Lagasafn.  Ķslensk lög 1. október 2005.  Śtgįfa 131b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.


Stjórnsżslulög

1993 nr. 37 30. aprķl

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. janśar 1994. Breytt meš l. 36/1999 (tóku gildi 1. maķ 1999), l. 83/2000 (tóku gildi 2. jśnķ 2000 nema 1. gr. sem tók gildi 1. jan. 2001), l. 49/2002 (tóku gildi 6. maķ 2002), l. 51/2003 (tóku gildi 7. aprķl 2003) og l. 76/2003 (tóku gildi 1. nóv. 2003).


I. kafli. Gildissviš laganna.
1. gr. Gildissviš.
Lög žessi taka til stjórnsżslu rķkis og sveitarfélaga.
Lögin gilda žegar stjórnvöld, žar į mešal stjórnsżslunefndir, taka įkvaršanir um rétt eša skyldu manna. Žau gilda žó ekki um samningu reglugerša né annarra almennra stjórnvaldsfyrirmęla.
Įkvęši II. kafla um sérstakt hęfi gilda einnig um gerš samninga einkaréttar ešlis.
2. gr. Gildissviš gagnvart öšrum lögum.
Lög žessi gilda ekki um žinglżsingu, ašfarargeršir, kyrrsetningu, löggeymslu, lögbann, naušungarsölu, greišslustöšvun, naušasamninga, gjaldžrotaskipti, skipti į dįnarbśum eša önnur opinber skipti.
Įkvęši annarra laga, sem hafa aš geyma strangari mįlsmešferšarreglur en lög žessi męla fyrir um, halda gildi sķnu. Um sérstakt hęfi sveitarstjórnarmanna og annarra žeirra sem starfa viš stjórnsżslu sveitarfélaga fer žó eftir sveitarstjórnarlögum.

II. kafli. Sérstakt hęfi.
3. gr. Vanhęfisįstęšur.
Starfsmašur eša nefndarmašur er vanhęfur til mešferšar mįls:
   
1. Ef hann er ašili mįls, fyrirsvarsmašur eša umbošsmašur ašila.
   
2. Ef hann er eša hefur veriš maki ašila, skyldur eša męgšur ašila ķ beinan legg eša aš öšrum liš til hlišar eša tengdur ašila meš sama hętti vegna ęttleišingar.
   
3. Ef hann tengist fyrirsvarsmanni eša umbošsmanni ašila meš žeim hętti sem segir ķ 2. tölul.
   
4. Į kęrustigi hafi hann įšur tekiš žįtt ķ mešferš mįlsins į lęgra stjórnsżslustigi. Žaš sama į viš um starfsmann sem fer meš umsjónar- eša eftirlitsvald hafi hann įšur haft afskipti af mįlinu hjį žeirri stofnun sem eftirlitiš lżtur aš.
   
5. [Ef hann į sjįlfur sérstakra og verulegra hagsmuna aš gęta, venslamenn hans skv. 2. tölul. eša sjįlfseignarstofnun eša fyrirtęki ķ einkaeigu sem hann er ķ fyrirsvari fyrir. Sama į viš ef nęstu yfirmenn hans hjį hlutašeigandi stjórnvaldi eiga sjįlfir sérstakra og verulegra hagsmuna aš gęta. Verši undirmašur vanhęfur til mešferšar mįls verša nęstu yfirmenn hans aftur į móti ekki vanhęfir til mešferšar žess af žeirri įstęšu einni.]1)
   
6. Ef aš öšru leyti eru fyrir hendi žęr ašstęšur sem eru fallnar til žess aš draga óhlutdręgni hans ķ efa meš réttu.
Eigi er žó um vanhęfi aš ręša ef žeir hagsmunir, sem mįliš snżst um, eru žaš smįvęgilegir, ešli mįlsins er meš žeim hętti eša žįttur starfsmanns eša nefndarmanns ķ mešferš mįlsins er žaš lķtilfjörlegur aš ekki er talin hętta į aš ómįlefnaleg sjónarmiš hafi įhrif į įkvöršun.
   1)
L. 49/2002, 1. gr.
4. gr. Įhrif vanhęfis.
Sį sem er vanhęfur til mešferšar mįls mį ekki taka žįtt ķ undirbśningi, mešferš eša śrlausn žess. Honum er žó heimilt aš gera žęr rįšstafanir sem eru naušsynlegar til aš halda mįli ķ réttu horfi į mešan stašgengill er ekki til stašar.
Nefndarmašur, sem vanhęfur er til mešferšar mįls, skal yfirgefa fundarsal viš afgreišslu žess.
5. gr. Mįlsmešferš.
Starfsmašur, sem veit um įstęšur er kunna aš valda vanhęfi hans, skal įn tafar vekja athygli yfirmanns stofnunar į žeim.
Yfirmašur stofnunar įkvešur hvort starfsmanni hennar beri aš vķkja sęti. Ķ žeim tilvikum, er vafi kemur upp um hęfi yfirmanns stofnunar, tekur hann sjįlfur įkvöršun um hvort hann vķkur sęti.
Nefndarmašur, sem veit um įstęšur er kunna aš valda vanhęfi hans, skal įn tafar vekja athygli formanns stjórnsżslunefndar į žeim.
Stjórnsżslunefnd įkvešur hvort nefndarmönnum, einum eša fleiri, beri aš vķkja sęti. Žeir nefndarmenn, sem įkvöršun um vanhęfi snżr aš, skulu ekki taka žįtt ķ įkvöršun um žaš. Žetta gildir žó ekki ef žaš leišir til žess aš stjórnsżslunefndin veršur ekki įlyktunarhęf. Skulu žį allir nefndarmenn taka įkvöršun um hęfi nefndarmanna.
6. gr. Setning stašgengils.
Žegar starfsmašur vķkur sęti og ekki er til stašar annar hęfur starfsmašur skal sį er veitir stöšuna setja stašgengil til žess aš fara meš mįliš sem til śrlausnar er.

III. kafli. Almennar reglur.
7. gr. Leišbeiningarskylda.
Stjórnvald skal veita žeim sem til žess leita naušsynlega ašstoš og leišbeiningar varšandi žau mįl sem snerta starfssviš žess.
Berist stjórnvaldi skriflegt erindi, sem ekki snertir starfssviš žess, ber žvķ aš framsenda erindiš į réttan staš svo fljótt sem unnt er.
8. gr. Śtreikningur frests.
Žar sem kvešiš er į um frest ķ lögum telst sį dagur, sem fresturinn er talinn frį, ekki meš ķ frestinum.
Ef lokadagur frests er almennur frķdagur lengist fresturinn til nęsta opnunardags žar į eftir. Aš öšru leyti ber aš telja frķdaga meš sem eru innan frestsins žegar fresturinn er reiknašur.
9. gr. Mįlshraši.
Įkvaršanir ķ mįlum skulu teknar svo fljótt sem unnt er.
Žar sem leitaš er umsagnar skal žaš gert viš fyrstu hentugleika. Ef leita žarf eftir fleiri en einni umsögn skal žaš gert samtķmis žar sem žvķ veršur viš komiš. Stjórnvald skal tiltaka fyrir hvaša tķma óskaš er eftir aš umsagnarašili lįti ķ té umsögn sķna.
Žegar fyrirsjįanlegt er aš afgreišsla mįls muni tefjast ber aš skżra ašila mįls frį žvķ. Skal žį upplżsa um įstęšur tafanna og hvenęr įkvöršunar sé aš vęnta.
Dragist afgreišsla mįls óhęfilega er heimilt aš kęra žaš til žess stjórnvalds sem įkvöršun ķ mįlinu veršur kęrš til.
10. gr. Rannsóknarreglan.
Stjórnvald skal sjį til žess aš mįl sé nęgjanlega upplżst įšur en įkvöršun er tekin ķ žvķ.
11. gr. Jafnręšisreglan.
Viš śrlausn mįla skulu stjórnvöld gęta samręmis og jafnręšis ķ lagalegu tilliti.
Óheimilt er aš mismuna ašilum viš śrlausn mįla į grundvelli sjónarmiša, byggšum į kynferši žeirra, kynžętti, litarhętti, žjóšerni, trśarbrögšum, stjórnmįlaskošunum, žjóšfélagsstöšu, ętterni eša öšrum sambęrilegum įstęšum.
12. gr. Mešalhófsreglan.
Stjórnvald skal žvķ ašeins taka ķžyngjandi įkvöršun žegar lögmętu markmiši, sem aš er stefnt, veršur ekki nįš meš öšru og vęgara móti. Skal žess žį gętt aš ekki sé fariš strangar ķ sakirnar en naušsyn ber til.

IV. kafli. Andmęlaréttur.
13. gr. Andmęlaréttur.
Ašili mįls skal eiga žess kost aš tjį sig um efni mįls įšur en stjórnvald tekur įkvöršun ķ žvķ, enda liggi ekki fyrir ķ gögnum mįlsins afstaša hans og rök fyrir henni eša slķkt sé augljóslega óžarft.
14. gr. Tilkynning um mešferš mįls.
Eigi ašili mįls rétt į aš tjį sig um efni žess skv. 13. gr. skal stjórnvald, svo fljótt sem žvķ veršur viš komiš, vekja athygli ašila į žvķ aš mįl hans sé til mešferšar, nema ljóst sé aš hann hafi fengiš vitneskju um žaš fyrir fram.
15. gr. Upplżsingaréttur.
Ašili mįls į rétt į žvķ aš kynna sér skjöl og önnur gögn er mįliš varša. Fari ašili fram į aš fį afrit eša ljósrit af mįlsskjölum skal oršiš viš žeirri beišni nema skjölin séu žess ešlis eša fjöldi žeirra svo mikill aš žaš sé verulegum vandkvęšum bundiš. Forsętisrįšherra er heimilt aš įkveša meš sérstakri gjaldskrį hvaš greiša skuli fyrir afrit og ljósrit sem veitt eru samkvęmt žessari grein.
Lagaįkvęši um žagnarskyldu takmarka ekki skyldu til žess aš veita ašgang aš gögnum samkvęmt žessari grein.
Įkvęši žessarar greinar taka ekki til rannsóknar og saksóknar ķ opinberu mįli. Žó [geta sakborningur og brotažoli]1) krafist žess aš fį aš kynna sér gögn mįlsins eftir aš žaš hefur veriš fellt nišur eša žvķ lokiš meš öšrum hętti.
   1)
L. 36/1999, 48. gr.
16. gr. Gögn undanžegin upplżsingarétti.
Réttur ašila mįls til ašgangs aš gögnum tekur ekki til:
   
1. Fundargerša rķkisrįšs og rķkisstjórnar, minnisgreina į rįšherrafundum eša skjala sem tekin hafa veriš saman fyrir slķka fundi.
   
2. Bréfaskipta stjórnvalda viš sérfróša menn til afnota ķ dómsmįli eša viš athugun į žvķ hvort slķkt mįl skuli höfšaš.
   
3. Vinnuskjala sem stjórnvald hefur ritaš til eigin afnota. Žó į ašili ašgang aš vinnuskjölum ef žau hafa aš geyma endanlega įkvöršun um afgreišslu mįls eša upplżsingar sem ekki veršur aflaš annars stašar frį.
Ef žaš sem greinir ķ 1. mgr. į ašeins viš um hluta skjals skal veita ašila ašgang aš öšru efni skjalsins.
17. gr. Takmörkun į upplżsingarétti.
Žegar sérstaklega stendur į er stjórnvaldi heimilt aš takmarka ašgang ašila mįls aš gögnum ef hagsmunir hans af žvķ aš notfęra sér vitneskju śr žeim žykja eiga aš vķkja fyrir mun rķkari almanna- eša einkahagsmunum …1)
   1)
L. 83/2000, 6. gr.
18. gr. Frestun mįls.
Stjórnvaldi er heimilt aš setja mįlsašila įkvešinn frest til žess aš kynna sér gögn mįls og tjį sig um žaš.
Aš öšrum kosti getur ašili į hvaša stigi mįlsmešferšar sem er krafist žess aš afgreišslu mįlsins sé frestaš uns honum hefur gefist tķmi til žess aš kynna sér gögn og gera grein fyrir afstöšu sinni. Mįli skal žó ekki frestaš ef žaš hefur ķ för meš sér aš fariš sé fram śr lögmęltum fresti til afgreišslu mįlsins.
19. gr. Rökstušningur synjunar og kęruheimild.
Įkvöršun stjórnvalds um aš synja mįlsašila um ašgang aš gögnum mįls eša takmarka hann aš nokkru leyti skal tilkynnt ašila og rökstudd ķ samręmi viš V. kafla laga žessara.
Kęra mį synjun eša takmörkun til žess stjórnvalds sem įkvöršun ķ mįlinu veršur kęrš til. Kęra skal borin fram innan 14 daga frį žvķ aš ašila var tilkynnt um įkvöršunina.

V. kafli. Birting įkvöršunar, rökstušningur o.fl.
20. gr. Birting įkvöršunar og leišbeiningar.
Eftir aš stjórnvald hefur tekiš įkvöršun skal hśn tilkynnt ašila mįls nema žaš sé augljóslega óžarft. Įkvöršun er bindandi eftir aš hśn er komin til ašila.
Žegar įkvöršun er tilkynnt skriflega įn žess aš henni fylgi rökstušningur skal veita leišbeiningar um:
   
1. heimild ašila til žess aš fį įkvöršun rökstudda,
   
2. kęruheimild, žegar hśn er fyrir hendi, kęrufresti og kęrugjöld, svo og hvert beina skuli kęru,
   
3. frest til žess aš bera įkvöršun undir dómstóla ef slķkur frestur er lögįkvešinn. Fylgi rökstušningur įkvöršun žegar hśn er tilkynnt skal veita leišbeiningar skv. 2. og 3. tölul. 2. mgr.
Ekki žarf žó aš veita leišbeiningar skv. 2. og 3. mgr. žegar įkvöršun er tilkynnt hafi umsókn ašila veriš tekin til greina aš öllu leyti.
21. gr. Hvenęr veita skal rökstušning.
Ašili mįls getur krafist žess aš stjórnvald rökstyšji įkvöršun sķna skriflega hafi slķkur rökstušningur ekki fylgt įkvöršuninni žegar hśn var tilkynnt.
Įkvęši 1. mgr. gildir žó ekki ef:
   
1. umsókn ašila hefur veriš tekin til greina aš öllu leyti,
   
2. um er aš ręša einkunnir sem veittar eru fyrir frammistöšu į prófum,
   
3. um er aš ręša styrki į sviši lista, menningar eša vķsinda.
Beišni um rökstušning fyrir įkvöršun skal bera fram innan 14 daga frį žvķ aš ašila var tilkynnt įkvöršunin og skal stjórnvald svara henni innan 14 daga frį žvķ aš hśn barst.
Śrskuršum ķ kęrumįlum skal įvallt fylgja rökstušningur.
22. gr. Efni rökstušnings.
Ķ rökstušningi skal vķsa til žeirra réttarreglna sem įkvöršun stjórnvalds er byggš į. Aš žvķ marki, sem įkvöršun byggist į mati, skal ķ rökstušningnum greina frį žeim meginsjónarmišum sem rįšandi voru viš matiš.
Žar sem įstęša er til skal ķ rökstušningi einnig rekja ķ stuttu mįli upplżsingar um žau mįlsatvik sem höfšu verulega žżšingu viš śrlausn mįlsins.
Takmarka mį efni rökstušnings aš žvķ leyti sem vķsa žarf til gagna sem ašila mįls er ekki heimill ašgangur aš, sbr. 16. og 17. gr.
Hafi stjórnsżslunefnd ekki samžykkt rökstušning meš įkvöršun sinni skal formašur fęra rök fyrir henni ķ samręmi viš 1.–3. mgr.

VI. kafli. Afturköllun įkvöršunar o.fl.
23. gr. Breyting og leišrétting.
Stjórnvald getur breytt įkvöršun sinni žar til hśn hefur veriš tilkynnt ašila mįls.
Eftir aš ašila hefur veriš tilkynnt um įkvöršun er stjórnvaldi heimilt aš leišrétta bersżnilegar villur ķ henni, enda tilkynni stjórnvaldiš ašila um leišréttinguna įn tafar og lįti žeim sem fengiš hefur endurrit af įkvöršuninni nżtt endurrit ķ té.
24. gr. Endurupptaka mįls.
Eftir aš stjórnvald hefur tekiš įkvöršun og hśn veriš tilkynnt į ašili mįls rétt į žvķ aš mįl sé tekiš til mešferšar į nż ef:
   
1. įkvöršun hefur byggst į ófullnęgjandi eša röngum upplżsingum um mįlsatvik, eša
   
2. ķžyngjandi įkvöršun um boš eša bann hefur byggst į atvikum sem breyst hafa verulega frį žvķ aš įkvöršun var tekin.
Eftir aš žrķr mįnušir eru lišnir frį žvķ aš ašila var tilkynnt um įkvöršun skv. 1. tölul. 1. mgr., eša ašila var eša mįtti vera kunnugt um breytingu į atvikum žeim sem įkvöršun skv. 2. tölul. 1. mgr. var byggš į, veršur beišni um endurupptöku mįls žó ekki tekin til greina, nema aš fengnu samžykki frį öšrum ašilum mįlsins. Mįl veršur žó ekki tekiš upp aš nżju ef įr er lišiš frį fyrrgreindum tķmamörkum nema veigamiklar įstęšur męli meš žvķ.
25. gr. Afturköllun.
Stjórnvald getur afturkallaš įkvöršun sķna aš eigin frumkvęši, sem tilkynnt hefur veriš ašila mįls, žegar:
   
1. žaš er ekki til tjóns fyrir ašila, eša
   
2. įkvöršun er ógildanleg.

VII. kafli. Stjórnsżslukęra.
26. gr. Kęruheimild.
Ašila mįls er heimilt aš kęra stjórnvaldsįkvöršun til ęšra stjórnvalds til žess aš fį hana fellda śr gildi eša henni breytt nema annaš leiši af lögum eša venju.
Įkvöršun, sem ekki bindur enda į mįl, veršur ekki kęrš fyrr en mįliš hefur veriš til lykta leitt.
27. gr. Kęrufrestur.
Kęra skal borin fram innan žriggja mįnaša frį žvķ aš ašila mįls var tilkynnt um stjórnvaldsįkvöršun, nema lög męli į annan veg.
Žar sem lögmęlt er aš birta skuli įkvöršun meš opinberum hętti hefst kęrufrestur eftir fyrstu birtingu sé įkvöršunin birt oftar.
Žegar ašili fer fram į rökstušning skv. 21. gr. hefst kęrufrestur ekki fyrr en rökstušningur hefur veriš tilkynntur honum.
Žegar ašili óskar eftir endurupptöku mįls innan kęrufrests rofnar kęrufresturinn. Hafni stjórnvald aš taka mįl til mešferšar į nż heldur kęrufrestur įfram aš lķša aš nżju frį žeim tķma žegar sś įkvöršun er tilkynnt ašila.
Kęra telst nógu snemma fram komin ef bréf, sem hefur hana aš geyma, er komiš til ęšra stjórnvalds eša afhent pósti įšur en fresturinn er lišinn.
Įšur en kęrufrestur rennur śt er ęšra stjórnvaldi heimilt ķ sérstökum tilvikum aš lengja kęrufrest.
28. gr. Kęra berst aš lišnum kęrufresti.
Hafi kęra borist aš lišnum kęrufresti skal vķsa henni frį, nema:
   
1. afsakanlegt verši tališ aš kęran hafi ekki borist fyrr, eša
   
2. veigamiklar įstęšur męla meš žvķ aš kęran verši tekin til mešferšar.
Kęru skal žó ekki sinnt ef meira en įr er lišiš frį žvķ aš įkvöršun var tilkynnt ašila.
29. gr. Réttarįhrif kęršrar įkvöršunar.
Stjórnsżslukęra frestar ekki réttarįhrifum įkvöršunar.
Ęšra stjórnvaldi er žó heimilt aš fresta réttarįhrifum hinnar kęršu įkvöršunar mešan kęra er til mešferšar žar sem įstęšur męla meš žvķ.
Įkvęši 1. og 2. mgr. gilda žó ekki žar sem lög męla fyrir į annan veg.
Įkveša skal svo fljótt sem viš veršur komiš hvort fresta skuli réttarįhrifum kęršrar įkvöršunar.
30. gr. Mįlsmešferš ķ kęrumįli.
Viš mešferš kęrumįls skal fylgja įkvęšum II.–VI. og VIII. kafla laganna eftir žvķ sem viš getur įtt.
Heimilt er aš įkveša aš mįl skuli flutt munnlega ef žaš er sérstaklega vandasamt og ętla mį aš žaš upplżsist betur meš žeim hętti.
31. gr. Form og efni śrskurša ķ kęrumįli.
Śrskuršur ęšra stjórnvalds ķ kęrumįli skal įvallt vera skriflegur og skulu eftirtalin atriši m.a. koma fram į stuttan og glöggan hįtt:
   
1. Kröfur ašila.
   
2. Efni žaš sem til śrlausnar er, žar į mešal hin kęrša įkvöršun.
   
3. Stutt yfirlit um mįlsatvik og įgreiningsefni mįlsins.
   
4. Rökstušningur fyrir nišurstöšu mįls skv. 22. gr.
   
5. Ašalnišurstöšu skal draga saman ķ lok śrskuršar ķ sérstakt śrskuršarorš.

VIII. kafli. Stjórnsżslunefndir.
32. gr. Skipun nefndarmanna.
Žegar skipaš er ķ stjórnsżslunefnd, sem tekur įkvaršanir um rétt eša skyldu manna, skal įvallt skipa ašalmenn og jafnmarga varamenn samtķmis. Varamenn skulu skipašir meš sama hętti og ašalmenn.
Žegar ašalmašur ķ stjórnsżslunefnd forfallast um stundarsakir tekur varamašur sęti hans ķ nefndinni. Žegar ašalmašur fellur frį eša forfallast varanlega į annan hįtt tekur varamašur sęti hans og skal žį nżr varamašur skipašur, nema sį sem skipaš hefur ķ nefndina įkveši aš skipa ašalmann aš nżju.
33. gr. Fundarbošun.
Formašur stjórnsżslunefndar bošar til fundar og skal boša til hans meš hęfilegum fyrirvara. Formanni er skylt aš boša til fundar ef meiri hluti nefndarmanna krefst žess.
Nefndarmašur skal įn tafar tilkynna formanni um forföll. Skal formašur žį boša varamann ķ hans staš.
34. gr. Mįlsmešferš.
Stjórnsżslunefnd er įlyktunarhęf žegar meiri hluti nefndarmanna situr fund.
Afl atkvęša ręšur śrslitum mįla nema öšruvķsi sé fyrir męlt ķ lögum. Verši atkvęši jöfn telst tillaga fallin. Žegar atkvęši eru jöfn viš kosningu manns ķ starf ręšur hlutkesti.

[IX. kafli. Rafręn mešferš stjórnsżslumįla.]1)
   1)
L. 51/2003, 1. gr.
[35. gr. Heimild til rafręnnar mešferšar mįls.
Stjórnvald įkvešur hvort bošiš veršur upp į žann valkost aš nota rafręna mišlun upplżsinga viš mešferš mįls. Žęr kröfur, sem vél- og hugbśnašur ašila žarf aš fullnęgja svo aš mešferš mįls geti fariš fram meš rafręnum hętti, skulu vera honum ašgengilegar viš upphaf mįls og skal stjórnvald vekja athygli hans į žeim eftir žvķ sem įstęša er til. Haga skal žessum kröfum meš žaš fyrir augum aš bśnašur sem flestra nżtist.
Stjórnvald, sem įkvešur aš nżta heimild skv. 1. mgr., skal nota rafręna mišlun upplżsinga viš mešferš mįls óski ašili žess sérstaklega. Hiš sama gildir žegar ašili hefur aš fyrra bragši notaš žann bśnaš til rafręnna samskipta viš stjórnvald sem žaš hefur auglżst į vefsķšu sinni aš standi til boša ķ slķkum samskiptum.
Stjórnvald getur įkvešiš hvaša kröfum gögn, sem žaš móttekur meš rafręnum hętti, žurfa aš fullnęgja. Stjórnvald getur mešal annars įskiliš aš gögn, sem žaš móttekur, skuli sett fram į sérstökum rafręnum eyšublöšum. Skal žį veita stašlašar leišbeiningar um śtfyllingu eyšublašsins og žęr kröfur sem stjórnvald gerir.]1)
   1)
L. 51/2003, 2. gr.
[36. gr. Formkröfur.
Žegar sett lög, almenn stjórnvaldsfyrirmęli eša venjur įskilja aš gögn til ašila mįls eša stjórnvalds séu skrifleg skulu gögn į rafręnu formi talin fullnęgja žessum įskilnaši, enda séu žau tęknilega ašgengileg móttakanda žannig aš hann geti kynnt sér efni žeirra, varšveitt žau og framvķsaš žeim sķšar.]1)
   1)
L. 51/2003, 3. gr.
[37. gr. Frumrit og afrit.
Žegar sett lög, almenn stjórnvaldsfyrirmęli eša venjur įskilja aš skjal skuli vera ķ frumriti skulu gögn į rafręnu formi talin fullnęgja žessum įskilnaši ef tryggt er aš gögnin séu óbreytt frį upprunalegri gerš. Žetta į žó ekki viš um višskiptabréf eša önnur bréf žar sem fjįrhagsleg réttindi eru bundin viš handhöfn bréfsins.
Žegar sett lög, almenn stjórnvaldsfyrirmęli eša venjur įskilja aš gögn séu lögš fram ķ fleiri en einu eintaki skulu gögn į rafręnu formi talin fullnęgja žessum įskilnaši.]1)
   1)
L. 51/2003, 4. gr.
[38. gr. Rafręnar undirskriftir.
Žegar sett lög, almenn stjórnvaldsfyrirmęli eša venjur įskilja aš gögn frį ašila eša stjórnvaldi séu undirrituš er stjórnvaldi heimilt aš įkveša aš rafręn undirskrift komi ķ staš eiginhandarundirskriftar, enda tryggi rafręna undirskriftin meš sambęrilegum hętti og eiginhandarundirskrift persónulega stašfestingu žess sem gögnin stafa frį. Fullgild rafręn undirskrift samkvęmt lögum um rafręnar undirskriftir skal ętķš teljast fullnęgja įskilnaši laga um undirskrift.
Žegar sett lög, almenn stjórnvaldsfyrirmęli eša venjur įskilja aš gögn eša tiltekin atriši žeirra séu vottuš telst slķkum įskilnaši fullnęgt meš vottorši rafręnnar undirskriftar skv. 1. mgr. sem stašfestir žau atriši sem krafist er aš séu vottuš.
Žegar sett lög, almenn stjórnvaldsfyrirmęli eša venjur įskilja ekki aš gögn frį ašila eša stjórnvaldi séu undirrituš er stjórnvaldi heimilt aš įkveša aš ašrar ašferšir en rafręnar undirskriftir megi nota viš stašfestingu rafręnna gagna.]1)
   1)
L. 51/2003, 5. gr.
[39. gr. Rafręn mįlsmešferš.
Stjórnvaldsįkvöršun eša önnur gögn į rafręnu formi teljast birt ašila žegar hann į žess kost aš kynna sér efni žeirra. Ašili mįls ber įbyrgš į žvķ aš vél- og hugbśnašur hans fullnęgi žeim kröfum sem til hans eru geršar, sbr. 1. mgr. 35. gr., og naušsynlegar eru svo aš hann geti kynnt sér efni stjórnvaldsįkvöršunar eša annarra gagna sem stjórnvald sendir honum į rafręnu formi.
Erindi eša önnur gögn teljast komin til stjórnvalds žegar žaš į žess kost aš kynna sér efni žeirra. Stjórnvald skal aš eigin frumkvęši stašfesta aš žvķ hafi borist gögn, eftir žvķ sem unnt er.
Žegar sett lög, almenn stjórnvaldsfyrirmęli eša venjur įskilja aš stjórnvöld birti ašila gögn meš sannanlegum hętti telst slķkum įskilnaši fullnęgt meš notkun rafręns bśnašar sem stašfestir aš gögn séu komin til ašila.]1)
   1)
L. 51/2003, 6. gr.
[40. gr. Varšveisla rafręnna gagna.
Stjórnvald skal varšveita rafręn gögn žannig aš unnt sé aš sannreyna efni og uppruna žeirra sķšar meš ašgengilegum hętti.]1)
   1)
L. 51/2003, 7. gr.

[X. kafli.]1) Gildistaka o.fl.
   1)L. 51/2003, 1. gr.
[41. gr.]1) Lög žessi öšlast gildi 1. janśar 1994.
Beita skal lögum žessum einvöršungu um mįl sem koma til mešferšar hjį stjórnvöldum eftir gildistöku laganna. Sé mįl tekiš upp aš nżju eša įkvöršun kęrš til ęšra stjórnvalds eftir gildistöku laga žessara skal beita lögunum um žau mįl upp frį žvķ.
Įkvęšum 27. gr. um kęrufrest skal ašeins beita um žau mįl žar sem įkvöršun hefur veriš tilkynnt eftir gildistöku laganna.
   1)
L. 51/2003, 1. gr.
[42. gr.]1) …
   1)
L. 51/2003, 1. gr.