Ašrar śtgįfur af skjalinu: PDF - Word Perfect. Ferill mįlsins.
141. löggjafaržing 2012–2013.
Žingskjal 1113  —  429. mįl.

2. umręša.


Nefndarįlit


um frumvarp til laga um nįttśruvernd.

Frį meiri hluta umhverfis- og samgöngunefndar.

    Nefndin fékk į sinn fund Steinunni Fjólu Siguršardóttur og Sigurš Į. Žrįinsson frį umhverfis- og aušlindarįšuneyti, Sigrśnu Įgśstsdóttur og Ólaf Arnar Jónsson frį Umhverfisstofnun, Jón Gunnar Ottósson frį Nįttśrufręšistofnun, Stefįn Thors og Ernu Hrönn Geirsdóttur frį Skipulagsstofnun, Sigurš Gušjónsson og Magnśs Jóhannsson frį Veišimįlastofnun, Ólöfu Żri Atladóttur frį Feršamįlastofu, Einar Torfa Finnsson og Gunnar V. Sveinsson frį Samtökum feršažjónustunnar, Hrein Haraldsson og Stefįn Erlendsson frį Vegageršinni, Magnśs Gušmundsson og Gunnar H. Kristinsson frį Landmęlingum Ķslands, Gušjón Bragason og Lśšvķk Gśstafsson frį Sambandi ķslenskra sveitarfélaga, Elķas Blöndal og Ólaf Dżrmundsson frį Bęndasamtökum Ķslands, Sigurš Jónsson og Óšin Sigžórsson frį Landssamtökum landeigenda, Pétur Reimarsson frį Samtökum atvinnulķfsins, Bryndķsi Skśladóttur frį Samtökum išnašarins, Brynjólf Jónsson og Magnśs Gunnarsson frį Skógręktarfélagi Ķslands, Valdimar Reynisson frį Skógfręšingafélagi Ķslands, Žorstein Sęmundsson, Žorleif Eirķksson og Ingvar A. Siguršsson frį Samtökum nįttśrustofa, Gušmund Inga Gušbrandsson frį Landvernd, Įrna Finnsson frį Nįttśruverndarsamtökum Ķslands, Ólaf Örn Haraldsson og Pįl Gušmundsson frį Feršafélagi Ķslands, Skśla Skślason og Žórarin Eyfjörš frį Feršafélaginu Śtivist, Halldór Halldórsson og Harald Žórarinsson frį Landssambandi hestamanna, Įrna Davķšsson og Morten Lange frį Landssambandi hjólreišamanna, Įrna Snorrason og Gerši Stefįnsdóttur frį Vešurstofu Ķslands, Viktor S. Pįlsson frį Matvęlastofnun, Daša Kristjįnsson frį rķkissaksóknara, Įrna B. Björnsson og Kristinn Andersen frį Verkfręšingafélagi Ķslands, Gśstaf A. Skślason frį Samorku, Svein Kįra Valdimarsson frį Landsvirkjun, Ingibjörgu Haršardóttur og Gunnar Žorgeirsson frį Grķmsnes- og Grafningshreppi, Svein Gušmundsson frį Landssambandi sumarhśsaeigenda og Sigurš Jónas Žorbergsson frį Landeigendum Reykjahlķšar ehf. Einnig voru Gaukur Hjartarson og Bergur Elķas Įgśstsson frį Noršuržingi og Ašalsteinn Sigurgeirsson og Žröstur Eysteinsson frį Skógrękt rķkisins į sķmafundi.
    Nefndinni bįrust umsagnir frį Alžżšusambandi Ķslands, Arnari Pįlssyni o.fl., Bandalagi ķslenskra skįta, Blįskógabyggš, Borgarbyggš, Bęndasamtökum Ķslands, Degi Bragasyni, Einari Gunnarssyni, Einari K. Haraldssyni, Eyžingi – sambandi sveitarfélaga ķ Eyjafirši og Žingeyjarsżslum, Feršafélagi Ķslands, Feršafélaginu Śtivist, Feršafrelsisnefnd Eyjafjaršardeildar Feršaklśbbsins 4x4, Feršaklśbbnum 4x4, Fljótsdalshreppi, Forlaginu, Grķmsnes- og Grafningshreppi, Hafnarfjaršarbę, Hafrannsóknastofnun, Hįskólanum į Akureyri, Hrunamannahreppi, Išnmennt, Ķsafjaršarbę, Jeppavinum, Kayakklśbbnum, Kópavogsbę, Landmęlingum Ķslands, Landssamtökum hjólreišamanna, Landsneti, Landssamtökum landeigenda į Ķslandi og Landssambandi sumarhśsaeigenda (sameiginleg umsögn), Landssambandi veišifélaga, Landssamtökum landeigenda, Landsvirkjun, Landvernd, Matvęlastofnun, Minjastofnun, Nįttśrufręšistofnun Ķslands, Nįttśrustofu Vesturlands, Nįttśruverndarsamtökum Ķslands, Noršuržingi, Landeigendum Reykjahlķšar ehf., Reykjanesbę, rķkislögreglustjóra, rķkissaksóknara, Sambandi ķslenskra sveitarfélaga, Samorku, Samtökum atvinnulķfsins, Samtökum išnašarins og Landssambandi ķslenskra śtvegsmanna, Samtökum feršažjónustunnar, Samtökum nįttśrustofa, Sjįlfsbjörg, Skaftįrhreppi, Skeiša- og Gnśpverjahreppi, Skipulagsstofnun, Skotveišifélagi Ķslands, Skógfręšingafélagi Ķslands, Skógrękt rķkisins, Skógręktarfélagi Ķslands, Skśtustašahreppi, Svavari Kjarrval, Sveitarfélaginu Įrborg, Sveitarfélaginu Skagafirši, Trjįręktarklśbbnum, umhverfis- og aušlindarįšuneyti, Umhverfisstofnun, Vešurstofu Ķslands, Vegageršinni, Veišimįlastofnun og Verkfręšingafélagi Ķslands.
    Löggjöf um nįttśruvernd mótast ķ rķkum męli af žeim višhorfum sem uppi eru į hverjum tķma um samspil manns og nįttśru og žeim markmišum sem sett eru į oddinn hverju sinni. Lķkt og fram kemur ķ frumvarpinu er markmiš laganna aš vernda til framtķšar fjölbreytni ķslenskrar nįttśru, žar į mešal lķffręšilega og jaršfręšilega fjölbreytni og fjölbreytni landslags. Markmišiš byggist į žeirri žekkingu sem fyrir hendi er um nįttśruna, įstand hennar, žróun og įhrifavalda. Į undanförnum įratugum hefur nįttśruvķsindum fleygt fram og jafnframt hafa oršiš miklar breytingar į višhorfi manna til nįttśru- og umhverfisverndar. Samfara žessu hefur oršiš til nżtt réttarsviš, umhverfisréttur, žar sem leitaš hefur veriš leiša til aš skapa réttarlega umgjörš sem hęfir žeim flóknu og margslungnu įlitaefnum sem viš er aš etja og varša samspil manns og nįttśru. Réttarreglur um nįttśruvernd žurfa aš taka miš af margvķslegum og ólķkum hagsmunum og žęr žurfa aš vera til žess fallnar aš sętta ólķk sjónarmiš.
    Ķ athugasemdum meš frumvarpinu kemur fram aš žar hafi veriš reynt aš finna nżjum ašferšum leiš inn ķ ķslenska nįttśruverndarlöggjöf ķ žvķ skyni aš tryggja betri įrangur ķ nįttśruvernd og uppfylla um leiš žęr skyldur sem Ķsland hefur gengist undir meš ašild aš żmsum alžjóšasamningum. Žar séu sett fram skżr markmiš, leitast viš aš skerpa żmis efnisatriši og reynt aš stušla aš vandašri stjórnsżslu nįttśruverndarmįla. Ķ žvķ felist m.a. aš tryggja aš viš įkvaršanatöku sé gętt jafnvęgis milli ólķkra hagsmuna. Meiri hluti nefndarinnar įlķtur aš žetta hafi tekist allvel.

Vinnan aš frumvarpinu – hvķtbók um nįttśruverndarlöggjöf.
    Fyrstu lög um nįttśruvernd voru sett įriš 1956, og endurskošuš įriš 1971. Nęsta endurskošun fór fram ķ tveimur įföngum, 1996 og 1999, og voru žį samžykkt žau lög sem nś gilda, meš einstökum sķšari breytingum.
    Ķ nóvember 2009 skipaši umhverfisrįšherra nefnd um endurskošun laga um nįttśruvernd og skilaši nefndin višamikilli skżrslu ķ įgśst 2011 ķ formi hvķtbókar (Nįttśruvernd, hvķtbók um löggjöf til verndar nįttśru Ķslands). Frumvarp žaš sem hér liggur fyrir er byggt į tillögum śr hvķtbókinni aš undantekinni umfjöllun žar um stofnanaskipan. Viš gerš hvķtbókarinnar og undirbśning frumvarpsins var óskaš athugasemda og haldnir fundir į vegum rįšuneytisins um endurskošunarverkiš. Žį var lagt fyrir Alžingi frumvarp um nokkra mikilvęga žętti nįttśruverndarlaganna (akstur utan vega, sérstök vernd skv. 37. gr.) į sķšasta žingi. Fékk umhverfis- og samgöngunefnd žį fjölda umsagna um frumvarpiš og ręddi viš fjölmarga gesti. Žrįtt fyrir žetta hefur töluvert veriš kvartaš yfir samrįšsskorti og ónógri kynningu ķ ašdraganda žessa žingmįls. Viršist ljóst aš vinna žarf ķ framtķšinni aš miklu nįnari tengslum umhverfisyfirvalda, stjórnmįlamanna sem lįta umhverfismįl til sķn taka, hagsmunasamtaka, margvķslegra įhugahópa og alžżšu allrar til žess aš sem rķkust samstaša nįist um breytingar af žvķ tagi sem hér um ręšir.

Helstu breytingar.
    Frumvarpiš er talsvert umfangsmeira en gildandi lög. Ķ athugasemdum meš frumvarpinu kemur fram aš mešal helstu breytinga séu eftirfarandi: Sett eru fram ķtarlegri markmišsįkvęši, meginreglur umhverfisréttar settar ķ lagabśning og kvešiš į um meš skżrari hętti hlutverk stjórnvalda og įbyrgš sem og um verkaskiptingu milli einstakra stofnana. Sérstaklega er leitast viš aš styrkja stjórnsżslu nįttśruverndar į landsbyggšinni. Einnig er ķtarlegar męlt fyrir um undirbśning įkvaršana og réttarįhrif žeirra og lögš er įhersla į vķsindalegan grundvöll įkvaršanatöku. Staša almannaréttar er styrkt og gert er rįš fyrir auknu samrįši viš hagsmunaašila og almenning viš gerš įętlana. Lagt er til aš nįttśruminjaskrį, žar į mešal framkvęmdaįętlun hennar, verši meginstjórntęki nįttśruverndar į Ķslandi og eru sett fram ķtarleg įkvęši um val minja į skrįna sem og um undirbśning hennar og kynningu. Lagšar eru til breytingar į undirbśningi frišlżsingar og jafnframt eru skżr įkvęši um undanžįgur frį įkvęšum auglżsinga um frišlżsingu og um afnįm eša breytingu frišlżsinga. Žį er frišlżsingarflokkum fjölgaš og įkvęši um frišun vistkerfa, vistgerša og tegunda eru ķtarlegri en ķ gildandi lögum. Jafnframt fjallar sérstakur kafli um innflutning og dreifingu framandi lķfvera. Stjórnvöld fį auknar heimildir til aš bregšast viš brotum gegn įkvęšum laga og reglna, ekki sķst meš beitingu žvingunarśrręša. Lagt er til aš sérstakur sjóšur, nįttśruverndarsjóšur, verši settur į laggirnar til aš stušla aš nįttśruvernd og umönnun frišašra og frišlżstra nįttśruminja og til aš auka fręšslu um nįttśruvernd og nįttśrufar. Žį er lagt til aš įkvęši gildandi nįttśruverndarlaga um nįm jaršefna verši fęrš ķ skipulagslög, nr. 123/2010, og lög um rannsóknir og nżtingu į aušlindum ķ jöršu, nr. 57/1998, og geršar żmsar breytingar į öšrum lögum til samręmis viš nżskipan nįttśruverndarmįla meš frumvarpinu.

Almannaréttur.
    Ķ tengslum viš frumvarpiš hefur oršiš veruleg umręša um almannarétt, rétt almennings til ferša um landiš, ekki sķst ķ tengslum viš įkvęšin um akstur utan vega.
    Almannarétturinn hefur skipaš sinn sess ķ löggjöf Ķslendinga allt frį žjóšveldistķmum. Segja mį aš sį hluti almannaréttar sem mikilvęgastur var į fyrri öldum, almennur umferšarréttur, felist nś aš mestu leyti ķ lagaverki um samgöngumįl. Ķ nįttśruverndarlögum hefur į hinn bóginn veriš fjallaš um žann almannarétt sem lżtur aš rétti fólks til feršar um landiš til aš njóta śtiveru og samvista viš nįttśruna. Įkvęši um almannarétt er aš finna ķ fyrstu nįttśruverndarlögunum 1956 og ę sķšan.
    Meš breytingum sem ķ frumvarpinu felast er almannaréttur aukinn frį gildandi lögum sem sett voru įriš 1999, en var žį žrengdur frį lögunum 1971. Veigamesta breytingin er sś aš heimild landeiganda er nś almenn til aš takmarka eša banna för fólks um afgirt óręktaš land, en er ķ frumvarpinu bundin viš „sérstök tilvik“ sem upp koma „vegna nżtingar žess eša verndunar“ (19. gr.). Žį er ķ frumvarpinu žaš nżmęli aš įlitamįlum um hindranir er hęgt aš skjóta til Umhverfisstofnunar og rįšherra (29. gr.).
    Meiri hlutinn telur žessa breytingu į almannaréttinum mjög til bóta, m.a. vegna žess aš sķšustu įratugi hefur fęrst ķ vöxt aš žéttbżlisbśar kaupi land til annars en venjulegra bśnytja, og hafa sumir ķ žessum nżja hópi landeigenda brugšiš śt af hefšbundinni sišvenju ķ samskiptum bęnda og feršafólks. Eftir sem įšur ber feršamönnum aš sżna fulla ašgįt og gęta kurteisi ķ samskiptum viš landeigendur.
    Ķ umręšunni um almannarétt komu m.a. fram žau sjónarmiš aš almannaréttur sem hér um ręšir ętti aš taka til vélknśinnar umferšar og ekki eingöngu til göngumanna, hestamanna, hjólreišamanna, skķšamanna o.s.frv. Meiri hlutinn hefur ķhugaš žessi sjónarmiš. Almennt tķškast ekki ķ grannlöndum aš rętt sé um vélknśna feršamenn ķ tengslum viš almannarétt, en į móti kemur aš ašstęšur hérlendis eru nokkuš frįbrugšnar. Telja mį sanngjarnt aš allir hafi sinn rétt til feršar og dvalar ķ nįttśru landsins, og aš viš skipulag og regluverk utan žéttbżlis sé tekiš miš af žessu, žó žannig aš einn hópur trufli ašra eins lķtiš og kostur er. Meiri hlutinn leggur žvķ til nżtt įkvęši ķ 18. gr. um almannarétt fólks į vélknśnum ökutękjum, žar sem tekiš er fram aš almenningi sé heimil för um vegi og vegslóša meš įkvešnum takmörkunum. Žessu įkvęši er ętlaš aš tryggja aš hagsmuna ökuferšamanna sé gętt viš störf aš nįttśruvernd og skipulagi. Nęši réttur til śrlausnar skv. 29. gr. einnig til žeirra eftir žvķ sem viš į, m.a. til aš fį śrskurš um lokun vegar sem ökumašur teldi ekki falla undir skilgreiningu einkavegar samkvęmt vegalögum. Nżja įkvęšiš breytti hins vegar engu um įbyrgš rķkis eša sveitarfélaga į vegslóšum skv. 3. mgr. 32. gr.
    Meiri hlutinn gerir tillögu um aš 20. gr. frumvarpsins um reišhjól og hesta verši skipt ķ tvęr greinar, eins og nś er ķ lögum, žar sem fįtt er sameiginlegt meš reiš hests og hjólhests annaš en oršfęriš.
    Ķ frumvarpinu er lagt til aš ķ nįttśruverndarlög séu tekin įkvęši um umferš į vötnum, ž.e. straumvötnum og stöšuvötnum, sem hingaš til hafa veriš ķ vatnalögum. Meiri hlutinn fellst į žetta en telur aš breyta žurfi greininni. Annars vegar er ešlilegt aš viš bįtaumferš og böš sé tekiš tillit til veišinytja. Hafa veršur ķ huga aš eignarrįš landeiganda sem land į aš vatni er takmarkašra yfir vatninu en landinu sem aš žvķ liggur, nefnilega óbein eignarrįš, „réttur til umrįša og hagnżtingar“ skv. 1. mgr. 2. gr. vatnalaga, nr. 15/1923. Sjįlfsagt er žó aš ķ reglugerš sé žessi hagnżting varin fyrir įgangi og ónęši. Hins vegar er ešlilegt aš gera greinarmun į umferš vélknśinna bįta og įrabįta, žar į mešal kajaka og gśmmķbįta. Meiri hlutinn leggur žvķ til tvenns konar breytingar į greininni.
    Um giršingar śt ķ vötn er fjallaš ķ 26. gr. Meiri hlutinn leggur til aš viš žį grein bętist įkvęši um aš kringum annaš mannvirki sem hindrar för um bakka skuli séš fyrir göngustķg aš bakkanum aftur svo sem kostur er.
    Įkvęši um tjöldun ķ frumvarpinu (22. og 23. gr.) eru óbreytt frį gildandi lögum nema kynnt er til sögu nżtt įkvęši um tjaldvagna, hjólhżsi o.s.frv. (3. mgr. 22. gr.). Aš sögn feršamanna sem žekkja vel til er reynslan af žessari grein góš. Meiri hlutinn vekur athygli į žvķ aš samkvęmt nżja įkvęšinu skal annars vegar nota tjaldvagna, hjólhżsi o.s.frv. į skipulögšum tjaldsvęšum en hins vegar „į svęšum į óręktušu landi sem tengjast vegum eša slóšum sem heimilt er aš aka į og ekki er hętta į skemmdum į nįttśrunni“. Žeim mį žvķ leggja viš hliš slóša eša ķ nęsta nįgrenni žar sem hentar og engin hętta er į skemmdum. Meiri hlutinn leggur aš gefnu tilefni til aš skżrt verši tekiš fram aš žessar reglur eigi viš utan žéttbżlis.
    Ķ umsögnum er nokkuš rętt um mun į višlegutjöldum og göngutjöldum. Meiri hlutinn skilur hugtakiš hefšbundiš višlegutjald svo aš meš žvķ sé įtt viš bęši venjuleg fjölskyldutjöld og göngutjöld, žar į mešal jöklatjöld, en aš žar séu undanskilin stórtjöld sem ętluš eru til boršhalds, samkomuhalds og žvķ um lķku. Ķ sumum umsögnum er efast um aš rétt sé aš halda žessu ašgreindu ķ 22. gr., m.a. vegna žess aš erfitt sé aš ganga meš žungt višlegutjald. Meiri hlutinn telur rétt aš halda ašgreiningunni milli 2. og 4. mįlsl. og bendir į žörf žessa ašskilnašar fyrir žį sem vegna sérstakra ašstęšna er heimill akstur utan vega.
    Ķ umsögnum og mįli gesta kom fram aš landeigandi ętti aš geta vķsaš fólki į aš tjalda į tjaldstęši nęrri landi sķnu ef svo hįttaši til. Meiri hlutinn telur žetta višeigandi višbót og leggur til aš landeiganda sé žetta heimilt ef tjaldstęši er „ķ nęsta nįgrenni“, enda hefur skipulögšum tjaldsvęšum fjölgaš mjög į sķšustu įratugum. Tślkun forsetningarlišarins hlżtur aš fara eftir ašstęšum hverju sinni, svo sem vegalengd, farartęki tjaldbśa o.s.frv.
    Įkvęši ķ frumvarpinu um skipulegar hópferšir er óbreytt frį gildandi lögum (24. gr.). Meiri hlutinn leggur til ķ ljósi umsagna aš gert sé rįš fyrir aš samrįšsskylda viš landeigendur nįi til allra žeirra sem skipuleggja hópferšir, ekki einungis til feršaskrifstofa. Hópferšir verša ę algengari og skapa meira ónęši fyrir landeigendur eftir žvķ sem feršafólki fjölgar. Meiri hlutinn telur hins vegar rétt aš takmarka žessa skyldu viš eignarlönd „ķ byggš eša žar sem ónęši gęti valdiš viš nytjar“. Fram hafa komiš frįsagnir um aš erfitt geti veriš aš hafa samrįš žegar land er ķ margra eigu. Meiri hlutinn bendir į aš samkvęmt jaršalögum skal tilnefndur fyrirsvarsmašur žegar eigendur eru margir aš jörš og skal fyrirsvarsmanna getiš ķ jaršahluta fasteignaskrįr.
    Įkvęši 25. gr. um heimild Umhverfisstofnunar til aš takmarka umferš eša loka svęšum ķ óbyggšum hefur vakiš talsverša umręšu. Meiri hlutinn vekur athygli į aš meš greininni er annars vegar veriš aš bęta heimild ķ nśverandi lögum sem ekki hefur gagnast sem skyldi. Rįšstafanir samkvęmt henni eiga sér langan ašdraganda og gefst öllum hagsmunaašilum žvķ tękifęri til aš tjį sig um žęr. Hins vegar er um aš ręša heimild til skyndilokunar, sem vissulega getur žurft į aš halda, og hefur m.a. veriš bent į ašstęšur sem sköpušust viš Eyjafjallajökul ķ gosinu nżveriš. Viš skyndilokun af žessu tagi er mikilvęgt aš allir žeir sem nęrri koma viti af fyrirhugašri įkvöršun og geti tjįš sig um hana eins og kostur er į. Leggur meiri hlutinn til breytingar sem aš žessu lśta.

Akstur utan vega.
    Nokkur įlitamįl hafa komiš upp um kafla frumvarpsins um akstur utan vega, 31.–32. gr., sem um er fjallaš ķ 17. gr. gildandi laga.
    Meiri hlutinn er sammįla žeirri meginstefnu frumvarpsins aš ekki verši komiš ķ veg fyrir tjón af utanvegaakstri nema meš žvķ aš öllum sé sem ljósast hvenęr ekiš er utan vega og hvenęr ekki. Til žess er ętlunin aš byggja upp kortagrunninn sem Landmęlingar sjį um. Viš žaš verk žarf sķšan sem allra mest samrįš viš sveitarfélögin sem fara meš skipulagsvaldiš, viš landeigendur, śtivistar- og nįttśruverndarfólk og viš fręšimenn sem geta metiš įhrif af utanvegaakstri į einstök nįttśrusvęši.
    Meiri hlutinn telur aš allar undanžįgur žurfi aš vera eins skżrar og unnt er. Réttur landeigenda til athafna į heimalöndum sķnum sé ljós, og einnig réttur bęnda til ferša um afréttir til smölunar og umönnunar bśfjįr. Meiri hlutinn leggur žvķ til aš įkvęši um žetta verši sett ķ lögin, og hefur til fyrirmyndar įkvęši sem nś eru ķ reglugerš 508/2005. Tekiš er fram aš heimild til smölunar og annarra landbśnašarstarfa eigi viš bęndur og bśališ en ekki ótiltekinn hóp hjįlparmanna. Gert er rįš fyrir sérstakri heimild til aš fara inn į mišhįlendiš viš eftirleitir. Heimild björgunarsveita og annarra sem koma naušstöddum til hjįlpar er ótvķręš en meiri hlutinn bendir į aš sś heimild takmarkast viš sjįlf björgunarstörfin. Ęfingar björgunarsveita eiga aš fara fram į sérstökum ęfingasvęšum, eins og algengast mun vera. Bętt er viš heimild til aksturs vegna višhalds skįla og neyšarskżla, og er žar gert rįš fyrir sérstöku leyfi Umhverfisstofnunar ķ hvert sinn. Žį er fatlašra sérstaklega getiš ķ įkvęši žar sem Umhverfisstofnun er veitt heimild til aš gefa undanžįgur. Meiri hlutinn hvetur til nįinnar samvinnu viš Sjįlfsbjörg um žau reglugeršarįkvęši.
    Gerš er krafa um aš žeim sem heimilt er aš aka utan vega, ašrir en bęndur, haldi skrį um žann akstur, og veiti Umhverfisstofnun ašgang aš žeirri skrį žegar óskaš er.
    Žį leggur meiri hlutinn til aš viš įkvęši um vetrarakstur bętist aš akstur į snęvi žakinni jörš sé heimill žótt frost sé fariš śr jöršu, aš žvķ tilskildu aš snjóžekjan sé traust. Žetta verša ökumenn aš fullvissa sig um sjįlfir žvķ ella er hętta į refsiveršum nįttśruspjöllum.
    Meiri hlutinn telur naušsynlegt aš ķ kortagrunni frį Landmęlingum sjįist einnig žeir slóšar sem óheimilir eru „eftir žvķ sem žurfa žykir“ – ž.e. mešan žeir eru greinilegir ķ landinu og gętu ella ruglaš ókunnuga eša óvana ökumenn. Žį leggur meiri hlutinn til aš einnig verši sżndir slóšar žar sem heimiluš er takmörkuš umferš, a.m.k. mót žeirra viš ašra slóša eša vegi, og hefur žar sérstaklega ķ huga veišislóša meš įm sem ašeins eru heimilir umsjónarmönnum įrinnar og veišimönnum hverju sinni. Meiri hlutinn gerir tillögu um skżra samrįšsskyldu viš samtök nįttśruverndar- og śtivistarmanna viš gerš kortagrunnsins og breytingar į honum. Žį er gerš tillaga um aš žvķ sé bętt viš višmišanir viš mat į žvķ hvaša slóšar teljist heimilir aš žeir falli vel inn ķ landiš. Meiri hlutinn beinir žvķ til rįšherra aš hafa viš samningu reglugeršarįkvęša um gerš og kynningu kortagrunnsins hlišsjón af breytingartillögum frį meiri hluta umhverfis- og samgöngunefndar viš frumvarp sem flutt var į sķšasta žingi um nokkrar nżjar greinar ķ nįttśruverndarlögunum (225. mįl, žskj. 1633).
    Ķ sķšustu mįlsgrein 32. gr. er fjallaš um tengsl kortagrunnsins viš vegakort, į pappķr eša stafręn. Meiri hlutinn telur nęgjanlegt og ķ mešalhófi aš gera žį kröfu til kortaśtgefenda aš žeir lįti žess getiš viš hvaša śtgįfu kortagrunns sé mišaš og hvar fį megi nżjustu upplżsingar.
    Ķ žessu sambandi hvetur meiri hlutinn til žess aš rķki, sveitarfélög og įhugamenn sameinist um įtak viš „smįvegagerš“ žannig aš heimilir slóšar séu sem traustastir, og vķsar ķ žvķ sambandi til „Handbókar ķ smįvegagerš į hįlendisvegum“ sem samin var aš tilhlutan Vegageršarinnar įriš 2009.
    Sś athugasemd kom fram aš rétt vęri aš kveša į um žaš ķ almannaréttarkafla nįttśruverndarlaga aš hęgt sé aš skylda feršamenn til aš hafa hunda sķna ķ taumi žegar fariš er um beitarland. Meiri hlutinn bendir į aš sveitarfélög hafa žegar heimild til aš setja reglur um hundahald (sbr. 25. gr. laga nr. 7/1998, um hollustuhętti og mengunarvarnir). Mörg hver hafa sett reglur um aš hundar, heimahundar og aškomuhundar séu ekki taumlausir į almannafęri, meš įkvešnum undantekningum, svo sem um smalahunda. Mį ķ žessu sambandi benda į Sveitarfélagiš Ölfus sem er landmikiš sveitarfélag meš žéttbżliskjarna.
    
Nįttśruminjaskrį, frišlżst svęši, sérstök vernd.
    Eitt helsta nżmęli frumvarpsins felst ķ nżju skipulagi frišlżsingar, frišunar og verndar, žar sem gert er rįš fyrir heildstęšri nįttśruminjaskrį ķ žremur hlutum auk sérstakrar verndar tiltekinna vistkerfa og jaršminja. Meiri hlutinn telur aš sś skipan sem til er lögš ķ frumvarpinu efli nįttśruvernd į Ķslandi og sé til heilla fyrir samfélagiš.
    Meiri hlutinn leggur til aš framkvęmdaįętlun nįttśruminjaskrįrinnar verši lögš fyrir Alžingi sem žingsįlyktunartillaga į sama hįtt og nįttśruverndarįętlunin nś. Žau įform um frišlżsingu og frišun sem ķ framkvęmdaįętluninni felast eru mikilvęg samfélagsleg mįlefni og snerta hagsmuni margra, og fellur žvķ best aš lżšręšisskipan okkar aš kjörnir fulltrśar afgreiši žau eftir góšan faglegan undirbśning. Įhrif frišlżsingar og frišunar eru einnig meš žeim hętti, svo sem į skipulagsmįl, aš framkvęmdaįętlunin er betur sett ķ höndum Alžingis en rįšherra. Jafnframt leggur meiri hlutinn til aš viš frišlżsingu utan framkvęmdaįętlunar sé gert rįš fyrir samžykki viškomandi landeigenda og sveitarfélaga (38. gr.). Breytingartillögur žar sem Alžingi er falin samžykkt framkvęmdaįętlunar eru geršar viš 13., 16., 33., 34. og 36. gr., og viš 2. tölul. įkvęšis til brįšabirgša.
    Flokkum frišlżstra svęša er ķ frumvarpinu fjölgaš ķ sjö śr fjórum samkvęmt gildandi lögum. Meiri hlutinn tekur undir žessar tillögur. Annars vegar er verulegur kostur aš hafa skipan frišlżsinga meš žeim hętti aš frišlżsing taki til žess sem žörf er į aš frišlżsa en leyfi mannvirki og athafnir, žar į mešal nżtingu, sem ekki spilla hinum frišlżstu nįttśružįttum. Hins vegar er mikilvęgt aš skipan frišlżsinga į Ķslandi falli sem best aš alžjóšasišum ķ žessum efnum (flokkaskipan Alžjóšanįttśruverndarsamtakanna IUCN/UICN), vegna rekstrar frišašra svęša, vegna rannsókna og ķ žįgu feršažjónustunnar. Meiri hlutinn fagnar žeim möguleikum sem nżju flokkarnir veita, nįttśruvęttin, landslagsverndarsvęšin og flokkur hinna óbyggšu vķšerna, en allir eiga žeir sérstakt erindi viš ķslenskar ašstęšur.
    Flokkur óbyggšra vķšerna į sér raunar samsvörun ķ gildandi lögum žar sem skżrt er hugtakiš „ósnortin vķšerni,“ en kemur aš öšru leyti ekki viš sögu ķ lögunum. Meiri hlutinn fellst į aš réttara sé aš skilgreina svęšin sem óbyggš en ósnortin, enda eru svęši sem teljast geta alls ósnortin af athöfnum manna fį į Ķslandi og raunar um plįnetuna alla. Žessi breyting gefur einnig betra fęri į aš frišlżsa vķšerni žótt žar gęti aš einhverju leyti „lķtiš sem ekkert“ dvalar manna eša feršar. Ķ žessu sambandi įlķtur meiri hlutinn aš ekki geti sakaš žótt į svęšinu séu tiltekin mannvirki, annars vegar ummerki um fyrri byggš eša önnur umsvif, og hins vegar fjallakofar, gönguskįlar eša göngumannakofar sem aušvelda fólki dvöl ķ óbyggšunum en falla sem verša mį inn ķ landslag.
    Ķ umsögnum er tališ fara vel į žvķ aš skżra „óbyggš vķšerni“ ķ 5. gr., og leggur meiri hlutinn til aš skżring žeirra sé aš hluta til fęrš žangaš śr 46. gr. Meiri hlutinn vekur athygli į aš viš skilgreiningu frumvarpsins frį gildandi lögum bętast oršin „aš jafnaši“ og skapast žar svigrśm til frišlżsingar ķ žessum flokki žótt viškomandi svęši nįi ekki žeim stęršarmörkum sem um ręšir, svo sem eyšifiršir og annes.
    Ķ 53. gr. er kvešiš į um sérstaka ašgęslu į įhrifasvęšum viš frišlżst svęši, žar į mešal žannig aš viš leyfi til framkvęmda og starfsemi sé tekiš miš af hugsanlegum įhrifum į frišlżsta grannsvęšiš og leitaš umsagnar Umhverfisstofnunar. Ķ żmsum umsögnum er fundiš aš žessu og tališ žrengja athafnafrelsi utan frišlżstra svęša. Ķ umsögn segir aš nęr sé aš afmarka frišlżst svęši žannig aš ekki žurfi į lagaįkvęši sem žessu aš halda. Meiri hlutinn telur tilhögun samkvęmt frumvarpinu heppilegri en aš frišlżsa einnig įhrifasvęši hvers frišlżsts svęšis, ekki sķst vegna žess aš afmörkun įhrifasvęšis er misjöfn eftir žvķ um hvaša įhrif frį framkvęmdum eša starfsemi er aš ręša hverju sinni, svo sem mengun, breytingar į vatnsflęši eša vatnsborši, breytingar į ašstęšum lķfvera į frišlżsta svęšinu, śtbreišslu framandi tegunda, hįvaša o.s.frv.
    Meiri hlutinn telur óžarft aš ķ frišlżsingarįkvęšum séu sérstaklega bannašar orkurannsóknir į svęšum sem falla ķ verndarflokk samkvęmt rammaįętlun (54. gr.). Ešlilegt er aš gefa öllu rannsóknarstarfi eins mikiš svigrśm og mögulegt er, en aš auki gęti veriš um aš ręša rannsóknir sem beinast aš orkuvinnslu utan frišlżsta svęšisins. Viš orkurannsóknir žarf eins og viš ašrar rannsóknir aš hlķta almennum takmörkunum frišlżsingarįkvęšanna og afla naušsynlegs leyfis hjį stjórnvöldum. Žį leggur meiri hlutinn til aš ekki sé unnt aš frišlżsa vatnakerfi sem enn eru ķ bišflokki samkvęmt rammaįętlun (55. gr.).
    Meiri hlutinn vekur aš gefnu tilefni athygli į žvķ aš ķ 54. og 55. gr. er fjallaš um frišlżsingarverk sem rįšherra eru ętluš aš loknu rammaįętlunarferlinu, sbr. eftirfarandi 4. mgr. 6. gr. laga um verndar- og orkunżtingarįętlun, nr. 48/2011:
    „Stjórnvöld skulu žegar Alžingi hefur samžykkt verndar- og orkunżtingarįętlun hefja undirbśning aš frišlżsingu landsvęša sem įstęša žykir til aš frišlżsa gagnvart orkuvinnslu samkvęmt verndarflokki įętlunarinnar. Um frišlżsingu vegna nįttśruverndar fer samkvęmt lögum um nįttśruvernd en um frišlżsingu vegna menningarsögulegra minja fer samkvęmt žjóšminjalögum.“
    Hér er žvķ ekki um aš ręša tvöfalt frišlżsingarferli eša tvķverknaš. Meš flokkun ķ verndarflokk ķ rammaįętlun er gert rįš fyrir frišlżsingu fyrir orkuvinnslu en stjórnvöldum (og Alžingi) sķšan faldar frekari įkvaršanir um frišlżsingarašgeršir, svo sem ķ hvaša frišlżsingarflokk svęšiš skuli sett ef um nįttśrusvęši er aš ręša.
    Ķ 37. gr. er kvešiš į um aš rįšherra geti sett bann viš framkvęmdum eša nżtingu sem skašaš getur verndargildi nįttśruminja sem teknar eru į framkvęmdaįętlun. Getur banniš gilt žar til frišlżsing eša frišun er komin ķ gagniš, en fellur nišur eftir fimm įr ef ekki hefur oršiš af frišlżsingu eša frišun. Meiri hlutanum sżnist aš bann af žessu tagi verši ekki sett nema ķ undantekningartilvikum žegar mikiš liggur viš, og leggur til žį breytingu aš fyrst beiti rįšherra eins konar skyndifrišun ķ žrjį mįnuši mešan leitaš er lausnar į vandanum en hafi aš žeim tķma lišnum heimild til banns sem gildi ķ fimm įr frį hinni upphaflegu bannsetningu.
    Ķ frumvarpinu er fjallaš um „sérstakra vernd tiltekinna vistkerfa og jaršminja“ ķ 57. gr. og er henni ętlaš aš taka viš af 37. gr. gildandi laga. Andlag verndunar er betur skilgreint en ķ gildandi lögum, stęršarmörk žrengd, og viš bętist verndarflokkur, birkiskógar.
    Žį er kvešiš afdrįttarlausar į um žaš hvaš vernd jaršminja og vistkerfa feli ķ sér en ķ gildandi lögum. Ķ žeim segir aš „eins og kostur er“ skuli „foršast röskun žeirra“ og žarf aš leita umsagnar Umhverfisstofnunar og nįttśruverndarnefndar viškomandi sveitarfélags įšur en veitt er framkvęmda- og byggingarleyfi. Ķ frumvarpinu er röskun hins vegar óheimil „nema brżna naušsyn beri til og sżnt žyki aš ašrir kostir séu ekki fyrir hendi“. Skal leitaš umsagnar nįttśruverndarnefndar og Nįttśrufręšistofnunar, ķ staš Umhverfisstofnunar įšur.
    Tvenns konar gagnrżni hefur komiš fram į breytingarnar ķ žessari grein. Gagnrżnd eru nż stęršarmörk, einkum votlendismörkin. Žar stendur vernd nįttśrunnar og margvķslegrar žjónustu gegn hagsmunum framkvęmdarašila, og stundum samfélagshagsmunum sem varša kostnaš viš framkvęmdir. Ķ žessu sambandi er rétt aš minna enn į hnignun votlendis į Ķslandi sķšustu įratugi og aldir, sem nś er ķ brennidepli m.a. vegna loftslagsbreytinganna. Ķ athugasemdum viš frumvarpiš kemur fram aš žriggja hektara mörkin taka til 60% af óröskušu votlendi en eins hektara mörk tękju til 95% óraskašs votlendis. Viš umfjöllun um žessi stęršarmörk veršur aš hafa ķ huga aš veršmęti votlendissvęša, og žeirrar žjónustu sem žau veita, fer ekki nema aš hluta til eftir stęrš. Svo sem bent er į ķ athugasemdum viš frumvarpiš eru minni votlendissvęšin oft mikilvęgur hluti af stęrri heild, svo sem mżradrög ķ bland viš žurra móa ķ dalahlķšum og fjalla-. Ķ raun geta stęršarmörk sem žessi aldrei veriš annaš en ónįkvęm nįlgun og veršur aš meta hvert tilvik um sig, en višmišum viš slķkt mat veršur tęplega komiš fyrir ķ lögum svo fullnęgjandi sé.
    Žį eru gagnrżnd skilyrši sem röskun eru sett og talin ķžyngjandi fyrir framkvęmdir og starfsemi. Minnt skal į aš ķ skilyršum frumvarpsins er tiltekin „brżn naušsyn“ enda séu ekki ķ boši ašrir kostir. Ķ athugasemdum meš frumvarpinu kemur fram aš ķ žessu oršalagi felist aš einungis „mjög rķkir hagsmunir“ geti réttlętt röskun, og žį fyrst og fremst „brżnir almannahagsmunir“.
    Fram kemur ķ athugasemdum viš frumvarpiš, og ekki sķšur ķ hvķtbók, aš 37. gr. gildandi laga hafi reynst haldlķtil og ekki veitt žį vernd sem henni var ętlaš. Ķ rannsókn um „Įhrif 37. greinar nįttśruverndarlaga į framkvęmdir“ frį 2008 (VSÓ rįšgjöf meš ašstoš Rannsóknasjóšs Vegageršarinnar) er nišurstašan sś ķ megindrįttum (bls. 16) aš:
    „… greinin hefur lķtil įhrif. Įstęšur fyrir žvķ geta legiš ķ oršalagi lagagreinarinnar og skorti į skilgreiningum og leišbeiningum. Einnig getur įstęšan legiš ķ žvķ aš lķtil įhersla er lögš į landslagsvernd hér į landi ķ samanburši viš t.d. Skotland og önnur rķki sem undirritaš hafa Evrópska landslagssįttmįlann og žvķ ekki grundvöllur fyrir žvķ aš taka žessa grein laganna nógu alvarlega. Žaš vakti athygli aš žó svo aš svęši vęru ķ ofanįlag į nįttśruminjaskrį, aš jaršmyndanirnar og vistkerfin öšlušust ekki frekara gildi viš žaš.
    Ķ rannsókninni kom ķ ljós aš 37. grein nįttśruverndarlaganna hefur ekki įhrif į įkvöršun Skipulagsstofnunar um žaš hvort framkvęmdir skuli matsskyldar. Įhrif į śrskurši eša įlit Skipulagsstofnunar og umhverfisrįšherra ķ mati į umhverfisįhrifum eru einnig lķtil en žó meiri en ķ mįlsmešferš matsskylduįkvaršana. Įhrif į śtfęrslu framkvęmda eru einnig lķtil og hefur tilfellum žar sem framkvęmd er breytt vegna vistkerfa og jaršmyndana ķ reynd fękkaš eftir aš lög um nįttśruvernd tóku gildi. Mótvęgisašgeršir vegna 37. greinar ķ śrskuršum eru hlutfallslega fįar og lķšur greinin ef til vill fyrir žaš aš mótvęgisašgeršir eru yfirleitt ekki nógu vel skilgreindar eins og rannsóknir hafa sżnt. Ekki var hęgt aš sjį beint samband į milli gildistöku nįttśruverndarlaga nr. 44/1999 og aukningar ķ umfjöllun um jaršmyndanir og vistkerfi sem njóta sérstakrar verndar samkvęmt 37. grein.
    Žaš er mat skżrsluhöfunda į grundvelli nišurstöšu žessarar rannsóknar aš endurskoša žurfi 37. grein nįttśruverndarlaga ķ heild sinni.“
    Meiri hlutinn telur ķ žessu ljósi aš herša verši į lagaįkvęšum um hina sérstöku vernd vistkerfa og jaršminja. Vegna hugleišinga ķ umsögnum og ķ mįli gesta um merkingu hugtaksins „brżnir almannahagsmunir“ bendir meiri hlutinn į aš žaš hugtak er žegar fyrir hendi ķ lögum, svo sem ķ 9. gr. laga um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga, nr. 77/2000, og minnir einnig į vęgara oršalag um „almenningsžörf“ ķ 72. gr. stjórnarskrįrinnar um eignarrétt og skilyrši fyrir eignarnįmi. Žaš er ekki hlutverk nefndarinnar aš skżra frekar hvaš falliš gęti undir „mjög rķka hagsmuni“ og „brżna almannahagsmuni“. Hśn bendir žó į hefš fyrir žvķ aš framkvęmdir vegna samfélagshagsmuna teljist brżn framkvęmd, svo sem vatnsveitur sveitarfélaga, og telur aš viš įkvöršun um framkvęmdaleyfi verši tekiš tillit til réttar bęnda og annarra landeigenda til venjulegrar hagnżtingar į eign sinni.
    Meiri hlutinn leggur įherslu į aš žegar enginn kostur annar er fyrir hendi og brżnir almannahagsmunir krefjast žess aš raska verši žeim fyrirbęrum sem hér um ręšir leggi stjórnvöld og framkvęmendur sig fram um aš sś röskun verši eins lķtil og unnt er.
    Fundiš hefur veriš aš žvķ įkvęši 5. mgr. 57. gr. aš leyfisveitandi skuli rökstyšja įkvöršun sem gengur gegn nišurstöšu umsagnarašila. Meiri hlutinn bendir į aš žetta įkvęši į sér fyrirmynd ķ 13. gr. laga um mat į umhverfisįhrifum, nr. 106/2000, žar sem leyfisveitandi skal taka rökstudda afstöšu til įlits Skipulagsstofnunar.
    Spurt hefur veriš um afdrif nśverandi nįttśruminjaskrįr, sem einna helst samsvarar C-hluta skrįrinnar eins og hśn yrši samkvęmt frumvarpinu. Meiri hlutinn bendir af žvķ tilefni į 3. og 4. tölul. įkvęšis til brįšabirgša. Žar er gert rįš fyrir aš minjar į skrįnni nś, ašrar en hinar frišlżstu sem fęrast ķ A-hluta, njóti sams konar verndar og minjar ķ C-hluta žangaš til nż skrį veršur gefin śt įriš 2015. Fullri endurskošun skrįrinnar skal lokiš įriš 2020. Ķ frumvarpinu er tiltekiš aš til „grundvallar vali svęša eša annarra nįttśruminja ķ C-hluta nįttśruminjaskrįr skal liggja mat į verndargildi žeirra og verndaržörf“ en nokkuš žykir skorta į aš slķkt mat liggi fyrir viš minjar į skrįnni nś (tęplega 300 įn frišlżsingar). Meiri hlutinn hvetur til žess aš žessu starfi verši įfangaskipt, eftir svęšum og/eša ešli minja, žannig aš nżrra vinnubragša sjįi sem fyrst staš ķ skrįnni.
    Vegna umręšu um eldhraun ķ umsögn og į fundi nefndarinnar skal tekiš fram aš meš eldhrauni er įtt viš hraun sem runniš hefur eftir ķsaldarlok, og berggrunnur žvķ nżmyndašur en yfirborš upprunalegt, sbr. athugasemd viš 57. gr. frumvarpsins. Hraun undir öšrum jaršlögum telst ekki eldhraun, en hér sem annars stašar ķ nįttśrunni geta mörk aš sjįlfsögšu veriš óskżr.

Framandi tegundir.
    Deilt hefur veriš į įkvęši frumvarpsins um framandi tegundir. Meiri hlutinn bendir į aš frumvarpiš byggist aš žessu leyti mjög į gildandi lögum, žar sem um žęr er fjallaš ķ 41. gr. Rétt er aš vekja athygli į aš ķ hugtakinu „framandi tegund“ felst ekki gildisdómur heldur flokkun lķfvera eftir nįttśrulegum uppruna. Nśgildandi lagaįkvęši eiga m.a. rót aš rekja til Rķó-yfirlżsingarinnar frį 1992 og samningsins um lķffręšilega fjölbreytni.
    Ķ frumvarpinu eru žęr lķfverur skilgreindar sem framandi tegundir į Ķslandi sem hingaš hafa flust eftir įriš 1750. Žetta er gagnrżnt ķ żmsum umsögnum. Ekki veršur žó deilt um aš eigi į annaš borš aš beita hugtakinu žarf aš styšjast viš einhverja tķmasetningu. Ķ athugasemdum er rakiš aš žetta įrtal henti best žar sem frį žessum tķma liggi fyrir allgóšar heimildir um stöšu lķfrķkisins og žokkalega ljóst um innflutning tegunda sķšan. Ķ raun kemur varla til greina önnur tķmasetning nema landnįmsöld, en sś višmišun hefur žann galla aš ekki er żkja ljóst um žróunina frį landnįmi fram um 1750. Meiri hlutinn leggur žvķ til aš tķmasetningunni verši haldiš en oršalagi breytt žannig aš rętt sé um „mišja įtjįndu öld“ til aš sżna aš hér veršur ekki nįš fullri nįkvęmni.
    Skilgreining „framandi lķfveru“ hefur žann tilgang helstan aš geta komiš böndum į įgengar framandi lķfverur en tķmasetningin skiptir einnig mįli žegar kemur aš verndarmarkmišum skv. 2. gr. Žar eru sett fram fyrirheit um varšveislu og verndarstöšu sem einungis eiga viš innlendar tegundir. Žaš merkir žó ekki aš tegundir sem teljast framandi, svo sem hreindżr sem hingaš voru flutt į įrabilinu 1771–1787, njóti engrar verndar, sbr. įkvęši um žau ķ lögum um vernd, frišun og veišar į villtum fuglum og villtum spendżrum (villidżralögum).
    Vakin skal athygli į žvķ aš innfluttar nytjajurtir, svo sem kartaflan sem Hastfer hrśtabarón ręktaši fyrstur į Ķslandi sumariš 1758, falla undir undanžįguįkvęši 63. gr., įsamt öšrum plöntum sem nżttar hafa veriš til garšyrkju, landgręšslu og skógręktar. Žaš į einnig viš um bśfé.
    Įkvęšum nįttśruverndarlaga um framandi tegundir er einkum ętlaš aš koma ķ veg fyrir aš lķffręšileg fjölbreytni ķ ķslenskri nįttśru spillist vegna įgengra framandi tegunda. Um innflutning lķfvera gilda einnig żmis önnur lög sem ętlaš er aš stemma stigu viš sjśkdómum, hindra višskipti meš tegundir ķ śtrżmingarhęttu o.s.frv. Eftirlit meš framkvęmd žessara laga getur veriš į hendi annarra en Umhverfisstofnunar, sem leišir til žess aš ķ įkvešnum tilvikum getur žurft aš afla leyfis į tveimur stöšum fyrir sama innflutningi. Meiri hlutinn hvetur til žess aš stofnanir starfi saman aš žvķ aš einfalda žetta ferli eins og verša mį.
    Meiri hlutinn leggur til aš viš undantekningarįkvęši 1. mgr. 63. sé bętt viš tśnręktarplöntum sem viršast hafa falliš śt af vangį. Meiri hlutinn telur heppilegra aš tala um „garšyrkju“ en „yl- og garšrękt“ ķ sömu grein, og leggur til skżringu žess oršs ķ 5. gr. vegna įbendingar ķ umsögn um aš ljóst žurfi aš vera aš uppeldi trjįplantna falli undir hugtakiš.
    Ķ umsögn var gerš sś athugasemd viš skilyrši fyrir leyfi Umhverfisstofnunar til aš flytja framandi tegundir milli svęša innan lands ķ 1. mgr. 64. gr. aš auk skilyršis um aš tegundin ógnaši ekki lķffręšilegri fjölbreytni vęri rétt aš tiltaka aš hśn ógnaši ekki nįttśrulegum ferlum. Meiri hlutanum sżnist aš hin sķšarnefnda hętta hljóti aš teljast hluti hinnar fyrrnefndu og leggur ekki til breytingar į mįlsgreininni.
    Ķ 67. gr. er fjallaš um ašgeršir vegna įgengra framandi lķfvera. Meiri hlutinn leggur til aš Umhverfisstofnun verši veitt skżr lagaheimild til aš semja um slķkar ašgeršir viš sveitarfélög og félagasamtök. Nefndinni hefur veriš bent į aš óheimilt er aš uppręta framandi tegundir ķ śtrżmingarhęttu, og leggur meiri hlutinn žvķ til breytingar į greininni meš vķsun til višeigandi laga og alžjóšasamnings.

Skipulag og stjórnsżsla.
    Meiri hlutinn telur įkvęši 42. gr. um bótarétt sanngjörn og mįlefnaleg. Žar sem nįttśru er žannig hįttaš aš frišlżsing eša upptaka į C-hluta nįttśruminjaskrįr kemur til įlita getur landeigandi varla ętlaš aš til greina komi miklar framkvęmdir eša starfsemi önnur en ķ beinum tengslum viš nįttśruveršmętin. Hér er ķ flestum tilvikum um aš ręša almenna skeršingu eignarrįša, sem yfirleitt er ekki bętt, svo sem žegar settar eru skipulagsįętlanir. Rétt telst hins vegar aš bęta landeiganda sérstaka og verulega skeršingu eignarrįšanna. Leyfisveiting fyrir framkvęmd hlżtur aš teljast góšur męlikvarši į žęr vęntingar sem landeigandi hefur um nżtingu landeignar sinnar, en žó ekki algildur. Ķ umsögnum er til dęmis bent į aš oft žurfi mikinn og kostnašarsaman undirbśning įšur en sótt er um leyfi fyrir framkvęmd. Meiri hlutinn telur aš ķ įkvešnum tilvikum kunni aš vera žörf į aš meta ķ heild hvort skeršing eignarrįšanna sé sérstök og veruleg, og leggur žvķ til aš auk leyfisins skapist réttur til bóta ef fyrir hendi eru ašstęšur sem leiša til žess aš landeigandinn hefši mįtt gera rįš fyrir aš leyfi fengist fyrir fyrirhugašri framkvęmd. Lokaoršiš um žetta eiga dómstólar.
    Ķ žessu sambandi beinir meiri hlutinn žvķ til umhverfis- og aušlindarįšherra aš hefja vinnu viš skošun į bótaįkvęšum ķ skipulagslögum og tengdum lögum, sbr. svipaša įskorun ķ nefndarįliti umhverfisnefndar viš umfjöllun um frumvarp til skipulagslaga haustiš 2010 (žskj. 1464 į 138. löggjafaržingi).
    Meiri hlutinn leggur til aš frestur sveitarfélags til aš samręma skipulag sitt framkvęmdaįętlun samkvęmt 68. gr. verši meš svipušum hętti og frestur sį sem žvķ gefst ķ 1. og 2. mgr. 7. gr. laga um verndar- og orkunżtingarįętlun, nr. 48/2011, žannig aš reglan sé fjögurra įra frestur en hęgt aš framlengja hann um sex įr ķ višbót. Vakin er athygli į žvķ aš réttarįhrif skrįningar ķ framkvęmdaįętlun haldast žennan tķma allan. Ekki žykir įstęša til aš taka hér upp įkvęši hlišstęš 4.–6. mįlsl. 2. mgr. 7. gr. rammaįętlunarlaganna, enda mį rįša af framhaldsnefndarįliti išnašarnefndar į sķnum tķma aš žau eigi fyrst og fremst viš um svęši ķ orkunżtingarflokki.
    Meiri hlutinn leggur einnig til aš oršalag verši nįkvęmara ķ 2. mgr. 68. gr. žannig aš umsagnar Umhverfisstofnunar verši leitaš um frummatsskżrslu ķ umhverfismatsferli.
    Meiri hlutinn leggur enn fremur til aš um sérstakt eftirlit meš framkvęmdum skv. 76. gr. skuli sveitarstjórn taka žįtt ķ samningsgerš Umhverfisstofnunar og framkvęmdarašila.
    Ķ umsögnum er nokkuš gagnrżnt aukiš hlutverk Nįttśrufręšistofnunar frį gildandi lögum. Hśn sé rannsóknastofnun og eigi ekki aš fįst viš stjórnsżslu. Žį kunni rannsóknarhagsmunir hennar aš stangast į viš umsagnarhlutverkiš. Meiri hlutinn bendir į aš margar ašrar rannsóknarstofnanir hafa miklar skyldur viš umsagnir og tillögugerš, svo sem Hafrannsóknastofnun og Veišimįlastofnun į sviši nįttśru- og aušlindamįla. Ekki hefur veriš tališ aš ķ slķkri žjónustu felist eiginleg stjórnsżsla. Mikilvęgast fyrir nįttśruverndina er aš hafa skżr skil milli stjórnsżslunnar ķ Umhverfisstofnun og rannsókna-, skrįningar- og vöktunarstarfs Nįttśrufręšistofnunar, en jafnframt tryggt aš į milli stofnananna séu ešlileg tengsl og góš samvinna. Meiri hlutinn telur aš įkvęši frumvarpsins stušli aš žessu. Um meinta hagsmunaskörun vķsar meiri hlutinn til minnisblašs frį forstjóra Nįttśrufręšistofnunar 21. febrśar sl. žar sem segir aš slķk hętta sé ekki fyrir hendi, enda aškoma stofnunarinnar aš framkvęmdatengdum rannsóknum oršin fįtķš.

Nįttśruverndarumdęmi.
    Nokkur gagnrżni hefur komiš fram į nżmęli 14. gr. um nįttśruverndarumdęmi. Žykir óljóst hvernig umdęmin eiga aš tengjast Umhverfisstofnun, nįttśruverndarnefndum sveitarfélaga og nįttśrustofum. Žį fylgir nokkur kostnašur stofnun žessara umdęma. Meiri hlutinn leggur til aš žessi grein verši felld śr frumvarpinu, og einnig įkvęši um umdęmislandverši ķ 80. gr. Skynugt er aš umdęmaskipan af žessu tagi verši ķhuguš į nż žegar reynsla er komin į framkvęmd laganna, og žį ķ tengslum viš skżrara hlutverk nįttśrustofanna viš rannsóknir, vöktun og verndarašgeršir.
    
Nįttśruverndarnefndir.
    Višbrögš viš breytingum į įkvęšum um nįttśruverndarnefndir ķ 15. gr. frumvarpsins frį gildandi lögum benda ekki til aš sś leiš sé heppileg sem lögš er til ķ frumvarpinu um traustara samstarf Umhverfisstofnunar og sveitarstjórna um nįttśruvernd. Meiri hlutinn leggur žvķ til aš 15. gr. verši efnislega samhljóša 11. gr. gildandi laga, og telur aš betur žurfi aš huga aš hlutverki nįttśruverndarnefndanna ķ tengslum viš hugmyndir um umdęmaskiptingu og skżrara verksviš nįttśrustofa sem rętt var um aš framan.
    Įkvęši um hlutverk nįttśruverndarnefndar ķ öšrum greinum frumvarpsins samsvara sams konar įkvęšum ķ gildandi lögum og er ekki įstęša til aš breyta žeim.
    Meiri hlutinn kżs aš halda ķ nżmęli ķ greininni žar sem gert er rįš fyrir samstarfi sveitarfélaga um nįttśruverndarnefndir og gerir aš sinni žį tillögu śr umsögn aš samvinna sé um starfrękslu nefndanna, sbr. įkvęši um svipaša samvinnu um byggingarnefndir ķ 5. mgr. 7. gr. laga um mannvirki, og bendir einnig į heimild sveitarfélaga til aš sameina nefndir sķnar ķ sveitarstjórnarlögunum.

Nįttśrustofur.
    Viš mešferš mįlsins hefur komiš fram aš nįttśrustofur gegna mikilvęgu hlutverki viš nįttśrurannsóknir, -vernd og -umgengni vķša um land. Ķ frumvarpinu er gert rįš fyrir aš ķ reglugerš sé męlt fyrir um tengsl nįttśruverndarnefndar viš nįttśrustofurnar (15. gr.). Samtök nįttśrustofa tilnefna fulltrśa ķ fagrįš nįttśruminjaskrįr (16. gr.), nįttśrustofur skulu benda Nįttśrufręšistofnun į minjar sem til greina koma į C- og B-hluta nįttśruminjaskrįr, og fį til umsagnar tillögu rįšherra um nįttśruminjaskrį hverju sinni (36. gr.). Umhverfisstofnun er heimilt aš fela m.a. nįttśrustofum aš fylgjast meš įstandi svęša ķ óbyggšum (77. gr.) og hafa samstarf viš žęr um rekstur gestastofa žegar viš į (86. gr.).
    Meiri hlutinn telur mikilsvert aš nįttśrustofur sveitarfélaganna eigi sem mestan žįtt ķ framkvęmd nįttśruverndarlaga, žótt žęr séu ekki stjórnsżslustofnanir eša hafi į hendi rannsóknarhlutverk af hįlfu rķkisins. Meiri hlutinn leggur žvķ til aš nįttśrustofur taki žįtt ķ įrlegum fundi Umhverfisstofnunar og nįttśruverndarnefndar (15. gr.) og aš bent sé į žęr sérstaklega žar sem fjallaš er um heimild Nįttśrufręšistofnunar til aš semja viš ašra um tiltekna žętti vöktunar (74. gr.).

Reglugeršir.
    Ķ 95. gr. er almenn heimild til rįšherra til aš setja reglugeršir um framkvęmd laganna. Į u.ž.b. 20 öšrum stöšum ķ frumvarpinu er rįšherra veitt heimild til reglugeršarsetningar, en um 16 sinnum ķ gildandi lögum. Umhverfisréttur er žess ešlis aš naušsynlegt er aš gefa framkvęmdarvaldinu talsvert svigrśm til śtfęrslu laga. Jafnframt er mikilvęgt fyrir stjórnsżsluna, hagsmunaašila og allan almenning aš heimild til frekari reglusetningar į žess vegum sé skżr og afmörkuš, og leggur meiri hlutinn žvķ til aš žessi almenna heimild verši felld brott en hinar 20 lįtnar nęgja.
    Ķ ljósi breytinga sem meiri hluti nefndar leggur til į įkvęšum 91. gr., sbr. kafli um refsiįkvęši, er 90. gr. frumvarpsins um refsiįbyrgš vegna spjalla į nįttśru landsins óžörf. Leggur meiri hlutinn žvķ til aš 90. gr. verši felld brott.

Refsiįkvęši.
    Ķ umsögn frį rķkissaksóknara voru geršar athugasemdir viš įkvęši 91. gr. frumvarpsins um refsiįbyrgš. Įkvęšiš sé almennt oršaš og ekki nįkvęmlega tilgreint hvaša hįttsemi er refsiverš né heldur tilgreind meš skżrum hętti meginafmörkun sem ętlast er til aš gildi um skilgreiningu į refsiveršri hįttsemi sem kann aš vera kvešiš nįnar į um ķ stjórnvaldsfyrirmęlum. Žį žurfi aš skilgreina saknęmisskilyrši. Meiri hlutinn hefur rįšiš bót į žessu meš tillögu um breytt oršalag ķ upphafi 1. mgr., og leggur enn fremur til įkvęši um refsiįbyrgš ķ greinunum um tķnslu berja o.s.frv. (27. gr.), um mešferš elds (28. gr.), um steindir og steingervinga (62. gr.) og um auglżsingar (72. gr.). Meš žessu eru uppfyllt skilyrši refsiréttar um skżrleika refsiheimilda žar sem borgararnir geta kynnt sér meš žvķ aš lesa lagatextann hvaša hįttsemi getur bakaš žeim refsiįbyrgš.
    Meš breytingartillögunni er skżrt aš viš śtfęrslu refsiįbyrgšar ķ frumvarpinu er byggt į blandašri leiš, annars vegar hefšbundinni refsiįbyrgš vegna brota manna en hlutręnni refsiįbyrgš aš žvķ er varšar brot lögašila.
    Meiri hlutinn vekur ķ žessu sambandi athygli į aš viš įkvöršun refsingar er alla jafna tekiš tillit til žess hvort um įsetning eša gįleysi hafi veriš aš ręša.

Kostnašur.
    Meiri hlutinn baš forsvarsmenn Umhverfisstofnunar og Nįttśrufręšistofnunar aš meta aš nżju kostnašarauka hjį stofnununum vegna aukinna verkefna sem gert er rįš fyrir ķ frumvarpinu.
    Ķ umsögn fjįrlagaskrifstofu fjįrmįla- og efnahagsrįšuneytisins er įrlegur kostnašarauki Umhverfisstofnunar metinn 32 millj. kr. Ķ žeirri tölu er gert rįš fyrir stofnun nįttśruumdęma og kostnašur viš žau metinn 23 millj. kr. ķ byrjun. Mat Umhverfisstofnunar er hins vegar žaš aš kostnašaraukinn verši 110 millj. kr., žar af 23 millj. kr. vegna umdęma.
    Ķ umsögn fjįrlagaskrifstofu er įrlegur kostnašarauki Nįttśrufręšistofnunar Ķslands metinn 9 millj. kr. Mat Nįttśrufręšistofnunar er aš kostnašarauki į fyrsta įri sé 49 millj. kr. en lękki nęstu įr ķ 38 millj. kr. į fjórša įri. Aš auki žurfi framlag til nżrra vöktunarverkefna, 25 millj. kr. fyrstu įrin en meira sķšar.
    Meiri hlutanum kemur ekki į óvart aš nż nįttśruverndarlög hafi ķ för meš sér aukin śtgjöld fyrir rķkissjóš, og bendir į aš žaš fé fęst til baka meš żmsum hętti į komandi įrum. Meiri hlutinn beinir žvķ žó til rįšherra aš skipuleggja framkvęmd laganna meš žeim hętti aš kostnašaraukinn dreifist yfir nokkurt įrabil.
    Ekki er reiknaš meš fjįrveitingum vegna frumvarpsins ķ fjįrlögum fyrir įriš 2103 og žarf žvķ aš gera rįš fyrir upphafskostnaši ķ fjįraukalögum sķšar į įrinu.

Einstök önnur atriši.
    Fundiš hefur veriš aš žvķ oršalagi aš nįttśran žróist „eftir eigin lögmįlum“ (1. mgr. 1. gr., 45. gr.), ž.e. įn afskipta eša ķhlutunar mannsins. Meiri hlutinn fellst į aš žetta oršalag sé ekki aš öllu leyti heppilegt, žar sem erfitt er aš śtiloka aš fullu įhrif frį mannlegum umsvifum, og leggur til aš ķ staš žess sé rętt um aš žessi žróun nįttśrunnar fari fram „į eigin forsendum“.
    Meiri hlutinn leggur til aš śr b-liš 3. gr. verši lįtiš nęgja aš ķ verndarmarkmišum sé nįš til jaršmyndana į lands- og heimsvķsu. Sś breyting kemur ekki ķ veg fyrir aš einstakar jaršminjar į svęšisvķsu fari į C-hluta nįttśruminjaskrįr, og žegar reynsla kemst į lögin mį ętla aš sveitarfélög og samtök žeirra beittu hverfisvernd til varšveislu slķkra myndana.
    Ķ 8. tölul. 5. gr. er lagt til aš oršiš „undirtegund“ falli śt, žar sem tegundarskilgreining frumvarpsins er vķš af įsettu rįši, og nęr einnig til žess sem ķ žrengri skilningi żmissa greina nįttśrufręšinnar flokkast sem „undirtegund“.
    Žéttbżli žarf aš skilgreina ķ frumvarpinu (26. tölul. 5. gr.) vegna leyfis til utanvegaaksturs į snjó utan žéttbżlis ķ 31. gr., en aš auki er įkvęši um auglżsingar utan žéttbżlis ķ 72. gr. Vegna tengingar viš umferšarlögin er ešlilegt aš notast viš sömu skilgreiningu og žar, og telur meiri hlutinn óžarft aš benda einnig į skilgreiningu skipulagslaga, enda mišast žéttbżlismerki Vegageršarinnar aš öllu jöfnu viš hana, sbr. einnig tillöguna ķ hvķtbók (171–172).
    Ķ 19. gr. frumvarpsins er meš sama hętti og ķ gildandi lögum geršur verulegur munur į ašgangi feršafólks um land eftir žvķ hvort landiš er ręktaš eša óręktaš. Ķ frumvarpinu er žaš nżmęli viš skilgreiningu ręktašs lands aš gert er rįš fyrir aš landiš falli śr rękt eftir įkvešinn tķma. Sį tķmi, 15 įr, hefur sętt gagnrżni žar sem engin ein įratala geti įtt viš um fjölmargar geršir ręktunar. Auk smįvęgilegra oršalagsbreytinga leggur meiri hlutinn til aš órękt verši mišuš viš „langvarandi notkunarleysi“. Yršu sérfróšir menn aš skera śr ķ hverju tilviki en allajafna er um aš ręša aš landiš hafi legiš ręktarlaust ķ 15–20 įr. Vanir feršamenn og leišsögumenn eiga aš geta skoriš śr um žetta meš skynmati ef ekki nęst ķ bónda eša ašra kunnįttumenn, en žį į eigin įbyrgš. Meš žessari breytingu er virt fjölbreytni ręktarlands en žvķ til skila haldiš aš land getur ekki notiš endalausrar verndar fyrir umferš sem ręktaš land ef ekki eru hafšar af žvķ raunverulegar ręktarnytjar. Meiri hlutinn telur rétt aš bregšast viš įbendingum um sérstöšu skógręktar aš žessu leyti meš sérstakri tillögu žar sem mišaš er viš žroska trjįnna og žol gagnvart umferš. Viš skógrękt skipta fyrstu vaxtarįrin mestu og mį miša viš 10–20 įr eftir tegundum.
    Eigendur frķstundahśsa geta samkvęmt gildandi lögum bannaš umferš um landsvęši sem slķkum hśsum fylgir. Til aš taka af allan vafa um rétt žeirra til nęšis ķ bśstaš sķnum leggur meiri hlutinn til aš slķk lóš teljist „ręktaš land“ ķ skilningi laganna, žannig aš óska skuli leyfis til aš fara um frķstundahśsland. Ķ viškomandi lögum, nr. 75/2008, eru stęršarmörk slķkrar lóšar tiltekin tveir hektarar hiš mesta.
    Ķ 39. gr. er Umhverfisstofnun gefin heimild til aš semja viš landeiganda, rétthafa og nįttśru- og umhverfissamtök um žįtttöku ķ umönnun frišlżsts svęšis. Meiri hlutinn leggur til aš einnig sé hęgt aš semja viš sveitarfélög um slķka umönnun.
    Ķ 27. gr. er fjallaš um lestur berja, sveppa o.s.frv. Fulltrśar Umhverfisstofnunar hafa vakiš athygli nefndarinnar į fyrirspurnum sem stofnunin fęr išulega um krękling, en um rétt til kręklinganįms og annarra skeldżra er óvissa ķ gildandi lögum. Meiri hlutinn leggur til aš śr žvķ verši bętt.
    Um auglżsingar utan žéttbżlis er fjallaš ķ 72. gr. og er hśn lķtt breytt ķ frumvarpinu frį gildandi lögum. Meiri hlutinn bendir į aš ķ nįttśruverndarlögum beinist eftirlit meš auglżsingum utan žéttbżlis aš įhrifum žeirra į nįttśru og landslag, en um slķkar auglżsingar er einnig fjallaš ķ öšrum lögum, eins og fram kemur ķ athugasemdum viš frumvarpiš, og leyfisveitandi er sveitarstjórn, sbr. 9. gr. reglugeršar um lögreglusamžykktir, nr. 1127/2007.
    Ķ 2. mgr. 87. gr. frumvarpsins er męlt fyrir um samrįš Umhverfisstofnunar viš skipulags- eša byggingarfulltrśa sveitarfélags įšur en fyrirmęli eru gefin um tilteknar śrbętur viš framkvęmdir. Meiri hlutinn lķtur svo į aš meš slķku samrįši gefist tękifęri til hlišstęšra fyrirmęla frį žessum ašilum, ef žörf er į, žannig m.a. aš ekki verši um aš ręša tvöfaldar dagsektir ef fyrirmęlunum er ekki sinnt.
    Ķ 4. mgr. 88. gr. er įkvęši um aš hęgt sé aš kalla lögreglu til ef žörf krefur viš stöšvun athafna og framkvęmda samkvęmt greininni. Ķ umsögn sinni telur rķkislögreglustjóri žessa mgr. óžarfa ķ ljósi c-lišar 2. tölul. 1. gr. lögreglulaga žar sem eitt hlutverka lögreglu er sagt aš „stöšva ólögmęta hįttsemi“ ķ samręmi viš fyrirmęli ķ lögum um mešferš sakamįla og öšrum lögum. Meiri hlutinn telur aš eigi aš fella śt įkvęši af žessu tagi verši žaš aš gerast ķ lögbókinni allri, og bendir m.a. į hlišstęš įkvęši ķ skipulagslögum (4. mgr. 53. gr.), vatnalögum (2. mgr. 145. gr.) og villidżralögum (5. mgr. 14. gr.).
    Umhverfisstofnun er skv. 93. gr. heimilt aš taka gjald fyrir veitt leyfi. Meiri hlutanum hefur veriš bent į aš kostnašur viš afgreišslu umsóknar sé sķst minni žótt ekki sé unnt aš veita leyfiš og žvķ rétt aš lįta eitt yfir bįša ganga aš žessu leyti. Fellst meiri hlutinn į žessi rök.
    Aš auki leggur meiri hlutinn til minni hįttar mįlfarsbętur, leišréttingar og lagatęknilegar umbętur sem óžarft er aš skżra sérstaklega.
    Meiri hlutinn leggur til aš frumvarpiš verši samžykkt meš breytingum sem lagšar eru til į sérstöku žingskjali.
    Žór Saari, įheyrnarfulltrśi, er fylgjandi mįlinu.
    Įrni Johnsen og Įsmundur Einar Dašason voru fjarverandi viš afgreišslu mįlsins.

Alžingi, 28. febrśar 2013.


Ólafur Žór Gunnarsson,

form.

Möršur Įrnason,

frsm.

Anna Margrét Gušjónsdóttir.


Lśšvķk Geirsson.

Įlfheišur Ingadóttir.

Atli Gķslason.