[prenta uppsett ķ dįlka]
Hęgt er aš sękja Word Perfect śtgįfu af skjalinu, sjį upplżsingar um uppsetningu į Netscape fyrir Word Perfect skjöl.]


Žingskjal 1325, 125. löggjafaržing 548. mįl: viršisaukaskattur (mötuneyti, rafręnn afslįttur o.fl.).
Lög nr. 105 22. maķ 2000.

Lög um breyting į lögum nr. 50/1988, um viršisaukaskatt, meš sķšari breytingum.

1. gr.
     Viš 2. gr. laganna bętist nż mįlsgrein er veršur 6. mgr. og oršast svo:
     Frumsala tilefnismyntar sem gefin er śt af Sešlabanka Ķslands er undanžegin skattskyldu, enda žótt söluverš sé hęrra en įkvęšisverši nemur.

2. gr.
     Viš 2. mgr. 3. gr. laganna bętist nżr mįlslišur, er veršur 5. mįlsl., svohljóšandi: Jafnframt skulu rķki, sveitarfélög, stofnanir žeirra og fyrirtęki greiša viršisaukaskatt af framleišsluverši į mat sem tilreiddur er ķ mötuneytum žeirra og seldur er starfsmönnum eša öšrum į verši undir framleišsluverši.

3. gr.
     Viš 5. tölul. 2. mgr. 7. gr. laganna bętast tveir nżir mįlslišir, svohljóšandi: Afslįttur sem žeir ašilar, er skrį sölu ķ sjóšvél, veita gegn greišslu meš kreditkorti og tekjufęršur er aš fullu viš afhendingu en dregst frį söluverši viš uppgjör greišslukortafyrirtękis telst ekki hįšur skilyršum sem greinir ķ 1. mįlsl. žessa tölulišar. Gefi seljandi śt reikning samhliša skrįningu ķ sjóšvél skal fjįrhęš afslįttar tilgreind į honum.

4. gr.
     Eftirfarandi breytingar verša į 16. gr. laganna:
a.
6. tölul. 3. mgr. oršast svo: Öflun, rekstur og leigu fólksbifreiša og hópbifreiša. Sama į viš um sendi- og vörubifreišar meš leyfša heildaržyngd 5.000 kg eša minna sem ekki uppfylla skilyrši um buršargetu og lengd farmrżmis er fjįrmįlarįšherra setur ķ reglugerš.
b.
4. mgr. oršast svo:

     Žeir sem skattskyldir eru į grundvelli 2. mgr. 3. gr. mega einungis telja til innskatts viršisaukaskatt af žeim ašföngum sem eingöngu varša hina skattskyldu žętti ķ starfsemi žeirra.

5. gr.
     3. mįlsl. 1. mgr. 24. gr. laganna oršast svo: Fjįrmįlarįšherra įkvešur ķ reglugerš um greišslustaši, greišslufyrirkomulag og efni skżrslu, žar į mešal um rafręn skil į skżrslu og greišslu.

6. gr.
     Eftirfarandi breytingar verša į 42. gr. laganna:
a.
1. mgr. oršast svo:

     Endurgreiša skal veitingahśsum, mötuneytum og öšrum hlišstęšum ašilum, sem selja tilreiddan mat, sbr. 8. tölul. 2. mgr. 14. gr., fjįrhęš er nemur 112,5% af innskatti hvers uppgjörstķmabils vegna matvęlaašfanga sem bera 14% viršisaukaskatt samkvęmt įkvęšinu. Endurgreišsla žessi skal žó ekki vera hęrri en svo aš śtskattur vegna sölu į tilreiddum mat aš frįdreginni endurgreišslu samsvari aš minnsta kosti 14% af hrįefnisverši aš višbęttum 19,25% af mismun söluveršs į tilreiddum mat og hrįefnisveršs matvęlaašfanga. Fjįrmįlarįšherra įkvešur meš reglugerš nįnar um framkvęmd endurgreišslunnar.
b.
Viš greinina bętist nż mįlsgrein er oršast svo:

     Endurgreiša skal rekstrarašilum hópbifreiša, sem leyfi hafa samkvęmt lögum um skipulag į fólksflutningum meš hópferšabifreišum, 19,68% af söluverši hópbifreiša sem žeir sannanlega selja śr landi. Fjįrmįlarįšherra setur nįnari reglur um framkvęmd endurgreišslunnar.

7. gr.
     Lög žessi öšlast gildi 1. jślķ 2000. Žó öšlast įkvęši 1. gr. žegar gildi.

Samžykkt į Alžingi 9. maķ 2000.