Lagasafn.  Ķslensk lög 1. febrśar 2006.  Śtgįfa 132a.  Prenta ķ tveimur dįlkum.


Lög um stašgreišslu opinberra gjalda

1987 nr. 45 30. mars

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. janśar 1988. Breytt meš l. 90/1987 (tóku gildi 31. des. 1987; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 20. gr.), l. 42/1988 (tóku gildi 1. jan. 1989), l. 98/1988 (tóku gildi 30. des. 1988), l. 78/1989 (tóku gildi 14. jśnķ 1989), l. 111/1990 (tóku gildi 31. des. 1990; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 4. gr.), l. 19/1991 (tóku gildi 1. jślķ 1992 nema 1. og 3. mgr. 29. gr. sem tóku gildi 17. aprķl 1991), l. 92/1991 (tóku gildi 1. jślķ 1992 nema 103. gr. sem tók gildi 9. jan. 1992), l. 46/1992 (tóku gildi 1. jślķ 1992), l. 48/1992 (tóku gildi 10. jśnķ 1992; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 5. gr.), l. 111/1992 (tóku gildi 1. aprķl 1993), l. 30/1995 (tóku gildi 9. mars 1995; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 8. gr.), l. 31/1995 (tóku gildi 1. jan. 1996), l. 42/1995 (tóku gildi 9. mars 1995), l. 139/1995 (tóku gildi 29. des. 1995), l. 90/1996 (tóku gildi 1. jślķ 1997), l. 102/1996 (tóku gildi 25. jśnķ 1996), l. 82/1998 (tóku gildi 1. okt. 1998), l. 159/1998 (tóku gildi 1. jan. 1999 nema 2. gr. sem tók gildi 30. des. 1998), l. 157/2000 (tóku gildi 29. des. 2000; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 2. gr.), l. 133/2001 (tóku gildi 1. jan. 2002 nema 1. gr., a-, b- og c-lišur 3. gr., b- og c-lišur 17. gr., c-lišur 19. gr., 34. gr., a-lišur 35. gr., b-lišur 36. gr., 37. gr., 38. gr., 39. gr., 40. gr., a-lišur 41. gr., 42. gr. og 52. gr. sem tók gildi 31. des. 2001 og 44. gr. sem tók gildi 1. jan. 2003; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 56. gr.), l. 65/2002 (tóku gildi 17. maķ 2002), l. 135/2002 (tóku gildi 1. jan. 2003; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 5. gr.), l. 129/2004 (tóku gildi 31. des. 2005) og l. 134/2005 (tóku gildi 30. des. 2005).

Upphafsįkvęši.
1. gr. Stašgreišsla opinberra gjalda samkvęmt lögum žessum er brįšabirgšagreišsla tekjuskatts og śtsvars launamanna į tekjuįri [og tryggingagjalds launagreišenda į žvķ įri nema annaš sé tekiš fram].1)
   1)
L. 111/1990, 1. gr.
I. kafli. Gildissviš og ašild.
Gildissviš.
2. gr. Stašgreišsla samkvęmt lögum žessum tekur til:
   
A. Tekjuskatts manna, sem skattskyldir eru samkvęmt įkvęšum 1. gr. og 1. tölul. 3. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) meš sķšari breytingum, af skattskyldum tekjum skv. 1. tölul., 1. og 2. mįlsl. 2. tölul., 3. tölul. og 1. mįlsl. 4. tölul. A-lišs 7. gr. įn nokkurs frįdrįttar, sbr. žó [2.–5. tölul.]2) A-lišs 1. mgr. 30. gr. žeirra laga. Enn fremur til tekjuskatts manna og annarra ašila sem skattskyldir eru samkvęmt įkvęšum 2., 3., 6. og 7. tölul. 3. gr. greindra laga af žar tilgreindum skattskyldum tekjum hér į landi, sbr. įkvęši 2. og 3. tölul. [70. gr. žeirra laga].1)
   B. Śtsvars samkvęmt įkvęšum IV. kafla laga nr. 73/1980,3) um tekjustofna sveitarfélaga, meš sķšari breytingum.    [C. Tryggingagjalds samkvęmt įkvęšum laga um tryggingagjald.]4)
   1)L. 129/2004, 51. gr. 2)L. 30/1995, 7. gr. 3)l. 4/1995. 4)L. 111/1990, 2. gr.
Ašilar.
3. gr. Įkvęši laga žessara taka til allra žeirra ašila, innlendra sem erlendra, sem gjaldskyldir eru samkvęmt įkvęšum žeirra laga sem um ręšir ķ 2. gr. og til allra žeirra ašila, innlendra sem erlendra, sem greiša laun eša annast milligöngu į greišslum sem gjaldskyldar eru samkvęmt įkvęšum žeirra laga sem um ręšir ķ 2. gr.
Launamašur.
4. gr. Launamašur samkvęmt lögum žessum telst:
   
1. Mašur sem fęr endurgjald fyrir starfa sem hann innir af hendi į įbyrgš launagreišanda. Enn fremur sį sem nżtur eftirlauna eša lķfeyris.
   
2. Mašur sem skal reikna sér endurgjald vegna vinnu viš eigin atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi. Enn fremur maki hans eša barn inni žau af hendi starf fyrir hann viš atvinnureksturinn eša starfsemina. [Sama į viš um mann, maka hans eša barn sem skal reikna sér endurgjald vegna atvinnurekstrar eša starfsemi sem rekin er ķ sameign meš öšrum eša į vegum žeirra ašila sem um ręšir ķ 2. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1)]2)
   3. Mašur sem fęr greiddar tryggingabętur, styrki og hvers konar skašabętur og vįtryggingabętur.
   
4. Mašur sem nżtur greišslna samkvęmt höfundarétti.
   
5. Mašur sem nżtur veršlauna eša heišurslauna eša hlżtur skattskyldan vinning ķ happdrętti, vešmįli eša keppni.
   
6. Ašili sem ber takmarkaša skattskyldu hér į landi skv. 3. gr. laga um tekjuskatt …1) og nżtur tekna sem um getur ķ 6. tölul. 5. gr.
   1)
L. 129/2004, 52. gr. 2)L. 133/2001, 45. gr.
Laun.
5. gr. Til launa samkvęmt lögum žessum telst:
   
1. Endurgjald fyrir hvers konar vinnu, starf eša žjónustu, įn tillits til višmišunar, sem innt er af hendi fyrir annan ašila. Hér meš teljast til dęmis hvers konar bišlaun, starfslaun, nefndarlaun, stjórnarlaun, eftirlaun og lķfeyrir, fatnašur, fęši, hśsnęši, risnufé, verkfęrapeningar, ökutękjastyrkir, dagpeningar, flutningspeningar og ašrar hlišstęšar starfstengdar greišslur, frķšindi og hlunnindi, svo og framlög og gjafir sem sżnilega eru gefnar sem kaupauki. Hvorki skiptir mįli hver tekur viš greišslu né ķ hvaša gjaldmišli goldiš er, hvort sem žaš er ķ reišufé, frķšu, hlunnindum eša vinnuskiptum.
   
2. [Endurgjald manns, maka hans og barns vegna vinnu viš eigin atvinnurekstur, sjįlfstęša starfsemi eša hjį lögašila skv. 2. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1)]2)
   3. Tryggingabętur og styrkir. Skašabętur og vįtryggingafé vegna sjśkdóms, slysa, atvinnutaps eša launamissis og hvers konar ašrar skašabętur og vįtryggingabętur, sbr. žó 2. tölul. 28. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1)
   4. Endurgjald til höfunda og rétthafa fyrir hvers konar hugverk, bókmenntir og listir eša listaverk, hvort sem um er aš ręša afnot eša sölu.
   
5. Veršlaun og heišurslaun, skattskyldir vinningar ķ happdrętti, vešmįli eša keppni.
   
6. Greišslur til ašila sem bera takmarkaša skattskyldu hér į landi og getiš er um ķ 2., 3., 6. og 7. tölul. 3. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1)
   [7. Hvers konar greišslur skv. 1.–6. tölul. žessarar greinar sem inntar eru af hendi aš gengnum śrskurši stjórnvalda, dómi, dómsįtt eša öšru samkomulagi eftir aš raunverulegu launatķmabili lżkur.]3)
   1)
L. 129/2004, 53. gr. 2)L. 133/2001, 46. gr. 3)L. 159/1998, 1. gr.
Reiknaš endurgjald.
6. gr. [Manni sem ber aš reikna sér endurgjald, sbr. 2. tölul. 4. gr., ber aš tilkynna skattstjóra um įętlašar tekjur sķnar į stašgreišsluįrinu ķ samręmi viš reglur rķkisskattstjóra um reiknaš endurgjald, sbr. [58. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) fyrir 20. janśar įr hvert į žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur. Launagreišandi sem hefur ķ žjónustu sinni starfsmann sem įkveša skal endurgjald fyrir skv. 2. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) skal viš stašgreišslu reikna honum endurgjald ķ samręmi viš reglur rķkisskattstjóra, sbr. [58. gr. sömu laga].1)
Telji skattstjóri aš endurgjald, sbr. 2. tölul. 4. gr. og 2. tölul. 5. gr., į stašgreišsluįri sé lęgra en samręmist reglum rķkisskattstjóra skv. [58. gr. laga nr. 90/2003]1) skal hann įkvarša endurgjaldiš ķ samręmi viš žęr reglur. Žó mį skattstjóri vķkja frį lįgmarki endurgjalds samkvęmt reglum rķkisskattstjóra viš įkvöršun sķna į grundvelli skriflegra skżringa og naušsynlegra gagna.]2)
[Skattstjóri skal tilkynna launagreišanda sem leggur fram įętlun um tekjur sķnar ķ samręmi viš tķmafrest 1. mgr. eša 1. mgr. 19. gr. um įkvöršun reiknašs endurgjalds eigi sķšar en 15 dögum fyrir eindaga, sbr. 3. mgr. 20. gr. Įkvöršun skattstjóra skv. 1. mįlsl. eša įętlun skattstjóra skv. 21. gr. um greišsluskylda fjįrhęš, sbr. 1. mgr., mį skjóta til skattstjóra innan 15 daga frį póstlagningardegi tilkynningar. Innan 15 daga frį lokum kęrufrests skal skattstjóri hafa śrskuršaš kęrur.
Kęruśrskurši skattstjóra skv. 3. mgr. mį skjóta til rķkisskattstjóra innan 15 daga frį dagsetningu śrskuršar skattstjóra, sem tekur endanlega įkvöršun um fjįrhęš endurgjalds į stašgreišsluįri.]3)
   1)
L. 129/2004, 54. gr. 2)L. 133/2001, 47. gr. 3)L. 65/2002, 2. gr.
Launagreišandi.
7. gr. Launagreišandi samkvęmt lögum žessum telst hver sį ašili sem innir af hendi eša reiknar greišslur sem teljast laun skv. 5. gr.
Ef milligöngumašur, sbr. 3. gr., annast launagreišslur skal hann gegna skyldum launagreišanda varšandi skil og greišslur samkvęmt lögum žessum. Sama gildir um umbošsmann ašila sem um ręšir ķ 2. mgr. 2. tölul. [70. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1)
   1)L. 129/2004, 55. gr.
Stašgreišsla launamanns.
8. gr. Stašgreišsla launamanns, sbr. 4. gr., af launum, sbr. 5. gr., nęr til tekjuskatts samkvęmt lögum um tekjuskatt …1) og śtsvars samkvęmt lögum um tekjustofna sveitarfélaga.
Fjįrmįlarįšherra getur įkvešiš meš reglugerš2) aš įkvešin laun eša tegund launa, sem 5. gr. nęr til, skuli ekki falla undir stašgreišslu. [Enn fremur getur fjįrmįlarįšherra įkvešiš aš laun, žar meš talin reiknuš laun, undir įkvešinni fjįrhęš skuli ekki falla undir stašgreišslu.]3)
Launagreišandi, sbr. 7. gr., skal sjį um stašgreišslu fyrir hönd launamanns samkvęmt įkvęšum 15. gr., sbr. 20. gr.
   1)
L. 129/2004, 56. gr. 2)Rg. 591/1987, sbr. 564/1988, 330/1990, 70/1991, 490/1992, 677/1998 og 500/2001. 3)L. 90/1987, 1. gr.
Mismunur stašgreišslu og įlagningar.
9. gr. [Innheimtuhlutfall ķ stašgreišslu er samanlagt hlutfall tekjuskatts samkvęmt lögum um tekjuskatt …1) og hlutfall śtsvars, og skal žaš vera hiš sama į öllu landinu og įkvešiš ķ samręmi viš įkvaršanir sveitarstjórna skv. 1. mgr. 26. gr. laga nr. 73/1980,2) um tekjustofna sveitarfélaga, meš sķšari breytingum. Hafi sveitarfélag ekki tilkynnt įkvöršun sķna ķ tęka tķš skv. 2. mgr. 26. gr. laga nr. 73/19802) skal miša viš fyrra įrs įkvöršun žess.]3)
[Aš tekjuįri loknu skal fara fram įkvöršun og įlagning tekjuskatts samkvęmt įkvęšum laga um tekjuskatt …,1) śtsvars samkvęmt įkvęšum laga um tekjustofna sveitarfélaga og tryggingagjalds samkvęmt įkvęšum laga um tryggingagjald.]4)
Mismun, sem fram kann aš koma milli stašgreišslu og įlagningar, skal krefja eša endurgreiša, eftir žvķ sem viš į, samkvęmt įkvęšum VIII. kafla.
Réttilega įkvöršuš og innborguš stašgreišsla tekjuskatts og śtsvars žeirra ašila sem um ręšir ķ 2., 3. og 7. tölul. 3. gr., sbr. 2. tölul. [70. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) er fullnašargreišsla nefndra gjalda žessara ašila hér į landi įn žess aš fram žurfi aš fara frekari įkvöršun eša įlagning žeirra hjį žessum ašilum nema um sé aš ręša ašila sem jafnframt er skattskyldur skv. 4. tölul. 3. gr. laga um tekjuskatt …1)
   1)L. 129/2004, 57. gr. 2)l. 4/1995. 3)L. 42/1988, 1. gr. 4)L. 111/1990, 3. gr.

II. kafli. Tilhögun stašgreišslu.
Gjaldskylda launamanna.
10. gr. Gjaldskyldu launamanna į stašgreišsluįri skal miša viš lok žess almanaksįrs sem nęst fer į undan stašgreišsluįri. Sama gildir um launamann sem nęr 16 įra aldri į stašgreišsluįri, svo og žį launamenn sem öšlast heimilisfesti hér į landi į stašgreišsluįrinu og žį sem skattskyldir eru į stašgreišsluįrinu skv. 1. tölul. 3. gr. laga um tekjuskatt …1)
   1)
L. 129/2004, 58. gr.
Skattkort.
11. gr. Fyrir upphaf stašgreišsluįrs skal rķkisskattstjóri lįta gera skattkort fyrir hvern launamann žar sem fram komi žęr upplżsingar sem naušsynlegar teljast til aš įkvarša stašgreišslu hans į stašgreišsluįrinu. [Skattkort žessi skulu gerš samkvęmt žeim upplżsingum sem fyrir hendi eru viš frumgerš žjóšskrįr hinn 1. nóvember žess įrs sem nęst fer į undan stašgreišsluįri.]1) Skattkort manna, sem öšlast heimilisfesti hér į landi į stašgreišsluįrinu, svo og žeirra manna sem skattskyldir eru skv. 1. tölul. 3. gr. laga um tekjuskatt …,2) skulu gerš samkvęmt žeim upplżsingum sem fram koma į tilkynningu žeirra um ašsetursskipti eša į annan fullnęgjandi hįtt aš dómi rķkisskattstjóra.
Žeir menn og ašilar, sem skattskyldir eru hér į landi skv. 2., 3., 6. og 7. tölul. 3. gr. laga um tekjuskatt …,2) sbr. įkvęši 2. og 3. tölul. [70. gr. žeirra laga],2) sbr. og 6. tölul. 4. gr. og 6. tölul. 5. gr., geta fariš fram į aš fį sérstök skattkort, gerš samkvęmt žeim upplżsingum sem fram koma ķ kröfugerš žeirra til rķkisskattstjóra. Kröfugeršin skal sett fram fyrir lok žess įrs sem nęst fer į undan stašgreišsluįri eša eigi sķšar en mįnuši įšur en fyrsta greišsla eša afhending veršmętis į sér staš į stašgreišsluįri.
[Į skattkorti skulu, auk upplżsinga sem um getur ķ 1. og 2. mgr., koma fram upplżsingar um hlutfall persónuafslįttar. Rķkisskattstjóri skal auglżsa skatthlutfall og fjįrhęš persónuafslįttar fyrir upphaf hvers stašgreišsluįrs, svo og ef breytingar verša į stašgreišsluįri. Rįšherra getur ķ reglugerš3) sett įkvęši um hlutfallslega skiptingu persónuafslįttar sem draga skal frį stašgreišslu į hverju greišslutķmabili.]4)
Strax viš móttöku skattkorts ber launamanni aš kanna žęr upplżsingar sem fram koma į žvķ. Telji launamašur žęr ekki réttar ber honum strax aš endursenda skattkort sitt til skattstjóra įsamt skriflegum rökstušningi fyrir kröfu sinni um nżtt skattkort. Reynist krafa launamanns réttmęt ber skattstjóra aš lįta honum strax ķ té nżtt skattkort. Ef skattstjóri synjar beišni launamanns aš öllu leyti ber honum aš endursenda launamanninum skattkortiš įsamt rökstušningi fyrir synjun.
[Ef launamašur, sem er móttakandi greišslna frį eša į vegum Tryggingastofnunar rķkisins, óskar ekki sérstaklega eftir öšru getur rķkisskattstjóri fyrir upphaf stašgreišsluįrs afhent Tryggingastofnun rķkisins skattkort hans. Telst hśn žį ašallaunagreišandi viškomandi launamanns. Ķ slķkum tilvikum er rķkisskattstjóra enn fremur heimilt aš gefa śt aukaskattkort til launamanns vegna žess hluta persónuafslįttar sem fyrirsjįanlegt er aš ekki nżtist į móti žeim greišslum sem viškomandi launamašur fęr frį Tryggingastofnun rķkisins. Fjįrmįlarįšherra getur sett nįnari reglur um framkvęmd žessarar mįlsgreinar.]5)
[Rķkisskattstjóra er heimilt aš įkveša aš śtgįfa skattkorta samkvęmt 1. mgr. falli nišur, enda gildi įšur śtgefin skattkort žaš įr sem skattkortaśtgįfan fellur nišur, žó ekki skattkort skv. 5. og 6. mgr. 12. gr. Žó skal gefa śt skattkort til žeirra ašila er ekki hafa įšur fengiš skattkort en öšlast hafa rétt til žess.]4)
   1)
L. 90/1987, 3. gr. 2)L. 129/2004, 59. gr. 3)Rg. 10/1992, sbr. 499/2001. 4)L. 98/1988, 2. gr. 5)L. 90/1987, 5. gr.
Afhending skattkorts, aukaskattkort.
12. gr. [Fyrir upphaf stašgreišsluįrs ber launamanni aš afhenda launagreišanda sķnum skattkort sitt til vörslu og telst hann žį ašallaunagreišandi hans.]1) Ašallaunagreišandi ber įbyrgš į vörslu skattkorts launamannsins mešan hann er ķ žjónustu hans eša žar til launamašurinn krefst skila į žvķ. Skipti launamašur um starfa eša velji sér annan ašallaunagreišanda į stašgreišsluįrinu ber fyrri ašallaunagreišanda hans aš skila honum skattkorti hans en launamanninum ber hins vegar aš afhenda žaš žeim launagreišanda sem hann hefur hjį hiš nżja starf sitt eša žeim sem hann hefur vališ sér ķ staš fyrri launagreišanda sem ašallaunagreišanda.
Nś hefur launamašur starfa meš höndum hjį eša į vegum fleiri en eins launagreišanda og ber launamanni žį aš velja sér ašallaunagreišanda sem hann afhendir skattkort sitt. Skattkortiš veršur žį ķ vörslu žess ašallaunagreišanda. Sama skal gilda um launamann sem hefur einn starfa meš höndum en launagreišendur hans eru tveir eša fleiri vegna starfans.
Telji launamašur aš įkvęši 2. mgr. žessarar greinar leiši til žess aš stašgreišsla hans verši verulega hęrri en oršiš hefši ef einungis vęri um einn launagreišanda aš ręša, sbr. 1. mgr. žessarar greinar, hefur hann rétt til žess aš krefjast śtgįfu aukaskattkorts frį skattstjóra. Reynist krafa launamanns réttmęt ber skattstjóra aš gefa śt til hans aukaskattkort žar sem tilgreina skal įkvešinn persónuafslįtt sem aukalaunagreišanda ber aš taka tillit til viš śtreikning skatts ķ staš hįmarksafslįttar, sbr. [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],2) og 3. mgr. 11. gr. žessara laga. Jafnframt skal lękka persónuafslįtt į ašalskattkorti til samręmis viš afslįtt sem tilgreindur er į aukaskattkorti.
[Nżti launamašur, sem er annaš hjóna eša ašili ķ sambśš, sbr. 1. mgr. 13. gr., aš jafnaši ekki persónuafslįtt sinn aš fullu hefur hann rétt til žess aš krefjast śtgįfu aukaskattkorts frį skattstjóra. Reynist krafa launamanns réttmęt ber skattstjóra aš gefa śt til hans aukaskattkort žar sem tilgreina skal žann persónuafslįtt sem fyrirsjįanlegt er aš launamašur nżtir ekki.
[Ef launamašur eša maki hans hefur eigi nżtt allan persónuafslįtt launamannsins og ekki haft tekjur sem undanžegnar eru stašgreišslu sem honum samsvarar er launamanni heimilt aš sękja um śtgįfu skattkorts sem hefur uppsafnašan persónuafslįtt frį įrsbyrjun stašgreišsluįrs til nęsta mįnašar į undan śtgįfudegi. Rķkisskattstjóri annast śtgįfu skattkorts meš uppsöfnušum persónuafslętti. Falla mį frį skilyršum um śtgįfu skattkortsins ef óyggjandi upplżsingar liggja fyrir um uppsöfnun hans, t.d. skrįning fyrri launagreišanda į kortiš um nżtingu afslįttarins.]3)
Ef launamašur hefur eigi nżtt meira en [50%]4) af persónuafslętti sķnum žegar komiš er fram yfir mitt stašgreišsluįr eša flutt hann yfir til maka, sbr. 1. mgr. 13. gr., er honum heimilt aš sękja um śtgįfu skattkorts sem hefur uppsafnašan persónuafslįtt frį įrsbyrjun stašgreišsluįrs til nęsta mįnašar į undan śtgįfudegi. Rķkisskattstjóri annast śtgįfu skattkorts meš uppsöfnušum persónuafslętti.]5)
   1)
L. 90/1987, 6. gr. 2)L. 129/2004, 60. gr. 3)L. 102/1996, 1. gr. 4)L. 98/1988, 3. gr. 5)L. 90/1987, 7. gr.
Skattkort maka.
13. gr. Hafi annaš hjóna, sem samvistum eru, engar tekjur į stašgreišsluįri skv. 1. tölul. A-lišs 7. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) hafa hjónin rétt til žess aš afhenda skattkort tekjulausa makans ašallaunagreišanda žess maka sem tekjur hefur. Nżtur žį sį maki, sem tekjurnar hefur, einnig žess persónuafslįttar hins makans sem millifęranlegur er skv. [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1) Sama gildir um karl og konu sem bśa ķ óvķgšri sambśš og veitt hefur veriš heimild til aš njóta sömu skattalegu réttinda og hjónum sem samvistum eru, sbr. 3. mgr. [62. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1) [Įkvęši žessarar greinar taka einnig til aukaskattkorta maka sem gefin verša śt skv. 4., 5. og 6. mgr. 12. gr.]2)
Hefji tekjulausi makinn launuš störf į stašgreišsluįri į hann rétt til skattkorts sķns og mį afhenda žaš ašallaunagreišanda sķnum og breytist žį staša hins makans hjį ašallaunagreišanda hans samkvęmt žvķ. Maki, sem haft hefur launatekjur į stašgreišsluįri en lętur af starfi sem launamašur į žvķ įri, hefur hins vegar rétt til žess aš afhenda skattkort sitt til ašallaunagreišanda hins makans og breytist žį staša žess maka samkvęmt žvķ.
   1)
L. 129/2004, 61. gr. 2)L. 90/1987, 8. gr.
Greišslutķmabil.
14. gr. Greišslutķmabil launa til launamanns, sbr. 4. gr., įkvaršast meš hlišsjón af įkvęšum kjarasamninga žar um. Ekkert launatķmabil skal žó teljast lengra en einn mįnušur.
[Greišslutķmabil reiknašs endurgjalds, sbr. 2. tölul. 5. gr., til launamanns, sbr. įkvęši 2. tölul. 4. gr., telst hver einstakur almanaksmįnušur stašgreišsluįrsins, sbr. žó heimild skattstjóra samkvęmt lokamįlsliš 2. mgr. 20. gr.]1) Laun hvers almanaksmįnašar įkvaršast sem tólfti hluti (1/12 hluti) įrlegs reiknašs endurgjalds sem launamašurinn skal reikna sér innan žeirra marka sem um ręšir ķ 6. gr. [Skattstjóra er heimilt aš įkveša aš laun hvers almanaksmįnašar séu hęrri en 1/12 hluti įrlegs endurgjalds, enda liggi fyrir samžykkt greinargerš launamannsins.]2)
   1)
L. 90/1987, 9. gr. 2)L. 98/1988, 4. gr.
Įkvöršun launa og afdrįttur.
15. gr. [Žegar įkvöršun launa launamanns fyrir hvert greišslutķmabil, aš meštöldu orlofsfé, er lokiš skal bętt viš žau skattskyldum hlunnindum samkvęmt mati rķkisskattstjóra, sbr. [118. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1)
Af žannig įkvöršušum launum greišslutķmabilsins ber launagreišanda aš reikna stašgreišslu launamanns vegna greišslutķmabilsins aš teknu tilliti til persónuafslįttar skv. A-liš [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) og sjómannaafslįttar skv. 2. mgr. B-lišs sömu greinar žar sem hann į viš. Stašgreišsla skal dregin af launum launamanns og skilaš til innheimtuašila, sbr. 2. mgr. 20. gr.
Afdrįttur af launum vegna stašgreišslu skal ganga fyrir afdrętti af launum vegna eldri skattskulda og gjalda sem innheimt eru skv. 35. gr.
Afhendi launamašur ekki launagreišanda skattkort sitt skal ekki tekiš tillit til persónuafslįttar viš įkvöršun stašgreišslu, sbr. [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1)]2)
   1)L. 129/2004, 62. gr. 2)L. 90/1987, 10. gr.
Hvenęr afdrįttur fer fram.
16. gr. [Afdrįttur opinberra gjalda af launum skal fara fram žegar laun eru borguš śt eša fęrš launamanni til tekna vegna įkvešins greišslutķmabils, sbr. 14. gr.
Žegar laun eša hluti launa, svo sem greišslur fyrir yfirvinnu, įkvęšisvinnu, aflahlut og aflaveršlaun, koma ekki til uppgjörs fyrr en aš loknu žvķ greišslutķmabili sem krafa til žessara launa myndast aš fullu eša hluta skulu žau talin til launa žess greišslutķmabils, enda fari uppgjör žeirra fram innan 14 daga frį lokum žess. Fari uppgjöriš fram sķšar teljast greišslur žessar til žess greišslutķmabils er uppgjöriš fer fram ķ og mišast afdrįttur žį viš žaš tķmabil.]1)
Fjįrmįlarįšherra getur meš reglugerš sett sérstakar reglur um hvenęr afdrįttur fer fram og į hvaša tekjuįri greišslur eru skattlagšar žegar um er aš ręša greišslur sem samkvęmt lögum eša įkvęšum kjarasamninga koma til śtborgunar eftir aš tekjuöflunartķmabili lżkur.
   1)
L. 90/1987, 11. gr.
Börn.
17. gr. Ef launamašur nęr ekki 16 įra aldri į stašgreišsluįri ber launagreišanda aš halda eftir af launum, sbr. 5. gr., fjįrhęš sem įkvešst tiltekinn hundrašshluti launa, sbr. [64. gr. og 2. mgr. 66. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) og 2. mgr. 25. gr. laga um tekjustofna sveitarfélaga, įn žess aš frį dragist persónuafslįttur, sbr. [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1)
   1)L. 129/2004, 63. gr.
Heimild til endurgreišslu.
18. gr. Heimilt er rķkisskattstjóra aš taka til greina skriflega umsókn launamanns um endurgreišslu, aš hluta eša öllu leyti, į stašgreišslu hans ef veikindi, slys, mannslįt eša starfsbreyting vegna žessa eša aldurs hans munu skerša tekjur hans verulega į žeim hluta stašgreišsluįrsins sem eftir er, į žann veg aš stašgreišsla hans ķ heild į stašgreišsluįrinu muni leiša til a.m.k. 20% hęrri stašgreišslu en vęntanlega įlagšir skattar og gjöld vegna tekjuįrsins munu nema samkvęmt įkvęšum 9. gr. laga žessara.
Enn fremur er rķkisskattstjóra heimilt aš taka til greina umsókn launamanns um endurgreišslu, aš hluta eša öllu leyti, į stašgreišslu hans į stašgreišsluįrinu ef hann hefur eša mun stunda nįm ķ a.m.k. [fjóra]1) mįnuši į stašgreišsluįrinu og stašgreišsla hans ķ heild į stašgreišsluįrinu mun leiša til a.m.k. 20% hęrri stašgreišslu en vęntanlega įlagšir skattar og gjöld vegna tekjuįrsins munu nema samkvęmt įkvęšum 9. gr. laga žessara.
Į umsókn, sem sett er fram į sérstöku eyšublaši og rķkisskattstjóri lętur gera, skal koma fram rökstušningur fyrir kröfum samkvęmt žessari grein. Umsókn skulu fylgja fullnęgjandi gögn til stušnings kröfunni.
Rķkisskattstjóri skal śrskurša um umsókn launamanns og er sį śrskuršur endanleg įkvöršun ķ mįlinu.
[Viš endurgreišslu skv. 1. og 2. mgr. skal bęta įlagi sem skal vera 0,2% af endurgreišslufjįrhęš fyrir hvern byrjašan mįnuš frį žvķ stašgreišsla var innt af hendi og žar til endurgreišsla fer fram.]1)
   1)
L. 139/1995, 1. gr.
Launagreišendaskrį, tilkynningar.
19. gr. [Hver sį sem telst launagreišandi skv. 7. gr. skal ótilkvaddur og eigi sķšar en 8 dögum įšur en starfsemi hans hefst tilkynna rķkisskattstjóra um starfsemi sķna žar sem tilgreint er nafn, heimili og kennitala launagreišandans.]1)
Nś hefur ašili, sem aš mati rķkisskattstjóra bar aš tilkynna sig sem launagreišanda skv. 1. mgr., eigi sinnt umręddri tilkynningarskyldu og skal žį rķkisskattstjóri śrskurša hann sem launagreišanda samkvęmt įkvęšum 7. gr. og tilkynna ašilanum žar um.
Ašilar žeir, sem um ręšir ķ 1. og 2. mgr., skulu vera į sérstakri skrį, launagreišendaskrį, sem rķkisskattstjóri heldur. Hver launagreišandi fęr žį sérstakt nśmer sem hann skal geta um ķ skilagrein stašgreišslu, sbr. įkvęši 20. gr.
Launagreišandi, sem er į launagreišendaskrį en hęttir launagreišslum į stašgreišsluįri, skal innan įtta daga senda rķkisskattstjóra tilkynningu žess efnis.
Tilkynningar skv. 1. mgr. skal senda į žar til geršu eyšublaši sem rķkisskattstjóri lętur gera. Rķkisskattstjóri įkvešur hvaša upplżsingar skuli gefa į žessu eyšublaši.
   1)
L. 65/2002, 3. gr.

III. kafli. Skil į stašgreišslu.
Greišslur, greišslustašir, skilagreinar.
20. gr. Launagreišandi skal ótilkvaddur greiša mįnašarlega žaš fé sem hann hefur haldiš eftir eša bar aš halda eftir į greišslutķmabilum nęstlišins mįnašar samkvęmt įkvęšum 15.–17. gr.
[Greišslur skv. 1. mgr. skal inna af hendi til gjaldheimtu eša annars innheimtuašila, sbr. [111. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) ķ žvķ umdęmi žar sem launagreišandi į lögheimili. Meš greišslum skal fylgja sundurlišuš skilagrein frį launagreišanda į žar til geršu eyšublaši. [Rķkisskattstjóra er heimilt aš setja reglur um rafręn skżrslu- og greišsluskil vegna stašgreišslu opinberra gjalda.]2) Launagreišandi skal skila skilagrein mįnašarlega enda žótt engin greišsla fylgi. Skattstjóri getur heimilaš ašilum, sem reikna sér, maka sķnum og börnum endurgjald, sbr. 2. tölul. 4. gr., aš gera skil einu sinni į įri enda séu reiknuš laun undir tilteknu lįgmarki samkvęmt sérstökum reglum er rķkisskattstjóri setur.]3)
Gjalddagi greišslu skv. 1. mgr. er 1. hvers mįnašar og eindagi 14 dögum sķšar. Hafi launagreišandi eigi greitt į eindaga skal hann sęta įlagi skv. 28. gr.
Rķkisskattstjóri įkvešur hvaš skuli koma fram į skilagreinum og greišsluskjölum og įkvešur gerš žeirra.
Fjįrmįlarįšherra setur nįnari reglur4) um framkvęmd 2. mgr. aš höfšu samrįši viš félagsmįlarįšherra.
Rķkissjóšur skal greiša sveitarfélögum žann hluta persónuafslįttar sem rįšstafaš er til greišslu śtsvars vegna hvers launamanns į stašgreišsluįri, sbr. A-liš [67. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) og 15. gr. laga žessara, eigi sķšar en fyrir lok nęsta mįnašar eftir eindaga stašgreišslu opinberra gjalda, sbr. 3. mgr.
   1)L. 129/2004, 64. gr. 2)L. 133/2001, 48. gr. 3)L. 90/1987, 12. gr. 4)Rg. 13/2003.
Yfirferš, įętlun og tilkynningar skattstjóra.
21. gr. Skattstjóri skal yfirfara skilagreinar launagreišenda, sbr. 20. gr., og gera į žeim žęr leišréttingar er žörf krefur. Skattstjóra ber aš įętla greišsluskylda fjįrhęš žeirra launagreišenda sem eigi hafa framvķsaš fullnęgjandi skilagreinum innan tilskilinna tķmamarka skv. 20. gr. og tilkynna launagreišanda um įętlunina innan 14 virkra daga frį tilskildum tķmamörkum.
Įbyrgš.
22. gr. Launagreišandi ber įbyrgš į žeim opinberu gjöldum sem hann hefur haldiš eftir eša bar aš halda eftir samkvęmt lögum žessum. Launamašur ber ekki įbyrgš į greišslu opinberra gjalda sem hann sannar aš launagreišandi hafi haldiš eftir af launum hans. Launagreišandi og launamašur bera hins vegar óskipta įbyrgš į vanteknum opinberum gjöldum.

IV. kafli. Stjórnun stašgreišslu.
Yfirstjórn.
23. gr. Rķkisskattstjóri hefur į hendi yfirstjórn stašgreišslu.
Rķkisskattstjóri.
24. gr. Rķkisskattstjóri skal auk žeirra starfa sem honum eru falin meš öšrum įkvęšum laga žessara:
   
1. halda skrį sem sżnir greišslustöšu launamanna …1) į stašgreišsluįri,
   
2. gefa śt reglur og leišbeiningar fyrir launamenn og launagreišendur um notkun gagna og eyšublaša vegna stašgreišslu opinberra gjalda,
   
3. lįta gera eyšublöš, sem naušsyn er į, fyrir launagreišendur. Eyšublöš žessi skulu fįst hjį skattyfirvöldum og hjį žeim ašilum sem heimild hafa til móttöku greišslna skv. 20. gr.
Rķkisskattstjóri skal setja skattstjórum framkvęmdar- og starfsreglur įsamt leišbeiningum og verklagsreglum eftir žvķ sem žörf krefur.
Rķkisskattstjóri getur af sjįlfsdįšum kannaš öll atriši er varša gjald- eša skilaskyldu og breytt įkvöršun skattstjóra ef įstęša er til, svo og kannaš sérhver önnur atriši er varša framkvęmd laga žessara. Getur hann ķ žvķ skyni krafist allra upplżsinga og gagna sem hann telur žörf į aš fį, m.a. frį skattstjórum, innheimtumönnum rķkissjóšs, gjaldheimtum, bönkum, sparisjóšum og póststöšvum.
   1)
L. 135/2002, 1. gr.
[Fjįrsżsla rķkisins.]1)
   1)L. 135/2002, 2. gr.
[24. gr. a. Fjįrsżsla rķkisins skal halda skrį sem sżnir greišslustöšu launagreišenda į stašgreišsluįri. Til aš sinna žvķ hlutverki skal Fjįrsżsla rķkisins hafa sömu heimildir og um getur ķ 3. mgr. 24. gr.]1)
   1)
L. 135/2002, 2. gr.

V. kafli. Upplżsingaskylda, eftirlit o.fl.
Upplżsingaskylda og eftirlitsheimildir.
25. gr. Öllum ašilum, bęši framtalsskyldum og öšrum, er skylt aš lįta skattyfirvöldum ķ té ókeypis og ķ žvķ formi sem óskaš er allar naušsynlegar upplżsingar og gögn er žau beišast og unnt er aš lįta žeim ķ té. [Skiptir ekki mįli ķ žvķ sambandi hvort upplżsingarnar varša žann ašila sem beišninni er beint til eša žau skipti annarra ašila viš hann er hann getur veitt upplżsingar um og varša gjald- og skilaskyldu žeirra ašila. Meš skattyfirvöldum ķ žessari grein er įtt viš skattstjóra, skattrannsóknarstjóra rķkisins og rķkisskattstjóra.]1)
Vegna skatteftirlits samkvęmt lögum žessum getur skattstjóri, …1) rķkisskattstjóri og menn, sem žeir fela skatteftirlitsstörf, krafist žess aš framtalsskyldir ašilar leggi fram til könnunar bókhald sitt og bókhaldsgögn, svo og önnur gögn er varša reksturinn, žar meš talin bréf og samningar. Enn fremur hafa žessir ašilar ašgang aš framangreindum gögnum og ašgang aš starfsstöšvum framtalsskyldra ašila og birgšageymslum og heimild til aš taka skżrslur af hverjum žeim sem ętla mį aš geti gefiš upplżsingar er mįli skipta. Sömu heimildir hefur [skattrannsóknarstjóri rķkisins]1) vegna rannsókna skv. 26. gr.
[Skattyfirvöld]1) hafa enn fremur heimildir žęr, er um getur ķ 2. mgr. žessarar greinar, gagnvart žeim ašilum sem ekki eru framtalsskyldir, svo og öllum stofnunum, bönkum, sparisjóšum og öšrum peningastofnunum.
Nś veršur įgreiningur um skyldu ašila samkvęmt žessari grein og getur rķkisskattstjóri [eša skattrannsóknarstjóri rķkisins]1) žį leitaš um hann śrskuršar [hérašsdóms, en fariš skal žį eftir reglum laga um mešferš opinberra mįla eftir žvķ sem į viš].2) Gegni einhver ekki upplżsingaskyldu sinni mį vķsa mįli til opinberrar rannsóknar.
   1)
L. 111/1992, 25. gr. 2)L. 92/1991, 93. gr.
[Skatteftirlit, skattrannsóknir.]1)
   1)L. 111/1992, 26. gr.
26. gr. [Skattstjórar annast skatteftirlit hver ķ sķnu umdęmi. Rķkisskattstjóri skal fylgjast meš eftirlitsstörfum skattstjóra og afla upplżsinga um žau, leišbeina skattstjórum um eftirlitsašgeršir og veita žeim upplżsingar um atvinnugreinar, atvinnuvegi eša önnur atriši sem žżšingu hafa viš skatteftirlit.
Skattrannsóknarstjóri rķkisins getur hafiš rannsókn į hverju žvķ atriši er varšar gjald- og skilaskyldu samkvęmt lögum žessum. Hann skal annast rannsóknir ķ mįlum sem skattstjóri eša rķkisskattstjóri vķsa til hans, sbr. 5. mgr. 96. gr. og [5. mgr. 101. gr.]1) [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].2)
Žegar ašgeršir skattrannsóknarstjóra rķkisins gefa tilefni til įkvöršunar eša endurįkvöršunar į gjald- og skilaskyldu samkvęmt lögum žessum skal rķkisskattstjóri annast įkvöršunina eša endurįkvöršunina nema hann feli hana skattstjóra, sbr. 3. mgr. 101. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].2)]3)
   1)L. 133/2001, 49. gr. 2)L. 129/2004, 65. gr. 3)L. 111/1992, 26. gr.
Launabókhald.
27. gr. Fjįrmįlarįšherra hefur heimild til aš setja reglur1) um sérstakt launabókhald launagreišenda.
   1)
Rg. 539/1987.

VI. kafli. Višurlög og mįlsmešferš.
Įlag, drįttarvextir og įętlun.
28. gr. Séu greišslur launagreišanda skv. 20. gr. eigi inntar af hendi į tilskildum tķma skal hann sęta įlagi til višbótar upphęš skilafjįrins eša til višbótar žvķ skilafé sem honum bar aš standa skil į. Sama gildir ef skilagrein hefur ekki veriš skilaš eša henni veriš įbótavant og greišsluskyld fjįrhęš žvķ veriš įętluš, sbr. 21. gr., nema launagreišandi hafi greitt fyrir eindaga upphęš er til įętlunar svarar.
Įlag į vanskilafé skv. 1. mgr. skal vera sem hér segir:
   
1. Einn hundrašshluti (1%) af upphęš vanskilafjįr fyrir hvern dag eftir eindaga, žó ekki hęrra en tķu hundrašshlutar (10%).
   
2. [Įlag til višbótar af upphęš vanskilafjįr frį og meš gjalddaga, hafi ekki veriš greitt į 1. degi nęsta mįnašar eftir eindaga. Skal įlag žetta vera hiš sama og drįttarvextir sem Sešlabanki Ķslands įkvešur og birtir samkvęmt lögum nr. 38/2001, um vexti og verštryggingu.]1)
Viš śtreikning į įlagi į įętlaša greišsluskylda fjįrhęš telst eindagi sį sami og eindagi greišslu žess mįnašar sem įętlaš er fyrir. Sama gildir um įlag į allar vangoldnar greišslur fyrri tķmabila.
Sendi launagreišandi fullnęgjandi skilagrein [innan 15 daga frį og meš dagsetningu tilkynningar]2) skattstjóra skv. 21. gr. skal hann greiša upphęš skilafjįr samkvęmt skilagreininni įsamt įlagi skv. 2. mgr. Skattstjóri mį breyta fyrri įętlun eftir lok žessara tķmamarka ef sérstakar įstęšur eru fyrir hendi.
Komi ķ ljós aš launagreišanda, sem greiša įtti skilafé, hafi ekki veriš įętluš gjaldskyld fjįrhęš eša įętlun veriš lęgri en žaš skilafé sem honum bar aš greiša skal hann greiša hiš gjaldskylda skilafé auk įlags skv. 2. mgr.
Fella mį nišur įlag skv. 2. mgr. ef launagreišandi fęrir gildar įstęšur sér til afsökunar og metur skattstjóri žaš ķ hverju einstöku tilviki hvaš telja skuli gildar įstęšur ķ žessu sambandi. …3)
Heimilt er aš įętla gjaldskylda fjįrhęš launagreišanda ef ķ ljós kemur aš skilagrein hans styšst ekki viš tilskiliš bókhald samkvęmt lögum nr. 51/19684) eša įkvęši reglna um sérstakt launabókhald sem settar hafa veriš af fjįrmįlarįšherra samkvęmt heimild ķ 27. gr. Jafnframt er heimilt aš įętla gjaldskylda fjįrhęš launagreišanda ef ķ ljós kemur aš fęrsla į launum ķ bókhaldi eša ašrir žęttir, sem skilagrein į aš byggjast į, styšst ekki viš žau gögn sem įkvęši reglna, settra skv. 27. gr., męla fyrir um eša ef bókhald og žau gögn, sem liggja fyrir um gjaldskylda fjįrhęš samkvęmt skilagrein, verša ekki talin nęgilega örugg. Enn fremur er heimilt aš įętla gjaldskylda fjįrhęš launagreišanda ef ekki er lagt fram bókhald eša žau gögn sem skattyfirvöld kunna aš bišja um til sannprófunar į skilagreinum, sbr. 25. gr. Įkvęši 2. mgr. eiga einnig viš um įętlanir samkvęmt žessari mįlsgrein.
[Sé skilafé vanreiknaš eša laun dregin undan mį gera launagreišanda aš greiša vanskilafé sex įr aftur ķ tķmann, tališ frį byrjun žess įrs žegar endurreikningur fer fram. Fari fram rannsókn viš embętti rķkisskattstjóra eša hjį [lögreglu]5) į skilum launagreišanda nęr heimild til endurreiknings til sex įra aftur ķ tķmann, tališ frį byrjun žess įrs žegar rannsókn hófst.]6)
   1)
L. 135/2002, 3. gr. 2)L. 98/1988, 5. gr. 3)L. 139/1995, 2. gr. 4)l. 145/1994. 5)L. 90/1996, 43. gr. 6)L. 90/1987, 13. gr.
Innheimta vanskilafjįr o.fl.
29. gr. [Vanskilafé, įlag og sektir samkvęmt žessum kafla skal innheimt af innheimtuašila, sbr. 20. gr., ķ žvķ umdęmi žar sem skuldari į lögheimili.
Vanskilafé, įlag og sektir njóta lögtaksréttar ķ eignum skuldara. …1)
Innheimtuašili getur lįtiš lögreglu stöšva atvinnurekstur launagreišanda sem ekki gerir fullnęgjandi skil į skilafé eša įlagi skv. 28. gr. innan 15 daga tališ frį eindaga eša frį śrskurši skattyfirvalda um vanskil og įlag, meš žvķ m.a. aš setja starfsstöšvar, skrifstofur, śtibś, tęki og vörur undir innsigli žar til full skil eru gerš.
Innheimtuašili skal senda skilagrein til skattstjóra yfir fé er hann hefur móttekiš samkvęmt įkvęšum žessa kafla. Innheimtu vanskilafé og įlagi skal haldiš ašgreindu į sérstökum reikningi žar til sundurlišuš skilagrein berst frį launagreišanda.]2)
   1)
L. 78/1989, 1. gr. 2)L. 90/1987, 14. gr.
Refsingar.
30. gr. [Skżri gjaldskyldur mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi rangt eša villandi frį einhverju žvķ er mįli skiptir um stašgreišsluskil hans skal hann greiša fésekt allt aš tķfaldri žeirri skattfjįrhęš sem vanrękt var greišsla į og aldrei lęgri fésekt en nemur tvöfaldri skattfjįrhęšinni. Stórfellt brot gegn įkvęši žessu varšar viš 1. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga.
Hver sį launagreišandi sem af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi skżrir rangt eša villandi frį einhverju žvķ er mįli skiptir um stašgreišsluskil sķn, hefur ekki haldiš eftir fé af launagreišslum eins og honum bar, hefur ekki afhent skilagreinar į lögmęltum tķma eša ekki innt af hendi žęr greišslur vegna launamanna sem hann hefur haldiš eftir eša honum bar aš halda eftir skal greiša fésekt allt aš tķfaldri žeirri skattfjįrhęš sem hann vanrękti aš halda eftir eša standa skil į og aldrei lęgri fésekt en nemur tvöfaldri skattfjįrhęšinni nema žyngri refsing liggi viš brotinu eftir 247. gr. almennra hegningarlaga. [Fésektarlįgmark samkvęmt žessari mįlsgrein į ekki viš hafi brot einskoršast viš aš standa ekki skil į réttilega tilgreindri stašgreišslu samkvęmt skilagrein stašgreišslu, enda hafi veriš stašin skil į verulegum hluta skattfjįrhęšar eša mįlsbętur eru miklar.]1) Įlag skv. 1. tölul. 2. mgr. 28. gr. dregst frį sektarfjįrhęš. Stórfellt brot gegn įkvęši žessu varšar viš 1. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga.
Hafi launagreišandi af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi vanrękt aš halda tilskiliš launabókhald varšar žaš brot viš refsiįkvęši laga um bókhald, en viš 2. mgr. 262. gr. almennra hegningarlaga sé um meiri hįttar brot aš ręša.
Ef mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi vanrękir tilkynningarskyldu sķna skv. 19. gr., upplżsingaskyldu skv. 25. gr., misnotar skattkort, vanrękir aš veita upplżsingar eša lįta ķ té ašstoš, skilagreinar, skżrslur eša gögn svo sem įkvešiš er ķ lögum žessum skal hann sęta sektum eša [fangelsi allt aš 2 įrum].2)
Skżri skilaskyldur mašur af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi rangt eša villandi frį einhverju er varšar skilaskyldu hans mį gera honum sekt žótt upplżsingarnar geti ekki haft įhrif į skilaskyldu hans eša greišsluskil. Sömu refsingu varšar žaš launamann sem lętur greiša sér laun vitandi um aš launagreišandi hans hefur eigi haldiš eftir af launum hans žeirri fjįrhęš opinberra gjalda sem skylt er samkvęmt lögum žessum eša skżrir rangt eša villandi frį einhverju er varšar skilaskyldu eša greišsluskil vegna hans žótt upplżsingarnar geti ekki haft įhrif į žessi skil.
Verši brot į 1. eša 2. mgr. įkvęšisins uppvķst viš skipti dįnarbśs skal greiša śr bśinu fésekt, allt aš fjórfaldri žeirri skattfjįrhęš sem vanrękt var greišsla į og aldrei lęgri fésekt en nemur skattfjįrhęšinni aš višbęttum helmingi hennar. Įlag skv. 1. tölul. 2. mgr. 28. gr. dregst frį sektarfjįrhęš. Sé svo įstatt sem segir ķ 5. mgr. mį gera bśinu sekt.
Hver sį sem af įsetningi eša stórkostlegu hiršuleysi lętur skattyfirvöldum ķ té rangar eša villandi upplżsingar eša gögn varšandi skilaskyldu annarra ašila eša ašstošar viš ranga eša villandi skżrslugjöf til skattyfirvalda skal sęta žeirri refsingu er segir ķ 1. eša 2. mgr. žessarar greinar.
Tilraun til brota eša hlutdeild ķ brotum į lögum žessum er refsiverš eftir žvķ sem segir ķ III. kafla almennra hegningarlaga og varšar fésektum allt aš hįmarki žvķ sem įkvešiš er ķ öšrum įkvęšum žessarar greinar.
Gera mį lögašila fésekt fyrir brot į lögum žessum óhįš žvķ hvort brotiš megi rekja til saknęms verknašar fyrirsvarsmanns eša starfsmanns lögašilans. Hafi fyrirsvarsmašur hans eša starfsmašur gerst sekur um brot į lögum žessum mį auk refsingar, sem hann sętir, gera lögašilanum sekt og sviptingu starfsréttinda, enda sé brotiš drżgt til hagsbóta fyrir lögašilann eša hann hafi notiš hagnašar af brotinu.]3)
   1)
L. 134/2005, 1. gr. 2)L. 82/1998, 185. gr. 3)L. 42/1995, 2. gr.
Mįlsmešferš og opinber rannsókn. Fyrningarreglur.
31. gr. [[Sektir skv. 30. gr. skulu śrskuršašar af yfirskattanefnd nema mįli sé vķsaš til opinberrar rannsóknar og dómsmešferšar skv. [4. mgr.]1) Skattrannsóknarstjóri sendir yfirskattanefnd mįl til śrskuršar. Viš mešferš mįla hjį yfirskattanefnd skal veita sakborningi fęri į aš halda uppi vörnum. Śrskuršir yfirskattanefndar eru fullnašarśrskuršir og fylgir žeim ekki vararefsing.
[Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. er skattrannsóknarstjóra rķkisins eša löglęršum fulltrśa hans heimilt aš gefa ašila kost į aš ljśka refsimešferš mįls meš žvķ aš greiša sekt til rķkissjóšs, enda sé tališ aš brot sé skżlaust sannaš, og veršur mįli žį hvorki vķsaš til opinberrar mešferšar né sektarmešferšar hjį yfirskattanefnd. Viš įkvöršun sektar skal hafa hlišsjón af ešli og umfangi brota. Sektir geta numiš frį 100 žśs. kr. til 6 millj. kr. Ašila skulu veittar upplżsingar um fyrirhugaša sektarfjįrhęš įšur en hann fellst į aš ljśka mįli meš žessum hętti. Sektarįkvöršun samkvęmt įkvęši žessu skal lokiš innan sex mįnaša frį žvķ aš rannsókn skattrannsóknarstjóra lauk.
Vararefsing fylgir ekki įkvöršun skattrannsóknarstjóra rķkisins. Um innheimtu sekta sem įkvešnar eru af skattrannsóknarstjóra gilda sömu reglur og um innheimtu vanskilafjįr og įlags samkvęmt lögum žessum. Einnig mį beita 3. mgr. 29. gr. eftir žvķ sem viš į. Senda skal rķkissaksóknara skrį yfir mįl sem lokiš er samkvęmt žessu įkvęši. Telji rķkissaksóknari aš saklaus mašur hafi veriš lįtinn gangast undir sektarįkvöršun skv. 2. mgr. eša mįlalok hafi veriš fjarstęš aš öšru leyti getur hann boriš mįliš undir dómara til ónżtingar įkvöršun skattrannsóknarstjóra.]1)
…2) Skattrannsóknarstjóri getur vķsaš mįli til opinberrar rannsóknar af sjįlfsdįšum, svo og eftir ósk sakbornings ef hann vill ekki hlķta žvķ aš mįl hans verši afgreitt af yfirskattanefnd skv. 1. mgr.]3)
[Mįl vegna brota į lögum žessum sęta mešferš opinberra mįla. Greišslukröfu mį hafa uppi og dęma ķ slķkum mįlum.]4)
Sektir fyrir brot gegn lögum žessum renna ķ rķkissjóš. Um innheimtu sekta, er [yfirskattanefnd]5) śrskuršar, gilda sömu reglur og um innheimtu vanskilafjįr og įlags eftir lögum žessum. Einnig mį beita įkvęšum 3. mgr. 29. gr. eftir žvķ sem viš į.
Sök skv. 30. gr. fyrnist į sex įrum mišaš viš upphaf rannsóknar į vegum skattrannsóknarstjóra eša [lögreglu]2) enda verši ekki óešlilegar tafir į rannsókn mįls eša įkvöršun refsingar.]6)
   1)
L. 134/2005, 2. gr. 2)L. 90/1996, 43. gr. 3)L. 46/1992, 1. gr. 4)L. 19/1991, 195. gr. 5)L. 46/1992, 2. gr. 6)L. 90/1987, 15. gr.

VII. kafli. Skipting į innheimtufé stašgreišslu.
32. gr. Fjįrmįlarįšherra setur ķ samrįši viš félagsmįlarįšherra reglur um uppgjör, skil og skiptingu brįšabirgšagreišslu opinberra gjalda samkvęmt lögum žessum. [Žrįtt fyrir žaš aš innheimtuhlutfall śtsvars ķ stašgreišslu sé hiš sama į öllu landinu, sbr. 1. mgr. 9. gr., skal viš skiptingu og skil brįšabirgšagreišslu śtsvars til sveitarfélaga mišaš viš žann hundrašshluta sem hver sveitarstjórn hefur įkvešiš aš verši įlagningarhlutfall śtsvars ķ sveitarfélaginu, sbr. 26. gr. laga nr. 73/1980,1) meš sķšari breytingum.]2)
Sveitarfélög skulu greiša rķkissjóši 0,5% af innheimtu śtsvari samkvęmt lögum žessum vegna kostnašar rķkissjóšs viš framkvęmd žeirra.
   1)
l. 4/1995. 2)L. 42/1988, 2. gr.

VIII. kafli. Įlagning skatta og gjalda, uppgjör stašgreišslu og innheimtu.
Įlagning.
33. gr. Įlagningu tekjuskatts og śtsvars, sbr. 9. gr., annast skattstjórar, sbr. [85. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) og 24. gr. laga um tekjustofna sveitarfélaga.
   1)L. 129/2004, 66. gr.
Įlagningarskrį.
34. gr. Žegar skattstjórar hafa lokiš įkvöršun og įlagningu tekjuskatts og śtsvars, sbr. 9. gr., skulu žeir senda rķkisskattstjóra skrį um žessa įlögšu skatta og gjöld sem nefnd skal įlagningarskrį.
[Aš móttekinni įlagningarskrį skv. 1. mgr. skal rķkisskattstjóri įkveša greišslustöšu hvers gjaldanda meš samanburši į įlagningarskrį og skrį um stašgreišslu į stašgreišsluįrinu, aš teknu tilliti til įlags skv. [122. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) meš sķšari breytingum.]2)
[Skilafé vegna stašgreišslu launamanns į tekjuįri gengur einungis į móti įlagningu tekjuskatts og śtsvars į žęr tekjur er stašgreišslan nęr til, sbr. 1. gr., óhįš annarri greišslustöšu launamanns hjį rķki, sveitarfélögum eša öšrum gjaldkrefjendum, sbr. žó 2. mgr. 36. gr.]3)
   1)
L. 129/2004, 67. gr. 2)L. 139/1995, 3. gr. 3)L. 90/1987, 16. gr.
Innheimtuskrįr, žinggjöld og sveitarsjóšsgjöld.
35. gr. [Rķkisskattstjóri gerir innheimtuskrį yfir žį gjaldendur sem reynast skulda opinber gjöld aš lokinni įlagningu skattstjóra. Skrįin sżni skatta žeirra og gjöld eftir aš tekiš hefur veriš tillit til skuldajöfnunar milli hjóna samkvęmt įkvęšum [116. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) sbr. enn fremur 32. gr. laga um tekjustofna sveitarfélaga. Innheimtuskrį skal senda viškomandi innheimtuašila.
Skattar er renna til rķkissjóšs nefnast žinggjöld en skattar til sveitarsjóša sveitarsjóšsgjöld. Į innheimtuskrį skal taka žinggjöld og sveitarsjóšsgjöld sem skattstjórum ber aš leggja į.]2)
   1)
L. 129/2004, 68. gr. 2)L. 90/1987, 17. gr.
Endurgreišsluskrį, skuldajöfnun og drįttarvextir.
36. gr. [Rķkisskattstjóri gerir endurgreišsluskrį yfir žį gjaldendur sem reynast eiga inni eftirstöšvar af stašgreišslu aš lokinni įlagningu og skuldajöfnun milli hjóna samkvęmt įkvęšum [116. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],1) sbr. enn fremur 32. gr. laga um tekjustofna sveitarfélaga.
[Endurgreišsluskrį skal send Fjįrsżslu rķkisins sem sér um endurgreišslu fyrir hönd rķkissjóšs og sveitarfélaga eftir aš skuldajöfnun į móti gjaldföllnum sköttum til rķkis og sveitarfélaga hefur fariš fram.]2)]3)
   1)
L. 129/2004, 69. gr. 2)L. 135/2002, 4. gr. 3)L. 90/1987, 18. gr.
Innheimta žinggjalda og sveitarsjóšsgjalda.
37. gr. Um innheimtu žinggjalda, sbr. 2. mgr. 35. gr., og įbyrgš skulu gilda, eftir žvķ sem viš geta įtt, įkvęši XIII. kafla laga um tekjuskatt …1) nema öšruvķsi sé įkvešiš ķ žessum lögum.
Um innheimtu sveitarsjóšsgjalda, sbr. [2. mgr. 35. gr.],2) skulu gilda, eftir žvķ sem viš geta įtt, įkvęši VI. kafla laga um tekjustofna sveitarfélaga nema öšruvķsi sé įkvešiš ķ žessum lögum.
   1)
L. 129/2004, 70. gr. 2)L. 90/1987, 19. gr.

IX. kafli. Żmis įkvęši.
38. gr. Žeir menn, sem njóta annarra tekna en launatekna og vilja komast hjį greišslu [įlags]1) į tekjuskatt og śtsvar af žessum tekjum, sbr. [122. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt],2) skulu greiša fjįrhęš sem ętla mį aš nęgi til lśkningar vęntanlegri įlagningu tekjuskatts og śtsvars į žessar tekjur. Greišsla žessi skal innt af hendi eigi sķšar en 31. janśar nęstan į eftir stašgreišsluįri. Greišslan skal bętast viš stašgreišslu žį sem mašurinn innti af hendi eša innt hefur veriš af hendi fyrir hann, į stašgreišsluįri og fęrast į stašgreišsluskrį įšur en greišslustaša hans er įkvöršuš skv. 34. gr.
Nįnari fyrirmęli um greišslur, greišslustaši, skilagreinar og ašra framkvęmd samkvęmt žessari grein skulu settar ķ reglugerš3) af fjįrmįlarįšherra.
   1)
L. 139/1995, 4. gr. 2)L. 129/2004, 71. gr. 3)Rg. 37/1989, sbr. 37/1993, 109/1996 og 757/1997.
39. gr. Allar tilkynningar, skilagreinar og skżrslur, sem gera skal samkvęmt lögum žessum, skal hlutašeigandi ašili lįta ķ té ókeypis og ķ žvķ formi sem rķkisskattstjóri įkvešur. Launagreišendur skulu annast allar skyldur sķnar samkvęmt lögum žessum įn endurgjalds.
40. gr. Įkvęši annarra laga, er fela ķ sér aš óheimilt sé aš innheimta opinber gjöld af bóta- og lķfeyrisgreišslum, skulu ekki gilda gagnvart stašgreišslu samkvęmt žessum lögum.
41. gr. Rįšherra setur meš reglugerš1) nįnari įkvęši um framkvęmd laga žessara.
   1)
Rg. 37/1989, sbr. 37/1993, 109/1996, 626/1996 og 757/1997. Rg. 183/1990, sbr. 73/1993 og 620/1996.
42. gr. Lög žessi koma eigi til framkvęmda fyrr en Alžingi hefur sett sérstök lög um gildistöku žeirra.
[Įkvęši til brįšabirgša.
…]1)
   1)
L. 30/1995, 9. gr.