Ašrar śtgįfur af skjalinu: PDF - Word Perfect. Ferill mįlsins.
140. löggjafaržing 2011–2012.
Žingskjal 744  —  488. mįl.




Frumvarp til laga


um breytingu į lögum um matvęli, nr. 93/1995, meš sķšari breytingum.

Frį atvinnuveganefnd.

1. gr.
    Į eftir 18. gr. a laganna kemur nż grein sem veršur 18. gr. b, svohljóšandi:
    Rįšherra er heimilt meš reglugerš aš setja įkvęši um aš matvęlafyrirtęki geti merkt matvęli sem žau framleiša eša dreifa meš višurkenndri įherslumerkingu sem gefi til kynna aš matvęlin séu ķ samręmi viš stefnu stjórnvalda um manneldismarkmiš, af miklum gęšum eša hafi önnur sameiginleg einkenni.
    Ķ reglugeršinni skal kvešiš į um gerš merkinga og hvaša kröfur eru geršar fyrir notkun žeirra, ķ hvaša tilgangi heimilt sé aš nota žęr, gęšavišmiš, kröfur til framleišslu og verkunar, hvernig eftirliti skuli hįttaš, įbyrgš matvęlafyrirtękja, skrįningu, kostnaš viš eftirlit og annaš er varšar notkun žeirra.
    Viš undirbśning setningar reglugeršar skal rįšherra leita įlits landlęknisembęttisins.

2. gr.
    Lög žessi öšlast žegar gildi.

Greinargerš.

    Į 139. löggjafaržingi lagši Siv Frišleifsdóttir, įsamt fleirum, fram žingsįlyktunartillögu um norręna hollustumerkiš Skrįargatiš (žskj. 831, 508. mįl). Žar var lagt til aš Alžingi samžykkti aš sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra beitti sér fyrir žvķ aš unnt yrši aš taka upp norręna hollustumerkiš Skrįargatiš į matvörur sem framleiddar vęru hérlendis. Tillögunni var vķsaš til sjįvarśtvegs- og landbśnašarnefndar sem óskaši umsagna um hana en lauk ekki umfjöllun sinni. Į yfirstandandi löggjafaržingi var tillagan lögš fram į nżjan leik (žskj. 22, 22. mįl) og var vķsaš til atvinnuveganefndar til umfjöllunar. Žar komst nefndin aš žeirri nišurstöšu aš rétt vęri aš flżta framgangi tillögunnar meš žvķ aš veita rįšherra žęr lagaheimildir sem honum vęru naušsynlegar til aš taka upp norręna hollustumerkiš Skrįargatiš.
    Frumvarp žetta varš til ķ tengslum viš mešferš atvinnuveganefndar į žingsįlyktunartillögunni sem nefndin leggur til aš verši samžykkt óbreytt. Nįnari röksemdir fyrir samžykkt hennar og żmis atriši sem veitt geta leišbeiningu um hvernig nefndin sér fyrir sér aš hśn komist til framkvęmda er aš finna ķ nefndarįliti atvinnuveganefndar, sjį žskj. 743 ķ 22. mįli.
    Žar sem hollustumerkiš Skrįargatiš er samstarfsverkefni nokkurra Noršurlandažjóša var viš frumvarpsgeršina litiš til žess meš hvaša hętti merkinu hefur veriš fenginn lagagrundvöllur ķ Danmörku, Noregi og Svķžjóš. Af žeim sökum mį segja aš uppbygging og efni frumvarpsins sęki fyrirmynd sķna til löggjafar framangreindra landa aš teknu tilliti til uppbyggingar ķslenskrar stjórnsżslu og ķslenskra lagasetningarhįtta.
    Meš frumvarpinu er lagt til aš einni nżrri grein sem innihaldi žrjįr mįlsgreinar verši bętt viš matvęlalög.
    Ķ 1. mgr. er lagt til aš rįšherra verši heimilaš aš setja reglugerš sem innihaldi įkvęši um aš matvęlafyrirtęki, samkvęmt skilgreiningu matvęlalaga, geti merkt matvęli sem žau framleiša eša dreifa meš višurkenndri įherslumerkingu sem gefi til kynna aš matvęlin séu ķ samręmi viš stefnu stjórnvalda um manneldismarkmiš, af miklum gęšum eša hafi önnur sameiginleg einkenni. Žó svo aš megintilgangur frumvarpsins sé aš gera rįšherra mögulegt aš taka upp norręna hollustumerkiš Skrįargatiš į matvörur framleiddar hérlendis žykir hallkvęmt aš honum verši į sama tķma fengin heimild til žess aš setja reglugeršir um ašra višurkennda įherslumerkingu matvęla. Er žaš ķ samręmi viš žį leiš sem farin var ķ Danmörku og kemur fram ķ 6. kafla dönsku matvęlalaganna (d. lov om fødevarer nr. 526 frį 24. jśnķ 2005, meš sķšari breytingum). Mętti žannig til dęmis hugsa sér aš rįšherra geti meš reglugerš heimilaš žeim framleišendum landbśnašarafurša sem fullvinna afuršir sķnar heima fyrir ķ samręmi viš įkvęši laga og reglugerša aš merkja žęr sérstakri merkingu sem gefi žetta sérkenni žeirra til kynna meš einföldum og afgerandi hętti.
    Ķ 2. mgr. er fjallaš um efni reglugeršar skv. 1. mgr. Žar kemur fram aš ķ henni skuli kvešiš į um gerš įherslumerkinga og hvaša kröfur verši geršar fyrir notkun žeirra. Žannig skuli koma fram ķ hvaša tilgangi heimilt sé aš nota slķkar merkingar, žau gęšavišmiš sem matvęli žurfa aš uppfylla svo aš slķk notkun sé heimil, hvaša kröfur séu geršar til framleišslu og verkunar matvęlanna, hvernig eftirliti meš žvķ aš matvęli uppfylli žau skilyrši sem koma fram ķ lögum og reglugeršum skuli hįttaš, hver sé įbyrgš matvęlafyrirtękja žegar kemur aš įherslumerkingu matvęla, hvernig skrįningu slķkra merkja skuli hįttaš, hvernig skuli fariš meš kostnaš viš eftirlit meš žvķ aš matvęli uppfylli sett skilyrši og annaš er varšar notkun slķkra įherslumerkinga.
    Ķ 3. mgr. kemur fram aš viš undirbśning reglugeršar skuli rįšherra leita įlits landlęknisembęttisins. Skv. 4. gr. laga um landlękni og lżšheilsu skal landlęknir m.a. annast forvarna- og heilsueflingarverkefni og efla lżšheilsustarf ķ samvinnu viš ašra sem aš žeim mįlum starfa. Er žaš ķ samręmi viš žau markmiš laganna aš stušla aš heilbrigši landsmanna, m.a. meš žvķ aš efla lżšheilsustarf og stušla aš žvķ aš lżšheilsustarf byggist į bestu žekkingu og reynslu į hverjum tķma. Landlęknisembęttiš bżr yfir mikilli žekkingu į žeim žįttum įherslumerkinga sem snśa aš lżšheilsu og heilsueflingu. Žį liggja fyrir upplżsingar um aš landlęknisembęttiš hafi lżst yfir įhuga į aš taka žįtt ķ innleišingu hollustumerkisins Skrįargatsins hér į landi auk žess sem aškoma landlęknis er ķ samręmi viš fyrirkomulag žessara mįla ķ Noregi.
    Bent er į aš ętlunin er aš višurlagaįkvęši 31. gr. laganna eigi jafnt viš um brot gegn reglum settum į grundvelli hinnar nżju greinar (18. gr. b) sem annarra greina laganna. Liggur žvķ til grundvallar žaš sjónarmiš aš naušsynlegt sé aš varna žvķ aš įherslumerkingar verši misnotašar. Reynsla Svķa, Noršmanna og Dana er aš merkingar matvęla meš Skrįrgatinu hafi įhrif į val neytenda viš innkaup. Žį viršist vörum merktum Skrįargatinu vera aš fjölga ķ žessum löndum og sala į žeim aš aukast. Viršast neytendur žvķ treysta merkingunni og mį telja lķklegt aš žeir telji vörur merktar hollustumerkingunni lķklegar til žess aš stušla aš heilsusamlegri neyslu og lķfi.
    Žį skal bent į aš įętlaš er aš 25. gr. laganna taki til kostnašar sem eftirlitsašilar verša fyrir vegna eftirlits meš žvķ aš įkvęšum stjórnvaldsfyrirmęla settum į grundvelli greinarinnar sé fylgt.
    Ķ greinargerš Matvęlastofnunar um Skrįargatiš, norręna hollustumerkiš, frį janśar 2012 er m.a. fjallaš um kostnaš sem stofnunin sér fyrir sér aš falli til viš innleišingu žess. Žar er bent į aš Danir og Noršmenn hafi variš hįum fjįrhęšum ķ markašssetningu merkisins į undanförnum įrum en lķtiš hafi veriš lagt ķ slķka markašssetningu ķ Svķžjóš. Žį er bent į aš Norręna rįšherranefndin hafi styrkt verkefniš meš myndarlegum hętti en óljóst sé hvort af slķkum styrkveitingum verši nś. Er žaš mat stofnunarinnar aš af reynslu nįgrannažjóša okkar af dęma sé naušsynlegt aš rįšast ķ nokkra markašssetningu į Skrįargatinu viš upptöku žess. Žį setur stofnunin fram žaš mat, byggt į fyrirspurnum, aš fimm vikna kynningarįtak į veraldarvefnum og ķ sjónvarpi muni kosta um 12–13 millj. kr. Aš lokum bendir stofnunin į aš mögulegt vęri einnig aš kynna merkiš į öšrum vettvangi, svo sem meš bęklingum, greinum ķ dagblöšum, vištölum og umfjöllun ķ śtvarpi og sjónvarpi, en aš slķk višbótarkynning mundi e.t.v. kosta nokkrar milljónir króna til višbótar. Nefndin telur mat Matvęlastofnunar gefa til kynna aš nokkuš hįar fjįrhęšir žurfi til aš innleiša Skrįrgatiš hér į landi. Žannig viršist ekki tekiš nęgilegt tillit til žess aš matvęlaframleišendur og innflytjendur munu fljótt įtta sig į aš žeir geti mögulega nįš nokkru forskoti į samkeppnisašila sķna meš žvķ aš merkja vörur sķnar Skrįargatinu og kynna žęr merkingar og kosti žeirra rękilega, m.a. ķ almennum fjölmišlum. Telur nefndin ešlilegra aš opinberar stofnanir eyši kröftum sķnum og fjįrmunum ķ aš byggja upp öfluga upplżsingasķšu į vefnum sem žjóni framleišendum og seljendum, fréttamönnum og žeim neytendum sem vilja afla sér nįnari upplżsinga en fram koma ķ merkingu į vörum og ķ auglżsingum framleišenda. Žį telur nefndin hyggilegt aš opinberir ašilar rįšist ķ almenna kynningu mešal neytenda aš nokkrum mįnušum eša missirum lišnum frį gildistöku laganna, žegar Skrįargatiš er komiš ķ almenna notkun mešal framleišenda og seljenda į Ķslandi og valkostir neytenda oršnir fleiri en nś er.