlun. Rannsóknarnefndin bendir į aš mišlun upplżsinga frį samrįšshópnum til rįšherra hafi ekki veriš ķ föstum skoršum. Hlutašeigandi rįšherrar hafi ekki haldiš reglulega fundi til aš fara yfir verkefni og afrakstur af vinnu hópsins og sinna yfirstjórn verkefnisins aš žvķ leyti sem žaš heyrši undir žį.532 Žį fengu tillögur og skjöl ekki formlega afgreišslu, t.d. hjį rįšherrum sem įttu fulltrśa ķ hópnum. Rannsóknarnefndin įlyktar sem svo aš mjög hafi skort į aš vinnu samrįšshópsins hafi veriš stżrt į markvissan hįtt, auk žess sem rįšherrarnir hittust ekki reglulega til aš fara yfir verkefni og afrakstur af vinnu hópsins.
    Ljóst viršist aš Sešlabanki Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitiš litu til samrįšshópsins varšandi frumkvęši aš sameiginlegum višbśnašarįętlunum, ekki sķst ašgeršum sem krefšust pólitķskra įkvaršana og samhęfingu ašgerša. Vęgi hans viršist žvķ hafa oršiš meira en upp var lagt meš og óljóst valdsviš og įbyrgš samrįšshópsins m.a. leitt til žess aš ekki var skżrt hver stżrši, samhęfši og bar įbyrgš į višlagaundirbśningi ķslenska rķkisins vegna fjįrmįlaįfalla.533 Hver vķsaši į annan um athafnaskyldu og enginn gekkst viš įbyrgš ķ skżrslutökum hjį rannsóknarnefndinni. Žį tókst samrįšshópnum ekki vel upp ķ žvķ aš stilla saman strengi um žau verkefni sem heyrt gįtu undir fleiri stjórnvöld og nįši t.d. engum įrangri ķ žvķ aš samhęfa ašgeršir til aš žrżsta į Landsbankann aš fęra reikninga śr śtibśi ķ dótturfélag, en starfsemin ķ London og mįlefni Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta heyrši undir Fjįrmįlaeftirlitiš. Viš rannsókn rannsóknarnefndar Alžingis komu engin gögn eša ótvķręšar stašfestingar fram um aš ķslensk stjórnvöld hefšu į žessum tķma stillt saman strengi ķ samrįšshópnum og lagt formlega aš Landsbankanum aš flytja Icesave-reikningana eša kallaš eftir tķmaįętlun um slķkt. Meš hlišsjón af žżšingu mįlsins hefši aš lįgmarki veriš ešlilegt ķ samręmi viš vandaša stjórnsżslu aš žau stjórnvöld sem bįru įbyrgš į žessum mįlum köllušu eftir stašfestum įętlunum um tķmasetningu flutnings reikninganna yfir ķ dótturfélag. Meš vķsan til 5. tölul. 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008 er žaš mat rannsóknarnefndarinnar aš taka verši til gagngerrar endurskošunar žann grundvöll sem stjórnvöldum er skapašur til aš vinna aš samhęfšri višbśnašarįętlun. Žaš sé naušsynlegt til aš tryggja tķmabęr, samhęfš og undirbśin višbrögš viš fjįrmįlaįfalli og koma ķ veg fyrir misskilning um verkaskiptingu stjórnvalda. Žar verši aš taka af skariš meš žaš hver fari meš völd og beri įbyrgš į aš stżra žeirri vinnu.

Einangrun ķslenskra stjórnvalda į alžjóšavettvangi.534
    Rannsóknarnefndin greinir frį žvķ aš snemma įrs 2008 hafi veriš oršiš ljóst aš įhyggjur af stęrš ķslenska bankakerfisins fóru vaxandi mešal sumra evrópskra sešlabankastjóra og ķslensku bankarnir höfšu lķka bakaš sér įkvešna óvild ķ Evrópu meš töku innlįna į hęrri vöxtum en ašrir bankar bušu og meš framgöngu sinni ķ vešlįnavišskiptum viš Sešlabanka Evrópu ķ gegnum Sešlabanka Lśxemborgar. Erfitt reyndist aš gera gjaldeyrisskiptasamninga, t.d. viš Breta, sem žó bušu Ķslendingum ašstoš viš aš minnka bankakerfi sitt. Žvķ erindi var hins vegar ekki svaraš. Til yfirlżsingar undirritašrar af žremur rįšherrum rķkisstjórnarinnar um įbyrga stefnu ķ rķkisfjįrmįlum og breytingar į Ķbśšalįnasjóši žurfti aš koma svo aš Danir, Noršmenn og Svķar fengjust til aš ganga frį gjaldeyrisskiptasamningum. Yfirlżsingin var hins vegar ekki rędd ķ rķkisstjórn.
    Rannsóknarnefndin segir aš žaš viršist hafa veriš mat norręnna sešlabankastjóra aš ķslensk yfirvöld hefšu ekki beitt sér af nęgilegu afli viš aš draga śr stęrš ķslensku fjįrmįlafyrirtękjanna, hefšu ekki haldiš uppi nęgilega įbyrgri stefnu ķ rķkisfjįrmįlum og auk žess hefši ekki veriš rįšist ķ naušsynlegar breytingar į Ķbśšalįnasjóši. Undirritun yfirlżsingarinnar bar vott um lķtiš traust norręnu sešlabankastjóranna til ķslensku rķkisstjórnarinnar og lķtiš varš um efndir žess loforšs aš žeir yršu jafnharšan upplżstir um ašgeršir stjórnvalda til aš uppfylla gefin loforš. Allt žetta stušlaši aš einangrun ķslenskra stjórnvalda į alžjóšavettvangi.

Stjórnarrįš Ķslands.535
    Rannsóknarnefndin vķsar til žess aš samkvęmt stjórnarskrįnni fari rįšherrar meš ęšstu yfirstjórn stjórnsżslunnar og beri įbyrgš į öllum stjórnarframkvęmdum. Rįšuneytin eru ęšstu stjórnsżslustofnanir rķkisins og rįšuneytisstjórar stżra žeim undir yfirstjórn rįšherra. Verulegar breytingar uršu į verkefnum rįšuneyta ķ tengslum viš ašild Ķslands aš EES-samningnum, ekki sķst į sviši fjįrmįlamarkašar og eftirlits meš honum. Żmis verkefni rįšuneyta voru ķ framhaldinu fęrš til undirstofnana sem rįšuneytin höfšu sķšan eftirlit meš. Į sviši fjįrmįlamarkašar var hins vegar farin sś leiš aš fela sjįlfstęšum rķkisstofnunum žau meginhlutverk og heimildir sem rķkisvaldiš fer meš. Žaš haggar hins vegar ekki viš skyldum rįšherra og rįšuneytis hans til aš hafa eftirlit og fylgjast meš žróun į mįlefnasviši sķnu sem hin sjįlfstęša stofnun starfar į og bregšast viš žegar įstęša er til, t.d. meš framlagningu lagafrumvarpa.536 Rannsóknarnefndin bendir į aš aš mestu leyti hafi ekki veriš geršar sérstakar umbętur į reglum um Stjórnarrįš Ķslands sem męla fyrir um yfirstjórn stjórnsżslunnar.
    Forsętisrįšuneyti, višskiptarįšuneyti og fjįrmįlarįšuneyti voru ķ lykilhlutverki viš fall bankanna og hitinn og žunginn af starfi rįšuneytanna į žessu tķmabili hvķldi į heršum fįrra embęttismanna, fyrst og fremst rįšuneytisstjóra. Almennt var ekki til aš dreifa innan rįšuneytanna mörgum starfsmönnum meš séržekkingu sem gerši žeim kleift aš takast į viš verkefni af žeim toga sem ašdragandi bankahrunsins hafši ķ för meš sér, t.d. var ekki rįšinn sérstakur efnahagsrįšgjafi ķ forsętisrįšuneytiš fyrr en 1. įgśst 2008. Rannsóknarnefndin segir aš ķslenska stjórnkerfiš hafi veriš illa ķ stakk bśiš til aš takast į viš fjįrmįlaįföll įrsins 2008 og augljóslega žurfi aš fjölga ķ hópi vel menntašra og žjįlfašra starfsmanna sem hafa getu til aš takast į viš flókin verkefni. Žaš verši varla gert į annan hįtt en aš sköpuš séu žau starfsskilyrši ķ Stjórnarrįši Ķslands aš žangaš fįist til starfa fólk sem hefur žessa kosti til aš bera. Gengiš er śt frį žvķ aš hinir ópólitķsku embęttismenn séu sérfręšingar į sķnu sviši hvaš varšar menntun og reynslu. Žeim er ętlaš aš bera uppi skilvirka og mįlefnalega stjórnsżslu ķ žįgu almennings. Rįšherra getur einnig rįšiš sér pólitķskan ašstošarmann, en žrįtt fyrir žaš aš ašra starfsmenn eigi aš rįša eftir meginreglum stjórnsżsluréttar viršist algengt aš stöšuveitingar rįšist af pólitķskum sjónarmišum žótt erfitt geti veriš aš fęra sönnur į žaš. Viš rįšherraskipti geta pólitķskt rįšnir starfsmenn lķka valdiš nżjum rįšherra vanda. Slķkar rįšningar geta jafnframt veikt sérfręšižekkingu į mįlefnasviši rįšuneytisins ef faglegar forsendur vķkja fyrir öšrum sjónarmišum viš rįšningu. Rannsóknarnefndin segir aš taka verši af skariš um hvort breyta eigi lögum žannig aš heimilt verši aš rįša fleiri starfsmenn į hina pólitķsku skrifstofu rįšherra.537 Rannsóknarnefndin vķkur aš sérstökum starfsskyldum starfsmanna rįšuneyta til aš veita rįšherra upplżsingar og rįš sem hann žarf į aš halda til aš rękja starfa sinn. Rannsóknarnefndin segir aš til įlita hljóti aš koma aš įkvęši um hinar sérstöku starfsskyldur embęttismanna Stjórnarrįšs Ķslands verši lögfest žannig aš tekiš sé af skariš um inntak žeirra.538
    Rannsóknarnefndin segir aš viš rannsókn į gögnum Stjórnarrįšsins hafi komiš ķ ljós aš samręmt verklag hafi ekki veriš fyrir hendi um skrįningu munnlegra upplżsinga um samskipti viš önnur stjórnvöld eša einakaašila, sem og samskipti viš stjórnvöld annarra rķkja.539 Rannsóknarnefndin bendir į aš ķ žessum tilvikum séu samskiptin lišur ķ aš rękja žau opinberu verkefni sem hlutašeigandi hafa meš höndum og žaš kunni aš hafa verulega žżšingu aš glöggt liggi fyrir hvaš ašilum hefur fariš ķ milli. Vķsaš er til 23. gr. upplżsingalaga um skrįningu upplżsinga sem koma fram munnlega viš nįnar tilgreindar ašstęšur, sem žó gildir ašeins viš mešferš mįla žegar taka į stjórnvaldsįkvaršanir. Rannsóknarnefndin segir aš mismunandi starfsvenjum hafi veriš fylgt innan rįšuneyta og stofnana um skrįningu minnisblaša og fundargerša og hiš sama eigi viš um munnleg samskipti milli fulltrśa stofnana og ašila utan žeirra. Hér į landi hafi ekki mótast almennar reglur um skrįningu upplżsinga sem lśta aš innra starfi stjórnvalda, samskiptum og mešferš einstakra mįla. Žar sem hagsmuna rķkisins veršur ekki gętt į višhlķtandi hįtt įn skipulegrar skrįningar upplżsinga og upplżsingastjórnunar hjį Stjórnarrįši Ķslands er brżnt aš mati rannsóknarnefndarinnar aš samdar verši samręmdar reglur um skrįningu slķkra upplżsinga.540
    Ķ 9. gr. laga um Stjórnarrįš Ķslands, nr. 73/1969, segir aš rįšuneyti hafi eftirlit meš starfrękslu stofnana sem heyra undir žaš og eignum į vegum žess. Nokkur óvissa viršist hafa rķkt ķ framkvęmd um žaš hvort įkvęši žetta taki einvöršungu til stjórnvalda sem eru lęgra sett gagnvart hlutašeigandi rįšherra eša til allra stjórnvalda, ž.m.t. sjįlfstęšra stjórnvalda. Naušsynlegt er aš endurskoša žetta įkvęši og taka af allan vafa um efnissviš žess. Ef įkvęšinu veršur einnig ętlaš aš nį til sjįlfstęšra stofnana og nefnda er naušsynlegt aš tekiš verši af skariš um žaš ķ lögum til hvaša śrręša rįšherra getur gripiš gagnvart slķkum stjórnvöldum. Ķ žvķ sambandi veršur aš gera glöggan greinarmun annars vegar į eftirliti meš fjįrreišum og eignum sjįlfstęša stjórnvalda og virkum śrręšum fyrir rįšherra ef žar veršur misbrestur į og hins vegar eftirliti meš lögmęti įkvaršana slķkra stjórnvalda.
    Žaš starf sem framundan er ķ uppbyggingu ķslensks samfélags gerir miklar kröfur til Stjórnarrįšs Ķslands. Žaš skiptir žvķ miklu aš stjórnvöld séu vel ķ stakk bśin til aš fįst viš verkefnin. Rannsóknarnefndin telur žvķ brżnt aš rįšist verši į endurskošun į lögum um Stjórnarrįš Ķslands.

Löggjöf um fjįrmįlamarkašinn.541
    Hluti af hinni pólitķsku stefnumótun viš innleišingu EES-réttar į fjįrmįlamarkaši var aš draga sem mest śr sérķslenskum įkvęšum. Rannsóknarnefndin segir aš mikilvęgt sé aš tekin verši pólitķsk afstaša til žess hvernig ętlunin er aš žróa reglur um fjįrmįlamarkašinn ķ nįnustu framtķš. Žótt skylt sé aš innleiša lįgmarksreglur tilskipana ESB vegna skuldbindinga samkvęmt EES-samningnum hefur Alžingi umtalsvert svigrśm til žess aš męta sérķslenskum ašstęšum viš setningu laga. Žaš er hins vegar pólitķskt įlitamįl hvaša markmiš eigi aš setja ķ žvķ efni og hvaša leišir eigi aš fara til aš nį žvķ. Verši slķk pólitķsk stefna ekki mótuš hér į landi er hętt viš žvķ aš reglur um fjįrmįlamarkašinn verši mun brotakenndari og įherslur óskżrari en vera žarf.

Gallar ķ regluverki ESB.542
    Aš mati rannsóknarnefndar Alžingis eru żmsir annmarkar į löggjöf ESB og umgjörš hennar sem hafa įtt sinn žįtt ķ aš skapa žęr ašstęšur sem leiddu til bankahrunsins. Mešal žeirra er aš tilskipun ESB um tryggingakerfi fyrir fjįrfesta gerir engan greinarmun į žvķ hvort lįnastofnun ķ litlu hagkerfi setur į laggirnar śtibś ķ stóru hagkerfi eša öfugt. Enginn sameiginlegur tryggingasjóšur er fyrir hendi og tilskipunin gerir rįš fyrir žvķ aš tryggingasjóšur ķ hverju ašildarrķki sé fullnęgjandi bakhjarl, óhįš žvķ hvort starfsemi lįnastofnana sé stunduš yfir landamęri og óhįš stęrš viškomandi hagkerfis. Žį mišast hśn ašeins viš žį ašstöšu aš einstaka lįnastofnun lendi ķ erfišleikum, ekki allsherjarhrun stęrstu lįnastofnana einnar žjóšar. Fyrirkomulag eftirlitskerfisins innan EES er meš žeim hętti aš ekki er tryggt aš um tķmanlegar og samstilltar ašgeršir fjįrmįlaeftirlita verši aš ręša. Reglur um eftirlit meš fjįrmįlafyrirtękjum hafa ekki tekiš naušsynlegum breytingum ķ ljósi hins breytta starfsumhverfis žeirra.
    Ķsland hefši getaš sett sér strangari reglur um starfsemi innlendra lįnastofnana en kvešiš er į um ķ tilskipun ESB. Hins vegar hefši ekki veriš hęgt aš lįta slķkar reglur nį til starfsemi erlendra lįnastofnana sem stofnušu śtibś hér į landi, nema ķ algjörum undantekningartilvikum. Ef žessi heimild hefši veriš nżtt hefši sį möguleiki getaš veriš fyrir hendi aš śtibś erlendra lįnastofnana hér į landi hefšu notiš rķkari starfsheimilda en innlendar lįnastofnanir. Žessi hętta į mismunun viršist hafa rįšiš žvķ aš tališ var naušsynlegt aš lįta ķslenskar lįnastofnanir njóta sambęrilegra starfsheimilda og lįnastofnanir ķ nįgrannalöndunum. Žetta var gert įn žess aš nęgjanlega vęri gętt aš žeim įhrifum sem slķkt fyrirkomulag gęti haft į lķtiš hagkerfi žar sem hętta į hagsmunaįrekstrum og stjórnunar- og eignatengslum vęri meiri en ķ stęrri hagkerfum. Aš mati rannsóknarnefndarinnar er žaš įlitamįl hvort ašildarrķkjum EES-samningsins séu ekki settar of žröngar skoršur gagnvart žvķ aš setja strangari reglur um starfsemi lįnastofnana og žį jafnt gagnvart innlendum og erlendum lįnastofnunum sem setja į stofn śtibś. Žaš fyrirkomulag sem nś er viš lżši eykur lķkurnar į žvķ aš stjórnvöld lįti undan žrżstingi um aš opna fyrir vķštękar starfsheimildir til aš koma ķ veg fyrir röskun į samkeppnisstöšu innlendra lįnastofnana gagnvart erlendum.
    Misręmi er milli ašildarrķkja EES-samningsins um hvernig tślka beri reglur um fjįrhagsleg tengsl og/eša yfirrįš meš skilgreiningu į einni įhęttuskuldbindingu ķ huga. Rannsóknarnefndin telur ljóst aš skilgreina žurfi einhver lįgmarksvišmiš til aš tryggja samręmda framkvęmd innan ašildarrķkjanna į žessum žżšingarmiklu reglum. Žį bendir rannsóknarnefndin į aš mikilvęgt sé aš huga aš endurbótum į žvķ aš einn ašili geti fręšilega séš stofnaš til hįmarksįhęttu samkvęmt tilskipun ESB gagnvart fleiri en einni lįnastofnun, bęši innan sama hagkerfis og milli fleiri hagkerfa innan EES, meš tilheyrandi hęttu į kešjuverkun ef upp koma fjįrhagsleg vandręši.

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin tekur undir nišurstöšur og įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis og leggur til aš žęr verši ķ meginatrišum lagšar til grundvallar viš śrbętur į löggjöf.
    Žingmannanefndin telur aš skerpa žurfi į verkaskiptingu stofnana rķkisins auk žess sem skyldur einstakra stofnana og embęttismanna verši afmarkašar betur. Slķkt er mikilvęgt ķ žvķ ljósi aš stjórnendur rķkisstofnana sem gįfu skżrslu fyrir rannsóknarnefndinni vķsušu įbyrgš hver į annan.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš ķ fundargeršum rķkisstjórnar verši skrįšar meš skżrum hętti nišurstöšur hvers dagskrįrlišar og žęr birtar opinberlega. Meš žvķ aukist gagnsęi stjórnsżslunnar auk žess sem möguleiki į eftirlitshlutverki Alžingis meš framkvęmdarvaldinu vex. Žį leggur žingmannanefndin til aš samhliša verši haldin sérstök trśnašarmįlabók sem notuš er žegar rętt er um viškvęm mįlefni rķkisins eša önnur mįl sem lśta trśnaši. Naušsynlegt er aš setja verklagsreglur um trśnašarmįlabókina.
    Žingmannanefndin telur rétt aš į fundum innan Stjórnarrįšsins séu haldnar fundargeršir, svo sem žegar oddvitar rķkisstjórnar eša rįšherrar koma fram gagnvart ašilum śr stjórnkerfinu eša utanaškomandi ašilum. Žaš er mat žingmannanefndarinnar aš ešlilegt sé aš oddvitar stjórnmįlaflokka eigi meš sér samrįšsfundi en engu sķšur sé naušsynlegt aš setja reglur um skrįningu einstakra įkvaršana ķ mikilvęgum mįlefnum į slķkum fundum. Nefndin vill žó įrétta aš įkvaršanir į slķkum fundum geta aldrei leyst rįšherra undan skyldum sķnum samkvęmt stjórnarskrį.
    Žingmannanefndin telur aš tryggja žurfi formfestu ķ samskiptum Sešlabanka Ķslands viš ašrar stofnanir, rķkisstjórn og einkaašila.
    Žingmannanefndin telur gagnrżnisvert aš samrįšshópur forsętisrįšuneytis, fjįrmįlarįšuneytis, višskiptarįšuneytis, Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabankans hafi ekki byggt starf sitt į žeim upplżsingum, greiningum og fagžekkingu sem žó lįgu fyrir ķ ašdraganda hrunsins.543 Ljóst er aš skort hafi į skżra verkaskiptingu og įbyrgš į framkvęmd verkefna, mišlun upplżsinga frį hópnum til rįšherra var ekki ķ föstum skoršum og viškomandi rįšherrar hafi ekki tekiš į višfangsefnum hópsins meš neinum afgerandi hętti.544
    Žingmannanefndin telur aš brżnt aš Fjįrmįlaeftirlitiš eigi reglulega fundi meš innri og ytri endurskošendum og regluvöršum fjįrmįlafyrirtękjanna.
    Žingmannanefndin telur mikilvęgt aš rįšist verši ķ endurskošun į lögum um Stjórnarrįš Ķslands, mešal annars um hvaša reglur eigi aš gilda um pólitķska starfsmenn rįšherra. Žį verši verklag innan rįšuneyta samręmt sem og skrįning samskipta. Auk žess telur žingmannanefndin naušsynlegt aš eytt verši óvissu um hvernig rįšuneyti hafi eftirlit meš žeim sjįlfstęšu stofnunum sem undir žau heyra.545
    Žingmannanefndin telur aš Alžingi og stjórnvöld žurfi aš vanda betur til verka viš innleišingu EES-gerša. Yfirfara žarf žęr verklagsreglur sem til eru nś žegar og tryggja aš eftir žeim sé fariš. Huga verši aš žvķ m.a. aš nżta tiltękar heimildir sem taka tillit til sérstöšu Ķslands ef svo ber undir. Naušsynlegt er einnig aš Alžingi hafi virkari aškomu aš innleišingarferlinu.

Mistök eša vanręksla skv. 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.546
Afmörkun athugunar.547
    Ķ kaflanum greinir rannsóknarnefnd Alžingis frį verkefni sķnu sem fólst ķ aš leggja mat į hvort um mistök eša vanrękslu hafi veriš aš ręša viš framkvęmd laga og reglna um fjįrmįlastarfsemi į Ķslandi og eftirlit meš henni og hverjir kunni aš bera žar įbyrgš. Starf nefndarinnar beindist aš störfum opinberra ašila meš žaš aš markmiši aš varpa ljósi į hvort veikleikar ķ rekstri bankanna og stefnumörkun hafi įtt žįtt ķ falli žeirra. Tekur nefndin fram aš žaš sé ķ höndum žar til bęrra yfirvalda aš rannsaka žetta frekar og meta hvort hugsanlega sé um aš ręša refsiverš brot. Bendir nefndin į aš hśn hafi tilkynnt rķkissaksóknara allan grun um refsiverša hįttsemi.548 Mat nefndin m.a. hvernig stašiš var aš eftirliti meš fjįrmįlastarfsemi hér į landi į sķšustu įrum og upplżsingagjöf af žvķ tilefni milli stjórnvalda, til rķkisstjórnar og til Alžingis. Leitašist hśn viš aš huga heildstętt aš žvķ hvernig stjórnvöld stóšu aš framkvęmd laga um fjįrmįlastarfsemi og eftirliti meš henni og žar meš hvernig gętt var aš hinum efnahagslegu įhrifum žeirrar starfsemi og įhrifum į fjįrmįl rķkisins ķ ljósi žess hvernig sś starfsemi žróašist.

Hugtökin mistök og vanręksla.549
    Rannsóknarnefndin bendir į aš henni hafi ašeins veriš ętlaš aš veita įlit en hvorki ętlaš aš fara meš dómsvald né įkvöršunarvald um beitingu stjórnsżsluvišurlaga. Tekur nefndin fram aš hugtökin mistök og vanręksla séu rżmri en svo aš ašeins sé įtt viš aš athafnir eša athafnaleysi einstaklinga. Fleira geti falliš undir hugtökin en žaš aš tilteknar athafnir fullnęgi ekki lagakröfum eša vanrękt sé aš fylgja lagaboši. Einnig geti talist vanręksla aš lįta hjį lķša aš bregšast viš upplżsingum um yfirvofandi hęttu į višeigandi hįtt. Nefndin bendir į aš ekki sé aš öllu leyti um samskonar višmiš aš ręša og koma fram ķ lögum um réttindi og skyldur starfsmanna rķkisins, nr. 70/1996, varšandi mistök og vanrękslu, žótt um vissa skörun sé aš ręša. Kunni nefndin žvķ aš telja starfsmann hafa sżnt af sér mistök eša vanrękslu žótt ekki sé um brot ķ starfi aš ręša sem gefi tilefni til įfalls sakar samkvęmt lögum um rįšherraįbyrgš eša stjórnsżsluvišurlaga samkvęmt starfsmannalögum. Į sama hįtt geti starfsmenn gerst brotlegir viš starfsskyldur sķnar samkvęmt žeim lögum žótt žeir hafi ekki sżnt af sér mistök eša vanrękslu ķ starfi sem gefi nefndinni tilefni til athugasemda. Rannsóknarnefndin leggur įherslu į aš mat hennar į störfum rįšherra į grundvelli 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008 er ekki sambęrilegt viš mat samkvęmt įkvęšum laga um rįšherraįbyrgš. Žaš komi ķ hlut Alžingis aš taka nįnari afstöšu til žess hvort tilefni sé til aš kalla saman Landsdóm og lįta reyna į rįšherraįbyrgš. Viš mat į žvķ hvort einstakir rįšherrar hafi ķ ašdraganda bankahrunsins gert mistök eša sżnt af sér vanrękslu veršur ešli mįlsins samkvęmt žó aš hafa nokkra hlišsjón af hįtternisreglum laga um rįšherraįbyrgš.
    Rannsóknarnefndin dregur žį įlyktun um hlutverk sitt aš Alžingi hafi fališ henni aš taka eftir atvikum afstöšu, ķ samręmi viš žęr stašreyndir sem gagnaöflun hennar leiddi ķ ljós, til žess hvort skort hafi į aš einstaklingar sem höfšu aš lögum skilgreindu hlutverki aš gegna viš framkvęmd laga og reglna um fjįrmįlastarfsemi og eftirlit meš henni, geršu nęgjanlegar rįšstafanir til aš bregšast viš hęttu į fjįrmįlaįfalli.
    Rannsóknarnefndin leggur įherslu į aš ekkert verši fullyrt um beint orsakasamhengi milli vanrękslu um ašgeršir eša rįšstafanir sem einstaklingi hefši boriš aš hafa frumkvęši aš og žess fjįrmįlaįfalls sem varš į Ķslandi haustiš 2008, né verši žvķ slegiš föstu hver innbyršis žżšing hinna samverkandi žįtta sem leiddu til įfallsins hafi veriš. Nefndin varš hins vegar aš taka afstöšu til žess hvernig stjórnvöld högušu višbśnaši sķnum ķ ljósi fyrirliggjandi upplżsinga og ašstęšna į hverjum tķma.

Nįnari afmörkun aš virtum athugasemdum skv. 13. gr. laga nr. 142/2008.550
    Rannsóknarnefndin greinir frį žvķ aš hśn hafi sent tólf einstaklingum bréf, gert žar grein fyrir tilteknum atrišum og gefiš žeim kost į aš koma aš skriflegum athugasemdum įšur en nefndin tęki endanlega afstöšu til žess hvort umręddar athafnir eša athafnaleysi yršu felldar undir mistök eša vanrękslu samkvęmt 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008 og žį jafnframt hvort viškomandi hefši boriš įbyrgš ķ samręmi viš žaš įkvęši. Ķ svarbréfum sķnum lżstu einstaklingarnir sjónarmišum sķnum varšandi aškomu sķna og įbyrgš vegna žeirra atriša sem nefndin gerši žeim grein fyrir. Enginn žeirra taldi sig hafa sżnt af sér mistök eša vanrękslu ķ skilningi laganna. Bréfin og svörin eru birt ķ 11. višauka rafręnnar śtgįfu skżrslunnar.

Rįšherrar.551
Staša rįšherra aš lögum og ašgengi aš upplżsingum ķ framkvęmd.552
    Athugun rannsóknarnefndar Alžingis bendir til aš ķ innra starfi rķkisstjórnarinnar sem fór meš völd ķ ašdraganda aš falli bankanna hafi upplżsingaflęši og samskipti um efnahagsmįl, ž.m.t. um mįlefni ķslensku bankanna į mikilvęgum tķmabilum, takmarkast aš verulegu leyti viš žröngan hóp rįšherra, ž.e. forsętisrįšherra, fjįrmįlarįšherra og utanrķkisrįšherra. Rannsóknarnefndin bendir į žann mun sem er į žvķ hvort žessir rįšherrar fóru stöšu sinnar vegna meš beinar skyldur og įbyrgš į sviši fjįrmįlamarkašar og/eša efnahagsmįla, eins og Geir H. Haarde og Įrni M. Mathiesen, eša įttu yfirleitt hlut aš mįli vegna pólitķskrar stöšu sinnar innan rķkisstjórnar en ekki į grundvelli lagalegrar stöšu sinnar sem rįšherra, eins og Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir. Utanrķkisrįšuneytiš fór į žessum tķma ekki sjįlfstętt meš framkvęmd laga og reglna um fjįrmįlastarfsemi hér į landi og eftirlit meš henni. Starfsskyldur utanrķkisrįšherra kunni žó aš hafa haft žżšingu ķ einhverjum tilvikum meš tilliti til samrįšs og upplżsingaflęšis um efnahagsmįl ķ vķšu samhengi sem var innan žessa hóps og samrįšs sem hann įtti viš ašrar rķkisstofnanir. Nefndin nefnir t.d. samskipti viš erlenda ašila, bęši stjórnvöld og einkaašila. Žį tók Ingibjörg Sólrśn sem utanrķkisrįšherra žįtt ķ ķmyndarašgeršum ķslenskra yfirvalda ķ žįgu bankakerfisins, en nefndin gagnrżndi įherslu stjórnvalda į slķkar ašgeršir fyrr ķ kaflanum. Hśn telur hins vegar ljóst aš žįttur Ingibjargar Sólrśnar ķ žeim mįlefnum sem hér um ręšir hafi fyrst og fremst byggst į žeim pólitķsku forsendum aš hśn var oddviti annars stjórnarflokksins og aš hśn gęti į grundvelli upplżsinga sem hśn fékk į žessum fundum tekiš afstöšu til žess hvort tilefni vęri til aš hśn ašhefšist frekar į vettvangi rķkisstjórnar af hįlfu sķns flokks og/eša gagnvart hlutašeigandi rįšherrum. Nefndin metur ekki forsendur til aš fjalla frekar um störf hennar meš tilliti til įlitaefna um mistök eša vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.
    Rannsóknarnefndin segir ljóst aš upplżsingaflęši og samskipti um efnahagsmįl og mįlefni bankanna innan rķkisstjórnarinnar hafi einkennst aš vissu marki af žvķ aš višskiptarįšherra įtti žar ekki alltaf hlut aš mįli. Žaš leišir aš mati nefndarinnar ķ sumum tilvikum til žess aš önnur sjónarmiš kunna aš eiga viš um ašgang višskiptarįšherra aš upplżsingum ķ ašdraganda bankahrunsins en ķ tilviki forsętis- og fjįrmįlarįšherra, og žar meš um mat į möguleikum višskiptarįšherra til višbragša ķ slķkum tilvikum.
    Įrni M. Mathiesen greindi frį žvķ ķ bréfi sķnu til rannsóknarnefndar Alžingis aš tślka yrši oršalag 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008 meš žeim hętti aš athugun nefndarinnar į grundvelli žess gęti ekki tekiš til starfa fjįrmįlarįšherra. Nefndin hafnar žvķ og segir aš fjįrmįlarįšuneytiš hafi m.a. fariš meš fjįrmįl og eignir rķkisins aš žvķ leyti sem žau voru ekki fengin öšrum ašilum og mat į žróun og horfum ķ efnahagsmįlum, auk žess sem rįšuneytiš stóš aš stofnun samrįšshóps stjórnvalda um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš. Rannsóknarnefndin gengur śt frį žvķ aš sś ašild hafi einkum komiš til vegna žżšingar tiltekinna hlutverka rįšuneytisins fyrir višfangsefnin sem hópnum var fališ aš vinna aš. Nefndin telur vafalaust aš žau verkefni fjįrmįlarįšuneytisins sem hér skipta mįli falli innan žess ramma sem 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008 setur athugun nefndarinnar.
    Fram kemur ķ skżrslu rannsóknarnefndarinnar aš viš mat į žvķ annars vegar hvaša upplżsingar eša ašstęšur rįšherrum hafi veriš eša mįtt vera kunnugt um og hins vegar hvaša frumkvęšis eša višbragša hafi mįtt ętlast til af žeim ķ žvķ ljósi lķti nefndin ķ fyrsta lagi til stöšu žeirra ķ stjórnkerfi rķkisins og žess hvaša mįlefnasviš žeir fóru meš aš gildandi lögum. Į žeim grundvelli telur nefndin aš ętlast megi til žess aš einstökum rįšherrum hafi veriš kunn eša mįtt vera kunn staša og framvinda mįla į mįlefnasvišum sem žeir fóru meš yfirstjórn į. Almennt eftirlit meš framvindu ķ stórum drįttum ķ žeim mįlefnum sem heyra undir rįšuneytiš sé forsenda žess aš ašilarnir geti tekiš afstöšu til žess hvort tilefni sé til afskipta af hįlfu rįšuneytisins į grundvelli gildandi lagareglna og rįšuneytiš eftir atvikum haft frumkvęši aš tillögugerš um lagabreytingar og/eša umfjöllun um mįliš į vettvangi rķkisstjórnar sem mikilvęgt stjórnarmįlefni. Nefndin vķsar til frekari umfjöllunar ķ köflum 16.1.2.3– 16.1.2.5553 um forsętis-, fjįrmįla- og višskiptarįšuneyti. Ķ öšru lagi lķtur nefndin til sérstakra atvika sem viš eiga hverju sinni, ž.e. funda eša samrįšs viš önnur stjórnvöld og upplżsinga sem žar komu fram, samskipta viš erlenda ašila og annarra sérstakra upplżsinga eša gagna sem athugun nefndarinnar bendir til aš rįšherrum hafi veriš tiltęk ķ ašdraganda bankahrunsins. Ķ žrišja lagi lķtur rannsóknarnefndin til upplżsinga sem fram komu į vettvangi samrįšshóps stjórnvalda og rekur sérstaklega žaš sem fram kom hjį nefndinni um mišlun upplżsinga til rįšherra um starf hópsins hverju sinni og afstöšu nefndarinnar til atriša žar aš lśtandi. Sem fulltrśar rįšuneytanna žriggja komu rįšuneytisstjórar žeirra meš margvķslegum hętti aš verkefnum og atvikum sem höfšu žżšingu ķ ašdraganda bankahrunsins. Ekki varš aš öllu leyti skżrt viš skżrslutökur fyrir nefndinni hversu miklar upplżsingar rįšherrarnir hefšu fengiš žótt žeir könnušust viš aš hafa rętt žessa fundi ķ samtölum viš rįšuneytisstjórana. Žį kom einnig fram viš skżrslutökur aš rįšherrum höfšu almennt ekki veriš kynnt žau gögn og tillögur sem lagšar voru fram į fundum samrįšshópsins, t.d. um gerš višbśnašarįętlunar. Rannsóknarnefndin gaf žeim sem į žessum tķma gegndu stöšum rįšuneytisstjóra og rįšherra kost į aš skżra frekar hvernig stašiš hefši veriš aš mišlun upplżsinga frį rįšuneytisstjórunum til rįšherra ķ tengslum viš starfiš ķ samrįšshópnum. Allir ķtrekušu rįšuneytisstjórarnir aš žeir hefšu veitt rįšherrum fullnęgjandi upplżsingar og rįšherrarnir allir töldu sig hafa fengiš nęgjanlegar upplżsingar ķ formi munnlegra frįsagna rįšuneytisstjóranna til aš gera sér ljóst aš hvaša verkefnum samrįšshópurinn vann į hverjum tķma. Aš mati rannsóknarnefndarinnar leišir af žessu aš rįšherrarnir hefšu žar meš mįtt gera sér grein fyrir žvķ hvort tilefni var fyrir žį sem rįšherra aš hafa frekara frumkvęši aš upplżsingaöflun eša aškomu aš žeim verkefnum sem samrįšshópurinn vann aš, ž.m.t. gagnvart öšrum rįšherrum og stofnunum meš aškomu aš samrįšshópnum. Nefndin telur žaš fyrst og fremst į įbyrgš rįšherra aš eiga frumkvęši aš slķku telji hann skorta į aš honum sé fęrt aš taka upplżstar įkvaršanir um stefnumarkandi mįl ķ žeim störfum sem hann ber stjórnarfarslega įbyrgš į samkvęmt grundvallarreglum ķslenskrar stjórnskipunar. Af žessu leišir aš nefndin telur ekki tilefni til aš taka störf umręddra rįšuneytisstjóra hvaš varšar upplżsingamišlun til rįšherra um starf samrįšshópsins til frekari athugunar meš hlišsjón af 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.554

Almennt um višbrögš og frumkvęši rįšherra ķ tilefni af alvarlegum upplżsingum um stöšu bankanna og horfur ķ ķslensku efnahagslķfi.555
    Ķ žvķ sem į eftir fer ķ skżrslunni er endanlegt mat rannsóknarnefndar Alžingis heildstętt en ekki tilviksbundiš žannig aš umfjöllun nefndarinnar į viš um hvern og einn rįšherra en er ekki sundurgreind eftir einangrušum atvikum og mįlefnum sem fjallaš er um. Fyrst fjallar rannsóknarnefndin um višbrögš og frumkvęši rįšherra ķ tilefni af alvarlegum upplżsingum um stöšu bankanna og horfur ķ ķslensku efnahagslķfi frį įrsbyrjun 2008 og fram į voriš. Aš mati nefndarinnar var ótvķrętt tilefni til aš taka upplżsingar sem Davķš Oddsson veitti Geir H. Haarde, Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur og Įrna M. Mathiesen į fundi 7. febrśar 2008 sérstaklega alvarlega meš hlišsjón af framtķšarhorfum ķ ķslensku efnahagslķfi, sbr. kafla 19.3.5.556 Į fundinum voru ekki lagšar fram formlegar tillögur Sešlabanka Ķslands um hvernig ętti aš bregšast viš žeim vanda sem Davķš Oddsson kynnti, en rętt var um hugsanleg višbrögš ķ tilefni af upplżsingunum. Rannsóknarnefndin fęr ekki séš aš mįliš hafi veriš tekiš frekar til umfjöllunar meš formlegum hętti eša til afgreišslu į fundum rįšherra eša rķkisstjórnar, auk žess sem višeigandi stofnanir ķ stjórnkerfinu, t.d. Sešlabankinn, voru ekki lįtnar vinna nįnar śr upplżsingum sem žarna komu fram eša meta žęr.557
    Dregin eru fram fimm tilvik į tķmabilinu 1. aprķl til 15. maķ 2008 varšandi Geir H. Haarde žar sem fram komu upplżsingar sem vöršušu aš meginstefnu efni skyld žvķ sem rętt var į fundinum 7. febrśar: 1) fundur hans og Ingibjargar Sólrśnar Gķsladóttur meš bankastjórn Sešlabankans 1. aprķl 2008 žar sem rętt var um 193 milljóna punda śtstreymi af Icesave- reikningum Landsbankans ķ Bretlandi dagana į undan og aš bankinn žyldi slķkt śtstreymi einungis ķ sex daga til višbótar, 2) skżrsla Alžjóšagjaldeyrissjóšsins sem kom śt 14. aprķl 2008 og var flokkuš sem algjört trśnašarmįl, en žar komu fram ķtarlegar tillögur um ašgeršir til aš takast į viš alvarlegar ašstęšur ķ ķslensku efnahagslķfi, 3) sķmtal Davķšs Oddssonar viš Geirs H. Haarde 23. aprķl 2008 žar sem fram kom aš Sešlabanki Bretlands hefši hafnaš gerš gjaldeyrisskiptasamnings viš Sešlabankann og sett fram gagnrżni og neikvęš višhorf, 4) sķmtal Davķšs Oddssonar viš Geir H. Haarde 25. aprķl 2008 žar sem upplżst var um samtals Davķšs viš bankastjóra Sešlabanka Evrópu, harša gagnrżni hans į endurhverf višskipti ķslensku bankanna viš Sešlabanka Lśxemborgar og kröfu um fund af žvķ tilefni meš fyrirsvarsmönnum ķslensku bankanna, Sešlabanka Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitsins, 5) atvik ķ kringum gerš gjaldeyrisskiptasamnings Sešlabanka Ķslands viš norręnu sešlabankana ķ maķ 2008 og sérstök skrifleg yfirlżsing rķkisstjórnarinnar um aš rįšast ķ nįnar tilgreindar efnahagslegar ašgeršir. Ķ tilviki Įrna M. Mathiesens kemur fram aš hann įtti fundi įsamt Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur meš bankastjórn Sešlabankans 16. aprķl 2008 og įsamt Geir H. Haarde og Ingibjörgu Sólrśnu meš bankastjórn bankans 7. og 15. maķ 2008, en fyrri fundirnir tveir snerust um lįntökur Sešlabankans til eflingar gjaldeyrisvaraforšanum og sķšasti fundurinn um frįgang yfirlżsingar til norręnu sešlabankanna. Björgvin G. Siguršsson sat ekki framangreinda fundi meš bankastjórn Sešlabankans, en Ingibjörg Sólrśn upplżsti hann um fundinn meš bankastjórninni 7. febrśar 2008 į žingflokksfundi Samfylkingarinnar 11. febrśar 2008.558
    Athugun rannsóknarnefndar Alžingis benti ekki til žess aš Geir H. Haarde og Įrni M. Mathiesen hefšu tališ upplżsingar sem fram komu į fundinum 7. febrśar 2008 annars vegar og hins vegar į fundum og ķ samtölum viš bankastjórn Sešlabanka Ķslands gefa tilefni til žess aš grķpa til sérstakra rįšstafana ķ mįlefnum bankanna samkvęmt žvķ sem hvorum um sig var unnt ķ ljósi stöšu sinnar, né heldur hafi žeir leitast viš aš hafa forgöngu um aš ašrar stofnanir rķkisins gripu til ašgerša. Žau atvik sem sķšar uršu voru heldur ekki rędd ķ rķkisstjórn eša Sešlabankanum fališ aš greina vandann nįnar og bregšast viš honum, svo sem meš tillögum aš višbrögšum. Ķ tilviki Geirs segir rannsóknarnefndin aš einnig žurfi aš horfa til skżrslu Alžjóšagjaldeyrissjóšsins og atvika ķ kringum yfirlżsingu stjórnvalda gagnvart norręnu sešlabönkunum. Meš vķsan til žessa leit nefndin sérstaklega til žeirrar žżšingar sem ętla verši aš fundur Geirs, Įrna og Ingibjargar Sólrśnar meš bankastjórn Sešlabankans 7. febrśar 2008 hafi haft. Žar hafši nefndin einkum ķ huga aš bankinn sį įstęšu til aš óska eftir formlegum fundi meš rįšherrunum meš stuttum fyrirvara til aš koma afar alvarlegum upplżsingum į framfęri og um įstand og horfur hjį ķslensku bönkunum og ķ ķslenskum efnahagsmįlum. Rannsóknarnefndin segir žaš hafa sjįlfstęša žżšingu aš ekki verši séš aš rįšherrar hafi į neinu fyrra tķmamarki viš sambęrilegar ašstęšur fengiš samandregnar jafnalvarlegar upplżsingar og žarna komu fram, burtséš frį framsetningu og formi. Mat nefndarinnar er aš meš tilliti til žeirra almannahagsmuna sem rįšherrum var fališ aš gęta verši aš lķta svo į aš hin hlutfallslega ofurstęrš ķslenska bankakerfisins ķ ķslensku hagkerfi og tilheyrandi įhętta fyrir ķslenskt efnahagslķf ķ heild ef bankarnir lentu ķ vanda hafi veriš sérstaklega brżn hętta viš žęr ašstęšur sem blöstu viš rįšherrum į žessum tķma. Samkvęmt stöšu og hlutverki rįšherra hafi žeim boriš skylda til aš grķpa til sérstakra ašgerša til aš stušla aš žvķ aš žessir almannahagsmunir vęru tryggšir eins og framast vęri kostur, žaš hefši įtt aš ganga framar hagsmunum einkafyrirtękjanna sem undir voru. Į žessum tķmapunkti var verkefni stjórnvalda ekki sķst aš lįgmarka tjón sem hlotist gęti af yfirvofandi fjįrmįlaįfalli. Rįšherrar viršast hafa bśist viš skriflegri greinargerš og eftir atvikum tillögum frį Sešlabankanum eftir fundinn, en bankastjórnin hafi į hinn bóginn tališ sig hafa gert nęgilega grein fyrir mįlinu įn žess aš til frekari formlegrar og skriflegrar upplżsingagjafar žyrfti aš koma. Žó kvešst Davķš Oddsson hafa haft samband viš Geir H. Haarde nokkru sķšar og innt hann eftir višbrögšum, en žį hafi Geir sagst hafa rętt viš „bankastjórana“ og svör žeirra gengiš ķ ašra įtt en upplżsingar Sešlabankans. Rannsóknarnefnd Alžingis bendir į aš hafi einhver vafi leikiš į um žaš hvašan frumkvęši aš nęstu ašgeršum ķ mįlinu ętti aš koma hefšu viškomandi rįšherrar įvallt įtt žann kost aš óska eftir, eša fara fram į aš óskaš yrši eftir, skriflegri greinargerš og eftir atvikum tillögum frį Sešlabankanum um ašgeršir ķ tilefni af žeim upplżsingum sem fram komu į fundinum. Sérstaklega įtti žetta viš um forsętisrįšherra sem fór meš mįlefni Sešlabanka Ķslands.559
    Rannsóknarnefndin bendir į lögbundiš hlutverk Sešlabankans um aš hafa eftirlit meš stöšugleika og öryggi fjįrmįlakerfisins og tekur fram aš bankastjórnin taldi žį stöšu mįla sem upp var komin alvarlegri en svo aš rétt vęri aš vitneskja um hana vęri eingöngu innan bankans. Lögbundiš hlutverk bankans leysi rįšherra sem hafa skyldum aš gegna į žessu sviši ekki undan skyldu til aš hafa sjįlfir frumkvęši aš višbrögšum, eftir atvikum ķ samvinnu viš Sešlabankann, ef žeir fį upplżsingar af žvķ tagi sem hér um ręšir. Sömu sjónarmiš eiga einnig viš um sķšari fundi einstakra rįšherra meš Sešlabankanum.560
    Geir H. Haarde benti ķ svarbréfi sķnu til rannsóknarnefndar Alžingis į żmsar ašgeršir stjórnvalda sem unniš var aš į fyrri hluta įrs 2008 til aš styrkja stöšu bankanna og žjóšarbśsins. Um erlenda lįntöku rķkisins og öflun gjaldeyrisskiptasamninga tekur nefndin fram aš slķk ašgerš var ekki til žess fallin aš vinna beint gegn stęrš bankakerfisins og gat aldrei dugaš ein og sér til aš vinda ofan af žeim vanda. Hugsanleg ašild Ķslands aš ESB-samkomulaginu um fjįrmįlastöšugleika hefši ekki komiš aš gagni viš aš fįst viš žann brįša vanda sem viš ķslensku hagkerfi blasti og enn sķšur almannatengslaašgeršir gagnvart erlendum ašilum. Vinna stjórnvalda viš višbśnašarįętlun var ómarkviss og ķ öllu falli liggur žaš fyrir aš mati rannsóknarnefndar Alžingis aš engin heildstęš višbśnašarįętlun tók į sig mynd ķ starfi samrįšshópsins né lį slķk įętlun fyrir viš fall bankanna. Öll višleitni rįšherra til aš fį bankana til aš grķpa sjįlfir til ašgerša sem gętu dregiš śr stęrš bankakerfisins var óformleg og nefndin telur ekkert fram komiš sem bendir til žess aš hart hafi veriš gengiš aš bönkunum aš žessu leyti. Til frekari ašgerša žurfti aš grķpa, en ekki veršur rįšiš af athugun nefndarinnar aš višstaddir rįšherrar hafi eftir fundinn 7. febrśar 2008 haft frumkvęši aš undirbśningi sérstakra inngripa eša annarra beinna rįšstafana af hįlfu rķkisvaldsins til lausnar į vandanum.
    Ķ athugasemdabréfum til rannsóknarnefndarinnar kom einnig fram aš bošskapur Sešlabankans hefši ekki veriš sį sami opinberlega og į einkafundum meš rįšherrum, sbr. t.d. skżrslu bankans um fjįrmįlastöšugleika frį 8. maķ 2008 žar sem dregin var upp önnur mynd af stöšu bankanna en į fundinum 7. febrśar. Žį hefšu ašgeršir Sešlabankans til aš rżmka fyrirgreišslu viš bankana ekki bent til žess aš bankinn hefši žęr įhyggjur af stöšu bankanna sem fundir meš rįšherrum bentu til. Nefndin bendir į aš stöšu sinnar vegna hafi rįšherrar meš sjįlfstęšum hętti fengiš upplżsingar frį Sešlabankanum į įšurnefndum fundum og aš žeir hafi ķtrekaš fengiš nįnari vitneskju um vandann en leiddi af opinberri og almennri upplżsingagjöf bankans ķ skżrslum og viš önnur tękifęri. Žaš hvernig bankinn hagaši opinberri upplżsingagjöf sinni og tilkynningum hafi ekki gefiš rįšherrum réttmętt tilefni til aš efast um upplżsingar sem žeir fengu beint frį bankanum. Žį bendir nefndin į aš hugsanlegar óheppilegar ašgeršir annarra stjórnvalda ķ ašdraganda falls ķslensku bankanna geti ekki leyst rįšherra undan eigin įbyrgš, auk žess sem rįšherrum hafi boriš aš kalla eftir skżringum ef žeir töldu Sešlabankann gefa žeim upplżsingar sem vęru ķ ósamręmi viš yfirlżsingar hans eša ašgeršir. Žetta į sérstaklega viš um forsętisrįšherra vegna stöšu hans, en ekkert liggur fyrir um aš žaš hafi veriš gert.

Nįnar um višbrögš og frumkvęši rįšherra meš hlišsjón af starfi samrįšshóps stjórnvalda.561

    Rannsóknarnefnd Alžingis bendir į aš ósamręmi viršist hafa veriš milli žess hvernig umboš samrįšshóps stjórnvalda var afmarkaš ķ samkomulagi um stofnun hans frį 21. febrśar 2006 og hvernig žeir sem įttu hlut aš mįli, m.a. einstaklingar sem įttu sęti ķ hópnum, upplifšu žaš ķ framkvęmd. Žetta hafi gert störf hópsins ómarkviss og skyldur hans og įbyrgš óskżrar. Višbśnašarįętlun naut ekki sérstakrar athygli ķ störfum hópsins fyrr en į fundi hans 18. mars 2008 og lķtiš var fjallaš um hana fram į sumar, en frį žeim tķma viršist innri togstreita varšandi pólitķska stefnumörkun hafa sett mark sitt į starf hópsins. Rannsóknarnefndin telur verkstjórn ķ hópnum ekki hafa veriš nęgilega agaša og skipulagša og telur vinnubrögš hans hafa veriš óvönduš, sbr. kafla 19.4.4. Nefndin gengur śt frį žvķ, žar sem rįšherrar fengu almennt nęgar upplżsingar til aš gera sér grein fyrir verkefnum samrįšshópsins į hverjum tķma, aš žaš hafi veriš endanlega į įbyrgš rįšherranna aš sżna frumkvęši. Annars vegar aš bregšast viš upplżsingum sem fram komu į vettvangi hópsins eša óska frekari skżringa og hins vegar aš móta starf hans gegnum fulltrśa sķna og bregšast žį eftir atvikum viš vanköntum sem upp komu ķ žvķ starfi. Rannsóknarnefndin segir aš ekki verši litiš svo į aš stjórnvöld hafi framselt hópnum neinar skyldur eša völd ķ lagalegum skilningi og žęr hafi eftir sem įšur hvķlt į žeim sjįlfum, ž.m.t. forsętis-, fjįrmįla- og višskiptarįšuneyti. Žį bar rįšherrunum skylda til aš tryggja aš tilhögun į starfi samrįšshópsins kęmi ekki nišur į žvķ aš unniš vęri markvisst aš žeim verkefnum sem hann hafši meš höndum. Žar sem eftirlitsstofnanirnar Sešlabanki Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitiš komu meš upplżsingar og tillögur um naušsynlegar ašgeršir inn ķ samrįšshópinn žurfti stefnumótun og įkvaršanatöku um leišir af hįlfu hlutašeigandi rįšherra. Sama mį segja um tillögur sem lagšar voru fram innan hópsins og unnar af višskiptarįšuneytinu um hugsanlega įbyrgš rķkisins į innstęšum ķ innlįnsstofnunum aš įkvešinni fjįrhęš, en afgreišsla žess mįls tengdist einnig skuldbindingum Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta.
    Engin gögn liggja fyrir um aš rįšherrarnir hafi rętt um stöšuna ķ starfi samstarfshópsins eša fylgt žvķ eftir aš rįšist yrši ķ žęr ašgeršir sem pólitķska stefnumörkun žurfti til og óskir og įbendingar komu fram um į fundum hópsins, fyrir utan višskiptarįšherra sem leitašist viš aš sżna frumkvęši į rķkisstjórnarfundi 12. įgśst 2008. Fram aš žvķ voru višbrögš rįšherranna engin og ekkert innbyršis samrįš var meš žeim. Nefndin bendir į aš horfa verši sérstaklega til žess aš žaš heyrši undir forsętisrįšherra aš skipa formann samrįšshópsins sem stżrši starfi hans.

Skortur į heildstęšri greiningu į fjįrhagslegri įhęttu rķkisins vegna starfsemi bankanna.562
    Rannsóknarnefnd Alžingis segir aš heildstęša greiningu į fjįrhagslegri įhęttu rķkisins vegna starfsemi bankanna hafi algjörlega skort, en forsętis-, fjįrmįla- og višskiptarįšuneyti geršu engar śttektir eša formlegt mat į umfangi starfseminnar ķ hlutfalli viš stęrš ķslensks efnahagslķfs eša į hugsanlegum eša įoršnum breytingum į rekstrarumhverfi og starfshįttum bankanna. Žrįtt fyrir žetta gįfu ķslenskir rįšherrar opinberar yfirlżsingar um aš rķkiš mundi styšja ķslensku bankana, en ekki veršur séš aš žęr yfirlżsingar hafi veriš byggšar į śtreikningum sem hefšu getaš stutt viš mat į žvķ hvort rķkiš hefši bolmagn til slķks stušnings og žį ķ hvaša męli. Einstakir rįšherrar, einkum Geir H. Haarde, Įrni M. Mathiesen og Björgvin G. Siguršsson, beittu sér heldur ekki fyrir žvķ aš lagt yrši faglegt mat į žaš hvort og eftir atvikum hver geta rķkissjóšs vęri til aš styšja fjįrhagslega viš bankana įšur en opinberar yfirlżsingar voru gefnar. Žį lögšu sömu ašilar ekkert mat į žį fjįrhagslegu įhęttu og įhrif sem kynnu aš fylgja auknum vešlįnavišskiptum Sešlabankans viš ķslensku fjįrmįlafyrirtękin og auknum skuldbindingum Tryggingarsjóšsins fyrir fjįrmįl rķkisins og hagstjórn landsins almennt. Rannsóknarnefndin segir óljóst hvort og žį aš hvaša marki stjórnvöld lögšu nišur fyrir sér nįnari forsendur slķkra yfirlżsinga. Nefndin telur aš ganga verši śt frį žvķ aš forsętis-, fjįrmįla- og višskiptarįšherra hafi veriš ljós eša hefši mįtt vera ljós žörfin į žvķ aš žeir hefšu frumkvęši aš žvķ aš unnin yrši greining į fjįrhagslegri įhęttu rķkisins og rķkissjóšs vegna starfsemi bankanna hérlendis og erlendis, eša einstakra žįtta ķ starfsemi žeirra. Nefndin tekur fram aš žótt óvissa hafi óhjįkvęmilega veriš fyrir hendi um żmis atriši varšandi stöšu og eignir bankanna og framvindu ķ mįlefnum žeirra hefši žaš ekki įtt aš standa ķ vegi fyrir žvķ aš įhęttugreining yrši gerš. Hęglega hefši mįtt setja fram slķka greiningu sundurlišaša meš tilliti til žeirrar óvissu sem ekki varš hjį komist varšandi hagręna žętti og mismunandi atburšarįs, en slķkt sé alvanalegt į sviši fjįrmįla og hagfręši. Ekki nęrri öll fjįrhagsleg og lagaleg atriši varšandi bankana hafi veriš svo óljós aš slķk greining yrši ekki talin žjóna tilgangi. Eftir žvķ sem fram leiš varš brżnna aš rįšast ķ slķka greiningu og ljóst aš stjórnvöld hefšu į hverju stigi veriš betur sett meš įhęttugreiningu sem hįš var einhverjum óvissum forsendum en enga įhęttugreiningu. Nefndin telur aš ętlast hafi mįtt til žess aš rįšherrar sem tjįšu sig śt į viš um stušning rķkisstjórnar viš bankana geršu žaš į traustum grundvelli sem aš lįgmarki byggšist į rökstuddu mati į getu rķkisvaldsins til aš styšja bankana og nįnari forsendum sem slķkur stušningur vęri žį hįšur. Fagleg vinnubrögš hafi hér veriš undir sem ętlast megi til aš stjórnvöld višhafi almennt og sér ķ lagi viš svo alvarlegar og tvķsżnar ašstęšur. Žį var brżn naušsyn į heildstęšri og faglegri greiningu ķ innra starfi stjórnvalda vegna fjįrhagslegrar įhęttu sem rķkiš stóš frammi fyrir, bęši varšandi vęnt heildarįhrif hugsanlegs fjįrmįlaįfalls og varšandi afmarkaša žętti žess. Heildstęš gögn hefšu gert stjórnvöldum mun betur kleift aš leggja mat į žį stefnu og įherslur sem ęskilegt teldist aš fylgja ķ undirbśningi hugsanlegs įfalls. Slķk gögn hefšu m.a. getaš stušlaš aš žvķ aš stjórnvöld geršu sér gleggri grein fyrir naušsyn beinna ašgerša rķkisvaldsins. Jafnframt hefši staša stjórnvalda veriš mun traustari til aš rökstyšja frumkvęši aš beinum ašgeršum til aš minnka bankakerfiš.

Frumkvęši rįšherra aš ašgeršum til aš draga śr stęrš bankakerfisins.563
    Varšandi frumkvęši rįšherra aš ašgeršum til aš draga śr stęrš bankakerfisins segir rannsóknarnefnd Alžingis aš hvorki hafi komiš fram hjį forsętisrįšuneytinu neinar sérstakar ašgeršir né nįnar mótašar įętlanir ķ žvķ skyni. Forsvarsmenn bankanna sögšu ķ skżrslum sķnum aš hvorki Sešlabankinn, Fjįrmįlaeftirlitiš né rįšherrar hefšu lagt fyrir žį formlegar tillögur ķ žessa veru, en śtilokušu ekki aš rįšherrar hefšu meš almennum hętti lagt aš žeim aš draga śr śtlįnum og fęra nišur efnahagsreikning bankanna. Nefndin segir aš hvorki forsętis-, višskipta- né fjįrmįlarįšherra hafi leitast viš aš hafa forgöngu um eša fį rķkisstjórnina til aš beita sér fyrir žvķ aš stjórnvöld hefšu ķ frammi samstilltar ašgeršir til aš leggja formlega aš bönkunum aš draga śr stęrš sinni. Stjórnendum bankanna var ófęrt aš eigin frumkvęši aš grķpa til róttękra ašgerša ķ žessu sambandi, m.a. vegna sterkra tengsla viš eigendur žeirra, en ef rķkisvaldiš hefši sett starfseminni skoršur eša fyrirmęli, t.d. um sölu eigna, hefšu žeir ekki haft annan valkost.
    Rannsóknarnefndin segir aš a.m.k. frį upphafi įrs 2008 hefšu forsvarsmenn bankanna žrżst mjög į žaš viš stjórnvöld aš žau tękju lįn til aš styrkja gjaldeyrisvaraforša Sešlabankans meš žaš fyrir augum aš styrkja stöšu hans sem lįnveitanda til žrautavara. Stjórnvöld hefšu žį getaš bundiš slķka rįšstöfun skilyršum um aš bankarnir yršu minnkašir, en lög nr. 60/2008, sem veittu rķkissjóši heimild til aš taka allt aš 500 milljarša evra aš lįni til eflingar gjaldeyrisvaraforšanum į įrinu 2008, settu žį fyrirhugušu lįntöku ekki ķ samhengi viš sjįlfstęšar ašgeršir bankanna, né heldur önnur fyrirliggjandi gögn.
    Rannsóknarnefndin leggur įherslu į aš bankarnir bįru sjįlfir mesta įbyrgš į žvķ ķ hvķlķk óefni var komiš meš tilliti til hlutfallslegrar stęršar žeirra ķ ķslensku efnahagslķfi og veikrar stöšu žeirra aš öšru leyti. Lķklega var bęši stjórnvöldum og bönkunum runninn sį kostur śr greipum žegar veturinn 2007–2008 aš rįšast ķ minnkunarašgeršir svo lķtiš bęri į og įn kostnašar eša tjóns. Markmišiš į žessum tķma hefši aldrei getaš veriš annaš en aš lįgmarka hugsanlegan skaša. Nefndin bendir į aš ķ „mini-krķsunni“ 2006 hefši litlu munaš aš bankarnir kęmust ķ žrot og fram kom hjį starfsmönnum Sešlabanka Ķslands, sbr. kafla 19.6.2,564 aš strax žį hefši veriš oršiš of seint aš beita tękjum Sešlabankans til aš knżja bankana til aš minnka. Ķ stjórnarsįttmįla žįverandi rķkisstjórnar frį maķ 2007 var sett fram sś stefna aš fjįrmįlastarfsemi gęti įfram vaxiš hér į landi, en žį var einungis rśmt įr frį žvķ aš bankarnir höfšu nęstum komist ķ žrot. Ljóst mįtti vera aš įstęšna fyrir sérstökum vandręšum ķslensku bankanna mįtti aš verulegu leyti leita ķ įhęttusękni og óheftum erlendum vexti žeirra. Žį beittu hvorki rķkisstjórn né einstakir rįšherrar sér fyrir žvķ aš bankarnir flyttu starfsemi sķna śr landi, og voru jafnvel eindregiš į móti žvķ sbr. kafla 19.6.1.565
    Rannsóknarnefndin tekur ekki afstöšu til žess hvort ašild aš myntsamstarfi ESB hefši hugsanlega getaš leyst vandamįl sem leiddu af stęrš bankakerfisins, en bendir į aš žaš orki tvķmęlis aš į žessum tķma hafi veriš raunhęft aš gera rįš fyrir aš slķk ašild gęti komiš til meš öšrum hętti en formlegri inngöngu ķ ESB. Žar er um aš ręša flókiš ferli sem hefši ekki gagnast viš aš leysa hinn brżna vanda bankakerfisins og žvķ ekki um raunhęfan valkost aš ręša. Einhverjar hugmyndir voru į lofti um flutning höfušstöšva Kaupžings śt fyrir landsteinana, m.a. ķ samtölum Davķšs Oddssonar og Geirs H. Haarde, auk žess sem unniš var aš įętlun um slķkan flutning innan bankans sjįlfs.566
    Rannsóknarnefnd Alžingis segir aš ķslensk stjórnvöld hafi einkum įtt tveggja kosta völ til aš takast meš virkum hętti į viš vandamįliš, annars vegar aš koma žvķ til leišar aš bankarnir minnkušu efnahagsreikning sinn meš sölu eigna og hins vegar aš einhver eša einhverjir žeirra flyttu höfušstöšvar sķnar śr landi. Hvorugur kostanna hafi veriš góšur né aušveldur ķ framkvęmd, en mun verra hafi veriš aš grķpa ekki til neinna ašgerša til aš takast į viš hina alvarlegu ašstešjandi hęttu. Athugun nefndarinnar leišir ekki ķ ljós nein sérstök višbrögš eša frumkvęši af hįlfu rįšherra og telur hśn aš ekki verši hjį žvķ komist aš lķta til žeirra žįtta ķ opinberri stefnu rķkisstjórnarinnar ķ mįlefnum bankanna og žess aš ekki veršur séš aš į neinu stigi atburšarįsarinnar hafi rķkisstjórnin vikiš frį žeim meš formlegum hętti eša skżlaust ķ framkvęmd.567 Varšandi žaš aš oršrómur um yfirvofandi beitingu į opinberu valdi ķ mįlefnum fjįrmįlafyrirtękja geti haft skašleg įhrif į stöšu žeirra og markašsašstęšur bendir rannsóknarnefndin į aš gera veršur kröfur um aš rįšherrar séu fęrir um aš undirbśa og hrinda ķ framkvęmd slķkum ašgeršum į žann hįtt aš tryggšur sé trśnašur žeirra sem ķ hlut eiga. Ķ öllu falli viršast slķkir valkostir jafnvel ekki hafa veriš formlega kannašir eša mótašir nįnar.568

Eftirfylgni og frumkvęši til aš stušla aš flutningi Icesave-reikninga Landsbankans yfir ķ dótturfélag bankans.569
    Varšandi eftirfylgni og frumkvęši til aš stušla aš flutningi Icesave-reikninga yfir ķ dótturfélag ķ Bretlandi segir rannsóknarnefnd Alžingis aš žessi mįl hafi ķtrekaš veriš rędd į vettvangi samrįšshóps stjórnvalda, auk žess sem žau höfšu išulega komiš til umręšu į öšrum vettvangi, einkum į vegum Landsbankans og innan Fjįrmįlaeftirlitsins. Nefndin komst ekki į snošir um nein gögn sem vörpušu ljósi į žaš hvort og žį aš hvaša marki ķslensk stjórnvöld lögšu į žessum tķma aš Landsbankanum aš fara žessa leiš. Žį köllušu rįšherrarnir žrķr sem įttu fulltrśa ķ samrįšshópnum ekki eftir žvķ aš Sešlabanki Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitiš fęru fram į tķmasett įform Landsbankans um yfirfęrsluna. Formlegar upplżsingar um hvort eitthvaš stęši yfirfęrslunni ķ vegi hlutu einnig aš skipta mįli viš mat į žvķ hvort tilefni vęri til inngripa af hįlfu rķkisstjórnarinnar. Nefndin greinir einnig frį žvķ aš ķtrekaš hafi komiš fram hjį rįšherrum, stjórnendum rįšuneytanna og fulltrśum Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabankans aš žeir teldu žaš ekki hafa veriš ķ verkahring sinnar stofnunar aš žrżsta į um flutninginn eša hafa forgöngu ķ mįlinu. Eigi sķšar en 2. jślķ 2008, žegar breska fjįrmįlaeftirlitiš setti aukinn žunga į įherslu sķna į yfirfęrslu Icesave-reikninganna ķ dótturfélag, mįtti forsętisrįšherra og stjórnendum Sešlabankans og Fjįrmįlaeftirlitsins vera ljóst aš žörf var į beinni aškomu stjórnvalda aš mįlinu. Hśn žurfti aš beinast aš žvķ aš kanna hvort og hvernig ķslensk stjórnvöld gętu meš fjįrhagslegri fyrirgreišslu eša öšru greitt fyrir žvķ aš flutningur reikninganna gęti įtt sér staš, en ķ hśfi voru verulegir hagsmunir tengdir žvķ aš varšveita fjįrmįlastöšugleika į Ķslandi og žar meš almannahagsmunir. Rannsóknarnefndin minnir jafnframt į breytingu ķ įherslu Landsbankans į flutningi innlįnanna į vormįnušum 2008 sem ekki var tilkynnt ķslenskum stjórnvöldum. Hagsmunir Landsbankans og hagsmunir ķslenska rķkisins af žvķ aš flutningarnir gengju eftir voru ólķkir ķ ešli sķnu, žar sem bankinn gętti fyrst og fremst sinna einkahagsmuna en rķkinu bar aš gęta almannahagsmuna. Ķslensk yfirvöld gįtu žvķ ekki lįtiš žetta brżna hagsmunamįl alfariš ķ hendur Landsbankans og treyst žvķ aš hann fylgdi mįlinu eftir. Naušsynlegt var aš fylgja žvķ mati breskra og ķslenskra stjórnvalda, aš mikilvęgt vęri śt frį almannahagsmunum og hagsmunum innstęšueigenda aš flutningurinn ętti sér staš, eftir af festu.570
    Į fundi ķ London 2. september 2008 segir rannsóknarnefnd Alžingis aš ķslensku fulltrśunum hafi mįtt vera ljóst aš frį sjónarhóli fjįrmįlarįšherra Bretlands var į žessum tķma talin veruleg hętta į žvķ aš Landsbankinn gęti ekki stašiš viš skuldbindingar sķnar gagnvart eigendum Icesave-reikninganna. Ķslendingunum mįtti jafnframt vera ljóst aš višbrögš breskra stjórnvalda mótušust fyrst og fremst af žvķ aš gęta hagsmuna breskra innstęšueigenda og forša žvķ aš vandkvęši ķ rekstri Icesave-reikninganna köllušu fram įhlaup į banka ķ Bretlandi og óróa hjį innstęšueigendum. Ķ samtali starfsmanns fjįrmįlarįšuneytisins og sendiherra Ķslands ķ London 5. september 2008 komu svo fram vonbrigši fjįrmįlarįšherrans meš fundinn žar sem hann taldi ķslensk stjórnvöld ekki skilja alvöru mįlsins, en Ķslendingar voru ķ raun aš fara fram į aš žaš yrši į įhęttu Breta aš męta skakkaföllum sem af žvķ kynni aš leiša aš um tķma yršu ekki nęgar eignir ķ Heritable Bank, dótturfélagi Landsbankans, til aš męta skuldbindingum vegna žeirra śtlįna sem flutt yršu śr śtibśinu. Žrįtt fyrir žaš sem aš framan er lżst veršur ekki séš aš višskiptarįšherra eša forsętisrįšherra hafi į nęstu vikum žar į eftir kannaš hvaša leišir kynnu aš vera fęrar til aš greiša fyrir flutningnum né fylgt žeim eftir gagnvart Landsbankanum eša breskum stjórnvöldum.

Įlyktanir rannsóknarnefndar Alžingis um mistök eša vanrękslu rįšherra ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.571
Geir H. Haarde, fyrrverandi forsętisrįšherra.572
    Ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis er fyrst fjallaš um Geir H. Haarde sem tók viš embętti forsętisrįšherra ķ jśnķ 2006 og tekiš fram aš meginįbyrgšin af žvķ aš tryggja efnahagslegan stöšugleika hafi hvķlt į hans heršum, auk žess sem hann hafi jafnframt fariš meš tilteknar skyldur vegna fyrirsvars og almennrar verkstjórnar ķ störfum rķkisstjórnarinnar. Mįlefni Sešlabanka Ķslands heyršu einnig undir forsętisrįšherra og hann var sį rįšherra sem hafši helst fęri į žvķ aš kalla eftir sérstökum upplżsingum og tillögum frį Sešlabanka Ķslands um einstök mįlefni. Žį stżrši fulltrśi forsętisrįšherra, rįšuneytisstjóri forsętisrįšuneytisins, starfi samrįšshóps stjórnvalda og bar mesta įbyrgš žar. Žaš var žvķ į įbyrgš forsętisrįšherra umfram önnur stjórnvöld sem ašild įttu aš hópnum aš hafa frumkvęši aš višbrögšum til aš gera störf hópsins markvissari og/eša hafa įhrif į įherslur sem žar var unniš eftir.573
    1.      Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndar Alžingis aš žvķ virtu sem fram kemur ķ kafla 21.5.4.2574 aš hinar alvarlegu upplżsingar um stöšu og horfur ķ mįlefnum ķslensku bankanna og um leiš ķ ķslensku efnahagslķfi sem uršu Geir H. Haarde tiltękar fyrstu mįnuši įrsins 2008 hafi gefiš honum fullt tilefni til aš hafa frumkvęši aš žvķ samkvęmt stöšu sinni og hlutverki sem forsętisrįšherra aš rķkisvaldiš brygšist viš meš sérstökum ašgeršum. Hiš minnsta veršur aš telja aš honum hafi viš žessar ašstęšur boriš aš kalla eftir frekari gögnum og upplżsingum og eftir atvikum tillögum um hvort naušsyn vęri į sérstökum ašgeršum frį stofnunum og stjórnvöldum sem hann gat leitaš til.575
    2.      Rannsóknarnefndin ķtrekar einnig žaš mat sitt aš verulegir annmarkar hafi veriš į starfi samrįšshópsins sem forsętisrįšherra bar umfram ašra įbyrgš į, sbr. kafla 21.5.4.3.576577
    3.      Žį telur rannsóknarnefnd Alžingis aš žvķ virtu sem fram kemur ķ kafla 21.5.4.4578 aš forsętisrįšherra hafi fyrir sitt leyti ķ ašdraganda bankahrunsins boriš aš hafa frumkvęši aš žvķ, annašhvort meš eigin ašgeršum eša tillögu til annarra rįšherra, aš unnin vęri heildstęš og fagleg greining į fjįrhagslegri įhęttu rķkisins vegna hęttu į fjįrmįlaįfalli. Almennt verši einnig aš telja aš rįšherrum hafi boriš aš byggja yfirlżsingar um stušning viš bankana į traustum grundvelli.579
    4.      Samanber žaš sem fram kemur ķ kafla 21.5.4.5580 telur rannsóknarnefnd Alžingis aš ķ sķšasta lagi į tķmabilinu 7. febrśar til 15. maķ 2008 hafi veriš komnar fram nęgjanlegar upplżsingar til žess aš forsętisrįšherra hefši mįtt gera sér grein fyrir žvķ aš rķkir almannahagsmunir knśšu į um aš hann hefši žį žegar frumkvęši aš virkum ašgeršum af hįlfu rķkisvaldsins, jafnvel lagasetningu, til aš draga śr stęrš ķslenska bankakerfisins. Žetta varš enn brżnna ķ kjölfar yfirlżsingar gagnvart norręnu sešlabönkunum 15. maķ 2008. Hiš minnsta veršur tališ aš honum hafi viš žessar ašstęšur boriš aš beita sér fyrir žvķ aš rķkisstjórnin mótaši nįnar og undirbyggi eftir atvikum slķkar ašgeršir, einkum meš tilliti til žess aš žar meš hefšu stjórnvöld veriš betur sett meš aš beita bankana raunhęfum žrżstingi til aš grķpa sjįlfir til slķkra ašgerša.581
    5.      Žį er žaš mat Rannsóknarnefndar Alžingis, sbr. kafla 21.5.4.6582 aš forsętisrįšherra hafi fyrir sitt leyti haft fullt tilefni til žess annars vegar frį fyrstu mįnušum įrsins 2008 aš fylgja žvķ eftir og fullvissa sig um aš unniš vęri meš virkum hętti aš flutningi Icesave- reikninganna yfir ķ dótturfélag og hins vegar a.m.k. frį sumrinu 2008 aš leita leiša ķ krafti embęttis sķns til žess aš stušla aš framgangi sama mįls meš virkri aškomu rķkisvaldsins.583
    6.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš forsętisrįšherra hafi ķ ašdraganda bankahrunsins ekki gripiš til višhlķtandi rįšstafana ķ samręmi viš žaš sem tilefni var til samkvęmt framangreindu og telur aš meš žvķ athafnaleysi sķnu hafi hann lįtiš hjį lķša aš bregšast viš yfirvofandi hęttu į višeigandi hįtt og meš žvķ sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.584

Įrni M. Mathiesen, fyrrverandi fjįrmįlarįšherra.585
    Įrni M. Mathiesen tók viš embętti fjįrmįlarįšherra ķ september 2005. Sem slķkur fór hann meš mįl sem vöršušu fjįrmįl rķkisins. Žį įtti fjįrmįlarįšuneytiš ašild aš samrįšshópi stjórnvalda.586
    1.      Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndar Alžingis aš žvķ virtu sem fram kemur ķ kafla 21.5.4.2587 aš hinar alvarlegu upplżsingar um stöšu og horfur ķ mįlefnum ķslensku bankanna og um leiš ķ ķslensku efnahagslķfi sem uršu Įrna M. Mathiesen tiltękar fyrstu mįnuši įrsins 2008 hafi gefiš honum fullt tilefni til aš hafa frumkvęši aš žvķ samkvęmt stöšu sinni og hlutverki sem fjįrmįlarįšherra aš rķkisvaldiš brygšist viš žeim meš sérstökum ašgeršum. Aš öšru leyti vķsar nefndin til kafla 21.5.4.5588 og umfjöllunar sinnar um įbyrgš forsętisrįšherra.589
    2.      Žį telur rannsóknarnefnd Alžingis aš žvķ virtu sem fram kemur ķ kafla 21.5.4.4590 aš fjįrmįlarįšherra hafi fyrir sitt leyti ķ ašdraganda bankahrunsins boriš aš hafa frumkvęši aš žvķ, annašhvort meš eigin ašgeršum eša tillögu til annarra rįšherra, aš unnin vęri heildstęš og fagleg greining į fjįrhagslegri įhęttu rķkisins vegna hęttu į fjįrmįlaįfalli. Einnig verši aš telja aš rįšherrum hafi boriš aš byggja yfirlżsingar um stušning viš bankana į traustum grundvelli.591
    3.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš fjįrmįlarįšherra hafi ķ ašdraganda bankahrunsins ekki gripiš til višhlķtandi rįšstafana ķ samręmi viš žaš sem tilefni var til samkvęmt framangreindu og telur aš meš žvķ athafnaleysi sķnu hafi hann lįtiš hjį lķša aš bregšast viš yfirvofandi hęttu į višeigandi hįtt og meš žvķ sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.592

Björgvin G. Siguršsson, fyrrverandi višskiptarįšherra.593
    Björgvin G. Siguršsson tók viš embętti višskiptarįšherra ķ maķ 2007 og fór sem slķkur meš mįl sem vöršušu fjįrmįlamarkaš og žar meš ķslensku bankana, auk žess sem višskiptarįšuneytiš įtti ašild aš samrįšshópi stjórnvalda. Žrįtt fyrir sjįlfstęši rķkisstofnana bar višskiptarįšherra aš hafa almennt eftirlit meš framvindu mįla į mįlefnasvišinu meš hugsanleg afskipti rįšuneytisins fyrir augum, annašhvort į grundvelli gildandi lagareglna, tillagna um breytta löggjöf eša į vettvangi rķkisstjórnar.594
    1.      Aš žessu virtu, og einnig žvķ sem kom fram ķ kafla 21.5.4.2595 um upplżsingar sem višskiptarįšherra fékk frį utanrķkisrįšherra 11. febrśar 2008, kafla 21.5.4.6596 um grundvöll skipunar višskiptarįšherra į nżjum stjórnarformanni Fjįrmįlaeftirlitsins og samtöl žeirra ķ milli og loks žvķ sem rakiš er ķ kafla 21.5.4.3597 um störf samrįšshóps stjórnvalda og upplżsingar sem žar komu fram, telur rannsóknarnefnd Alžingis aš hinar alvarlegu upplżsingar um stöšu og horfur ķ mįlefnum ķslensku bankanna og um leiš ķ ķslensku efnahagslķfi sem uršu Björgvini G. Siguršssyni tiltękar fyrstu mįnuši įrsins 2008 hafi gefiš honum fullt tilefni til aš hafa frumkvęši aš žvķ samkvęmt stöšu sinni og hlutverki sem višskiptarįšherra aš rķkisvaldiš brygšist viš žeim meš sérstökum ašgeršum, sbr. m.a. kafla 21.5.4.5598 og fyrri umfjöllun nefndarinnar um įbyrgš forsętisrįšherra. Nefndin tekur fram aš hśn er mešvituš um žaš frumkvęši sem višskiptarįšherra leitašist viš aš sżna į vettvangi rķkisstjórnarinnar 12. įgśst 2008, sbr. kafla 19.3.599 600
    2.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur jafnframt, aš žvķ virtu sem fram kemur ķ kafla 21.5.4.4,601 aš višskiptarįšherra hafi fyrir sitt leyti boriš aš hafa frumkvęši aš žvķ, annašhvort meš eigin ašgeršum eša meš tillögu til annarra rįšherra, aš unnin vęri heildstęš og fagleg greining į fjįrhagslegri įhęttu rķkisins vegna hęttu į fjįrmįlaįfalli. Žrįtt fyrir aš Tryggingarsjóšur innstęšueigenda og fjįrfesta vęri sjįlfseignarstofnun féll sjóšurinn og innstęšutryggingar undir mįlefnasviš višskiptarįšherra og naušsynlegt var aš taka afstöšu til žess hvernig sjóšurinn gęti stašiš viš hina lögbundnu lįgmarksgreišsluskyldu sķna og hvort og žį hver ętti aš vera aškoma ķslenska rķkisins aš žvķ aš gera sjóšnum žaš kleift. Einnig verši aš telja aš rįšherrum hafi boriš aš byggja yfirlżsingar um stušning viš bankana į traustum grundvelli.602
    3.      Žį er žaš mat rannsóknarnefndar Alžingis, sbr. kafla 21.5.4.6,603 aš višskiptarįšherra hafi fyrir sitt leyti haft fullt tilefni til žess annars vegar frį fyrstu mįnušum įrsins 2008 aš fylgja žvķ eftir og fullvissa sig um aš unniš vęri meš virkum hętti aš flutningi Icesave-reikninganna yfir ķ dótturfélag og hins vegar a.m.k. frį sumrinu 2008 aš leita leiša ķ krafti embęttis sķns til žess aš stušla aš framgangi sama mįls meš virkri aškomu rķkisvaldsins. Engin merki eru um frekari višleitni hans til aš fylgja mįlinu eftir eftir fund meš fjįrmįlarįšherra Bretlands 2. september 2008.604
    4.      Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš višskiptarįšherra hafi ķ ašdraganda bankahrunsins ekki gripiš til višhlķtandi rįšstafana ķ samręmi viš žaš sem tilefni var til samkvęmt framangreindu og telur aš meš žvķ athafnaleysi sķnu hafi hann lįtiš hjį lķša aš bregšast viš yfirvofandi hęttu į višeigandi hįtt og meš žvķ sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.605

Forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins.606
    Forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins annast daglega stjórnun į starfsemi og rekstri stofnunarinnar.607 Rannsóknarnefnd Alžingis vķsar til kafla 8.6.5.5608 og 16.5.9609 um žaš hvernig hśn hefur tališ sérstaka įstęšu til aš gera athugasemdir viš žaš hvernig stašiš hefur veriš aš žvķ hjį Fjįrmįlaeftirlitinu aš koma mįlum ķ formlegan farveg žegar ķ ljós hefur komiš aš eftirlitsskyldur ašili fylgir ekki lögum og öšrum reglum sem gilda um starfsemi hans. Žį telur nefndin žaš athyglisvert hvernig Fjįrmįlaeftirlitiš hefur brugšist viš įgreiningi milli stofnunarinnar og eftirlitsskyldra ašila um tślkun reglna um stórar įhęttur. Rannsóknarnefndin telur aš ganga verši almennt śt frį žvķ aš samkvęmt žeim lögum sem Fjįrmįlaeftirlitiš starfar eftir beri žvķ aš setja mįl samhliša eša fljótlega ķ lögformlegan farveg til aš tryggja aš hęgt sé aš fylgja žvķ eftir meš žvingunarśrręšum og eftir atvikum višurlögum ef tilmęlum um śrbętur er ekki sinnt.
    Žaš er mat rannsóknarnefndarinnar aš annmarkar hafi veriš į mįlsmešferš, śrlausn og eftirfylgni margra mįla hjį Fjįrmįlaeftirlitinu, sbr. kafla 8.6.5.5.610 Sżndi Jónas Fr. Jónsson, forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins, žannig af sér athafnaleysi gagnvart žvķ verkefni aš koma nęgilega traustu skipulagi į daglega starfsemi stofnunarinnar. Veršur žetta athafnaleysi tališ honum til vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008, enda var žaš į hans įbyrgš aš annast daglega stjórnun į starfsemi og rekstri stofnunarinnar og rįša til hennar starfsfólk.611

Bankastjórn Sešlabanka Ķslands.612
    Bankastjórn Sešlabanka Ķslands var į įrinu 2008 skipuš žremur bankastjórum og fór meš įbyrgš į rekstri bankans og įkvöršunarvald ķ öllum mįlefnum hans sem ekki voru falin öšrum.613 Ķ umfjöllun rannsóknarnefndarinnar er fjallaš ķ einu lagi um bankastjórnina og žaš hvort henni hafi oršiš į mistök eša hśn sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.

Višbrögš bankastjórnar Sešlabanka Ķslands ķ tilefni af erindi Landsbanka Ķslands ķ įgśst 2008 um ašstoš viš flutning Icesave-innlįnsreikninga śr śtibśi yfir ķ dótturfélag.614
    Rannsóknarnefnd Alžingis telur ekki įstęšu til athugasemda viš žį afstöšu Sešlabankans aš fylgja ekki eftir hugmynd Landsbankans aš fyrirgreišslu, sbr. kafla 18.2.5,615 sem hefši veriš mjög įhęttusöm fyrir Sešlabankann auk žess sem hępiš var aš hefši samrżmst lagareglum um starfsemi Sešlabanka Ķslands og upplżsingaskyldu. Hins vegar var beišnin og fyrirliggjandi upplżsingar žess ešlis aš brżnt var aš ķslensk stjórnvöld gripu žegar til višeigandi rįšstafana. Meš tilliti til žess hlutverks Sešlabankans aš varšveita fjįrmįlastöšugleika og sem lįnveitanda ķslensku bankanna til žrautavara leggur nefndin mat į hvort telja beri hįttsemi bankastjórnarinnar til vanrękslu. Fęr nefndin ekki séš af fyrirliggjandi gögnum aš Sešlabankinn hafi gert sérstakar rįšstafanir til aš kanna gęši śtlįna Landsbankans eša hvaš vęri hęft ķ hinni meintu afstöšu breska fjįrmįlaeftirlitsins, FSA, til śtlįnanna auk žess sem töluveršur drįttur varš į afgreišslu mįlsins. Rannsóknarnefndin telur ķ ljósi žeirra upplżsinga sem fram voru komnar innan Sešlabankans ķ įgśst 2008 um alvarlega stöšu Landsbankans og afstöšu FSA ķ mįlefnum bankans aš naušsynlegt hafi veriš aš geršar yršu višhlķtandi rįšstafanir af hįlfu bankastjórnar Sešlabankans. Žaš er nišurstaša rannsóknarnefndar Alžingis aš meta verši athafnaleysi Davķšs Oddssonar, Eirķks Gušnasonar og Ingimundar Frišrikssonar svo aš žeir hafi lįtiš hjį lķša aš bregšast viš yfirvofandi hęttu į višeigandi hįtt og grķpa til višhlķtandi rįšstafana og meš žvķ sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.

Afgreišsla bankastjórnar Sešlabanka Ķslands į erindi Glitnis banka hf. ķ september 2008.616
    Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš engin formskilyrši séu sett ķ lögum nr. 36/2001, um Sešlabanka Ķslands, varšandi beišni um lįn til žrautavara. Telur nefndin aš beišnin hafi veriš erindi sem bankastjórninni bar aš taka afstöšu til. Rannsóknarnefndin telur aš lķta verši svo į aš įkvöršun Sešlabankans hafi fališ ķ sér mešferš opinbers valds sem lśti reglum um stjórnvaldsįkvaršanir. Į bankanum hvķldi žvķ sś skylda aš leggja forsvaranlegan, mįlefnalegan og lögmętan grundvöll aš afgreišslu į beišni Glitnis, óhįš žvķ hvort skrifleg greinargerš frį Glitni lį fyrir. Nefndin telur ljóst aš töluvert hafi skort į yfirsżn yfir stöšu Glitnis og leggur įherslu į aš mįl höfšu žróast hratt til verri vegar vikurnar į undan varšandi mat į eignum bankanna. Nefndin fęr žannig ekki séš aš Sešlabankinn hafi haft forsendur til aš meta hvort sś leiš sem męlt var meš viš rķkisstjórnina vęri forsvaranleg. Sešlabankinn viršist ekki hafa tališ sér heimilt aš gera kröfu um ašgang aš gögnum og upplżsingum hjį Glitni. Rannsóknarefndin fellst ekki į žetta og telur Sešlabankann ekki hafa nżtt sér žau lagaśrręši sem honum voru bśin til aš leysa mįliš į višhlķtandi hįtt. Nefndin telur žvķ aš višhlķtandi grundvöllur hafi ekki veriš lagšur aš žeirri įkvöršun aš hafna umsókn Glitnis um lįn og męla meš žvķ viš rķkisstjórnina aš kaupa 75% hlut ķ bankanum. Aš mati rannsóknarnefndarinnar veršur žvķ aš telja žaš til vanrękslu af hįlfu bankastjórnar Sešlabanka Ķslands ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008 aš hafa ekki sinnt rannsóknarskyldu sinni og gert reka aš žvķ į grundvelli 1. mgr. 29. gr. laga nr. 36/2001 aš į vegum Sešlabankans vęri millilišalaust aflaš nįnari upplżsinga um stöšu Glitnis og lįnabók hans, svo og upplżsinga um önnur atriši sem gįtu haft žżšingu viš mat į žvķ hvort forsvaranlegt vęri aš veita bankanum žrautavaralįn. Rannsóknarnefndin telur aš bankastjórn Sešlabanka Ķslands hafi sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008 meš žvķ aš fara ekki aš reglum stjórnsżslulaga varšandi tilkynningu į žeirri nišurstöšu sinni aš verša ekki viš erindinu.617

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Rannsóknarnefnd Alžingis hefur fjallar um hugtökin mistök og vanrękslu į grundvelli laga nr. 142/2008 og žann skilning sem hśn leggur ķ žau. Ķ nišurstöšum sem hér fara į eftir er byggt į sama skilningi.618

Afstaša žingmannanna Atla Gķslasonar, Birgittu Jónsdóttur, Eyglóar Haršardóttur, Lilju Rafneyjar Magnśsdóttur og Siguršar Inga Jóhannsonar.
Rįšherrar.
    Žingmennirnir taka undir nišurstöšur rannsóknarnefndar Alžingis žess efnis aš Geir H. Haarde, Björgvin G. Siguršsson og Įrni M. Mathiesen hafi sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi laga nr. 142/2008, um rannsókn į ašdraganda og orsökum falls ķslensku bankanna 2008 og tengdra atburša.

Forstjóri FME og sešlabankastjórar.
    Žingmennirnir taka undir nišurstöšu rannsóknarnefndar Alžingis um aš sešlabankastjórar og forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins hafi sżnt af sér vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008.

Afstaša žingmannanna Magnśsar Orra Schram og Oddnżjar G. Haršardóttur.
    Žingmennirnir taka undir nišurstöšur rannsóknarnefndarinnar aš öšru leyti en žvķ aš žeir telja aš viš mat į vanrękslu skv. 1. mgr. 1. gr. laga 142/2008 og žeim ramma sem rannsóknarnefndin setti matinu, verši annars vegar aš taka tillit til žeirrar verkstjórnar og raunverulegrar verkaskiptingar sem var višhöfš innan rķkisstjórnarinnar og hins vegar žeirra takmörkušu upplżsinga sem fyrrverandi višskiptarįšherra bjó yfir. Žvķ er ekki hęgt aš fullyrša aš athafnir eša athafnaleysi višskiptarįšherra ķ ašdraganda bankahrunsins falli undir hugtakiš vanręksla ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008, žrįtt fyrir aš segja megi aš formlegt verksviš hans og žęr upplżsingar sem hann žó bjó yfir hefšu mįtt gefa tilefni til frekari višbragša af hans hįlfu.

Afstaša žingmannanna Ragnheišar Rķkharšsdóttur og Unnar Brįr Konrįšsdóttur.
    Žingmennirnir Ragnheišur Rķkharšsdóttir og Unnur Brį Konrįšsdóttir taka fram aš rannsóknarnefnd Alžingis fjallar um hugtökin mistök og vanrękslu į grundvelli laga nr. 142/2008 og žann skilning sem hśn leggur ķ žau. Rannsóknarnefndin telur aš rįšherrarnir Geir H. Haarde, Björgvin G. Siguršsson og Įrni M. Mathiesen , bankastjórn Sešlabanka Ķslands og forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins hafi sżnt af sér vanrękslu samkvęmt žeim lögum og stendur žaš mat rannsóknarnefndarinnar sjįlfstętt. Framantaldir nefndarmenn telja ekki įstęšu til aš fjalla sérstaklega um mat rannsóknarnefndarinnar į mistökum og vanrękslu  einstaklinga ķ skilningi laga nr. 142/2008, enda fellur žaš utan verksvišs žingmannanefndarinnar. Ķ nefndarįliti um frumvarp til breytinga į lögum nr. 142/2008, um rannsókn į ašdraganda og orsökum falls ķslensku bankanna 2008 og tengdra atburša, segir: Hlutverk žingmannanefndarinnar veršur vęntanlega aš fylgja eftir įbendingum rannsóknarnefndarinnar varšandi breytingar į lögum og reglum. Žį mun hśn vęntanlega fjalla um hvaša lęrdóm er hęgt aš draga af efnahagsįföllunum og eftir atvikum móta afstöšu til įbyrgšar ķ mįlinu aš žvķ marki sem žaš fellur undir hlutverk žingsins [undirstrikun žingmannanna].619
    Žingmannanefndinni hefur, skv. 6. mgr. 15. gr. laganna um rannsóknarnefndina, sérstaklega veriš fališ aš móta afstöšu til hugsanlegrar įbyrgšar ķ mįlinu į grundvelli laga um rįšherraįbyrgš, nr. 4/1963. Žaš fellur utan verksvišs nefndarinnar aš fjalla um mögulega įbyrgš annarra en žeirra sem rįšherraįbyrgšarlögin taka til. Žingmannanefndin sendi settum saksóknara bréf til aš taka af öll tvķmęli um aš nefndin hygšist ekki fjalla sérstaklega um įbyrgš annarra en rįšherranna. Nišurstaša setts saksóknara var aš umfjöllunarefni og įlyktanir rannsóknarnefndarinnar gefi aš svo stöddu ekki tilefni til aš efna til sakamįlarannsóknar į hendur sešlabankastjórunum eša forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins.

22. kafli. Tilkynningar į grundvelli 14. gr. laga nr. 142/2008.620
    Ķ kaflanum er greint frį žvķ aš skv. 1. mgr. 14. gr. laga nr. 142/2008 tilkynni rannsóknarnefnd Alžingis rķkissaksóknara ef grunur vaknar viš rannsókn nefndarinnar um aš refsiverš hįttsemi hafi įtt sér staš. Rķkissaksóknari taki sķšan įkvöršun um hvort rannsaka beri mįliš ķ samręmi viš lög um mešferš sakamįla. Rannsóknarnefndin greinir frį žvķ aš hśn hafi vakiš athygli rķkissaksóknara į įkvešnum atrišum sem tengjast eftirfarandi mįlefnum:
    Stjórnir og framkvęmdastjórar fjįrmįlafyrirtękja sem rannsókn nefndarinnar tók til.621
    Fjįrmögnun bankanna.622
    Śtlįn ķslensku bankanna.623
    Hvatakerfi bankanna.624
    Veltubókarvišskipti stóru bankanna žriggja meš eigin bréf.625
    Gjaldeyrisvišskipti.626
    Löggiltir endurskošendur žeirra fjįrmįlafyrirtękja sem rannsóknin tók til.627
    Veršbréfa- og fjįrfestingarsjóšir.628

23. kafli. Athugasemdabréf skv. 13. gr. laga nr. 142/2008.629
    Ķ kaflanum gerir rannsóknarnefnd Alžingis grein fyrir žvķ aš hśn hafi lögum samkvęmt sent 12 einstaklingum bréf og gert žeim grein fyrir tilteknum atrišum, athöfnum eša athafnaleysi, sem hśn hefši til athugunar aš fjalla um ķ skżrslu sinni į žeim grundvelli hvort um mistök eša vanrękslu ķ skilningi 1. mgr. 1. gr. laga nr. 142/2008 hefši veriš aš ręša af žeirra hįlfu. Viškomandi var gefinn kostur į aš skila inn skriflegum athugasemdum sķnum įšur en nefndin tęki endanlega afstöšu til įlitaefnisins.
    Allir einstaklingarnir svörušu bréfi rannsóknarnefndar Alžingis og lżstu žvķ višhorfi sķnu aš ekki hefši veriš um mistök eša vanrękslu af žeirra hįlfu aš ręša ķ skilningi tilvitnašrar lagagreinar. Ķ bréfunum kom einnig fram sś afstaša aš žaš hefši veriš į įbyrgš annarra stofnana og rįšherra eša embęttismanna aš fara meš tiltekin verkefni og sinna eftirliti meš višfangsefninu af hįlfu rķkisins, auk žess sem sum bréfanna geymdu ašra afstöšu til mįlsatvika en įšur hafši komiš fram viš skżrslutöku.

4.8    Įttunda bindi skżrslunnar. – Sišferši og starfshęttir ķ tengslum viš fall ķslensku bankanna 2008.

Inngangur.630
    Ķ 3. mgr. 1. gr. laga um rannsókn į ašdraganda og orsökum falls ķslensku bankanna 2008 og tengdra atburša kemur fram aš rannsaka skuli sérstaklega hvort skżringar į falli ķslensku bankanna megi aš einhverju leyti finna ķ starfshįttum og sišferši. Bar forsętisnefnd Alžingis aš skipa žriggja manna vinnuhóp einstaklinga sem hefšu hįskólamenntun ķ heimspeki eša samfélagsfręšum til aš fjalla um žennan žįtt rannsóknarinnar ķ samrįši viš rannsóknarnefndina. Ķ vinnuhópinn voru skipuš Vilhjįlmur Įrnason, prófessor ķ heimspeki, sem var formašur hópsins, Salvör Nordal, heimspekingur og forstöšumašur Sišfręšistofnunar Hįskóla Ķslands, og Kristķn Įstgeirsdóttir, sagnfręšingur og framkvęmdastjóri Jafnréttisstofu.

Ķ skipunarbréfum žeirra kom fram aš athugunin ętti ekki aš einskoršast viš starfshętti og sišferši į fjįrmįlamarkaši heldur kynnu önnur sviš samfélagsins einnig aš koma til skošunar.
    Įttunda bindi skżrslunnar er afrakstur žessarar rannsóknar. Bindiš er rķflega 300 sķšur og skiptist ķ žrjį meginkafla og tvo višauka. Fyrsti kaflinn ber yfirskriftina Sišferši fjįrmįlalķfsins og starfshęttir banka.631 Žar er sjónum beint aš sišferši og vinnubrögšum ķ višskiptalķfinu og žį einkum bankanna fram aš hruni. Annar kaflinn ber titilinn Stjórnsżsla, stjórnsišir, stjórnmįl.632 Ķ honum er fjallaš um framgöngu żmissa handhafa rķkisvalds į žensluskeišinu į fyrsta įratug 21. aldar og ķ ašdraganda hrunsins. Žar er enn fremur bent į żmsa almenna veikleika ķ starfshįttum og višhorfum innan stjórnsżslunnar og stjórnmįla hér į landi sem įttu aš mati vinnuhópsins žįtt ķ žvķ aš rķkisvaldinu varš um megn aš takast į viš žann vanda sem fólst ķ ofvexti bankakerfisins. Žrišji kaflinn ber heitiš Samfélagiš.633 Žar er leitast viš aš varpa ljósi į žį samfélagssżn sem varš rķkjandi mešal įhrifamanna hér į landi og lagši grunn aš vexti bankanna og śrręšaleysi rķkisvaldsins viš aš gęta almannahagsmuna ķ ašdraganda hrunsins. Hugaš er aš tengslum fjįrmįlalķfsins viš fjölmišla og hįskóla og įhrifum žeirra į umręšuna um žróun višskiptalķfsins. Enn fremur er žar tekiš til skošunar hvort samfélagiš beri aš einhverju leyti sameiginlega įbyrgš į žvķ sem geršist.
    Fyrri višaukinn ķ žessu bindi er nišurstaša rannsóknar sem vinnuhópurinn óskaši eftir aš Rannsóknarsetur um fjölmišlun og bošskipti gerši į umfjöllun fjölmišla um ķslensk fjįrmįlafyrirtęki į įrunum 2006 til 2008.634 Höfundar višaukans eru Frišrik Žór Gušmundsson, Kjartan Ólafsson, Valgeršur Jóhannsdóttir og Žorbjörn Broddason. Žar er mat lagt į efnistök fjölmišlamanna ķ umfjöllun žeirra um fjįrmįlafyrirtękin. Sķšari višaukinn er skżrsla sem ber heitiš Afsprengi ašstęšna og fjötruš skynsemi. Ašdragandi og orsakir efnahagshrunsins į Ķslandi frį sjónarhóli kenninga og rannsókna ķ félagslegri sįlfręši.635 Höfundur skżrslunnar er Hulda Žórisdóttir, sįlfręšingur og lektor ķ stjórnmįlafręši. Žar er ķ ljósi kenninga og rannsókna ķ félagslegri sįlfręši lagt mat į hvort żmis séreinkenni ķslensks samfélags kunni aš hafa haft įhrif į aš efnahagur landsins hrundi.
    Ķ inngangi aš framangreindri umfjöllun er vikiš aš ašferšafręši vinnuhópsins og skilgreiningu į sišferši sem er leišarstef rannsóknarinnar. Žar kemur fram aš sišferši sé ķ grófum drįttum ofiš śr fjórum meginžįttum: 1) Veršmętum og gildismati. 2) Dygšum og löstum einstaklinga. 3) Sišareglum. 4) Skyldum og įbyrgš sem varša sišferši eins og žaš tengist stöšu manns eša hlutverki.636
    Ķ lok inngangsins er almennt vikiš aš višhorfum samfélagsins til sišferšislegrar hugsunar. Žar segir: „Sišferšisleg hugsun hefur įtt erfitt uppdrįttar m.a. vegna žess aš įkvešiš višmišunarleysi hefur veriš rķkjandi um įgęti markmiša og vantrś į rökręšu um žau. Slķk afstaša bżr ķ haginn fyrir aš sérhagsmunir žrķfist į kostnaš almannahagsmuna en žaš er eitt megineinkenni į žvķ hugarfari sem rķkti hérlendis ķ ašdraganda bankahrunsins.“637

I. Sišferši fjįrmįlalķfsins og starfshęttir banka.638
Einkavęšing, įbyrgš eigenda og stjórnenda.639
    Ķ upphafi žessa kafla er vakin athygli į žvķ aš bankastarfsemi gengur ķ einfaldri mynd śt į aš taka viš peningum gegn žvķ aš greiša innlįnsvexti fyrir og veita žeim aftur śt ķ hagkerfiš ķ formi śtlįna og fį greidda śtlįnsvexti. Mikilvęgasti tekjužįttur bankastarfsemi er žvķ vaxtamunurinn. Žó aš įkvešin įhętta sé fólgin ķ žessari starfsemi er hśn naušsynleg ķ hverju nśtķmasamfélagi. Žess vegna er almennt lögš įhersla į aš utanaškomandi ašilar komi bönkum til ašstošar verši žeir fyrir įhlaupi sparifjįreigenda. Sešlabankar gegna žessu hlutverki og geta gripiš inn ķ og veitt lįn „til žrautavara“ ef til įhlaups kemur. Žessi stašreynd hvetur aftur į móti til aukinnar įhęttu ķ rekstri banka. Ef vel gengur njóta stjórnendur og eigendur hagnašarins en žeir geta reiknaš meš aš bankinn verši gripinn ķ fallinu ef illa fer. Meš žvķ er įhęttunni varpaš yfir į almenning ķ landinu.640
    Til aš bregšast viš žessu eru bönkum settar reglur sem eiga aš tryggja heilbrigša starfshętti žeirra. Fjįrmįlafyrirtęki gegna mikilvęgu hlutverki ķ samfélaginu og žvķ hlutverki fylgja margvķslegar skyldur sem miša aš žvķ aš bankar veiti naušsynlega žjónustu meš langtķmahagsmuni samfélagsins ķ huga. Rekstur fjįrmįlastofnana, einkum kerfislęgra mikilvęgra banka, er žvķ ekki einkamįl žeirra sem aš honum standa.
    Žar sem hefšbundin bankastarfsemi mišlar fjįrmagni žykir eftirsóknarvert aš komast til įhrifa žar. Žį skapast hętta į aš eigendum sé hyglaš į kostnaš annarra eša aš bankar séu notašir ķ vafasömum višskiptum. Žess vegna er ķ alžjóšlegum višmišum um fjįrmįlafyrirtęki lögš įhersla į aš eigendur og stjórnendur hafi ekki ašeins naušsynlega žekkingu į starfseminni heldur aš žeir hafi til aš bera sterka dómgreind og séu kunnir aš heišarleika.641
    Į sķšasta įratug 20. aldar voru ķ Bandarķkjunum afnumin lagaįkvęši sem męltu fyrir um ašgreiningu fjįrfestingarbanka og hefšbundinnar višskiptabankastarfsemi og telur vinnuhópurinn aš breytingin hafi haft mikil įhrif hér į landi. Fjįrfestingarbankar eru mun įhęttusęknari en hefšbundnir višskiptabankar. Hefšbundin bankastarfsemi vék nįnast til hlišar fyrir fjįrfestingarstarfsemi.

Einkavęšing og nżir eigendur.642
    Ķ skżrslu vinnuhópsins er fjallaš um einkavęšingu bankakerfisins hér į landi sem hófst į sķšari hluta tķunda įratugarins. Tekiš er fram aš ķ upphafi einkavęšingarinnar hafi veriš lögš įhersla į aš vandaš vęri til verka og vitnaš til ummęla forsętisrįšherra, Davķšs Oddssonar, ķ riti framkvęmdanefndar um einkavęšingu og Samtaka veršbréfafyrirtękja, um setningu verklagsreglna sem įttu aš tryggja vönduš vinnubrögš.
    Framvindu einkavęšingarinnar er lżst ķ skżrslu vinnuhópsins en nįnari grein er gerš fyrir henni ķ 1. bindi skżrslunnar. Komist er aš žeirri nišurstöšu um sölu Fjįrfestingarbanka atvinnulķfsins įriš 1998, Landsbankans įriš 2002 og Bśnašarbankans įriš 2003 aš žrįtt fyrir aš rķkir almannahagsmunir hafi veriš ķ hśfi hafi söluferliš veriš ógagnsętt sem hafi vakiš tortryggni um pólitķsk helmingaskipti stjórnarflokkanna. Žį telur vinnuhópurinn aš vķša hafi veriš vikiš frį ešlilegum starfshįttum auk žess sem gagnrżnt hafi veriš aš bįšir bankarnir hafi veriš einkavęddir samtķmis meš hraši žar sem kosningar hafi veriš ķ nįnd. Aškoma erlends banka meš mikilvęga reynslu og žekkingu į alžjóšlegu umhverfi hefši veriš ęskileg en ķ stašinn eignušust ķslenskir kaupsżslumenn žį sem höfšu litla reynslu og žekkingu į alžjóšlegri fjįrmįlastarfsemi. Aš auki įttu eigendurnir eftir aš verša fyrirferšarmiklir ķ ķslensku atvinnulķfi og beita bönkunum óspart ķ eigin fjįrmįlagjörningum. Mat į hęfi eigendanna er tališ hafa einkennst af sérstakri „lagahyggju“ af hįlfu Fjįrmįlaeftirlitsins žar sem foršast var aš leggja mat į matskennd atriši eins og įhersla er lögš į aš gert sé samkvęmt alžjóšlegum višmišunum. Ķ mati sķnu hafi Fjįrmįlaeftirlitiš žó lagt įherslu į aš starfshęttir yršu meš žeim hętti aš nżir eigendur nytu ekki óešlilegrar fyrirgreišslu ķ eigin bönkum og settar verklagsreglur sem mišušu aš žvķ aš tryggja fjarlęgš žeirra frį starfseminni. Įhersla var lögš į aš eignarhaldiš yrši gagnsętt og reynt aš koma ķ veg fyrir flękjur.643

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:644
          „Einkavęšing rķkisbankanna į sķnum tķma sżnir mikilvęgi žess aš verklagsreglur séu skżrar meš įherslu į vönduš vinnubrögš og gegnsęi. Žetta er ekki sķst brżnt žegar um er aš ręša samfélagslega mikilvęg fyrirtęki eins og bankana. Aš öšrum kosti er hętt viš aš tortryggni rķki um ferliš og komiš sé ķ veg fyrir aš sįtt rķki um įkvöršunina.“
          „Lęrdómar fjįrmįlakreppa annars stašar ķ heiminum sżna ótvķrętt aš miklu skiptir hverjir komast til įhrifa innan fjįrmįlafyrirtękja. Af žessu leišir aš mat į eigendum stórra eignarhluta skiptir höfušmįli. Vönduš umręša žarf aš eiga sér staš um eignarhald į fyrirtękjum eins og bönkum, hve dreift eignarhaldiš eigi aš vera og hverjir séu ķ raun hęfir til aš eiga fjįrmįlafyrirtęki. Slķkt į sérstaklega viš um žau fjįrmįlafyrirtęki sem eru skilgreind sem kerfislega mikilvęg žar sem almannahagsmunir eru rķkir.“
          „Tryggja žarf aš óhįš mat fari fram į mögulegum eigendum og aš ferliš sé gegnsętt.“

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:645
          „Žegar eigendur fjįrmįlafyrirtękja eru verulega stórir er hętta į aš žeim sé hyglaš innan fyrirtękjanna į kostnaš minni eigenda, eins og dęmin sanna. Ganga žarf stķft eftir žvķ aš stęrstu eigendur njóti ekki sérstöšu ķ formi taumlausra lįnveitinga.“
          „Efla žarf umręšu um įbyrgš stjórnarmanna ķ fyrirtękjum, ekki sķst fjįrmįlafyrirtękjum, og tryggja žarf aš žar sitji ašilar sem hafi naušsynlega séržekkingu į višfangsefnum fyrirtękisins og sterka dómgreind.“
          „Efla žarf eftirlit meš stjórnum fyrirtękja og mešal annars fylgja žvķ eftir aš reglur um góša starfshętti séu hafšar ķ heišri ķ störfum stjórna.“

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:646
          „Tryggja žarf aš žeir sem stjórna fyrirtękjum į borš viš banka hafi til aš bera naušsynlega žekkingu og reynslu og séu sér mešvitašir um sišferšilega įbyrgš sķna ekki ašeins gagnvart eigendum heldur samfélaginu öllu.“
          „Setja žarf almennar reglur um hvatalaun til lykilstjórnenda fyrirtękja į markaši, žar sem umfram allt er byggt į langtķmahagsmunum fyrirtękisins og žar meš hagsmunum samfélagsins.“
          „Aukiš eftirlit žarf aš vera meš samskiptum eigenda og stjórnenda fjįrmįlafyrirtękja ķ žvķ skyni aš tryggja sjįlfstęši stjórnendanna, einkum gagnvart stórum eigendum.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Innri starfshęttir og eftirlit fagmanna.647
    Hér beinir vinnuhópurinn sjónum sķnum aš innri starfshįttum bankanna og žeim sem įttu aš vera bankarįšum til rįšgjafar eša tryggja góša starfshętti žar, svo sem ytri endurskošendum. Almennt er vikiš aš žvķ hvaš felist ķ fagmennsku og bent į sišferšislegar skyldur fagmanna gagnvart skjólstęšingum eša vinnuveitanda, sem og žrišja ašila. Fagmašur beri žó ekki sķšur įbyrgš gagnvart samfélaginu ķ heild sem reišir sig į aš hann ręki skyldur sķnar af trśmennsku. Fagmennska sé loforš um aš nżta séržekkingu sķna og fęrni ķ žįgu skjólstęšings og samfélagsins alls. Ķ stašinn er fagmönnum gefiš įkvešiš svigrśm til aš rękja skyldur sķnar eins og žeir meta best ķ hverju verkefni. Žess vegna fylgir góšur fagmašur ekki bara lįgmarksreglum starfsins heldur lżtur jafnframt sišalögmįlum į borš viš heišarleika, sanngirni og trśmennsku.648
    Vakin er athygli į umręšu um margvķslegan vanda ķ starfsumhverfi endurskošenda og matsfyrirtękja sem getur veriš ógn viš sjįlfstęši žeirra. Žar er vķsaš til hlutverks žeirra sem rįšgjafa og eftirlitsašila meš rekstri fyrirtękja sem fyrirtękin greiša fyrir, enn fremur samžjöppunar mešal endurskošunarfyrirtękja og vaxandi įherslu žeirra į rįšgjafaržjónustu. Žetta skapi hęttu į aš fagmennskan gefi eftir og endurskošendur og ašrir fagmenn missi sjónar į samfélagslegu hlutverki sķnu.649
    Ķ skżrslu vinnuhópsins er komist aš žeirri nišurstöšu aš regluveršir og ašrir starfsmenn sem įttu aš vinna viš innra eftirlit bankanna hafi ekki notiš mikils stušnings hvorki mešal stjórnenda né annarra starfsmanna. Ekki hafi veriš mikill vilji til aš fylgja ķtarlegum regluhandbókum. Žetta endurspegli veikar innri stošir starfseminnar sem veki furšu ķ jafn stórum fyrirtękjum sem aš auki störfušu į alžjóšlegum vettvangi. Athygli er vakin į žętti Fjįrmįlaeftirlitsins sem aš mati vinnuhópsins fylgdist ekki nęgilega meš innra eftirliti bankanna eša studdi viš bakiš į žvķ.
    Vinnuhópurinn telur aš ķ bönkunum hafi veriš litiš į lög og starfsreglur sem hindranir sem eigi aš reyna aš snišganga frekar en sem leišbeiningar um vandaša starfshętti. Vinnuhópurinn leggur įherslu į aš reglur męli almennt ašeins fyrir um lįgmarkskröfur og sem slķkar geti žęr ekki tryggt bestu višmiš um heilbrigša starfshętti. Žį reyni fremur į sišferšislega dómgreind sem į aš vera sjįlfsagšur hluti af faglegum metnaši. Er žetta tališ vera til marks um įkvešna „lagahyggju“ žar sem lagabókstafnum er fylgt įn žess aš taka tillits til „anda laganna“. Jafnvel sé ekki gengiš nógu langt meš žvķ aš segja aš slķk lagahyggja hafi veriš rįšandi žvķ fjöldi dęma sé um aš reynt hafi veriš aš komast fram hjį lögunum.650

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:651
          „Styrkja žarf umgjörš faglegra eftirlitsašila, s.s. endurskošenda, til aš tryggja sjįlfstęši žeirra og fagmennsku ķ starfi.“
          „Styrkja žarf starf eftirlitsašila innan bankanna, s.s. regluvarša og innri endurskošenda, og efla faglega umręšu mešal žeirra.“
          „Efla žarf vitund almennra starfsmanna fjįrmįlafyrirtękja um gildandi reglur sem tryggja eiga góša starfshętti. Žetta mį gera meš nįmskeišum og öflugri umręšu innan fyrirtękjanna um žessi efni. Einnig žarf aš setja sišareglur um mešferš gjafa og annarra samskipta milli starfsmanna og višskiptamanna fjįrmįlafyrirtękja.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Samfélagsleg įbyrgš: Višskiptavinir, lķfeyrissjóšir og lśxuslķfiš.652
Almennir višskiptavinir, višskiptalķfiš og samfélagiš.653
    Hér er sjónum beint aš įbyrgš og skyldum fjįrmįlafyrirtękja gagnvart almennum višskiptavinum, višskiptalķfinu og samfélaginu ķ heild. Bent er į aš bankastarfsemi byggist į trausti og ķ trausti felist vęntingar okkar til annarra. Bankarnir hefšu notiš vķštęks trausts višskiptavina og žeir notiš žess įfram žó aš nżir tķmar gengju ķ garš og gjörbreyttir sišir.654
    Mešal nżmęla ķ starfsemi bankanna var vaxandi sölumennska į żmsum „vörum“ sem var ķ höndum žjónustufulltrśa sem fengu sölubónus fyrir hverja selda „vöru“. Į sama tķma litu margir višskiptavinir į žjónustufulltrśann sem velgjöršamann sem žeir gįtu treyst. Ķ skżrslu vinnuhópsins er komist aš žeirri nišurstöšu aš višskiptavinir hafi ķ sumum tilvikum veriš blekktir ķ višskiptum en erfitt hafi veriš fyrir almenning aš įtta sig į starfshįttunum.655
    Sérstök athygli er vakin į starfsemi veršbréfa- og fjįrfestingarsjóša ķ žessu sambandi. Bent er į aš bankarnir hafi beint fjįrfestingum višskiptavina sinna markvisst ķ fjįrfestingarsjóši en viš žaš jókst įhętta sparifjįreigenda. Eftir žvķ sem haršnaši į dalnum jókst įhęttusękni sjóšanna og žegar komiš var fram į įriš 2008 voru fjįrfestingar žeirra nįnast eingöngu ķ ķslenskum fjįrmįlafyrirtękjum, eigendum žeirra og tengdum eignarhaldsfélögum.
    Enn fremur er bent į auknar lįnveitingar bankanna til almennings og žann greiša ašgang sem almenningur hafši aš lįnsfé. Kemst vinnuhópurinn aš žvķ aš verulega hafi slaknaš į kröfum og bankarnir hafi ekki sżnt nęgilega gętni ķ lįnveitingum.
    Bent er į aš fjįrmįlafyrirtękin hafi leikiš ašalhlutverkiš viš umbreytingu višskiptalķfsins žar sem fyrirtękjum var umvörpum breytt ķ fjįrfestingarfélög. Efnahagsreikningur žeirra hafi sķšan veriš stękkašur svo aš hęgt vęri aš taka meiri lįn. Višskiptalķfiš hafi žvķ oršiš sķfellt skuldugara og žaš hafi oršiš fjölmörgum blómlegum fyrirtękjum aš fjörtjóni.
    Almennt kemst vinnuhópurinn aš žeirri nišurstöšu aš sjónarmiš skammtķmahagnašar hafi rįšiš feršinni en ekki įbyrgš gagnvart samfélaginu. Allar leišir til hagnašar hafi veriš nżttar til fulls og eftirlitiš stašiš aš mestu leyti ašgeršarlaust hjį. Žį hafi starfsemi bankanna oršiš įhęttusamari eftir žvķ sem nęr dró hruninu og įhęttan fęrst sķfellt nęr almenningi. Aš žessu leyti hafi bankarnir brugšist žeirri samfélagslegu įbyrgš sem spretti beint af starfsemi žeirra og eftir sitji margir višskiptamenn meš sįrt enniš.656

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:657
          „Starfręksla veršbréfa- og fjįrfestingarsjóša žarf aš vera meš žeim hętti aš hśn tryggi umfram allt hagsmuni almennings. Žetta er m.a. gert meš öflugu eftirlit og gegnsęi ķ starfrękslu sjóšanna.“
          „Setja žarf bónusgreišslum til starfsmanna fjįrmįlafyrirtękja višmiš sem mišast viš langstķmahagsmuni višskiptavinar og banka og ganga į eftir žvķ aš fariš sé eftir vöndušum starfsreglum ķ samskiptum viš almenna višskiptamenn.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Lķfeyrissjóširnir.658
    Ķ skżrslu vinnuhópsins er bent į aš lķfeyrissjóširnir séu langmikilvęgasta uppspretta sparnašar į Ķslandi. Eignir sjóšanna hafi aukist jafnt og žétt og veriš oršnar 1.697 milljaršar króna įriš 2007. Forsvarsmönnum žeirra sé treyst til aš gęta lķfeyris almennings og gera verši til žeirra sambęrilegar kröfur og annarra sem gęta almannahagsmuna. Į sama tķma séu lķfeyrissjóširnir langtķmafjįrfestar og mjög eftirsóknarveršir fyrir fyrirtęki landsins. Af žessum sökum žurfi starfshęttir lķfeyrissjóšanna aš vera hafnir yfir allan vafa žannig aš komiš verši ķ veg fyrir hagsmunaįrekstra eša aš einum sé hyglaš fram yfir annan.
    Ķ skżrslunni er fariš almennt yfir starfshętti lķfeyrissjóšanna meš tilliti til gjafa og bošsferša. Fjallaš er um fjįrfestingarstefnu žeirra og bent į aš umręša hafi veriš um hvort seta fulltrśa atvinnulķfisins ķ stjórnum lķfeyrissjóša geti skapaš hagsmunaįrekstra og of mikla žjónkun viš višskiptalķfiš.659
    Komist er aš žeirri nišurstöšu aš sįrlega skorti skżrar reglur hjį lķfeyrissjóšunum um starfshętti, bošsferšir og gjafir. Séu slķkar reglur til žess fallnar aš aušvelda fólki aš standast freistingar og žrżsting utan frį og auka trśveršugleika gagnvart almenningi. Bent er į aš hafin sé vinna į vegum lķfeyrissjóšanna viš gerš sišareglna. Tekiš er fram aš mikil umsvif lķfeyrissjóšanna veki spurningar um hvort og žį hvernig žeir eigi aš beita sér ķ ķslensku višskiptalķfi. Er tališ aš žeir hafi aš mörgu leyti veriš vanbśnir aš bregšast viš žeim gķfurlegu breytingum sem uršu į ķslensku višskiptalķfi į sķšustu tķu įrum. Žrįtt fyrir fjįrhagslegan styrk sinn viršast žeir hafa veriš hart leiknir ķ žvķ įstandi sem skapašist. Umhverfiš hafi veriš drifiš įfram af skammtķmahagsmunum sem sé langtķmafjįrfestum eins og lķfeyrissjóšum andsnśiš. Žį hafi žaš veriš vandi žeirra sem stórs fjįrfestis aš hlutabréfamarkašurinn var mjög grunnur hér į landi. Ķ slķku umhverfi geti veriš vandkvęšum bundiš aš losa eignir įn žess aš eiga į hęttu aš verš lękki sem aftur getur haft įhrif į afkomu lķfeyrissjóšanna. Bent er į aš margt sé enn óljóst um stöšu lķfeyrissjóšanna og starfshętti og aš mįlefni žeirra kalli į sérstaka rannsókn og greiningu sem ekki var unnt aš gera af rannsóknarnefnd Alžingis.660

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:661
          „Standa veršur vörš um sjįlfstęši lķfeyrissjóšanna svo žeir geti sem best sinnt žvķ meginhlutverki sķnu aš įvaxta lķfeyri landsmanna. Dęmi eru um aš stjórnarmenn lķfeyrissjóšanna hafi įtt ķ vök aš verjast gagnvart žrżstingi fyrirtękja, einkum žar sem margir félagar žeirra voru viš störf. Huga žarf aš žvķ hvernig hęgt er aš verja stjórnarmenn gegn slķkum žrżstingi.“
          „Vönduš umręša žarf aš fara fram um fjįrfestingarstefnu sjóšanna ķ framtķšinni ķ ljósi žess taps sem žeir standa frammi fyrir, žar sem m.a. verši rętt um aš hve miklu leyti žeir fjįrfesti erlendis og hér į landi og hvernig žeir žjóna almannahagsmunum sem best.“662
          „Setja žarf sišareglur um starfsemi lķfeyrissjóšanna žar sem tekiš er į samskiptum starfsmanna viš fyrirtęki.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Samfélagsleg įbyrgš og lśxuslķfiš.663
    Ķ žessum kafla er tekiš fram aš bankarnir hafi veriš stórtękir ķ stušningi sķnum viš ķslenskt samfélag og menningu, ekki sķst ķžróttir. Žessir styrkir hafi veriš mjög til žess fallnir aš styrkja ķmynd fyrirtękjanna. Žį er vikiš aš óhóflegum bošs- og veišiferšum bankanna og „munašarlķfi“ aušmannanna sem žeir reyndust ķ mörgum tilvikum ekki borgunarmenn fyrir. Er tališ aš žaš lżsi sišferši óhófs, flottręfilshįttar og drambs sem gangi žvert į žau gildi sem lengstum einkenndu ķslenskt samfélag į 20. öld.
    Vinnuhópurinn dregur žį įlyktun aš bankarnir hafi breitt śr sér į uppgangstķma žeirra og umturnaš ekki ašeins ķslensku višskiptalķfi heldur samfélaginu öllu. Miklum fjįrmunum hafi veriš śtdeilt undir merkjum samfélagslegrar įbyrgšar sem oftar en ekki tengdist beint markašssetningu bankanna. Tališ er aš ķ umręšu um samfélagslega įbyrgš fyrirtękja sé hins vegar mikilvęgast aš huga aš beinni įbyrgš višskiptalķfsins og aš stjórnendur žeirra geri sér grein fyrir žvķ sišferšislega samspili sem fyrirtęki eiga viš samfélagiš. Mikilvęgast sé aš žau geti ekki skotiš sér undan įbyrgš į eigin starfsemi og žeirri įhęttu sem henni fylgir, ķ staš žess aš gera kröfu um aš žau skipti sér af mįlefnum sem snśa ekki beint aš žeirra rekstri.664

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:665
          „Žrįtt fyrir aš ekki sé dregiš śr mikilvęgi žįtttöku fyrirtękja ķ samfélagslegum verkefnum er mikilvęgt aš almenningur sé mešvitašur um muninn į samfélagslegri įbyrgš fyrirtękja og fjįrśtlįtum sem einkum er ętlaš aš styrkja ķmynd fyrirtękjanna.“
          „Ķhuga žarf alvarlega aš setja fyrirtękjum višmiš um žaš hve mikla fjįrmuni žau geta veitt ķ formi styrkja og gjafa til višskiptavina og ótengdra ašila. Mikilvęgt er aš gegnsęi rķki um slķka styrki.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Stefnumótun og samskipti. Smęš ķ alžjóšlegu samhengi.666
    Ķ žessum kafla er fjallaš um žį stefnumótun sem bjó aš baki starfsemi bankanna og hśn skošuš ķ samhengi viš alžjóšlegt fjįrmįlalķf og smęš hins ķslenska samfélags. Fariš er yfir żmsar upplżsingar sem varpa ljósi į sjįlfsmynd žeirra sem stjórnušu bönkunum og stóšu aš „śtrįsinni“. Žį er vikiš aš hugmyndinni um aš Ķsland yrši alžjóšleg fjįrmįlamišstöš og įhersluna į vöxt bankanna sem oft birtist ķ grimmri samkeppni žeirra innbyršis ķ śtlöndum. Minnt er į aš ķslensku bankarnir hafi starfaš ķ alžjóšlegu umhverfi og tekiš miš af starfshįttum sem tķškušust vķša um lönd. Hins vegar viršist hafa gleymst aš žeir komu frį örrķki sem hafši lķtinn raunverulegan styrk til aš standa meš žeim žegar gefa fór į bįtinn. Ekki viršist hafa veriš jaršvegur fyrir umręšu um stęrš bankanna og möguleika į flutningi žeirra śr landi. Žį er fjallaš almennt um samskipti manna į leiksviši fjįrmįlalķfsins og innbyršis tengsl žeirra.
    Vinnuhópurinn kemst aš žeirri nišurstöšu aš uppsveiflan ķ samfélaginu į tķmum góšęrisins hafi ekki ašeins blįsiš upp efnahagskerfiš heldur einnig oflęti hér į landi. Żmsir töldu aš žeim vęru allir vegir fęrir og žeir vęru miklu stęrri og sterkari en raunin var. Ķslensk fjįrmįlafyrirtęki fęršust allt of mikiš ķ fang, einbeittu sér aš žvķ aš vaxa ógurlega ķ staš žess aš muna aš menning er aš gera hlutina vel. Žaš gleymdist aš styrkja innvišina og vinna śr žeim verkefnum sem menn höfšu tekiš sér fyrir hendur. Žegar syrti ķ įlinn haustiš 2008 tók sundurlyndi, vantraust og ringulreiš völdin sem gerši samhęfšar ašgeršir ómögulegar.667

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:668
          „Ķslendingar žurfa aš gera sér grein fyrir stöšu žjóšarinnar ķ alžjóšlegu samfélagi og hvaša mörk fįmenniš setur žeim.“
          „Fįmenni getur veriš bęši styrkleiki og veikleiki. Stuttar bošleišir geta bęši veriš kostur en einnig bitnaš į faglegum vinnubrögšum žegar bošleišir eru óformlegar.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Hrunadans.669
    Fjallaš er um višbrögš stjórnenda bankanna eftir aš óvešursskżin tóku aš hrannast upp ķ fjįrmįlaheiminum sumariš 2007. Bent er į aš lķtil merki hafi žį veriš um žaš ķ efnahagslķfinu aš draga žyrfti saman seglin enda almenn neysla žį ķ hįmarki og bankarnir bušu ķ lśxusferšir. Įriš 2008 hafi veriš fariš aš hrikta alvarlega ķ fjįrmįlastošunum og vaxandi óžols fariš aš gęta mešal innherja og starfsmanna bankanna og žeir hafi viljaš losa um eigur sķnar ķ žeim. Į sama tķma voru peningamarkašssjóšir auglżstir sem örugg fjįrfesting žó aš eignasamsetning žeirra breyttist. Sparifé landsmanna var į žann hįtt nżtt til aš halda fyrirtękjum meš lķfsmarki. Helsta uppspretta fjįrmagns žegar hér var komiš sögu voru innlįn Landsbanka og Kaupžings erlendis.
    Vinnuhópurinn dregur žį įlyktun aš eftir žvķ sem nęr hafi dregiš bankahruninu hafi įhęttan ķ auknum męli veriš fęrš heim til Ķslands og žašan yfir į almenning. Bankarnir hafi brugšist viš öllum merkjum um veikleika meš žvķ aš setja upp pótemkķntjöld til aš draga athyglina frį žeim erfišleikum sem aš stešjušu. Stjórnendum viršist hafa veriš fullljóst žegar leiš į įriš 2007 aš verulega hefši sigiš į ógęfuhlišina og lķtiš žyrfti til aš kerfiš hryndi til grunna. Viš tók hrunadans sem stóš žangaš til Lehman-bankinn féll ķ Bandarķkjunum og allt traust hvarf į fjįrmįlamörkušum. Enginn var fęr um, eša hafši kjark til, aš grķpa ķ taumana fyrr. Bent er į aš hugsanlega hafi enginn viljaš bera įbyrgš į žvķ aš fella svo brothętt kerfi og hafi žvķ ómešvitaš bešiš eftir aš höggiš kęmi aš utan.670

Helstu nišurstöšur umręšunnar um starfshętti bankanna.
    Ķ kaflanum er fariš yfir helstu nišurstöšur vinnuhópsins um starfshętti bankanna fram aš hruni žeirra haustiš 2008. Bent er į aš skammtķmahagsmunir stęrstu eigenda hafi vegiš žyngra en langtķmahagsmunir fyrirtękjanna og samfélagsins. Litiš hafi veriš į sišareglur sem hindrun ķ staš žess aš žęr efldu vitund um heilbrigša višskiptahętti. Vöxtur fyrirtękjanna hafi veriš įn fyrirhyggju og einkennst af oflęti og óhófi. Bent er į aš žó aš eiginhagsmunir séu mikilvęgur drifkraftur ķ višskiptalķfinu sé vošinn vķs ef žeir missa tengsl viš samfélagslega įbyrgš og verša meš öllu taumlausir.671

II. Stjórnsżsla, stjórnsišir, stjórnmįl.672
Starfshęttir og sjįlfstęši eftirlitsstofnana.673
    Vinnuhópurinn fjallar um mikilvęgi öflugs ytra eftirlits į vegum stjórnvalda meš fjįrmįlastofnunum. Er žvķ haldiš fram aš svo aš bankar žrķfist žurfi žeir sterkt rķkisvald sem bakhjarl. Tryggingakerfi innlįna eykur įhęttusękni og žvķ verši eftirlitsstofnanir aš vera grimmir varšhundar almannahagsmuna andspęnis sérhagsmunum fjįrmagnsaflanna. Žį sé žaš fjįrfestum ķ hag aš eftirlitsstofnanirnar séu öflugar žvķ aš žaš sé vķsbending um gęši fjįrmįlakerfisins.
    Spurt er hvort žęr opinberu stofnanir sem įttu aš annast eftirlitiš hér į landi hafi veriš nęgilega sjįlfstęšar gagnvart fjįrmįlastofnunum. Tekiš er fram aš skilyršum sjįlfstęšis megi lżsa śt frį persónulegum žįttum, svo sem hugrekki til aš sinna ströngu eftirliti og fęrni til aš greina stöšu bankanna. Žeim megi lķka lżsa śt frį stofnanabundnum žįttum og starfsskilyršum, svo sem valdheimildum, mannafla og fjįrhag. Eigi eftirlitsstofnun aš geta rękt hlutverk sitt žurfi hvort tveggja aš vera til stašar.674
    Fjallaš er almennt um starfshętti og višhorf hjį Fjįrmįlaeftirlitinu til eftirlitshlutverksins og žvķ velt upp hvort smęš samfélagsins og kunningjatengsl hafi torveldaš žaš. Bent er į dęmi vegna innlįnsstarfsemi Landsbankans ķ Hollandi675 sem og vegna Icesave-reikninganna ķ Bretlandi.676 Vķsbendingar eru tķundašar um aš Fjįrmįlaeftirlitiš hafi nįlgast višfangsefni sitt śt frį žröngri lagahyggju. Enn fremur vķsar vinnuhópurinn til tilvika žar sem fyrirsvarsmenn eftirlitsstofnana lżstu yfir trausti į ķslensku bönkunum.
    Vinnuhópurinn telur aš ašgeršir Sešlabanka Ķslands til aš fį Landsbankann til aš fęra Icesave-innlįnsreikningana yfir ķ dótturfélag hafi veriš ómarkvissar og óformlegar. Svo viršist sem menn hafi ekki treyst sér til aš beita sér af hörku ķ mįlinu og litiš svo į aš Sešlabankinn hefši ekki beinar heimildir til žess. Vinnuhópurinn telur žaš ekki rétt žar sem hęgt hefši veriš aš hóta bindiskyldu. Enn fremur er vikiš aš samstarfi eftirlitsašila sem viršist hafa einkennst af stiršu upplżsingaflęši og įhyggjum af valdmörkum.677
    Vinnuhópurinn dregur žį almennu įlyktun aš bęši Sešlabanki Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitiš hafi brugšist meginhlutverkum sķnum ķ ašdraganda bankahrunsins. Eftirliti meš einstökum fjįrmįlastofnunum hafi veriš verulega įfįtt og ekki hafi tekist aš tryggja fjįrmįlastöšugleika ķ ķslensku efnahagskerfi. Eftirlitsstofnanirnar sżndu ekki nęgilegt sjįlfstęši gagnvart stóru ķslensku višskiptabönkunum og nżttu sér ekki valdheimildar sķnar sem skyldi. Į žvķ séu bęši persónulegar, hugmyndafręšilegar og stofnanabundnar skżringar. Ekki hafi veriš vęnlegt aš lķta į bankana sem samherja ķ barįttunni gegn slęmum višskiptahįttum. Lagahyggja var įberandi bęši ķ starfi Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabankans žar sem heildarsżn skorti. Žį er tališ aš fyrirgreišsla Sešlabankans viš višskiptabankana žegar lķša fór į įriš 2008, įn žess aš ganga śr skugga um greišslugetu žeirra og hversu traust veš žeirra vęru, verši aš teljast óįbyrg mešferš almannafjįrmuna. Stofnanirnar hafi fengiš villandi upplżsingar frį bönkunum en hafi ekki gengiš nęgilega śr skugga um trśveršugleika žeirra. Bankarnir hafi veriš lįtnir njóta vafans en hagsmunir almennings fyrir borš bornir.678

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:679
          „Styrkja žarf faglega innviši, upplżsingakerfi og lagaheimildir Fjįrmįlaeftirlitsins og Sešlabankans sem geri žeim betur kleift aš rękja skyldur sķnar og gęta almannahagsmuna.“
          „Fjįrmįlastofnunum verši aldrei aftur leyft aš vaxa umfram getu eftirlitsstofnana til žess aš sinna skyldum sķnum meš raunhęfum hętti. Stęrš fjįrmįlastofnana žarf aš taka miš af smęš žjóšarinnar.“
          „Sporna žarf gegn aukinni lagahyggju mešal žeirra fagstétta sem starfa ķ eftirlitsstofnunum meš bęttri menntun žeirra og starfsžjįlfun.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Stjórnsżslan.680
    Ķ žessum kafla bendir vinnuhópurinn į aš skilvirkni, hagkvęmni og heišarleiki ķ stjórnsżslunni varši hagsmuni almennings. Höfušvišfangsefni opinberrar stjórnsżslu sé aš skapa borgurunum skilyrši til žess aš lifa farsęlu lķfi. Žau skilyrši varši bęši réttarrķkiš, sem į tryggja borgurunum jafnręši og sanngirni, og velferšarrķkiš sem er ętlaš aš tryggja öryggi og afkomu borgaranna. Bent er į aš stjórnsżslan starfi ķ mikilli nįlęgš viš hiš pólitķska vald. Sś nįlęgš geti skapaš hagsmunaįrekstra og spillingu. Smęš samfélagsins skapi įkvešnar forsendur fyrir fyrirgreišslupólitķk. Žessu sé unnt aš męta meš setningu sišareglna ķ opinberri stjórnsżslu. Žeim sé ętlaš aš skerpa sišferšilega fagvitund starfsmanna, skżra meginskyldur žeirra gagnvart almenningi og auka sjįlfstęši žeirra gagnvart stjórnmįlamönnum. Bent er į aš innra ašhald sé óašskiljanlegur žįttur ķ réttnefndri fagmennsku ķ opinberri stjórnsżslu.
    Ķ žessu samhengi fjallar vinnuhópurinn sérstaklega um starf samrįšshóps forsętisrįšuneytis, fjįrmįlarįšuneytis, višskiptarįšuneytis, Fjįrmįlaeftirlits og Sešlabanka Ķslands. Telur vinnuhópurinn aš ķ störfum samrįšshópsins megi greina įkvešin stef sem sżni alvarlega veikleika ķ ķslenskri stjórnsżslu og óvandaša stjórnsiši ķ ašdraganda bankahrunsins. Žessi stef eru eftirfarandi: 1) Frumkvęšisleysi og įhersla į įbyrgš annarra. 2) Sjįlfstęši eša ofrķki embęttismanna gagnvart stjórnmįlamönnum. 3) Slęm įhrif pólitķskra rįšninga. 4) Skortur į faglegum vinnubrögšum. 5) Ósjįlfstęši gagnvart fjįrmįlalķfinu og ótti viš aš valda įfalli. 6) Pólitķsk lömunarveiki.681
    Vinnuhópurinn dregur žęr įlyktanir aš margvķslegir brestir ķ stjórnsżslunni hafi oršiš til žess aš vinna samrįšsnefndarinnar skilaši sįralitlum įrangri. Rįšherrar viršast hafa veriš illa upplżstir um gang mįla og žeir bįru sig heldur ekki eftir upplżsingum. Fyrir vikiš sinntu rįšherrar heldur ekki upplżsingaskyldu sinni gagnvart žinginu. Telur vinnuhópurinn aš sś skylda hvķli į rįšherrum aš afla upplżsinga hjį embęttismönnum og žeir geti ekki skżlt sér bak viš vanžekkingu. Ķ krafti stöšu sinnar eša hlutverks beri žeir höfušįbyrgš į aš gęta öšru fremur almannahagsmuna sem leištogar landstjórnarinnar. Žį hafi vantraust milli einstaklinga ķ stjórnkerfinu truflaš upplżsingaflęši og mikiš skort į ešlileg samskipti milli rįšherra. Verulega hafi skort į aš gengiš vęri śr skugga um stöšu mįla og aš mikilvęgar įkvaršanir vęru vel undirbśnar og rökstuddar. Illa hafi veriš haldiš utan um fundargögn og skrįningu atburša. Stjórnmįlamenn og embęttismenn hafi stašiš sem lamašir frammi fyrir bankakerfi sem leyft var aš vaxa langt umfram getu stjórnvalda til aš rįša viš žaš. Kjarkleysi og skortur į frumkvęši einkenna višbrögš žeirra. Telur vinnuhópurinn aš žó aš žetta megi skżra meš slęmri embęttisfęrslu og vanžroskušum stjórnsišum hljóti oddvitar stjórnarflokkanna, helstu fagrįšherrar og rįšuneytisstjórar žeirra aš bera mesta įbyrgš į žvķ hvernig haldiš var į mįlum ķ stjórnkerfinu.682

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:683
          „Efla žarf fagmennsku og stórbęta vinnubrögš innan stjórnsżslunnar, svo sem meš vandašri gagnafęrslu og skżrari bošleišum milli embęttismanna og stjórnmįlamanna.“
          „Stjórnmįlamenn og embęttismenn žurfa aš setja sér sišareglur sem draga fram og skerpa žį įbyrgš og žęr skyldur sem felast ķ störfum žeirra. Efla žarf žį hugsun mešal stjórnmįlamanna aš starf žeirra er öšru fremur žjónusta viš almennaheill.“
          „Takmarka žarf pólitķskar rįšningar innan stjórnsżslunnar viš ašstošarmenn rįšherra, eins og kvešiš er į um ķ lögum.“
          „Skerpa žarf įkvęši um rįšherraįbyrgš, svo sem meš žvķ aš skżra upplżsingaskyldu rįšherra gagnvart Alžingi og rķkisstjórn.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Samskipti stjórnmįla og efnahagslķfs.684
    Vinnuhópurinn vekur athygli į žvķ aš meš alžjóšavęšingu višskiptalķfsins fari stjórnvöld ķ auknum męli aš lķta į hlutverk sitt sem žjónustu viš mikilvęgar atvinnugreinar frekar en aš veita žeim ašhald. Į sama tķma sękist višskiptalķfiš ę meir eftir afskiptum af stefnumótun og lagasetningu. Tvenn hagsmunasamtök, Višskiptarįš og Samtök fjįrmįlafyrirtękja, reyndu eftir mętti aš hafa įhrif į lagasetningu um fjįrmįlastarfsemi. Lögšu žau įherslu į aš lagaumgjörš višskiptalķfsins vęri ekki ķžyngjandi, stjórnsżsla vęri einföld og aš skattar lękkušu. Bent er į aš fķn lķna geti veriš milli žess aš bśa atvinnugreinum hagstęš skilyrši og žess aš žjónusta višskiptageirann.685
    Fjallaš er um stefnu stjórnvalda varšandi bankana og framkvęmd hennar frį 1999 og fram aš hruni bankanna og fariš ofan ķ einstök atriši ķ žvķ efni. Bent er į aš stjórnvöld hafi lķtiš leitaš eftir faglegri śttekt į stöšu fjįrmįlalķfsins og bent į nišurlagningu Žjóšhagsstofnunar įriš 2002 ķ žessu sambandi. Vikiš er aš višleitni stjórnmįlamanna til aš sżna ķslensku bönkunum samstöšu śt į viš meš yfirlżsingum um aš žeir stęšu vel žó aš ekki lęgi fyrir vitneskja sem var naušsynleg til aš meta hana. Žaš er afstaša vinnuhópsins aš žrjś atriši einkenni višbrögš stjórnmįlamanna viš gagnrżni erlendra ašila į stöšu bankanna.686 1) Vķsaš er til skżrslna hagfręšinga. 2) Gagnrżni er oft rakin til vanžekkingar, óvildar og öfundar. 3) Vandinn er greindur öšru fremur sem ķmyndarvandi sem bęta žurfi śr meš samstilltu įtaki stjórnmįlamanna og fulltrśa višskiptalķfsins. Traust viršist žvķ hafa rķkt milli stjórnmįlamanna og ašila ķ fjįrmįlalķfinu. Bent er į aš žaš sé ekki hlutverk stjórnvalda aš taka sér stöšu meš fjįrmįlafyrirtękjum til aš telja umheiminum trś um aš žau standi vel nema stjórnvöld hafi fyrir žvķ haldbęrar upplżsingar og traust rök. Bent er į aš žęr skżrslur hagfręšinga sem stjórnvöld vöru gjörn į aš vķsa til hafi veriš fjįrmagnašar af Višskiptarįši en gagnlegt hefši veriš aš hafa sjįlfstęša stofnun į borš viš Žjóšhagsstofnun til žess aš žjóna stjórnmįlamönnum į žessum tķma.687
    Ķ skżrslunni er enn fremur gerš athugun į styrkjum og frķšindum frį višskiptabönkunum žremur til stjórnmįlaflokka og stjórnmįlamanna. Af žeirri athugun megi rįša aš fjölmargir stjórnmįlamenn og samtök žeirra hafi žegiš styrki frį bönkunum og er enginn stjórnmįlaflokkur fyllilega undanskilinn. Žaš sé alvarlegt mįl ķ lżšręšisrķki aš almannažjónar myndi meš žessum hętti fjįrhagsleg tengsl viš fjįrmįlafyrirtęki.688
    Almennt dregur vinnuhópurinn žęr įlyktanir aš stefnumótun um fjįrmįlakerfiš hafi veriš lķtilfjörleg og einkennst helst af hugmyndum um afnįm ķžyngjandi eftirlits svo aš fjįrmįlastofnanir sęju sér hag ķ aš vera og vaxa hér į landi. Ekki hafi veriš brugšist viš tillögum sem hefšu gert eftirlitsašila betur ķ stakk bśna til aš setja fjįrmįlafyrirtękjunum mörk. Skortur hafi veriš į sjįlfstęšri rįšgjafarstofnun um efnahagsmįl. Žį hafi helstu rįšamenn sżnt bankamönnum ógagnrżna samstöšu og gengiš erinda žeirra vķša um lönd. Margir žeirra brugšust illa viš erlendri gagnrżni į bankana og féllu ķ žį gryfju aš rekja hana til öfundar eša óvildar eša telja vanda bankanna einkum vera ķmyndarvanda. Framganga margra stjórnmįlamanna beri vott um skort į fagmennsku og gagnrżnni hugsun. Žį hafi fjölmargir stjórnmįlamenn og stjórnmįlasamtök žegiš styrki frį bönkunum sem hafši ekki hvetjandi įhrif į stjórnmįlamenn til aš veita žeim ašhald og kynna sér stöšu žeirra betur meš almannahag aš leišarljósi.689

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:690
          „Styrkja žarf faglegt bakland stjórnkerfisins til aš aušvelda stjórnmįlamönnum aš sękja sér hlutlęga rįšgjöf og fį įreišanlegar upplżsingar. Žar meš vęri jafnframt dregiš śr lķkum į illa grundušum įkvöršunum stjórnvalda.“
          „Setja žarf skżrar reglur um styrki til stjórnmįlamanna og um gegnsęi ķ bókhaldi stjórnmįlaflokka.“
          „Leita žarf leiša til žess aš draga skżrari mörk į milli fjįrmįlalķfs og stjórnmįla. Ekki er lķšandi aš gęslumenn almannahagsmuna gangi erinda einkafyrirtękja meš žeim hętti sem gert var ķ ašdraganda bankahrunsins.“
          „Stjórnmįlaflokkar žurfa aš vanda mun betur til stefnumótunar svo kjósendur įtti sig betur į žeim valkostum sem žeir standa frammi fyrir.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Hlutur forseta Ķslands.691
    Ķ žessum kafla er vikiš aš hlutverki forseta Ķslands. Vinnuhópurinn telur aš žótt forsetinn greiši almennt fyrir ķslensku višskiptalķfi samrżmist žaš illa hlutverki žjóšhöfšingja aš ganga beinlķnis erinda tiltekinna fyrirtękja eša einstakra fjįrfesta.
    Ķ kaflanum er fjallaš um ręšur forsetans žar sem hann vék aš śtrįsinni og tengdi viš hugarfar og einkenni žjóšarinnar, feršalög forsetans ķ žįgu śtrįsarinnar og bréfaskriftir embęttisins sem mišušu aš žvķ aš greiša götu tiltekinna ķslenskra fjįrmįlamanna erlendis. Žį er vikiš aš ašgangi fjįrmįlamanna aš forsetanum og opinberum bśstaš hans til aš tryggja įkvešin višskipti og žvķ velt upp hvort žessi ašgangur hafi veriš of greišur.
    Vinnuhópurinn kemst aš žeirri nišurstöšu aš forseti Ķslands hafi gengiš hart fram ķ žjónustu sinni viš śtrįsina og žį einstaklinga sem žar voru fremstir ķ flokki. Er tališ aš hann beri įsamt fleirum sišferšislega įbyrgš į žvķ leikriti sem leikiš var ķ kringum foringja śtrįsarinnar og fyrirtęki žeirra. Forsetaembęttiš hafi veriš óspart nżtt ķ žįgu einstakra ašila til aš koma į tengslum vķša um lönd. Forsetinn hafi beitt sér af krafti viš aš draga upp fegraša, drambsama og žjóšerniskennda mynd af yfirburšum Ķslendinga sem byggšust į fornum arfi. Žį įtti hann žįtt ķ aš gera lķtiš śr žeim röddum sem vörušu viš hęttulega miklum umsvifum ķslenskra fyrirtękja.692

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:693
          „Skżra žarf hlutverk forseta Ķslands mun betur ķ stjórnarskrįnni.“
          „Setja žarf reglur um hlutverk og verkefni forseta Ķslands og samskipti hans viš önnur rķki.“
          „Ęskilegt vęri aš forsetaembęttiš setti sér sišareglur žar sem mešal annars yršu įkvęši um žaš meš hvaša hętti er ešlilegt aš hann veitti višskiptalķfinu stušning.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Um ķslenska stjórnmįlamenningu.694
    Ķ upphafi žessa kafla er tališ aš eitt einkenni stjórnmįlamenningarinnar hér į landi sé aš foringjar eša oddvitar flokkanna leiki lykilhlutverk en hinn almenni žingmašur sé atkvęšalķtill. Bent er į aš žar sem stjórnsišir séu slęmir og stjórnkerfiš veikt geti sterkir stjórnmįlamenn veriš varasamir. Ķ foringjaręši verši hlutur löggjafaržingsins einkum aš afgreiša mįl sem undirbśin hafa veriš ķ litlum hópi lykilmanna. Žannig gegni žingiš formlegu löggjafarhlutverki sķnu, en bęši umręšuhlutverkiš og eftirlitshlutverkiš sé vanrękt.695
    Vinnuhópurinn telur aš ķslensk stjórnmįl hafi ekki nįš aš žroskast ķ samręmi viš hugsjón lżšręšisins žar sem žingiš er hugsaš sem vettvangur rökręšu um almannahagsmuni. Stjórnmįlin hafi žvert į móti oft einkennst af kappręšu og įtökum žar sem markmišiš er aš sigra andstęšinginn og sannfęra įheyrendur. Slķk stjórnmįl séu nįnast dęmd til aš žess aš vera ófagleg žvķ aš nišurstöšur rįšast af aflsmun fremur en góšum röksemdum sem byggjast į traustum upplżsingum. Ķ žessu sambandi er bent į aš ķ ašdraganda bankahrunsins hafi Sešlabankinn haldiš fundi meš oddvitum stjórnarflokkanna en aš žeir hafi hvorki séš įstęšu til aš upplżsa rķkisstjórnina um stöšu mįla, ekki einu sinni fagrįšherra višskipta, né žingiš. Vinnuhópurinn tekur fram aš meginverkefniš sé aš styrkja stjórnkerfiš, leggja rękt viš rķkiš, svo aš žaš geti gętt betur almannahagsmuna og varist įgangi sérhagsmuna. Styrkur lżšręšisins velti į žvķ aš grundvallarinnvišir lżšręšislegs samfélags séu traustir svo aš almenningur geti reitt sig į aš mįl séu faglega unnin, įkvaršanir vel ķgrundašar og öll mešferš almannavaldsins sé hófsöm og sanngjörn.
    Ķ skżrslunni er vikiš aš žeirri tilhneigingu ķslenskra stjórnmįlamanna aš bregšast viš gagnrżni meš žvķ aš vķsa til sakamannareglunnar, sem felur ķ sér aš žeim sé sętt uns sekt er sönnuš, en ekki heišursmannareglunnar, žar sem rįšamenn taka afleišingunum af žvķ aš stjórnsżsla į žeirra vegum hefur brugšist į einn eša annan hįtt meš žvķ aš segja af sér. Žį er bent į kosti žess ef stjórnmįlmenn settu sér sišareglur en meš žvķ lżstu žeir žvķ yfir viš almenning į hvaša sišferšilegu męlikvarša žeim finnst sanngjarnt aš verk žeirra séu metin.
    Vinnuhópurinn kemst aš žeirri nišurstöšu aš Alžingi hafi ekki nįš aš rękja eftirlitshlutverk sitt meš handhöfum framkvęmdarvaldsins meš öflugum hętti. Žaš er rakiš til žess aš stjórnarmeirihlutinn į hverjum tķma styšur rķkisstjórnina og žvķ er žaš ķ raun stjórnarandstašan ein sem veitir rķkisstjórninni ašhald. Vķsaš er til įbendinga um aš raunhęfasta leišin til aš efla žingiš sé aš styrkja stjórnarandstöšuna. Žó er tališ aš meginforsenda žess aš ašhaldshlutverkiš verši öflugra sé aš „hernašarlist kappręšunnar“ vķki fyrir upplżstum skošanaskiptum og aš vettvangur rökręšna verši treystur. Ein leiš til žess sé aš efla fastanefndir žingsins.
    Į žaš er bent ķ skżrslunni aš takmarkašur pólitķskur įhugi hafi veriš į žvķ į įrunum fyrir hrun aš hrinda af staš könnun į valdi ķ ķslensku samfélagi eins og lagt var til į Alžingi.696
    Meginnišurstöšur vinnuhópsins um stjórnmįlamenningu hér į landi er aš hśn sé vanžroskuš og einkennist af miklu valdi rįšherra og oddvita stjórnarflokkanna. Žingiš ręki illa umręšuhlutverk sitt. Meginįhersla sé lögš į kappręšu į žingi žar sem žekking og rökręšur vķkja fyrir hernašarlist og valdaklękjum. Žingiš sé lķka illa ķ stakk bśiš til aš rękja eftirlitshlutverk sitt, m.a. vegna ofrķkis meiri hlutans og framkvęmdarvaldsins, sem og skorts į faglegu baklandi fyrir žingiš. Žį sé skortur į fagmennsku og vantrś į fręšilegum röksemdum mein ķ ķslenskum stjórnmįlum. Žį hafi andvaraleysi veriš rķkjandi gagnvart žvķ ķ ķslensku samfélagi hvernig vald ķ krafti aušs safnašist į fįrra hendur og ógnaši lżšręšislegum stjórnarhįttum.697

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:698
          „Leita žarf leiša til žess aš styrkja sišferšisvitund stjórnmįlamanna og auka viršingu žeirra fyrir góšum stjórnsišum. Ķ žvķ skyni žyrftu žingmenn mešal annars aš setja sér sišareglur og skżra žar meš fyrir sjįlfum sér og almenningi hvernig žeir skilja meginskyldur sķnar og įbyrgš.“
          „Draga žarf śr rįšherraręši og styrkja eftirlitshlutverk Alžingis.“
          „Efla žarf góša rökręšusiši mešal žjóšarinnar og kjörinna fulltrśa hennar. Ķ žvķ skyni žyrfti aš vinna skipulega aš žvķ ķ skólum landsins aš bśa nemendur undir žįtttöku ķ lżšręšissamfélagi meš žjįlfun ķ mįlefnalegri rökręšu og skošanaskiptum.“
          „Taka žarf stjórnarskrįna til skipulegrar endurskošunar ķ žvķ skyni aš treysta grundvallarinnviši lżšręšissamfélagsins og skżra betur meginskyldur, įbyrgš og hlutverk valdhafa.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

III. Samfélagiš.699
Samfélagssżnin.700
    Ķ žessum kafla er vikiš aš megineinkennum žess sem vinnuhópurinn kallar hugmyndafręši afskiptaleysisins og hvernig hśn birtist ķ ķslensku samfélagi ķ ašdraganda bankahrunsins. Žar er vķsaš til żmissa ummęla rįšamanna og dregin sś įlyktun af žeim aš kjarni hugmyndafręšinnar hafi veriš aš ekki mętti hefta kraft athafnamanna eša žrengja svigrśm žeirra meš ķžyngjandi regluverki og eftirliti. Ķ skżrslunni er tališ aš vöxtur fjįrmįlageirans og veikt ašhald meš honum hafi žvķ ekki veriš tilviljanakennd yfirsjón heldur rökrétt afleišing af stjórnarstefnunni.
    Vinnuhópurinn vķsar enn fremur til žeirra hugmynda sem koma fram ķ skżrslu Višskiptarįšs Ķslands, „Ķsland 2015“, sem unnin var ķ samvinnu viš įhrifafólk ķ ķslensku višskiptalķfi, hįskólum og menningarstofnunum og hafši žvķ nokkuš vķšfešmt bakland ķ samfélaginu. Ķ henni hafi birst įkvešin samfélagssżn og stefnan veriš sett į aš Ķsland yrši „samkeppnishęfasta land ķ heimi“. Žar sé lögš įhersla į samdrįtt hins opinbera, einkavęšingu rķkisfyrirtękja og stofnana, fękkun rįšuneyta og lękkun skatta. Regluverkiš um rekstrarumhverfi fyrirtękja žyrfti aš vera einfalt og skilvirk žar sem skilvirkni birtist eiginlega sem skrauthvörf fyrir afskiptaleysi. Vinnuhópurinn fjallar um žęr hugmyndir sem voru ofarlega į baugi hjį Višskiptarįši um frelsi sem birtist öšru fremur ķ formi afskiptaleysis. Ķ tengslum viš žaš er bent į mikilvęgi sišferšislegrar sjįlfsstjórnar og įbyrgšar einstaklingsins og skynsemi hans og žroska til aš fara vel meš frelsiš. Minna hafi fariš fyrir umręšu um žessa žętti. Bent er į aš reynsluleysi starfsmanna hafi einkennt bankana og óraunhęft hafi veriš aš ętla aš žar gęti oršiš til sterk innri menning sem gęti stašiš undir trśveršugu sjįlfsprottnu regluverki.701
    Ķ skżrslu vinnuhópsins er vķsaš til žess aš ķ fjįrmįlalķfinu hafi einkum veriš lögš įhersla į mannkosti eins og kraft og įręšni sem kennd var viš djörfung og hugrekki. Eiginlegt hugrekki sé einskonar rotvarnarefni sįlarinnar, žaš verji menn gegn spillingu žvķ aš ķ krafti žess standi žeir óbilgjarnir į žvķ sem er rétt aš gera andspęnis freistingu, ótta eša hópžrżstingi. Įręšni sem sést ekki fyrir kallist hins vegar fķfldirfska sem er löstur og leišir til ófarnašar. Žessir eiginleikar verši ekki kostir nema žeir séu virkjašir ķ hófi og góšu skyni žar sem hugaš er aš afleišingum athafnanna. Vakin er athygli į žvķ aš fyrirtękjamenning sem leggur upp śr miklum hraša og örum breytingum einkennist af óskżrum vinnureglum og laši aš sér og geti af sér įhęttusękna einstaklinga sem eru reišubśnir aš taka skjótar įkvaršanir sem byggjast į litlum upplżsingum. Dygšir og lesti verši aš skoša ķ ljósi žess kerfis sem ala žau af sér. Vandinn liggi fremur ķ samfélagsgeršinni og mikilvęgt sé aš móta stjórnkerfi sem lįgmarki įhrif breytilegra mannkosta og lasta į afdrif samfélagsins.
    Žį er bent į aš oršręšan um ķmynd Ķslands hafi veriš mjög fyrirferšarmikil ķ ašdraganda bankahrunsins. Žar voru hugmyndir um sérstöšu og įgęti Ķslendinga įberandi og žaš įtti sinn žįtt ķ žvķ aš stór hluti žjóšarinnar varš sleginn eins konar blindu į hęttumerkin. Žaš viršist hafa veriš trś margra aš hęgt vęri aš breyta veruleikanum meš ķmyndarvinnu sem endurspeglašist ķ möguleikanum į aš „tala“ markašinn bęši upp og nišur. Ķ žvķ samhengi leggur vinnuhópurinn įherslu į žaš aš fręšasamfélagiš gęti žess aš halda til haga višmišunum gagnrżninnar rökręšu sem hindri aš fręšin sjįlf hafni ķ višmišunarleysi sem geti kynt undir žeim spunaveruleika og valdhugsun sem réš rķkjum ķ ķslensku samfélagi og gerši žaš aš verkum aš ķmyndarsmķš varš mikilvęgari en raunveruleikaskyn.
    Vinnuhópurinn kemst aš žeirri nišurstöšu aš hugmyndafręši afskiptaleysisins hafi bśiš ķ haginn fyrir takmarkalķtinn vöxt bankanna og ķ anda žess hafi veriš lögš įhersla į aš ķžyngja ekki fjįrmįlafyrirtękjum meš ströngu eftirliti. Framtakssömum en reynslulitlum einstaklingum ķ višskiptalķfinu var gefiš mikiš svigrśm til aš nota hęfileika sķna sem var lżst fjįlglega ķ ręšu og riti. Žęr lżsingar voru til marks um drambsemi sem einkenndi m.a. ķmyndarskżrslu į vegum stjórnvalda. Žetta įtti sinn žįtt ķ žvķ aš ekki var hljómgrunnur fyrir ašvörunarorš ķ ašdraganda bankahrunsins.702

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:703
          „Sporna žarf gegn hugmyndafręši afskiptaleysisins meš raunhęfri fręšslu um takmarkanir markašarins og mikilvęgi öflugs eftirlits meš honum.“
          „Glęša žarf skilning į hlutverki rķkisstofnana ķ žvķ aš skapa skilyrši fyrir öflugt atvinnulķf, réttarrķki og velferšarsamfélag.“
          „Leggja žarf rękt viš raunsęja, įbyrga og hófstillta sjįlfsmynd ķslensku žjóšarinnar sem byggist į žekkingu og skilningi į menningu okkar og samfélagi.“
          „Žjįlfa žarf gagnrżna hugsun og efla lęsi borgaranna į hvers kyns įróšur og innstęšulausa ķmyndarsmķš.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Žįttur fjölmišla.704
    Ķ žessum kafla er bent į aš til žess aš borgararnir geti ręktaš frelsi sitt til aš lįta aš sér kveša ķ samfélaginu žurfi žeir aš hafa greišan ašgang aš góšum upplżsingum um samfélagiš. Žar skipta vandašir fjölmišlar sköpum. Vakin er athygli į žrķžęttu hlutverki fjölmišla, ašhaldshlutverki, upplżsingahlutverki og umręšuhlutverki. Bent er į mikilvęgi sjįlfstęšra ritstjórna og aš eignarhaldiš į fjölmišlum sé gagnsętt, einnig į mikilvęgi kjara- og starfsašbśnašar fréttamanna og fagvitundar žeirra og fagmennsku. Vakin er athygli į žeirri hęttu aš blaša- og fréttamenn įstundi įkvešna sjįlfsritskošun en talin er meiri hętta į slķku ķ smįu samfélagi žar sem fjölmišlar eru ķ fįrra eigu og atvinnumöguleikar fjölmišlafólks takmarkašir. Žį er bent į aš ķ žeim samfélagsbreytingum sem uršu hér į landi hafi valdiš sjįlft tekiš breytingum. Žaš birtist ekki einungis aš ofan meš beinum afskiptum heldur einnig ķ formi umbunar og „ašlöšunar“. Hętt er viš aš fjölmišlamenn hafi ekki veriš eins višbśnir žessari birtingarmynd valdsins.
    Žaš er mat vinnuhópsins aš lķtil višleitni hafi veriš af hįlfu fjölmišlanna aš greina gagnrżni erlendra matsfyrirtękja og greiningarašila meš sjįlfstęšum hętti. Žį er ķ skżrslunni fjallaš um störf og hlutverk upplżsingafulltrśa fjįrmįlafyrirtękja sem og vanda fjölmišla viš aš fį upplżsingar frį fyrirtękjunum. Bent er į aš umhverfiš fyrir gagnrżna greiningu hafi ekki veriš gott og erfitt hafi veriš fyrir fįmennan hóp blašamanna aš sjį ķ gegnum žį ķmyndarhliš og spuna sem einkenndi upplżsingagjöf frį bönkunum. Žį hafi jaršvegur fyrir gagnrżni į ķslenska fjįrmįlakerfiš veriš hrjóstrugur. Enn fremur er gerš almenn grein fyrir meginnišurstöšum fjölmišlagreiningar sem Rannsóknarsetur um fjölmišlun og bošskipti viš Hįskóla Ķslands gerši aš beišni vinnuhópsins.
    Vinnuhópurinn dregur žęr įlyktanir af athugun sinni į žętti fjölmišla ķ ašdraganda hrunsins aš žeir hafi ekki aušsżnt nęgilegt sjįlfstęši og hafi ekki veriš vakandi fyrir hęttumerkjum. Sjįlfsritskošun viršist hafa veriš śtbreidd, m.a. vegna žess hve atvinnutękifęri fjölmišlamanna eru takmörkuš. Ķ ašdraganda bankahrunsins įttu fjölmišlar stóran žįtt ķ žvķ hve umręša um fjįrmįlafyrirtękin var bęši umfangsmikil og lofsamleg. Fjölmišlar eru taldir hafa veriš vanbśnir aš męta annarri og vinsamlegri birtingarmynd valdsins. Upplżsingafulltrśar fjįrmįlafyrirtękjanna eru taldir hafa gert sitt til aš skekkja myndina fyrir fjölmišlum og embęttismenn ķ stjórnkerfinu og margir sérfręšingar ķ hįskólum voru ófśsir aš tjį sig um višskiptalķfiš. Žetta gerši fjölmišlum erfitt um vik aš afla upplżsinga og greina žęr. Žį var jaršvegur fyrir gagnrżni ekki frjór.705

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:706
          „Leita veršur leiša til aš efla sjįlfstęša og hlutlęga fjölmišlun meš žvķ styrkja bęši fagleg og fjįrhagsleg skilyrši fjölmišlunar.“
          „Styrkja žarf sjįlfstęši ritstjórna og setja eignarhaldi einkaašila į fjölmišlum hófleg mörk. Skylt ętti aš vera aš upplżsa hverjir séu eigendur fjölmišla į hverjum tķma svo almenningur geti vitaš hverjir eigi fjölmišil og lagt mat į hvort žar sé fylgt fram sjónarmišum eigenda.“
          „Efla žarf menntun blaša- og fréttamanna og skapa žeim skilyrši til sérhęfingar ķ einstökum mįlaflokkum. Brżnt er aš stétt blaša- og fréttamanna efli faglega umręšu og fagvitund mešal félagsmanna.“
          „Koma žarf į faglegu eftirliti meš fjölmišlum sem hafi žaš aš markmiši aš tryggja aš žeir ręki af įbyrgš hlutverk sitt ķ lżšręšisrķki og verndi almannahagsmuni.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Hįskólasamfélagiš.707
    Ķ kaflanum er bent į mikilvęgi žess aš tryggja sjįlfstęši hįskólanna gagnvart auknum fjįrhagslegum hagsmunum. Vinnuhópurinn athugaši fjįrhagsleg tengsl ķslenskra hįskóla og stóru bankanna į įrunum 2003–2008. Nišurstašan var aš hįskólarnir hafi fengiš umtalsverša styrki frį bönkunum. Žį voru athuguš gögn um verktakagreišslur til hįskólamanna og hįskólastofnana į įrunum 2004–2008. Į grundvelli žeirra var ekki aš sjį aš višskipta- og hagfręšingar ķ hįskólum landsins hefšu žegiš verktakagreišslur frį bönkunum. Žó er tekiš fram aš žetta žurfi aš rannsaka betur.
    Žį er vikiš almennt aš žekkingarfręšilegum og sišfręšilegum kröfum til vķsindastarfs og fjallaš um kennslu ķ višskiptasišfręši viš hįskólana.708 Hugaš er aš žįtttöku hįskólamanna ķ samfélagsumręšunni og tališ brżnt aš skoša borgaralegar skyldur og félagslega įbyrgš hįskólamanna ķ lżšręšissamfélagi. Vakin er athygli į žeirri hęttu aš kostun dragi śr hvata hįskólamanna til aš gagnrżna žį sem leggja til fjįrmagniš. Žį er bent į aš ķ samfélaginu hafi veriš lķtil eftirspurn eftir gagnrżnum višhorfum eša faglegu mati į fjįrmįlalķfinu ķ ašdraganda hrunsins. Aš lokum er vikiš aš heimsókn Roberts Alibers, prófessors emiritus ķ alžjóšahagfręši og fjįrmįlum viš višskiptahįskólann ķ Chicago og einn helsta sérfręšing heims ķ fjįrmįlakreppu, ķ jśnķ 2007. Hann hafi varaš viš įstandinu en žaš hafi falliš ķ grżttan jaršveg.709
    Vinnuhópurinn bendir almennt į žaš ķ įlyktunaroršum sķnum aš eftir žvķ sem rannsóknarverkefni eru styrkt meira af einkaašilum sem hafa fjįrhagslegra hagsmuna aš gęta sé hęttan į hagsmunaįrekstrum ķ hįskólasamfélaginu meiri. Stjórnmįlamenn og bankamenn hafi mikiš vķsaš til skżrslna Frederics Mishkins og Tryggva Žórs Herbertssonar og Richards Portes og Frišriks Mįs Baldurssonar. Tališ er aš skżrsla Mishkins og Tryggva hafi haft skašleg įhrif meš žvķ aš fegra stöšu bankanna į viškvęmum tķma. Žį er žaš nišurstaša vinnuhópsins aš ķslenskt rannsóknarsamfélag hafi ekki tekiš sišfręši vķsinda og rannsókna nęgilega vel til skošunar. Einnig sé sišfręši vanrękt grein ķ kennslu ķ višskipta- og hagfręši. Hvatakerfi innan hįskólanna kann aš hafa dregiš śr žvķ aš hįskólamenn sinntu fręšslu fyrir almenning eša tękju žįtt ķ samfélagsumręšu. Hįskólamenn hafi ekki įstundaš mikla gagnrżni į ķslenska bankakerfiš ķ ašdraganda bankahrunsins. Móttökuskilyrši fyrir gagnrżni ķ samfélaginu hafi lķka veriš bįgborin og fjölmišlar oft ekki fylgt eftir žeim athugasemdum sem fręšimenn settu fram um stöšu bankanna. Žį eru dęmi žess aš stjórnmįlamenn hafi ekki heldur tekiš viš sér žegar fręšimenn vöktu mįls į alvarlegri stöšu bankanna.710

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:711
          „Hįskólamenn žurfa aš vera į varšbergi gagnvart žvķ aš lenda ekki ķ hagsmunaįrekstrum sem leiša žį frį žvķ aš žjóna hugsjónum fręšastarfsins. Ķ žvķ skyni žarf aš setja reglur um kostun starfa og rannsóknarverkefna sem draga śr lķkum į aš hśn hafi įhrif į akademķskt frelsi og fręšilega hlutlęgni.“
          „Stjórnvöld žurfa aš tryggja starfsskilyrši hįskóla svo aš žeir verši ekki hįšir fyrirtękjum um fjįrmagn žvķ aš žaš getur grafiš undan hlutlęgni hįskólamanna.“
          „Fręšasamfélagiš žarf aš setja sér samręmdar sišareglur um rannsóknir og fręšimennsku og framfylgja žeim.“
          „Efla žarf sišfręšilega menntun fagstétta į sviši višskipta og hagfręši.“
          „Hvetja žarf hįskólamenn til aš sżna samfélagslega įbyrgš, svo sem meš žįtttöku ķ opinberri umręšu um mįlefni į fręšasviši žeirra.“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Samstaša og samįbyrgš.712
    Ķ žessum kafla er žeirri spurningu velt upp hvort „viš“ séum öll įbyrg į grundvelli félagslegrar samįbyrgšar sem hugar aš žvķ hvernig einstaklingar og hópar stušla aš žvķ aš višhalda hugsunarhętti, hegšunarmynstri og veršmętamati sem bżr ķ haginn fyrir tiltekna starfsemi. Ķ žessu sambandi er bent į aš ķ lżšręšisrķkjum beri borgararnir įbyrgš į réttilega kjörnum stjórnvöldum. Hins vegar er žaš forsenda žess aš borgararnir geti axlaš žessa įbyrgš vel aš žeir bśi viš góš skilyrši til upplżstrar skošanamyndunar. Į žvķ voru alvarlegir misbrestir. Nįnar er fjallaš um forsendur žessarar spurningar og tališ ešlilegt aš horfa fram į veginn frekar en aftur žegar rętt er um sameiginlega įbyrgš žjóšarinnar. Įbyrgš hennar felist žvķ einkum ķ žvķ aš draga vķštęka lęrdóma af žvķ sem geršist, kynna sér stašreyndir mįlsins og ręša žęr mįlefnalega.
    Vinnuhópurinn bendir į aš hin mikla einkaneysla og skuldsetning heimilanna hafi haldist ķ hendur viš hugmyndafręši eftirlitsleysisins en žar er hugmyndin um hinn fullvalda neytanda sett ķ öndvegi. Hins vegar bendi nżlegar rannsóknir til žess aš lķfsįnęgja eša lķfshamingja fólks hafi ekki aukist ķ takt viš aukna neyslu. Žį vķkur vinnuhópurinn aš félagslegum umskiptum ķ ķslensku samfélagi į sķšari įrum sem ķ skżrslunni er kennd viš markašshyggju. Nż og jįkvęš višhorf gagnvart aušsöfnun og mešferš fjįr hafi skotiš rótum ķ samfélaginu. Enn fremur er vikiš aš fjįrhagslegum stušningi bankanna viš menningarlķfiš. Er neyslusamfélagiš og markašsvęšing menningarlķfsins talin til marks um hve samofinn vöxtur og višgangur bankanna hafi veriš margvķslegum žįttum ķ ķslensku žjóšlķfi. Hęttan viš žessa žróun hafi veriš tvķžętt. Annars vegar aš ekki séu virt nęgilega žau mörk sem žurfa aš vera milli višskiptalķfsins og annarra sviša samfélagsins og hins vegar aš hśn geti stušlaš aš andvaraleysi samfélagsins. Kemst vinnuhópurinn aš žeirri nišurstöšu aš ķ žessu efni hafi rišlast mörkin milli hins opinbera og einkageirans sem greiddi fyrir žvķ aš fjįrmįlamenn fengu óvenjuhįan sess ķ ķslensku samfélagi. Ķ nafni samfélagslegrar įbyrgšar styrktu žeir margvķslega menningarstarfsemi en vanręktu hina réttnefndu og rķku įbyrgš sem felst ķ žvķ aš stefna ekki žjóšinni ķ hęttu meš įhęttusamri bankastarfsemi.713

Lęrdómar vinnuhóps um sišferši:714
          „Ef takast į aš byggja upp öflugra samfélag žarf öll ķslenska žjóšin aš draga lęrdóma af hruni bankanna og tengdum efnahagsįföllum. Mikilvęgt er aš leita sįtta ķ samfélaginu, en žaš mun ekki gerast nema žeir einstaklingar sem mesta įbyrgš bera verši lįtnir axla hana.“715
          „Ef einblķnt er į sekt einstakra manna er lķklegt aš viš missum bęši sjónar į flóknu samspili einstaklingsathafna viš félagslega, menningarlega og efnahagslega žętti og aš viš förum į mis viš žį lęrdóma sem draga žarf af svo miklum atburšum.“
          „Žjóšin žarf aš endurskoša žį neysluhyggju sem hér hefur veriš rķkjandi og gerši žaš aš verkum aš įfalliš varš mörgum fjölskyldum og einstaklingum žungbęrara en ef meiri hófsemd vęri ķ lķfsmįta.“
          „Ķslendingar verša aš lęra aš draga skżrari mörk į milli žeirra verkefna sem ešlilegt er aš fela opinberum ašilum annars vegar og einkaašilum hins vegar.“
          „Ķ skólum landsins žarf aš styrkja įbyrgšarkennd nemenda gagnvart samfélaginu, efla gagnrżna hugsun og vitund žeirra sem borgara ķ lżšręšissamfélagi (sbr. įkvęši laga um aš bśa nemendur undir žįtttöku ķ lżšręšissamfélagi).“

    Um afstöšu žingmannanefndarinnar til framangreindra lęrdóma vinnuhóps um sišferši vķsast til meginnišurstašna žingmannanefndarinnar, sbr. kafla 2.5, Sišferši og samfélag.

Višauki I. Umfjöllun fjölmišla į Ķslandi um banka og fjįrmįlafyrirtęki 2006–2008.716
    Skżrslan er tvķžętt. Ķ fyrri hlutanum er unniš śr greiningarskżrslum frį fyrirtękinu Creditinfo um nęr 18 žśsund fréttir og greinar um fjįrmįlafyrirtękin sem m.a. voru metnar eftir žvķ hvort efniš teldist jįkvętt, hlutlaust eša neikvętt fyrir ķmynd žeirra. Er žaš mat skżrsluhöfunda aš yfirgnęfandi meiri hluti frétta og greina hafi hvorki veriš jįkvęšur né neikvęšur ķ garš fyrirtękjanna. Ķ fimmtu hverri umfjöllun kom hins vegar fram afstaša į annan hvorn veginn og var jįkvęš afstaša sexfalt algengari en neikvęš. Skżrsluhöfundar segja aš sįralitlar vķsbendingar hafi komiš fram um aš eignarhaldstengsl milli fjölmišla og banka hafi endurspeglast ķ fréttaflutningi žeirra. Fjölmišlar fjöllušu ekki meira, eša meš jįkvęšari hętti, um banka eigenda sinna en ašra banka.
    Ķ sķšari hluta skżrslunnar var unniš meš slembiśrtak meš į fjórša žśsund frétta og greina fjölmišlanna um bankana. Skošaš var hvort efnistök teldust sjįlfstęš og vinnubrögš teldust greinandi umfjöllun. Ķ skżrslunni kemur fram aš um žaš bil 20% tilvika hafi sjįlfstęš efnisöflun og greinandi vinnubrögš reynst nokkur eša mikil. Hlutfalliš var žó snöggtum hęrra ķ buršar- og śtsķšufréttum. Algengustu heimildir sem stušst var viš ķ fréttum voru vištöl (oftast viš einn višmęlanda) og fréttatilkynningar. Fram kemur ķ skżrslunni aš gęšamatiš hafi veriš lęgst 2006 en fariš eftir žaš smįm saman hękkandi. Žaš hafi žó ekki įtt viš sķšustu vikurnar fyrir hruniš.

Višauki II. Afsprengi ašstęšna og fjötruš skynsemi. Ašdragandi og orsakir efnahagshrunsins į Ķslandi frį sjónarhóli kenninga og rannsókna ķ félagslegri sįlfręši.717
    Ķ skżrslunni er vikiš aš įhrifum ašstęšna į hegšun manna ķ ljósi kenninga og rannsókna ķ félagslegri sįlfręši og athugaš hvort žęr geti varpaš ljósi į žętti sem kunna aš hafa żtt undir fall ķslensku bankanna. Bent er į aš samkvęmt žessum kenningum vķkur mašurinn (oft kerfisbundiš) frį forsendum fullkominnar skynsemi. Henni sé oft betur lżst sem „fjötrašri“ sem birtist ķ markmišadrifinni hugsun, sįlfręši upplżsingaśrvinnslu, įhęttuhegšun og vanhęfni fólks til aš skilja eigin takmarkanir viš įkvöršunartöku og mat į įhęttu. Leidd eru sannfęrandi rök aš žvķ aš skżra megi framgöngu bankanna og višbrögš samfélagsins viš starfsemi žeirra aš mörgu leyti ķ ljósi žessara kenninga.

4.9    Nķunda bindi skżrslunnar.

    Ķ lokabindi skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis er aš finna višauka nr. 2–4 viš skżrsluna. Žeir eru sem hér segir:

Višauki nr. 2. Rannsókn į krosseignatengslum og śtlįnum bankanna til tengdra ašila.718
    
Um er aš ręša rannsókn į krosseignatengslum og śtlįnum bankanna til tengdra ašila sem unnin er af Margréti V. Bjarnadóttur og Gušmundi Axel Hansen. Žar er fariš yfir krosseignatengsl ķslenskra fyrirtękja į grundvelli upplżsinga af hlutafjįrmišum sem skilaš er įrlega til rķkisskattstjóra auk lįnanefndargagna banka. Sį fyrirvari er geršur viš nišurstöšurnar aš ekki hafi alltaf veriš um fullkomnar upplżsingar aš ręša.
    Viš rannsóknina skošušu greinarhöfundar tengsl milli ašila į fjįrmįlamarkaši, nįnar tiltekiš eignatengsl, fjįrhagsleg tengsl, stjórnunartengsl og tengsl vegna skyldleika og męgša.719 Žį er einnig fjallaš um gildandi ķslenskar reglur um tengda ašila en žeim er ętlaš aš koma ķ veg fyrir of mikla samžjöppun eša įhęttu ķ fjįrmįlakerfinu, sbr. 18. gr. laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki, og reglur Fjįrmįlaeftirlitsins nr. 216/2007. Telja greinarhöfundar aš ķslensku reglurnar séu aš mörgu leyti matskenndar og žvķ flóknar ķ framkvęmd. Žaš sżnir sig ķ žvķ aš mikiš ósamręmi var milli bankanna į framkvęmd og skilningi į hugtakinu tengdir ašilar.720
    Greinarhöfundarnir žróušu ašferšafręši til žess aš mynda hópa fyrirtękja ķ ljósi tengsla sem eru į milli žeirra. Žannig var hęgt aš öšlast yfirsżn yfir tengsl milli fyrirtękja og męla hversu nįin žau eru. Meš žęr upplżsingar ķ hendi var hęgt aš draga įlyktanir um žį įhęttu sem skapašist hér žegar lįn voru veitt til tengdra ašila, hvort sem um var aš ręša tengda ašila samkvęmt skilgreiningu laga eša žess sjįlfstęša męlikvarša sem greinarhöfundar sköpušu.721
    Meš skošun greinarhöfunda kom fram aš hluti višskiptanetsins į Ķslandi var žétt ofinn og af fyrirtękjum meš eignir aš andvirši 500 millj. kr. eša meira voru eignatengsl flókin og ekki aušvelt aš ašgreina įkvešnar višskiptablokkir.722 Žį voru hópar fyrirtękja sem tengjast tilteknum einstaklingum oft stórir.723
    Einnig mį sjį, viš samanburš į dęmum um tengda ašila samkvęmt nišurstöšum rannsakendanna annars vegar og samkvęmt nišurstöšum og skilgreiningum bankanna hins vegar, aš hópar tengdra ašila eru mjög nęmir fyrir skilgreiningu į lįgmarkseignarhaldi og skilgreiningu į ašalašila. Žeir eru nęmir fyrir įhrifum žess aš skilgreina hjón og fjölskyldu sem eina įhęttu og hafa ašilar sem tengjast stjórnunarlega mikil įhrif į hópinn.724
    Ķ rannsókninni kom skżrt ķ ljós aš śtlįnaįhętta bankanna fyrir hrun var veruleg vegna lįna til tengdra ašila. Žegar śtlįn til tengdra ašila eru oršin mjög mikil er hętta į aš bankinn verši hįšur lįntakandanum. Ķ nišurstöšukafla III eru tekin dęmi sem sżna aš fyrir hruniš hafi śtlįn til tengdra ašila, mišaš viš skilgreiningu greinarhöfunda į tengdum ašilum, fariš yfir 25% af eiginfjįrhlutfalli bankanna en žaš er lögbundiš hįmark samkvęmt reglum Fjįrmįlaeftirlitsins nr. 216/2007 um stórar įhęttuskuldbindingar. Var žó nóg samkvęmt sömu reglum aš śtlįn til tengdra ašila fęru yfir 10% af eiginfjįrgrunni banka svo žaš teldist stór įhęttuskuldbinding.725
    Skošuš voru heildarśtlįn bankanna til nokkurra hópa tengdra ašila, ž.e. śtlįn og framvirkir samningar:
          Viš 50% lįgmarkseignarhald, til aš vera skilgreindur ķ hóp tengdra ašila, eru śtlįn til Baugs og tengdra félaga yfir 10% af eiginfjįrgrunni allra bankanna.726
          Viš 40% lįgmarkseignarhald, til aš vera skilgreindur ķ hóp tengdra ašila, eru heildarśtlįn allra bankanna til Baugs žegar komin yfir 30% af eiginfjįrgrunni og telja höfundar rannsóknarinnar ljóst aš „Baugur Group og tengd félög hafi myndaš svo stóra įhęttu hjį öllum bönkunum aš enginn žeirra hafi getaš hętt į aš Baugur og fyrirtęki honum tengd fęru ķ žrot.“ Svipaš er uppi į teningnum varšandi Exista, žvķ „[u]m leiš og krafa um lįgmarkseignarhald fer nišur fyrir 40% eru heildarśtlįn Glitnis og Kaupžings komin yfir 25% af eiginfjįrgrunni žeirra. Exista-hópurinn myndar žvķ mjög stóra įhęttu hjį Glitni og Kaupžingi og voru žeir bankar žvķ talsvert undir žvķ komnir aš Exista og tengd félög gętu stašiš ķ skilum,“ aš mati skżrsluhöfunda.727
          Viš 20% lįgmarkseignarhald, til aš vera skilgreindur ķ hóp tengdra ašila, eru śtlįn Glitnis og Landsbankans til Baugs į milli 60 og 70% af eiginfjįrgrunni žeirra. Segja skżrsluhöfundar „aš śtlįnaskuldbindingar Baugs hafi veriš oršnar of stórar fyrir allt ķslenska bankakerfiš,“ og megi leiša aš žvķ lķkur „aš Baugur Group og tengd félög hafi haft tangarhald į žessum bönkum“.728
          Viš 15% lįgmarkseignarhald, til aš vera skilgreindur ķ hóp tengdra ašila, fara heildarśtlįn Glitnis til Milestone yfir 25% af eiginfjįrgrunni og teljast žvķ til stórra įhęttuskuldbindinga hjį Glitni banka.729
    Einnig er ķ greininni fariš yfir aršgreišslur stóru bankanna žriggja, mešal annars heildararšgreišslur frį įrunum 2003–2008, stęrstu einstöku aršgreišendurna og stęrstu einstöku aršžiggjendurna.
    Greinarhöfundar koma ķ skżrslu sinni inn į žaš įhyggjuefni aš eignarhald fjįrmįlafyrirtękja og fyrirtękja almennt veršur sķfellt flóknara. Žvķ sé naušsynlegt aš žeir sem sjį um framkvęmd reglna um stórar įhęttuskuldbindingar og eftirlit meš samžjöppun į markaši hafi ašgang aš greinargóšum upplżsingum um eignarhald. Žį fjalla greinarhöfundar um upplżsingakerfi til žess aš hafa yfirsżn yfir eignarhald, fjįrhagsleg tengsl, stjórnunarleg tengsl og skyldleika.
    Grunnur aš slķku upplżsingakerfi hefur žegar veriš śtbśinn af greinarhöfundum og ašlaga mętti kerfiš aš žeim lögum og reglum sem gilda į hverjum tķma. Meš slķku skilvirku upplżsingakerfi um krosseignatengsl vęri hęgt aš styšja viš įkvaršanatöku ķ bönkum en ekki sķšur aš ašstoša stjórnvöld viš aš taka upplżstar įkvaršanir um ķslenskt efnahagslķf og draga upp raunverulega mynd af tengslum. Žaš er mat greinarhöfunda aš hefši slķkt kerfi veriš virkt fyrir bankahruniš hefši žaš aušveldaš stjórnvöldum aš įtta sig į afleišingum yfirtöku bankanna.
    Žį telja greinarhöfundar mikilvęgt aš tryggja gęši gagna um eignarhald fyrirtękja sem fęru inn ķ slķkt kerfi auk žess sem žvķ žyrftu aš fylgja skżrar verklagsreglur. Einnig telja greinarhöfundar mögulegt aš fara fram į aš ķslensk fyrirtęki greini į skżrari hįtt frį eignarhaldi sķnu en nś er gert žegar eignarhald tapast erlendis, ž.e. žegar eigendur eru skrįšir annašhvort sem erlend félög eša sem „Gervimašur śtlönd“,730 en žaš eru žau tilfelli žar sem stęrstu glufurnar eru ķ gögnum um eignarhald.
    Nįnari umfjöllun mį finna ķ rannsóknargreininni auk žess sem fjallaš er ķtarlega um stórar įhęttuskuldbindingar og śtlįn ķslensku bankanna ķ 2. bindi skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis.731

Nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar.
    Žingmannanefndin telur aš frekari breytinga sé žörf į lögum og reglum um fjįrmįlafyrirtęki hvaš varšar tengda ašila, ž.e. lögum um fjįrmįlafyrirtęki, nr. 161/2001, og reglum Fjįrmįlaeftirlitsins nr. 216/2007.732
    Žingmannanefndin tekur undir aš naušsynlegt sé aš žeir sem sjį um framkvęmd reglna um stórar įhęttuskuldbindingar og eftirlit meš samžjöppun į markaši hafi ašgang aš greinargóšum upplżsingum um eignarhald.
    Žingmannanefndin leggur til aš hafin verši vinna viš aš koma į fót skilvirku upplżsingakerfi um krosseignatengsl žannig aš yfirsżn nįist yfir eignarhald, fjįrhagsleg tengsl, stjórnunarleg tengsl og skyldleika, ķ samręmi viš tillögur ķ višauka 2 viš skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis.
    Žingmannanefndin telur aš setja žurfi skżrar reglur um skrįningu į eignarhaldi.733
    Žingmannanefndin leggur einnig til aš viš žį vinnu verši höfš hlišsjón af markmišum frumvarps Péturs H. Blöndals og fleiri um gagnsę hlutafélög, sbr. žskj. 876 į 138. löggjafaržingi.
    Fjallaš er um nišurstöšur og įlyktanir žingmannanefndarinnar ķ meginnišurstöšum skżrslunnar undir kafla um fjįrmįlafyrirtęki og kafla um eftirlitsašila.734

Višauki nr. 3. Iceland's Failed Banks: A Post-Mortem e. Mark J. Flannery.
    Žį er višauki 3 grein eftir Mark J. Flannery um ašdragandann aš falli bankanna įsamt greiningu į stöšu žeirra fyrir falliš. Er ķ greininni fariš yfir vöxt ķslensku bankanna og fjallaš um žau višvörunarljós sem voru farin aš loga ķ byrjun įrs 2006.

Višauki nr. 4. Skrį yfir žį sem kvaddir voru fyrir nefndina til skżrslutöku į grundvelli 8. gr. laga nr. 142/2008.
    Aš lokum er aš finna ķ bindinu skrį yfir žį sem kvaddir voru fyrir nefndina til skżrslutöku į grundvelli 8. gr. laga nr. 142/2008.

Fylgiskjal I.


Bryndķs Hlöšversdóttir:

Greinargerš um hlutverk og starfshętti Alžingis
ķ ljósi skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis.


I. Inngangur.
    Undirritašri hefur veriš fališ žaš hlutverk aš yfirfara skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis meš žaš ķ huga aš kanna hvernig styrkja megi eftirlitshlutverk Alžingis, en erindisbréf mitt dags. 14. maķ 2010 hljóšar svo:

ERINDISBRÉF

    Bryndķsar Hlöšversdóttur vegna vinnu fyrir žingmannanefnd til aš fjalla um skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis.
    Bryndķs Hlöšversdóttir, forseti lagadeildar Hįskólans į Bifröst, er žingmannanefnd til aš fjalla um skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis innan handar ķ störfum hennar. Hśn skal m.a. kanna hvernig styrkja megi eftirlitshlutverk Alžingis śt frį śt frį žeim lęrdómum sem draga mį af skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis og skżrslu vinnuhóps sem forsętisnefnd fól aš fara yfir nśgildandi lagareglur um eftirlit žingsins meš framkvęmdarvaldinu. Jafnframt skal Bryndķs Hlöšversdóttir fara yfir starfshętti Alžingis og gera tillögur aš breytingum žar aš lśtandi śt frį žvķ sem fram kemur ķ skżrslunni. Žingmannanefndinni skal gerš grein fyrir efnistökum fyrir 1. jśnķ nk.
    Bryndķs Hlöšversdóttir kemur fyrir žingmannanefndina samkvęmt nįnara samkomulagi og skilar jafnframt minnisblaši um athugun sķna, en ķ žvķ geta m.a. falist tillögur aš stjórnarskrįrbreytingum, lagabreytingum sem snerta rķkisvaldiš meš einhverjum hętti eša breytingum į starfshįttum.


    Óskaš hefur veriš eftir aš ég skili stuttri og hnitmišašri greinargerš, nokkurs konar gįtlista um žaš sem brżnt er aš bregšast viš og tengist eftirlitshlutverkinu og starfshįttum Alžingis. Tillögurnar byggja annars vegar į skżrslu nefndar forsętisnefndar um žingeftirlit sem gefin var śt ķ september 2009 en žvķ til višbótar į atrišum sem fram koma ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis (RNA) og kunna aš gefa tilefni til sérstakrar athugunar. Nś žegar hef ég skilaš žingnefndinni greinargerš um žaš hvernig efnistökum yrši hagaš ķ žessari vinnu og var hśn send žingnefndinni ķ byrjun jśnķ 2010. Byggir sś greinargerš sem hér birtist į žeim efnistökum sem žar er lżst.

II. Yfirferš į įbendingum starfshóps um žingeftirlit.
    Ķ skżrslu vinnuhóps sem forsętisnefnd Alžingis fól aš fara yfir lagareglur um žingeftirlit1 eru lagšar fram fjölmargar tillögur sem hafa žaš aš markmiši aš efla eftirlit žingsins meš framkvęmdarvaldinu. Žaš er nišurstaša hópsins aš vķša séu reglur óskżrar og ófullkomnar og aš mikilvęgt sé aš styrkja lagaumhverfi žingeftirlits verulega. Nś žegar eru sumar žessara tillagna ķ vinnslu į vettvangi forsętisnefndar Alžingis. Ęskilegt er aš yfirfara tillögurnar sérstaklega ķ tengslum viš śrvinnslu į skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis, forgangsraša žeim og draga fram žęr sem brżnastar eru. Einnig er naušsynlegt aš ķhuga hvort skerpa žurfi į einhverjum tillagnanna eša breyta įherslum meš tilliti til rannsóknarnefndarskżrslunnar eša reynslunnar af žeirri vinnu sem nś er ķ gangi į vettvangi žingsins. Skżrsla vinnuhópsins er gefin śt įšur en rannsóknarnefndin skilaši sinni skżrslu og vera kann aš hnökrar hafi komiš ķ ljós viš vinnu nefndarinnar og śrvinnslu žingsins į skżrslunni sem kalli į sérstakar breytingar į lögum eša starfshįttum žingsins ķ tengslum viš slķk mįl. Žvķ er mikilvęgt aš halda til haga slķkum atrišum žegar žau koma upp og bęta śr žar sem unnt er. Slķkar tillögur geta jafnt mišaš aš breytingum į stjórnarskrį og lögum eša starfshįttum žingsins og samskiptum žess viš framkvęmdarvaldiš. Fjölmargar žeirra tillagna sem hópurinn lagši fram eru žegar ķ vinnslu į vettvangi žingsins. Ef svo er hįttaš er žess sérstaklega getiš ķ umfjölluninni hér į eftir. Tillögur hópsins og afdrif žeirra verša reifuš hér į eftir.

1.    Sett verši įkvęši ķ stjórnarskrį um hlutverk Alžingis.
    Įkvęši um hlutverk žingsins eru į vķš og dreif ķ stjórnarskrįnni og įkvęši um eftirlitshlutverkiš eru óskżr. Meš žvķ aš setja skżrt įkvęši ķ stjórnarskrį um helsta hlutverk žingsins mętti skerpa į žvķ hvert eiginlegt hlutverk žingsins er samkvęmt stjórnskipaninni og afmarka betur skilin į milli framkvęmdarvalds og löggjafarvalds en nś er. Samkvęmt stjórnarskrį er hlutverk žingsins ķ grófum drįttum žrķžętt:
    *      Ķ fyrsta lagi er Alžingi ašalhandhafi löggjafarvalds, setur reglur um réttindi og skyldur borgaranna og įkvaršar leikreglur fyrir stjórnvöld.
    *      Ķ öšru lagi hefur Alžingi meš höndum fjįrstjórnarvald rķkisins, en ķ žvķ felst valdiš til aš įkvarša meš fjįrlögum rķkisśtgjöld įsamt žvķ aš įkvarša um žaš meš hverjum hętti tekjuöflun rķkisins er hįttaš meš skattlagningu.
    *      Ķ žrišja lagi hefur Alžingi eftirlit meš störfum rįšherra og veitir žeim ašhald. Žetta hlutverk byggir į žingręšisreglunni annars vegar og hins vegar į 14. gr. stjórnarskrįrinnar, sem felur Alžingi įkęruvald vegna embęttisbrota rįšherra. Alžingi er žannig fališ aš hafa eftirlit meš žvķ aš rįšherrarnir og stjórnsżslan sem undir žį heyra, starfi ķ samręmi viš stjórnarskrį og lög og žęr įherslur sem Alžingi hefur markaš.
    Ķ ljósi žess aš nś er fyrirhugaš aš kosiš verši til stjórnlagažings į haustdögum 2010 męli ég meš žvķ aš Alžingi komi žessari hugmynd sem og öšrum hugmyndum sem lśta aš breytingum į stjórnarskrį į framfęri viš stjórnlagažing eftir aš žaš hefur veriš kjöriš.

2.    Lögfestar verši reglur sem skżra rétt žingsins til upplżsinga og gagna frį stjórnsżslu og rįšherrum.
    Ęskilegt er aš regla sem tryggir upplżsinga- og sannleiksskyldu rįšherra komi fram ķ stjórnarskrį. Žvķ til višbótar žarf aš skżra mun betur en nś er rétt žingsins til upplżsinga frį stjórnsżslu og rįšherrum, en samkvęmt nśgildandi lögum er réttur žingsins til aš krefjast upplżsinga skżr en ekki skyldan til aš afhenda slķkar upplżsingar. Hvorki ķ stjórnarskrį né almennum lögum er žinginu tryggšur almennur réttur til upplżsinga frį stjórnvöldum, žótt almennt hafi veriš litiš svo į aš rįšherra sé skylt aš veita svör viš fyrirspurnum og skżrslubeišnum sem samžykktar hafa veriš. Žó hefur veriš tališ aš rįšherra eigi nokkurt mat um žaš meš hvaša hętti hann svarar fyrirspurnum frį Alžingi og mešal annars hefur veriš tališ aš rįšherra sé ekki skylt aš upplżsa žingiš um żmis atriši sem leynt eiga aš fara samkvęmt reglum um žagnarskyldu. Vinnuhópur forsętisnefndar benti į aš óvissa rķkti um žaš hversu langt upplżsingaréttur žingsins nęr og žvķ sé rétt aš kveša afdrįttarlaust į um sannleiks- og upplżsingaskyldu rįšherra ķ stjórnarskrį annars vegar og afmarka hana betur ķ žingsköpum hins vegar. Vinnuhópurinn leggur til ķ žessu sambandi aš:
    *      Sett verši regla ķ stjórnarskrį sem lögfesti sannleiks- og upplżsingaskyldu rįšherra. Jafnframt verši 54. gr. stjórnarskrįrinnar breytt ķ žį veru aš žar verši kvešiš į um aš rįšherrum sé skylt aš svara fyrirspurnum og skżrslubeišnum alžingismanna. Ķ dag kvešur oršalag įkvęšisins ekki į um slķka skyldu, žótt hana megi leiša af įkvęšum žingskapa.
    *      Til aš skerpa į reglunni og undirstrika žżšingu hennar mętti gera breytingu į lögum um rįšherraįbyrgš, žar sem kvešiš vęri į um aš brot į upplżsingaskyldunni vęru refsiverš.
    *      Reglur um rétt žingsins til upplżsinga og gagna frį stjórnsżslunni verši skżršar ķ žingsköpum. Viš žessari įbendingu vinnuhóps forsętisnefndar um žingeftirlit (og reyndar fleirum) hefur nś žegar veriš brugšist aš hluta til ķ frumvarpi til laga um breytingu į žingsköpum sem lagt var fram į voržingi 2010 (686. mįl, žskj.1433, 138. löggjafaržing).2 Ķ 8. gr. frv. er lagt til aš bętt verši įkvęši viš 27. gr. žingskapa žar sem kvešiš er į um aš nefnd geti óskaš eftir žvķ viš rįšherra aš hann lįti henni ķ té žęr upplżsingar og gögn sem hann hefur ašgang aš og hafa verulega žżšingu fyrir afgreišslu nefndarinnar į mįli. Jafnframt er lögš sś skylda į rįšherra aš verša viš slķkri ósk eins skjótt og unnt er og ekki seinna en sjö dögum frį móttöku beišninnar. Žį er ķ įkvęšinu lagt til aš fjóršungur nefndarmanna geti sett fram slķka beišni en meš žvķ er réttur minni hluta til aš krefjast upplżsinga tryggšur. Žį er ķ įkvęšinu lagt til aš heimilt sé aš leggja fyrir žingnefnd gögn og upplżsingar sem annars er óheimilt aš veita samkvęmt reglum um žagnarskyldu og skal žingmašur žį gęta žagmęlsku um slķk gögn og upplżsingar. Įkvęšinu er žannig ętlaš aš skżra reglur um rétt Alžingis, einkum žingnefnda til upplżsinga og gagna frį stjórnsżslunni. Aš auki myndu žingnefndir viš slķka breytingu eiga rķkari ašgang aš gögnum en almenningur į rétt į samkvęmt upplżsingalögum og meš žeim hętti er ašhalds- og eftirlitshlutverk fastanefnda žingsins fest ķ sessi. Einstakir žingmenn geta eftir sem įšur leitaš afstöšu og skżringa rįšherra meš fyrirspurnum og ķ umręšum um mįl į žingfundum.
    *      Skżringarregla verši sett ķ žingsköp sem taki į žvķ aš hvaša marki upplżsingar um starfsemi hlutafélaga sem eru aš hluta eša fullu ķ eigu rķkisins, teljist vera opinbert mįlefni ķ skilningi 54. gr. stjórnarskrįrinnar en stjórnarskrįin einskoršar rétt alžingismanna til upplżsinga viš mįlefni sem teljast „opinber“ eša „almenn“. Žetta įlitamįl, hvort mįlefni teljist „opinbert“ ķ skilningi stjórnarskrįrinnar hefur oršiš tilefni deilna į Alžingi um upplżsingaskyldu rįšherra ķ slķkum tilvikum og ķ svörum viš fyrirspurnum hefur žvķ almennt veriš hafnaš aš veita umbešnar upplżsingar į žeim grundvelli aš ekki vęri um opinbert mįlefni aš ręša. Vinnuhópur forsętisnefndar um žingeftirlit taldi ķ skżrslu sinni rétt aš athuga hvort setja ętti ķ žingsköp įkvęši sem fjalli um žaš aš hvaša marki starfsemi hlutafélaga sem eru aš einhverju eša öllu leyti ķ eigu rķkisins teljist til opinberra mįlefna ķ žessum skilningi. Vinnuhópurinn taldi aš žęr forsendur sem framangreind tślkun byggši į, hafi žrengt um of aš heimildum til aš afla upplżsinga um slķk fyrirtęki. Vinnuhópurinn taldi žó mikilvęgt aš hafa ķ huga aš upplżsingagjöf rįšherra um fyrirtęki ķ eigu rķkisins geti skaša višskiptahagsmuni fyrirtękisins og žvķ sé ešlilegt aš taka miš af žvķ viš lagabreytinguna. Ķ 12. gr. įšurnefnds frumvarps til um breytingar į žingsköpum (žskj. 1433) er brugšist viš žessum įbendingum vinnuhópsins meš žvķ aš kveša į um žaš aš nefnd eša meiri hluti hennar geti óskaš skżrslu rįšherra um opinbert mįlefni, en meš opinberu mįlefni sé įtt viš sérhvert mįlefni sem tengist hlutverki og starfsemi rķkisins og stofnana žess, svo og félaga og annarra lögašila sem eru aš hįlfu eša meiru ķ eigu rķkisins og annast stjórnsżslu eša veita almenningi opinbera žjónustu į grundvelli laga, stjórnvaldsfyrirmęla eša samnings.

3.    Bętt verši viš reglur žingskapa um fyrirspurnir eša umręšur heimild til aš leggja fram tillögu aš įlyktun.
    Žetta er lagt til svo aušvelda megi žinginu aš ljśka umfjöllun, t.d. meš gagnrżni į rįšherra ef spurningar vakna um framgöngu hans ķ starfi. Mišaš viš nśgildandi reglur er žetta ekki unnt nema meš žvķ aš leggja fram tillögu um vantraust į rįšherrann. Ķ ljósi žess hversu afdrifarķk og alvarleg framlagning vantrauststillögu er, žótti vinnuhópi forsętisnefndar skorta vęgara śrręši til aš koma fram gagnrżni į embęttisfęrslur rįšherra. Viš žessu hefur veriš brugšist meš frumvarpi til breytinga į žingsköpum (žskj. 1433), en samkvęmt 4. mgr. 14. gr. žess geta žingmenn, ķ tengslum viš almenna umręšu um mįl, lagt fram skriflega tillögu til samžykktar um efni žess mįls sem til umręšu er. Žannig megi gera almennar umręšur um embęttisfęrslur rįšherra aš markvissara ašhaldsśrręši og komiš er į śrręši til aš beina gagnrżni į rįšherra ķ mildari farveg en meš tillögu um vantraust. Žingmašur sem vill leggja fram slķka tillögu afhendir hana forseta sem les hana og tilkynnir aš hśn sé til umfjöllunar og afgreišslu. Er ķ frumvarpinu fylgt danskri fyrirmynd en meš žessari breytingu er unnt aš kalla fram formleg višbrögš Alžingis viš mįlefnum lķšandi stundar, ef įstęša er talin til. Er žinginu žannig gert kleift aš setja fram gagnrżni į rįšherra įn žess aš gengiš sé svo langt aš leggja fram vantraust į hann. Slķkt śrręši gęti einkum gefiš stjórnarlišum fęri į aš koma į framfęri slķkri gagnrżni ef įstęša žykir til, žótt ķ žvķ felist ekki hiš afdrifarķka śrręši aš leggja fram eša styšja vantrauststillögu į rįšherrann.

4. Reglur um ytri eftirlitsembętti žingsins, Rķkisendurskošun og umbošsmann Alžingis.
    Hópurinn fjallaši um ytri eftirlitsembętti žingsins, Rķkisendurskošun og umbošsmann Alžingis. Hópurinn taldi ekki žörf į grundvallarbreytingum į žessu sviši en benti žó į tvö atriši sem ķhuga mętti til breytinga:
    *      Ķ reglum um žinglega mešferš į skżrslum Rķkisendurskošunar megi fjalla meš skżrari hętti um žaš hvernig fara eigi meš skżrslur og greinargeršir sem stofnuninni er óskylt aš leggja fyrir Alžingi en eru eftir sem įšur sendar žinginu. Einnig lagši hópurinn til aš žessar reglur yršu teknar til almennrar endurskošunar ef sś leiš veršur falin aš fela einni nefnd žingsins umsjón eftirlitshlutverksins og fela henni aš fara yfir skżrslur Rķkisendurskošunar. Viš seinni hluta žessarar įbendingar hefur veriš brugšist meš 7. tölul. 1. gr. frv. til laga um breytingar į žingsköpum žar sem stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd žingsins er fališ žetta hlutverk.
    *      Žį lagši hópurinn til aš tekiš yrši til skošunar hvort efni sé til aš breyta oršalagi 2. mgr. 12. gr. laga um umbošsmann Alžingis, en ķ įkvęšinu segir aš ef umbošsmašur veršur įskynja stórvęgilegra mistaka eša afbrota stjórnvalds getur hann gefiš Alžingi eša hlutašeigandi rįšherra sérstaka skżrslu um mįliš. Samkvęmt įkvęšinu er umbošsmanni žetta heimilt en hópurinn taldi rétt aš skoša hvort rétt vęri aš skylda umbošsmann til slķkrar skżrslu ef hann veršur įskynja stórvęgilegra mistaka eša afbrota stjórnvalds.

5. Sett verši almenn lög um rannsóknarnefndir.
    Vinnuhópurinn lagši til aš sett yršu almenn lög um opinberar rannsóknarnefndir hér į landi og mįlsmešferš fyrir žeim, žar sem m.a. vęri fjallaš um hęfi nefndarmanna, réttarstöšu žeirra sem kallašir eru fyrir slķkar nefndir, afmörkun umbošs nefndanna o.s.frv. Viš žessu hefur nś žegar veriš brugšist meš drögum aš lögum um rannsóknarnefndir sem forsętisnefnd hefur lįtiš vinna. Žį lagši hópurinn į žaš įherslu aš skilvirku ferli verši komiš į innan žingsins um undirbśning slķkra įkvaršana og śrvinnslu į skżrslum nefndanna (sjį 6. liš hér į eftir) įsamt žvķ sem hugaš verši aš žvķ aš afnema įkvęši 39. gr. stjórnarskrįrinnar um rannsóknarnefndir žingmanna. Rökin fyrir žessari tillögu vinnuhópsins eru fyrst og fremst žau aš verši tillögur hópsins aš veruleika muni athugunum sem framkvęmdar eru af žingmönnum sjįlfum beint ķ gegnum stjórnskipunar- og eftirlitsnefndina, sem muni meš tķmanum byggja upp sérhęfša žekkingu į slķkum athugunum. Sé žörf į aš kalla eftir frekari athugun į mįli, sé ešlilegt aš skipa rannsóknarnefnd óhįšra einstaklinga utan žings, eins og kvešiš er į um ķ drögum aš frumvarpi til laga um rannsóknarnefndir.

6. Reglur um undirbśning og mešferš mįla vegna embęttisbrota rįšherra verši skżršar.
    Margsinnis hefur ķ skrifum fręšimanna veriš bent į žaš hér į landi aš löggjöf um rannsókn, įkęru og mešferš mįla vegna embęttisbrota rįšherra sé ófullkomin og žurfi endurskošunar viš. Ķ skżrslu vinnuhópsins forsętisnefndar Alžingis um žingeftirlit er tekiš undir žessa gagnrżni aš hluta en helstu tillögur hópsins til śrbóta ķ žessum efnum eru eftirfarandi:
    *      Undirbśningur įkvöršunar um višbrögš žingsins viš įsökun um embęttisbrot rįšherra sé falinn einni fastanefnd. Ķ skżrslu vinnuhópsins er bent į aš žrįtt fyrir augljóst mikilvęgi žess aš vandaš sé til undirbśnings įkvaršana um višbrögš žingsins žegar fram kemur įsökun um embęttisbrot rįšherra, er ekki aš finna neinar leišbeiningar um žetta undirbśningshlutverk ķ stjórnarskrį eša lögum. Reyndar er ķ 39. gr. stjórnarskrįrinnar kvešiš į um aš žingiš geti skipaš rannsóknarnefndir žingmanna til aš rannsaka mikilvęg mįl er almenning varša og ķ 14. gr. stjórnarskrįrinnar er kvešiš į um aš žingiš hafi įkęruvald ķ mįlum vegna embęttisbrota rįšherra. Til aš slķk įkvöršun sé byggš į faglegum grunni žarf aš undirbśa hana vel, žannig aš žingiš geti į raunhęfum grundvelli tekiš įkvöršun um skipan rannsóknarnefndar ef įstęša žykir til, eša um saksókn ef žvķ er aš skipta. Vinnuhópur um žingeftirlit lagši til aš žetta undirbśningshlutverk verši į höndum stjórnskipunar- og eftirlitsnefndar žingsins. Žaš felst einkum ķ eftirfarandi:
                  Frumskošun. Ķ frumvarpi til laga um breytingar į žingsköpum (žskj. 1433) (1. gr.) er lagt til aš stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis verši komiš į fót og hśn fįi m.a. žaš hlutverk aš hafa frumkvęši aš žvķ aš kanna einstakar įkvaršanir eša verklag hjį rķkisstjórn eša stjórnsżslu hennar sem įstęša žykir til aš athuga į grundvelli žess eftirlitshlutverks sem Alžingi hefur gagnvart framkvęmdarvaldinu. Nefndinni er žannig fališ žaš hlutverk aš gera frumskošun į slķkum mįlum ef įstęša žykir til og skal hśn gefa žinginu skżrslu sķna um slķka skošun. Fjóršungur nefndarmanna getur kallaš fram slķka frumskošun.
                  Hvenęr skal skipa rannsóknarnefnd. Žį skal stjórnskipunar- og eftirlitsnefndin jafnframt hafa žaš hlutverk aš leggja mat į og gera tillögu til Alžingis um hvenęr rétt sé aš skipa rannsóknarnefnd. Ķ įšurnefndu frumvarpi til laga um breytingar į žingsköpum (1. gr.) er kvešiš į um žetta. Žetta hlutverk nefndarinnar er einnig įréttaš ķ drögum aš lögum um rannsóknarnefndir sem forsętisnefnd hefur lįtiš vinna, en ķ 3. mgr. 1. gr. draganna segir aš stafi tillaga um skipan rannsóknarnefndar ekki frį stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd Alžingis, skuli sś nefnd taka tillöguna til umsagnar og gefa žinginu įlit sitt um hana įšur en greidd eru atkvęši um hana.     
                  Umfjöllun um skżrslur rannsóknarnefnda, įlit um žęr og framlagning tillögu um śrvinnslu og mešferš nišurstašna žeirra. Viš žessu hefur žegar veriš brugšist ķ frumvarpi til breytinga į žingsköpum (žskj. 1433, 1. gr.) og jafnframt segir ķ 2. mgr. 10. gr. draga aš frumvarpi til laga um rannsóknarnefndir aš lokaskżrsla rannsóknarnefndar skuli žegar ķ staš gerš opinber og send stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd žingsins til umfjöllunar. Skal nefndin gefa žinginu įlit sitt um hana og leggja fram tillögur um śrvinnslu og mešferš nišurstašna hennar. Aš žvķ loknu skal skżrslan įsamt įliti stjórnskipunar- og eftirlitsnefndar tekin til umfjöllunar ķ žinginu.

7. Lög um rįšherraįbyrgš og landsdóm verši endurskošuš.
    Ķ skżrslu vinnuhópsins er lagt til aš lög um rįšherraįbyrgš og landsdóm verši endurskošuš. Ķ lögum um landsdóm telur vinnuhópurinn aš žaš žurfi einkum aš huga aš samsetningu dómsins og mįlsmešferš fyrir honum en ķ rįšherraįbyrgšarlögum žurfi aš skerpa į oršalagi laganna, einkum meš tilliti til aukinnar įherslu dómstóla į skżrleika refsiheimilda. Jafnframt sé rétt aš ķhuga hvort setja eigi sérstakt refsiįkvęši ķ rįšherraįbyrgšarlögin um brot rįšherra į upplżsingaskyldu sinni gagnvart Alžingi. Žį taldi vinnuhópurinn aš skżra verši nįnar ķ lögum um rįšherraįbyrgš aš hve miklu leyti įkvęši almennra hegningarlaga um almenn refsiskilyrši verši beitt um brot gegn lögum um rįšherraįbyrgš, svo sem tilraunaįkvęši 20. gr. hgl. Forsętisnefnd hefur įkvešiš aš skipa hóp til endurskošunar į lögunum en žegar žetta er skrifaš hefur hópurinn ekki veriš skipašur. Ęskilegt er aš sś vinna hefjist sem allra fyrst.

8. Įrleg skżrsla um framkvęmd žingsįlyktana og mįla sem vķsaš er til rķkisstjórnar lögš fyrir žingiš.
    Žingsįlyktanir og mįl sem vķsaš er til rķkisstjórnar frį Alžingi, geta fališ ķ sér „fyrirmęli“ til rķkisstjórnarinnar. Ķ ljósi žingręšisreglunnar og eftirlitshlutverks Alžingis er tališ ešlilegt aš Alžingi fylgi slķkum „fyrirmęlum“ eftir til aš hęgt sé aš meta hvort žeim hafi veriš fylgt ķ reynd og hver afdrif žeirra verša. Ķ frumvarpsdrögum til breytinga į žingsköpum er lagt til aš tekiš verši upp įkvęši aš norskri fyrirmynd sem leggi žį skyldu į heršar forsętisrįšherra aš skila įrlega skżrslu til žingsins um framkvęmd įlyktana sem žingiš samžykkti į nęstlišnu įri og kalla į višbrögš rįšherra eša rķkisstjórnar. Žetta skal gert nema lög kveši į um aš haga skuli skżrslugjöf til žingsins į annan hįtt. Einnig skal ķ skżrslunni fjallaš um mešferš mįlefna sem vķsaš hefur veriš til rķkisstjórnar eša einstaks rįšherra įn žess aš įlyktun hafi veriš samžykkt, sbr. lokamįlsgrein 11. gr. frumvarps til laga um breytingar į žingsköpum (žskj. 1433).

9. Staša minni hlutans į Alžingi verši efld.
    Almenna reglan samkvęmt nśgildandi žingsköpum bęši ķ störfum žingsins almennt sem og störfum žingnefnda, aš hver og einn žingmašur/nefndarmašur getur lagt fram tillögu um afgreišslu mįla og mešferš žeirra en aš jafnaši er žaš svo aš meiri hlutinn ręšur śrslitum um afdrif mįla, žótt į žessari meginreglu séu nokkrar undantekningar. Žaš er višurkennt og ķ takt viš alžjóšlegar įherslur ķ žingstörfum aš žaš fellur almennt ķ hlut minni hluta žingmanna eša stjórnarandstöšunnar hverju sinni aš halda śti eftirliti žingsins meš rķkisstjórn. Ķ ljósi žessa taldi vinnuhópur forsętisnefndar mikilvęgt aš minni hluta nefnda vęri gert mögulegt aš kalla eftir rannsókn mįla og einnig vęri rétt aš athuga hvort tryggja ętti minni hluta nefndar rétt til aš krefjast opins eša lokašs nefndarfundar ķ žįgu eftirlits. Ķ ljósi žessara įbendinga hefur veriš lagt til ķ frumvarpi til breytinga į žingsköpum (žskj. 1433) aš einungis fjóršung nefndarmanna ķ stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd žurfi til aš koma į fót frumskošun nefndarinnar į mįli til aš kanna verklag hjį rķkisstjórn eša stjórnsżslu ķ žįgu žingeftirlits. Žį getur fjóršungur nefndarmanna kallaš fram opinn nefndarfund, sbr. 2. mgr. 4. gr. frumvarpsins og sami minni hluti getur krafist upplżsinga og ašgangs aš gögnum ķ vörslu stjórnvalda, sem hafa verulega žżšingu fyrir afgreišslu nefndarinnar į mįli, sbr. 2. mgr. 8. gr. frumvarpsins. Ķ frumvarpinu eru rįšgefandi tilmęli Evrópurįšsins nr. 1601 (2008) um réttindi og įbyrgš stjórnarandstöšunnar ķ störfum žinga ķ lżšręšisrķkjum höfš til hlišsjónar. Ķ tilmęlunum er m.a. bent į aš stjórnarandstašan gegni meginhlutverki ķ lżšręšislegu samfélagi og aš eitt helsta hlutverk hennar sé aš bjóša fram ašra valkosti en meiri hlutinn. Žį veiti hśn rķkisstjórninni ašhald og eftirlit sem eykur gegnsęi og dregur śr hęttu į misbeitingu valds og žvķ aš įkvaršanir fari gegn hagsmunum almennings ķ žjóšfélaginu.

10. Nefndaskipan žingsins verši endurskipulögš meš eflingu eftirlitshlutverks žingsins ķ huga.
    Viš žessum athugasemdum hefur veriš brugšist ķ frumvarpi til breytinga į žingsköpum (žskj. 1433).
    *      Nefndaskipan žingsins taki miš af žörfum žingsins en ekki skipulagi stjórnarrįšsins eins og nś er. Samkvęmt 1. gr. fyrirliggjandi frumvarps til breytinga į žingsköpum Alžingis (žskj. 1433) er gert rįš fyrir aš 13. gr. žingskapa verši breytt verulega, nefndum žingsins verši fękkaš um helming eša śr 12 nefndum ķ 7, bętt verši viš nżrri nefnd sem hafi žingeftirlit sem meginvišfangsefni (sbr nęsti punktur).
    *      Einni fastanefnd verši fališ aš fara meš mįl er lśta aš eftirliti meš handhöfum framkvęmdarvaldsins. Hér er lagt til aš tekiš verši upp žaš vinnulag sem višhaft er ķ norska žinginu, žar sem einni fastanefnd er fališ lykilhlutverk viš framkvęmd eftirlits meš framkvęmdarvaldinu. Samkvęmt fyrirliggjandi frumvarpsdrögum til breytinga į žingsköpum er lagt til aš komiš verši į fót stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd žingsins sem fjalli um stjórnarskrįrmįl, mannréttindamįl, mįlefni forseta Ķslands, Alžingis og stofnana žess, stjórnarrįšsins ķ heild og önnur mįlefni sem varša ęšstu stjórn rķkisins. Einnig verši henni fališ aš fjalla um skżrslur Rķkisendurskošunar og umbošsmanns Alžingis įsamt žvķ aš rannsaka kjörbréf og kosningu nżkjörinna žingmanna og varažingmanna. Žį skal nefndinni einnig fališ aš hafa frumkvęši aš žvķ aš kanna einstakar įkvaršanir eša verklag hjį rķkisstjórn eša stjórnsżslu hennar eftir žvķ sem įstęša žykir til aš athuga į grundvelli žess eftirlitshlutverks sem Alžingi hefur gagnvart framkvęmdarvaldinu. Um slķka athugun gefur nefndin žinginu skżrslu en til aš slķk athugun fari fram er nęgilegt aš fjóršungur nefndarmanna krefjist žess. Žį skal stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd žingsins jafnframt leggja mat į og gera tillögu til Alžingis um žaš hvenęr rétt er aš skipa rannsóknarnefnd, sbr. fyrirliggjandi drög aš lögum um rannsóknarnefndir. Nefndin tekur skżrslur žingskipašra rannsóknarnefnda til umfjöllunar og gefur žinginu įlit sitt um žęr og gerir tillögur um frekari ašgeršir til žingsins. Sjį g-liš 1. mgr. frumvarps um breytingar į žingsköpum (žskj. 1433).
    *      Reglur um opna nefndarfundi verši fęršar ķ žingsköp. Lagt er til aš žęr reglur sem nś gilda um opna nefndarfundi og byggja į reglum sem forsętisnefnd hefur sett verši fęršar ķ žingsköp. Viš žessu er brugšist ķ frumvarpi til breytinga į žingsköpum, sbr. 4. gr. (žskj. 1433).

III.    Yfirferš į skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis į atrišum sem gefa tilefni til višbragša af žingsins hįlfu.
1. Almennt um hlutverk Alžingis ķ ljósi efnahagshrunsins.
    Óskaš hefur veriš eftir aš ķ greinargerš žessari sé ekki ašeins horft til žingeftirlits og žess hvort skżrsla RNA gefi tilefni til endurskošunar į žeim tillögum sem vinnuhópur forsętisnefndar lagši fram ķ žeim efnum, heldur einnig til žess hvort skżrsla RNA gefi tilefni til aš skoša starfshętti Alžingis aš einhverju leyti. Samkvęmt žessu hefur viš vinnslu greinargeršarinnar bęši veriš horft til starfshįtta sem eru tengdir žingeftirliti sem og annarra žįtta ķ starfsemi Alžingis, s.s. fjįrstjórnarhlutverksins. Rétt er žó aš hafa ķ huga aš hugtakiš žingeftirlit getur ķ vķštękum skilningi nįš til fjölmargra žįtta starfseminnar og fjįrstjórnarhlutverksins žar į mešal. Ķ skżrslu vinnuhóps forsętisnefndar um žingeftirlit er markmiši žingeftirlits ķ vķšasta skilningi lżst sem višleitni til aš tryggja lżšręšislega, skilvirka og réttlįta framkvęmd rķkisvaldsins. Ķ leišbeiningum til bandarķskra žingmanna og nefnda um framkvęmd žingeftirlits (congressional oversight) segir aš markmiš slķks eftirlits sé m.a.:
          aš tryggja aš stjórnarframkvęmdin sé ķ samręmi viš tilgang löggjafans,
          aš bęta skilvirkni, įrangur og hagkvęmni ķ verkum rķkisstjórnarinnar,
          aš meta virkni opinberra įętlana,
          aš koma ķ veg fyrir aš framkvęmdarvaldiš fari inn į valdsviš žingsins,
          aš rannsaka misfellur ķ rįšsmennsku, embęttisfęrslur sem stjórnast af duttlungum eša gešžótta, misnotkun, óheišarleika eša svik,
          aš meta hęfni rķkisstofnana eša embęttismanna til aš stżra og koma ķ framkvęmd markmišum opinberra įętlana,
          aš endurskoša og įkveša fjįrhagslega forgangsröšun ķ starfsemi rķkisins,
          aš vernda réttindi og frelsi borgaranna,
          aš kanna starfshętti ķ stjórnsżslunni,
          aš efla og stušla aš samvinnu į milli valdgreina,
          aš afla gagnlegra upplżsinga varšandi framtķšarstefnumótun,
          aš rannsaka kvartanir kjósenda og gagnrżni fjölmišla,
          aš veita opinberum stofnunum vernd gegn óréttlįtri gagnrżni.
    Samkvęmt žessu mį sjį aš markmiš žingeftirlits eru vķšfešm og snerta fjölmarga žętti žjóšlķfsins, s.s. rįšdeild ķ rķkisrekstri, skilvirkni opinberra įętlana, starfshętti ķ stjórnsżslu, lżšręšisleg réttindi borgaranna og yfirumsjón meš žvķ aš stjórnarskrįrbundin valdgreining sé virt, en žó um leiš aš stušla aš samvinnu milli valdgreinanna. Ljóst er af upptalningunni hér aš ofan aš fjölmörg žeirra atriša sem žar eru nefnd tengjast fjįrmįlum rķkisins og žvķ er ekki óešlilegt aš spurt sé spurninga um hlutverk žingsins ķ tengslum viš efnahagshruniš og žį žróun sem leiddi til žess.
    Ķ seinni hluta greinargeršarinnar veršur leitast viš aš svara žeirri spurningu hvort rannsókn og skżrsla rannsóknarnefndar Alžingis um efnahagshruniš (RNA) hafi leitt ķ ljós žörf į frekari tillögum til breytinga į lögum um eša starfshįttum Alžingis. Ķ žessu skyni hafa nišurstöšur RNA veriš yfirfarnar og żmsir verkferlar hjį žinginu skošašir ķ ljósi nišurstašna skżrslunnar til aš varpa ljósi į žaš hvort breytinga sé žörf į lagareglum eša starfshįttum hjį Alžingi.

2. Helstu įlitaefni skżrslu RNA sem snerta hlutverk Alžingis.
    Eftir žaš efnahagshrun sem oršiš hefur į Ķslandi og žį atburšarįs sem rakin er ķ skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis, er ekki óešlilegt aš žingiš horfi til žess hvort žar hafi skort į nęgilegt eftirlit og ašhald meš framkvęmdarvaldinu og meš hvaša hętti megi žį styrkja žetta hlutverk til framtķšar. Žį er mikilvęgt aš lķta ekki ašeins til rannsóknareftirlitsins, sem felst ķ žvķ aš rannsaka misfellur ķ rįšsmennsku og embęttisfęrslum rįšherra, heldur einnig til vķšfešmari markmiša žingeftirlits eins og žau eru rakin ķ kaflanum hér aš framan. Spurningin er hvaša lęrdóm megi draga af nišurstöšum RNA um žetta.
    Ķ reynd beinir skżrsla RNA ekki spjótum sķnum ķ rķkum męli aš Alžingi eša samskiptum handhafa framkvęmdarvaldsins viš žį stofnun, žegar fjallaš er um ašgeršir og višbrögš stjórnvalda ķ tengslum viš hruniš eša ašdraganda žess, žótt lķtillega sé vikiš aš hlutverki Alžingis ķ einstaka köflum skżrslunnar. Įstęša žess hversu lķtiš er fjallaš um Alžingi ķ skżrslu RNA kann aš vera aš nefndin hafi ekki tališ žaš falla undir umboš sitt eins og žaš er afmarkaš ķ 1. gr. laga nr. 142/2008. Žį kann aš vera rannsóknarnefndin hafi fyrst og fremst horft til lagareglna viš mat sitt į žvķ hvort mistök eša vanręksla hafi įtt sér staš ķ ašdraganda hrunsins en žvķ mišur eru lagareglur fįar og ófullkomnar um samskipti Alžingis annars vegar og handhafa framkvęmdarvaldsins hins vegar og fįbrotinn vegvķsi ķ žeim aš finna um žaš hvernig samskiptunum er raunverulega hįttaš eša eigi aš vera hįttaš. Allt of stór hluti žessara samskipta byggir į óskrįšum reglum sem žvķ mišur viršist vera aušvelt aš hnika til hlišar sé vilji fyrir žvķ. Samrįšsskylda rķkisstjórnar viš žing er t.d. afar takmörkuš og į einungis viš ef um meiri hįttar įkvaršanir į sviši utanrķkismįla er aš ręša. Sannleiks- og upplżsingaskylda rįšherra gagnvart žingi į sér ekki skżra lagastoš, žótt hśn sé augljós grundvöllur žess aš žingiš geti haft eftirlit meš rįšsmennsku rįšherrans, enda hafa dęmin sannaš aš žingiš hefur veriš vanbśiš aš taka į žvķ hvernig meš skuli fara ef rįšherra er sakašur um aš halda upplżsingum frį žinginu.
    Ķ ljósi žess hversu óskżrar lagareglurnar eru um samskipti žings og rķkisstjórnar, getur veriš erfitt aš festa hönd į žaš hvar skóinn kreppir ķ žessum samskiptum, ef einungis er litiš til lagaįkvęša sem um žaš gilda. Įbyrgšin į žvķ aš skżra og skerpa žessar reglur er hins vegar Alžingis og žvķ er ekki óešlilegt aš ķ kjölfar žeirrar vinnu sem unnin var ķ vinnuhópi um žingeftirlit og nišurstöšu skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis, verši žetta sérstaklega tekiš til skošunar į grundvelli skżrslunnar. Ekki er ķ umfjöllun žessari ašeins litiš til įbendinga ķ skżrslu RNA, heldur einnig almennt til žeirra įlitaefna sem vakna viš lestur skżrslunnar eša įlykta mį um af nišurstöšunum, eša žvķ sem ekki er fjallaš um ķ henni. Sérstaklega vakna žar spurningar um žaš ķ hvaša męli Alžingi sé gert kleift aš rękja fjįrstjórnarhlutverk sitt sem tališ er felast ķ valdinu til aš innheimta skatta og stofna til śtgjalda į vegum rķkisins. Ķ stjórnarskrįnni er aš finna tvö įkvęši er fjalla um fjįrstjórnarvald Alžingis. Ķ 41. gr. segir aš ekkert gjald megi greiša af hendi nema heimild sé til žess ķ fjįrlögum eša fjįraukalögum og ķ 42. gr. segir aš fyrir hvert reglulegt Alžingi skuli, žegar er žaš er saman komiš, leggja frumvarp til fjįrlaga fyrir žaš fjįrhagsįr sem ķ hönd fer. Til fyllingar žessum įkvęšum koma svo almenn lög og stjórnvaldsfyrirmęli eftir atvikum.

2.1 Óskżrar reglur – óljós įbyrgš.
    Žau atriši sem helst leita į hugann viš lestur skżrslunnar um ašdraganda efnahagshrunsins og višbrögš stjórnvalda viš žvķ mį ķ grófum drįttum lżsa ķ oršunum: óskżrar reglur – óljós įbyrgš. Stjórnvöld og eftirlitsstofnanir vķsa hvert į annaš žegar įbyrgš į višbrögšum viš ępandi varśšarmerkjum er annars vegar, žęr višbragšsįętlanir sem į annaš borš eru settar af staš eiga sér ekki lagastoš og įbyrgšarsviš žeirra sem ętlaš er aš gera įętlanirnar er óljóst. Svo viršist sem ekki hafi veriš skżrt hvar ķ stjórnkerfinu įbyrgš į višbrögšum viš hęttumerkjum hafi legiš og hver vķsar į annan. Sem dęmi mér hér nefna eftirfarandi kafla śr nišurstöšum RNA:
    „Frį nóvember 2007 tóku įhyggjur bankastjórnar Sešlabankans af žvķ įstandi sem var aš skapast ķ starfsumhverfi bankanna aš vaxa verulega. Bankastjórnin lżsti žeim įhyggjum żmist beint viš forsętisrįšherra og žröngan hóp rįšherra eša į vettvangi samrįšshóps stjórnvalda. Žrįtt fyrir žessar įhyggjur veršur ekki séš aš bankastjórn Sešlabankans hafi komiš į framfęri viš rķkisstjórnina formlegum tillögum aš naušsynlegum ašgeršum.“
    Žį segir einnig ķ nišurstöšum skżrslunnar:
    „Af žessum svörum veršur rįšiš aš fulltrśum og forsvarsmönnum žeirra stofnana ķslenska stjórnkerfisins sem hafa įttu eftirlit meš starfsemi į fjįrmįlamarkaši og įhrifum žeirrar starfsemi į stöšugleika ķ efnahagslķfi rķkisins var ķ żmsum tilvikum ekki ljóst hver įtti aš sinna og bar įbyrgš į įkvešnum žįttum žessara mįla ķ hinu daglega starfi stjórnvalda.“
    Ķ žessu ljósi er mikilvęgt aš hugaš sé aš samręmingu žeirra embętta og stofnana sem į žessu sviši starfa. Žį er einnig mikilvęgt aš tryggja aš verkferlar séu skżrir og įbyrgšarsviš ljós og er lagt til aš af žvķ tilefni verši eftirfarandi skošaš:

a. Lög um fjįrmįlamarkašinn og eftirlit meš honum yfirfarin.
    Tekiš er undir meš RNA aš hugaš verši aš žvķ aš afmarka betur og kveša skżrar į um skyldur einstakra stofnana og embęttismanna sem hafa žvķ hlutverki aš gegna aš hafa eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi. Ķ žvķ skyni žarf aš yfirfara žau lög sem um fjįrmįlamarkašinn og eftirlit meš honum gilda, ekki sķst meš žaš ķ huga aš skżrt sé hvernig bošleišir į milli hinna żmsu eftirlitsstofnana og viškomandi stjórnvalda séu og aš skżrt sé hvar įbyrgš į įkvaršanatöku liggur. Slķk vinna getur fariš fram į vettvangi Alžingis en einnig mętti hugsa sér aš Alžingi vķsaši slķku verkefni til rķkisstjórnar aš undirbśa.

b. Helstu verkferlar um višbrögš bundnir ķ lögum eša stjórnvaldsfyrirmęlum.
    Žį er mikilvęgt aš um helstu verkferla sem į reynir viš ašstęšur sem žessar sé kvešiš ķ lögum eša stjórnvaldsfyrirmęlum og aš žeir séu skżrir. Žannig séu višbragšsįętlanir ekki byggšar į tilviljanakenndum višbrögšum į borš viš nefndaskipanir žvert į įbyrgšarsviš eša meš žvķ aš fela tilteknum hópum mikilvęgt hlutverk, en įn įbyrgšar. Sem dęmi um óskżra įbyrgš og skort į skżrum reglum um višbrögš viš hęttumerkjum, mį nefna aš samrįšshópur um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš viš hugsanlegu fjįrmįlaįfalli var byggšur į skriflegu samkomulagi forsętisrįšuneytis, fjįrmįlarįšuneytis, višskiptarįšuneytis, Fjįrmįlaeftirlits og Sešlabanka Ķslands en įtti sér aš žvķ er best veršur séš hvorki stoš ķ lögum né stjórnvaldsfyrirmęlum. Hann var einungis vettvangur upplżsinga- og skošanaskipta og var rįšgefandi en honum var ekki ętlaš aš taka įkvaršanir um ašgeršir, enda hafši hann ekki til žess bęrar heimildir samkvęmt lögum. Žótt hugmyndin af samrįšshópnum hafi veriš sprottin af góšri hugsun, er žó hętta į žvķ aš meš žvķ aš skapa slķkan farveg fyrir stór įlitamįl į borš viš yfirvofandi efnahagskreppu sé hętt viš aš stofnaš sé til falskrar öryggiskenndar gagnvart verkefninu og andvaraleysis žeirra stjórnvalda sem raunverulega įbyrgš bera į rķkisfjįrmįlum og afkomu žjóšarbśsins. Sem viršist einmitt hafa veriš raunin sbr. nišurstaša RNA:
    „Ķ samkomulaginu um stofnun samrįšshópsins er žaš ekki tilgreint sem verkefni hópsins aš semja sameiginlega višbśnašarįętlun stjórnvalda. Į hinn bóginn viršist ljóst aš bęši Sešlabanki Ķslands og Fjįrmįlaeftirlitiš hafi litiš til samrįšshópsins varšandi frumkvęši aš sameiginlegum višbśnašarašgeršum og samhęfingu.“
    Žį segir einnig ķ skżrslunni:
    „Žessi óljósa staša um valdsviš og įbyrgš samrįšshópsins viršist m.a. hafa leitt til žess aš ekki lį skżrt fyrir hver stżrši, samhęfši og bar įbyrgš į višlagaundirbśningi ķslenska rķkisins vegna fjįrmįlaįfalla. Ķ skżrslum rįšherra og fyrirsvarsmanna rķkisstofnana fyrir rannsóknarnefnd Alžingis vķsaši hver į annan um athafnaskyldu og enginn gekkst viš įbyrgš.“
    Skżrsla RNA og umfjöllun hennar um samrįšshóp stjórnvalda um fjįrmįlastöšugleika og višbrögš viš hugsanlegu fjįrmįlaįfalli leišir glögglega ķ ljós žį hęttu sem fylgir žvķ aš smķša verkferla um višbrögš viš slķku įstandi, įn žess aš fyrir liggi meš skżrum hętti hvar įbyrgšin og vald til įkvaršana liggur. Samrįšshópurinn viršist hafa virkaš sem fjarvistarsönnun fyrir žau stjórnvöld sem raunverulega įbyrgš bįru og veittu falska öryggiskennd sem ekki var ķ takt viš raunveruleikann.

c. Aukin krafa um upplżsingaskyldu til Alžingis?
    Ķ ljósi žess aš Alžingi hefur meš höndum fjįrstjórnarhlutverkiš sem er eitt af meginhlutverkum Alžingis, vekur žaš vissulega upp spurningar hversu yfirvofandi efnahagshrun kom lķtiš til kasta žingsins ķ ašdraganda žess. Svo viršist sem žaš hafi ekki veriš til umręšu į vettvangi handhafa framkvęmdarvaldsins aš upplżsa Alžingi eša einstakar nefndir žess um hiš yfirvofandi įstand, sem hefši žó mįtt ętla aš hefši veriš naušsynlegt, ętti žingiš aš geta sinnt fjįrstjórnarhlutverki sķnu og tekist į viš rķkisfjįrmįlin į raunhęfum grunni. Hins vegar viršast upplżsingar hafa gengiš į milli hinna żmsu handhafa framkvęmdarvaldsins, reyndar eftir fremur óskżrum brautum:
    „Frį nóvember 2007 tóku įhyggjur bankastjórnar Sešlabankans af žvķ įstandi sem var aš skapast ķ starfsumhverfi bankanna aš vaxa verulega. Bankastjórnin lżsti žeim įhyggjum żmist beint viš forsętisrįšherra og žröngan hóp rįšherra eša į vettvangi samrįšshóps stjórnvalda.“
    Žį segir ķ skżrslunni:
    „Forsętisrįšherra, utanrķkisrįšherra og fjįrmįlarįšherra įttu fund meš bankastjórn Sešlabanka Ķslands 7. febrśar 2008. Į fundinum dró formašur bankastjórnar Sešlabankans upp mjög dökka mynd af stöšu og framtķšarhorfum ķslensku bankanna. Upplżsingarnar bentu til yfirvofandi hęttu fyrir ķslenskt efnahagslķf.“
    Eftir žvķ sem nęst veršur komist bįrust žessar upplżsingar ekki meš formlegum hętti til Alžingis. Eins og įšur er vikiš aš er sannleiks- og upplżsingaskylda rįšherra gagnvart žinginu byggš į hępinni lagastoš ķ dag en į grundvelli tillagna vinnuhóps um žingeftirlit hefur nś veriš lagt fram frumvarp til laga um breytingu į žingsköpum sem festir slķka skyldu ķ sessi og skżrir hana betur en nś er (sjį II.2 hér aš framan). Slķk lagabreyting myndi įn efa vekja rįšherra til umhugsunar um žaš ķ rķkara męli en nś er hvort honum beri skylda til aš upplżsa žingiš eša aš minnsta kosti žį žingnefnd sem mįliš heyrir undir um slķk hęttumerki. Žótt sś breyting sem fyrirliggjandi frumvarp til breytinga į žingsköpum felur ķ sér myndi styrkja upplżsingaskyldu rįšherra viš žingiš verulega ķ sessi, er žó ef til vill vert aš skoša ķ žessu samhengi hvort įstęša vęri til aš kveša į um aš rįšherra hafi rķkari upplżsingaskyldu viš žingiš ef alvarlegir atburšir stešja aš žjóšarbśinu, į borš viš žį sem stešjušu aš ķslensku žjóšinni ķ ašdraganda efnahagshrunsins. Slķkar upplżsingar viršast naušsynlegar fyrir žingiš til aš geta sinnt fjįrstjórnarhlutverki sķnu og žvķ ekki óešlilegt aš sś skylda sé lögš į rįšherra aš upplżsa aš minnsta kosti višeigandi žingnefnd (eftir atvikum ķ trśnaši) um slķka hęttu.

2.2 Įhęttustżring, stefnumótun og gagnsęi ķ rķkisfjįrmįlum.
    Žaš er stór lišur ķ žeirri įbyrgš sem į stjórnendum ķ fyrirtękjum og stofnunum hvķlir, aš sjį til žess aš leitast sé viš aš greina įhęttu ķ rekstrinum fyrirfram, svo bregšast megi ķ tķma viš ytri eša innri ógnunum sem aš rekstrinum stešja. Til aš meta įhęttu žarf aš hafa réttar upplżsingar į réttum tķma. Žaš hver į aš gera hvaš, hvernig og hvenęr žarf aš liggja fyrir. Fjįrmįlareglur (fiscal rules) eru settar ķ žeim tilgangi aš skuldbinda stjórnvöld į hverjum tķma til aš stjórna opinberum fjįrmįlum meš įbyrgum og ögušum hętti. Reglunum er ętlaš aš tryggja aš stjórnvöld haldi sig viš langtķmaįętlun ķ fjįrmįlum hins opinbera og hindra žannig skammsżnar įkvaršanir og setja fjįrmįlum hins opinbera jafnframt markmiš į borš viš hallalausan rekstur, skattlagningu, śtgjaldavöxt eša skuldažök. Žessar reglur er settar fram sem töluleg markmiš eša višmiš. Mörg rķki hafa tekiš upp slķkar reglur en žaš hefur ekki veriš gert meš markvissum hętti hér į landi. Stefnumótun og įętlanagerš til lengri tķma er af skornum skammti hér žegar rķkisfjįrmįlin ķ heild eru annars vegar sem er ekki til bóta žegar efnahagskreppa stešjar aš.
    Skżrsla RNA bendir til aš żmsar ašgeršir stjórnvalda og kerfislęgir hlutir hafi veriš til aš kynda undir hęttunni eša aš minnsta kosti ekki veriš til aš bęta įstandiš. Eitt sem vekur athygli er stęrš bankakerfisins og sś stašreynd aš žaš hafi getaš vaxiš ķ žį ógnarstęrš sem raunin varš, ķ samanburši viš stęrš ķslensks hagkerfis meš tilheyrandi afleišingum fyrir žjóšarbśiš. Ķ skżrslu RNA er ķ žessu sambandi vķsaš til žess aš žaš hafi beinlķnis veriš stefna stjórnvalda aš fjįrmįlastarfsemi skyldi vaxa įfram hér į landi og sękja inn į nż sviš. Žį hafi žaš veriš efnahagsstefna ķslenskra stjórnvalda undanfarinn įratug aš višhalda sem mestum langtķmahagvexti, įn žess aš bregšast jafnframt į fullnęgjandi hįtt viš hagsveiflum, ofženslu og vaxandi ójafnvęgi ķ hagkerfinu. Til višbótar hafi getuleysi stjórnvalda veriš algert žegar kom aš žvķ aš bregšast viš žeirri hęttu sem vofši yfir. Um žetta segir m.a. ķ skżrslu RNA:
    „Žegar bankakerfiš var oršiš allt of stórt mišaš viš stęrš ķslensks hagkerfis žurftu stjórnvöld aš bregšast viš. Grķpa hefši žurft til ašgerša ķ sķšasta lagi į įrinu 2006 til žess aš eiga möguleika į aš koma ķ veg fyrir fall bankanna įn žess aš žaš kęmi verulega nišur į veršmęti eigna žeirra. Hvorki į žvķ įri né žvķ nęsta lögšu stjórnvöld meš afgerandi hętti aš bönkunum aš minnka efnahagsreikning sinn.“
    Žį segir einnig ķ skżrslunni:
    „Undanfarinn įratug hefur efnahagsstefna ķslenskra stjórnvalda mišaš aš žvķ aš višhalda sem mestum langtķmahagvexti. Aš mati rannsóknarnefndarinnar var hvorki meš ašgeršum ķ rķkisfjįrmįlum né peningastefnu brugšist į fullnęgjandi hįtt viš hagsveiflum, ofženslu og vaxandi ójafnvęgi ķ hagkerfinu. Žvķ mišur viršist óhjįkvęmilegt aš įlykta aš stefnan ķ rķkisfjįrmįlum hafi ķ reynd kynt undir ójafnvęginu.“
    Žį segir einnig į öšrum staš ķ skżrslunni:
     „…žegar stęrš fjįrmįlakerfis lands nemur t.d. žrefaldri žjóšarframleišslu žess hafa lögbęr yfirvöld landsins almennt burši til žess aš setja fjįrmįlakerfinu leikreglur og hafa eftirlit meš žvķ aš žeim sé fylgt. Žegar stęrš fjįrmįlakerfis lands nemur aftur į móti nķfaldri žjóšarframleišslu žess veršur višsnśningur į žessu. Sś var raunin į Ķslandi. Ekki veršur annaš séš en aš bęši Alžingi og rķkisstjórn hafi skort burši og žor til žess aš setja fjįrmįlakerfinu skynsamleg mörk.“
    En hvernig gat žaš gerst aš stęrš bankakerfisins varš hagkerfinu ofviša įn žess aš einhvers stašar fęru ašvörunarflautur af staš? Vķsa mį, eins og gert er ķ skżrslu RNA, til stefnu stjórnvalda sem hafi kynt undir įstandinu en žaš mį lķka velta žvķ fyrir sér hvort skżr stefnumótun til lengri tķma, meira gagnsęi og virk įhęttustżring ķ rķkisfjįrmįlum hefši aušveldaš stjórnvöldum aš bregšast viš hęttumerkjunum. Rannsóknarnefndin vķsar ķ nišurstöšum sķnum til getuleysis Alžingis til aš setja fjįrmįlakerfinu skynsamleg mörk, en žaš viršist sem Alžingi hafi ekki haft nęgilegar upplżsingar um įstandiš til aš geta sett fjįrmįlakerfinu naušsynleg mörk, sbr. liš 2.1.c hér aš ofan. Mikilvęgar upplżsingar um įstandiš bįrust ekki į borš žingsins į žessum tķma, sem gerir žinginu nįnast ókleift aš sinna hlutverki sķnu.
    En burtséš frį žvķ hvort Alžingi hafi getaš brugšist viš į žessum tķma eša ekki er mikilvęgt aš lķta til žess hvort starfshęttir Alžingis ķ tengslum viš rķkisfjįrmįlin séu eins og best veršur į kosiš. Į vettvangi OECD hafa veriš settar fram hugmyndir um góša verklagshętti (best practices) og ęskilega lagaumgjörš viš opinbera hagstjórn sem mešal annars byggja į alžjóšlegum samanburši.3 Ęskilegt er tališ aš lagaumgjöršin byggi į: a) stjórnarskrįrįkvęšum um aš fjįrstjórn rķkisins og skattlagningarvaldiš sé ķ höndum žingsins, b) aš til séu skżrar reglur um fjįrlagaferliš innan žingsins, c) aš ķ lögum sé kvešiš į um svigrśm framkvęmdarvaldsins til frįvika frį samžykktum fjįrlögum og c) stjórnvaldsfyrirmęlum sem kveši į um samspil innan rķkisstjórnar og į milli rķkisstjórnar og einstakra stofnana/embętta į undirbśningstķma fjįrlaga.
    Svo viršist sem lagaumhverfi rķkisfjįrmįla hér į landi sé aš miklu leyti sambęrilegt žvķ sem vķša annars stašar gerist ef frį er talinn sį hluti sem snżr aš fjįrlagaferlinu ķ žinginu. Skal fjįrlagaferlinu stuttlega lżst hér į eftir eins og žaš er ķ dag en ķ kjölfariš lagšar fram nokkrar hugmyndir aš bęttum starfshįttum.

a. Fjįrlagaferliš ķ dag.
    Žaš ferli sem viš nś bśum viš um fjįrlagageršina hefur veriš viš lżši frį įrinu 1997. Ķ mótunarferli fjįrlaganna er unniš eftir skipulagi sem kallaš hefur veriš „rammafjįrlög“. Hugsunin aš baki žeim er aš rķkisstjórnin įkveši heildarśtgjöld og skiptingu žeirra milli ólķkra mįlaflokka, ž.e. śtgjaldaramma, en lįti rįšuneytum eftir aš śtfęra nįnar hvernig fénu er variš. Žetta skipulag mišar aš žvķ aš stefnumótun rķkisstjórnarinnar sé rįšandi žįttur ķ fjįrlagageršinni, ž.e. aš stżringin komi „ofan frį“ ķ staš žess aš fjįrlögin séu samtala žess kostnašar sem fellur til ķ rķkiskerfinu į hverjum tķma, verši til „nešan frį“.
    Markmiš rammafjįrlagageršar er aš efla stefnumótandi hlutverk stjórnvalda og tryggja betur aš mörkuš stefna nįi fram aš ganga. Žessi stżring į rķkisfjįrmįlum meš tilstyrk śtgjaldaramma mišar aš žvķ aš hafa stefnumörkun rķkisstjórnarinnar ķ fyrirrśmi. Alžingi, sem žó hefur fjįrstjórnarvaldiš samkvęmt stjórnarskrįnni kemur hins vegar ekkert aš fjįrlagageršinni į mótunartķmanum. Nišurstöšur af undirbśningsvinnunni sem į sér staš ķ rįšuneytunum birtast žinginu fyrst ķ fjįrlagafrumvarpi fyrir žaš fjįrhagsįr sem ķ hönd fer, sem lagt skal fyrir žingiš žegar er žaš er saman komiš, sbr. 42. gr. stjórnarskrįrinnar. Ķ byrjun október leggur fjįrmįlarįšherra fram fjįrlagafrumvarp į Alžingi, žvķ er vķsaš til fjįrlaganefndar og hefst žį žinglegi hluti fjįrlagaferlisins. Ķ žinglega hlutanum er ekki stušst viš „top-down“ ašferšina. Hvers vegna ekki er óskiljanlegt. Žess ķ staš er skipt yfir ķ einhvers konar „samlagningarašferš“ – sem felst ķ žvķ aš višbótarśtgjöld eru įkvešin, żmist aš tillögu rķkisstjórnarinnar sjįlfrar (sem er yfirleitt meiri hluti višbótarśtgjalda) eša aš tillögu fjįrlaganefndar, sem eru yfirleitt til śtgjaldahękkunar. Žessi leiš er sérķslensk aš žvķ er best veršur séš. Fyrirętlanir um aga ķ fjįrlagageršinni, sem višleitni er til aš višhafa ķ mótunarfasanum, fara hreint śt sagt śt um gluggann meš slķku fyrirkomulagi.
    Meš žvķ aš žinginu er ekki gert kleift aš koma aš stefnumótun og įętlanagerš į mótunartķma fjįrlaga, er hętt viš aš žingiš ašgreini sig frį įbyrgšinni į rķkisfjįrmįlunum, meš žvķ aš vķsa til žess aš žvķ sé ętlaš aš samžykkja fjįrlög į grundvelli stefnu stjórnvalda hverju sinni. Stašreyndin er sś aš į mešan žjóšžingum er ętlaš aš hafa stjórn į eyšslu rķkisstjórna og veita žeim fjįrhagslegt ašhald, hafa žingin oftar en ekki samžykkt fjįrlagafrumvörp óbreytt eša gert lķtils hįttar breytingar ķ staš žess aš axla hina eiginlegu fjįrstjórnarįbyrgš sķna. Hér į landi gerist žaš gjarnan žannig aš eftir aš fjįrlagafrumvarp er lagt fyrir žingiš tekur žingiš viš „rammanum“ sem rķkisstjórnin hefur markaš og bętir viš śtgjöldum eftir žörfum, ķ staš žess aš veita rķkisstjórninni eiginlegt ašhald. Slķkir starfshęttir eru hvorki til žess fallnir aš sporna viš rķkisśtgjöldum, né aš gera žinginu kleift aš rękja fjįrstjórnarhlutverk sitt. En hvaš er til rįša og hverju vęri ęskilegt aš breyta til aš efla hiš eiginlega fjįrstjórnarhlutverk Alžingis?

b. Tillögur til śrbóta.
    Nokkrar leišir eru fęrar til aš efla fjįrstjórnarhlutverk Alžingis, sem gętu jafnframt oršiš til žess aš fyrr vęri hęgt aš bregšast viš óheillažróun į borš viš žį sem lżst er ķ skżrslu RNA ķ ašdraganda efnahagshrunsins. Hér skulu nokkrar nefndar til sögunnar, sem snerta starfshętti og lagaumgjörš rķkisfjįrmįlanna.

Alvöru rammafjįrlög alla leiš.
    Sś ašferš sem hefur reynst vel vķša annars stašar er aš nota rammafjįrlagaašferšina (top- down) frį upphafi til enda ķ fjįrlagaferlinu. Meš žvķ er įtt viš aš žingiš, sem hefur fjįrstjórnarvaldiš, įkveši rammann ķ upphafi og leggi fram stefnumótun ķ rķkisfjįrmįlum, bęši til lengri og skemmri tķma sem birtist ķ fjįrlagafrumvarpi įr hvert. Annars vegar yrši birt įętlun ķ grófum drįttum til t.d. 4 įra (eša jafnvel lengri tķma) en einnig nįkvęmari įętlun fyrir komandi fjįrlagaįr sem yrši įkvešin į voržingi, įriš sem fjįrlagafrumvarpiš er lagt fram. Žannig komi žingiš aš stefnumótuninni til lengri og skemmri tķma og móti grundvallarvišmiš ķ rķkisfjįrmįlum, s.s. um tekjuafgang rķkissjóš, heildarskuldabyrši, o.s.frv. Eftir aš ramminn hefur veriš įkvaršašur af žinginu vęri rķkisstjórn og einstökum rįšuneytum fališ aš vinna tillögur į grundvelli hans, sem sķšan yršu lagšar fram į haustžingi ķ formi fjįrlagafrumvarps. Meš slķku vinnulagi er hin raunverulega įbyrgš į rķkisfjįrmįlunum lögš į heršar žingsins ķ raunverulegu hlutfalli viš žį skyldu sem žingiš hefur į grundvelli fjįrstjórnarhlutverksins. Ef til vill vęri rétt aš athuga hvort leggja mętti frumvarpiš fyrir žingiš fyrr en nś er gert, t.d. 15. september, til aš žinginu gefist meiri tķmi til undirbśnings. Žegar žetta er skrifaš er veriš aš vinna tillögur til umbóta į fjįrlagaferlinu į vettvangi fjįrlaganefndar sem eru m.a. byggšar į žeim grundvelli sem hér hefur veriš lżst. Žaš er brżnt aš žingiš taki fjįrlagaferliš til gagngerrar endurskošunar og setji reglur utan um žaš ferli sem tryggja aš hiš raunverulega fjįrstjórnarvald sé ķ höndum Alžingis. Sį žįttur eftirlitshlutverks Alžingis var lķtt til skošunar į vettvangi vinnuhóps forsętisnefndar um žingeftirlit, en vinnuhópurinn mat žaš of sérhęfšan žįtt og višamikinn til aš taka til umfjöllunar ķ svo almennri yfirferš yfir eftirlitshlutverk Alžingis.

Efnahagsspįr séu óhįšar.
    Til žess aš žingiš geti sinnt raunverulegu eftirliti meš undirbśningi og framkvęmd fjįrlaga og um leiš veriš ķ hlutverki įhęttustżrandans ķ rķkisfjįrmįlum, er mikilvęgt aš forsendur rķkisfjįrmįlanna og efnahagsspįr séu byggšar į upplżsingum frį óhįšum ašilum en byggi ekki į grundvelli upplżsinga frį stjórnvöldum. Hér į landi hefur Hagstofu Ķslands veriš fališ žaš hlutverk aš vera mišstöš hagskżrslugeršar ķ landinu, sbr. lög nr. 163/2007. Viš Hagstofu Ķslands skal starfrękja sjįlfstęša rannsóknareiningu sem er ašskilin hagskżrslustarfseminni en rannsóknareiningin skal fylgjast meš afkomu žjóšarbśsins, semja žjóšhagsspįr og įętlanir og birta opinberlega. Hagstofa Ķslands er sjįlfstęš stofnun en hśn heyrir žó undir efnahags- og višskiptarįšherra, sbr. 1. gr. laganna um stofnunina. Žvķ mį velta fyrir sér hvort stofnunin hafi nęgilegt sjįlfstęši frį stjórnvöldum til aš geta talist algerlega óhįšur ašili.
    Skżrsla RNA dregur skżrlega fram hversu veik ķslensk stjórnsżsla er og vanburšug. Žetta į įn ef viš um žaš sem snżr aš rķkisfjįrmįlum, žar sem mikil įbyrgš hvķlir į heršum örfįrra einstaklinga ķ gegnum allt ferliš, bęši ķ rįšuneytum og hjį žinginu. Mikilvęgt er aš huga aš žvķ aš styrkja stjórnsżsluna hvaš mannafla varšar, eigi hśn aš sinna žvķ mikilvęga hlutverki sem henni er ętlaš.

Innleidd verši įhęttustjórnun.
    Žrįtt fyrir aš byggt sé į langtķmaįętlunum ķ fjįrlagagerš er alltaf einhver įhętta tengd framtķšinni og mikilvęgt aš hśn sé greind kerfisbundiš, ella er hętt viš aš langtķmastöšugleika sé ógnaš. Į vettvangi OECD hefur žaš veriš rętt aš žaš sé įskorun fyrir žjóšžingin aš koma į virkri įhęttustjórnun ķ rķkisfjįrmįlunum, sem kallar ef til vill į nżtt og breytt hlutverk žinganna ķ fjįrlagaferlinu. Meš įhęttustjórnun er įtt viš forvirka (proactive) nįlgun fremur en višbragšanįlgun (reactive) – ž.e. aš leitast sé beita forvörnum ķ staš žess aš leggja alla įherslu į eftirlit og eftirfylgni. Įhęttustjórnun er ętlaš aš minnka lķkur į óvęntum atvikum og aš neikvęšum afleišingum af žeim sé haldiš ķ lįgmarki. Ef įrangur nęst ķ įhęttustjórnun hefur stjórnandinn bętt möguleika sķna til aš nį fram markmišum sķnum. Įhętta ķ rķkisfjįrmįlum getur veriš margs konar, jafnt ytri sem innri įhętta. Gott dęmi um ytri įhęttužętti er alžjóšleg efnahagskreppa og žaš aš ekki sé til stašar višbragšsįętlun til aš bregšast viš slķkum višburšum er dęmi um aš afleišingar slķkra įfalla eru meiri en ella hefši oršiš, hefši slķkt įętlun veriš til stašar. Ķ samhengi viš rķkisfjįrmįlin er ešlilegt aš žjóšžingiš hugi aš žessum žįttum og leggi drög aš žvķ hvernig žeim verši best fyrir komiš.

Gagnsęi.
    Eitt lykilhugtak sem gjarnan er rętt um žegar stjórnunarhęttir eru til umręšu, er gagnsęi. Ķ hugtakinu felst krafa um aš stefnumótun og innleišing į stefnu stjórnvalda hverju sinni sé skżr, sem og žęr leikreglur sem fariš skal eftir. Ķ ljósi žess aš fjįrlög eru žaš tęki sem stefna stjórnvalda birtist ķ hnotskurn ķ, er sķfellt vaxandi krafa um aš viš framsetningu žeirra sé gagnsęi haft aš leišarljósi. Meš gagnsęi ķ rķkisfjįrmįlum er įtt viš aš öll gögn og upplżsingar sem skipta mįli um rķkisfjįrmįlin séu gerš ašgengileg tķmanlega og meš kerfisbundnum hętti. Meš öšrum oršum aš allar upplżsingar og gögn sem liggja til grundvallar įkvöršunum ķ rķkisfjįrmįlum séu gerš ašgengileg į žeim tķmapunkti aš žaš nżtist viš įkvaršanatöku. Į žetta reyndi ķ ašdraganda efnahagshrunsins, žar sem mikilvęgum upplżsingum um efnahagsįstandiš var haldiš leyndum fyrir Alžingi. Mörkin į milli žess hvaša upplżsingar rķkisstjórn beri aš afhenda žingi eša žingnefndum eftir atvikum og žess hvaša upplżsingar eša gögn skuli hįš trśnaši, er naušsynlegt aš skżra. Sś stašreynd aš ekki hefur hingaš til veriš unnt aš afhenda upplżsingar til žingnefnda ķ trśnaši, nema ķ afar takmörkušum męli, hefur lķklega żtt undir žį višleitni aš rįšherrar haldi frekar aš sér upplżsingum um alvarleg mįlefni en hitt. Verši sś breyting gerš aš sannleiks- og upplżsingaskylda rįšherra verši skżrš ķ žingsköpum įsamt žvķ aš unnt sé aš leggja gögn og upplżsingar fyrir žingnefndir ķ trśnaši, er lķklegra en ella aš žingnefndir fįi mikilvęgar upplżsingar į réttum tķmapunkti.

IV. Lokaorš.
    Ķ greinargeršinni hefur veriš leitast viš aš draga fram žau įlitaefni sem vakna viš lestur skżrslu RNA og snerta meš einhverjum hętti starfsemi eša starfshętti Alžingis. Ljóst er aš slķk umfjöllun er į engan hįtt tęmandi, en auk žess aš yfirfara tillögur vinnuhóps forsętisnefndar um žingeftirlit meš skżrslu RNA ķ huga, er umfjölluninni fyrst og fremst beint aš fjįrstjórnarhlutverki Alžingis og žvķ hvort bęta megi starfshętti ķ žinginu eša samskipti žings og stjórnvalda meš eflingu žess ķ huga. Ķ umfjölluninni er lķtt vikiš aš žętti Rķkisendurskošunar, sem vissulega tengist fjįrstjórnarvaldi Alžingis sterklega. Stofnunin annast endurskošun rķkisreiknings og reikninga einstakra rķkisstofnana og annarra ašila sem hafa meš höndum rekstur og fjįrvörslu į vegum rķkisins en ķ tengslum viš almenna fjįrhagsendurskošun sinnir Rķkisendurskošun einnig athugun į innra eftirliti rķkisstofnana og upplżsingakerfum. Žį annast hśn einnig stjórnsżsluendurskošun sem mišar fyrst og fremst aš žvķ aš upplżsa hvort starfsemi į vegum rķkisins sé rekin į hagkvęman og skilvirkan hįtt. Rķkisendurskošun er auk žess ętlaš aš hafa eftirlit meš žvķ hvernig stjórnvöld framfylgja įętlunum, lagafyrirmęlum og skuldbindingum į sviši umhverfismįla, svokölluš umhverfisendurskošun. Eftirlit meš framkvęmd fjįrlaga er jafnframt sérstakur žįttur ķ starfsemi Rķkisendurskošunar. Ķ greinargerš žessari var įkvešiš aš fjalla ekki sérstaklega um starfshętti stofnunarinnar og samskipti hennar viš stjórnvöld og Alžingi, en įhugavert vęri aš skoša žann žįtt sérstaklega ef gagnger endurskošun fer fram į starfshįttum rķkisstjórnar og žings ķ tengslum viš rķkisfjįrmįlin.

Borgarfirši, 1. september 2010,


Viršingarfyllst,

Bryndķs Hlöšversdóttir, lögfr.

Fylgiskjal II.


Žorgeršur Einarsdóttir:
Gyša Margrét Pétursdóttir:


Greining į skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis
frį kynjafręšilegu sjónarhorni.

(Įgśst 2010.)

Samantekt
    Markmišiš meš žessu verkefni er aš greina skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis (RNA) śt frį kynjafręšilegu sjónarhorni. Rżnt er ķ skżrsluna meš kynjafręšilegum hugtökum og ašferšum og teknir til skošunar atburšir sem įttu žįtt ķ falli bankanna, ašdragandi žeirra og žemu sem hafa kynjafręšilega skķrskotun. Markmišiš er aš gera lesendur skżrslunnar og ķslenskt samfélag betur ķ stakk bśiš til aš skilja žann žįtt sem kyn įtti ķ žessari atburšarįs. Ķ skżrslunni kemur fram aš samfélagslegar og menningarbundnar hugmyndir og oršręša um kyn léku stórt hlutverk ķ umręddum atburšum. Langflestir ašalleikendur ķ bankahruninu voru karlkyns, en einnig höfšu menningarbundnar hugmyndir um kyn, ž.e. kyngervi, mikil įhrif.
    Hagstjórn sķšustu įra, sem aš mati RNA įtti žįtt ķ aš żkja hiš efnahagslega ójafnvęgi sem leiddi til hrunsins, hefur beina og óbeina kynjavķdd. Stórišjuverkefni, skattalękkanir og hśsnęšismįl sķšasta įratugar hafa kynbundnar afleišingar sem almennt komu körlum betur en konum. Fjįrmįlakerfiš, sem stjórnvöld litu į sem nżja atvinnugrein į įrunum fyrir hrun, var sömuleišis karllęgt. Žvķ var stjórnaš af litlum hópi einsleitra karla sem umbunušu körlum į grundvelli huglęgs mats. Einkavęšing bankanna bar keim af pólitķskum helmingaskiptum og tengslaneti karla žar sem hęfnivišmiš voru óstöšug og pössušu utan um ašila sem žóttu ęskilegir. Hugmyndafręši afskiptaleysis, og sś samfélagssżn og mannskilningur sem henni fylgdu, hefur kynbundin formerki. Menningarbundnar hugmyndir um karlmennsku varpa ljósi į athafnir og hugarfar žeirra sem voru ašalleikarar ķ atburšarįsinni. Ķ samręmi viš hugmyndafręši afskiptaleysis var regluverk ķ lįgmarki.
    Rįšandi karlmennskuhugmyndir, sem ķ senn byggjast į samkeppni og samtryggingu, żttu fjįrmįlakerfi landsins śt į ystu nöf og ķ raun fram af brśninni. Žjóšhverfar karlmennskuhugmyndir um meinta yfirburši ķslenskra karla myndušu hugmyndafręšilega réttlętingu fyrir žį žróun sem hér varš. Ęšstu embęttismenn žjóšarinnar įttu žįtt ķ aš fęra žį hugmyndafręši ķ orš. Hugmyndir um hęfni byggšust į meintu innsęi og snilld einstakra karla į kostnaš ķgrundunar og reynslu, ķ samręmi viš hugmyndir um stigveldi karlmennskunnar. Hlutverk og kyngervi kvenna felst gjarnan ķ styšjandi kvenleika, sem styšur viš og stašfestir yfirrįš karla. Žaš hlutverk einskoršast žó ekki viš konur. Skżrslan sżnir aš įhrifarķk leiš til aš tįkngera valdatengsl er aš kyngera žau og dęmi eru um aš karlar séu jašarsettir og jafnvel kvengeršir ķ formlegu hlutverki sķnu. Žannig einskoršast kynjavķddin ekki viš lķffręšilegt kyn heldur getur kyngervi, einnig leikiš stórt hlutverk. Ķ skżrslunni eru tillögur um hvernig markvisst jafnréttisstarf og kynjagreining geta minnkaš lķkurnar į aš atburširnir haustiš 2008 endurtaki sig.

1. Inngangur.
    Markmišiš meš verkefninu er aš greina skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis (RNA) śt frį kynjafręšilegu sjónarhorni. Rżnt er ķ skżrsluna meš kynjafręšilegum hugtökum og ašferšum. Sérstaklega er notast viš hugtök karlmennsku- og karlafręša. Karlmennskurannsóknir hafa veriš stundašar um įrabil og mikil įhersla er lögš į žęr į Noršurlöndum. Teknir eru til skošunar atburšir sem įttu žįtt ķ falli bankanna, ašdragandi žeirra og žemu sem hafa kynjafręšilega skķrskotun. Markmišiš er aš gera lesendur skżrslunnar og ķslenskt samfélag betur ķ stakk bśiš til aš skilja žann žįtt sem kyn įtti ķ ašdraganda bankahrunsins og ķ sjįlfri atburšarįsinni.
    Könnun į skżrslu RNA śt frį žessu sjónarhorni sżnir aš samfélagslegar og menningarbundnar hugmyndir og oršręša um kyn léku stórt hlutverk ķ umręddum atburšum. Skżrslan sżnir einnig aš žżšing kyns og įhrif eru margbreytileg. Sum žeirra mį segja aš séu öllum ljós, eins og t.d. sś stašreynd aš langflestir ašalgerendur ķ bankahruninu voru karlkyns. Konur voru ķ minnihluta ķ stjórnmįlunum, višskiptalķfinu, stjórnum fyrirtękja, į fjölmišlunum, mešal eigenda bankanna, lįntaka og žeirra sem žįšu frį žeim styrki og svo mętti lengi telja. Almennt mį žó segja aš įhrifin séu flóknari og krefjist sértękari greiningar. Ķ žeirri greiningu er višhöfš ašgreining ķ kyn (e. sex) og kyngervi (e. gender) en sķšarnefnda hugtakiš vķsar til hins félagsmótaša kynjamunar og menningarbundinna hugmynda um karlmennsku og kvenleika.
    Verkiš er unniš žannig aš skżrsla RNA var lesin, greind og tślkuš śt frį kynjafręšilegu sjónarhorni. Efnivišurinn er skżrslan ķ heild sinni en hin żmsu bindi hafa mismunandi vęgi og mismikiš er fjallaš um einstaka žętti. Nįlguninni mį lżsa žannig aš einni vķdd, kynjavķddinni, sé bętt viš tślkun og greiningu rannsóknarnefndarinnar. Ķ fyrstu köflum skżrslunnar er kynjasjónarhorn lagt į hina samfélagslegu umgjörš ķ ašdraganda hrunsins, svo sem efnahagsstjórn, atvinnustefnu og skattastefnu, en einnig mikilvęga og afdrifarķka įkvaršanatöku, svo sem einkavęšingu bankanna. Greiningin er engan veginn tęmandi heldur dęmi um hvaš kynjafręšin getur lagt aš mörkum ķ uppgjöri į hruninu. Ķ sķšari köflum skżrslunnar er fjallaš žematķskt um atburši og sjónarmiš śt frį hugtökum kynjafręšanna sem mynda umgjörš umfjöllunarinnar. Sżnt er fram į hvernig hugtökin einstaklingur, frelsi og žjóšerni tengjast hugtökunum kyn, kyngervi, karlmennska og kvenleiki. Rżnt er ķ hugmyndafręši og samfélagssżn sķšustu įra frį žessu sjónarmiši. Žį er fjallaš um stigveldi karlmennskunnar og hvernig hugarfar, įkvaršanataka og hugmyndir um hęfni taka miš af karllęgum sjónarmišum. Dęmi um žaš eru launa- og hvatakerfi bankanna.
    Žegar vķsaš er ķ skżrslu RNA er innan sviga vķsaš ķ bindi og sķšan blašsķšutal. Ašrar heimildir sem vķsaš er ķ eru ķ nešanmįlsgreinum. Ķ umfjölluninni er vķsaš ķ nöfn og embętti viškomandi eftir žvķ sem viš į. Žegar fleiri en einn einstaklingur hafa gegnt sama embętti į tķmabilinu sem um ręšir er vķsaš til žįverandi eša fyrrverandi. Starfsmenn bankanna eru įvarpašir samkvęmt starfsheiti nema žegar viškomandi eru nafngreindir ķ beinum tilvitnunum. Nöfn flestra sem fyrir koma eru ašgengileg ķ skżrslu RNA. Ķ framsetningu textans er leitast viš aš skoša kynjamynstur og kynjašar hugmyndir fremur en einstaklinga.
    Ķ lokakafla skżrslunnar eru dregnar įlyktanir og settar fram hugmyndir um ašgeršir ķ jafnréttismįlum. Almennt grundvallast skipulegt jafnréttisstarf m.a. į žeim skilningi aš kynjamisrétti sé til stašar; aš konur hafi minni tekjur en karlar og fęrri tękifęri į vinnumarkaši og aš konur beri oftar en karlar įbyrgš į ólaunušum umönnunarstörfum. Fyrirliggjandi rannsóknir, kannanir og tölfręši stašfesta žetta.1 Žörfin fyrir jafnréttisstarf er studd bęši réttlętisrökum og nytjarökum. Réttlętisrökin kveša į um aš žaš sé ekki réttlįtt eša sanngjarnt aš konur og karlar hafi ekki jafna möguleika į aš njóta eigin atorku og žroska hęfileika sķna. Nytjarökin kveša į um aš samfélagiš tapi į kynjamisrétti žvķ žaš hafi ekki efni į aš verša af mannauši kvenna. Hęfni og dugnaši sé jafnt skipt mešal žegnanna og karlaslagsķša žżši beinlķnis tap fyrir samfélagiš.2 Žannig hafa rannsóknir sżnt aš fyrirtęki meš einsleitar stjórnir sżna minni aršsemi en fyrirtęki meš kynjablandašar stjórnir žar sem slķkt ryšur margbreytilegri sjónarmišum braut.
    Tillögurnar ķ lokakafla skżrslunnar byggjast į žeirri grundvallarhugsun aš jafnrétti og hagsęld fari hönd ķ hönd. Žvķ er til mikils aš vinna aš stušla aš jafnrétti og nżta til žess alžjóšasamninga sem Ķsland er ašili aš. Hér skal sérstaklega bent į Kvennasįttmįla Sameinušu žjóšanna (Samningur um afnįm allrar mismununar gagnvart konum).3 Žį taka tillögurnar miš af lögum nr. 10/2008, um jafna stöšu og jafnan rétt kvenna og karla, og lögum nr. 13/2010, um breytingu į lögum um hlutafélög og lögum um einkahlutafélög (eignarhald, kynjahlutföll og starfandi stjórnarformenn), en žau kveša į um aš ķ stjórnum opinberra hlutafélaga og einkahlutafélaga žar sem starfa fleiri en 50 starfsmenn skuli hlutfall hvors kyns ekki vera lęgra en 40%. Jafnréttislögin kveša į um skyldur fyrirtękja og stjórnvalda ķ jafnréttismįlum. Kvešiš hefur veriš į um samžęttingu kynja- og jafnréttissjónarmiša ķ framkvęmdaįętlunum rķkisstjórnarinnar ķ jafnréttismįlum sķšan 1998.4 Samžętting kynja- og jafnréttissjónarmiša var hins vegar lögfest meš jafnréttislögunum frį 2008. Skilgreiningin į samžęttingu er, samkvęmt 2. grein laganna:

                Aš skipuleggja, bęta, žróa og leggja mat į stefnumótunarferli žannig aš sjónarhorn kynjajafnréttis sé į öllum svišum fléttaš inn ķ stefnumótun og įkvaršanir žeirra sem alla jafna taka žįtt ķ stefnumótun ķ samfélaginu.

    Jafnréttislög setja żmsar skyldur į heršar atvinnurekendum. Ķ 18. grein žeirra segir aš atvinnurekendur og stéttarfélög skuli vinna markvisst aš žvķ aš jafna stöšu kynjanna į vinnumarkaši. Atvinnurekendur skulu sérstaklega vinna aš žvķ aš jafna stöšu kynjanna innan fyrirtękis sķns eša stofnunar og stušla aš žvķ aš störf flokkist ekki ķ sérstök kvenna- og karlastörf. Sérstök įhersla skal lögš į aš jafna hlut kynjanna ķ stjórnunar- og įhrifastöšum. Žį segir ķ 18. grein jafnréttislaga aš fyrirtęki og stofnanir meš fleiri en 25 starfsmenn ķ vinnu skuli setja sér jafnréttisįętlun eša samžętta jafnréttissjónarmiš ķ starfsmannastefnu sķna.
    Žį taka tillögur aš ašgeršum ķ lokakafla skżrslunnar miš af kynjašri fjįrlagagerš, žar sem viš į. Kynjuš fjįrlagagerš byggist į žeirri forsendu aš įkvaršanir ķ fjįrmįlum hins opinbera geti haft kynbundnar afleišingar jafnvel žótt žęr séu formlega kynhlutlausar. Hśn felst ķ aš:

                [B]eita samžęttingu kynja- og jafnréttisjónarmiša ķ fjįrlagaferlinu. Ķ henni felst mat į fjįrlögum, žar sem gengiš er śt frį kynjasjónarmišum į öllum stigum fjįrlagageršarinnar og tekjur og śtgjöld eru endurskipulögš ķ žeim tilgangi aš stušla aš jafnrétti kynjanna.5

    Nśverandi rķkisstjórn gaf fyrirheit um kynjaša fjįrlagagerš ķ samstarfsyfirlżsingu sinni ķ maķ 2009:

                Viš įkvaršanir um śtgjaldaramma til nęstu fjögurra įra verši byggt į žeirri forgangsröšun og lögš įhersla į samstöšu um brżn velferšarverkefni, verndun starfa, kynjajafnrétti og įhrif į byggširnar. Kynjuš hagstjórn veršur höfš aš leišarljósi viš fjįrlagagerš og efnahagsstjórn.6

    Fyrir utan réttlętisrök og nytjarök sem tilgreind eru hér aš framan, mį fęra žekkingarleg rök fyrir jafnréttisstarfi og kynjagreiningu eins og hér er gert. Skilningur į ķslensku samfélagi og innvišum žess veršur dżpri, žéttari og traustari žegar fyrirliggjandi žekking hefur veriš gędd kynjavķdd. Žaš er von okkar aš žessi skżrsla verši til žess aš auka kynjavitund ķ ķslenskri žjóšfélagsumręšu og efla jafnréttisstarf, og minnki žannig lķkurnar į aš atburšir eins og žeir sem įttu sér staš haustiš 2008 endurtaki sig.
    Höfundar skżrslunnar eru Žorgeršur Einarsdóttir og Gyša Margrét Pétursdóttir. Gušbjörgu Lindu Rafnsdóttur, Ingólfi Įsgeiri Jóhannessyni, Sigrķši Matthķasdóttur og Žóroddi Bjarnasyni eru žökkuš fagleg rįšgjöf og yfirlestur.

Reykjavķk, 30. įgśst 2010

Žorgeršur Einarsdóttir
Gyša Margrét Pétursdóttir



2. Samfélagsleg umgjörš.
    Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš hagstjórnin, aš minnsta kosti frį žvķ į įrinu 2004, hafi įtt žįtt ķ žvķ aš żkja hiš efnahagslega ójafnvęgi sem leiddi til hrunsins. Žessi įlyktun RNA gefur tilefni til aš skoša hvort og žį hverjir af žeim žįttum sem sköpušu og višhéldu efnahagslegu ójafnvęgi hafi haft kynjavķdd. Nokkrir žęttir ķ hinni samfélagslegu umgjörš sem raktir eru ķ skżrslu RNA eru stuttlega ręddir hér: Atvinnustefnan, stórišjuverkefni, skattalękkanir og hśsnęšismįl.

2.1. Fjįrmįlakerfiš sem atvinnugrein.
    Ķ skżrslu RNA segir aš fjįrmįlastofnanir gegni lykilhlutverki ķ efnahagslķfi žjóša:

                Žęr eru farvegur fyrir žį fjįrmuni sem almenningur, fyrirtęki og opinberir ašilar žurfa aš nota hvort sem žaš er til aš męta daglegum śtgjöldum eša vegna fjįrfestinga til lengri tķma. Bankar og önnur fjįrmįlafyrirtęki varšveita og įvaxta einnig tķmabundiš fjįrmuni sem žessir ašilar žurfa ekki aš nota um sinn. (1:49)

    Ljóst er aš žau stjórnvöld sem sįtu frį įrinu 2003 til 2008 litu ekki einungis į fjįrmįlakerfiš sem hluta af gangverki samfélagsins sem mišil fjįrmuna fyrir atvinnustarfsemi ķ landinu heldur einnig sem nżja atvinnugrein. Ķ skżrslu RNA segir:

                Sś višhorfsbreyting įtti sér staš į Ķslandi upp śr 2000 aš ķ staš žess aš lķta į fjįrmįlažjónustu sem žjónustu fyrir raunhagkerfiš fóru Ķslendingar aš lķta į fjįrmįlažjónustu sem atvinnugrein sem gęti aflaš tekna ein og sér fyrir žjóšarbśiš. Jókst žannig hlutdeild fjįrmįlažjónustu ķ vergri landsframleišslu jafnt og žétt į žessu tķmabili og varš hlutdeildin įriš 2005 hęrri en hjį bęši śtgerš og mįlmframleišslu. (1:197–198)

    Žetta er oršaš beint ķ stefnuyfirlżsingu rķkisstjórnarinnar įriš 2007. Žar segir undir yfirskriftinni „Kraftmikiš atvinnulķf“:

                Ķ umbreytingu ķslensks atvinnulķfs į undanförnum įrum felst mešal annars aukiš vęgi żmiss konar alžjóšlegrar žjónustustarfsemi, žar į mešal fjįrmįlažjónustu. Rķkisstjórnin stefnir aš žvķ aš tryggja aš slķk starfsemi geti įfram vaxiš hér į landi og sótt inn į nż sviš ķ samkeppni viš önnur markašssvęši og aš śtrįsarfyrirtęki sjįi sér įfram hag ķ aš hafa höfušstöšvar į Ķslandi. (1:210)

    Ķ skżrslu RNA eru rakin višhorf rįšamanna til starfsemi fjįrmįlafyrirtękja įrin 2003– 2008. Jón Siguršsson, žįverandi višskiptarįšherra, flutti erindi į ašalfundi Samtaka fjįrmįlafyrirtękja 26. aprķl 2007. Hann sagši m.a.:

                Fjįrmįlageirinn hefur tekiš miklum stakkaskiptum į Ķslandi į undraskömmum tķma. Įrangur starfsmanna og forystumanna hefur veriš meš ólķkindum og varpaš glęsilegum bjarma yfir svišiš. Fjįrmįlageirinn er oršinn ein helsta undirstaša velsęldar og framfara į Ķslandi. Hann bżšur mörgum starfsmönnum sķnum góš laun og spennandi višfangsefni. Nż atvinnusviš hafa opnast hérlendis sem įšur voru ašeins kunn af frįsögnum frį öšrum löndum. (1:214)

    Į įrsfundi Sešlabankans įriš 2008 sagši Geir H. Haarde forsętisrįšherra: „Fjįrmįlažjónusta er skżrasta dęmiš um atvinnugrein sem hefur blómstraš viš nżjar ašstęšur...“ (1:216). Stefnuyfirlżsing rķkisstjórnar hans frį 2007 um fjįrmįlakerfiš undirstrikaši aš hans mati:

                [Į]kveš[na] velžóknun į žvķ įstandi sem skapast hafši ķ žessum atvinnuvegi og vilja hefši veriš lżst til žess aš hlśa frekar aš honum [...] Bankarnir voru vinsęlir, žeir voru aš borga fólki hį laun hérna, žaš voru alls kyns menn meš undarlegar prófgrįšur, stęršfręšingar og slķkir menn aš fį fķna vinnu ķ bönkunum og žeir voru nįttśrulega aš borga hér grķšarlega mikla skatta. (1:221–222)

    Björgvin G. Siguršsson višskiptarįšherra gerši fjįrmįlageirann sem atvinnugrein oft aš umtalsefni. Ķ vištali viš Višskiptablašiš 9. jśnķ 2007 sagši hann aš fjįrmįlafyrirtękin skilušu okkur um 10% žjóšartekna, og ennfremur sagši hann: „Žessar greinar [fjįrmįlafyrirtęki og verslun] žarf aš efla og veršskulda miklu meiri athygli en įšur. Žetta er śtrįsin, žarna eru sprotarnir ķ uppbyggingu į atvinnulķfi okkar ķ dag.“ (1:214). Ķ aprķl 2008, į degi Samtaka fjįrmįlafyrirtękja, sagši hann: „Sś stašreynd aš fjįrmįlageirinn er oršinn stęrri en landbśnašur og sjįvarśtvegur samanlagt segir okkur einfaldlega aš afleišur og skuldabréf eru ķ dag okkar ęr og kżr.“ (1:217).
    Ingibjörg Sólrśn Gķsladóttir utanrķkisrįšherra sagši viš skżrslutöku hjį RNA aš meš stefnuyfirlżsingu rķkisstjórnarinnar frį 2007 hefši veriš litiš svo į aš: „[...] žarna vęri komin nż atvinnugrein ķ landinu [...] sem jś hefši į undanförnum įrum bśiš til heilmörg vel launuš störf“ (1:222). Fram kom hjį Įrna Mathiesen fjįrmįlarįšherra og Össuri Skarphéšinssyni išnašarįšherra ķ skżrslutöku hjį RNA aš įkvęšiš um fjįrmįlamarkašinn ķ stjórnarsįttmįla rķkisstjórnarinnar frį 2007 ętti uppruna ķ skżrslunni Alžjóšleg fjįrmįlastarfsemi į Ķslandi frį 2006 sem tekin var saman aš frumkvęši Halldórs Įsgrķmssonar, žįverandi forsętisrįšherra. Žessi sjónarmiš var einnig aš finna hjį bankastjórum, m.a. sagši Hreišar Mįr Siguršsson viš RNA aš „[u]m vęri aš ręša atvinnugrein sem žarfnašist vel menntašs starfsfólks, borgaši hį laun, skapaši miklar skatttekjur og vęri umhverfisvęn.“ (1:225).
    Ef fjįrmįlakerfiš er skošaš sem starfsgrein frį kynjasjónarmiši er ešlilegt aš beina sjónum m.a. aš hlutfalli kynja ķ stjórnum, kynjaskiptingu starfa, launamun og framamöguleikum. Samkvęmt upplżsingum Hagstofunnar voru 7.400 starfsmenn ķ fjįrmįlažjónustu įriš 2008 eša 5,1% starfandi fólks. Ķ žvķ felst aš 5.200 konur eša 6,4% starfandi kvenna hafi unniš viš fjįrmįlažjónustu og 3.800 karlar eša 3,9% starfandi karla.7 Ķ RNA er stušst viš sérstakan gagnagrunn til aš skoša hvatakerfi bankanna Kaupžings, Landsbankans og Glitnis įriš 2004–2008 (fjöldi starfsmanna ķ móšurfélögum bankanna). Ķ gagnagrunninum voru 1.387 einstaklingar įriš 2008, en voru flestir įriš 2007, eša 1.502 (3:29). Žvķ viršist sem rétt innan viš fjóršungur žeirra sem Hagstofan taldi til žessarar starfsgreinar įriš 2008 hafi starfaš hjį bönkunum žremur.
    Kynjaskipting starfa ķ fjįrmįlageiranum er mikil. Ķ launakönnun Samtaka starfsfólks ķ fjįrmįlažjónustu, SSF, frį maķ 2008 kemur fram aš meirihluti karla, eša 76%, eru sérfręšingar, millistjórnendur og stjórnendur, og af žeim eru rśmlega 10% stjórnendur. Į sama tķma eru einungis 3% kvenna stjórnendur en rśmlega 39% kvenna eru žjónustufulltrśar, rįšgjafar og gjaldkerar.8 Ķ skżrslu RNA kemur fram aš almennt var launamunur ķ bönkunum mikill. Ķ Kaupžingi sem hafši mesta launadreifingu nįmu heildarlaun forstjóra įriš 2007 tęplega 159- földum launum mešalstarfsmanns ķ bankanum. Žį var žaš 1% starfsmanna Kaupžings sem hęst laun hafši meš „13 til 16-föld mįnašarlaun žeirra starfsmanna sem lįgu ķ mišri launadreifingunni“. (3:72–73). Ķ Landsbankanum hafši efsta prósentiš ķ launastiganum „įtjįnföld mešallaun žegar hęst var įriš 2007“ (3:49), og ķ Glitni hafši efsta prósentiš „tķföld“ (3:30) mešallaun į sama tķma.
    Ekki er fjallaš um launamun milli kynja ķ skżrslu RNA en vikiš aš starfsaldri. Önnur fyrirliggjandi gögn sżna aš launamunur kynja er mikill ķ žessari starfsgrein. Ķ framangreindri launakönnun SSF frį maķ 2008 kemur fram aš konur eru meš lengri starfsaldur en karlar eša 14 įr aš mešaltali en karlar meš 9 įr. Mešal fólks meš sömu menntun, sama starfsaldur og ķ sömu starfsgrein eru karlar meš 14,4% hęrri heildarlaun į klukkustund en konur.9 Žetta eru einungis sį hluti starfsfólks sem į ašild aš stéttarfélagi. Launakönnun Capacent Gallup frį įrinu 2006 bendir til žess aš meiri launamunur sé į körlum og konum žar sem launaleynd rķkir. Ķ žeirri könnun kemur fram aš margir starfsmenn telja aš launamunur kynja žrķfist betur ķ skjóli launaleyndar sem aušveldi stjórnendum aš hygla fólki į ófaglegum grundvelli.10 Laun hafa veriš trśnašarmįl vķša ķ einkageiranum į Ķslandi11, bankarnir eru žar ekki undanskildir.
    Rannsóknir benda til aš fyrirtęki sem hafa stjórnarfólk af bįšum kynjum sżni betri aršsemi en žau félög sem hafa einsleitar stjórnir.12 Konur eru fįar mešal stjórnarmanna og stjórnenda almennt ķ ķslensku atvinnulķfi. Fyrirtękjum į almennum vinnumarkaši meš bęši konur og karla ķ stjórn fękkaši śr 15% ķ 14% frį maķ 2009 til maķ 2010.13 Konur voru 23% stjórnarmanna og stjórnarformanna ķ fyrirtękjum įriš 2009 og 19% framkvęmdastjóra, og hafši žetta ekkert breyst frį žvķ įriš įšur.14
    Žessi fęš kvenna į ekki sķst viš um fjįrmįlakerfiš žar sem konur voru hverfandi fįar fyrir hrun eins og fram kemur ķ skżrslu RNA. Konur voru fįar ķ bankarįšum ķslensku bankanna. „Engin kona sat ķ fyrstu bankarįšum Landsbanka og Kaupžings-Bśnašarbanka eftir einkavęšingu og sama įtti viš bankarįš hins sameinaša Ķslandsbanka-FBA.“ (8:34). Ķ 3. bindi skżrslu RNA kemur fram aš żmist er ein eša engin kona mešal 10 launahęstu starfsmanna bankanna, og afar fįar konur ķ hópi framkvęmdastjóra og lykilstarfsmanna sem fį lįn hjį bönkunum. Ķ skżrslu RNA er greint frį nišurstöšum skżrslu Śtflutningsrįšs frį 2006 um ķslensk fyrirtęki į Noršurlöndum. Norręnir višmęlendur furša sig į žvķ hve fįar konur eru viš stjórnvölinn ķ ķslenskum fyrirtękjum mišaš viš önnur Noršurlönd. Danskur višmęlandi ķ skżrslunni segir:

                Žaš eru engar konur ķ stjórninni [ķ ķslenska fyrirtękinu] og žaš er galli, auk žess sem mér finnst hįlfgert hneyksli aš ķ stjórn norręns fyrirtękis skuli ekki vera ein einasta kona … Meš žvķ aš hafa enga konu ķ stjórn er veriš aš segja „nei takk“ viš helming mannkynsins. (8:34)

    Sumir gömlu bankanna sem störfušu fyrir hrun höfšu sett sér jafnréttisįętlanir15 en framangreindar upplżsingar benda til aš jafnréttisstarf hafi ekki veriš markvisst. Mikilvęgt er aš bankar og fjįrmįlastofnanir hlķti undanbragšalaust lögum nr. 13/2010 um kynjahlutföll ķ hlutafélögum og einkahlutafélögum. Žį žurfa bankar og fjįrmįlastofnanir aš huga aš jafnréttismįlum, bęši ķ starfsmannamįlum og žjónustuhlutverki sķnu. Jafnréttisstarf ķ anda samžęttingar kynja- og jafnréttissjónarmiša er lögbošiš į Ķslandi, sbr. 1. grein jafnréttislaga nr. 10/2008. Jafnréttisstofa hefur gefiš śt handbók um ašferšir og verklag viš žį vinnu.16 Slķk vinna hefur veriš innleidd vķša erlendis og hęgt er aš finna fordęmi śr banka- og fjįrmįlastarfsemi, og frį alžjóšastofnunum eins og Alžjóšabankanum.17

2.2. Stórišjuframkvęmdir.
    Ljóst er aš žęr rķkisstjórnir sem sįtu frį 1995–2008 lögšu įherslu į stórišju og virkjanir ķ sinni atvinnustefnu. Framkvęmdirnar viš Kįrahnjśka voru „einhverjar mestu framkvęmdir Ķslandssögunnar“ (1:116) eins og segir ķ greiningu Sešlabankans frį 7. janśar 2003. Stórišjustefna 2004–2007 fól ķ sér žreföldun į įlframleišslu meš tilheyrandi virkjanaframkvęmdum. Ķ skżrslu RNA er vikiš aš žvķ aš žarna hafi veriš um karlastörf aš ręša:

                EES-samningurinn greiddi fyrir flutningi vinnuafls milli landa. Erlendum rķkisborgurum į vinnualdri fjölgaši verulega hér į landi frį žvķ um mišjan tķunda įratug sķšustu aldar. […] Įberandi er hve hlutfall karla į žessum aldri [20 til 50 įra] meš erlent rķkisfang hękkar mikiš į įrunum 2006, 2007 og 2008 en žį eru 18% karla į žessum aldri į landinu śtlendingar. Žessi mikla aukning stafar aš miklu leyti af stórframkvęmdum og grķšarlegum umsvifum ķ byggingarišnaši į žessum įrum en umfang žessara framkvęmda var slķkt aš žęr varš aš manna aš stórum hluta meš innfluttu vinnuafli. (1:86)

    Stórišja sem atvinnustefna hefur kynjavķdd ķ margvķslegum skilningi. Störfin eru dęmigerš karlastörf og karlar eru ķ yfirgnęfandi meirihluta.18 Eitt megineinkenni byggšaröskunar er aš fleiri konur yfirgefa landsbyggšina en karlar, m.a. vegna skorts į atvinnutękifęrum viš hęfi.19 Meginrökin fyrir framkvęmdinni voru aš afla atvinnutękifęra og sporna gegn byggšaröskun. Hępiš vęri žvķ aš halda žvķ fram aš stórišja į Austurlandi hafi žjónaš hagsmunum kvenna. Atvinnuleysi var meira mešal kvenna en karla į Austfjöršum fyrir framkvęmdina og brottflutningur žeirra af svęšinu meiri en karla.20 Meš stórišjuverkefnum į Austurlandi voru sköpuš dęmigerš karlastörf žar sem meira var ķ hśfi aš skapa kvennastörf af ofangreindum įstęšum.
    Kannanir sżna aš konur į Austurlandi komu minna aš framkvęmdunum en karlar. Hin nżju störf voru aš nokkrum hluta unnin af erlendum karlmönnum, eins og fram kom hér aš framan og žannig jókst kynjahallinn enn frekar. Konur höfšu minni trś į framkvęmdunum en karlar og töldu ekki aš framkvęmdirnar myndu bęta efnahagslega stöšu sķna.21 Miklu fęrri konur en karlar sįu fyrir sér aš framkvęmdin skapaši žeim atvinnutękifęri, bęši vegna fjarlęgšar til vinnu og langrar fjarveru frį heimili og börnum.22 Launamunur kynja į Austurlandi var yfir landsmešaltali įriš 2005 og stórišjuframkvęmdir minnkušu sķst žann mun.23 Brżnt er aš stjórnvöld taki tillit til jafnréttis- og kynjasjónarmiša ķ slķkum framkvęmdum og meti įhrif žeirra ķ öllu ferlinu, eins og lög gera rįš fyrir. Til žess eru tiltęk margvķsleg verkfęri žar sem hęst ber samžęttingu jafnréttis- og kynjasjónarmiša, og kynjaša fjįrlagagerš, sem getiš er um hér aš framan.

2.3. Skattastefna.
                Meginstefna undanfarinna rķkisstjórna ķ skattamįlum hefur veriš einföldun skattkerfisins, almennar skattalękkanir og afnįm żmissa skatta. Ķ stefnuyfirlżsingu rķkisstjórnarinnar frį 1999 segir aš skattalöggjöfin verši endurskošuš meš žaš markmiš aš draga śr jašarįhrifum og mismunun og stušla aš aukinni skilvirkni. Žį er stefnt aš samręmingu ķ įlagningu eignaskatts og lękkun eignaskatts į hśsnęši. Einnig aš einföldun į skattlagningu fyrirtękja til aš tryggja samkeppnisstöšu ķslensks atvinnulķfs. (1:126, skįletrun okkar)

    Ķ stefnuyfirlżsingu rķkisstjórnarinnar įriš 2003 kemur fram eftirfarandi markmiš:

                „Tryggja aukinn kaupmįtt žjóšarinnar meš markvissum ašgeršum ķ skattamįlum“. Žar er žvķ heitiš aš tekjuskattsprósenta einstaklinga verši lękkuš um allt aš 4 prósentur į kjörtķmabilinu og eignaskattur verši felldur nišur. [...] Tekjuskattur einstaklinga ķ stašgreišslu var lękkašur um eina prósentu hvert įr 2005, 2006 og 2007, en žar til haustiš 2006 hafši veriš stefnt aš lękkun um tvęr prósentur 2007. (1:126)

    RNA tekur undir almenna gagnrżni į skattastefnu stjórnvalda į įrunum 2003–2007, einkum fyrir aš žęr hafi veriš óheppilega tķmasettar. Hér er skattastefna skošuš śt frį kynjasjónarhorni. Rachael Lorna Johnstone, dósent viš Hįskólann į Akureyri, hefur fęrt rök fyrir aš ķslenskt skattkerfi feli ķ sér kynjamisrétti žrįtt fyrir aš skattkerfiš sé formlega kynhlutlaust.24 Skattkerfi eins og žaš sem viš bśum viš byggist į sjónarhorni einstaklingshyggju og hagvaxtar žar sem įhęttusękni er talin eftirsóknarverš.
    Įriš 1978 var tekin upp einstaklingssköttun į Ķslandi, eša (takmörkuš) sérsköttun meš lögum nr. 40/1978. Įfram var žó heimilt aš millifęra 80% af persónuafslętti milli hjóna og sķšar varš heimilt aš millifęra hann aš fullu. Žótt kerfiš sé formlega kynhlutlaust og byggt į einstaklingssköttun hefur žaš kynbundnar afleišingar fyrir fjölskyldufólk og įkvaršanir žess um hegšun į vinnumarkaši.25 Į Ķslandi var flatur tekjuskattur fram til įrsins 2010 žegar stighękkandi tekjuskattur var innleiddur og er hann 37,22% fyrir lęgsta tekjužrepiš.26 Atvinnutekjur karla eru hęrri en kvenna og sį munur żkist enn frekar ķ skattkerfinu. Millifęrsla į persónuafslętti hefur įhrif į įkvaršanir fjölskyldna og gjarnan kynbundnar afleišingar. Skattur į fjįrmagns- og vaxtatekjur er lęgri en tekjuskattur (18% įriš 2010 en var 10% įšur, į móti rśmlega 37% skatti į atvinnutekjur). Žetta felur ķ sér kynjamismunun žar sem karlar eru fleiri mešal fjįrmagnseigenda eins og fram kemur ķ skżrslu RNA. Žaš fólk sem žarf aš vinna fyrir tekjum borgar hęrri skatt en žaš fólk sem fęr tekjur sķnar af fjįrmagni.27
    Erfitt er aš meta eignamun kynjanna vegna žess aš Hagstofa Ķslands getur einungis reiknaš hann śt frį skattframtölum žar sem hjón telja eignir saman fram. Konur geta žess vegna įtt töluveršan auš į pappķrnum eins og fréttir įriš 2009 um „afsöl“ eigna karla til eiginkvenna sinna sżna.28 Rachael Lorna Johnstone telur aš skattkerfi sem skattleggur fjįrmagnstekjur lęgra en skatt fyrir atvinnutekjur hygli hinum įhęttusęknari. Ķ 8. bindi RNA eru raktar rannsóknir sem sżna aš konur eru įhęttumešvitašri en karlar. Žį sżna rannsóknir aš karlar séu lķklegri en konur til aš hafa ofurtrś į sjįlfum sér og žaš į ekki sķst viš ķ fjįrmįlaheiminum.29 Af žessu mį leiša lķkum aš žvķ aš slķkt kerfi hygli körlum žótt žaš sé formlega séš kynhlutlaust. Til višbótar žessu mį nefna aš neikvęš įhrif fjįrmįlakerfisins og skattkerfisins fyrir konur eru lķkleg til aš tvinnast saman; fjįrmįlakerfiš skapar hįlaunastörf fyrir karla sem skattkerfiš sķšan umbunar enn frekar. Ķ skżrslu RNA kemur fram aš ein įstęša launafyrirkomulags hafi beinlķnis veriš aš „draga śr skattbyrši starfsmanna vegna
fęrslu śr tekjuskatti ķ fjįrmagnstekjuskatt.“ (3:96). Brżnt er aš stjórnvöld taki tillit til jafnréttis- og kynjasjónarmiša žegar stefnumótandi įkvaršanir um skattkerfiš eru teknar, eins og lög gera rįš fyrir. Til žess eru tiltęk verkfęri og ašferšir svo sem samžęttingu jafnréttis- og kynjasjónarmiša, og kynjaša fjįrlagagerš, sem getiš er um hér aš framan.

2.4. Hśsnęšismįl.

                Rķkisstjórnin sem var stofnuš 1995 var meš į stefnuskrį aš flytja almenna hśsnęšiskerfiš frį Hśsnęšisstofnun (sķšar Ķbśšalįnasjóši) yfir ķ bankakerfiš. Žaš geršist ekki og ķ stjórnarsįttmįla rķkisstjórnarinnar frį 2003 er talaš um aš endurskipuleggja hśsnęšismarkaš ķ samręmi viš markmiš um Ķbśšalįnasjóš og hękka hįmarkslįnshlutfall ķ 90% af veršgildi eigna. (1:117–118)

    Rķkisstjórnin gerši breytingar į śtlįnareglum ķbśšalįnasjóšs įriš 2004. Ķ skżrslu RNA er tķmasetning breytinganna gagnrżnd en bęši Sešlabankinn og Hagfręšistofnun höfšu varaš rķkisstjórnina viš žessu. Bįšir ašilar komust aš žvķ:

                [A]š lįntökur myndu aukast, hśsnęšisverš myndi hękka mikiš og ķbśšafjįrfesting aukast en žegar frį liši myndu breytingarnar ganga til baka og eftir sętu lįntakendur meš sama hśsnęši į hęrra verši og meš meiri skuldir. (1:203)

    Ķ skżrslu RNA er vikiš aš žvķ aš eitt af hlutverkum Ķbśšalįnasjóšs samkvęmt lögum sé aš fylgjast meš ķbśšažörf ķ landinu og įętlanagerš sveitarfélaga um žörf į ķbśšarhśsnęši. Žótt séreignastefna ķ hśsnęšismįlum sé rįšandi hśsnęšisform į Ķslandi hefur žaš veriš véfengt. Nokkur umręša var į Ķslandi 1998 og 1999 um hśsnęšiskerfiš. Pįll Pétursson žįverandi félagsmįlarįherra, talaši fyrir fjölgun valkosta, ž.m.t. félagslegum śrręšum.30 Nokkuš hefur veriš skrifaš um hśsnęšismįl ķ alžjóšlegu samhengi, ašallega hvernig mismunandi kerfi koma viš fólk eftir tekjustigi og félagslegri stöšu. Konur hafa almennt lęgri tekjur en karlar og eru oftar einar framfęrendur barna. Einstęšar konur meš börn voru 15% fjölskyldna įriš 2006.31 Alžjóšlegar rannsóknir benda til aš hśsnęšisstefna geti haft kynbundnar afleišingar.32 Hśsnęšiskaup eru mešal stęrstu fjįrfestinga sem fólk ręšst ķ į ęvi sinni. Mikilvęgt er aš stjórnvöld taki tillit til jafnréttis- og kynjasjónamiša žegar stefna ķ hśsnęšismįlum er mótuš og framkvęmd. Til žess eru tiltęk margvķsleg verkfęri žar sem hęst ber samžęttingu jafnréttis- og kynjasjónarmiša, og kynjaša fjįrlagagerš, sem getiš er um hér aš framan.
    Ķ žessum kafla hefur athyglinni veriš beint aš hagstjórn sķšustu įra fyrir hrun. Stórišjuverkefni, skattalękkanir, og aš einhverju leyti hśsnęšismįl, hafa kynbundnar afleišingar sem almennt komu körlum betur en konum. Sama gildir um fjįrmįlakerfiš sem stjórnvöld litu į sem nżja atvinnugrein.

3. Kynjafręšileg hugtök og sjónarmiš.
    Ķ skżrslu RNA eru samfélagssżn og hugmyndafręši afskiptaleysis talin ein įstęša žess aš bönkunum var leyft aš vaxa eins hratt og raun bar vitni. Til aš skoša kynjavķddina ķ žvķ sem geršist er hęgt aš prjóna viš žessa skżringu. Ķ žessum kafla eru skżrš nokkur grundvallarhugtök sem notuš eru ķ sķšari köflum skżrslunnar. Hugtakiš einstaklingur er hér mišlęgt, en einnig hugtökin frelsi og žjóšerni. Skošašur er sį mannskilningur sem liggur til grundvallar afskiptaleysisstefnunni sem hér rķkti en ķ henni var einstaklingurinn hafinn ķ ęšra veldi. Kynjasjónarhorn er lagt į žessi hugtök og ķ žvķ skyni er stušst viš hugtökin kyngervi, karlmennska og kvenleiki.

3.1. Einstaklingur, frelsi og žjóšerni.
    Menningarbundin sżn okkar og hugmyndir um einstaklinginn kallast į viš samfélagslega hugmyndafręši, eins og henni er lżst ķ 8. bindi RNA. John Stuart Mill lagši mikilvęgan grunn aš žeim mannskilningi sem hugmyndafręši afskiptaleysisins byggist į.33 Hann taldi aš halda beri samfélagslegum žvingunum ķ lįgmarki žvķ žęr hindri žroska einstaklinganna žannig aš atorka žeirra fęr ekki notiš sķn. Einstaklingsešli sem fęr aš njóta sķn leysir śr lęšingi snilligįfu og sterkar hvatir sem eru samfélaginu til góšs. Mill telur aš frumleiki sé dżrmętur žįttur mannlķfsins sem ašeins örfįir séu gęddir. „Snillingur dregur ekki andann nema ķ frjįlsu andrśmslofti. Ešli mįlsins samkvęmt eru snillingar gęddir rķkara einstaklingsešli en annaš fólk.“34 Af žessum sökum žarf aš hlśa aš jaršveginum aš mati Mill.
    Óhętt er aš segja aš einstaklingshyggja, sjįlfstęšis- og frelsisįst hafi veriš įhrifarķk hugmyndafręši ķ ķslensku samfélagi fyrir hrun.35 Fręšimenn hafa fęrt fyrir žvķ rök aš žessi hugmyndafręši byggist į karlmišlęgum og žjóšhverfum mannskilningi. Žjóšernissinnuš hugmyndafręši er išulega kynjuš og einkennist af žvķ aš konur eru tįknmyndir žjóša en karlar gerendur žjóša.36 Sigrķšur Matthķasdóttir sagnfręšingur hefur fęrt fyrir žvķ rök aš „hinn sanni Ķslendingur“ sé karlkyns ķ sögu okkar, žjóšarvitund og menningararfi.37

3.2. Kyn, kyngervi, karlmennska, kvenleiki.
    Vķkjum nokkrum oršum aš hugtökunum kyn og kyngervi, karlmennska og kvenleiki, įšur en lengra er haldiš. Hugtakiš kyn snżst um lķffręšilegt kyn, mešan kyngervi snżst um innihald. Kyngervi vķsar žvķ ķ tįknręna merkingu hugtaksins kyn og byggjast į menningarbundnum hugmyndum um kvenleika og karlmennsku. Kyngervi mótar sjįlfsmynd okkar, athafnir og hugsun en einnig samfélagslegar stofnanir og menningarįstand. Žótt nokkur lķkamlegur og lķffręšilegur munur sé į kynjunum sżna rannsóknir aš kynjamunurinn sé aš verulegu leyti įunninn frekar en mešfęddur.38 Ķ alžjóšlegum samanburši viršast Ķslendingar hallir undir ešlishyggju ķ žessum efnum.39 Žegar kemur aš hugtakinu kyngervi er nęrtękt aš vķsa ķ fleyg eru orš franska heimspekingsins Simone de Beauvoir „žś fęšist ekki kona heldur veršur kona“. Ķ karlafręšum er žetta heimfęrt upp į karla: „žś fęšist ekki karlmašur heldur veršur karlmašur“, žaš žarf meš öšrum oršum aš skapa karlmennsku.40 Žaš er mešal annars gert meš žvķ aš draga upp mynd af žvķ sem er ókarlmannlegt.41 Žaš sem er karlmannlegt gefur vald, žaš sem er ókarlmannlegt dregur śr valdi. Kyngervi vķsa žannig ķ tįknręna merkingu hugtaksins kyn og byggjast į menningarbundnum hugmyndum um kvenleika og karlmennsku. Kyngervin eru mótuš en ekki ešlislęg, og žau hafa įhrif į athafnir okkar og hugsun en einnig samfélagslegar stofnanir og menningarįstand. Merking hugtakanna kvenleiki og karlmennska er lifandi og breytileg en ķ okkar heimshluta hvķla kyngervin į grunni vestręnnar heimspeki sem hefur tengt kvenleika viš tilfinningar og nįttśru en karlmennsku viš skynsemi og rökhyggju.42
    Sagnfręšingurinn Joan W. Scott heldur žvķ fram aš hugtakiš einstaklingur hafi kynbundin formerki, hann hafi meš öšrum oršum tiltekiš kyngervi, ķ merkingunni hér aš ofan. Ķmyndin um hina sjįlfrįša, vitibornu skynsemisveru er karlkyns. Til marks um žaš er žegar borgarar fengu almenn lżšréttindi eins og kosningarétt voru konur śtilokašar. Žessar hugmyndir eru ekki einungis barn sķns tķma heldur einnig lifandi samtķmasaga. Ķ arfi vestręnnar lżšręšishefšar hefur veriš samasemmerki į milli einstaklingsešlis og karlmennsku.43 Dęmi um žetta er hugtakiš „mašur“ sem į aš nį yfir allt mannkyn en er nokkurs konar sjįlfgildi yfir karlmann nema annaš sé tekiš fram. Žaš nęr stundum yfir bęši kyn en er fyrirfram skilgreint sem karlmašur og er stundum śtilokandi fyrir konur, oft er talaš um menn og konur. Scott segir aš ein įhrifarķkasta leišin til aš tįkngera valdatengsl sé aš kyngera žau.44
    Eitt af žvķ sem tilgreint hefur veriš sem einkenni karlmennsku er skapfesta (e. character). Karlar įn skapfestu eiga į hęttu aš glata myndugleik sķnum og karlmennsku. Skapfestan felst ķ aš sżna ekki veikleikamerki, taugaveiklun, óöryggi eša önnur einkenni sem gętu gefiš til kynna skort į sjįlfsstjórn.45 Ingólfur Įsgeir Jóhannesson hefur greint hugtakiš karlmennska fręšilega og telur aš meš karlmennsku, sem og meš hugtakinu kvenleiki, sé įtt viš hugmyndir frekar en eitthvaš įžreifanlegt.46 Žegar talaš er um karlmennsku ķ almennri umręšu er įtt viš žaš sem tališ er greina karla frį konum og gjarnan er vķsaš ķ lķkamlegan styrk. Önnur žrįstef ķ višteknum hugmyndum samfélagsins um karlmennsku, aš mati Ingólfs Įsgeirs, eru agi, rökvķsi, hlutlęgni, samkeppni og aš vera snöggur til aš bregšast viš ašstešjandi vanda. Kvenleiki er į sama hįtt žaš sem tališ er greina konur frį körlum og felur ķ sér valdaleysi og veikleika. Įhęttusękni og įhęttuhegšun er eitt einkenni rįšandi karlmennsku og karlmennskuhugmynda.47
    Mikilvęgur žįttur ķ mótun karlmennsku hjį drengjum eru įhersla į snilld og nįmsįrangur įn žess aš hafa fyrir žvķ og drengir hafa tilhneigingu til aš gera minna śr įstundun sinni en stślkur.48 Ķ rannsókn sem gerš var mešal nemenda ķ ķslenskum unglingabekk kemur fram stašfesting į žeirri hugmynd aš drengir telji kvenlegt aš sinna nįminu vel. Rannsóknin sżnir hvernig hugmyndir um veršleika, greind, viršingu og leištogahęfni eru kynlęgar strax į unglingsaldri. Drengjum sem gekk vel ķ skólanįmi voru taldir snillingar en stelpur meš hįar einkunnir voru sagšar samviskusamar og duglegar. Samviskusemi tengist undirgefni og kvenleika, žess vegna eru strįkar ekki samviskusamir. Hugmyndir okkar um hęfileika, greind og hęfni viršast samofnar hugmyndum um karlmennsku. Ķ rannsókninni kom jafnframt fram aš žaš sem var skilgreint sem mikilvęg žekking og hęfni bęši af stelpum og strįkum var meira tengt karlmennskuoršręšu.49 Undirbśningur er žvķ fyrir konur į mešan karlar vaša blint ķ sjóinn og treysta į eigin snilligįfu.
    Ķ skżrslunni er notast viš hugtakiš stigveldi karlmennskunnar. Meš stigveldi er įtt viš aš ein tegund karlmennskuhugmynda trónir yfir öšrum ķ viršingar- og valdastiganum.50 Ķ okkar samtķma er tališ aš alžjóšleg višskiptakarlmennska (e. transnational business masculinity) eša śtrįsarkarlmennska hafi yfirhöndina. Viš žessar hugmyndir mįta ašrir karlmenn sig. Žessi tegund karlmennsku nįši yfirhöndinni yfir karlmennskuhugmynd stjórnmįlanna. Um žetta og tengslanet karla, samtryggingu og samkeppni er fjallaš um ķ kaflanum „Stigveldi karlmennskunnar.“ Žetta tengist hugmyndinni hér aš framan um skapfestu og sjįlfsstjórn sem eitt einkenni karlmennsku. Ein leiš til aš višhalda stigveldinu er ašgreining milli karla. Ef draga į śr valdi karla er nęrtękt aš bendla žį viš eitthvaš ókarlmannlegt, merki um veikleika eša skort į sjįlfsstjórn, eins og nefnt var hér aš framan, eiginleika sem gjarnan eru eignašir konum. Žannig er žagmęlska eitt af žvķ sem tengt hefur veriš viš vald karlmennskunnar, og andstęša hennar, lausmęlgi, talinn ókarlmannlegur eiginleiki.51 Nįnar er fjallaš um žetta ķ kaflanum „Kyngerving: Samspil kyns og mįlaflokks“.
    Hugmyndir ķ ętt viš žessar svifu yfir vötnum ķ ķslensku samfélagi, oršašar og óoršašar, og ķ margvķslegum birtingarmyndum. Žęr birtust skżrt ķ „ķmyndarskżrslu“ forsętisrįšherra sem fjallaš er um ķ 8. bindi RNA.52 Ennfremur ķ lżsingum rįšamanna į ķslensku fjįrmįlalķfi og athafnamönnum, lżsingum athafnamanna į sjįlfum sér og umfjöllun fjölmišlafólks og fręšimanna, eins og fjallaš er um hér į eftir.

4. Einkavęšing bankanna.
    Ein meginskżringin į falli bankanna 2008 er aš mati RNA hrašur vöxtur žeirra sem rekja mį til einkavęšingarinnar sem lauk 2003. Viš einkavęšingu verša bankar gjarnan įhęttusęknari og bśast mį viš auknum śtvexti lįna og aukinni skuldsetningu ķ landinu. Allt žetta kom į daginn į Ķslandi. Ķ skżrslu RNA er sagt aš einkavęšing bankanna hafi byrjaši vel en fariš aš lķkjast einkavęšingu bankanna ķ Mexķkó 1990–1992. Žar voru kaupin almennt illa fjįrmögnuš, eignarhald varš samžjappaš og nżju eigendurnir voru margir reynslulausir ķ bankarekstri:

                Žeir voru hins vegar įkafir ķ žvķ aš auka vegferš annarrar starfsemi sem žeir höfšu meš höndum og lįnušu jafnvel sjįlfum sér fjįrmagniš sem žeir keyptu bankann sinn fyrir (1:112–113)

    Alžingi vķsaši įkvöršunum um fyrirkomulag į sölu bankanna til stjórnvalda, fjórir rįšherrar leiddu mįliš til lykta en lögformlega var endanleg įkvöršun og stjórnskipuleg įbyrgš hjį fagrįšherra. Valgeršur Sverrisdóttir, žįverandi višskiptarįšherra, lżsti ferlinu žannig fyrir RNA:

                Jį, svona eftir į aš hyggja žį er žetta nįttśrulega mjög opiš en žetta var dįlķtiš barn sķns tķma, framkvęmdarvaldiš var nįttśrulega mjög dóminerandi ķ žinginu į žeim tķma. (1:235)

                Jį, žaš er sjįlfsagt alveg rétt. Žetta var vissulega bara ķ höndum rķkisstjórnarinnar en […] žaš var žó įkvešiš ferli ķ gangi og žaš voru žį einhverjar krķterķur. Żmsir héldu aš žetta hefši bara allt veriš įkvešiš af žessum rįšherrum, ekki einu sinni fjórum heldur einhverjum tveimur og svo bara gert. En žaš var nįttśrulega ekki alveg svo slęmt. Og ég nefni žį enn einu sinni žetta HSBC fyrirtęki sem ég hélt aš vęri vošalega merkilegt en svo veit ég ekkert um žaš. (1:235)

    Athyglisvert er aš rįšherrann gefur hér ķ skyn aš eitthvaš hafi veriš athugavert viš ferliš en leitast öšrum žręši viš aš ašgreina sig frį žvķ, „ég svo sem veit ekkert um žaš“. Eftir įrangurslausa leit aš erlendum kjölfestufjįrfesti fram til 2001 stóš til aš fresta sölunni. Į žvķ varš breyting eftir aš Björgólfsfešgar sżndu įhuga į aš kaupa Landsbankann ķ jśnķ 2002. Žaš geršist eftir óformlegar samręšur Björgólfs Thors Björgólfssonar og Magnśsar Žorsteinssonar meš fulltrśa HSBC, rįšgjafa ķslenskra stjórnvalda ķ söluferlinu, ķ London. Söluferliš tók viš žetta breytingum, bęši višmiš um hęfni kaupenda og heildarmarkmiš. Björgólfsfešgar fylgdu įhuga sķnum eftir meš formlegu bréfi til framkvęmdanefndar um einkavęšingu ķ jśnķ 2002 eftir aš hafa haft samband viš forsętisrįšherra og veriš ķ „stöšugu sambandi“ (1:242) viš Ólaf Davķšsson, žįverandi formann nefndarinnar. Ķ skżrslu RNA er lżst hvernig óformleg samskipti og tengslanet karla, sem nįnar er fjallaš um hér į eftir, settu mark sitt į ašdraganda sölunnar.
    Kjölfestufjįrfestir var, samkvęmt skilgreiningu žįverandi višskiptarįšherra sem bar įbyrgš į ferlinu, „sį sem hefur žekkingu og reynslu į sviši fjįrmįlažjónustu“ (1:241) en žau višmiš skżrši hśn ķ Morgunblašsgrein 5. jślķ 2001. Kröfur og višmiš sem stjórnvöld settu fram ķ byrjun söluferlisins reyndust óstöšug aš mati RNA. Dregiš var śr kröfum og forgangsröš krafna breytt žegar leiš į ferliš og horfiš frį kröfu um faglega žekkingu og reynslu af fjįrmįlažjónustu. Sérstaklega varš rżmkun žar į eftir aš bréf barst frį Björgólfsfešgum um įhuga į Landsbankanum ķ jśnķ 2002. Viš söluna į Bśnašarbankanum var einkum mišaš viš aškomu „virtrar alžjóšlegrar fjįrmįlastofnunar“ (1:253). Óljóst var fram į sķšustu stundu hver sś stofnun var enda žótt žaš hafi veriš śrslitaatriši žegar sį hópur var valinn og öšrum hafnaš. Hin virta alžjóšlega fjįrmįlastofnun reyndist vera lķtill banki „meš afmarkaša starfsemi į sviši einkabankažjónustu į landfręšilega takmörkušu svęši ķ Miš-Evrópu“ (1:260, nešanmįlsgrein 116).
    Žrenns konar kynjavķdd er aš finna ķ ferlinu ķ kringum einkavęšingu bankanna. Ķ fyrsta lagi tengslanet og samtryggingu karla ķ söluferlinu. Ķ öšru lagi óstöšug višmiš um hęfniskröfur sem snišin eru utan um óskakandķdata, oftast karla. Ķ kaflanum „Hęfni, įkvaršanataka, hugarfar“ hér į eftir er fjallaš um hugtakiš hęfni og žį merkingu sem žaš hefur fengiš ķ višskiptalķfinu. Ķ žrišja lagi er um aš ręša samspil menningarbundinna karlmennsku- og kvenleikahugmynda mešal žeirra sem tóku hinar pólitķsku įkvaršanir um einkavęšinguna en nįnar er fjallaš um žaš ķ kaflanum „Kvengerving: Samspil stöšu og kyns“.
    Aškomu Björgólfsfešga aš söluferlinu bar aš meš mjög óformlegum hętti, en žvķ lżsti Björgólfur Gušmundsson į eftirfarandi hįtt viš RNA:

                Upphafiš aš žvķ aš viš komum inn ķ žetta er nś eiginlega žannig aš śti ķ Englandi į sķnum tķma, žegar viš erum nżbśnir aš afgreiša Rśssland eša žann hluta sem viš vorum žar ķ, žį hittum viš nś mann sem er frį HSBC, žaš er svona ķ kokteilboši og hann hefur orš į žvķ aš žeir séu alltaf meš mandate frį rķkisstjórninni um aš žeir megi, eigi aš selja bankann. Žetta veršur bara svona einhver léttleiki yfir žessu samtali, žaš var nś Magnśs og Björgólfur, ég var ekki žarna śti, og žaš er eiginlega svona, žaš kveikir ķ mönnum. Sķšan er litlu seinna, žį er boš eša kokteilboš hjį Heritablebankanum sem Landsbankinn var žį, og žį eru žeir Halldór Jón og Kjartan Gunnarsson žar, sem er žį stjórnarformašur śti, og žeir, svo tekst eitthvert samtal žeirra į milli og žaš, žeir fara aš segja žeim aš žaš eigi aš fara aš selja eitthvaš ķ bankanum [...]. Og ég man žaš aš žessi HSBC-mašur sem žeir fengu umboš held ég 2001 aš hann sagši aš žeir hefšu leitaš til 20, 17 eša 20 ašila, kynnt žeim mįliš, hvort žeir hefšu įhuga fyrir aš taka žįtt ķ žessu bankaśtboši [...]. Nś, svo komum viš heim og förum aš velta žessu fyrir okkur og žį tölušum viš viš žessa nefnd sem Ólafur Davķšsson er formašur fyrir, einhverjum hringingum og einhver sagši, einhvern veginn žróast žaš žannig aš viš komumst ķ samband viš hann og [...] viš ritum žeim bréf [...]. (1:242)

    Žessi samskipti eru dęmi um hvernig samskipti milli karla fara fram į óformlegum nótum og aš treyst sé į gamlan kunnings- eša vinskap žannig aš völd tiltekinna karla eru tryggš. Nįnar er fjallaš um žetta ķ kaflanum „Tengslanet karla“ hér į eftir. Ummęlin gefa til kynna aš hugmyndir og įkvaršanir ķ fjįrmįlalķfinu séu ekki alltaf vel ķgrundašar, sbr. „žaš kveikir ķ mönnum“. Hér vekur einnig athygli hvernig Björgólfur skapar sér samningsstöšu meš žvķ aš setja fyrri starfsemi sķna ķ samhengi sigurvegarans, en žeir séu žį „nżbśnir aš afgreiša Rśssland“, rétt eins og žaš hafi reynst žeim létt verk aš leggja hiš forna stórveldi aš velli.

4.1. Foringjaręši og pólitķsk helmingaskipti.
    Framan af var mišaš viš aš selja eingöngu Landsbanka. Eftir bréf Björgólfsfešga breytast įherslur stjórnvalda sem nś hafa allt ķ einu įhuga į aš selja bęši Landsbanka og Bśnašarbanka. Tekin er įkvöršun um aš auglżsa bįša bankana en įgreiningur var um žį įkvöršun. Višskiptarįšherra lżsir žvķ į eftirfarandi hįtt fyrir RNA:

                [V]iš tókumst svolķtiš į, viš Davķš, žarna einmitt žegar var veriš aš įkveša hvort žaš ętti aš auglżsa bįša bankana eša annan. Hann vildi bara auglżsa annan, bara Landsbankann. [...] Ja, hann vildi bara aš žetta vęri svona og ég vildi aš žetta vęri hinsegin og hafši vinninginn og žótti žaš nś ekki leišinlegt. (1:239)

    Ķslensk stjórnmįlamenning hefur veriš talin einkennast af „foringjaręši“ (8:179) og viršist sś tilhneiging hafa aukist aš stefnumótun rķkisstjórnar sé ķ höndum formanna eša oddvita stjórnarflokkanna. Žegar kemur aš hinni eiginlegu įkvöršun veršur sį rįšherra, sem įbyrgš ber į henni aš stjórnlögum, žó aš taka hana. Fyrir utan aš žetta fyrirkomulag veikir žingiš og lżšręšiš mį geta žess aš žar sem karlar eru ķ meirihluta flokksformanna og oddvita flokka hefur foringjaręši sterka kynjavķdd.53 Ķ žessu ljósi er athyglisvert aš hlutverk višskiptarįšherra ķ ferlinu bendir til aš raunverulegt vald hennar hafi ekki veriš ķ samręmi viš įbyrgš. Hśn segir aš įkvöršun um aš ganga til samninga viš Samson-hópinn um Landsbankann „hefši stafaš frį forsętisrįšherra, žaš hefši „ekki leynt sér““ (1:267). Ķ skżrslutöku hjį RNA żjar višskiptarįšherra aš žvķ aš hśn hafi haft annaš og minna hlutverk ķ ferlinu en forsętis- og utanrķkisrįšherra enda žótt hśn sé formlega įbyrg:

                [A]ndrśmsloftiš var žannig aš mašur upplifši žaš mjög sterkt aš hann [Davķš Oddsson] vildi aš Samson keypti Landsbankann, ég hef ekkert meira fyrir mér ķ žvķ. (1:268)

                [Halldór Įsgrķmsson] vildi gjarnan aš žeir yršu žį einn hópur, Kaldbakur og S- hópurinn. Hann įtti einhver samtöl viš ašila um žaš. Žaš var sķmafundur sem žeir įttu žar sem žaš var… jį, hann hefur sjįlfsagt oršiš fyrir einhverjum žrżstingi og kannski meiri žrżstingi en ég, bįšir vildu fį bankann, og žaš er kannski af žvķ aš ég er kona, ég veit žaš ekki, aš žaš hafi veriš tališ aš ég vęri ekki kannski ekki aš stjórna žessu. (1:268, skįletrun okkar)

    Steingrķmur Ari Arason, fulltrśi fjįrmįlarįšherra, sagši sig śr framkvęmdanefnd um einkavęšingu eftir įkvöršunina um aš semja viš Samson-hópinn. Hann sagši aš rįšherrarnir hafi fariš aš gefa einkavęšingarnefnd fyrirmęli ķ jślķ/september 2002. Žrįtt fyrir aš salan vęri į įbyrgš višskiptarįšherra stašfesti Steingrķmur Ari lżsingar višskiptarįšherra er hann sagši aš višskiptarįšherra og fjįrmįlarįšherra hafi veriš į „hlišarlķnunni“ (1:267) og bęši veriš „ótrślega sko passķf“ (1:267). Um žetta sagši hann viš RNA:

                [É]g er 99,9% viss aš [Davķš Oddsson og Halldór Įsgrķmsson] taka įkvöršun um žetta, aš selja bįša bankana samtķmis, aš ganga til višręšna viš S-hópinn um kaup į Bśnašarbankanum og Samson-hópinn um kaup į Landsbankanum. (1:267)

4.2. Óstöšugar hęfniskröfur.
    Bęši framkvęmdanefnd um einkavęšingu og višskiptarįšuneytiš höfšu efasemdir um hęfni žeirra tilbošsgjafa sem sķšar uršu eigendur Landsbankans:

                [T]ilbošsgjafar hafa enga reynslu af bankarekstri og žvķ vandséš viš fyrstu sżn aš žeir geti aukiš samkeppnishęfni bankans meš lķkum hętti og erlendur banki gęti gert. (1:244)

    Efasemdir voru einnig reifašar erlendis, t.d. ķ Euromoney įriš 2002, žar sem fjallaš var um bakgrunn og sögu Björgólfs Gušmundssonar, og spurt: „Is this man fit to own a bank?“ (8:26). Engu aš sķšur var įkvešiš aš ganga til einkavišręšna viš fjįrfestingarfélag Björgólfsfešga, Samson ehf. FME gerši ekki athugasemdir viš hęfi Samsonarhópsins. Žaš er athyglisvert aš ķ žessu ferli hörfar višskiptarįšherra meš sjónarmiš sķn um kröfur til vęntanlegra kjölfestufjįrfesta viš val į Samson-hópnum. Ķ skżrslutöku hjį RNA gerši hśn lķtiš śr vęgi žessara sjónarmiša sinna og rįšuneytisins:

                Nįnar tiltekiš segir Valgeršur um žetta višmiš aš žaš hafi bara veriš „frį okkur sko og žetta [var] aldrei eitthvaš sem rįšherranefndin sem slķk [féllst] į aš [vęri] hiš rétta“ og aš RnE hafi „aldrei veriš neitt sammįla“ um žau sjónarmiš sem hśn setti fram ķ įšurnefndri grein sinni eša minnisblaši, žaš hafi bara veriš „texti okkar ķ višskiptarįšuneytinu“. (1:265)

    Um atriši žessu tengt er fjallaš ķ kaflanum „Styšjandi kvenleiki“. Viš val į kaupendum Bśnašarbanka, eftir aš einkavišręšur voru hafnar viš Samson ehf., var forsendum og matsvišmišum enn breytt og žar sįtu ašilar ekki viš sama borš. Starfsmašur framkvęmdanefndar um einkavęšingu fór til London til fundar viš starfsmann HSBC. Feršin var ķ óžökk FME og višskiptarįšherra sem sagšist hafa veriš „mjög hissa og reiš“ (1:263) en įn žess aš fylgja žvķ sérstaklega eftir į vettvangi rķkisstjórnarinnar. Starfsmašur framkvęmdanefndarinnar samdi beint viš fulltrśa HSBC um matslķkaniš, sbr. tölvubréf HSBC til hans eftir fundinn:

                By defining the criteria and weighting carefully, it is possible to arrive at the “right” result in selecting the preferred party, whilst having a semi-scientific justification for the decision that will withstand external critical scrutiny. (1:263)

    Sjį mį af ofangreindu aš framkvęmdin ķ samningsferli framkvęmdanefndar um einkavęšingu og Bśnašarbankans varš ķ meginatrišum ķ samręmi viš ósk S-hópsins um frestun į undirritun kaupsamnings og tilkynningu um hver erlendi fjįrfestirinn vęri, sem kom fram og var rętt į fundi nefndarinnar 13. desember 2002. Ekki var skrifaš undir kaupsamninginn fyrr en mišjan janśar 2003 og nefndin viršist ekki hafa fengiš upplżsingar um hver hinn erlendi fjįrfestir vęri fyrr rétt fyrir undirskriftina. Svo viršist sem višskiptarįšherra, sem hafši hiš formlega įkvöršunarvald og bar hina pólitķsku įbyrgš hafi veriš į hlišarlķnunni, aš žvķ undanskildu aš hśn beitti sér fyrir aš bįšir bankar yršu seldir en ekki bara Landsbankinn til Samson-hópsins. Žessi vinnubrögš og skortur į gagnsęi olli tortryggni žar sem stöšugt var żjaš aš pólitķskum helmingaskiptum eins og fjallaš er sérstaklega um ķ 8. bindi RNA.
    Nokkur atriši ķ žessu ferli gętu bent til žess aš hlutverk višskiptarįšherra beri keim af hugtakinu styšjandi kvenleiki (e. emphasized femininity) sem kallast į viš hugtakiš rįšandi karlmennska (e. hegemonic masculinity) og nįnar er fjallaš um ķ kaflanum „Stigveldi karlmennskunnar“. Hugtakiš styšjandi kvenleiki felur ķ sér aušsveipni og žjónustulundaša undirgefni viš karla eša karllęg sjónarmiš. Žaš vekur athygli aš višskiptarįšherra beitti sér žannig fyrir sölu beggja bankanna og tókst į um žaš viš forsętisrįšherra („hafši vinninginn og žótti žaš nś ekki leišinlegt“ (1:239)). Hins vegar kom hśn ekki aš žvķ aš śthluta žeim gęšum sem athafnir hennar leiddu til. Žaš sést į lżsingum hennar sjįlfrar į žessu ferli. Hśn segir aš formašur flokks hennar hafi beitt sér mešal įhugasamra kaupenda en hśn ekki komiš žar aš og ekki oršiš fyrir žrżstingi „kannski af žvķ aš ég [er] kona, ég veit žaš ekki, aš žaš hafi veriš tališ aš ég vęri ekki kannski ekki aš stjórna žessu.“ (1:268). Ķ žrišja lagi dró višskiptarįšherra ķ land meš žau višmiš sem hśn og rįšuneyti hennar höfšu skilgreint sem hęfniskröfur. Hśn gerir lķtiš śr žeim višmišum sem hśn sjįlf hafši įšur sett fram, eins og fram kom ķ tilvitnuninni hér aš ofan žar sem hśn gerir lķtiš śr minnisblaši višskiptarįšuneytisins, meš žeim oršum aš žaš hafi bara veriš „texti okkar ķ višskiptarįšuneytinu“ (1:265). Žetta er ķ samręmi viš hugmyndir um styšjandi kvenleika.
    Hér aš framan hefur veriš fjallaš um einkavęšingu bankanna frį kynjasjónarmiši og athyglinni einkum beint aš žvķ hvernig óformleg tengslanet karla höfšu įhrif į žaš ferli. Samkvęmt skżrslu RNA fengu stęrstu eigendur allra stóru bankanna óešlilega greišan ašgang aš lįnsfé hjį žeim banka sem žeir įttu, aš žvķ er viršist ķ krafti eignarhalds sķns. Ķ žessari skżrslu er ekki fjallaš sérstaklega um fall Glitnis og setningu neyšarlaganna hina afdrifarķku helgi žegar sś atburšarrįs įtti sér staš. Sś greining krefst aš mati höfunda sértękrar umfjöllunar sem ekki rśmast ķ žessari skżrslu.

5. Sjįlfskilningur og hugmyndafręši.
5.1. Oršręša rįšamanna.
    Rįšamenn žjóšarinnar héldu į lofti hugmyndum um hiš sérstaka Ķslendingsešli, sem beint og óbeint vķsaši ķ ķslenska karla, t.d. ķ „ķmyndarskżrslu“ forsętisrįšherra sem fjallaš var um hér aš framan. Įform um aš gera Ķsland aš alžjóšlegri fjįrmįlamišstöš höfšu veriš reifuš a.m.k. įratug fyrir hrun, t.d. af Davķš Oddssyni žįverandi forsętisrįšherra ķ The Financial Times įriš 1998. Žęr hugmyndir fengu mešbyr ķ byrjun 21. aldarinnar. Į įrsfundi Sešlabanka Ķslands 30. mars 2005 lżsti Halldór Įsgrķmsson, sem žį var forsętisrįšherra, hvernig hann skżrši fyrir śtlendingum „hvernig žaš megi vera aš žessi litla žjóš geti gert sig svo gildandi į erlendum mörkušum sem raun ber vitni“ (1:212):

                [Ž]ar skipti aš sjįlfsögšu miklu mįli žaš įręši, sį kraftur og žaš frumkvęši sem bżr ķ ķslenskum athafnamönnum. En einnig hitt aš žęr ašstęšur sem hér hafa skapast į undanförnum įrum hafa oršiš til žess aš ķslenskt atvinnulķf hefur dafnaš og blómstraš og ķ raun gert žaš aš verkum aš ķslenski markašurinn er ķ mörgum tilvikum oršinn of lķtill fyrir žessa starfsemi. (1:212)

    Ķ tilvitnuninni hér aš framan er vķsaš ķ žaš įręši, kraft og frumkvęši sem bżr ķ „ķslenskum athafnamönnum“. Meš žvķ er spyrt saman žjóšerni, karlmennskuhugmyndum og einstaklingsešli. Ķ framhaldi segir aš Ķsland sé oršiš of lķtiš fyrir žessa starfsemi, athafnažrįna. Į žessa sömu strengi spilušu rįšamenn įrin į eftir og tóku jafnvel dżpra ķ įrinni. Björgvin G. Siguršsson višskiptarįšherra sagši į įrsfundi FME 27. nóvember 2007 aš Ķsland vęri ķ raun oršin alžjóšleg fjįrmįlamišstöš, m.a. „vegna žess frumkvęšisanda sem rķkir mešal stjórnenda og starfsmanna ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja.“ (6:98). Ķ grein ķ Višskiptablašinu sagši hann:
            
                Kraftur, kjarkur og góš žekking ķslensku śtrįsarmannanna skilaši meiri įrangri hrašar viš fjįrfestingar erlendis en hęgt var aš sjį fyrir og vķkingurinn hefur vakiš athygli į alžjóšavķsu. (8:192)

    Žessar hugmyndir fengu skżrt birtingarform ķ ręšu og riti hjį forseta Ķslands og varš žaš ekki sķst til aš ljį žeim aukiš vęgi og réttmęti. Sišfręšihópur RNA telur aš Ólafur Ragnar Grķmsson forseti hafi beitt afli embęttisins ķ žįgu višskiptalķfsins og įtt frumkvęši aš žvķ aš opna ķslenskum fyrirtękjum leiš erlendis. Ķ 8. bindi RNA er fjallaš um hvernig forsetinn śtfęrši hugmyndir sķnar um sérstöšu ķslenskra fyrirtękja, sem hann taldi byggša į sérķslenskum eiginleikum (8. bindi, kafli II.4). Žar segir aš oršręša forsetans hafi veriš „karlmišuš, vķsaš var til sjómanna og bęnda, athafnaanda, frumkvöšulsvilja, framtakssemi og vinnusemi dįsömuš. Allt eru žetta eiginleikar sem tengdir hafa veriš sérstaklega viš karlmennsku“ (8:172). Žar segir jafnframt aš forsetinn telji aš „mikil samskipti vęru milli manna“ (8:172) og aš „žau byggšust į trausti milli manna ķ fornum anda.“ (8:172). Hér veršur leitast viš aš skoša hvernig žessar hugmyndir hafa kynbundin formerki, ķ anda umręšunnar hér aš framan. Eftirfarandi klippimynd (e. collage)54 eru orš og hugtök valin śr erindi forsetans hjį Sagnfręšingafélaginu ķ janśar 2006 og er henni ętlaš aš gefa innsżn ķ andblę žessarar oršręšu:

                ...śtrįsarandi – sękja fręgš og frama um langan veg – žjóšarvitund – sišmenning – ķ fremstu röš – nżsköpun – frumkvęši – hęfni og hugvit – snerpa og knįleikur hins smįa – ķslenskir athafnamenn bera sigurorš af öšrum – vinnusemi – įrangur – įhętta – žora žegar ašrir hika – laus viš skrifręšisbįkn – ķslenskur athafnastķll – skapa išandi kešju bandamanna ķ įkvöršunum – stjórnandinn sjįlfur er ķ fremstu röš lķkt og skipstjóri ķ brśnni – fyrirtękin öšlast svipmót frumkvöšlanna – persóna hans eša hennar veršur rįšandi afl – įbyrgš og forysta – landnįmiš – tķmi vķkinganna – veršskuldašur heišur – leggja į hafiš, nema lönd – viršing og sómi – athafnamenn, arftakar hefšar meš rętur ķ upphafi Ķslandsbyggšar – tengsl viš forna tķma – skįldgįfa – sköpunargleši.55

    Forsetinn sękir efniviš ķ Ķslendingasögurnar og vķkingatķmann og hugmyndir hans eru hlašnar karllęgu tungutaki og tįknmyndum. Žessi karllęga žjóšernisoršręša er ekki nż heldur endurspeglar hśn žrįstef ķ heila öld um Ķslendinga sem „kjarnmesta fólkiš ķ heimi“.56 Tilvķsanir ķ hefšbundin atvinnusviš karla eins og sjómennsku og skipsstjórn, eru tengdar viš frumkvęši, hęfni, hugvit, snerpu og įhęttu. Žetta er tengt viš žjóšarvitund og sišmenningu Ķslendinga. Oršręša sigurvegarans er samofin žjóšhverfu, Ķslendingar „žora žegar ašrir hika“. Žaš er ķ samręmi viš orš forsetans sem féllu į öšrum vettvangi, um „hagkerfi 21. aldarinnar“ (8:171) sem gęfi fyrirtękjum frį smįrķkjum kost į aš verša risastór og smįrķkjum tękifęri til aš leggja heiminum żmislegt til.
    Ķ skżrslu RNA er vikiš aš žvķ hvernig hįskólasamfélagiš įtti žįtt ķ aš ljį žessum hugmyndum fręšilegan bśning og réttmęti.57 Ķ žeirri umfjöllun er karlmennska og žjóšerni samofin, rétt eins og ķ umfjöllun forsetans. Ķslensk fyrirtękjamenning var talin „smellpassa“ (8:192) inn ķ breytta heimsmynd „žar sem hraši, hugrekki og samžętting rįša śrslitum“ (8:192). Ķslenskri fyrirtękjamenningu var einmitt lķkt viš vķkingaskip:

                [Ž]aš sem skapar ķslenskum višskiptamönnum samkeppnisforskot er „vķkingaskipiš“: įkvaršanataka er hröš, bošleišir eru stuttar, samskiptamynstur opiš, allir eru tilbśnir til aš leggja hart aš sér ķ stuttan tķma lķkt og į vertķš, tengslanetiš er sterkt og „reddarageniš“ blómstrar. (8:192)

                [S]érstök ķslensk višskiptamenning (e. organizational culture) eigi stóran žįtt ķ hinum góša įrangri śtrįsarfyrirtękjanna en henni mį lżsa meš nįnum tengslum milli fólks, stuttum bošleišum, alžżšlegum (e. informal) stjórnendum meš gott ašgengi aš stjórnmįlamönnum og fjįrmįlamönnum. Frumkvöšlamenning innan fyrirtękjanna er einnig talin hafa leikiš stórt hlutverk ķ alžjóšavęšingu ķslenskra fyrirtękja. (1:193)

5.2. Sjįlfsskilningur bankamanna.
    Lżsingarnar hér aš ofan eru keimlķkar žeim sem ķslensku bankamennirnir notušu um sjįlfa sig og starfsemi bankanna. Ķ fundargerš Landsbankans frį 21. jślķ 2007 eru talin upp ķ 14 lišum įform eša įhugi į fjįrfestingum og yfirtökum erlendis. Ķ śtrįsinni ętlušu ķslenskir bankar og fjįrmįlamenn aš „...leggja heiminn aš fótum sér.“ (8:97). Įformin rķma viš hugmyndir fręšimanna um śtrįsarkarlmennsku, sem nefnd eru hér aš framan og gerš eru ķtarlegri skil ķ kaflanum „Stigveldi karlmennskunnar“. Žjóšerni var mišlęgt ķ ķmynd bankamannanna. Žegar Icesave-reikningarnir voru markašssettir 2006 var tališ jįkvętt aš skķrskota til Ķslands ķ vörumerki žeirra. Tališ var aš „einföld og skżr skilaboš įsamt sterkri tengingu viš Ķsland myndu gefa góša raun. Tölurnar tala sķnu mįli og hafa innlįn ķ gegnum Icesave aukist meš grķšarlegum hraša.“ (6:9). Hér er lįtiš aš žvķ liggja aš śtlendingar įvaxti pund sitt į reikningunum af žvķ aš žeir tilheyri ķslenskum banka en ekki vegna vaxtanna. Ķ skżrslu RNA er getiš um samkomu ķ London įriš 2006 žar sem einn af samstarfsmönnum Björgólfs Thors hafi skįlaš viš ķslenskar konur meš oršunum: „Skįl fyrir genunum, peningunum og framtķšinni!“ (8:86).
    Į sama tķma var hugmyndafręšilegum stošum skotiš undir śtrįsina, stundum alžjóšlegum hugmyndum meš žjóšlegu ķvafi. Ķ skżrslu RNA kemur fram aš Kaupžingsmenn sögšust fylgja hugmyndafręšinni Blue Ocean Strategy. Žeir töldu sig leiša žį stefnu sem ašrir ķslenskir bankar fylgdu, „other financial companies in Iceland followed in our footstep“ (8:95). Žessi ašferš er talin felast ķ aš foršast beina samkeppni meš žvķ aš skera sig śr, öšlast samkeppnisforskot meš žvķ aš vera śti į hinu blįa hafi žar sem enginn er.58 Snjallir stjórnendur foršast hiš rauša haf sem er gamalt višmiš, rautt af blóši eftir hįkarlana žar sem allir bķtast um žaš sama. Myndmįliš er sterkt og kannski ekki fjarri lagi. Stórar įhęttuskuldbindingar, krosseignatengsl, samžjöppun į eignarhaldi, sem allt hafši veriš haršlega gagnrżnt ķ lengri tķma af hįlfu erlendra greiningarašila, voru aš einhverju leyti ķslensk sérkenni eins og fram kemur ķ skżrslu RNA, fįir ašrir voru žar višlķka langt śti į hinu blįa hafi.
    Sama gilti um ķslenska módeliš hvaš fjįrmögnun varšar. Icesave-reikningar Landsbankans erlendis voru ķ śtibśum ķ London en ekki ķ dótturfélagi. Samkvęmt Halldóri J. Kristjįnssyni, bankastjóra Landsbankans, var žetta tališ ęskilegra fyrirkomulag svo hęgt vęri aš „nżta og stżra fjįrmunum samstęšunnar ķ heild sinni“ (6:11). Žaš žżšir į venjulegu mįli aš hęgt sé aš flytja peningana heim. Hin mikla įhęttutaka bankanna og flókin fjįrmögnun var sögš frįbrugšin lįnastofnunum erlendis sem vęru stašlašri og sérhęfšari en hérlendis. Sigurjón Ž. Įrnason, bankastjóri Landsbankans, lżsti ķslenskri sérstöšu žannig:

                Į Ķslandi er krossvešsett śt um allt og ef žś tekur žetta lįn śt, hvaš gerist žį? Žį fer vešiš meš žvķ, en žarna er eitthvert annaš lįn sem er krossvešsett og žetta er miklu meira spaghettķ vegna žess aš žaš er veriš aš žjónusta, ekki bara einhvern pķnulķtinn geira śr atvinnulķfinu, heldur er veriš aš žjónusta allt atvinnulķfiš. Landsbankinn er bara meš 40% plśs af ķslensku atvinnulķfi undir. Og aušvitaš er allt krossvešsett fram og til baka śt um allt. Lįnin eru žvķ ekki svona tęr eins og žeim [ž.e. erlendum bankamönnum] finnst aš žau hljóti aš vera, aš žaš sé bara hęgt aš fį, jį ef žiš eigiš svona mikiš af lįnum śt į fasteignir žį tökum viš žaš bara. Lįn śt į fasteignir hjį okkur eru ķ mörgum tilfellum hjį okkur bara partur af fyrirgreišslu fyrirtękisins og žaš er krossvešsett į móti, žessu og žessu og žessu. Žetta er svona eitt risastórt spaghettķ sem žjónustar heilt atvinnulķf sem er allt annars ešlis. (5:28)

5.3. Regluverk afskiptaleysis.
    Ķ hugmyndafręši Blue Ocean Strategy er lögš įhersla į aš hindranir séu ekki gefin stęrš heldur séu žęr ašallega huglęgar, ž.e. ķ höfšinu į stjórnendum.59 Žetta żtir undir žau višhorf aš umhverfiš skuli vera sem frjįlsast til aš hefta ekki hugmyndaflugiš og jafnframt aš žeir „hugmyndarķkustu“ séu žeir frjįlsustu, ķ merkingu Mill hér aš framan. Žetta varš hluti af menningarbundinni sjįlfsmynd Ķslendinga ķ śtrįsinni. Višskiptarįš hvatti til žess aš Ķsland yrši „frjįlsasta žjóš heims įriš 2015“ (8:187) og varaši ķ žvķ samhengi viš hinni „lamandi hönd“ rķkisvaldsins.60 Velgengni ķslenska módelsins ķ upphafi sannfęrši śtrįsarkarlana um įgęti žess og sérstöšu: Hinir ungu og reynslulitlu stjórnendur žekktu ekki annaš en velgengni og markaši: „Žaš hefur skapaš žeim žį tilfinningu aš žeir skapi velgengni“ (8:90) eins og segir ķ skżrslu um višhorf śtlendinga ķ žeirra garš sem vķsaš var til hér aš framan. Ķ 8. bindi skżrslu RNA var jafnvel talaš um oflęti eša hybris:

                As seen from the outside my understanding is that what had developed here in Iceland was a kind of national hybris. When we met Icelandic bankers they seemed to hold the view that they had invented something new, that they had superior competence and a better understanding of risks and profit possibilities as compared to more traditional and conservative bankers, and that, in their view, the sky was the only limit. (8:90–91)

    Oršin ķ tilvitnuninni um aš himinblįminn hafi fališ ķ sér einu takmarkanirnar, aš mati ķslensku višskiptamannanna; „the sky was the only limit“, minna į orš forsetans hér aš ofan um kosti žess aš vera „laus viš skrifręšisbįkn“.61 Bęši fela ķ sér tilvķsun ķ regluverk Ķslendinga en stjórnvöld höfšu lagt sérstaka įherslu į aš žaš vęri ekki ķžyngjandi og alls ekki strangara en annars stašar. Žetta rķmar vel viš andśš Mill į samfélagslegum žvingunum sem hann taldi heftandi fyrir einstaklingsešli, frumleika og snilligįfu. Ķ samręmi viš žetta lögšu Ķslendingar ofurįherslu į undanžįgur frį žeim reglum sem giltu annars stašar. Pįll Gunnar Pįlsson, fyrrverandi forstjóri FME, oršar žaš svo: „Menn voru svo fókuserašir į žvķ aš gera ekkert annaš heldur en ašrir vęru aš gera į mešan menn įttu akkśrat aš vera aš žvķ.“ (8:98–99). Žaš sem fyrrverandi forstjóri FME į viš er aš hér į landi var rķkari žörf fyrir sérstakar reglur vegna smęšar landsins og sérstakra ašstęšna.
    Žannig lagši Landsbankinn allt kapp į aš fį undanžįgu breska fjįrmįlaeftirlitsins (FSA) vegna Icesave-innlįnanna ķ staš žess aš grķpa til ašgerša, fóru jafnvel ķ hart og töldu FSA „skorta valdheimild“ (6:29) til ašgerša. Fjįrmįlarįšuneytiš styšur žessa višleitni Landsbankans. Sś mikla įhersla į aš finna leišir framhjį reglum meš žvķ aš „challenge-era“ (8:51) žęr er merki um aš įtta sig ekki į stöšu sinni. Einblķnt er į jafnstöšu žegar žaš hentar (sömu reglur fyrir alla) en sérstöšu žegar žaš hentar; „laumufaržegavandamįliš“ (e. free riders syndrome) er ekki langt undan. Laumufaržeginn feršast į kostnaš annarra, leggur ekkert til, en nżtur įvaxtanna. Žį mį geta žess aš žetta minnir į umręšu fręšanna um einkenni sem kallaš hefur veriš „boys will be boys“. Ķ žvķ felst m.a. aš:

                [D]rengir žurfi į hreyfingu aš halda, žeim er jafnvel ešlilegt aš vera pķnulķtiš įrįsargjarnir og umfram allt ekki kvenlegir eša hommalegir. […] … lķka aš drengir megi vera örlķtiš įbyrgšarlausir.62

    Hugmyndin um himinblįmann sem hina einu takmörkun er ennfremur ķ stķl viš myndmįliš um hiš blįa haf. Žessar ašstęšur żttu undir sjįlfstraust og įhęttusękni. Žaš er ekki tilviljun aš einmitt žessi skżring er išulega notuš til aš réttlęta rżran hlut kvenna ķ atvinnulķfinu, ekki sķst mešal stjórnenda og leištoga; meš öšrum oršum konur eru ekki heftar af samfélagslegum hindrunum, žęr hefta sig sjįlfar meš sķnu eigin hugarfari.63 Žessi sjónarmiš einstaklingsgera félagsleg vandamįl, smętta kerfislęgar hindranir nišur ķ višhorf og innri takmarkanir kvenna sjįlfra. Ķ sišfręšihluta skżrslu RNA er fjallaš um aš ķslensk vanmetakennd eigi vķsast sinn žįtt ķ śtrįsardraumnum og vitnaš er ķ orš Hannesar Smįrasonar frį 2007: „Kannski er mašur pķnulķtiš aš sżna umheiminum fram į žaš aš viš Ķslendingar getum gert eitthvaš.“ (8:95). Žetta er ķ samręmi viš hugmyndir um śtrįsarkarlmennsku; ķslenskir karlar vildu mįta sig ķ hnattręnu samhengi, keppa viš karla ķ öšrum löndum – og töldu sig hafa betur.
    Žį viršist hugmyndin um himinblįmann eša blįa hafiš ekki hafa veriš langt undan ķ žeim skżringum sem gefnar voru į launastigi ķ fjįrmįlakerfinu. Eins og fram kom ķ kaflanum hér aš framan um fjįrmįlakerfiš sem atvinnugrein voru laun stjórnenda margföld annarra starfsmanna og launamunur kynja mikill. Gjarnan var vķsaš ķ žį miklu įbyrgš sem fęlist ķ stjórnun bankanna og hve eftirsóttir stjórnendur vęru, jafnvel erlendis. Bankarnir vęru ķ samkeppni viš erlendar stofnanir og lįtiš var aš žvķ liggja aš žeir vęru ķ nokkurs konar greišastarfsemi viš ķslenskt žjóšfélag ķ launastefnu sinni, eins og fram kemur ķ ummęlum Siguršur Einarsson, ķ kaflanum „Stigveldi karlmennskunnar“.
    Žetta er athyglisvert ķ ljósi žess aš stjórnendur ķslensku bankanna virtust ekki njóta viršingar erlendis. „Ung fyrirtęki meš unga stjórnendur. Eitthvaš er ungęšislegt og nżrķkt viš žessa śtrįs“ (8:89) var viškvęšiš ķ skżrslu um višhorf śtlendinga įriš 2006 til ķslenskra fyrirtękja į Noršurlöndum. Ķslendingar voru taldir vera „highest bidders in the euro system“ (2:53) og stjórnendur žeirra taldir skorta reynslu og žekkingu, sbr. eftirfarandi ummęli ķ skżrslu Merrill Lynch 31. mars 2008:

                When clients ask us why the Icelandic banks are considered to have a higher risk profile than their other European peers, one does not have to search hard for answers: rapid expansion, inexperienced yet aggressive management, high dependence on external funding, high gearing to equity markets, connected party opacity. In other words: too fast, too young, too much, too short, too connected, too volatile. (6:11)

    Žį samręmist meint eftirsókn ķ snilligįfu ķslenskra bankamanna illa žeirri lżsingu eins af sešlabankastjórunum eftir fund meš erlendum sešlabankastjórum voriš 2008 aš „engir bankar vildu lengur eiga višskipti viš ķslenska višskiptabanka śt ķ heimi. Žeir vęru eins og holdsveikisjśklingar sem enginn vildi koma nįlęgt.“ (6:185).

5.4. Viš og hinir.
    Žegar halla tók undan fęti įriš 2008 fékk umręšan um įgęti hinna ķslensku fyrirtękja og stjórnenda önnur formerki en hélt įfram aš vera į žjóšernislegum nótum. Stjórnvöld komu til ašstošar bönkunum ķ markašs- og ķmyndarįtaki žegar óvešursskżin hrönnušust upp į įrinu 2008. Ķ ręšu į Alžingi 21. febrśar 2008 sagši forsętisrįšherra aš barist yrši fyrir hagsmunum Ķslands:

                [Ž]aš hefur reyndar įšur veriš gert og įšur hafa ašilar stašiš saman um aš kynna stöšu lands og žjóšar ķ efnahagsmįlum śt į viš. [...] En aušvitaš getum viš ekki gert aš žvķ žótt olķuverš sé hęrra nśna en žaš hefur veriš frį 1861 eša aš żmis önnur ytri įföll dynji į žjóšarbśi okkar eins og öšrum. Viš žurfum aušvitaš aš laga okkur aš slķkum stašreyndum sem koma erlendis frį. En ķ grunninn er žjóšarbśskapurinn hér mjög góšur og viš žurfum aš koma žvķ į framfęri. (6:130)

    Hér er ekki gengist viš žvķ aš mikiš sé aš ķ žjóšarbśskap Ķslendinga heldur komi ógnirnar erlendis frį. Hin „ytri įföll“ eru undirstrikuš enn frekar meš žvķ dramatķska stķlbragši aš setja olķuverš ķ 150 įra samhengi. Žessi tilvķsun ķ įžreifanlegan ytri vanda, svo sem olķuverš, breyttist eftir žvķ sem leiš į įriš 2008 og hugmyndin um „ķmyndarvand[a]“ (6:168), „oršspors- og umręšuįhętta“ (5:170) jókst. Ķ bréfi Sešlabanka Ķslands 23. aprķl 2008 til Sešlabanka Bretlands sagši: „The Icelandic banks are well capitalised but they are dealing with a problem of perception.“ (1:174).
    Gagnrżni erlendis frį var svaraš meš įsökunum um žekkingarleysi eša annarleg sjónarmiš og žaš sjónarmiš var rįšandi. RNA telur t.d. aš FME hafi stutt sjónarmiš Landsbankans gagnvart breska fjįrmįlaeftirlitinu (FSA). Žannig sagši forstjóri FME ķ nóvember 2007: „Hvort sem aš slķk skrif eru sett fram af vanžekkingu eša ķ įkvešnum tilgangi er ljóst aš umtalsįhętta er oršin töluverš įhętta fyrir ķslenskt fjįrmįla- og efnahagskerfi“ (5:157). Hann gagnrżndi viš annaš tilefni ķ aprķl 2008 „svokallaš skuldatryggingarįlag“ (6:159) ķslensku bankanna sem hann taldi fyrir utan öll skynsemismörk og bętti viš:

                Aš mķnu mati eru orsakir žessa hįa įlags sįlręn, tęknileg og hįtternisbundin. Žaš sem um er aš ręša er almenn įhęttufęlni į alžjóšamörkušum, tęknilegir įgallar į óskipulegum og grunnum markaši og afleišing illskeyttrar umręšu um bankana og ķslenskt efnahagslķf. (6:159)

    Śtlendingum voru eignuš annarleg sjónarmiš og gegn žeim standa ķslensku karlarnir saman. Žetta er dęmi um žį žjóšhverfu samtryggingarkarlmennsku sem fjallaš er um hér aš aftan en hśn var einkum įberandi žegar ytri ógn var talin stešja aš. Žaš undirstrikar enn frekar žessar hugmyndir aš hér er alžjóšamarkašurinn sagšur „įhęttufęlinn“. Įhęttusękni og įhęttuhegšun er tengd karlmennsku, eins og fram kom hér aš framan, og andstęša žess er įhęttufęlni. Žaš oršfęri er gjarnan notaš um konur til aš lżsa hugleysi en forsvarskonur Aušar Capital hafa reynt aš hnika žeirri oršręšu og tala um „įhęttumešvitund.“64 Ķ tilvitnuninni hér aš ofan er alžjóšamarkašurinn kvengeršur ķ žessum skilningi, ašgreindur frį ķslensku hugarfari, og ķ sömu andrį bendlašur viš vanžekkingu og „illskeytta umręšu“ (6:159). Forsętisrįšherra Geir H. Haarde gagnrżndi mat Moody's ķ febrśar 2008 meš tilvķsun ķ aš įlagspróf FME bentu til aš undirstöšur bankanna vęru traustar. Hann segir aš „önnur öfl en leitin aš sannleikanum rįši feršinni hjį neikvęšum greiningarašilum og fjölmišlum. Allir verši aš snśa bökum saman til aš bregšast viš“ (8:159). Hér er höfšaš til žjóšerniskenndar og karlmennsku; leggjumst į įrarnar, snśum bökum saman gagnvart sameiginlegum óvini.
    Į fundi bankastjórnar Sešlabankans og žriggja rįšherra 7. maķ 2008 er haft eftir sešlabankastjóra aš „žaš fęri ķ taugarnar į breska [sešla]bankanum aš ķslensku bankarnir séu farnir aš auka innlįnastarfsemi og žeir séu aš bjóša betri kjör en žeir bresku“ (6:173) rétt eins og um tilhęfulausa taugaveiklun eša pirring sé aš ręša. Bankastjórar Landsbankans telja FSA sżna „óbilgirni“ (6:23) og sešlabankastjóri spyr hvort til greina kęmi aš „standa ķ lappirnar gagnvart FSA“ (6:23). Upplifaš vald sešlabankastjóra var ekki ķ takt viš raunverulegt vald hans, eins og sķšar kom į daginn, en e.t.v. ķ samręmi viš hugmyndafręši hins blįa hafs aš hindranirnar séu ķ höfšinu į okkur. Gagnrżni eša neikvęšni śtlendinga viršist ennfremur įlitin tilefnislaus og fyrst og fremst ķ höfšinu į žeim. Ķ sama anda er frįsögn forsętisrįšherra af bréfi FSA um mįlefni Landsbankans 15. įgśst 2008. Hann segir žaš „hryllilegt bréf“ (6:27). Višbrögšin bera keim af žjóšhverfu, śtlendingarnir eru uppfullir af vitleysu og ranghugmyndum:

                Hann [forsętisrįšherra] segir: „Viš erum bśin aš setja hérna ķ gang vinnu strax til aš svara allri vitleysunni ķ žessu bréfi um žaš sem snżr aš ķslenskum efnahagsmįlum, žvķ aš bréfiš er fullt af rangfęrslum um žaš [...].“ (6:27)

    Žjóšernislegir undirtónar eru ekki sķst įberandi ķ umręšunni um Icesave-reikningana og erlend samskipti vegna Tryggingarsjóšs innstęšueigenda og fjįrfesta (TIF). Žaš sem įšur er litiš į sem fjandsamleg višhorf, jafnvel öfund, breytist ķ ótta viš umsįtur og įrįsir žegar lķša tekur aš hruninu. Hugrekkiš mį sķn lķtils og hindranir eru ekki lengur bara huglęgar, heldur viršist vera um samsęri og įrįsir aš ręša. Eftirfarandi ummęli sešlabankastjóra sżna žetta:

                Menn [voru] farnir aš velta žvķ fyrir sér aš alžjóšasamfélagiš, [...] hefši veriš bśiš aš įkveša žaš aš viš fęrum į hausinn. Hingaš kom mašur, sem var [hagfręšingur hjį] BIS [...] mjög merkilegur mašur og hafši oft veriš į undan öšrum aš sjį hluti. Hann boršaši hérna meš okkur eitt kvöldiš ķ jślķ [2008] [...]. Žį sagši hann: Žaš er bśiš aš įkveša aš einn stór banki veršur lįtinn fara į hausinn, žaš verša Lehman- bręšur, og sķšan eitt land, og žaš veršiš žiš. [...] Ég verš aš višurkenna aš žegar Lehmans-bręšur fóru į hausinn komu žessi ummęli upp ķ hugann. (6:272).

    Sömu višhorf birtust hjį Sigurjóni Ž. Įrnasyni žar sem hann lżsir vandręšum Bear Stearns voriš 2008:

                Hvaš gerist? Allir hluthafar žurrkast śt en öllum skuldabréfaeigendum er bjargaš. Žaš sem geršist į žeim punkti var aš allir horfšu og hugsušu, jį žaš er Bear Stearns, žaš er nś minnsta mįliš, honum var bara bjargaš, žį veršur bara öllum bjargaš. Žaš veršur višsnśningur į markaši hjį öllum heiminum, öll „credit spread“ lękka um allan heim – nema į žrjį banka. Žrķr ķslenskir bankar. En hvar er ekki veriš aš bjarga? [...] Hverja eigum viš žį aš skortselja? Ķslenska banka. Og žaš myndašist bara skriša į okkur. Og rosaleg neikvęšni. (6:141)

                Og ég hugsaši, guš minn góšur, žaš er veriš aš gera įrįs į okkur, nś erum viš komnir ķ vesen. Žarna var ég hręddur, guš minn góšur, allur heimurinn skynjar žaš nśna aš žaš sé hęgt aš drepa okkur vegna žess aš okkur verši ekki bjargaš, öllum öšrum verši bjargaš af žvķ aš sį sem į aš bjarga okkur hann getur žaš ekki, hann hefur ekki samning viš neinn til aš hjįlpa sér og hefur ekki gert neitt ķ žvķ. Žannig upplifšum viš žaš. (8:101)

    Ljóst er aš sešlabankastjóri og bankastjóri Landsbankans upplifa įstandiš eins og stórt samsęri og aš rįšist sé į Ķsland aš ósekju. Ķsland er berskjaldaš eins og hjįlparlaust fórnarlamb. Sjįlfsöryggi og vķkingaoršręša koma ekki aš gagni. Bankamennirnir sem ekki vildu afskipti rķkisins nokkrum įrum fyrr vildu nś aš žeim yrši „bjargaš“ en sį sem įtti aš bjarga gat žaš ekki žvķ hann [sešlabankinn] „hefur ekki samning viš neinn til aš hjįlpa sér“ (6:141). Sś mikla įbyrgš sem vķsaš er til m.a. ķ launum og hvatakerfi gildir ekki žegar į reynir.
    Ķ žessum kafla hefur sjónum veriš beint aš žeirri hugmyndafręši sem leiddi til falls bankanna. Žjóšhverfar karlmennskuhugmyndir um meinta yfirburši ķslenskra karla myndušu hugmyndafręšilega réttlętingu fyrir žį žróun sem hér varš.

6. Hęfni, įkvaršanataka, hugarfar.
     Vķšar en į Ķslandi eru įstęšur hruns fjįrmįlakerfisins skošašar. Ķ nżlegri bandarķskri umfjöllun gerir Barbara Ehrenreich65 aš umtalsefni hugmyndafręšilega umgjörš og višhorf til įkvaršanatöku. Hśn segir aš rķkt hafi sś trś, sem į rętur sķnar ķ jįkvęšrisįlfręši (e. positive psychology), aš meš jįkvęšu hugarfari geti einstaklingar haft įhrif į ašstęšur sķnar. Žessi hugmynd hafi fengiš byr ungir bįša vęngi og žróast meš żmsum hętti į ólķkum svišum samfélagsins. Ķ fjįrmįlaheiminum var t.a.m. rķk sś krafa aš „ekki mętti tala markašinn nišur“ heldur vęri žaš hlutverk žeirra sem starfa į svišinu aš hugsa jįkvętt til aš višhalda vextinum.

6.1. Innsęi į kostnaš reynslu.
    Žessu tengt var krafa um aš įkvaršanir byggšu į innsęi frekar en ķgrundun. Rįšnir voru til starfa ungir reynslulitlir karlar og sem mest gert śr meintu fjįrmįlalegu innsęi žeirra, snilligįfu og jįkvęšu hugarfari. Gagnrżnin hugsun og ķgrundun var litin hornauga ķ žessu andrśmslofti.66 Ķ skżrslu RNA mį finna dęmi um karla meš litla reynslu af fjįrmįlastarfsemi og meinta snilligįfu. Lįrus Finnbogason, stjórnarmašur FME sķšan 1999 og stjórnarformašur 2007, sagši viš skżrslutöku hjį RNA:

                [Ž]aš var bara erfitt fyrir eftirlitiš og žessa eftirlitsašila aš beita sér af einhverjum svona alvöružunga. Žį voru menn aš trufla eitthvaš og skemma eitthvaš sem var veriš aš byggja hérna upp og var svo ęšislegt. Nei, nei, og svo sér mašur nįttśrlega bara, af žvķ aš ég var nįttśrlega ķ skilanefndinni, aš hérna hvaš mašur var einhvern veginn blįeygur, allir žessir menn sem voru alltaf hérna į forsķšum višskiptablašanna og alls stašar, žetta voru grķšarlegir snillingar ķ višskiptum og svo žegar mašur, af žvķ aš mašur sį žetta nś hinum megin frį, aš žį var žetta bara allt lįn į lįn ofan, žetta var enginn, žaš var enginn substance, žaš var engin snilld ķ žessu, žetta voru bara menn sem höfšu ašgang aš, óendanlegan ašgang aš fé og voru eiginlega óendanlega sęknir ķ įhęttu og aš fjįrfesta. (5:166, skįletrun okkar)

    Ķ skżrslu RNA er vitnaš ķ orš Ragnars Önundarsonar višskiptafręšings og fyrrverandi bankastjóra Išnašarbankans sem gerir reynsluleysi ķslensku bankamannanna aš umtalsefni, žar kemur fram aš:

                Hvergi annars stašar į Vesturlöndum kemur neinn til greina sem ęšsti daglegur stjórnandi banka sem ekki hefur langa reynslu af bankastarfsemi. Lįgmarkskrafan er aš hafa žraukaš ķ gegnum alvöru efnahagslęgš, meš öllum sķnum śtlįnatöpum og erfišleikum. Žannig var žetta lķka hér į landi. Nś telst reynsla og žekking ķžyngja mönnum, hśn dregur śr hugmyndaaušgi og įhęttuvilja. (8:42, skįletrun okkar)

    Orš Ragnars mį tengja viš orš Ehrenreich hér aš framan um hvernig reynsluleysi var litiš jįkvęšum augum og litiš į žaš sem kost į mešan reynsla žótti ķžyngjandi og draga śr įkvöršunum byggšum į innsęi ķ staš ķgrundunar. Ķ žessu andrśmslofti er gott aš vera ungur og reynslulķtill karl. Reynsla sem oft fylgir aldri er litin hornauga.
    Krafan um jįkvętt hugarfar er samfara kröfunni um reynsluleysi. Įšur hefur veriš aš vikiš aš žjóšhverfu og hvernig gagnrżni śtlendinga var afgreidd sem įrįs illa meinandi afla. Krafan um jįkvęšni žjónar žvķ tvenns konar tilgangi, annars vegar til aš žagga nišur ķ gagnrżnisröddum og hins vegar til aš višhalda vextinum: „[Ö]nnur öfl en leitin aš sannleikanum rįši feršinni hjį neikvęšum greiningarašilum og fjölmišlum. Allir verši aš snśa bökum saman til aš bregšast viš“ (8:159, skįletrun okkar) eins og forsętisrįšherra sagši. Į öšrum staš er umfjöllun erlendra ašila afgreidd sem „bölmóšur“: „Įslaug Įrnadóttir, skrifstofustjóri višskiptarįšuneytisins, segir aš Gracie [breskur sérfręšingur ķ fjįrmįlastöšugleika] hafi žótt vera meš „bölmóš““. (8:136).
    Ķ skżrslu RNA er aš finna įkvešiš žrįstef žessu tengt: Ašilar voru ekki aš horfast ķ augu viš stöšuna eins og hśn var, dęmi um žetta er ķ drögum aš fundargerš žar segir aš: „Jónķna S. Lįrusdóttir og Baldur Gušlaugsson telji aš Landsbankamenn sem rętt hafi veriš viš ķ London įtti sig ekki fyllilega į stöšunni.“ (6:228). Embęttismenn voru ekki undanskildir:

                Žegar Stefan Ingves var spuršur śt ķ žennan fund ķ bréfi frį rannsóknarnefnd Alžingis lżsti hann žeirri skošun sinni aš „ķslensku fulltrśarnir į žessum fundi hafi veriš stressašir, ekkert sérlega vel undirbśnir og aš žeir hafi ekki gert sér fulla grein fyrir žeirri įhęttu sem til stašar vęri“. (1:170)

    Ķ tilvitnuninni kemur einnig fram aš ašilar hafi veriš illa undirbśnir. Aš žvķ žema veršur vikiš sķšar žegar fjallaš veršur um višhorf til fręšilegrar žekkingar. Vķšar ķ skżrslu RNA er žess getiš aš bankamenn, embęttismenn og stjórnvöld hafi ekki įttaš sig į stöšunni og žvķ ekki brugšist viš. Skżrsluhöfundar RNA tala ķ žessu sambandi um „pólitķska lömunarveiki“ (8:149–151). Ef ferliš er skošaš ķ anda greiningarinnar hér aš ofan mį einnig halda žvķ fram aš skil į milli raunveruleika og žess sem žótti ęskilegt hafi tekiš aš dofna. Krafa um jįkvęšni og velgengni voru ofar öllu öšru. Žessu tengt eru hugtökin stigveldi karlmennskunnar, samtryggingar- og samkeppniskarlmennska, sem fjallaš veršur um sķšar.

6.2. Hröš įkvaršanataka og įhęttusękni.
    Žegar įkvaršanatökuferli eru skošuš hefur sjónum ķ auknum męli veriš beint aš hraša og įstęšum hrašans. Rannsóknir sżna hvernig gešsjśkdómurinn manķa (sem er hluti gešhvarfa eša gešhvarfasżki) hefur fengiš breišari skķrskotun en įšur. Um manķu er ekki einvöršungu fjallaš ķ lęknisfręšilegu samhengi heldur kemur manķan vķša viš sögu ķ menningu okkar. Žessi žróun hefur m.a. įtt sér staš ķ żmiss konar menningar- og dęgurefni, t.d. bókum eša blöšum, žar sem einkenni sjśkdómsins eru fegruš og upphafin. Žaš sem įšur var tališ til merkis um kvenlęgt stjórnleysi er nś įlitiš karlmannlegur styrkur. Litiš er į karla sem sterka, mįttuga, įhrifarķka og dugmikla vegna žess aš žeir eru skapandi og óstżrilįtir. Orka, kraftur og įhęttusękni athafnamannsins lżsir įstrķšu og eldmóši hans sem stušlar aš vexti hagkerfisins. Žvķ er litiš į manķu, sérstaklega ķ umfjöllun um fjįrmįl, sem jįkvęšan eiginleika sem knżr markašinn įfram. Ķ žessum ašstęšum er lķklegt aš manķa verši įlitin hiš ešlilega įstand: „Ef žaš er aukin krafa um stöšugar breytingar og samfellda framžróun einstaklinga į öllum tķmum, į mörgum svišum samfélagsins, žį getur veriš aš manķa sem hluti gešhvarfasżki verši įlitin ešlileg – jafnvel til fyrirmyndar …“67 Žessu mį finna dęmi ķ skżrslu RNA. Skattalögfręšingur hjį Landsbankanum sagši:

                    En menn voru nįttśrlega alltaf aš svona stįta sig svolķtiš af žvķ aš žeir vęru svona fljótir aš hugsa eša fljótir aš taka įkvaršanir, kannski ekki fljótir aš hugsa en fljótir aš taka įkvaršanir. (8:193)

    Ķ skżrslu RNA um višhorf śtlendinga įriš 2006 til ķslenskra fyrirtękja į Noršurlöndum birtist žaš višhorf aš Ķslendingar grķpa tękifęrin žegar žau koma en vinna ekki eftir langtķmaįętlun. Einn višmęlandi sagši:

                Viš fórum dįlķtiš ķslensku leišina, fórum bara af staš, létum hlutina rįšast įn žess aš hafa neina strategķu. Undirbśningurinn var žessi venjulegi ķslenski undirbśningur: „žetta reddast!“ Fórum svo ķ eina įtt og ef žaš gekk ekki žį reyndum viš eitthvaš annaš. (8:89)

    Greiningin hjįlpar til viš aš skilja śtrįsarkarlmennskuna. Ef įkvešinn hópur valdamikilla karla sżnir mikla įhęttusękni sem ķ augum hinna myndi jašra viš aš flokkast undir óskynsemi žį veršur žaš engu aš sķšur višmišiš sem ašrir finna sig knśna til aš mįta sig viš. Eiginleikanum fylgir mikil trś į eigin getu sem mišlaš er til samfélagsins. Forstjóri FME, Jónas Fr. Jónsson, sagši viš skżrslutöku hjį RNA:

                Į hinn bóginn hefši veriš litiš į bankana sem óskeikular stofnanir eša „masters of the universe“, eftirlitsišnašurinn hefši ekki veriš „vinsęl söluvara“ ķ hinu opna og frjįlsa markašskerfi og žau višhorf hugsanlega haft įhrif į stušning stjórnvalda viš stofnunina. (5:133)

    Fjallaš hefur veriš um Blue Ocean Strategy og hvernig sś hugmyndafręši żtti undir sjįlfstraust og įhęttusękni. Hugmyndafręši hins blįa hafs tengjast hugmyndum um manķu sem raktar hafa veriš hér og oflętinu sem birtist ķ tilvitnuninni. Lżsingin passar viš žį sem lķta į sig sem guši, ž.e. „masters of the universe“. Žessu tengd eru ummęli Geirs H. Haarde forsętisrįšherra viš skżrslutöku hjį RNA:

                Žetta er nįttśrulega eitt af žvķ sem mašur er bśinn aš vera aš tala um viš žį allt įriš į öllum žessum fundum: „Reyniš aš koma žessu yfir ķ dótturfélag, reyniš aš vera ekki svona „agressķvir“ meš aš fį inn innstęšur“, en žaš er ekkert į žaš hlustaš og mašur veltir žvķ fyrir sér, af hverju var ekkert į žaš hlustaš: Jś, žaš er vegna žess aš žaš er veriš aš nota žessa peninga hér innanlands, eins og žetta sé bankaśtibśiš aš Laugavegi 77, og žaš er ekkert veriš aš lįna žetta kannski ķ neitt sérstaklega góš śtlįn, žaš er ekki hęgt aš kalla žetta inn og nota žetta til žess aš standa skil į žessum hlutum. Žetta var nįttśrulega mjög alvarlegt en ég hérna hef talaš viš bankastjórann žarna skömmu eftir aš žetta bréf kom, Halldór, og hann sem sagt sagši mér frį žvķ aš bankinn vęri aš bregšast viš žessu mjög hart, žeir mundu aš senda śt menn, eins fljótt og žeir gętu og žeir tękju žetta allt saman mjög alvarlega og teldu sig hafa góša möguleika ķ aš nį einhverju samkomulagi viš FSA um aš gera žetta, žannig var nś alltaf talaš aš žetta vęri einhver misskilningur į feršinni og žeir mundu strauja žetta, finna śt śr žvķ.“ (6:220–221, skįletrun okkar)

    Ķ tilvitnuninni kemur fram aš forsętisrįšherra leitast viš aš draga śr įgengni ķslenskra bankamanna sem viršast taka lķtiš mark į oršum hans mišaš viš hvert framhaldiš varš. Oršalag forsętisrįšherra er heldur ekki til žess falliš aš draga mikiš śr žeim: „Reyniš aš koma žessu yfir ķ dótturfélag, reyniš aš vera ekki svona agressķvir“. Einhvern vott af viršingu viršist forsętisrįšherra hafa fyrir manķsku tilburšunum og hér į eftir er fjallaš um hvernig vald stjórnmįlamanna minnkaši į mešan vald bankamanna jókst. Ķ tilvitnuninni kemur einnig fram aš ķslenskir bankamenn įlitu tilmęli FSA „misskilning“ og aš žeir hygšust „strauja“ žann misskilning sem vęntanlega žżšir aš leišrétta misskilninginn. Oršfęriš lżsir mikilli trś į eigin getu, sögnin „aš strauja“ er notuš ķ tölvumįli og žį er įtt viš aš tölvur eru straujašar, allt er žurrkaš af harša diski žeirra, minninu, til žess aš hęgt sé aš ręsa žęr aš nżju og byrja žannig meš hreint borš. Ķslenskir bankamenn töldu sig žvķ geta byrjaš meš hreinan skjöld gagnvart FSA. Žurrkaš śr minni žeirra sem žeir eiga samskipti viš til žess aš geta byrjaš meš hreint borš. Aš strauja misskilning gefur til kynna aš viškomandi įliti sig hafa völd ķ ašstęšunum. Žeir strauja burt misskilning, ž.e. hanna atburšarįs og skapa trśveršugleika. Raunveruleiki og sannleikur – hvaš er žaš ķ žessu samhengi? Žessu tengt er višhorf bankamannanna til laga og reglna. Innri endurskošandi Landsbankans sagši viš skżrslutöku hjį RNA:

                [É]g held aš almennt séš hafi menn litiš į reglur svona eitthvaš sem hęgt vęri aš „challenge-era“, eitthvaš sem ętti aš vinna meš žannig aš viršing fyrir anda reglnanna og svoleišis hafi kannski ekki almennt veriš til stašar heldur voru menn frekar viljugir til aš žróa reglur … žróa tślkun į reglum žannig aš menn kęmust … svona eins og ķ fótbolta, menn reyndu aš tękla įn žess aš vera dęmdir.“[...] Hann segir aš žetta hafi veriš skżr skilaboš frį yfirstjórninni: „[B]ankaformašurinn lżsti žvķ aš hann ętlaši aš spila stķfan sóknarbolta og ég held aš žaš hafi aš einhverju leyti veriš „attitudeiš“ og dómarinn var žį vęntanlega Fjįrmįlaeftirlitiš og einhver svona leišindaendurskošendur, hvort sem žaš voru innri eša ytri. Og svo gekk žetta svolķtiš śt į aš vinna innan žess. Žaš „attitude“ į sér ekki … er ekki algengt ķ bankastarfsemi, ekki ķ svona fyrirtękjum sem varša almannahag. (8:51)

    Śr tilvitnuninni mį lesa viršingarleysi fyrir lögum og reglum og hugmyndir um samkeppni sem vikiš veršur aš ķ kaflanum „Samkeppniskarlmennska“. Menn, karlmenn ķ žessu tilviki, „žróa reglur“ og „žróa tślkun į reglum“. Aš žeirra mati er enginn žess megnugur aš setja žeim mörk: Žeir rįša för, žeirra er krafturinn og eldmóšurinn. Žessu tengt er viršingarleysi fyrir rannsóknum og fręšum sem vikiš veršur aš hér nęst.

6.3. Višhorf til rannsókna og fręša.
    Hér aš framan var fjallaš um aš reynsluleysi hafi žótt kostur, rętt var um illa ķgrundaša įkvaršanatöku og um trś ķslenskra bankamanna į eigin mįtt og getu. Ķ almennri umręšu er haft į orši aš skólaganga eša lęrdómur og menntun fari ekki endilega saman, talaš er um sjįlfmenntaša einstaklinga og skóla lķfsins. Framhjį žvķ veršur žó ekki horft aš menntun veitir einstaklingum oft lykla aš įkvešinni fręšilegri žekkingu, žekkingu sem fólk öšlast ekki af sjįlfu sér. Reynsla og menntun fara sķšan ekki endilega saman en aftur getur menntun oršiš lykill aš žvķ aš öšlast reynslu. Ķ skżrslu RNA er vķša aš finna dęmi žar sem stjórnmįlamenn og višskiptamenn nżttu fręšasamfélagiš og fręšinga ķ žeim tilgangi aš ljį hugmyndum sķnum og athöfnum vęgi og réttmęti. Um skort į gagnrżni hįskólafólks er fjallaš ķtarlega ķ 8. bindi skżrslunnar og vikiš aš hér aš framan.
    Jafnvel žótt żmsir af ašalleikendum śtrįsarinnar hafi haft hįskólamenntun ber į viršingarleysi gagnvart rannsóknum og fręšilegri žekkingu. Fręšilegri žekkingu sem hlżst af menntun er stillt upp sem andstęšu meintrar snilligįfu, reynslu eša raunsęis. Žaš er gjarnan gert žegar fręšin eru ķ andstöšu viš žaš sem rįšandi ašilar telja vera hagsmuni sķna. Ķ skżrslu RNA er vķša getiš um togstreitu milli sešlabankastjórnar og hagfręšinga bankans sem ekki töldu fariš aš rįšum sķnum. Annaš dęmi um tortryggni gagnvart fręšum er skżrsla hagfręšinganna Anne Sibert og Willem Buiter sem Landsbankamenn höfšu fengiš til aš taka saman um bankamarkašinn. Sibert og Buiter kynntu skżrslu sķna 11. jślķ 2008 į fundi sem hópur af fólki var bošašur į. Skżrsla hagfręšinganna var ekki birt opinberlega og Landsbankamenn lįgu undir įmęli fyrir aš hafa „stungiš henni undir stól“ (6:199). Eftirfarandi ummęli Sigurjóns Ž. Įrnasonar bankastjóra Landsbankans um skżrsluna og hagfręšingana ķ skżrslutöku hjį RNA gefa til kynna aš fręšimenn skorti raunveruleikatengsl:

                [V]iš vorum aš reyna aš koma į framfęri žvķ sem skipti mįli. Žvķ žś „blastar“ ekki skżrslu žar sem stendur: „Žaš er enginn vandi aš drepa Ķsland.“ Žaš vęru landrįš aš blasta henni. Žaš varš aš gera žetta svona, aš lįta žį sem vita žaš sem skiptir mįli, žaš mįtti ekki segja frį žvķ almennt žį varstu aš lįta alla fatta hvaš kerfiš var ofbošslega veikt. Žaš voru aušvitaš ašilar śti ķ heimi sem voru bśnir aš įtta sig į žvķ. Žess vegna var alltaf veriš aš möndla svona eitthvaš ķ žessu, aš viš teljum. En žaš mįtti ekki segja aš žś sért varnarlaus, žótt žś vitir žaš. Žś veršur einhvern veginn aš hjįlpa og reyna aš bśa til varnirnar frekar en aš segja frį žessu žvķ žaš var žaš hęttulegasta sem žś gast gert. Žess vegna, žaš er ég sem ber įbyrgš į žvķ aš Willem Buiter vildi fį aš birta žetta en ég sagši alltaf: Bķddu nś, žaš mį alls ekki birta žetta, alls ekki. Žó aš hann sé akademķker og finnist žetta rosalega flott aš komast aš žessari nišurstöšu žį mį ekki birta žetta vegna žess aš žaš er aš lįta alla óvinina fį vopnin. (6:199, skįletrun okkar)

    Dęmi af svipušum toga er aš finna śr vinnu samrįšshóps um fjįrmįlastöšugleika og višbśnaš, sem starfaš hafši sķšan 2006, en hann var skipašur fulltrśum forsętisrįšuneytis, fjįrmįlarįšuneytis, višskiptarįšuneytis, Fjįrmįlaeftirlits (FME) og Sešlabanka Ķslands. Hópurinn vann aš višbragšsįętlun stjórnvalda ef til fjįrmįlaįfalls kęmi. Hópurinn skilaši ekki tillögum og ekki lį fyrir višbragšsįętlun žegar bankarnir féllu. Eftirfarandi er tilvitnun ķ orš eins mešlima samrįšshópsins:

                Framhaldiš į žessu er ķ rauninni bara žaš aš vinna įfram žessi frumvarpsdrög og reyna enn og aftur aš „konkretķsera“ hvernig vandamįliš gęti litiš nįkvęmlega śt og aušvitaš stendur eftir aš ég hafši lżst žvķ yfir žarna eitthvaš fyrr aš ég teldi aš viš žyrftum aš fara aš setja žetta meira nišur į blaš fyrir okkur. Žaš var alla vega mķn skošun aš mér fannst erfitt aš vera alltaf aš ręša žetta svona akademķskt og hafa ekkert į blaši fyrir framan mig. (6:195, skįletrun okkar)

    Ķ tilvitnuninni kemur fram aš of mikiš af vinnu hópsins hafi fariš ķ aš „ręša žetta svona akademķskt.“ Žaš sem mętti lķta į sem ašgeršaleysi eša įkvaršanatökufęlni er tengt akademķunni. Ķ oršunum felst žvķ įkvešiš višhorf til menntašra/akademķskra sérfręšinga. Ķ daglegu tali er žessu oft stillt upp sem muninum į milli gerenda (e. doers) og hugsuša (e. thinkers). Žetta višhorf endurspeglast meš enn skżrari hętti ķ oršum eins bankamannanna, Sigurjóns Ž. Įrnasonar sem sagši žegar hann lżsti višbrögšum sķnum viš tilmęlum Alžjóšagjaldeyrissjóšsins um aš minnka bęri bankana:

                Žetta er eins og aš menn komi į lakkskónum žegar žś ert śti į ballarhafi, bśinn aš vera aš berjast ķ einhverju hrikalegu óvešri, žį koma einhverjir menn į lakkskóm: „Ég held aš žś ęttir kannski aš minnka, ég held aš žś ęttir kannski aš sigla ķ land.“ – Jį, jį, ég veit allt um žaš, en hvernig į ég aš gera žaš? Žaš er ekki hęgt nśna, nśna verš ég bara aš žakka fyrir aš halda mér į floti og aš koma mér ķ gegnum meš öllum hinum skipunum sem öll eru hérna į kafi į sjó ķ óvešrinu. Žaš er ekki bara žannig aš mašur geti bara stefnt į žessa höfn og bara komist ķ höfn einn, tveir og žrķr. Žaš eru draumórar. (6:263)

    Sigurjón lķtur į sjįlfan sig sem bjargvętt ķ ašstęšunum og vitundin um aš hann hafi įtt žįtt ķ aš koma sér ķ žęr ašstęšur sem viš er aš etja eru vķšs fjarri, žęr koma ķ žaš minnsta ekki fram ķ oršum hans. Hann er hinn brimsorfni skipstjóri sem heldur um stżriš į mešan eftirlitsašilarnir, į lakkskóm ķ landi, vķšs fjarri hinum salta sjó, koma žeim skilabošum įleišis aš best sé aš halda til hafnar. Hann er karlmenniš, sem trónir į toppi stigveldis karlmennskunnar og mešan hinir, eftirlitsašilarnir – vel menntašir śtlendingar – gefa, aš hans mati, ótęk rįš, fjarri žeim veruleika sem Sigurjón telur sig staddan ķ.
    Ekki žarf aš hafa mörg orš um hvaša afleišingar skortur reglusetningu, eftirfylgd og ķgrundun hafši žegar kom aš hruni bankanna. Ķ kaflanum „Launa- og hvatakerfi“ er fariš ķ gegnum afleišingar žessa žegar kom aš launagreišslum. Um afleišingar skorts į menntun og/eša reynslu viršist mega segja, eins og endurskošandi Landsbankans vķkur aš žegar hann fjallar um skort bankarįšsmanna į žekkingu, aš:

                [B]ęši kannski svolķtiš į žvķ umhverfi sem bankinn var kominn ķ, alžjóšlegt bankaumhverfi, og lķka į bara reikningsskilum og endurskošun yfir höfuš. Žetta voru įgętismenn [...] og žeir takmörkušu ekkert okkar störf [en] viš gįtum ekkert haft svakalega mikiš svona „dialogue“ viš žį um flókin mįlefni. (8:35)

    Um žetta segir į öšrum staš ķ įlyktunum skżrsluhöfunda RNA:

                Ein leiš til žess aš undirbśa mįl vel er aš leita faglegra umsagna, en hér hefur veriš rķkjandi viršingarleysi gagnvart fręšilegu įliti. Žaš viršist vera djśpstęš vantrś į fręšilegar röksemdir og rķk tilhneiging til žess aš rekja žęr til einhverra sérhagsmuna eša pólitķskrar afstöšu sem notuš er til aš grafa undan trśveršugleika žeirra. (8:180)

    Viš žetta er vert aš bęta umręšu um kyn og menntun. Į undanförnum įrum hafa konur veriš hvattar til aš mennta sig og žvķ veriš haldiš fram aš menntun sé leišin til aš komast betur įfram ķ atvinnulķfinu og minnka eša jafnvel eyša launamun kynjanna. Sś hefur ekki veriš raunin. Ķ nżlegri launakönnun į mešal félagsmanna Stéttarfélags ķ almannažjónustu (SFR) kemur fram aš kona meš hįskólapróf getur vęnst žess aš žéna nęstum žvķ eins mikiš og karl meš grunnskólapróf.68 Af žessu leišir aš įvinningur menntunar er minni fyrir konur en karla. Žvķ hefur žó veriš haldiš aš konum aš menntun sé leiš til aukins jafnręšis, žaš sé kvenna aš mennta sig til aš geta stašiš jafnfętis körlum.
    Žessi samfélagslega įhersla endurspeglast m.a. ķ fjölda kvenna ķ hįskólum į Ķslandi. Ķ Hįskóla Ķslands eru konur um 67% nemenda. Hluti žessarar aukningar hefur veriš śtskżršur meš uppsafnašri žörf į mešal kvenna, konur sem ekki höfšu tękifęri til aš mennta sig m.a. vegna fjölskylduįbyrgšar hafa į undanförnum įrum veriš aš sękja sér menntun.69 Meš aukinni menntun kvenna og auknu kynjabili, žeim ķ hag, er hętta į aš litiš sé į menntun sem mįlefni kvenna. Karlar sęki fram įn menntunar, menntun sé fyrir konur, eitthvaš sem karlar žurfi ekki į aš halda meš sama hętti. Įšur var fjallaš um hugtakiš drengjamenning en mikilvęgur žįttur ķ mótun karlmennsku hjį drengjum er snilld og nįmsįrangur įn žess aš hafa fyrir žvķ, įstundun ķ nįmi er tengd kvenleika: „[F]įum er gefin snilld įn fyrirhafnar“, eins og Ingólfur Įsgeir Jóhannesson bendir į.70
    Ķ skżrslu RNA er tekiš dęmi um einstakling sem skorti tilskilda menntun ķ starf sem hann gegndi, žar segir:

                Dagleg stjórn RKB [Rekstrarfélags Kaupžings banka] var ķ höndum Ómars Kaldal Įgśstssonar, framkvęmdastjóra rekstrarfélagsins, sem fór meš rekstur og starfsmannamįl […]Athyglisvert er aš framkvęmdastjóri RKB uppfyllti ekki lagaskilyrši til žess aš gegna starfinu žar sem hann hafši ekki lokiš nįmi ķ veršbréfavišskiptum eins og skylt er, sbr. 53. gr. laga nr. 161/2002. Sama skilyrši var aš finna ķ 15. gr. samžykkta RKB į žessum tķma. (4:198)

    Įlyktun RNA er svohljóšandi:

                Žį veršur aš mati rannsóknarnefndar Alžingis aš teljast meš miklum ólķkindum aš stjórn Rekstrarfélags Kaupžings banka hafi rįšiš mann sem hvorki uppfyllti almenn hęfisskilyrši laga né samžykkta rekstrarfélagsins til aš gegna starfi framkvęmdastjóra. Af öllu žessu og fyrirliggjandi gögnum veršur žvķ rįšiš aš eftirlit stjórna rekstrarfélaganna hafi ekki uppfyllt žęr kröfur sem gera mį til fjįrmįlafyrirtękja aš žessu leyti. (4:205, skįletrun okkar)

    Nokkuš hefur veriš vikiš aš skorti į ķgrundun ķ kaflanum. Į bak viš hugmyndina um aš hlutirnir reddist og žvķ žurfi ekki aš bregšast viš ķ ašstęšunum sem uppi eru er samspil fórnarlambshugsunar og hugsunar gerandans. Samspil sem į sér staš samtķmis ķ huga einstaklingsins. Fórnarlambiš bķšur og vonar į mešan aš gerandinn tekur af skariš. Žaš er óhętt aš segja aš ķ vissum mįlum hafi karlmenn tekiš af skariš, samanber įhęttusękni sem rędd veršur meira sķšar ķ skżrslunni, en į sama tķma öxlušu žeir ekki įbyrgš gjörša sinna heldur bišu og vonušu aš allt fęri į besta veg og vörpušu įbyrgšinni annaš. Aš varpa įbyrgšinni annaš er til merkis um hugleysi. Hugmyndir um meinta hęfni gerendanna ķ bankahruninu sem aš miklum meirihluta voru karlar veršur aš skoša ķ žvķ ljósi. Hęfni felst m.a. ķ žvķ aš geta séš fyrir afleišingar gjörša sinna, brugšist viš ašstešjandi hęttum ķ tķma – aš sżna įrvekni og ašgętni ķ staš fķfldirfsku. Įrvekni krefst žess aš ašgangur aš višeigandi upplżsingum og žekkingu sé fyrir hendi sem og višeigandi reynsla og žjįlfun.
    Ķ žessum kafla var fjallaš um hvernig hugmyndir um hęfni byggšust į meintu innsęi og snilld einstakra karla į kostnaš viršingar fyrir fręšilegri žekkingu og reynslu. Įhersla var į hraša įkvöršunartöku į kostnaš ķgrundunar.

7. Stigveldi karlmennskunnar.
    Karlmašur sem gekk ķ svörtum jakkafötum, starfaši ķ banka eša ķ fjįrfestingarfyrirtęki, keyrši um į svörtum Range Rover og įtti fallega eiginkonu var į tķma góšęrisins ķmynd hinnar fullkomnu karlmennsku. Kenningar Connells og Messerschmidts lżsa stigveldi karlmennskunnar sem menningarlegu forręši. Žaš žżšir aš stigveldiš byggir ekki einungis į styrk og valdbeitingu heldur er žvķ aš einhverju leyti višhaldiš meš žvķ aš framleiša dęmi um karlmennsku eins og žaš sem lżst var hér ķ upphafi. Žessi dęmi verša rįšandi karlmennskutįkn žrįtt fyrir aš flestir karlar nįi ekki aš fylgja žeim fullkomlega eftir.71 Ķ samtķmanum er tališ aš alžjóšleg višskiptakarlmennska eša śtrįsarkarlmennska hafi yfirhöndina. Žaš žżšir aš žeir sem stunda eša stundušu višskipti į alžjóšlegum vettvangi tróna eša trónušu į toppi stigveldis karlmennskunnar.72 Hafa veršur ķ huga aš žessar hugmyndir hafa aš einhverju leyti laskast.73
     Stigveldi karlmennskunnar og rįšandi karlmennska byggja į žvķ aš nešar ķ stigveldinu séu karlar sem tilheyra ekki hinni menningarlegu rįšandi karlmennsku og konur. Yfirrįšin byggja į žvķ aš hafa völd til aš raša öšrum hópum nešar ķ stigveldinu. Völdin fylgja stöšunni og eru sjįlfgefin en byggja į ašgangi aš gęšum, t.d. fjįrmagni. Ķ skżrslu RNA er fariš ķtarlega yfir launakjör ęšstu stjórnenda bankanna og hvernig laun žeirra hękkušu į tķmabilinu sem til rannsóknar var, sem dęmi mį nefna aš: „Mešalmįnašarlaun Bjarna Įrmannssonar fimmföldušust į žremur įrum, fóru śr 9 milljónum kr. į mįnuši įriš 2004 ķ rśmar 50 milljónir kr. į mįnuši įriš 2007.“ (3:44). Ašgengi aš fjįrmunum er sķšan aftur stjórnaš meš hinum sjįlfgefnu völdum. Ķ skżrslu RNA kemur fram aš:

                Įstęšurnar sem gefnar voru upp fyrir hįum launum ķ bankakerfinu voru einkum samanburšur viš önnur lönd en laun ķ fjįrmįlakerfinu fóru verulega hękkandi į žessum tķma. „Viš erum ķ samkeppni um starfsmenn į sumum stöšvunum žar sem viš erum aš borga mjög lįg laun žó aš žau, ķ samhengi hér heima, žęttu alveg óheyrilega hį. Žau laun sem ég hef veriš meš hjį žessum banka sķšan 2003 hafa ķ öllum samanburši viš žį sem ég ber mig saman viš veriš óheyrilega lįg. Žaš er nefnilega žannig,“ segir Siguršur Einarsson, stjórnarformašur Kaupžings. […] Žį var einnig bent į žį miklu įbyrgš sem fęlist ķ stjórnun žessara stóru fyrirtękja. (8:43)

    Siguršur Einarsson talar lķkt og sį sem valdiš hefur. Lesa mį śr oršum hans aš hann sé eftirsóttur śti ķ hinum stóra heimi fjįrmįlalķfsins en kjósi aš starfa viš ķslenskan banka og er spurning hvort hann hafi litiš į žaš sem greišastarfsemi viš ķslenskt samfélag. Eins og fram kom ķ kaflanum hér į undan voru ķslenskir bankamenn ekki eftirsóttir erlendis, žį skorti m.a. reynslu. Orš žeirra eru hins vegar tekin góš og gild ķ ķslensku samfélagi vegna žess aš žeir hafa vald. Meš žessum hętti virkar stigveldi karlmennskunnar. Vegna valdsins geta žeir sķšan rįšiš för ķ samskiptum sķnum viš ašra hópa, t.d. embęttis- og stjórnmįlamenn. Ķ skżrslutöku hjį RNA vitnaši einn ęšstu stjórnenda Kaupžings, Siguršur Einarsson, ķ samtal sitt viš fjįrmįlarįšherra um hvort bankinn mundi gera upp ķ evrum:

                Hann baš okkur svona: „Hugsiš žetta ašeins, ég vil helst ekki žurfa aš śrskurša ķ žessu“, o.s.frv. Jį, jį, viš vorum nįttśrulega allir af vilja geršir eins og alltaf, til aš žóknast yfirvöldum og fórum heim og hugsušum mįliš. Svo vorum viš kallašir aftur į fund žremur vikum sķšar žar sem hann baš okkur lengstra orša aš draga žetta til baka. Og viš uršum viš žeirri ósk. (6:91).

    Śt śr tilvitnuninni mį lesa hvernig fjįrmįlarįšherra tekur į bankamönnunum meš silkihönskum. Fjįrmįlarįšherra vill „helst ekki žurfa aš śrskurša“, ž.e. žrįtt fyrir skżrar reglur er komiš fram viš ęšstu stjórnendur ķ bankakerfinu sem valdhafa. Annaš dęmi af žessum toga er af samskiptum Björgólfs Thors Björgólfssonar, fyrir hönd Samson-hópsins viš formann framkvęmdanefndar um einkavęšingu: „Ofangreint tilboš gildir til kl. 17:00 fimmtudaginn 17. október 2002. Aš öšrum kosti lķtur Samson svo į aš rķkiš hafi slitiš višręšum viš félagiš.“ (1:270). Įšur hafši Björgólfur Thor sent framkvęmdanefnd um einkavęšingu eftirfarandi:

                Svar viš ofangreindum spurningum óskast hiš fyrsta svo unnt verši aš taka įkvöršun um nęstu skref. Į mešan žeim er ósvaraš telur undirritašur ógerlegt aš meta hvort hann og samstarfsašilar hans hafi įhuga į aš fjįrfesta ķ kjölfestuhlut ķ Landsbanka Ķslands hf. eša Bśnašarbanka Ķslands hf. (1:268)

    RNA dregur eftirfarandi įlyktum af samskiptum Björgólfs Thors viš framkvęmdanefnd um einkavęšingu:

                Aš mati rannsóknarnefndar veršur einnig aš hafa ķ huga aš sķšastnefnd stefnumörkun į lokastigi söluferlisins, žar į mešal yfirlżsingar sem stjórnvöld gįfu į opinberum vettvangi um hvenęr žau hygšust ljśka sölunni [fyrir lok kjörtķmabilsins], var til žess fallin aš hafa įhrif į stöšu žeirra sem fóru fyrir hönd rķkisins meš sölu bankanna gagnvart samningsašilum sķnum. Nęgir žį aš horfa til almennra sjónarmiša um samningagerš og -tękni. (1:302–303)

    Dęmin sżna hvernig śtrįsarkarlmennskan tók yfirhöndina yfir stjórnmįlakarlmennskunni ķ stigveldi karlmennskunnar. Beinnar valdbeitingar er žó ekki žörf eins og vikiš hefur veriš aš og eftirfarandi dęmi sżnir. Vitnaš er ķ orš fyrrum stjórnarmanns og stjórnarformanns FME, Lįrusar Finnbogasonar, hann sagši:

                Ég held aš žaš sé svona einhver lęrdómur sem mętti gjarnan draga af žessu, aš menn hefšu kannski mįtt vera meira svona ķ bara beinum samskiptum viš žessa yfirstjórnendur. Žetta voru svona kannski, ég segi ekki eins og hįlfgeršar heilagar kżr eša žannig, žeir voru svona einhvers stašar dįlķtiš svona langt ķ burtu og kannski viš sem stjórnarmenn vorum kannski ekkert aš kalla ķ sjįlfu sér eftir einhverjum beinum samskiptum viš žį. Viš vorum svona, menn voru kannski svona meira aš horfa į starfsemina svolķtiš inn į viš. (5:169, skįletrun okkar)

    Nįtengt stigveldi karlmennskunnar er hugtakiš tengslanet karla. Um žaš er fjallaš hér nęst.

7.1. Tengslanet karla.
    Ķ skżrslu RNA eru gerš aš umtalsefni tengsl į milli manna og ķ žvķ sambandi talaš um „kunningja- og ęttartengsl“ sem žżšir aš: „Fjölskyldur standa žétt saman og ęskuvinįtta bregst seint.“ (8:103). Žessu er lżst meš eftirfarandi hętti:

                Tengdafašir forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins var forstjóri Visa og eiginkona forstjórans situr ķ stjórn Samskipa sem tengjast stęrstu eigendum Kaupžings. Bankastjórar og forstjórinn eru gamlir skólafélagar. Bankamenn eru į feršalögum meš eigendum fyrirtękja og eigendum bankanna. Samskiptin milli yfirmanna og undirmanna eru miklu óformlegri hér į landi en annars stašar. „Jį, eins og viš sögšum alltaf aš ef ég žurfti aš hringja ķ Sigurjón žį hringdi ég bara ķ farsķmann hans en ef žurfti aš hringja ķ forstjóra dótturfyrirtękisins ķ London žį hefši žurft [aš] hringja ķ ritarann og óska eftir vištali. Žaš var bara allt annar kśltśr.“ (8:103).

    Į öšrum staš žar sem fjallaš er um spillingu segir:

                Męlikvarši GRECO į spillingu takmarkast til dęmis viš mśtužęgni en spilling ķ ķslenskri stjórnsżslu męlist ekki į žeim kvarša. Smęš ķslensks samfélags skapar miklu fremur forsendur fyrir fyrirgreišslupólitķk sem byggist į kunningsskap og ęttartengslum milli manna og elur į mismunun ekkert sķšur en mśtužęgnin gerir, žótt meš ólķkum hętti sé. (8:132)

    Til aš ljį įlyktunum RNA kynjafręšilegt sjónarhorn kynnum viš til sögunnar enska hugtakiš old boys network ķ staš hugtaksins „kunningjasamfélags“ en žaš mį žżša sem tengslanet karla. Žetta gerum viš ķ ljósi žess aš konur voru varla meš sem gerendur ķ žessu kunningjasamfélagi. Tengslanet karla felur ķ sér aš samskipti milli karla fari fram į óformlegum nótum og aš treyst sé į gamlan kunnings- eša vinskap žannig séu völd karla tryggš žvķ aš karlar hygli hver öšrum žegar komi aš śtdeilingu gęša, t.d. stöšuveitingum.74 Žannig sé ekki endilega veriš aš rįša hęfasta einstaklinginn til starfa heldur žann sem tilheyri hópnum. Umfjöllunin um einkavęšingu bankanna hér aš framan er dęmi um slķkt og fleiri dęmi mį vķša finna ķ skżrslu RNA. Einn af ęšstu stjórnendum bankanna, Sigurjón Ž. Įrnason, fjallaši um samskipti sķn viš embęttismannakerfiš meš žessum hętti:

                Almennt séš hringdi Davķš ekki ķ mig. Kerfiš virkaši žannig aš Davķš talaši viš Halldór, Sturla talaši viš Jón Žorstein eša viš mig. Ég og Stulli erum vinir, sįtum hliš viš hliš ķ menntaskóla, žetta er allt svona į Ķslandi, viš žekkjumst žvķ įgętlega, žó aš viš séum ekki vinir ķ dag en viš žekkjumst sögulega séš og getum žvķ alveg talaš saman, óhįš vinnu. Viš tölum žvķ stundum saman en almennt séš var žaš Jón Žorsteinn sem var ķ samskiptum viš hann. (6:279, skįletrun okkar).

    Ķ tilvitnuninni er lżst óformlegum bošleišum sem byggja į tengslum milli karla. Fram kom ķ skżrslu RNA aš Halldór J. Kristjįnsson annar bankastjóra Landsbankans hafši tilheyrt embęttismannakerfinu į įkvešnum tķmapunkti. Hvort aš grunnurinn aš hinum óformlegu tengslum var lagšur žar kemur ekki fram en einhver tengsl viršast vera til stašar fyrst aš samskiptunum er hįttaš meš žessum hętti. Tengsl Sigurjóns og Sturlu eru skżr, žeir sįtu „hliš viš hliš ķ menntaskóla“. Slķk tengsl eru ekki einskoršuš viš banka- eša embęttismannakerfiš. Ķ nżśtkominni rannsókn į vinnumenningu, kynjatengslum og fjölskylduįbyrgš kemur fram hvernig rįšningar ķ fyrirtękjum stjórnast af sömu lögmįlum tengslanets karla žar sem tengslin viršast skipta mestu75 og žvķ spurning hvort aš hęfni sé metin śt frį tengslum frekar en öšrum meira višeigandi męlikvöršun eins og višeigandi menntun og reynslu. Į öšrum staš ķ skżrslu RNA kemur fram aš einn af ęšstu stjórnendum bankanna, Sigurjón Ž. Įrnason įtti ķ óformlegum tengslum viš Geir H. Haarde forsętisrįšherra, sem lżsti ķ skżrslutöku hjį RNA aš žeir vęru nįgrannar:

                Fram kemur til dęmis ķ mįli Geirs H. Haarde aš bankastjóri Landsbankans hafi veriš nįgranni hans og žeir hafi hist til aš fara yfir mįlin. Formlegt, jafnvel haršort bréf frį öšrum ašilanum til hins hefši lķklega virkaš ankannalegt žegar slķk tengsl eru komin į. (8:147)

    Haft er eftir forsętisrįšherra ķ įšurnefndri skżrslutöku:

                Sigurjón Ž. Įrnason bankastjóri er nįgranni minn, viš horfumst svona į horn ķ horn ķ botnlanga žarna vestur ķ bę. Og ég fékk hann til aš labba yfir til mķn žrisvar sinnum žarna ķ marsmįnuši, bęši til aš tala um Icesavereikningana, sem ég var žį žegar farinn aš hafa miklar įhyggjur af og tala um žaš viš hann og lķka hef ég talaš um žaš viš žį saman, en lķka almennt um žessa stöšu og stöšuna gagnvart Evrópska sešlabankanum, sem žį er aš komast ķ, verša aš vandamįli. Sigurjón er nś mikill stęršfręšingur og teiknaši upp fyrir mig einhver box sem ég skildi nś ekki helminginn af hvernig ętti aš meš pķlum og örum aš sem sagt nį ķ pening śt śr Sešlabanka Evrópu. Žetta snerist allt um žaš aš bśa til einhver instrśment, einhver bréf sem bankinn tęki gild sem vešandlag fyrir žvķ aš nį śt evrum. (8:147)

    Eins og fram kemur ķ tilvitnuninni viršast tengslin verša žess valdandi aš fagmennska er fyrir borš borinn. Óformlegu tengslin gera forsętisrįšherra ókleift aš sinna starfi sķnu meš višunandi hętti, ž.e. aš setja bankamönnum tilhlżšileg mörk gagnvart ķslensku samfélagi. Velta mį fyrir sér hvort žaš hafi veriš mešvitašur eša ómešvitašur tilgangur tengslanna aš mślbinda valdaminni ašilann ķ samskiptum viš valdameiri ašilann. Bankakarlinn trónir į toppi stigveldis karlmennskunnar į mešan stjórnmįlakarlinn mįtar sig viš bankamanninn en situr nešar ķ stigveldinu. Žessu tengt er karlmennska samtryggingar sem fjallar veršur um sķšar ķ kaflanum.
    Ķ skżrslunni er einnig aš finna dęmi žess hvernig tengslin er notuš til aš afla upplżsinga, žó meš takmörkušum įrangri ķ tilfellinu sem um ręšir. Višskiptarįšherra, Björgvin G. Siguršsson, sagši viš skżrslutöku hjį RNA: „[É]g baš hann [Jón Žór Sturluson, ašstošarmann višskiptarįšherra] aš hringja ķ Tryggva Žór, en žeir voru įgętis kunningjar.“ (7:16). Višskiptarįšherra sagši ennfremur:

                Jón [Žór Sturluson] hringdi ķ Tryggva [Žór Herbertsson], aš mér heyrandi, og gekk mjög į hann į laugardeginum, og hinn bara fullyrti alveg „nei, nei, ekkert aš gerast, bara fara yfir bankana, forsętisrįšherra var aš koma heim“, og bara alveg blįkalt. Og Jón trśši honum og viš bara lķka, mašur reiknar ekki meš žvķ aš žaš sé alltaf veriš aš ljśga aš manni. (7:16)

    Įšur kom fram aš Tryggvi og Jón Žór „voru įgętis kunningjar“. Hér var treyst į óformlegu tengslin og samtrygginguna sem felast į ķ žeim. Ķ žetta sinn virkaši tengslanet karla žó ekki sem skyldi fyrir višskiptarįšherra sem tengist stöšu hans innan rķkisstjórnarinnar. Ķ kaflanum „Kyngerving: Samspil stöšu og kyns“ er fjallaš um stöšu Björgvins G. Siguršssonar, višskiptarįšherra, innan rķkisstjórnarinnar. En hvaš ef žau óformlegu tengsl sem hér hefur veriš fjallaš um eru ekki til stašar, t.d. vegna kyns, eša vegna žess aš einstaklingum eru eignašir eiginleikar eša persónueinkenni sem leiša til annars konar jašarsetningar? Žį mį leiša aš žvķ lķkum aš ašgengi aš upplżsingum sé mjög takmarkaš. Ķ žessu sambandi er vert aš benda į aš ašgengi aš upplżsingum jafngildir valdi. Ķ rannsóknum į vinnumenningu kemur fram aš valdamestu einstaklingar innan fyrirtękja eru žeir sem geta komiš sér upp samböndum viš sem flesta starfsmenn, ašgengi aš upplżsingum tryggir ķ žvķ sambandi upplżsingar sem geta tryggt viškomandi framgang innan fyrirtękis.76 Ķ handbók Jafnréttisstofu um samžęttingu kynja- og jafnréttissjónarmiša kemur einnig fram aš skoša beri ašgang aš upplżsingum žegar ašferšafręši samžęttingar er beitt.77 Ķ skżrslu RNA kom fram aš karlarnir töldu žó ekki aš tengslin hefšu haft įhrif į störf žeirra lķkt og fjallaš er um hér:

                Jónas Fr. Jónsson var spuršur aš žvķ fyrir rannsóknarnefnd Alžingis hvort hann hefši haft kunningjatengsl viš suma bankastjóra stóru bankanna. Jónas svaraši žvķ til aš hann, Bjarni Įrmannsson og Sigurjón Ž. Įrnason hefšu veriš saman ķ hįskóla og „ķ sömu stśdentapólitķk“. […] Jónas heldur žvķ fram aš žau kunningjatengsl hafi ekki veikt hann ķ starfi, enda hafi žaš hjįlpaš honum aš hafa bśiš erlendis ķ įtta og hįlft įr įšur en hann tók viš sem forstjóri Fjįrmįlaeftirlitsins. (8:123, skįletrun okkar)

    Haft er į orši aš enginn sé dómari ķ eigin sök. Fyrrum forstjóri FME er vart dómbęr į įhrif žessara tengsla, m.a. vegna nįlęgšar sinnar viš višfangsefniš, ž.e. sjįlfan sig og ķ žessu sambandi vegur žyngra aš rżna ķ störf hans. Ķ skżrslu RNA (7. bindi) eru geršar athugasemdir viš störf hans og óžarft aš fjölyrša um žį nišurstöšu frekar en benda mį į orš hans sjįlfs um eigin störf:

                „Svo mundu menn vinna ķ žvķ aš, ja, gera įkvešnar breytingar žarna og trappa žetta nišur og fęra žetta yfir ķ dótturfélag.“ Hann įlķtur ekki aš haršari ašgeršir hefšu veriš viš hęfi: „[Ž]ś sem stjórnvald situr ekki og sendir tillögu um inngrip ķ rekstri, žaš eru stjórnendur fyrirtękjanna sem reka fyrirtękiš og ég meina, žś skiptir žér ekki af žvķ nema aš žś teljir žį vera aš brjóta lög, žannig aš žś getur lagt til viš žį eitthvaš, en ég meina, žś getur ekki sagt: Mér finnst aš žiš eigiš aš selja eignir. Žś hefur enga lagaheimild fyrir žvķ.“ (8:125)

    Ķ skżrslu RNA er fjallaš um aš lagahyggja, ž.e. aš einblķna į bókstaf laganna ķ staš žess aš skoša anda laganna, hafi veriš rķkjandi. Um hvort aš vera forstjóra FME ķ tengslaneti karla hafi mótaš sżn hans į lögin skal ekki fullyrt frekar en bent er į orš hans hér aš framan um bankanna sem „masters of the universe“ (5:133). Žessu nęst veršur fjallaš um samkeppniskarlmennsku.

7.2. Samkeppniskarlmennska.
    Hugtakiš samkeppniskarlmennska78 lżsir hvernig tekist er į um völd ķ stęrra og smęrra samhengi. Nįtengt samkeppniskarlmennskunni er hugtakiš įhęttusękni. Bęši hugtökin rśmast innan stigveldiskarlmennskunnar sem gerš voru skil hér aš framan. Ķ skżrslu RNA kemur fram hvernig ķslenskir bankamenn voru ķ samkeppni į Ķslandi og ķ innbyršis samkeppni erlendis, ž.e. ķ keppni viš hvorn annan fremur en aš keppa viš banka erlendis. Ķ skżrslu RNA kemur fram aš ķslenskir bankamenn voru „highest bidders“ (2:53) og erlendir bankamenn drógu sig ķ hlé, töldu sér ekki fęrt aš keppa į forsendum žeirra ķslensku. Ķ skżrslu RNA segir: „Žegar litiš er til bankanna virtust žeir vera ķ haršri samkeppni – ekki sķst ķ śtlöndum. Ķslensk fjįrmįlafyrirtęki voru ķ śtrįs en heldur mikiš į sama staš og žvęldust žį hvert fyrir öšru.“ (8:96). Og bętt er viš: „Ķ staš žess aš opna nżjar lendur į erlendum mörkušum voru ķslenskir bankar og fyrirtęki komin ķ grimma samkeppni hvert viš annaš ķ śtlöndum, auk žess aš vera ķ samkeppni hér heima.“ (8:96). Vķkjum fyrst aš samkeppninni ķ śtlöndum, skżrslu RNA kemur fram aš:

                Mark Sismey-Durrant, bankastjóri Heritable-bankans, segir aš žaš hafi veriš greinileg samkeppni milli Kaupžings og Landsbankans, bankarnir hafi oft bošiš į móti hvor öšrum og oftar hafi Kaupžing haft yfirhöndina: „Ég sagši stundum ķ grķni aš žaš hlyti aš vera aš Kaupžing hleraši hjį okkur.“ Mark segist hafa rįšiš sķnu fólki frį žessu kapphlaupi en eigendum hafi ekki fundist bankinn fara nógu hratt fram. „Sumariš 2008 hitti ég Steinžór Baldursson sem sżndi mér kort meš flöggum Landsbankans śt um allt. Ég sagši viš hann: Žś hefur sżnt mér kort meš heimsyfirrįšum en hver er tilgangurinn? Hvaš įttu viš? spurši hann į móti. Og ég spurši: Hvernig į aš nota žessa fjįrmuni? Žetta er góš spurning, svaraši hann – og sagšist ekki vita hvort žeim vęri ljóst hvert markmišiš vęri meš žessu öllu. (8:98)

    Ķ tilvitnuninni kemur fram hvernig keppt er keppninnar vegna, ž.e. įn skżrra markmiša nema aš markmišiš hafi veriš heimsyfirrįš eša dauši eins og fjallaš er um ķ skżrslu RNA (8. bindi). Ķslenskir karlar sem ekki voru starfsmenn bankanna lżsa samkeppninni meš žessum hętti:

                Framkvęmdastjóri Samtaka fjįrmįlafyrirtękja [...] segir samkeppnina milli bankanna hafa veriš grimma, ekki sķst milli ęšstu stjórnendanna, enda voru viš stjórnvölinn ķ bönkunum kappsfullir menn: Sigurjón „mikill keppnismašur og kappsfullur og einstaklega klįr og greindur og allt žaš, aš hann hefši nś aldeilis ekki ętlaš aš lįta sitt eftir liggja ķ samkeppninni. Hreišar Mįr, svona klįr strįkur lķka og snarpur, ef mašur notar eitthvaš ķžróttalķkingamįl, og óhręddur viš kżla į hlutina og žį bęši til sóknar en lķka til varnar ef žaš žarf, ž.e. aš draga saman. Aš žarna hafi klįrlega veriš tveir svona augljósir keppinautar og svo var, mašur žekkti lķka Bjarna Įrmanns og hann aušvitaš bjó lķka yfir žessu keppinautablóši.“ (8:89)

    Jón Įsgeir Jóhannesson, fyrrverandi stjórnarformašur Baugs og FL group, lżsir samskiptum, byggšum į samkeppni, milli bankamanna meš žessum hętti:

                [Ž]aš var alltaf vandamįl žegar žeir žrķr komu saman [Hreišar, Sigurjón og Lįrus]. Žaš er bara, var historķa aš, hversu oft var ķ, örugglega žrisvar eša fjórum sinnum aš annašhvort Sigurjón sprakk eša Hreišar sprakk og žeir fóru śt og skelltu huršum. Žaš var dįlķtiš vandamįl sem įtti sér langa sögu. Lalli var svona, litiš į hann sem kannski dįlķtiš peš į milli žeirra, voru žarna tveir kóngar og Hreišari fannst Sigurjón alltaf vera aš tala illa um Kaupžing og svo omvendt. En žaš voru samt svona tveir, žrķr alvörufundir žar sem menn nįšu saman. (8:107)

    Vķkjum žį aš bankamönnunum sjįlfum, žeirra upplifun viršist vera sś aš samkeppni hafi veriš eina leišin. Annar stjórnenda Landsbankans, Sigurjón Ž. Įrnason, lżsir samkeppninni meš žessum hętti:

                Eftir į aš hyggja segja allir aš bankarnir hafi stękkaš of mikiš, sem er alveg rétt, og žį segja menn: „Žessir bankamenn eru bara alveg brjįlašir aš stękka svona mikiš.“ „Ok“, menn geta sagt žaš en žaš er svolķtiš erfitt, ég meina įtti ég aš koma og segja į bankarįšsfundi [...]: Nś erum viš bara alveg hęttir aš stękka, žaš er ekki plįss fyrir žessa žrjį stóru banka. Hinir bankarnir ętla aš halda įfram aš stękka en viš ętlum aš stoppa. Viš skulum bara leyfa žeim aš stękka en viš skulum bara hętta. Žaš er ekki einfalt aš segja žaš [eša] aš taka slķkar įkvaršanir. (6:262)

    Į öšrum staš ķ skżrslu RNA segir:

                Margir forsvarsmanna bankanna lżstu žvķ viš skżrslutökur aš ķslensku bankarnir hefšu žróast ķ aš verša įhęttusęknari og hefšu nįnast allir bankarnir fariš yfir ķ sama įhęttusękna višskiptamódeliš… Žį kom fram hjį mörgum višmęlendum rannsóknarnefndarinnar aš gagnstętt žvķ sem margir virtust telja hefši veriš afar hörš samkeppni į milli bankanna į Ķslandi sem aš sumu leyti hefši komiš žeim ķ ógöngur. Um žetta atriši sagši Sigurjón Ž. Įrnason, bankastjóri Landsbankans: „Eitt af stóru vandamįlunum ķ ķslensku bankakerfi [...] var aš hluta til aš žaš var of mikil samkeppni […] annars vegar ertu meš veršlagningu sem žér finnst vera rökrétt og rétt […] og svo kemstu aš žvķ aš žaš verslar bara enginn viš žig og žį er žaš bara žannig aš žį žarftu eitthvaš aš breyta. [...] Žegar Kaupžing fór śt ķ ķbśšalįnin žį var ég bara hundfśll yfir žvķ, mér fannst žaš bara algjört rugl [...]. Hvernig į mašur aš geta keppt į 4,15%, eša 4,45 eins og žeir byrjušu į? Hvernig į ég aš fjįrmagna žetta, hvar į ég aš fį langtķmafé til aš fjįrmagna fasta vexti ķ 4,45 eša 4,55? [...] Žetta er bara rugl og allt sem var sagt ķ fjölmišlum til aš śtskżra žetta, aš menn vęru svo stórir ķ erlendu og svoleišis, allt bara rugl. Žetta stenst enga bankalega skošun, allt sem menn voru aš segja hjį KB. En hvaš įttiršu aš gera? Žegar kerfiš er hannaš žannig aš ef žś ferš ķ višskipti žį ertu lęstur nęstu 40 įr. Hvaš įttu aš gera? Og žś bara ferš śt ķ vitleysuna lķka.“ (6:279).

    Samkeppnin milli karlanna kallar žvķ į aukna įhęttusękni og bankastjórinn, Sigurjón, upplifir sig nįnast sem fórnarlamb ašstęšna: „Hvaš įttu aš gera? Og žś bara ferš śt ķ vitleysuna lķka.“ Ef einstaklingar upplifa sig sem fórnarlömb ašstęšna er ekki lķklegt aš įkvaršanir žeirra byggi į stefnufestu og ķgrundun. Hann viršist upplifa aš ekkert sé ķ boši annaš en aš keppa, jafnvel žó aš slķk keppni žżši žaš aš vera „lęstur nęstu 40 įr.“ Orš hans viršast ekki lżsa snilligįfu eša fjįrmįlaviti heldur hugleysi ķ ašstęšum žar sem honum eru borguš ofurlaun, m.a. vegna žess aš hann į aš geta tekiš erfišar įkvaršanir meš langtķmahagsmuni hluthafa og eigenda aš leišarljósi. Hann fylgir hinum körlunum jafnvel žótt hann viti betur. Annar bankastjóri, Lįrus Welding, kallar ķ žessu sambandi eftir aš honum séu sett mörk af stjórnvöldum, ķ tilvitnuninni er veriš aš ręša ašdraganda falls Glitnis:

                Ķ skżrslu Lįrusar Welding, forstjóra Glitnis, fyrir rannsóknarnefnd Alžingis kom fram aš honum hefšu veriš borin skilabošin um žęr ašgeršir sem Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn taldi rétt aš grķpa til. Lįrus sagši m.a.: „[...] viš fengum nįttśrulega skilabošin en žau eru almenn og viš vorum aš vinna ķ žeim. Ég veit ekki hvernig ašrir bankar tślkušu žaš en ég fékk ekki reglugerš sem sagši: „Žś veršur aš vera innan žessara marka, žś veršur aš vera bśinn aš selja eignir innan žessara marka į žessum tķma ellegar veršur žś sviptur starfsleyfi eša žś fęrš févķti““. (6:162, skįletrun okkar).

    Aftur er vitnaš ķ Lįrus:

                Viš skżrslutöku fyrir rannsóknarnefnd Alžingis var Lįrus Welding, forstjóri Glitnis banka hf., spuršur hvort stjórnvöld hefšu lagt aš Glitni aš selja eignir eša draga saman starfsemina. Lįrus svaraši: „Nei, ég man ekki eftir neinum „konkret“ tillögum, žetta eru svona almennir fundir bara, menn eru aš tala um stöšuna. Ef žaš mį segja eitthvaš, žį held ég aš lexķan sem verši aš lęra [sé] aš žaš veršur aš vera miklu meiri samhęfing og samręming og samstarf į milli rķkisstjórnar, Fjįrmįlaeftirlits og Sešlabanka [...] Og rķkisstjórnin leggur ekkert beint til nema aš hśn vonar aš žetta fari allt aš lagast.“ (6:261)

                Žį bętti Lįrus viš: „Ég hefši tališ aš eftirlitiš og Sešlabanki hefšu įtt aš kalla menn meira saman į fundi og setja žeim skżrar reglur, sem stjórnendur bankanna gętu fariš meš og sagt: „Žessar reglur hafa veriš settar og žeim žarf aš fylgja.“ Og okkur hefšu veriš sett skilyrši aš ķslenska rķkiš hefši sagt: „Žiš žurfiš aš selja eignir fyrir žetta.Žį höfum viš engan valkost, žį er komin skżr regla [...]. Stjórnendur bankanna hafa žaš markmiš aš reka bankana, viš vinnum fyrir stjórnina, žeir eru okkar yfirmenn [...] en ef žaš į aš gera eitthvaš „drastķskara“, hrašar, sem hefur mjög neikvęš įhrif į eigiš fé, žį veršur žaš aš koma ķ [...] ķ einhverri tilskipun eša reglu, žvķ annars erum viš ķ mjög miklum umbošsvanda einhvern veginn gagnvart stjórninni, sem er aš vinna fyrir hluthafana. Žį segir stjórnin: „Er žetta žaš besta fyrir hluthafana?““. (6:261–262, skįletrun okkar)

    Ķ bįšum tilvitnunum kemur fram aš Lįrus Welding kallar eftir aš honum séu sett skżr mörk af stjórnvöldum, FME og Sešlabanka. Ef rżnt er ķ orš Sigurjóns Ž. Įrnasonar hér aš framan žį viršist hann lķta svo į aš hann sem bankastjóri hafi ekki haft getu til aš setja bankanum mörk. Į mešan lķta stjórnvöld ekki į žaš sem hlutverk sitt aš setja žau mörk sem Lįrus kallar eftir, forsętisrįšherra Geir H. Haarde, sagši viš skżrslutöku:

                Jį, jį, žaš var aušvitaš žaš sem žeir [bankarnir] įttu aš gera, en hverjir įttu aš minnka bankana? Og hverjir įttu aš selja śr bönkunum? Žeir sjįlfir. Žaš voru engir ašrir til aš gera žaš og viš höfšum ekki śrręši eša vald til aš fyrirskipa žeim og bara hérna ašeins śt af žessu meš, Sešlabankinn var meš višvaranir, eša var meš įhyggjur, og žaš kemur fram ķ „prķvatsamtölum“, žaš kemur ekki mikiš fram opinberlega, en žaš sem kemur fram opinberlega er žaš aš žeir eru aš halda įfram aš lįna žessum bönkum, ef žeir voru sannfęršir um žaš aš žeir vęru aš fara į hausinn, af hverju var žaš žį gert? Nżjustu tölurnar nśna um žessi vešlįn, endurhverfu višskipti sem falla į rķkiš eru eitthvaš į milli 240 og 300 milljaršar og mašur spyr sjįlfan sig: Af hverju er žaš? (6:162)

    Į einföldu mįli mį segja aš bankamenn segi: Žaš stoppaši okkur enginn. Į mešan stjórnvöld og eftirlitsašilar segja: Enginn lét okkur stoppa žį. Įbyrgšinni er žar meš varpaš fram og til baka ķ hinni stjórnlausu samkeppni. Barįtta um yfirrįš er hįš barįttunnar vegna. Lęrdómurinn sam draga mį af žessu ferli er sį aš setja žarf ašilum skżr mörk, ekki sķst į markaši. Fęra mį rök fyrir žvķ, meš vķsan ķ orš Lįrusar Welding, aš skżrar reglur séu tęki stjórnenda til aš standa ķ lappirnar gagnvart eigendum og hluthöfum, fremur en aš žęr séu žaš helsi sem lżst er aš ķ kaflanum um einstakling, frelsi og žjóšerni.
    Ķ kaflanum hefur veriš lżst samkeppninni sem rķkti į milli ķslenskra bankamanna. Innbyggt ķ samkeppniskarlmennskunna er įhęttusękni. Karlarnir eru įhęttusęknir vegna žess aš stöšugt žarf aš halda ķ viš keppinautinn ķ stigveldi karlmennskunnar. Į sama tķma į sér staš įkvešin samtrygging, sem aš hluta birtist ķ óformlegum tengslum tengslanets karla sem gerš hafa veriš skil en einnig ķ įkvešinni samtryggingu karlanna um aš tryggja hver öšrum völd og tryggš hvorn viš annan innan hinnar rįšandi karlmennsku.

7.3. Samtryggingarkarlmennska.
    RNA įlyktar varšandi fjįrmögnun bankanna aš:

                Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš fjįrmögnun bankanna į hlutabréfum hvers annars hafi veriš žaš umfangsmikil aš meš žvķ hafi skapast mikil kerfisleg įhętta sem hafi veikt getu ķslenska fjįrmįlakerfisins til aš standa af sér žį lausafjįrkreppu sem skall į um mitt įr 2007. (3:23)

    Tilvitnunin ķ įlyktun RNA lżsir samtryggingunni sem viš lżši var į mešal karlanna
sem fjįrmögnušu bankanna meš žvķ aš kaupa hlut hver ķ öšrum. Fleiri dęmi žessu
tengd er aš finna ķ skżrslu RNA:

                Rök mį fęra fyrir žvķ aš stóru bankarnir žrķr hafi veriš kerfislega tengdir, žaš er aš ef einn žeirra félli žį vęru verulegar lķkur į žvķ aš hinir myndu lenda ķ erfišleikum. Samkvęmt Ragnari Haflišasyni, ašstošarforstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins, „var veikleiki ķ žessu, og hefši eflaust žurft aš vera bśiš aš taka į žvķ […] eša einn af stóru veikleikunum var, aš mķnu mati, žessi exposure į milli fjįrmįlafyrirtękjanna į eiginfé ķ gegnum […] ekki bara ķ gegnum einhverja eignahluti sem aš įtti žį aš draga frį ķ eiginfjįrśtreikningi heldur lķka ķ gegnum lįnveitingar sem var miklu umfangsmeira, held ég, heldur en mašur vissi af“. Til stušnings žessu mį nefna aš įriš 2008 voru dęmi žess aš samstarf vęri milli bankanna um aš fjįrmagna eša kaupa bréf hver annars. Ķ september 2008 geršu Landsbankinn og Glitnir samkomulag um aš skiptast į hlutabréfum, Landsbankinn keypti ķ Glitni og Glitnir ķ Landsbankanum. Frį žessu er nįnar skżrt ķ kafla 12.0 en ķ stuttu mįli var um aš ręša višskipti žar sem Glitnir keypti andvirši 3,7 milljarša króna af hlutabréfum Landsbankans ķ nokkrum višskiptum um mišjan og seinni hluta september og Landsbankinn keypti į móti 3,7 milljarša virši af hlutabréfum Glitnis. Žį var samkomulag milli Glitnis og Kaupžings um fjįrmögnun hvors banka į hlutabréfum hins, skv. lįnsumsókn vegna lįnveitingar Kaupžings til FL Group ķ maķ 2008. Andvirši lįnsins skyldi variš til kaupa į hlutabréfum ķ Glitni en ķ umsókninni segir: „The . 90m facility stems from a deal Kaupthing and Glitnir made where Glitnir committed to lend against Kaupthing shares and Kaupthing committed to lend against Glitnir shares.“ (3:21)

    Ķ tilvitnuninni er lżst hvernig samtrygging um eigiš fé fór fram į milli bankanna. Samtrygging į sér einnig staš į milli einstaklinga, og tengjast tengslaneti karla sem fjallaš var um įšur:

                Um 40% žeirra lįna sem Landsbankinn veitti starfsmönnum sķnum gengu til Gušmundar Péturs Davķšssonar. Hann er bróšursonur Björgólfs Gušmundssonar. Lįn Gušmundar og eignarhaldsfélags hans, Brimholts, stóšu ķ tęplega 800 milljónum kr. ķ lok september 2008. (3:69)

    Ķ samtryggingunni felst m.a. aš karlarnir festast ķ sjįlfhverfu hinnar rįšandi karlmennsku sem tryggir žeim sjįlfgefin völd og byrja aš lķta į žaš fé sem žeim hefur veriš treyst fyrir af hluthöfum og innstęšueigendum sem sitt eigiš fé. Dęmi um žetta mį finna ķ skżrslu RNA:

                Žį endar žaš žannig aš žaš er žarna ķ sķšustu vikunni, eitthvaš svoleišis, žį endar žaš žannig aš viš lįnum Björgólfi Thor af okkar pening til žess aš hann geti stašiš viš įkvešna hluti ķ Actavis, gegn žvķ aš hann lįti okkur fį veš ķ seinni hlutanum ķ, lįti pabba sinn fį veš, sem sagt, til žess aš lįta okkur fį žannig aš Landsbankinn sé kominn meš 100% veš ķ Samsoneignarhaldsfélagi. [....] [n]ęsta verkefni žį ķ tengslum viš žaš er aušvitaš aš finna nżja eigendur til žess aš taka allt drasliš yfir. (2:177, skįletrun okkar)

    Ķ tilvitnuninni lżsir Sigurjón Ž. Įrnason žvķ hvernig hann lįnar Björgólfi Thor Björgólfssyni af „okkar pening“. Björgólfur Thor lętur sķšan föšur sinn fį veš til žess aš faširinn, Björgólfur Gušmundsson, geti lįtiš žį fį, sbr. „til žess aš lįta okkur fį“. Völd og fjįrhagsleg yfirrįš fįmenns hóps karla eru žannig tryggš meš samtryggingarkarlmennskunni. Žaš aš lķta į stofnunina eša fyrirtękiš sem viškomandi starfar hjį sem sitt, sbr. „okkar“ tengist višfangsefni nęsta hluta. Žar er fjallaš um hvernig vinnumenning byggir į samspili samtryggingar- og samkeppniskarlmennsku sem m.a. žrķfst meš žvķ aš gera starfsfólk, ašallega karla sem vegna kyns eru hęrra settir ķ skipuriti bankanna, aš eigendum: Bankarnir eru žeirra.

7.4. Vinnumenning: Samtrygging og samkeppni ķ senn.
    Į Ķslandi hefur ķmynd karlmannsins sem fyrirvinnu veriš rķkjandi, žrįtt fyrir mikla žįtttöku ķslenskra kvenna į vinnumarkaši. Karlar vinna aš mešaltali lengur en konur, jafnvel žótt ķslenskar konur vinni nęstum jafnlangan vinnudag og norskir karlar. Virši ķslensks karls sem manneskju er męlt ķ stundunum sem hann eyšir į vinnustašnum og launum hans. Žetta endurspeglast m.a. ķ launamun kynjanna, en į Ķslandi er hann meiri en į öšrum Noršurlöndum. Margir karlar viršast byggja sjįlfsmynd sķna aš miklu leyti į žvķ aš vera ķ launašri vinnu og į žvķ aš vinna langan vinnudag. Nįtengt žessu er löngunin til aš afla góšra tekna og vera žar meš talinn alvöru žįtttakandi ķ atvinnulķfinu.79
    Žaš sem einkenndi rįšandi karlmennsku fyrir hrun bankanna var vinnuumhverfi sem byggšist jöfnum höndum į samkeppni og samvinnuanda. Langur vinnudagur, sókn ķ hęrra kaup og samkeppni viš starfsfélaga mótaši karlmennskuhugmyndir sem byggšu ķ senn į samtryggingu- og samkeppni sem sķšan mótaši žį śtrįsarkarlmennsku sem var rķkjandi fyrir hrun bankanna. Žetta kristallašist ķ śtrįs ķslenskra fyrirtękja og blandast hugmyndafręši sem einkennist fyrst og fremst af einstaklingshyggju. Aš auki byggjast žessar hugmyndir į og višhalda ójafnręši kynjanna.
    Ein hliš samtryggingar snżr aš vinnumenningu og tengslum og samskiptum yfir- og undirmanna. Til žess aš tryggja tryggš starfsmanna viš fyrirtękiš er žeim afhentur eignarhluti ķ fyrirtękinu. Dęmi um žetta er aš finna ķ skżrslu RNA:

                Ķ Kaupžingi tķškašist lengi aš tengja hagsmuni starfsmanna viš fyrirtękiš. Įriš 2004 greiddi Kaupžing til dęmis öllum starfsmönnum 100 žśsund króna bónus. 50 žśsund voru greidd ķ peningum en 50 žśsund sem framlag ķ séreignarsjóš Kaupžings-Bśnašarbanka sem er lķfeyrissjóšur sem fjįrfesti ķ hlutabréfum bankans. „Viš viljum gjarnan aš sem flestir starfsmenn bankans séu jafnframt hluthafar ķ honum,“ sagši Siguršur Einarsson ķ ręšu viš žaš tękifęri. […] Almennt var talsvert lagt upp śr „fjölskyldukśltśr“ ķ Kaupžingi […] en ekki sķšur įrangursdrifinni fyrirtękjamenningu: „[W]ork hard – play hard.“ (8:87)

    Vinnumenningin sem lżst er hér aš framan einskoršast ekki viš bankana. Ķ nżśtkominni rannsókn į vinnumenningu, kynjatengslum og fjölskylduįbyrgš sem vitnaš hefur veriš ķ įšur kemur fram aš samskonar vinnumenning er viš lżši į fleiri svišum atvinnulķfsins. „Fjölskyldukśltśrinn“, sem vikiš er aš kemur einnig fram ķ rannsókninni og lżsir sér ķ žvķ aš į yfirboršinu er gefiš til kynna aš allir starfsmenn fyrirtękisins séu jafnrétthįir og żtt er undir samvinnu sem aftur į aš tryggja sem besta nišurstöšu fyrir fyrirtękiš. Undir yfirboršinu er hins vegar mikil samkeppni milli einstaklinga og sį hefur best ķ žeirri samkeppni sem getur sżnt fram į aš hafa aflaš mestra tekna fyrir fyrirtękiš og/eša lengstu višveruna. Žaš tengist aftur fjölskyldukśltśrnum, ž.e. aš vera sem mest ķ vinnunni meš vinnufélögunum og aš sżna fyrirtękinu hollustu, ķ rannsókninni voru karlar sem tóku samveru meš fjölskyldunni fram yfir višveru ķ vinnu litnir hornauga.80 Dęmi um hollustu sem leišir til žess aš ekki er spurt erfišra spurninga er aš finna ķ skżrslu RNA. Starfsmašur eins bankans sagši viš skżrslutöku hjį RNA:

                Žegar aš bankastjóri segir viš žig: Žś gerir žetta ekki neitt. Žś veist og žś ętlar aš jafnvel aš halda įfram aš vinna ķ bankanum og jafnvel aš vera śthlutaš kauprétti einhvern tķma seinna, žį – og viš fengum aldrei neinar skżringar į žvķ af hverju žaš var sagt, af hverju žaš mįtti ekki. (8:112)

    Tilvitnunin lżsir hinum erfišu hlišarverkunum samtryggingarkarlmennskunnar. Starfsmašurinn vill innleysa hlutabréf sķn ķ bankanum en er bannaš žaš af bankastjóra, Sigurjóni Ž. Įrnasyni. Annar starfsmašur ķ sömu ašstöšu ķ sama banka telur ekki aš sér hafi veriš meinaš aš innleysa bréfin heldur hafi hann hlżtt tilmęlum bankastjórans įn frekari fyrirmęla. Hann sagši: „Viš treystum manninum“ (8:113). Hvort sem „banniš“ var oršaš meš skżrum hętti eša ekki er ljóst aš hollustan var meš žeim hętti aš ekki var spurt erfišra spurninga og afleišingin er sś aš bréfin eru ekki innleyst. Žetta eru hinar erfišu hlišarverkanir samtryggingarkarlmennskunnar sem tryggir stöšu hinna valdameiri į kostnaš hinna valdaminni eins og ķ žessu tilviki. Vikiš veršur nįnar aš žessum žętti ķ kaflanum „Launa- og hvatakerfi“.

7.5. Styšjandi kvenleiki.
    Vķkjum aš stöšu kvenna innan stigveldiskarlmennskunnar og hvernig valdi karla og stöšu innan stigveldis er višhaldiš meš stušningi kvenna. Systurhugtak hinnar rįšandi karlmennsku er hugtakiš styšjandi kvenleiki. Eins og vikiš hefur veriš aš žį byggir rįšandi karlmennska į žvķ aš nešar ķ stigveldinu séu valdaminni karlar og konur. Žaš er žó engin ein tegund kvenleika sem er rįšandi lķkt karlmennsku žar sem ein tegund hennar trónir įvallt į toppi stigveldisins. Žess vegna er talaš um styšjandi kvenleika. Konur styšja viš völd karla vegna žess aš samfélagsleg og fjįrhagsleg völd žeirra eru mun minni en karlanna. Hlutverki kvenna sem stušningsašila er komiš į framfęri og višhaldiš ķ gegnum menningu okkar, hugmyndafręšilega, ķ fjölmišlum og ķ gegnum żmiss konar markašssetningu.81 Žetta žżšir aš konur eru ekki ašalleikendur į svišinu heldur ķ stušningshlutverkum; žęr hjįlpa ašalleikendum aš lįta ljós sitt skķna. Žęr eru m.a. ķ hlutverki skrautfjöšurseiginkonunnar82 (e. trophy wife). Ķ skżrslu RNA mį finna dęmi žessa. Fyrir skżrslutöku hjį RNA sagši einn stjórnenda bankanna, Lįrus Welding:

                [Ž]aš eru rįšningarfyrirtęki sem birta žessar skżrslur, sem Michael Page, held ég sé meš skżrslu sem allir sem hafa veriš meš einhverja undirmenn ķ Bretlandi žekkja, af žvķ aš žeir męta alltaf meš helvķtis skżrsluna og segja: Bķddu, markašurinn er aš borga žrisvar sinnum laun. Og mašur segir: Jį, en žś ert meš hęrri grunnlaun en markašurinn. Jį, en žaš eru allir aš fį svona tvisvar sinnum laun, žrisvar sinnum laun ķ bónusa. Žetta er endalaus umręša og allir aš rķfast um hvaša višskipti žeir skilušu, mašur fęr ekki mikla svona gleši af mannskepnunni aš vera ķ žessum višręšum. Ég sagši viš žį oft ķ London: Hęttiš žiš bara aš kaupa ykkur Porsche og drekka svona mikiš brennivķn og žį lķšur ykkur betur, hęttiš aš skipta um eiginkonur, žaš mun spara ykkur mikla peninga. (8:43, skįletrun okkar).

    Sem višbrögš viš hękkandi launakröfum undirmanna sinna rįšleggur Lįrus žeim m.a. aš hętta „aš skipta um eiginkonur, žaš mun spara ykkur mikla peninga.“ Ķ žessu dęmi eru konur ķ hlutverki skrautfjašra, ķ sama flokki og dżrir bķlar, ž.e. hlutgeršar en ekki sjįlfstęšar viti bornar manneskjur heldur skrautmunir rįšandi karla. Skömmu eftir hrun bankanna gekk į milli manna ķ tölvupósti mynd af svartri Range Rover bifreiš, upp aš bifreišinni hallaši sér ķturvaxin sķšhęrš kona ķ raušum glansandi kjól. Ķ staš Range Rover į hśddi bifreišarinnar stóš „Game Over“. Staša ķslenskra bankamanna į toppi stigveldiskarlmennskunnar hafši bešiš hnekki, leiknum var lokiš, bķllinn og konan e.t.v. farin – ķ bili aš minnsta kosti.

7.6. Kvengerving: Samspil stöšu og kyns.
    Eins og įšur kom fram var Valgeršur Sverrisdóttir fyrrverandi višskiptarįšherra, rįšherra bankamįla fram ķ jśnķ 2006, aš einhverju marki „į hlišarlķnunni“ (1:267) viš einkavęšingu bankanna. Sjįlf gaf hśn žęr skżringar ķ einu tilviki aš žaš vęri kannski af žvķ hśn vęri kona og žvķ tališ aš hśn vęri „kannski ekki aš stjórna žessu.“ (1:268). Jón Siguršsson tók viš embęttinu af henni og gegndi žvķ til kosninga voriš 2007 en hann kemur ekki mikiš viš sögu ķ skżrslu RNA. Björgvin G. Siguršsson tók viš embęttinu eftir kosningarnar 2007. Athygli vekur aš višskiptarįšherra hélt įfram aš vera jašarsettur og į hlišarlķnunni eftir aš nż rķkisstjórn tók viš völdum įriš 2007 og karlmašur tók viš embęttinu af konu. Žį var višskiptarįšherra og hans rįšuneyti formlega ķ lykilhlutverki, rétt eins og viš einkavęšingu bankanna, en nś sem eftirlitsašili meš fjįrmįlakerfinu. Eftirlitiš skiptist į žrjś rįšuneyti (forsętis-, višskipta- og fjįrmįlarįšuneyti), auk Sešlabanka sem heyrši undir forsętisrįšuneytiš og FME sem heyrši undir višskiptarįšuneytiš (RNA 5. bindi, kafli 16.1).
    Eins og fram kom ķ kaflanum um kynjafręšileg hugtök og sjónarmiš er ein įhrifarķkasta leišin til aš tįkngera valdatengsl aš kyngera žau.83 Menningarbundnar hugmyndir um aš eitthvaš sé karlmannlegt undirstrika vald, og į sama hįtt draga hugmyndir um aš eitthvaš sé ókarlmannlegt śr valdi. Ķ žessum kafla er skošašur žįttur višskiptarįšherra, Björgvins G. Siguršssonar, en jašarsetning hans er įberandi ķ ferlinu sem leiddi til hrunsins samkvęmt žvķ sem fram kemur ķ skżrslu RNA. Žrįstef ķ žeirri oršręšu er tilvķsun ķ meinta eiginleika sem teljast ókarlmannlegir. Hér er žeirri spurningu varpaš fram hvort oršręša um ókarlmannleg einkenni hafi įtt žįtt ķ aš jašarsetja rįšherra og draga śr įhrifavaldi hans, og žar meš vęgi mįlaflokksins. Hér er ekki veriš aš fjalla um persónu, athafnir eša framgöngu viškomandi heldur oršręšu og eiginleikum sem honum voru eignašir.
    Viš skżrslutöku hjį RNA sagši Jón Žór Sturluson ašstošarmašur Björgvins G. Siguršssonar višskiptarįšherra aš rįšherrann hafi ekki veriš ķ hópi „sśperrįšherrahópsins“ (6:214) en ķ žeim hópi vęru forsętis-, utanrķkis-, fjįrmįla- og félagsmįlarįšherra.84 Žetta birtist ķ aš hann var ekki bošašur į fundi, vissi ekki um žį, fékk ekki skżrslur eša vissi ekki af tilvist žeirra. Nokkur dęmi eru um žetta ķ skżrslu RNA. Hann var t.d. ekki bošašur į fund 7. febrśar 2008 žegar sešlabankastjórnin fundaši meš forsętisrįšherra, fjįrmįlarįšherra og utanrķkisrįšherra eftir fundi Davķšs Oddssonar ķ London m.a. meš matsfyrirtękinu Moody's og fleirum. Hann var ekki į fundi stjórnar Sešlabankans meš sömu rįšherrum 7. maķ 2008. Hann var ekki bošašur į lokašan fund rįšherra meš hagfręšingum 7. įgśst 2008.85 Hann var ekki į fundi rįšuneytisstjóra forsętisrįšuneytisins 16. september 2008 žar sem fariš var yfir stöšu mįla meš forsętisrįšherra og utanrķkisrįšherra.
    Sešlabankinn vantreysti višskiptarįšherra. Ingimundur Frišriksson, einn sešlabankastjóranna, sagši hann vera talinn reynslulķtinn, lausmįlan og óvarkįran ķ yfirlżsingum (8:137). Žaš vekur athygli aš žarna er reynsluleysi tališ veikja stöšu višskiptarįšherra į mešan reynsluleysi var ekki tķundaš sem löstur į ungu stjórnendunum ķ bankakerfinu. Viš skżrslutöku var Davķš Oddsson formašur stjórnar Sešlabankans spuršur aš žvķ hvort ekki hefši veriš tališ tilefni af hįlfu Sešlabankans til aš funda oftar meš višskiptarįšherra. Formašur stjórnar Sešlabankans sagši:

                [V]iš „sorterušumst“ undir forsętisrįšherrann og hann gat kallaš menn til og aušvitaš tókum viš eftir žvķ, og žaš var ekkert leyndarmįl, aš višskiptarįšherra var ekki hafšur meš į fundum meš fjįrmįlarįšherra og utanrķkisrįšherra. Jóhanna Siguršardóttir var į einum eša tveimur fundum. [...] og reyndar var žaš nś žannig aš – žaš veršur bara aš segja žaš eins og er – menn treystu sér ekki til aš segja neitt sem ętti aš fara leynt viš višskiptarįšherrann, menn treystu sér ekki til žess. [...] Ég held aš sś afstaša hafi rįšiš žvķ aš forsętisrįšherra og utanrķkisrįšherra köllušu hann ekki į fund meš bankastjórninni. Og žaš sem vakti nś athygli mķna var aš žegar utanrķkisrįšherra, formašur hins stjórnarflokksins, lżsti žvķ yfir aš hann hefši veriš į sex, sjö fundum meš Sešlabankanum – hann hafši ekki sagt višskiptarįšherranum frį neinu sem žar geršist sem ég hefši nś bśist viš aš mundi gerast. En ég held aš žaš sé sama įstęšan, žaš var vitaš aš višskiptarįšherra įtti žaš til aš hringja ķ fréttamann, jafnvel blįókunnuga fréttamenn, og segja žeim fréttir „off the record“, eins og žaš hét. Žaš getur bara ekki gengiš ķ stjórnsżslunni. (6:93)

    Ķ ręšu į landsfundi Sjįlfstęšisflokksins ķ mars 2009 sagši Davķš Oddsson formann Samfylkingarinnar, Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur, hafa óttast žaš aš Björgvin G. Siguršsson, višskiptarįšherra, og Össur Skarphéšinsson, išnašarrįšherra, mundu leka žeim upplżsingum sem forsvarsmenn Sešlabanka Ķslands kynntu fyrir forsvarsmönnum rķkisstjórnar Ķslands fyrir bankahrun. Sagši hann Össur „hriplekan“ og aldrei hafa kunnaš aš fara meš trśnašarupplżsingar. Žess vegna hefši hann ekki veriš meš ķ rįšum į fundum žar sem alvarlegar athugasemdir voru geršar viš stöšu mįla hjį bönkunum. Į mešan Össur hefši įtti „Ķslandsmetiš ķ leka“ hefši Björgvin G. įtt „drengjametiš“. Meš žessum oršum er einni vķdd bętt viš jašarsetningu višskiptarįšherra, meš öšrum oršum aldursvķdd. Meš oršunum gefur sešlabankastjóri ķ skyn aš ekki sé litiš svo į aš višskiptarįšherra keppi ķ fulloršinsflokki heldur drengjaflokki.
    Mįl frį višskiptarįšherra voru jašarsett. Į fundi rķkisstjórnarinnar 12. įgśst 2008 lagši višskiptarįšherra fram tillögu um skipun sérstakrar nefndar til aš auka stöšugleika fjįrmįlakerfisins og lagši jafnramt til aš hann myndi skipa formann nefndarinnar. Enginn ķ rķkisstjórninni studdi hugmyndina: „Mįliš rętt en afgreišslu žess frestaš“ (6:218) segir ķ fundargerš. Andstaša forsętisrįšherra fólst ķ aš tillagan gęti gefiš skilaboš um „taugaveiklun“ (6:219) eša aš rķkisstjórnin hefši ekki stjórn į hlutum, žau vildu:

                [M]jög ógjarnan gera hluti sem śt į viš hefšu veriš tślkašir sem einhver taugaveiklun eša ótti af okkar hįlfu um žaš aš hlutirnir vęru aš fara śr böndum hvaš bankana varšaši (6:219).

                Išnašarrįšherra taldi aš menn hefšu litiš į tillöguna sem „hįlfgerša framhleypni“. Hann rįšlagši višskiptarįšherra aš „gardera“ sig fyrirfram, sagši sjįlfur aš hann „talaši viš einhverja lykilmenn og svona“ (6:219), formann flokksins og hugsanlega fjįrmįlarįšherrann. Hér er żjaš sterklega aš žekkingarleysi og dómgreindarleysi. Hugmyndir rįšherrans eru taldar geta sżnt taugaveiklun og veikleika, bęši kvenkennd einkenni.

    Rįšuneytisstjóri višskiptarįšuneytisins kynnti tillögu višskiptarįšherra um nefndina ķ samrįšshópi stjórnvalda og sagši aš žar „hefšu menn ķ rauninni hneykslast į žvķ og tališ aš žetta vęri alls ekki tķmabęrt žvķ žaš vęru önnur verkefni brżnni į žeim tķmapunkti“ (6:219). Skrifstofustjóri rįšuneytisins, Įslaug Įrnadóttir, sem starfaši tķmabundiš sem rįšuneytisstjóri og tók sęti ķ samrįšsnefnd stjórnvalda, greindi frį žvķ viš RNA aš žaš hefšu fariš:

                [O]ft heilu og hįlfu fundirnir ķ žaš aš ręša um persónu višskiptarįšherra sem žótti lausmįll og var ekki mikil trś į honum [...] žaš var išulega lögš fram opnugrein, vištal viš višskiptarįšherra [og sķšan spurt] getur mašurinn ekki haldiš kjafti (6:146).

    Eins og fram kom ķ kaflanum um kynjafręšileg hugtök og sjónarmiš hefur sjįlfsstjórn og žagmęlska veriš tengd viš mikilleika og vald karlmennsku, sem kallast į viš aš kjaftagangur er gjarnan kenndur viš konur. Til eru mįlshęttir og skķrskotanir ķ bókmenntir sem endurspegla stašalmyndir um konur og įbyrgšarleysi ķ tali žeirra. Śr Gķsla sögu Sśrssonar er t.d. dreginn mįlshįtturinn „oft hlżst illt af kvennahjali“. Oršręša um lausmęlgi sem eitthvaš ókarlmannlegt hefur fengiš skżra birtingarmynd ķ strķšum og eru slagoršin „lausmęlgi sökkvir skipum“ dęmi um žaš. Žar er ennfremur aš finna ķmyndir af konum sem „blašurskjóšum sem kjafta frį hernašarleyndarmįlum.“86
    Skrifstofustjóri višskiptarįšuneytisins sagši ķ skżrslutöku hjį RNA aš hśn hefši gert samrįšsnefnd stjórnvalda ljóst aš hśn teldi žaš skyldu sķna aš upplżsa rįšherra um žaš sem fram kęmi į fundum og veita honum ašgang aš gögnum ef hann óskaši eftir žvķ. Af žeim įstęšum hefši fundarmönnum ķ samrįšshópnum „veriš gert aš skila framlögšum skjölum“ (1:146). Žį kemur fram ķ skżrslu RNA aš skrifstofustjórinn telur aš fulltrśar FME og Sešlabanka „hafi veriš tregir til žess aš veita skriflegar upplżsingar inn į fundina, mešal annars vegna tortryggni sem rķkti gagnvart žvķ aš gętt yrši trśnašar“ (8:143).
    Af hįlfu bankageirans eru heldur ekki mikil samskipti viš višskiptarįšherra. Sigurjón Ž. Įrnason sagši:

                Bankamįlarįšherra, nei, viš tölušum viš aldrei viš hann, Sešlabankinn bara boycut- aši į hann og talaši aldrei viš hann, hann var nįttśrlega aldrei inni ķ neinu, žaš talaši aldrei neinn viš hann (8:106).

                Siguršur Einarsson taldi višskiptarįšherra gjarnan į aš tjį sig um hluti įn žess aš hafa nęgar upplżsingar fyrir hendi en: „Ég held aš hann hafi veriš vel meinandi og svoleišis.“ (8:106). Hreišar Mįr oršar žaš svo aš bankamįlarįšherra hafi veriš rįšherra neytenda en fjįrmįlageirinn hafi ķ raun aldrei įtt rįšherra sem baršist fyrir hann (8:106). Tilvķsunin ķ neytendamįl gefur sterk hughrif, žau eru aš öllum lķkindum talin léttvęgari en mįlefni fjįrmįlageirans.

    Dęmi um lķtil tengsl bankamannanna viš višskiptarįšherra er fundur Landsbankans 11. jślķ 2008 meš hagfręšingunum Anne Sibert og Willem Buiter sem fjallaš var um hér aš framan. Til fundarins bauš bankinn m.a. starfsmönnum śr Sešlabanka Ķslands, rįšuneytum, einkageiranum og loks fręšimönnum, eša meš oršum Sigurjóns Ž. Įrnasonar:

                Žess vegna bošušum viš žennan fund žar sem allir įkvöršunarašilarnir sem skipta mįli voru bošašir, akademķkerarnir, Sešlabankinn og allir žessir gaurar voru bošašir og fengu žetta ķ ęš, og svo hitti hann lķka einhverja rįšherra og svona... (6:199).

    Ašstošarmašur višskiptarįšherra var į fundinum en ekki višskiptarįšherra. Ašstošarmašurinn kynnti honum ekki skżrsluna og bar viš:

                Hann var bara ķ frķi žarna akkśrat į žessum tķma og viš höfum fariš yfir žetta, ég, hann man ekki eftir žvķ aš ég hafi kynnt honum žessa skżrslu, ég get ekki, man ekki hvenęr žaš įtti aš vera … (6:201).

    Ummęli ašstošarmannsins um aš rįšherrann hafi veriš ķ frķi gęti gefiš til kynna aš ašstošarmašurinn sé aš réttlęta žaš eftir į aš hafa ekki upplżst rįšherrann. Ķ ljósi žeirra óformlegu samskipta sem eiga sér staš į milli karla, og lżst er hér aš framan, veršur žetta haldlķtil skżring. Rįšuneytisstjórar višskiptarįšuneytisins, sem voru tveir į žessum tķma eins og fram kemur hér aš framan, bįru viš um vantraust ķ garš višskiptarįšuneytisins og višskiptarįšherra:

                Mér hefur ķ rauninni mjög oft fundist ķ žessari krķsu aš ég hafi žurft aš berjast fyrir aškomu višskiptarįšuneytisins aš hlutunum,“ segir Jónķna Lįrusdóttir, rįšuneytisstjóri višskiptarįšuneytisins. Įslaug Įrnadóttir, skrifstofustjóri višskiptarįšuneytisins segir aš sér hafi oft žótt óžęgilegt aš hann vęri ekki hafšur meš ķ rįšum: „[Ž]etta var mjög undarleg staša, verš ég aš segja, ekki svona korrekt stjórnsżsla. (8:137138).

    Ķ skżrslu višskiptarįšherra sjįlfs, Björgvins G. Siguršssonar, fyrir RNA kemur fram aš hann telur aš skort hafi žann „trśveršugleika og heišarleika ķ samskiptum sem var kannski forsendan fyrir žvķ aš menn gętu sinnt sķnu hlutverki“. (8:142–143). Hann segir aš samrįšshópurinn hefši veriš mikill leynihópur, sem ekki hefši mįtt upplżsa aš til vęri og aš hópurinn hefši aldrei komiš meš neinar skriflegar skżrslur. Višskiptarįšherra kannašist ekki viš aš rįšuneytisstjóri višskiptarįšuneytis hefši nokkurn tķmann boriš undir hann tillögur af vettvangi samrįšshópsins sem hann hefši žurft aš taka įkvöršun um (6:239). Hann lżsti lķka óvild af hįlfu Sešlabankans:

                Heiftin var mjög mikil žarna og menn snišgengu hverjir ašra greinilega kerfisbundiš og ég stašhęfi žaš aš [Davķš Oddsson] hafi meš mjög yfirvegušum hętti haldiš mér frį upplżsingum og atburšum og żmsu slķku. (6:92).

    Žegar rżnt er ķ stöšu višskiptarįšherra, og oršręšu um hana, vekur athygli hve hlutverk rįšherrans viršist vera tališ léttvęgara en annarra. Hér er sem saman tvinnist kyngervi og hlutverk og staša sem viškomandi hefur ķ krafti embęttisins. Eins og fram kom ķ kaflanum um kynjafręšileg hugtök og sjónarmiš er ein įhrifarķkasta leišin til aš tįkngera valdatengsl aš kyngera žau.87 Įhugaverš spurning ķ žessu samhengi er hvort oršręša um višskiptarįšherra og tenging viš meinta ókarlmannlega eiginleika tengist mįlaflokknum, og mešvitušum eša ómešvitušum tilburšum til aš jašarsetja hann. Ekki er til einhlķtt svar viš žeirri spurningu en vert aš hafa ķ huga hiš stęrra samhengi, aš Fjįrmįlaeftirlitiš heyrir undir višskiptarįšuneytiš, og jašarsetning rįšherra žżšir jafnframt veikingu eftirlitsins, en eins og fram hefur komiš var „eftirlitsišnašurinn“ (5:133) ekki vinsęll. Umfjöllunina hér aš ofan žarf aš skoša ķ žvķ ljósi. Hér mį bęta viš aš Valgeršur Sverrisdóttir fyrrverandi višskiptarįšherra lķkti hlutverki FME viš „verndarengil sem vakir yfir velferš okkar“ (8:122). Hugmyndin var fengin af jólakorti sem hśn fékk frį FME. Žaš er lķka tįknręnt ķ žessu samhengi aš „e“ ķ skilti framan į byggingu Fjįrmįlaeftirlitsins er lķtiš į mešan ašrir stafir eru stórir (hįstafir):


Hér er myndaš efni sem sést ašeins ķ pdf-skjalinu.

    Žaš sem hér hefur veriš rakiš er žvķ til žess falliš aš draga śr valdi višskiptarįšherra og žeirrar stofnunar sem ętlaš var aš sinna eftirliti viš fjįrmįlakerfiš.
    Ķ kaflanum var fjallaš um rįšandi karlmennskuhugmyndir sem ķ senn byggjast į samkeppni og samtryggingu. Hlutverk og kyngervi kvenna felst gjarnan ķ styšjandi kvenleika, sem styšur viš og stašfestir yfirrįš karla. Žaš hlutverk einskoršast žó ekki viš konur. Įhrifarķk leiš til aš tįkngera valdatengsl er aš kyngera žau og dęmi er um aš karlar séu jašarsettir meš oršręšu um ókarlmannleg einkenni ķ formlegu hlutverki sķnu.
    Žegar saman er dregin meginumfjöllun žessa kafla kemur ķ ljós aš hin menningarlega rįšandi karlmennska er ekki föst stęrš heldur breytileg. Af žvķ leišir aš sś tegund karlmennsku sem gerir rįš fyrir jafnręši milli kvenna og karla er žvķ hugsanleg. Rįšandi karlmennska hefur hingaš til falist ķ žvķ aš leysa śr togstreitu kynjanna meš žvķ aš treysta stošir karlveldisins eša endurnżja žaš viš nżjar ašstęšur.88 Žaš mun ašeins breytast žegar įkvešin endurmótun hefur fariš fram į tengslum karla og kvenna og tengslum žeirra innan fjölskyldunnar, ķ atvinnulķfi og öšrum stofnunum samfélagsins. Ķ žvķ sambandi er mikilvęgt aš fram fari śttekt į störfum karla og kvenna heima viš. Hér į landi hefur ekki fariš fram ķtarleg rannsókn į žįtttöku kvenna og karla ķ heimilisstörfum og umönnun barna. Żmsar nżlegar rannsóknir sem byggja į upplifun žįtttakenda į eigin vinnuframlagi žegar kemur aš heimilisstörfum og barnauppeldi benda mjög ķtrekaš til žess aš verulega halli į konur ķ žeim efnum. Konur bera meginįbyrgš į umönnum barna og umsjón heimilis og sinna verkum er žvķ tengjast umfram karla.89 Ķ lokakafla skżrslunnar er nįnar vikiš aš žessum žętti sem tengist lögbundinni skyldu stjórnvalda aš samžętta kynjasjónarmiš allri stefnumótun og įkvaršanatöku.

8. Launa- og hvatakerfi.
    Ķ skżrslu RNA eru eftirfarandi įlyktanir dregnar:

                Rannsóknarnefnd Alžingis telur aš śtlįn stóru ķslensku bankanna žriggja, Glitnis banka hf., Kaupžings banka hf. og Landsbanka Ķslands hf., hafi sķšustu įrin fyrir fall žeirra vaxiš langt fram śr hagkerfinu og žeim stofnunum sem įttu aš hafa eftirlit meš bönkunum og gęta hagsmuna innlįnseigenda. Rannsóknarnefndin telur jafnframt aš efnahagur og śtlįn bankanna hafi vaxiš fram śr innvišum bankanna sjįlfra. Žannig hafi utanumhald um og eftirlit meš śtlįnum ekki fylgt eftir śtlįnavextinum. Žį var hröš sókn inn į nżja markaši mjög įhęttusöm. Ķ ljósi fyrirliggjandi rannsókna og fręšigreina mįtti gera rįš fyrir aš lķkur vęru į žvķ aš gęši śtlįnasafna bankanna vęru mun minni en ef vöxtur žeirra hefši veriš hóflegur og žvķ var ljóst aš verulega myndi reyna į bankana žegar um hęgšist. Eins og fram kemur ķ kafla 8.5 telur nefndin aš žetta hafi veriš raunin. Af žessum įstęšum samręmist svo mikill vöxtur ekki langtķmahagsmunum trausts banka. Žaš er mat nefndarinnar aš til stašar hafi veriš hvatar til skammtķmahagnašar sem drifu vöxtinn įfram. Žessir hvatar hafi mešal annars falist ķ hvatakerfum bankanna [...]. Žį hafi mikil skuldsetning stęrstu eigendanna, sem jafnframt skipušu stjórnir bankanna, veriš til žess fallin aš auka įhęttusękni ķ rekstri bankanna. (2:93, skįletrun okkar).

    Mį žvķ segja aš bankakerfiš hafi fariš fram śr sjįlfu sér: Įhęttusękni, skammtķmagróšasjónarmiš og markaleysi samkeppniskarlmennskunnar réšu för. Um žessi atriši veršur fjallaš ķ žessum hluta meš įherslu į launa- og hvatakerfi bankanna og meš hlišsjón af žeim kynjafręšilegu hugtökum sem kynnt hafa veriš til sögunnar hér į undan. Hér veršur ekki fariš efnislega ķ launasamninga bankamannanna, um žį er fjallaš ķ 10. kafla, 3. bindi RNA. Til aš byrja meš er įgętt aš įtta sig į umfangi žeirra launa sem um ręšir, hér eru nokkur dęmi:

                Mešalmįnašarlaun Bjarna Įrmannssonar fimmföldušust į žremur įrum, fóru śr 9 milljónum kr. į mįnuši įriš 2004 ķ rśmar 50 milljónir kr. į mįnuši įriš 2007. (3:44)

                Heildarmįnašarlaun Sigurjóns Ž. Įrnasonar rśmlega nķföldušust frį įrinu 2004 til 2008 og voru tępar 35 milljónir króna aš mešaltali į mįnuši įriš 2008. (3:58)

                Grunnlaun Halldórs J. Kristjįnssonar tvöföldušust milli įranna 2004 og 2008, fóru śr rśmlega 1,5 milljónum króna aš mešaltali į mįnuši ķ rśmar 3 milljónir króna. (3:59)

                Heildarlaun Hreišars Mįs Siguršssonar aš mešaltali į mįnuši rķflega fjórföldušust į įrunum 2004 til 2006 og voru rśmar 80 milljónir kr. į mįnuši įriš 2006. Heildarlaun hans aš mešaltali į mįnuši lękkušu eftir žaš nišur ķ tępar 50 milljónir kr. įriš 2008. (3:95)

    Įšur hefur veriš rętt um hvernig ašgengi aš fjįrmunum tryggir rįšandi stöšu innan stigveldis karlmennskunnar. Dęmunum veršur žvķ ekki gerš frekari skil en sjónum beint aš afleišingum launa- og hvatakerfis bankanna. Ķ skżrslu RNA kemur fram aš ķ bönkunum žremur, Glitni, Landsbanka og Kaupžingi, hafi veriš viš lżši launa- og hvatakerfi sem aš stušlušu aš vexti skammtķmahagnašar. Til aš nefna nokkur dęmi, žaš fyrsta er frį Glitni, žį varš žetta žess valdandi aš „aš stjórnendur t[óku] of mikla įhęttu ķ rekstri“ (3:47). Ķ Landsbankanum er tekiš dęmi af einu sviši (veršbréfamišlunarsviši): „Į žessum žremur mįnušum frį september til nóvember 2007 voru tekjur svišsins rķflega 178 milljónir kr. Bónusgreišslur nįmu 194 milljónum kr. fyrir sama tķmabil.“ (3:54). Ķ Kaupžingi voru starfsmönnum veitt hį laun til hlutabréfakaupa ķ bankanum. Allt eru žetta dęmi um afleišingar launa- og hvatakerfis sem byggir į hugmyndafręši žeirra sem skammtaš hafa sér völd. Af žvķ aš völdin eru sjįlfgefin žį eru launin žaš lķka og viršast ekki hįš frammistöšu eins og dęmiš frį Landsbankanum sżnir glögglega.
    Launa- og hvatakerfiš sem RNA gerir aš umfjöllunarefni lżsir vel tengslum stigveldis karlmennskunnar, og žeim hugmyndum samtryggingar og samkeppni sem ķ henni felast. Umfjöllunin sżnir jafnframt vinnumenningu sem byggir ķ senn į samkeppni og samtryggingu. Fram kemur aš:

                Bónusgreišslur til starfsmanna voru aš stórum hluta byggšar į mati ęšstu stjórnenda, bankastjórans Sigurjóns Ž. Įrnasonar sem fór meš starfsmannamįl og framkvęmdastjóra viškomandi svišs. Eins og stašiš var aš žessum įkvöršunum ķ Landsbankanum er ekki hęgt aš śtiloka aš žaš hversu įkvešiš einstakir starfsmenn sóttust eftir bónusum og mismunandi ašstaša starfsmanna til žess aš gera slķkar kröfur hafi ķ reynd haft sitt aš segja žegar kom aš įkvöršun yfirmanna um bónusa. (3:70)

    Ķ tilvitnuninni kemur fram hvernig starfsmenn gįtu sótt sér slķka bónusa eša hvata og hvernig ašgengi aš yfirmanni hjįlpaši til viš slķkt. Hér koma aftur viš sögu tengslanet karla. En sambandiš er ekki einhliša, starfsmašurinn sękir hvatann og stjórnandinn hefur hag af žvķ aš hvetja starfsmanninn, žaš tryggir tryggš hans viš vinnustašinn. Fram kemur ķ skżrslu RNA aš:

                Samkvęmt fréttatilkynningu Kaupžings Bśnašarbanka var sś stefna samžykkt į ašalfundi bankans 27. mars 2004 aš ęskilegt vęri aš lykilstarfsmenn vęru einnig hluthafar bankans meš afgerandi hętti. (3:77, skįletrun okkar)

    Meš stefnu bankans er veriš binda saman hagsmuni starfsmanna og stjórnenda en ekki allra starfsmanna heldur „lykilstarfsmanna“. Oršiš lykilstarfsmenn hefur talsvert veriš ķ umręšunni į undanförnum įrum og lżsir stigveldinu innan bankanna. Ljóst er af lestri skżrslu RNA aš karlar voru ķ yfirgnęfandi meirihluta lykilstarfsmanna žegar lįn til starfsmanna vegna hlutabréfakaupa eru annars vegar og ef skošaš er hverjir fengu aš setja slķk lįn og hlutabréf ķ eignarhaldsfélög. Veršur vikiš aš žvķ sķšar. Eftirsókn var eftir žvķ aš vera flokkašur sem lykilstarfsmašur og geta žannig mįtaš sig viš hina rįšandi karlmennsku. Ķ skżrslu RNA er haft eftir starfsmanni eins bankans:

                Ķ öšrum bönkum viršist samheldnin ekki hafa veriš eins sterk og ķ Kaupžingi. Žó eru allir aš reyna aš komast ķ innsta hring. „Žaš var ekki mešvitaš en žaš var bara svo gaman, žaš snerist allt um aš komast ķ fótboltaferšina til West Ham eša … žiš skiljiš hvaš ég er aš fara. Žį varstu kominn ķ svona elķtustarfsmannahóp og žaš snerist lķka um aš komast ķ kślulįnahópinn og kaupréttarhópinn.“ (8:88)

    Ekki voru žó allir skilgreindir lykilstarfsmenn įfjįšir ķ lįn og var žvķ ekki vel tekiš
eins og eftirfarandi dęmi sżna:

                Fyrirsvarsmenn bankans viršast hafa lagt hart aš starfsmönnum aš taka viš hįum lįnum til kaupa į hlutabréfum og fyrirtękjamenning sś er viš lżši var innan bankans hneig einnig ķ žį įtt. Gušmundur Žóršur Gušmundsson, framkvęmdastjóri hjį Kaupžingi, lżsti žessu meš eftirfarandi hętti: „[...] ef žś sest nišur meš yfirmanni žķnum: Heyršu, ég bara hef ekki efni į aš taka svona stórt lįn hjį žér. Hann: Mér finnst aš, žś įtt aš taka žetta. Ég: Nei, veistu aš mér lķst ekki į žetta, ég er ekki meš nógu hį laun til žess aš standa undir žessu hérna. Hann: Žś žarft ekki aš hafa įhyggjur af žvķ, žaš eru, įhętta žķn er ķ raun og veru mjög takmörkuš eša engin. Žś tekur žetta hér.“ (3:79)

                Starfsmenn Kaupžings sem gįfu skżrslu fyrir rannsóknarnefnd 4. september 2009 mįtu žaš svo aš bankinn hefši ķ raun meš žessu haldiš ķ „gķslingu“ mörgum starfsmönnum sem tekiš höfšu lįn af žessu tagi. Fyrirsvarsmenn bankans hefšu stöšugt veitt sama svariš žegar starfsmenn bįru sig eftir heimildum til aš selja bréfin og męta vešköllum. Žaš var į žann veg aš veriš vęri aš skoša mįliš. […] Ķ fyrrnefndri skżrslutöku sagši Gušmundur Žóršur Gušmundsson: „[...] [Ž]aš mįtti aldrei sżna veikleika meš žvķ aš selja bréf ķ raun og veru. Og žetta nįttśrulega er žannig aš ég vil meina žaš aš žś varst meš stóran hóp starfsfólks sem var ķ raun og veru, žetta var bara hreint śt, ķ bara gķslingu ķ meira en įr og jafnvel lengri tķma hjį banka meš žessa stöšu. Nema žaš bara aš segja upp eša hętta og žį vissi kannski fólk ekki ķ raun og veru hver staša žess var ef žaš hefši tekiš upp į žvķ. [...] Hagsmunirnir voru žaš miklir, alveg satt, ef viš sżnum veikleika, ef lykilstjórnendur, stór hópur lykilstjórnenda fer aš selja bréfin sķn ķ bankanum, žį bara hrynur žetta [...].“ (3:80)

    Ofangreind orš lżsa vel samspili samtryggingar og samkeppni og hvernig žeir žęttir hafa įhrif į vinnumenningu fyrirtękja. Hart er lagt aš starfsmanninum aš taka lįniš og sżna žannig tryggš sķna ķ verki og gangast inn į samtrygginguna. Leiša mį aš žvķ lķkum aš žeir sem voru innsta hring lykilstarfsmanna eša – stjórnenda hafi veriš betur tryggšir en ašrir stafsmenn. Ķ skżrslu RNA er birt tölvubréf tveggja starfsmanna Kaupžings til ęšstu stjórnenda:

                Ķ bréfinu kom fram hugmynd um aš stjórnendurnir gętu losaš sig undan persónulegri įbyrgš vegna lįnanna žannig aš Kaupžing bęri alla įhęttu. Tekiš skal fram aš innan hornklofa eru skżringar rannsóknarnefndar į hugtökum sem skammstöfuš eru ķ bréfinu:
                „Sęll Siggi og Hreišar
                Žar sem aš Įrmann er bśinn aš ręša žetta viš ykkur höfum viš talaš okkur saman (samtök loyal CEOa) og komist aš žessari hugmynd um bréf okkar ķ bankanum:
                1.    Viš stofnum SPV (hver um sig) [eignarhaldsfélag eša Special Purpose Vehicle] og setjum öll bréf og lįn ķ žaš félag.
                2.    Viš fįum višbótarlįn uppį aš 90% LTV [Loan to Value, eša 90 krónur aš lįni fyrir hverjar 100 sem eru ķ félaginu žegar] sem žżšir aš viš tökum śt einhvern pening strax.
                3.    Viš fįum heimild fyrir aš fį lįnaš meira ef gengi KB hękkar sem nemur 90% LTV upp aš genginu 1000. Žannig aš ef gengiš fer yfir 1000 žį getum viš ekki fengiš meira lįnaš.
                4.    Bankinn hefši engin margincall į okkur og myndi taka į sig fręšilegt tap ef aš yrši
                    Viš hefšum įhuga į aš nota hluta af žessu fjįrmagni til aš setja innķ Kaupthing Capital Partners (principal investment sjóšur bankans)
                    Kvešja Magnśs og Įrmann
                    Eins og viš höfum sagt įšur žį höfum viš rętt žessa hugmynd viš Ingólf lķka.“ (3:81)

    Starfsmennirnir skilgreina sig sem „samtök loyal CEOa“, skilgreining sem ęšstu stjórnendur hafa eflaust veriš sammįla um. Tölvubréfiš sżnir glögglega karlmennsku samtryggingar. Starfsmennirnir eru innvķgšir og innmśrašir ķ fyrirtękiš, umfram ašra. Fjįrhagur žeirra er tryggšur umfram ašra starfsmenn sem keppa innbyršis