Lagasafn.  Ķslensk lög 1. janśar 2012.  Śtgįfa 140a.  Prenta ķ tveimur dįlkum.


Lög um skyldutryggingu lķfeyrisréttinda og starfsemi lķfeyrissjóša

1997 nr. 129 23. desember

Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. jślķ 1998, aš undanskilinni 3. mgr. 14. gr. sem tók gildi 1. maķ 1999. Breytt meš l. 84/1998 (tóku gildi 1. jan. 1999), l. 148/1998 (tóku gildi 1. jan. 1999), l. 11/2000 (tóku gildi 28. aprķl 2000), l. 56/2000 (tóku gildi 26. maķ 2000), l. 65/2002 (tóku gildi 17. maķ 2002), l. 141/2002 (tóku gildi 30. des. 2002), l. 72/2003 (tóku gildi 10. aprķl 2003), l. 70/2004 (tóku gildi 18. jśnķ 2004; EES-samningurinn: VI. višauki tilskipun 98/49/EB), l. 129/2004 (tóku gildi 31. des. 2005), l. 148/2004 (tóku gildi 30. des. 2004), l. 28/2006 (tóku gildi 3. maķ 2006), l. 65/2006 (tóku gildi 27. jśnķ 2006), l. 108/2006 (tóku gildi 1. nóv. 2006 skv. augl. C 1/2006), l. 140/2006 (tóku gildi 21. des. 2006), l. 167/2006 (tóku gildi 1. jan. 2007), l. 169/2007 (tóku gildi 29. des. 2007), l. 112/2008 (tóku gildi 1. okt. 2008 nema 12. tölul. 59. gr. sem tók gildi 25. sept. 2008; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 2. mgr. 56. gr.), l. 171/2008 (tóku gildi 1. jan. 2009 nema 8. gr. sem tók gildi 1. jan. 2011 og 11. gr. sem tók gildi 1. jan. 2010), l. 13/2009 (tóku gildi 14. mars 2009), l. 130/2009 (tóku gildi 30. des. 2009 nema 7.–9. gr. og 13.–42. gr. sem tóku gildi 1. jan. 2010), l. 65/2010 (tóku gildi 27. jśnķ 2010), l. 164/2010 (tóku gildi 1. jan. 2011 nema 2., 6., 22. og 26. gr. sem tóku gildi 31. des. 2010; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 29. gr.), l. 165/2010 (tóku gildi og komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 69. gr.), l. 73/2011 (tóku gildi 28. jśnķ 2011 nema 2. og 5. gr. sem tóku gildi 1. jan. 2012; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 13. gr.), l. 106/2011 (tóku gildi 13. sept. 2011), l. 122/2011 (tóku gildi 29. sept. 2011 nema 1. gr. sem tekur gildi 1. sept. 2013 og 4. og 5. gr. sem tóku gildi 1. okt. 2011), l. 123/2011 (tóku gildi 29. sept. 2011), l. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011), l. 156/2011 (tóku gildi 30. des. 2011 nema a-lišur 3. gr. sem tók gildi 1. jan. 2012) og l. 164/2011 (tóku gildi 30. des. 2011 nema 1.–2., 4.–5., 7., 15.–21., 24.–27., 29.–30. og 34.–39. gr. sem tóku gildi 1. jan. 2012; komu til framkvęmda skv. fyrirmęlum ķ 40. gr.).


I. kafli. Skyldutrygging, išgjald og tryggingavernd.
1. gr. Lög žessi gilda um alla lķfeyrissjóši og samninga um tryggingavernd eins og nįnar er kvešiš į um ķ lögum žessum.
Meš lķfeyrissjóši er įtt viš félag eša stofnun sem veitir vištöku išgjaldi til greišslu lķfeyris vegna elli til ęviloka, örorku eša andlįts samkvęmt nįnari įkvęšum ķ žessum kafla, II. og III. kafla.
Skyldutrygging lķfeyrisréttinda felur ķ sér skyldu til ašildar aš lķfeyrissjóši og til greišslu išgjalds til lķfeyrissjóšs og eftir atvikum til annarra ašila samkvęmt samningi um višbótartryggingavernd.
Öllum launamönnum og žeim sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi er rétt og skylt aš tryggja sér lķfeyrisréttindi meš ašild aš lķfeyrissjóši frį og meš 16 įra til 70 įra aldurs.
2. gr. Išgjald til öflunar lķfeyrisréttinda skal įkvešiš ķ sérlögum, kjarasamningi, rįšningarsamningi eša meš öšrum sambęrilegum hętti. Lįgmarksišgjald til lķfeyrissjóšs skal vera a.m.k. [12%]1) af išgjaldsstofni. [Išgjaldi samkvęmt įkvöršun launamanns eša žess sem stundar atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi skal variš til aukningar lķfeyrisréttinda skv. II. eša III. kafla.]2)
Um ašild aš lķfeyrissjóši, greišslu lķfeyrisišgjalds og skiptingu išgjaldsins milli launamanns og launagreišanda fer eftir žeim kjarasamningi sem įkvaršar lįgmarkskjör ķ hlutašeigandi starfsgrein, eša sérlögum ef viš į. Taki kjarasamningur ekki til viškomandi starfssvišs eša séu rįšningarbundin starfskjör ekki byggš į kjarasamningi velur viškomandi sér lķfeyrissjóš eftir žvķ sem reglur einstakra sjóša leyfa. Ašild aš lķfeyrissjóši skal tiltaka ķ skriflegum rįšningarsamningi.
Sjóšfélagi er sį sem greitt er fyrir, greišir eša hefur greitt išgjald til lķfeyrissjóšs og į hjį honum réttindi eins og nįnar er fyrir męlt ķ lögum žessum. Óheimilt er aš neita manni um ašild aš lķfeyrissjóši į grundvelli heilsufars, aldurs, hjśskaparstöšu, fjölskyldustęršar eša kyns.
   1)
L. 167/2006, 1. gr. 2)L. 148/1998, 2. gr.
3. gr. Lįgmarksišgjald til lķfeyrissjóšs skv. 2. gr. skal reiknaš af heildarfjįrhęš greiddra launa og endurgjalds fyrir hvers konar vinnu, starf og žjónustu. Stofn til išgjalds skal vera allar tegundir launa eša žóknana fyrir störf sem skattskyld eru skv. 1. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt].1) Til gjaldstofns skal žó ekki telja hlunnindi sem greidd eru ķ frķšu, svo sem fatnaš, fęši og hśsnęši, eša greišslur sem ętlašar eru til endurgreišslu į śtlögšum kostnaši, t.d. ökutękjastyrki, dagpeninga og fęšispeninga. Enn fremur skal ekki telja til gjaldstofns eftirlaun og lķfeyri sem Tryggingastofnun rķkisins eša lķfeyrissjóšur greišir, bętur greiddar af Tryggingastofnun rķkisins, [sjśkradagpeninga samkvęmt lögum um sjśkratryggingar],2) slysa- og sjśkradagpeninga śr sjśkrasjóšum stéttarfélaga og bętur tryggingafélaga vegna atvinnutjóns af völdum slysa. Žį skal telja til išgjaldsstofns atvinnuleysisbętur samkvęmt lögum um atvinnuleysistryggingar. Išgjaldsstofn manns vegna vinnu hans viš eigin atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi [eša vegna vinnu hans viš atvinnurekstur lögašila žar sem hann er rįšandi ašili vegna eignar- eša stjórnunarašildar]3) skal vera jafnhįr fjįrhęš skv. 2. mgr. 1. tölul. A-lišar 7. gr. [laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, sbr. 58. gr. žeirra laga].1)
Lķfeyrisišgjaldi skal rįšstafa til lįgmarkstryggingaverndar, sbr. 4. gr., og eftir atvikum til višbótartryggingaverndar, sbr. 8.–10. gr.
   1)
L. 129/2004, 126. gr. 2)L. 112/2008, 73. gr. 3)L. 65/2002, 4. gr.
4. gr. Lįgmarkstryggingavernd sem lķfeyrissjóšur veitir mišaš viš 40 įra inngreišslutķma išgjalds skal fela ķ sér 56% af žeim mįnašarlaunum sem greitt er af ķ mįnašarlegan ellilķfeyri ęvilangt frį žeim tķma sem taka hans hefst, žó ekki sķšar en frį 70 įra aldri, sbr. 14. gr., og 56% af žeim mįnašarlaunum sem greitt er af ķ örorkulķfeyri į mįnuši mišaš viš full réttindi til framreiknings, sbr. 15. gr. Enn fremur skal lįgmarkstryggingavernd fela ķ sér aš jafnaš sé milli sjóšfélaga kostnaši vegna makalķfeyris skv. 16. gr. og kostnaši vegna barnalķfeyris skv. 17. gr.
Lķfeyrissjóšur skal, ķ samręmi viš 24. gr. žessara laga, tilgreina žaš išgjald sem žarf til aš standa undir žeirri lįgmarkstryggingavernd sem hann veitir.
Lķfeyrissjóši er heimilt, ķ samręmi viš tryggingafręšilega athugun, aš įkveša lįgmark tryggingaverndar žannig aš išgjaldi sé variš aš hluta til öflunar lķfeyrisréttinda ķ séreign skv. II. kafla og aš hluta til öflunar lķfeyrisréttinda ķ sameign skv. III. kafla.
5. gr. Sjóšfélagi getur įkvešiš aš rįšstafa til annars ašila en žess lķfeyrissjóšs sem tekur viš išgjaldi vegna hans žeim hluta išgjalds sem renna skal til séreignar skv. 3. mgr. 4. gr. og žeim hluta išgjalds sem renna skal til višbótartryggingaverndar.
Viškomandi launagreišanda eša lķfeyrissjóši ber aš fęra greišslu samkvęmt įkvöršun sjóšfélaga skv. 1. mgr. til annars ašila įn sérstaks kostnašarauka fyrir sjóšfélagann.
Tilkynni sjóšfélagi ekki launagreišanda eša lķfeyrissjóši meš hęfilegum fyrirvara hvert išgjald žaš sem hann getur rįšstafaš skv. 1. mgr. skuli renna skal žaš greišslufęrt samkvęmt samžykktum viškomandi lķfeyrissjóšs.
Lķfeyrissjóšur sem įkvešur lįgmarkstryggingavernd į grundvelli 3. mgr. 4. gr. eša ašili sem móttekur išgjald til séreignarsparnašar eša višbótartryggingaverndar skal tryggja aš sį hluti rekstrarins sem lżtur aš varšveislu og įvöxtun išgjalds er rétthafar hafa beinan rįšstöfunarrétt yfir skv. 1. mgr. sé fjįrhagslega ašskilinn og ekki nišurgreiddur af annarri starfsemi.
6. gr. Rķkisskattstjóri skal hafa meš höndum eftirlit meš žvķ aš lķfeyrisišgjald sé greitt vegna hvers manns sem skyldutrygging lķfeyrisréttinda nęr til.
[Lķfeyrissjóšum og ašilum skv. 3. mgr. 8. gr. er skylt aš tekjuįri lišnu aš gera rķkisskattstjóra grein fyrir žvķ išgjaldi til öflunar lķfeyrisréttinda sem greitt hefur veriš til žeirra fyrir hvern rétthafa į žvķ įri.]1)
Launagreišendur [samkvęmt lögum nr. 45/1987, um stašgreišslu opinberra gjalda],2) og žeir sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi, svo og ašrir žeir sem inna af hendi išgjaldsskyldar greišslur, skulu aš tekjuįri lišnu tilgreina į launamišum eša į annan hįtt er rķkisskattstjóri įkvešur žį fjįrhęš sem išgjöld hvers manns mišušust viš įsamt heildarišgjaldi sem skilaš hefur veriš til lķfeyrissjóšs [og ašila skv. 3. mgr. 8. gr.]1)
[Hver sį sem er skylt aš eiga ašild aš lķfeyrissjóši samkvęmt lögum žessum og er framtalsskyldur samkvęmt lögum um tekjuskatt …3) skal ķ framtali sķnu eša į annan hįtt er rķkisskattstjóri įkvešur tilgreina žau išgjöld til öflunar lķfeyrisréttinda sem hann hefur greitt į įrinu og žį lķfeyrissjóši og ašila skv. 3. mgr. 8. gr. sem hann hefur greitt til.]1)
Aš tekjuįri lišnu skal rķkisskattstjóri senda hverjum og einum lķfeyrissjóši yfirlit vegna hvers manns sem er ašili aš sjóšnum samkvęmt žeim upplżsingum sem embęttiš hefur fengiš samkvęmt žessari grein. Į yfirlitinu skulu koma fram išgjaldsstofn og greitt išgjald hvers manns og mótframlag launagreišanda. Sé enginn lķfeyrissjóšur tilgreindur į framtölum eša skilagreinum launagreišanda og lķfeyrissjóša skal senda yfirlitiš til Söfnunarsjóšs lķfeyrisréttinda sem skal žį innheimta išgjaldiš.
Rįšherra skal meš reglugerš4) kveša nįnar į um framkvęmd žessarar greinar.
   1)
L. 148/1998, 3. gr. 2)L. 169/2007, 3. gr. 3)L. 129/2004, 127. gr. 4)Rg. 391/1998, sbr. 742/1998 og 224/2001.
7. gr. Lķfeyrisišgjald, til lįgmarkstryggingaverndar og višbótartryggingaverndar, skal greitt reglulega ķ hverjum mįnuši, sbr. 2.–4. mgr.
Išgjaldagreišslutķmabil skal eigi vera lengra en mįnušur og skal gjalddagi vera tķunda nęsta mįnašar. Eindagi skal vera sķšasti dagur sama mįnašar og išgjald fellur ķ gjalddaga. Aš öšru leyti fer um išgjaldagreišslur samkvęmt žeim reglum sem settar eru ķ samžykktir viškomandi lķfeyrissjóšs eša samkvęmt samningum žeirra ašila sem tilgreindir eru ķ 8. gr. Réttindi vegna aukaframlaga ķ lķfeyrissjóši umfram reglubundin framlög skulu reiknuš mišaš viš greišsludag.
Launagreišanda er skylt aš halda eftir af launum išgjaldshluta launžega og standa viškomandi lķfeyrissjóši skil į honum, įsamt išgjaldshluta sķnum. Sams konar skylda hvķlir į launagreišanda aš žvķ er varšar innheimtu og skil į išgjaldi til žeirra ašila sem tilgreindir eru ķ 8. gr.
Launagreišendum og sjįlfstęšum atvinnurekendum ber aš tilkynna hlutašeigandi lķfeyrissjóšum og ašilum skv. 8. gr. ef žeim ber ekki lengur aš standa skil į lķfeyrisišgjaldi žar sem žeir hafa hętt starfsemi eša launžegar žeirra hafa lįtiš af störfum.
8. gr. Launamönnum og žeim sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi er heimilt aš gera samning viš žį ašila sem tilgreindir eru ķ 3. mgr. um tryggingavernd į grundvelli išgjalda sem žeir hafa beinan rįšstöfunarrétt yfir skv. 1. mgr. 5. gr. Išgjaldi eša išgjaldshluta samkvęmt žeim samningi skal verja til öflunar lķfeyrisréttinda ķ séreign skv. II. kafla eša ķ sameign skv. III. kafla.
Rétthafa skv. 1. mgr. er óheimilt aš framselja, vešsetja eša į annan hįtt rįšstafa innstęšu eša réttindum samkvęmt samningi um višbótartryggingavernd eša lķfeyrisréttindi ķ séreign nema meš samkomulagi skv. 1.–3. tölul. 3. mgr. 14. gr. Ekki veršur gerš ašför ķ réttindum samkvęmt slķkum samningi og enginn skuldheimtumašur ķ dįnarbśi eša žrotabśi hefur rétt til aš skerša réttindin į nokkurn hįtt.
[Eftirtaldir ašilar hafa heimild til aš stunda starfsemi skv. II. kafla og taka viš išgjaldi meš samningi um višbótartryggingavernd samkvęmt lögum žessum:
   
1. Višskiptabankar, sparisjóšir og veršbréfafyrirtęki, sbr. lög um fjįrmįlafyrirtęki.
   
2. Lķftryggingafélög, sbr. lög um vįtryggingastarfsemi.
   
3. Lķfeyrissjóšir, enda uppfylli žeir skilyrši 4. og 5. gr.]1)
[Erlendum višskiptabönkum, sparisjóšum og veršbréfafyrirtękjum, sem hafa stašfestu og starfsleyfi ķ öšru rķki innan [Evrópska efnahagssvęšisins, ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša Fęreyjum],2) er heimilt aš stunda starfsemi skv. II. kafla žessara laga, meš stofnun śtibśs hér į landi, sbr. 31. gr. laga nr. 161/2002, um fjįrmįlafyrirtęki, eša įn stofnunar śtibśs, sbr. 32. gr. sömu laga. Įkvęši 31., 32., 34. og 35. gr. žeirra laga gilda um heimildir višskiptabanka, sparisjóša og veršbréfafyrirtękja til aš stunda starfsemi skv. II. kafla žessara laga eftir žvķ sem viš į.
Erlendum lķftryggingafélögum, sem hafa stašfestu og starfsleyfi ķ öšru rķki innan [Evrópska efnahagssvęšisins, ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša Fęreyjum],2) er heimilt aš stunda starfsemi skv. II. kafla žessara laga, meš stofnun śtibśs hér į landi, sbr. 64. gr. laga nr. 60/1994, um vįtryggingastarfsemi, eša įn stofnunar śtibśs, sbr. 65. gr. žeirra laga. Įkvęši 64.–70. gr. laganna gilda um heimildir lķftryggingafélaga til aš stunda starfsemi skv. II. kafla žessara laga eftir žvķ sem viš į.
[Rįšherra]3) getur sett nįnari reglur um meš hvaša hętti rétthöfum skulu tryggšar upplżsingar um skilmįla samninga um lķfeyrissparnaš og višbótartryggingavernd, svo sem um efni žeirra, form og įunnin réttindi.]1)
   1)
L. 70/2004, 1. gr. 2)L. 108/2006, 16. gr. 3)L. 126/2011, 254. gr.
9. gr. Ķ samningi um višbótartryggingavernd og séreignarsparnaš skal koma fram nafn og kennitala greišanda, mįnašarlegt innlegg og hvaša reglur gilda um śtborgun og réttindi aš öšru leyti. Allir skilmįlar varšandi višbótartryggingaverndina skulu koma fram ķ samningnum. Greišslur samkvęmt samningi skulu hefjast eigi sķšar en tveimur mįnušum eftir aš samningur er geršur. [Heimilt er aš segja upp samningi meš tveggja mįnaša fyrirvara.]1) Uppsögnin tekur žó ekki gildi fyrr en sį sem segir samningi upp hefur sannanlega tilkynnt hana til žess lķfeyrissjóšs sem rįšstafar išgjaldi hans til lįgmarkstryggingaverndar [enda varšar samningur rįšstöfun į lįgmarksišgjaldi skv. 2. gr.]1) Uppsögn veitir ekki rétt til śtborgunar innstęšu eša réttinda, en ķ reglum um tryggingaverndina er heimilt aš kveša svo į um aš flytja megi innstęšu eša réttindi į milli žeirra ašila sem tilgreindir eru ķ 8. gr.
Į sama hįtt og öšrum ašilum sem tilgreindir eru ķ [1. og 2. tölul.]2) 3. mgr. 8. gr. er lķfeyrissjóši sem uppfyllir skilyrši 4.–5. gr. heimilt aš taka einungis viš išgjaldi frį tilteknum sjóšfélaga samkvęmt samningi um višbótartryggingavernd. Sjóšurinn skal žó įšur fį stašfesta ašild viškomandi launamanns aš žeim lķfeyrissjóši sem veitir móttöku išgjaldi til lįgmarkstryggingaverndar.
   1)
L. 171/2008, 1. gr. 2)L. 70/2004, 2. gr.
10. gr. Višskiptabankar, sparisjóšir, lķftryggingafélög, veršbréfafyrirtęki og lķfeyrissjóšir, sem óska eftir žvķ aš bjóša upp į samninga um višbótartryggingavernd og séreignarsparnaš ķ samręmi viš įkvęši laga žessara, skulu fyrir fram leita eftir stašfestingu [rįšherra]1) į žvķ aš reglur sem um tryggingaverndina gilda séu ķ samręmi viš įkvęši laga žessara. Allar breytingar į reglunum skal einnig tilkynna [rįšherra]1) og öšlast žęr ekki gildi fyrr en rįšherra hefur stašfest žęr aš fenginni umsögn opinbers eftirlitsašila. Taka skal afstöšu til reglnanna og breytinga į žeim skriflega eigi sķšar en žremur mįnušum eftir aš fullbśiš erindi berst rįšherra. [Rįšherra]1) er heimilt aš setja ķ reglugerš nįnari formskilyrši fyrir samningum um višbótartryggingavernd og séreignarsparnaš.
   1)
L. 126/2011, 254. gr.

II. kafli. Lķfeyrissparnašur.
11. gr. Hefja mį śttekt į innstęšu eša gera sérstakan śtborgunarsamning tveimur įrum eftir fyrstu greišslu išgjalds til öflunar lķfeyrisréttinda ķ séreign, žó aldrei fyrr en rétthafi hefur fullnęgt sérstökum višbótarskilyršum skv. 2.–4. mgr. žessarar greinar. [Um heimild til endurgreišslu lķfeyrissparnašar ķ séreign til erlendra rķkisborgara gilda įkvęši 4. mgr. 19. gr.]1)
[Žegar rétthafi er oršinn 60 įra er heimilt aš greiša śt lķfeyrissparnaš įsamt vöxtum.]1)
Verši rétthafi öryrki og orkutapiš sem hann veršur fyrir er 100% į hann rétt į aš fį lķfeyrissparnaš og vexti greidda śt meš jöfnum įrlegum greišslum į sjö įrum. Nś er örorkuprósentan lęgri en 100% og lękkar žį įrleg śtborgun ķ hlutfalli viš lękkun örorkuprósentunnar og śttektartķminn lengist samsvarandi.
Deyi rétthafi įšur en innstęša er aš fullu greidd śt fellur hśn til erfingja hans og skiptist milli žeirra eftir reglum erfšalaga. …1) Lįti rétthafi ekki eftir sig maka eša barn rennur innstęšan til dįnarbśsins og gildir žį ekki takmörkunin ķ 2. mįlsl. 2. mgr. 8. gr.
Ķ reglugerš skal kvešiš į um styttri śtborgunartķma ef um lįgar upphęšir er aš ręša.
   1)
L. 171/2008, 2. gr.
12. gr. Meš jöfnum greišslum skv. 11. gr. er įtt viš jafnar greišslur aš tiltölu viš fjölda greišsluįra žannig aš rétthafi fįi į hverju įri žann hluta af innstęšunni aš meštöldum vöxtum sem samsvarar tölu žeirra įra er eftir standa af endurgreišslutķmanum.
Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. er heimilt aš gera sérstakan samning um mįnašarlega śtborgun tiltekinnar krónutölu. Śtborgunin skal žį breytast ķ samręmi viš vķsitölu neysluveršs. Samningur žessi getur aš hluta til eša öllu leyti veriš til įkvešins tķma, sbr. skilyrši 11. gr. um lįgmarkstķma, eša til ęviloka rétthafa.

III. kafli. Lķfeyrisréttindi ķ lķfeyrissjóšum.
13. gr. Meš išgjaldagreišslum til öflunar lķfeyrisréttinda ķ sameign įvinnur sjóšfélagi sér og maka sķnum og börnum eftir žvķ sem viš į rétt til ellilķfeyris, örorkulķfeyris og maka- og barnalķfeyris sem er ekki lakari en sį réttur sem kvešiš er į um ķ žessum kafla. Ķ samžykktum lķfeyrissjóšs skal kvešiš nįnar į um įvinnslu réttinda en hśn getur veriš mismunandi eftir žvķ hvort išgjald er til lįgmarks- eša višbótartryggingaverndar og eftir atvikum hįš eša óhįš aldri.
Réttur til lķfeyris samkvęmt lögum žessum reiknast frį žeim tķma sem išgjald berst lķfeyrissjóši. Išgjöld launžega, sem launagreišandi hefur sannanlega innheimt en ekki stašiš lķfeyrissjóši skil į, svo og išgjaldshluta hans, skal žó meta aš fullu til réttinda frį eindaga išgjaldagreišslu, enda hafi sjóšnum borist vitneskja um išgjaldsgreišsluskyldu innan 60 daga frį dagsetningu yfirlits skv. 18. gr. Žó ber lķfeyrissjóšurinn ekki įbyrgš į réttindum sjóšfélaga vegna žeirra išgjalda sem glatast viš gjaldžrot og įbyrgšasjóšur launa ber ekki įbyrgš į samkvęmt lögum um įbyrgšasjóš launa vegna gjaldžrota.
14. gr. Lķfeyrissjóšur skal hefja śtborgun ellilķfeyris samkvęmt nįnari įkvęšum ķ samžykktum žegar sjóšfélagi hefur nįš 65–70 įra aldri. [Lķfeyrissjóši er heimilt aš gefa sjóšfélögum kost į aš fresta eša flżta töku lķfeyris enda hefjist taka lķfeyris ekki fyrr en sjóšfélagi veršur 60 įra.]1) Ķ samžykktum skal kvešiš į um hvernig frestun eša flżting lķfeyristöku hefur įhrif į fjįrhęš lķfeyris.
Ellilķfeyrir skal borgašur śt mįnašarlega meš jöfnum greišslum til ęviloka. Mįnašarlegur lķfeyrir skal verštryggšur og breytast til samręmis viš breytingu į vķstitölu neysluveršs. Nįnar skal kvešiš į um fjįrhęš ellilķfeyris, śtreikning og skilyrši fyrir greišslu hans ķ samžykktum.
Į grundvelli samkomulags sjóšfélaga og maka hans getur sjóšfélagi įkvešiš skipan mįla skv. 1.–3. tölul. žessarar mįlsgreinar. Samkomulag žetta skal eftir žvķ sem viš į nį til ellilķfeyrisgreišslna, veršmętis ellilķfeyrisréttinda eša ellilķfeyrisréttinda beggja ašilanna og fela ķ sér gagnkvęma og jafna skiptingu įunninna réttinda mešan hjśskapur [eša óvķgš sambśš]2) hefur stašiš eša stendur:
   
1. Aš ellilķfeyrisgreišslur sem renna eiga til hans skuli allt aš hįlfu renna til maka hans eša fyrrverandi maka. Viškomandi lķfeyrissjóšur skal žį skipta greišslum ķ samręmi viš įkvöršun sjóšfélagans, en žęr falla nišur viš andlįt hans. Deyi makinn eša fyrrverandi maki sem nżtur slķkra greišslna hins vegar į undan sjóšfélaganum skulu greišslurnar allar renna til sjóšfélagans.
   
2. [Įšur en taka lķfeyris hefst en žó eigi sķšar en fyrir 65 įra aldur]1) og ef sjśkdómar eša heilsufar draga ekki śr lķfslķkum, aš veršmęti uppsafnašra ellilķfeyrisréttinda hans skuli allt aš hįlfu renna til aš mynda sjįlfstęš ellilķfeyrisréttindi fyrir maka hans eša fyrrverandi maka og skeršast žį réttindi sjóšfélagans sem žvķ nemur. Heildarskuldbinding lķfeyrissjóšsins skal ekki aukast viš žessa įkvöršun sjóšfélagans.
   
3. Aš išgjald vegna hans sem gengur til aš mynda ellilķfeyrisréttindi skuli allt aš hįlfu renna til žess aš mynda sjįlfstęš réttindi fyrir maka hans. Viš rįšstöfun išgjalds til lįgmarkstryggingaverndar og višbótartryggingaverndar skal litiš svo į aš išgjaldsstofni sjóšfélagans hafi veriš skipt milli hans og makans eins og išgjaldinu.
   1)
L. 171/2008, 3. gr. 2)L. 65/2010, 40. gr.
15. gr. Sjóšfélagi į rétt į örorkulķfeyri ef hann veršur fyrir orkutapi sem metiš er 50% eša meira, hefur greitt ķ lķfeyrissjóš ķ a.m.k. tvö įr og oršiš fyrir tekjuskeršingu af völdum orkutapsins.
Örorkulķfeyrir skal framreiknašur samkvęmt reglum sem nįnar er kvešiš į um ķ samžykktum, enda hafi sjóšfélagi greitt til lķfeyrissjóšs ķ a.m.k. žrjś įr į undanfarandi fjórum įrum, žar af a.m.k. sex mįnuši į sķšasta tólf mįnaša tķmabili, og ekki oršiš fyrir orkutapi sem rekja mį til ofnotkunar įfengis, lyfja eša fķkniefna.
Hafi sjóšfélagi öšlast rétt til framreiknings sem falliš hefur nišur vegna tķmabundinnar fjarveru af vinnumarkaši vegna vinnu erlendis, nįms, leyfis frį störfum, barneigna eša sambęrilegra įstęšna skal framreikningsréttur stofnast į nżjan leik eigi sķšar en sex mįnušum frį žvķ aš hann hefur aftur störf og greišslu išgjalds til lķfeyrissjóšs.
Eigi sjóšfélagi ekki rétt į framreikningi skal fjįrhęš örorkulķfeyris mišast viš įunnin réttindi.
Heimilt er aš įkveša aš örorkulķfeyrir greišist ekki fyrstu žrjį mįnušina eftir orkutap. Sama gildir ef orkutap hefur varaš skemur en sex mįnuši.
Ķ samžykktir lķfeyrissjóšs skulu sett frekari įkvęši um örorkulķfeyri, svo sem um örorkumat, fjįrhęš örorkulķfeyris, śtreikning og skilyrši fyrir greišslu hans.
16. gr. Lķfeyrissjóšur skal greiša lķfeyri til maka lįtins sjóšfélaga ef hann hefur greitt išgjöld til lķfeyrissjóšs ķ a.m.k. 24 mįnuši į undanförnum 36 mįnušum fyrir andlįt sitt, notiš elli- eša örorkulķfeyris viš andlįtiš eša öšlast rétt til framreiknings skv. 3. mgr. 15. gr.
Fullur makalķfeyrir skal aldrei greiddur skemur en ķ 24 mįnuši en hafi makinn barn yngra en 18 įra į framfęri sķnu, sem sjóšfélaginn hafši įšur į framfęri sķnu, eša ef makinn er a.m.k. 50% öryrki og yngri en 67 įra skal fullur makalķfeyrir greiddur į mešan žaš įstand varir. Fullur makalķfeyrir skal aš lįgmarki vera 50% af įunnum örorkulķfeyri viškomandi sjóšfélaga viš andlįtiš mišaš viš 100% örorku.
Maki samkvęmt žessari grein telst sį eša sś sem viš andlįtiš var ķ [hjśskap eša óvķgšri sambśš meš sjóšfélaga],1) enda hafi fjįrfélagi ekki veriš slitiš fyrir andlįt sjóšfélagans. Meš óvķgšri sambśš er įtt viš sambśš [tveggja einstaklinga]1) sem eiga sameiginlegt lögheimili, eru samvistum, eiga barn saman eša konan er žunguš eša sambśšin hefur varaš samfleytt ķ a.m.k. tvö įr. …1) Réttur til makalķfeyris fellur nišur ef makinn gengur ķ hjónaband į nż [eša stofnar til sambśšar sem jafna mį til hjśskapar],1) nema kvešiš sé į um annaš ķ samžykktum.
Ķ samžykktum lķfeyrissjóšs skulu sett frekari įkvęši um makalķfeyri, svo sem um fjįrhęš hans, framreikningsreglur, śtreikning og skilyrši fyrir greišslu hans.
   1)
L. 65/2010, 41. gr.
17. gr. Andist sjóšfélagi sem greitt hefur išgjöld til lķfeyrissjóšs ķ a.m.k. 24 mįnuši į undanfarandi 36 mįnušum, notiš elli- eša örorkulķfeyris viš andlįtiš eša öšlast rétt til framreiknings skv. 3. mgr. 15. gr. skulu börn hans og kjörbörn sem yngri eru en 18 įra eiga rétt į lķfeyri til 18 įra aldurs. Sama rétt til lķfeyris öšlast börn fędd eša ęttleidd fyrir orkutap sjóšfélaga sem nżtur fulls örorkulķfeyris. Ef örorka er metin lęgri en 100% skal barnalķfeyrir vera hlutfallslega lęgri.
Fullur barnalķfeyrir skal vera aš lįgmarki 5.500 kr. į mįnuši meš hverju barni örorkulķfeyrisžega. Viš andlįt sjóšfélaga skal barnalķfeyrir vera aš lįgmarki 7.500 kr. meš hverju barni. Upphęšir žessar skulu breytast įrlega ķ hlutfalli viš breytingu į vķsitölu neysluveršs mišaš viš grunnvķsitölu 173,5 stig.
Ķ samžykktum lķfeyrissjóšs skulu sett frekari įkvęši um barnalķfeyri, svo sem um śtreikning og skilyrši fyrir greišslu hans og fjįrhęš žegar makalķfeyrir vegna barns er ekki greiddur.
18. gr. Hver lķfeyrissjóšur skal halda skrį um žį sem greitt hafa išgjöld til sjóšsins og žį sem öšlast hafa rétt til lķfeyrisgreišslna śr sjóšnum meš öšrum hętti en greišslu išgjalda. Ķ skrįnni skal vera nafn og kennitala žessara ašila. Žį skulu vera ķ skrįnni upplżsingar um fjįrhęš išgjaldagreišslna hvers ašila, greišslutķmabil og įunnin réttindi, svo og žau atriši sem geta haft įhrif į rétt til lķfeyris. Sjóšfélagi į rétt į ašgangi aš upplżsingum er varša hann sjįlfan. Jafnframt skal rķkisskattstjóri eiga ašgang aš naušsynlegum upplżsingum śr skrįnni vegna eftirlits hans skv. 6. gr.
Lķfeyrissjóšur skal samhliša greišsluyfirliti eigi sjaldnar en einu sinni į įri senda upplżsingar um įunninn og vęntanlegan lķfeyrisrétt sjóšfélaga, rekstur og fjįrhagsstöšu sjóšsins og breytingar į samžykktum. Sömu upplżsingar skal senda žeim sjóšfélögum sem nįš hafa ellilķfeyrisaldri.
[Lķfeyrissjóšir skulu senda sjóšfélögum sķnum yfirlit um išgjaldagreišslur eigi sjaldnar en į hįlfs įrs fresti. Yfirliti žessu skal fylgja įskorun til sjóšfélaga um aš gera įn tafar athugasemdir ef sannanlega innheimt išgjöld hafa ekki borist sjóšnum.]1)
[Lķfeyrissjóšum er heimilt aš skila yfirlitum sem um getur ķ 2. og 3. mgr. meš rafręnum hętti til sjóšfélaga óski sjóšfélagi eftir žvķ.]2)
Sjóšfélagi į rétt į aš lķfeyrissjóšur rökstyšji skriflega įkvöršun er hann varšar. Ķ rökstuddri įkvöršun skal getiš um rétt sjóšfélaga til aš skjóta įkvöršun til geršardóms, sbr. 33. gr.
Heimilt er aš kveša į um kerfisbundna skrįningu upplżsinga um išgjöld og lķfeyrisréttindi ķ reglugerš, svo og veitingu upplżsinga śr slķkri skrį til skattyfirvalda og annarra eftirlitsašila.
   1)
L. 56/2000, 1. gr. 2)L. 171/2008, 4. gr.
19. gr. Óheimilt er ķ samžykktum aš kveša svo į aš įunnin lķfeyrisréttindi skeršist eša falli nišur ef sjóšfélagi hęttir išgjaldagreišslum til lķfeyrissjóšs.
Ekki skal skipta mįli hvort menn eiga lķfeyrisréttindi ķ einum eša fleiri lķfeyrissjóšum og hvorki skulu menn glata réttindum né öšlast meiri rétt vegna žess aš išgjaldagreišslur skiptast milli tveggja eša fleiri sjóša. Nįnar skal ķ reglugerš kveša į um skiptingu lķfeyrisgreišslna milli sjóša žegar lķfeyrisréttindi hafa myndast ķ fleiri en einum sjóši, hvernig réttindi leggjast saman og um framkvęmd žessa įkvęšis aš öšru leyti.
Heimilt er aš flytja išgjöld og žar meš réttindi sem žeim fylgir milli lķfeyrissjóša žegar aš töku lķfeyris kemur ķ žvķ skyni aš aušvelda framkvęmd žessarar greinar.
Heimilt er aš endurgreiša išgjöld til erlendra rķkisborgara žegar žeir flytjast śr landi enda sé slķkt ekki óheimilt samkvęmt millirķkjasamningi sem Ķsland er ašili aš. Óheimilt er aš takmarka endurgreišsluna viš tiltekinn hluta išgjaldsins nema į tryggingafręšilega réttum forsendum.
Ķ [samžykktum]1) er heimilt aš kveša į um śtborgun lķfeyris ķ einu lagi ef um lįgar upphęšir er aš ręša.
   1)
L. 56/2000, 2. gr.
[19. gr. a. Launžega, sem kemur til starfa hingaš til lands frį höfušstöšvum į Evrópska efnahagssvęšinu eša ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu [eša Fęreyjum],1) skal heimilt aš greiša til lķfeyriskerfis meš sama hętti og honum vęri heimilt ef hann aflaši teknanna ķ žvķ landi žar sem höfušstöšvarnar eru og lķfeyriskerfiš fellur ekki undir reglugerš nr. 1408/71/EBE. Ef greišslu išgjalda til slķks lķfeyriskerfis er haldiš įfram skv. 1. mįlsl. eru launžegi sem starfar utan höfušstöšva og vinnuveitandi hans undanžegnir allri skyldu til aš greiša išgjöld til sambęrilegs lķfeyriskerfis hér į landi.
Vinnuveitendur, lķfeyrissjóšir og vörsluašilar lķfeyrissparnašar skulu hafa tiltękar upplżsingar fyrir sjóšfélaga, sem flytjast til annarra ašildarrķkja į Evrópska efnahagssvęšinu eša til ašildarrķkis stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu [eša Fęreyja],1) um įunnin lķfeyrisréttindi žeirra śr lķfeyriskerfum skv. 1. mgr., meš hvaša hętti žau verši varšveitt, hvort unnt sé aš flytja žau til erlendra sjóša og hvert beri aš snśa sér žegar žau verša virk.]2)
   1)
L. 108/2006, 17. gr. 2)L. 70/2004, 3. gr.

IV. kafli. Almenn skilyrši lķfeyrissjóšsrekstrar.
20. gr. Starfsemi lķfeyrissjóšs skal lśta aš móttöku, varšveislu og įvöxtun išgjalda og greišslu lķfeyris. Išgjöld og annaš rįšstöfunarfé lķfeyrissjóšs skal įvaxta sameiginlega meš innlįnum ķ bönkum og sparisjóšum eša ķ framseljanlegum veršbréfum į grundvelli įhęttudreifingar samkvęmt fyrir fram kunngeršri fjįrfestingarstefnu.
Lķfeyrissjóšur skal ekki hafa meš höndum ašra starfsemi en žį sem naušsynleg er til aš nį žeim tilgangi er um ręšir ķ 2. mgr. 1. gr. og 1. mgr. žessarar greinar. Lķfeyrissjóši er ekki heimilt aš inna af hendi framlög ķ öšrum tilgangi. [Lķfeyrissjóši er heimilt aš stofna til samstarfs viš žį ašila sem standa aš sjóšnum um innheimtu išgjalda fyrir žį samhliša innheimtu lķfeyrissjóšsišgjalda. Slķk innheimta mį ekki hafa ķ för meš sér kostnašarauka fyrir lķfeyrissjóšinn.]1)
   1)
L. 28/2006, 1. gr.
21. gr. Ekki er heimilt aš starfrękja lķfeyrissjóš nema hann hafi fullgilt starfsleyfi skv. V. eša XI. kafla.
Aš jafnaši skulu minnst 800 sjóšfélagar greiša išgjöld til lķfeyrissjóšs reglulega ķ mįnuši hverjum, nema sjóšurinn tryggi įhęttudreifingu vegna skuldbindinga sinna meš öšrum hętti ķ samręmi viš tryggingafręšilega athugun.
Lķfeyrissjóši er heimilt aš tryggja įhęttudreifingu vegna lķfeyrisskuldbindinga sinna, aš hluta til eša öllu leyti, hjį vįtryggingafélögum, sbr. lög um vįtryggingastarfsemi. Jafnframt er honum heimilt aš kaupa tiltekna tryggingavernd hjį vįtryggingafélögum eša öšrum lķfeyrissjóšum fyrir einstaka sjóšfélaga sķna. Enn fremur er lķfeyrissjóšum heimilt aš hafa samstarf um einstaka žętti tryggingaverndar. Nįnar skal kvešiš į um žessi atriši ķ reglugerš.
22. gr. Lķfeyrissjóšum er skylt og einum heimilt aš nota ķ heiti sķnu oršiš „lķfeyrissjóšur“, eitt sér eša samtengt öšrum oršum eša til nįnari skżringa į starfsemi sinni. Lķfeyrissjóšum, sem starfandi eru viš gildistöku laga žessara, er žó heimilt aš halda heiti sķnu óbreyttu.
23. gr. Lķfeyrissjóšur įbyrgist skuldbindingar sķnar meš eignum sķnum. Išgjaldagreišendur bera ekki įbyrgš į skuldbindingum sjóšsins meš öšru en išgjöldum sķnum.
24. gr. Įrlega skal stjórn lķfeyrissjóšs lįta fara fram tryggingafręšilega athugun į fjįrhag sjóšsins ķ samręmi viš 39. gr. og įkvęši reglugeršar sem rįšherra setur. Ķ reglugerš skal kvešiš į um almennar tryggingafręšilegar forsendur, m.a. um dįnarįhęttu, raunvexti sem athugunin skal byggjast į og įvöxtunarkröfu sem nota skal viš nśviršingu framtķšarišgjalda og vęntanlegs lķfeyris sjóšsins. Ķ reglugerš skulu jafnframt sett įkvęši um mat į hreinni eign til greišslu lķfeyris vegna tryggingafręšilegra athugana. Skal ķ reglugeršinni tilgreina möguleg frįvik frį mati į eignarlišum ķ efnahagsreikningi skv. 40. gr., m.a. aš veršmęti skrįšra hlutabréfa og sambęrilegra veršbréfa skuli miša viš vegiš markašsvirši į tilteknu tķmabili sem žó getur ekki veriš lengra en sex mįnušir.
Athugun skv. 1. mgr. skal framkvęmd af tryggingafręšingi eša öšrum žeim sem hlotiš hefur višurkenningu [Fjįrmįlaeftirlitsins]1) til slķks starfs, sbr. lög um vįtryggingastarfsemi.
Fyrir 1. jślķ įr hvert skal senda [Fjįrmįlaeftirlitinu]1) tryggingafręšilega athugun skv. 1. mgr.
   1)
L. 84/1998, 7. gr.

V. kafli. Starfsleyfi lķfeyrissjóša.
25. gr. [Rįšherra]1) skal veita lķfeyrissjóši starfsleyfi aš uppfylltum eftirfarandi skilyršum:
   
1. Sżnt er fram į aš sjóšurinn muni innan žriggja įra uppfylla skilyrši 2. mgr. 21. gr.
   
2. Samžykktir eru samkvęmt įkvęšum 27. gr.
   
3. Stjórn hefur veriš valin.
   
4. Löggiltur endurskošandi hefur veriš valinn.
   
5. Tryggingafręšingur hefur veriš valinn.
Umsókn um starfsleyfi skal vera skrifleg. Skulu fylgja henni samžykktir sjóšsins įsamt öšrum žeim upplżsingum og gögnum sem rįšherra įkvešur. Įšur en umsókn um starfsleyfi er afgreidd skal leita umsagnar [Fjįrmįlaeftirlitsins].2)
Birta skal tilkynningar um starfsleyfi lķfeyrissjóša ķ Lögbirtingablaši.
   1)
L. 126/2011, 254. gr. 2)L. 84/1998, 7. gr.
26. gr. Įkvöršun um starfsleyfi skal rökstudd og send umsękjanda skriflega eigi sķšar en žremur mįnušum eftir aš fullbśin umsókn barst rįšherra.
Uppfylli lķfeyrissjóšur sem sótt er um starfsleyfi fyrir ekki skilyrši laga žessara skal synja honum um žaš.
27. gr. Samžykktir lķfeyrissjóšs skulu viš žaš mišašar aš sjóšurinn geti stašiš viš skuldbindingar sķnar.
Samžykktir lķfeyrissjóšs skulu m.a. kveša į um eftirtalin atriši:
   
1. Heiti, heimili og hlutverk sjóšsins.
   
2. Hverjir eru sjóšfélagar.
   
3. Almenn skilyrši um ašild aš sjóšnum og um brottfall ašildar.
   
4. Įrsfund, hvernig boša skuli til hans, hvaša mįl skuli žar lögš fram, hverjir eigi žar atkvęšisrétt og hvernig atkvęšisréttur er įkvešinn.
   
5. Hlutverk stjórnar, fjölda stjórnarmanna og varamanna žeirra, kjörtķmabil žessara ašila, svo og hvernig vali žeirra og endurskošanda skuli hįttaš.
   
6. Hvort fé ķ vörslu sjóšsins skuli varšveitt sem ein heild eša ķ fjįrhagslega ašskildum deildum og hvernig fé sjóšsins skuli įvaxtaš.
   
7. Hvernig išgjöld til sjóšsins skuli įkvešin og hvernig žau skuli greidd.
   
8. Réttindi sjóšfélaga eša ašstandenda žeirra til lķfeyris, hvernig śtreikningi žessara réttinda skuli hįttaš og hver séu nįnari skilyrši lķfeyrisréttar. Žį skal og kvešiš į um framkvęmd lķfeyrisgreišslna.
   
9. Framkvęmd reglubundinnar, tryggingafręšilegrar athugunar į hag sjóšsins og hvenęr slķk athugun skuli fara fram, sbr. 24. gr. og 39. gr.
   
10. Hvernig stašiš skuli aš breytingu į samžykktum sjóšsins.
   
11. Upplżsingaskyldu sjóšsins viš sjóšfélaga.
   
12. Hlutverk og skipan geršardóms.
28. gr. [Allar breytingar į samžykktum lķfeyrissjóšs skal tilkynna [rįšherra]1) og öšlast žęr ekki gildi fyrr en rįšherra hefur stašfest aš žęr fullnęgi įkvęšum laga žessara og įkvęšum gildandi samžykkta fyrir lķfeyrissjóšinn aš fenginni umsögn Fjįrmįlaeftirlitsins.]2) …3) Tilkynning um breytingar į samžykktum lķfeyrissjóša skulu birtar ķ Lögbirtingablaši. Jafnframt skal tilkynna [Fjįrmįlaeftirlitinu]4) um breytingar į stjórn, framkvęmdastjóra, endurskošanda og tryggingafręšingi lķfeyrissjóšs.
   1)
L. 126/2011, 254. gr. 2)L. 56/2000, 3. gr. 3)L. 171/2008, 5. gr. 4)L. 84/1998, 7. gr.

VI. kafli. Rekstur og innra eftirlit.
29. gr. Stjórn lķfeyrissjóšs ber įbyrgš į starfsemi sjóšsins ķ samręmi viš lög žessi, reglugeršir settar samkvęmt žeim og samžykktir sjóšsins. Stjórn lķfeyrissjóšs skal einnig hafa meš höndum almennt eftirlit meš rekstri, bókhaldi og rįšstöfun eigna sjóšsins. Stjórnin setur sér starfsreglur og gerir tillögur til breytinga į samžykktum sjóšsins į įrsfundi.
[Stjórn lķfeyrissjóšs er heimilt aš gera breytingar į samžykktum sjóšsins įn žess aš bera žęr undir įrsfund eins og męlt er fyrir um ķ 30. gr. og eftir atvikum ķ samžykktum einstakra lķfeyrissjóša, ef žęr leiša af ófrįvķkjanlegum įkvęšum laga eša reglugerša.]1)
Stjórn lķfeyrissjóšs annast m.a. eftirfarandi verkefni:
   
1. aš rįša framkvęmdastjóra, įkveša laun og rįšningarkjör hans eša žeirra samkvęmt sérstöku erindisbréfi,
   
2. aš rįša forstöšumann endurskošunardeildar eša semja viš sjįlfstętt starfandi eftirlitsašila,
   
3. aš móta fjįrfestingarstefnu lķfeyrissjóšsins, sbr. VII. kafla,
   
4. aš setja reglur um upplżsingagjöf framkvęmdastjóra til stjórnar um rekstur, išgjöld, réttindaįvinning og rįšstöfun eigna sjóšsins,
   
[5. aš setja verklagsreglur um veršbréfavišskipti lķfeyrissjóšsins, stjórnar hans og starfsmanna. Verklagsreglurnar skulu stašfestar af Fjįrmįlaeftirlitinu],2)
   
[6. ]2) aš įkveša hver skuli vera fulltrśi af hįlfu lķfeyrissjóšs ķ stjórn stofnunar eša atvinnufyrirtękis, nema lög kveši į um annaš,
   
[7. ]2) aš lįta tryggingafręšilega athugun fara fram į fjįrhag sjóšsins, sbr. 24. gr.,
   
[8. aš móta innra eftirlit lķfeyrissjóšsins og skjalfesta eftirlitsferla],3)
   
[9. aš móta eftirlitskerfi sem gerir sjóšnum kleift aš greina, vakta, meta og stżra įhęttu ķ starfsemi sjóšsins].4)
[Stjórn lķfeyrissjóšs skal vera skipuš žremur einstaklingum hiš fęsta. Hvort kyn skal eiga fulltrśa ķ stjórn žegar stjórn er skipuš žremur mönnum og žegar stjórnarmenn eru fleiri en žrķr ķ lķfeyrissjóši skal tryggt aš hlutfall hvors kynsins sé ekki lęgra en 40%. Sama gildir um kynjahlutföll mešal varamanna ķ lķfeyrissjóšum en hlutföllin ķ stjórn og varastjórn skulu žó ķ heild vera sem jöfnust.]5)
   1)
L. 56/2000, 4. gr. 2)L. 11/2000, 18. gr. 3)L. 171/2008, 6. gr. 4)L. 156/2011, 1. gr. 5)L. 122/2011, 1. gr. Mįlsgreinin tekur gildi 1. sept. 2013 skv. 6. gr. s.l.
30. gr. Fyrir lok jśnķ hvert įr skal stjórn lķfeyrissjóšs boša til įrsfundar sjóšsins. Allir sjóšfélagar eiga rétt til fundarsetu į įrsfundinum meš umręšu- og tillögurétti. Atkvęšisréttur skal vera ķ samręmi viš samžykktir hlutašeigandi lķfeyrissjóšs, sbr. 27. gr.
Įrsfund skal boša meš tryggilegum hętti.
Į įrsfundi skal gerš grein fyrir skżrslu stjórnar, įrsreikningum, tryggingafręšilegum śttektum, fjįrfestingarstefnu og tillögum stjórnar til breytinga į samžykktum sjóšsins.
31. gr. [Stjórnarmenn og framkvęmdastjórar lķfeyrissjóša skulu vera lögrįša, fjįrhagslega sjįlfstęšir, hafa óflekkaš mannorš og mega ekki į sķšustu fimm įrum hafa veriš śrskuršašir gjaldžrota. Žeir mega ekki ķ tengslum viš atvinnurekstur hafa hlotiš dóm į sķšustu tķu įrum fyrir refsiveršan verknaš samkvęmt almennum hegningarlögum, samkeppnislögum, lögum um hlutafélög, einkahlutafélög, bókhald, įrsreikninga, gjaldžrotaskipti o.fl. eša įkvęšum laga er varša opinber gjöld, svo og sérlögum um ašila sem lśta opinberu eftirliti meš fjįrmįlastarfsemi. Stjórnarmenn skulu vera bśsettir hér į landi, ķ ašildarrķki Evrópska efnahagssvęšisins, ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu eša ķ Fęreyjum. Fjįrmįlaeftirlitiš setur reglur um fjįrhagslegt sjįlfstęši stjórnarmanna og framkvęmdastjóra.
Stjórnarmenn ķ lķfeyrissjóšum mega ekki eiga sęti ķ stjórn annars eftirlitsskylds ašila eša ašila ķ nįnum tengslum viš hann né vera starfsmenn eša endurskošendur annars eftirlitsskylds ašila eša ašila ķ nįnum tengslum viš hann. Stjórnarmenn lķfeyrissjóšs mega ekki sinna lögmannsstörfum fyrir annan lķfeyrissjóš. Starfsmönnum lķfeyrissjóšs er ekki heimilt aš sitja ķ stjórn hans.
Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. getur starfsmašur annars eftirlitsskylds ašila tekiš sęti ķ stjórn lķfeyrissjóšs ef hann er kosinn eša skipašur śr hópi sjóšfélaga. Undanžįga žessi į žó ekki viš um stjórnendur og lykilstarfsmenn eftirlitsskyldra ašila eša ef hinn eftirlitsskyldi ašili annast rekstur lķfeyrissjóšs eša eignastżringu hans aš hluta eša öllu leyti. Stjórnarseta samkvęmt žessari mįlsgrein skal hįš žvķ aš hśn skapi ekki, aš mati Fjįrmįlaeftirlitsins, hęttu į hagsmunaįrekstrum į fjįrmįlamarkaši eša dragi śr trśveršugleika stjórnar lķfeyrissjóšs. Skal žar m.a. horft til stöšu žeirra starfsmanna sem um ręšir hjį eftirlitsskyldum ašila.
Til višbótar framangreindum skilyršum skulu stjórnarmenn bśa yfir nęgilegri žekkingu og starfsreynslu til aš geta gegnt stöšu sinni į tilhlżšilegan hįtt.
Framkvęmdastjóri annast daglegan rekstur sjóšsins og skal hann fara eftir žeirri stefnu og fyrirmęlum sem sjóšstjórn hefur gefiš. Rįšstafanir sem eru óvenjulegar eša mikils hįttar getur framkvęmdastjóri ašeins gert samkvęmt heimild frį sjóšstjórn.
Framkvęmdastjóra er óheimilt aš taka žįtt ķ atvinnurekstri nema aš fengnu leyfi stjórnar. Eignarhlutur ķ fyrirtęki telst žįtttaka ķ atvinnurekstri nema um sé aš ręša óverulegan hlut sem ekki veitir bein įhrif į stjórn žess.
Menntun, starfsreynsla og starfsferill framkvęmdastjóra lķfeyrissjóšs skal vera meš žeim hętti aš tryggt sé aš hann geti gegnt stöšu sinni į forsvaranlegan hįtt.
Lķfeyrissjóšur skal tilkynna Fjįrmįlaeftirlitinu um skipan og sķšari breytingar į stjórn og framkvęmdastjóra. Tilkynningar žessar skulu berast Fjįrmįlaeftirlitinu įn tafar og žeim skulu fylgja fullnęgjandi upplżsingar til žess aš hęgt sé aš meta hvort skilyršum greinarinnar sé fullnęgt. Fjįrmįlaeftirlitiš setur reglur um hvernig stašiš skuli aš hęfismati.
Um hęfi stjórnarmanna og framkvęmdastjóra lķfeyrissjóšs til mešferšar mįls fer eftir įkvęšum II. kafla stjórnsżslulaga.]1)
   1)
L. 122/2011, 2. gr.
32. gr. Stjórnarmenn, framkvęmdastjóri og ašrir starfsmenn, svo og endurskošendur lķfeyrissjóšs, eru bundnir žagnarskyldu um allt žaš sem žeir fį vitneskju um ķ starfi og leynt į aš fara samkvęmt lögum eša ešli mįls. Žagnarskylda helst žótt lįtiš sé af starfi.
Halda skal geršabók um žaš sem gerist į fundum stjórnar. Allir stjórnarmenn sem męttir eru skulu undirrita fundargeršina.
33. gr. Vilji sjóšfélagi ekki una śrskurši sjóšstjórnar ķ mįli er hann hefur skotiš til hennar getur hann vķsaš žvķ til geršardóms sem skipašur skal žremur mönnum, einum tilnefndum af viškomandi sjóšfélaga, einum tilnefndum af viškomandi lķfeyrissjóši og oddamanni tilnefndum af [Fjįrmįlaeftirlitinu]1) eša öšrum žeim ašila sem tilgreindur er ķ samžykktum viškomandi sjóšs. Śrskuršur geršardóms er bindandi fyrir bįša ašila. Mįlskostnaši skal skipt milli mįlsašila eftir mati dómsins, en žó skal sjóšfélagi ekki greiša meira en 1/3 hluta mįlskostnašar. Um mįlsmešferš fyrir geršardómnum fer samkvęmt lögum um samningsbundna geršardóma.
   1)
L. 84/1998, 7. gr.
34. gr. Viš lķfeyrissjóš skal endurskošunardeild eša sjįlfstętt starfandi eftirlitsašili annast innra eftirlit, [sbr. 2. tölul. 3. mgr. 29. gr.]1) Innra eftirlit skal vera hluti af skipulagi lķfeyrissjóšs og žįttur ķ eftirlitskerfi hans.
Sjįlfstętt starfandi eftirlitsašili getur veriš löggiltur endurskošandi eša sį sem hlotiš hefur višurkenningu [Fjįrmįlaeftirlitsins].2)
Lķfeyrissjóši er skylt aš tilkynna [Fjįrmįlaeftirlitinu]2) ef skipt er um eftirlitsašila skv. 1. mgr.
[Lķfeyrissjóšur skal hafa ķ žjónustu sinni starfsmann sem hęfur er til aš sinna eignastżringu veršbréfasafna sjóšsins į grundvelli menntunar sinnar og starfsreynslu [og skal hann hafa [stašist próf ķ veršbréfavišskiptum ķ samręmi viš 53. gr. laga um fjįrmįlafyrirtęki]3)].4)
Lķfeyrissjóšur sem bżšur upp į tvo eša fleiri valmöguleika varšandi įvöxtun lķfeyrisišgjalda eša įvinnslu lķfeyrisréttinda skal hafa ķ žjónustu sinni starfsfólk sem hęft er til aš sinna rįšgjöf ķ žeim efnum. Gęta skal žess aš rįšgjöf sé sett fram į hlutlęgan og faglegan hįtt og taki miš af hagsmunum hvers sjóšfélaga. Lķfeyrissjóšur skal enn fremur lįta śtbśa skriflegt kynningarefni žar sem gerš er grein fyrir kostum og göllum einstakra valkosta mišaš viš mismunandi forsendur. Ķ auglżsingum og annarri kynningarstarfsemi lķfeyrissjóša skal žess gętt aš fram komi réttar og nįkvęmar upplżsingar um starfsemi og žjónustu lķfeyrissjóšanna.]1)
   1)
L. 56/2000, 6. gr. 2)L. 84/1998, 7. gr. 3)L. 165/2010, 40. gr. 4)L. 171/2008, 8. gr.
35. gr. Endurskošunardeild eša eftirlitsašili lķfeyrissjóšs skv. 1. mgr. 34. gr. skal m.a. annast eftirfarandi verkefni:
   
1. hafa eftirlit meš aš skrįning išgjalda og lķfeyrisréttinda sé samkvęmt lögum og samžykktum sjóšsins,
   
2. hafa eftirlit meš aš lķfeyrisréttindi séu reiknuš ķ samręmi viš lög og samžykktir sjóšsins,
   
3. gera tillögu til stjórnar um [skipulagningu innri endurskošunar]1) og annast sérstakar śttektir į virkni innra eftirlits,
   
4. hafa eftirlit meš aš ķ višskiptum meš eignir lķfeyrissjóšs sé endurgjald fyrir žęr innt af hendi innan ešlilegra tķmamarka,
   
5. hafa eftirlit meš žvķ aš fjįrfestingarstefnu sé fylgt og aš įvöxtun eigna sé ešlileg,
   
6. hafa eftirlit meš aš išgjöldum og öšru rįšstöfunarfé lķfeyrissjóšs sé rįšstafaš ķ samręmi viš lög og samžykktir sjóšsins.
[Fjįrmįlaeftirlitiš]2) setur nįnari reglur3) um verkefni endurskošunardeilda og eftirlitsašila lķfeyrissjóša.
   1)
L. 171/2008, 9. gr. 2)L. 84/1998, 7. gr. 3)Rgl. 687/2001.

VII. kafli. Fjįrfestingarstefna lķfeyrissjóša.
36. gr. Stjórn lķfeyrissjóšs skal móta fjįrfestingarstefnu og įvaxta fé sjóšsins meš hlišsjón af žeim kjörum sem best eru bošin į hverjum tķma meš tilliti til įvöxtunar og įhęttu. Stjórn lķfeyrissjóšs er heimilt aš móta sérstaka fjįrfestingarstefnu fyrir hverja deild ķ deildaskiptum sjóši. Lķfeyrissjóši er heimilt aš įvaxta fé sitt meš eftirfarandi hętti:
   
1. Ķ rķkisvķxlum, rķkisskuldabréfum og skuldabréfum sem tryggš eru meš įbyrgš rķkissjóšs.
   
2. [Ķ skuldabréfum og vķxlum sveitarfélaga og Lįnasjóšs sveitarfélaga ohf. og skuldabréfum og vķxlum sem tryggš eru meš įbyrgš žessara ašila.]1)
   
3. Ķ skuldabréfum tryggšum meš veši ķ fasteign aš hįmarki [75%]2) af metnu markašsvirši nema žegar um er aš ręša sérhęft atvinnuhśsnęši žį skal hįmark žetta vera 35%.
   
4. Meš innlįnum ķ bönkum og sparisjóšum.
   
5. Ķ skuldabréfum og vķxlum banka, sparisjóša og annarra lįnastofnana sem lśta eftirliti [opinbers eftirlitsašila].3)
   
6. Ķ hlutabréfum fyrirtękja.
   
7. [Ķ hlutdeildarskķrteinum eša hlutum veršbréfasjóša eša fjįrfestingarsjóša samkvęmt lögum nr. 30/2003, um veršbréfasjóši og fjįrfestingarsjóši, [eša tilskipun 85/611/EBE um sameiginlega fjįrfestingu ķ framseljanlegum veršbréfum (UCITS-tilskipuninni)]1) en veršbréfasafni aš baki skķrteinunum eša hlutunum skal skipt į ašra töluliši žessarar mįlsgreinar meš tilliti til takmarkana ķ 2.–6. mgr.]4)
   [8. Ķ hlutdeildarskķrteinum eša hlutum annarra sjóša um sameiginlega fjįrfestingu.]4)
   
[9. ]4) Ķ öšrum veršbréfum.
   
[10. ]4) Meš gerš afleišusamninga sem draga śr įhęttu sjóšsins.
   
[11. Meš kaupum og rekstri ķbśšarhśsnęšis, žar į mešal śtleigu.]5)
[Veršbréf skv. 1., 2., 5., 6., 8. og 9. tölul. 1. mgr. skulu hafa skrįš kaup- og sölugengi į skipulegum markaši.]6) Meš skipulegum markaši er įtt viš skipulegan veršbréfamarkaš innan ašildarrķkja Efnahags- og framfarastofnunarinnar (OECD) [og [rķkja Evrópska efnahagssvęšisins]1)]7) sem starfar reglulega, er opinn almenningi og višurkenndur meš žeim hętti sem [Fjįrmįlaeftirlitiš]8) metur gildan. Sé markašurinn utan rķkja OECD [eša [rķkja Evrópska efnahagssvęšisins]1)]7) skal [Fjįrmįlaeftirlitiš]8) hafa višurkennt hann.
[Žrįtt fyrir įkvęši 2. mgr. er heimilt aš fjįrfesta fyrir allt aš [20%]1) af hreinni eign sjóšsins ķ veršbréfum sem falla undir [1., 2., 5., 6., 8. og 9.]4) tölul. 1. mgr. og ekki eru skrįš į skipulegum markaši, enda séu veršbréfin gefin śt af ašilum innan ašildarrķkja OECD [eša [rķkja Evrópska efnahagssvęšisins]1)].7) [Fjįrfestingar ķ óskrįšum hlutabréfum skv. 6. tölul. 1. mgr. eru žó eingöngu heimilar ef engar hömlur eru į višskiptum meš hlutabréfin og įrsreikningar hlutafélaganna öllum ašgengilegir.]9) [Fjįrfestingar ķ hlutdeildarskķrteinum eša hlutum annarra sjóša um sameiginlega fjįrfestingu skv. 8. tölul. 1. mgr. eru eingöngu heimilar ef engar hömlur eru į višskiptum meš eignarhlutina. Įkvęši um aš rekstrar- eša įbyrgšarašili sjóšs um sameiginlega fjįrfestingu skv. 8. tölul. 1. mgr. eigi forkaupsrétt į eignarhlut eša žurfi aš samžykkja kaupanda aš eignarhlut ķ sjóšnum teljast ekki hamla višskiptum.]9) [Nś greišir bakįbyrgšarašili lķfeyrissjóšs, sem nżtur bakįbyrgšar rķkis, sveitarfélaga eša banka, inn į skuldbindingu sķna viš sjóšinn meš veršbréfum skv. 1. tölul. 1. mgr. sem ekki eru skrįš į skipulegum markaši, og skal sjóšnum žį heimilt aš eiga slķk veršbréf óhįš takmörkunum skv. 1. mįlsl. žessarar mįlsgreinar.]10)]3)
[Eign lķfeyrissjóšs ķ einstökum tegundum veršbréfa skv. [2., 5., …2) 8. og 9.]4) tölul. 1. mgr. skal ekki vera meiri en 50% af hreinni eign sjóšsins.]3) [Eign lķfeyrissjóšs ķ hlutabréfum fyrirtękja skv. 6. tölul. 1. mgr. skal ekki vera meiri en 60% af hreinni eign sjóšsins.]2) [Žó skal samanlögš eign skv. 6. og 8. tölul. 1. mgr. ekki vera meiri en [60%]2) af hreinni eign sjóšsins. Eign lķfeyrissjóšs skv. 8. tölul. 1. mgr. ķ sjóšum sem lśta ekki opinberu eftirliti skal žó aldrei vera meiri en 10% af hreinni eign sjóšsins.]4)
[[Samanlögš eign sjóšsins ķ veršbréfum skv. 2.–9. tölul. 1. mgr. śtgefnum af sama ašila, tengdum ašilum, sbr. lög um fjįrmįlafyrirtęki, eša ašilum sem tilheyra sömu samstęšunni skal ekki vera meira en 10% af hreinni eign sjóšsins.]1) Žessi takmörkun skal vera 5% fyrir veršbréf skv. 9. tölul. Samanlögš eign sjóšsins ķ veršbréfum skv. 1. mįlsl. og innlįnum skv. 4. tölul. 1. mgr. skal ekki vera meiri en 25% af hreinni eign sjóšsins. Eigi er lķfeyrissjóši heimilt aš eiga meira en 15% af hlutafé ķ hverju fyrirtęki eša ķ hlutdeildarskķrteinum eša hlutum annarra sjóša um sameiginlega fjįrfestingu né meira en 25% af hlutdeildarskķrteinum eša hlutum śtgefnum af sama veršbréfasjóši eša fjįrfestingarsjóši eša einstakri deild hans. [Eigi er lķfeyrissjóši eša einstakri deild hans heimilt aš hafa meira en 25% af hreinni eign sinni ķ veršbréfasjóšum [og fjįrfestingarsjóšum]11) innan sama rekstrarfélags.]1) Žó er lķfeyrissjóši heimilt aš eiga stęrri hluta en 15% ķ fyrirtęki sem eingöngu sinnir žjónustuverkefnum fyrir lķfeyrissjóšina sjįlfa. Lķfeyrissjóši er óheimilt aš binda meira en 25% af hreinni eign ķ innlįnum sama banka eša sparisjóšs.]4)
Lķfeyrissjóšur skal takmarka įhęttu ķ erlendum gjaldmišlum ķ heild viš [50%]3) af hreinni eign sjóšsins.
[Meš hreinni eign ķ 3.–6. mgr. er įtt viš hreina eign lķfeyrissjóšs til greišslu lķfeyris samkvęmt sķšasta uppgjöri sem hefur veriš kannaš eša endurskošaš af endurskošanda.]2) Takmarkanir ķ 3.–6. mgr. skulu halda į hverjum tķma.
[Žrįtt fyrir įkvęši 3. mgr. er žeim lķfeyrissjóšum sem keyptu óskrįš bréf tengd hśsnęšislįnum Byggingarsjóšs rķkisins og Byggingarsjóšs verkamanna į įrunum 1972 til 1994 heimilt aš flokka žau sem skrįš bréf skv. 1. tölul. 1. mgr.]3)
[Lķfeyrissjóšum er ekki heimilt aš fjįrfesta eša eiga ķ fjįrfestingarsjóšum skv. 7. tölul. 1. mgr. sem fjįrmagna sig meš lįntöku eša skortsölu.]4)
[Įkvęši žessarar greinar eiga einungis viš um samtryggingardeildir lķfeyrissjóša [frį og meš 1. janśar 2010].11)]1)
[Lķfeyrissjóši er heimilt aš stofna félag um rekstur ķbśšarhśsnęšis skv. 11. tölul. 1. mgr. eša gera samning viš einkaašila um slķkan rekstur.]5)
   1)
L. 171/2008, 10. gr. 2)L. 28/2006, 2. gr. 3)L. 56/2000, 7. gr. 4)L. 70/2004, 4. gr. 5)L. 123/2011, 1. gr. 6)L. 148/2004, 1. gr. 7)L. 65/2002, 5. gr. 8)L. 84/1998, 7. gr. 9)L. 122/2011, 3. gr. 10)L. 140/2006, 1. gr. 11)L. 13/2009, 1. gr.
[36. gr. a. Vörsluašilar séreignarsparnašar, skv. II. kafla, skulu móta fjįrfestingarstefnu fyrir hverja fjįrfestingarleiš žar sem fjįrfestingar, ašrar en innlįnsreikningar, eru sundurlišašar meš hlišsjón af 1. mgr. 36. gr. Fjįrfestingarstefna vörsluašila séreignarsparnašar skal aš öšru leyti hįš eftirfarandi takmörkunum:
   
a. Ekki er heimilt aš fjįrfesta fyrir meira en 20% af hreinni eign hverrar fjįrfestingarleišar ķ veršbréfum sem ekki eru skrįš į skipulegum markaši.
   
b. Samanlögš eign hverrar fjįrfestingarleišar ķ fjįrmįlagerningum śtgefnum af sama ašila, tengdum ašilum, sbr. lög um fjįrmįlafyrirtęki, eša ašilum sem tilheyra sömu samstęšunni skal ekki vera meira en 20% af hreinni eign sjóšsins. Veršbréf skv. 1. tölul. 1. mgr. 36. gr. falla ekki undir įkvęši žetta.
   
c. Samanlögš eign hverrar fjįrfestingarleišar mį ekki vera meira en 30% af hlutdeildarskķrteinum eša hlutum śtgefnum af sama veršbréfasjóši eša fjįrfestingarsjóši eša einstakri deild hans eša ķ veršbréfasjóšum [og fjįrfestingarsjóšum sem hlutfall af hreinni eign]1) innan sama rekstrarfélags.
   
d. Vörsluašilum séreignarsparnašar er ekki heimilt aš fjįrfesta eša eiga ķ fjįrfestingarsjóšum skv. 7. tölul. 1. mgr. 36. gr. sem fjįrmagna sig meš lįntöku eša skortsölu.
   
e. Hlutabréf fyrirtękja mega ekki vera meira en 70% af samanlagšri eign hverrar fjįrfestingarleišar.
   
f. Afleišusamningar mega ekki vera meira en 10% af hreinni eign hverrar fjįrfestingarleišar.
Vörsluašilar séreignarsparnašar skulu senda upplżsingar um fjįrfestingarstefnu sķna fyrir komandi įr til Fjįrmįlaeftirlitsins eigi sķšar en 1. desember įr hvert.]2)
   1)
L. 13/2009, 2. gr. 2)L. 171/2008, 11. gr.
37. gr. [Fjįrfestingarstefna lķfeyrissjóšs skal byggš į tegundaflokkun innlįna og veršbréfa, [sbr. 1.–10. tölul. 1. mgr. 36. gr.]1) Hver tegund innlįna og veršbréfa skal jafnframt sundurlišuš eftir žvķ sem viš į meš tilliti til gjaldmišlaįhęttu og stęršar einstakra innlįnsašila eša veršbréfaśtgefenda. Lķfeyrissjóšir skulu senda upplżsingar um fjįrfestingarstefnu sķna fyrir komandi įr til Fjįrmįlaeftirlitsins eigi sķšar en 1. desember įr hvert.
Fjįrmįlaeftirlitiš skal setja reglur2) um form og efni fjįrfestingarstefnu lķfeyrissjóša og hvernig henni skuli skilaš til eftirlitsins.]3)
   1)
L. 70/2004, 5. gr. 2)Rgl. 966/2001, sbr. 335/2006. 3)L. 56/2000, 8. gr.
38. gr. [Lķfeyrissjóšur mį ekki fjįrfesta ķ fasteignum eša lausafé nema aš žvķ marki sem naušsynlegt er vegna starfsemi sjóšsins.
Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. er lķfeyrissjóši heimilt įn takmarkana aš yfirtaka eignir til aš tryggja fullnustu kröfu. Eignirnar skulu seldar eigi sķšar en innan 18 mįnaša frį yfirtöku eignanna. Heimilt er žó aš draga sölu lengur sé žaš augljóslega ķ žįgu hagsmuna sjóšsins. Slķkan drįtt į sölu eigna skal tilkynna Fjįrmįlaeftirlitinu sem getur žį krafist sölu žeirra innan višeigandi frests.]1)
Lķfeyrissjóši er óheimilt aš taka lįn nema til fjįrfestingar ķ fasteignum sem eru naušsynlegar vegna starfsemi sjóšsins. Lķfeyrissjóši er žó heimilt aš nżta almenna greišslufresti vegna kaupa į veršbréfum eša taka skammtķmalįn til žess aš jafna fjįrstreymi.
Lķfeyrissjóši er óheimilt aš veita lįn til stjórnarmanna, varamanna žeirra, starfsmanna sjóšsins, endurskošenda, eftirlitsašila, žeirra er framkvęma tryggingafręšilega athugun į hag sjóšsins eša maka žessara ašila, nema žeir séu félagar ķ viškomandi sjóši og žį eftir žeim reglum sem gilda um lįn til sjóšfélaga almennt.
[Žrįtt fyrir įkvęši 1. og 2. mgr. er lķfeyrissjóši heimilt aš fjįrfesta ķ ķbśšarhśsnęši ķ samręmi viš 11. tölul. 1. mgr. 36. gr. Lķfeyrissjóši er jafnframt heimilt aš halda žvķ ķbśšarhśsnęši sem hann hefur eignast viš yfirtöku skv. 2. mgr. og skal lķta į slķkt sem fjįrfestingu skv. 11. tölul. 1. mgr. 36. gr.]2)
   1)
L. 56/2000, 9. gr. 2)L. 123/2011, 2. gr.
39. gr. Hrein eign lķfeyrissjóšs til greišslu lķfeyris įsamt nśvirši framtķšarišgjalda skal vera jafnhį nśvirši vęntanlegs lķfeyris vegna žegar greiddra išgjalda og framtķšarišgjalda. Įętlun um framtķšarišgjöld og vęntanlegan lķfeyri skal mišuš viš sjóšfélaga į žeim tķma sem tryggingafręšileg athugun tekur miš af. Hrein eign til greišslu lķfeyris skal į hverjum tķma metin ķ samręmi viš įkvęši 24. gr.
Leiši tryggingafręšileg athugun skv. 24. gr. ķ ljós aš meira en 10% munur er į milli eignarliša og lķfeyrisskuldbindinga skv. 1. mgr. er hlutašeigandi lķfeyrissjóši skylt aš gera naušsynlegar breytingar į samžykktum sjóšsins. Sama gildir ef munur samkvęmt tryggingafręšilegum athugunum į milli eignarliša og lķfeyrisskuldbindinga hefur haldist meiri en 5% samfellt ķ fimm įr.
Stjórn lķfeyrissjóšs er skylt aš fį įlit tryggingafręšings į įhrifum breytinga į samžykktum lķfeyrissjóšs į getu hans til žess aš greiša lķfeyri. Tryggingafręšingi lķfeyrissjóšs er skylt aš skżra stjórn sjóšsins žegar ķ staš frį žvķ ef tryggingafręšileg śttekt leišir ķ ljós aš sjóšurinn stendur ekki viš skuldbindingar sķnar. Hann skal skila tillögum til śrbóta til stjórnar og gera [Fjįrmįlaeftirlitinu]1) višvart.
Tryggingafręšingur lķfeyrissjóšs mį ekki sitja ķ stjórn hans, vera starfsmašur hans eša starfa ķ žįgu hans aš öšru en tryggingafręšilegum athugunum og tengdri rįšgjöf.
   1)
L. 84/1998, 7. gr.

VIII. kafli. Įrsreikningur og endurskošun.
40. gr. Stjórn lķfeyrissjóšs og framkvęmdastjóri skulu semja įrsreikning fyrir hvert reikningsįr. Įrsreikningur skal hafa aš geyma efnahagsreikning, fjįrstreymisyfirlit, yfirlit um breytingu į hreinni eign til greišslu lķfeyris og skżringar. Enn fremur skal semja skżrslu stjórnar sem įsamt įrsreikningi mynda eina heild. Reikningsįr lķfeyrissjóšs er almanaksįriš.
Įrsreikningur skal undirritašur af stjórn lķfeyrissjóšs og framkvęmdastjóra hans. Hafi stjórnarmašur eša framkvęmdastjóri mótbįrur fram aš fęra gegn įrsreikningi skal hann gera grein fyrir žvķ ķ įritun sinni.
Įrsreikningur skal gefa glögga mynd af fjįrhagsstöšu lķfeyrissjóšs og breytingu į hreinni eign til greišslu lķfeyris. Hann skal geršur ķ samręmi viš lög, reglur og góša reikningsskilavenju.
[Fjįrmįlaeftirlitiš]1) skal sjį til žess ķ samrįši viš reikningsskilarįš aš į hverjum tķma liggi fyrir skilgreining į góšri reikningsskilavenju viš gerš įrsreiknings lķfeyrissjóšs.
[Fjįrmįlaeftirlitiš]1) setur reglur2) aš höfšu samrįši viš reikningsskilarįš um uppsetningu įrsreiknings, innihald einstakra liša efnahagsreiknings, yfirlit um breytingar į hreinni eign til greišslu lķfeyris og fjįrstreymisyfirlit og skżringar og mat į einstökum lišum.
[Meš įrsreikningum lķfeyrissjóša skal fylgja sś fjįrfestingarstefna sem starfaš er eftir. Jafnframt skal fylgja śttekt į įvöxtun eignasafna sķšasta įrs. Fjįrmįlaeftirlitiš skal setja nįnari reglur um form og efni žessara skżrslna.]3)
   1)
L. 84/1998, 7. gr. 2)Rgl. 55/2000, sbr. rgl. 765/2002 og rgl. 1067/2004. Rgl. 966/2006, sbr. rgl. 335/2006. 3)L. 56/2000, 10. gr.
41. gr. Ķ skżrslu stjórnar skal koma fram yfirlit um starfsemi sjóšsins į įrinu, svo og upplżsingar um atriši er mikilvęg eru viš mat į fjįrhagslegri stöšu sjóšsins og afkomu hans į reikningsįrinu er ekki koma fram annars stašar ķ įrsreikningnum.
Ķ skżrslu stjórnar skal enn fremur upplżst um eftirfarandi:
   
1. atburši eftir uppgjörsdag sem hafa verulega žżšingu,
   
2. vęntanlega žróun sjóšsins og
   
3. ašgeršir sem hafa žżšingu fyrir framtķšaržróun hans.
Skżrsla stjórnar skal veita upplżsingar um fjölda greišandi sjóšfélaga į įrinu, fjölda virkra sjóšfélaga, ž.e. sjóšfélaga sem aš jafnaši greiša išgjöld til sjóšsins meš reglubundnum hętti ķ mįnuši hverjum, fjölda lķfeyrisžega, fjölda starfsmanna aš mešaltali į reikningsįrinu, heildarfjįrhęš launa, žóknana eša annarra greišslna til starfsmanna, stjórnar og annarra ķ žjónustu sjóšsins.
42. gr. Endurskošun hjį lķfeyrissjóši skal gerš af löggiltum endurskošanda.
Endurskošandi lķfeyrissjóšs mį ekki sitja ķ stjórn hans, vera starfsmašur hans eša starfa ķ žįgu hans aš öšru en endurskošun og innra eftirliti, sbr. 35. gr.
Um endurskošun hjį lķfeyrissjóši gilda įkvęši VII. kafla laga um įrsreikninga, eftir žvķ sem viš į, nema annaš komi fram ķ žessum lögum.
Verši endurskošandi var viš verulega įgalla ķ rekstri lķfeyrissjóšs eša atriši er varša innra eftirlit, išgjaldainnheimtu, greišslutryggingar śtlįna, mešferš fjįrmuna eša önnur atriši sem veikt geta fjįrhagsstöšu lķfeyrissjóšsins, svo og ef hann hefur įstęšu til aš ętla aš lög, reglugeršir eša reglur sem gilda um starfsemina hafi veriš brotnar, skal hann žegar ķ staš gera stjórn sjóšsins og [Fjįrmįlaeftirlitinu]1) višvart. Įkvęši žessarar mįlsgreinar brjóta ekki ķ bįga viš žagnarskyldu endurskošanda skv. 32. gr. laga žessara eša įkvęši annarra laga.
[Fjįrmįlaeftirlitiš]1) skal sjį til žess, ķ samrįši viš Félag löggiltra endurskošenda og ašra hlutašeigandi ašila, aš į hverjum tķma liggi fyrir skilgreining į góšri endurskošunarvenju viš endurskošun hjį lķfeyrissjóšum. [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) setur reglur2) um endurskošun lķfeyrissjóša.
   1)
L. 84/1998, 7. gr. 2)Rgl. 685/2001.
43. gr. Senda skal [Fjįrmįlaeftirlitinu]1) endurskošašan įrsreikning lķfeyrissjóšs įsamt skżrslu stjórnar žegar eftir undirritun hans og eigi sķšar en fjórum mįnušum eftir lok reikningsįrs. Meginnišurstöšur įrsreiknings skal birta opinberlega og ķ samręmdu formi sem [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) įkvešur. Slķkar meginnišurstöšur skulu liggja frammi ķ starfsstöš viškomandi lķfeyrissjóšs og vera ašgengilegar fyrir sjóšfélaga.
   1)
L. 84/1998, 7. gr.

IX. kafli. Eftirlit.
44. gr. [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) hefur eftirlit meš aš starfsemi lķfeyrissjóša [og vörsluašila lķfeyrissparnašar]2) sé ķ samręmi viš įkvęši laga žessara, reglugeršir og reglur settar samkvęmt žeim og stašfestar samžykktir lķfeyrissjóša. Skal [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) eiga ašgang aš öllum gögnum og upplżsingum lķfeyrissjóša [og vörsluašila lķfeyrissparnašar]2) sem žaš telur naušsynlegt vegna eftirlitsins. …3)
[Fjįrmįlaeftirlitiš]1) getur lagt fyrir stjórn lķfeyrissjóšs aš lįta fara fram tryggingafręšilega athugun į hag sjóšs į öšrum forsendum en gefnar eru ķ reglubundnum athugunum sjóšsins telji eftirlitiš aš hagur sjóšsins gefi tilefni til žess.
Er [Fjįrmįlaeftirlitinu]1) berst tilkynning skv. 4. mgr. 42. gr. eša žaš telur af öšru tilefni įstęšu til aš ętla aš [rekstri og fjįrhagsstöšu lķfeyrissjóšs eša vörsluašila lķfeyrissparnašar]2) sé įbótavant ķ verulegum atrišum skal žaš krefja stjórnendur og endurskošanda žegar ķ staš um naušsynleg gögn sem žeim ber aš afhenda innan tveggja vikna frį žvķ aš žeim barst krafan.
Telji [Fjįrmįlaeftirlitiš]1) aš starfsemi lķfeyrissjóšs [og vörsluašila lķfeyrissparnašar]2) brjóti gegn įkvęšum laga žessara, reglugeršum og reglum settum samkvęmt žeim, stašfestum samžykktum lķfeyrissjóša eša sé aš öšru leyti óešlileg, óheilbrigš eša ótraust getur žaš veitt viškomandi sjóši hęfilegan frest til śrbóta, nema brot sé alvarlegt.
[Fjįrmįlaeftirlitiš getur krafist hvers konar gagna og upplżsinga frį dótturfyrirtękjum eša hlutdeildarfyrirtękjum lķfeyrissjóša [og vörsluašila lķfeyrissparnašar],2) enda telji Fjįrmįlaeftirlitiš upplżsingarnar naušsynlegar ķ eftirliti sķnu meš viškomandi lķfeyrissjóši.]3)
   1)
L. 84/1998, 7. gr. 2)L. 171/2008, 12. gr. 3)L. 11/2000, 19. gr.
45. gr. [Um eftirlit Fjįrmįlaeftirlitsins gilda, eftir žvķ sem viš getur įtt, lög um opinbert eftirlit meš fjįrmįlastarfsemi. Heimilt er aš beita įkvęšum žeirra laga um dagsektir, stjórnvaldssektir og leit og hald į gögnum viš upplżsingaöflun og eftirlit samkvęmt žessum lögum.]1)
   1)
L. 11/2000, 20. gr.

X. kafli. Umsjónarašili, slit og samruni.
46. gr. Fullnęgi lķfeyrissjóšur ekki lengur skilyrši laga žessara til žess aš öšlast starfsleyfi, sbr. V. kafla, reynist lķfeyrissjóšur ekki gjaldhęfur aš mati [Fjįrmįlaeftirlitsins],1) brjóti hann gegn įkvęšum laga žessara, reglugeršum og reglum settum samkvęmt žeim, stašfestum samžykktum lķfeyrissjóšs eša sé rekstri hans įbótavant og kröfum [Fjįrmįlaeftirlitsins]1) skv. 44. gr. ekki sinnt er rįšherra heimilt aš skipa lķfeyrissjóši umsjónarašila um tiltekinn tķma aš fengnum tillögum [Fjįrmįlaeftirlitsins].1)
Stjórn og framkvęmdastjóri lķfeyrissjóšs skulu vķkja frį störfum žann tķma sem umsjónarašili starfar. Tekur umsjónarašili viš réttindum og skyldum žessara ašila eftir žvķ sem nįnar er kvešiš į um ķ erindisbréfi hans sem rįšherra gefur śt. Kostnašur viš starf umsjónarašila greišist af viškomandi lķfeyrissjóši.
   1)
L. 84/1998, 7. gr.
47. gr. Skipun umsjónarašila skal rökstudd og tilkynnt hlutašeigandi lķfeyrissjóši skriflega. Jafnframt skal birta tilkynningu um skipunina ķ Lögbirtingablaši og auglżsa hana ķ fjölmišlum.
Skylda til greišslu išgjalds til hlutašeigandi lķfeyrissjóšs fellur nišur frį og meš žeim tķma sem tilkynning um skipun umsjónarašila birtist ķ Lögbirtingablaši. Ef išgjaldagreišslu til sjóšsins er hętt skal tryggingaskyldu fullnęgt meš ašild aš og greišslu išgjalds til Söfnunarsjóšs lķfeyrisréttinda eša annars lķfeyrissjóšs sem višurkenndur er af [rįšherra].1)
Aš tillögu umsjónarašila getur rįšherra įkvešiš slit lķfeyrissjóšs. Skal rįšherra žį skipa skilanefnd žriggja manna sem sér um slit į sjóšnum eša flutning į starfsemi hans til annars lķfeyrissjóšs. Skilanefnd tekur viš öllum heimildum sjóšstjórnar og falla jafnframt nišur heimildir stjórnarinnar frį sama tķma. Skilanefnd skal taka įkvöršun um hvort sjóšnum skuli slitiš meš sameiningu viš annan sjóš eša meš öšrum hętti, sbr. 2. og 3. mgr. 49. gr.
   1)
L. 126/2011, 254. gr.
48. gr. Įkvöršun um slit lķfeyrissjóšs, hvort heldur er meš sameiningu eša öšrum hętti, skal tekin af stjórn hans, nema samžykktir sjóšsins kveši į um annaš eša įkvęši 47. gr. eigi viš.
Įkvöršun um slit lķfeyrissjóšs skal žegar ķ staš tilkynna [rįšuneytinu]1) og [Fjįrmįlaeftirlitinu].2)
Sé gert samkomulag um aš sameina lķfeyrissjóš algjörlega öšrum sjóši skal gefa śt innköllun skv. 2. mgr. 49. gr. og halda eignunum ašgreindum žar til fresturinn er śtrunninn og lżstum kröfum fullnęgt. Ekki žarf žó aš halda eignum ašgreindum ef allir lįnardrottnar samžykkja eša žeim er sett fullnęgjandi trygging.
Eignir lķfeyrissjóšs skulu renna til žess lķfeyrissjóšs sem hann sameinast. Viš flutning og įkvöršun lķfeyrisréttinda skal žess gętt aš hver og einn sjóšfélagi beggja sjóšanna verši ekki fyrir réttindaskeršingu vegna sameiningarinnar. Rįšherra getur meš reglugerš kvešiš nįnar į um hvernig lķfeyrisréttindi skulu metin ķ žessu sambandi.
   1)
L. 126/2011, 254. gr. 2)L. 84/1998, 7. gr.
49. gr. Stjórn sjóšs eša sį ašili sem samkvęmt samžykktum sjóšs hefur įkvešiš aš honum skuli slitiš skal žegar ķ staš tilnefna žriggja manna skilanefnd er taki viš störfum stjórnar og framkvęmdastjóra sjóšsins, enda hafi skilanefnd ekki žegar veriš skipuš skv. 3. mgr. 47. gr.
Skilanefnd skal lįta birta tvisvar ķ Lögbirtingablaši įskorun til lįnardrottna sjóšsins um aš lżsa kröfum sķnum innan tveggja mįnaša frį fyrstu birtingu įskorunarinnar og hefur hśn sömu réttarįhrif og gildir um innköllun krafna viš gjaldžrotaskipti.
Eignir lķfeyrissjóšs sem eftir standa žegar skuldir hafa veriš greiddar skulu renna til Söfnunarsjóšs lķfeyrisréttinda. Skulu réttindi sjóšfélaga og lķfeyrisžega jafnframt metin til réttar ķ Söfnunarsjóšnum ķ sama hlutfalli og er milli žeirra eigna sjóšsins er til Söfnunarsjóšsins renna og heildarlķfeyrisskuldbindinga sjóšsins metinna ķ samręmi viš įkvęši laga žessara. Rįšherra getur meš reglugerš kvešiš nįnar į um hvernig lķfeyrisréttindi skulu metin ķ žessu sambandi.

XI. kafli. Lķfeyrissjóšir sem starfa viš gildistöku laga žessara.
50. gr. Lķfeyrissjóšir sem starfa samkvęmt sérlögum eru undanžegnir įkvęšum 21. gr., V. kafla og X. kafla. Jafnframt eru žeir undanžegnir įkvęšum 3. gr. og III. kafla enda sé kvešiš į um išgjaldsstofn og réttindi ķ viškomandi lögum. Įkvęši 3. mgr. 14. gr. skal žó gilda fyrir žessa sjóši.
51. gr. [Lķfeyrissjóšir sem njóta bakįbyrgšar rķkis, sveitarfélaga og banka eru undanžegnir įkvęšum 21., 23. og 39. gr.]1)
   1)
L. 56/2000, 11. gr.
52. gr. Lķfeyrissjóšir, sem hyggjast halda įfram aš taka viš išgjöldum eftir gildistöku laga žessara, skulu innan eins įrs frį gildistökunni senda [rįšuneytinu]1) umsókn um starfsleyfi. Umsókn skulu fylgja samžykktir lķfeyrissjóšs, tryggingafręšileg athugun, įsamt öšrum žeim upplżsingum sem rįšherra įkvešur. Hafi sjóšur ekki nęgjanlega marga sjóšfélaga skv. 21. gr. skal ķ umsókn koma fram hvenęr og hvernig sjóšurinn hyggst uppfylla skilyrši greinarinnar, sbr. 25. gr. Um veitingu starfsleyfis fer aš öšru leyti eftir įkvęšum V. kafla, um starfsleyfi.
Hafi lķfeyrissjóšur ekki sent umsókn um starfsleyfi įsamt tilskildum gögnum innan žess tķma sem greinir ķ 1. mgr. telst sjóšurinn ekki fullnęgja įkvęšum laga žessara til žess aš öšlast starfsleyfi og fer žį um mįlefni hans samkvęmt įkvęšum X. kafla.
   1)
L. 126/2011, 254. gr.
53. gr. Lķfeyrissjóšir, sem starfandi eru viš gildistöku laga žessara og hyggjast einvöršungu veita lķfeyri vegna įunninna réttinda, skulu tilkynna [rįšuneytinu]1) um žį fyrirętlan innan eins įrs frį gildistöku laganna og skal žeim veitt starfsleyfi ķ žvķ skyni, aš fenginni umsögn [Fjįrmįlaeftirlitsins].2) [Um réttindi sjóšfélaga til greišslu lķfeyris śr sjóšum sem starfa samkvęmt greininni fer eftir reglugeršum hlutašeigandi sjóša sem ķ gildi voru viš gildistöku laga žessara. Žó skal heimilt aš breyta įkvęšum um réttindi sjóšfélaga til samręmis viš samkomulag sem samtök launžega og vinnuveitenda gera meš sér, enda fari slķk breyting hvorki ķ bįga viš III. kafla laganna né teljist ganga į ólögmętan hįtt į įunninn rétt einstakra sjóšfélaga innbyršis eša annarra sem réttinda njóta, eša hafa teljandi fjįrhagsleg įhrif žegar litiš er til eigna sjóšsins og lķfeyrisskuldbindinga. Viš žaš mat skal m.a. litiš til umsagnar tryggingafręšings viškomandi sjóšs sem fylgja skal ósk um breytingar. Breytingar į réttindaįkvęšum skulu koma fram ķ stašfestum samžykktum fyrir viškomandi sjóši. Aš öšru leyti skulu lög žessi gilda um hlutašeigandi sjóši eftir žvķ sem viš getur įtt.]3)
   1)
L. 126/2011, 254. gr. 2)L. 84/1998, 7. gr. 3)L. 56/2000, 12. gr.
54. gr. Lķfeyrissjóši, sem starfar ķ samręmi viš stašfesta reglugerš samkvęmt lögum nr. 55/1980 og nżtur bakįbyrgšar rķkis, sveitarfélags eša [banka eša naut slķkrar įbyrgšar 31. desember 1997, er heimilt aš starfa įfram į óbreyttum išgjalda- og]1) réttindagrundvelli fyrir žį sem eiga ašild aš sjóšnum viš gildistöku laga žessara. [Lķfeyrissjóši skv. 1. mįlsl., sem nżtur ekki lengur bakįbyrgšar, er skylt aš gera naušsynlegar breytingar į samžykktum sjóšsins ķ samręmi viš įkvęši 2. mgr. 39. gr. Skulu slķkar breytingar taka miš af įkvęšum 4. gr. um lįgmarkstryggingavernd.]2) [Lķfeyrissjóšum meš bakįbyrgš rķkis eša sveitarfélaga sem kjósa aš starfa įfram į óbreyttum réttindagrundvelli er žó heimilt aš breyta višmišum sķnum vegna töku lķfeyris į grundvelli eftirmannsreglu, sbr. reglugeršir sjóšanna, žannig aš lķfeyrir breytist ķ samręmi viš mešalbreytingar dagvinnulauna hjį opinberum starfsmönnum samkvęmt launavķsitölu Hagstofu Ķslands, en lķfeyrissjóšum meš bakįbyrgš banka er heimilt aš styšjast viš ašrar launavķsitölur sem Hagstofa Ķslands birtir, enda liggi fyrir samkomulag ašila kjarasamninga viškomandi sjóšfélaga.]3) Lķfeyrissjóšurinn skal tilkynna [rįšuneytinu]4) um žį fyrirętlun innan eins įrs frį gildistöku laganna og skal honum veitt starfsleyfi ķ žvķ skyni.
Kjósi sjóšurinn aš taka viš išgjöldum frį nżjum sjóšfélögum skulu žeir eiga ašild aš sérstakri deild ķ sjóšnum og skulu samžykktir hennar uppfylla skilyrši laga žessara. Um starfsleyfi fyrir slķka deild skal sótt innan sömu tķmamarka og ķ 1. mgr. greinir.
Ķ aš minnsta kosti eitt įr eftir gildistöku laga žessara skal gefa žeim sem eiga ašild aš lķfeyrissjóši er žessi grein tekur til kost į ašild aš réttindakerfi eša öšrum lķfeyrissjóši sem uppfyllir skilyrši laga žessara, [enda hafi slķkt val ekki fariš fram fyrir gildistöku laganna].1)
   1)
L. 148/1998, 4. gr. 2)L. 167/2006, 2. gr. 3)L. 141/2002, 1. gr. 4)L. 126/2011, 254. gr.

XII. kafli. Żmis įkvęši.
55. gr. Brot gegn lögum žessum varša sektum eša fangelsi allt aš einu įri, nema žyngri refsing liggi viš samkvęmt almennum hegningarlögum. Sé brot framiš ķ žįgu lögašila er heimilt aš beita stjórnendur lögašilans framangreindum višurlögum og einnig er heimilt aš gera lögašilanum sekt.
56. gr. [Rįšherra]1) fer meš framkvęmd laga žessara og er honum heimilt aš kveša nįnar į um framkvęmd žeirra meš reglugerš.2)
   1)
L. 126/2011, 254. gr. 1)Rg. 391/1998, sbr. 742/1998, 224/2001, 293/2003 og 961/2006. Rg. 698/1998, sbr. 9/1999. Rg. 589/2000. Rg. 590/2000. Rg. 830/2000. Rg. 882/2001. Rg. 523/2002. Rg. 357/2003. Rg. 781/2004. Rg. 12/2006. Rg. 468/2007. Rg. 791/2007. Rg. 473/2008. Rg. 900/2008. Rg. 916/2009.
57. gr. Kostnašur viš birtingu tilkynninga samkvęmt lögum žessum skal greiddur af viškomandi lķfeyrissjóši.
58. gr. Lög žessi öšlast gildi 1. jślķ 1998.

Įkvęši til brįšabirgša.
I. Fram til žess tķma er starfsleyfi er veitt skv. XI. kafla skal um starfsemi lķfeyrissjóšs gilda sś stašfesta reglugerš sem ķ gildi er viš gildistöku laga žessara enda hafi heimild til reksturs lķfeyrissjóšs ekki falliš nišur.
II.
Į įrinu 2001 skal fjįrmįlarįšherra lįta gera skżrslu um žróun lķfeyrismįla ķ framhaldi af samžykkt laga žessara. Sérstaklega skal fjalla um hvernig lķfeyrissjóšir hafa breytt samžykktum sķnum og bošiš sjóšfélögum upp į fleiri valmöguleika ķ samsetningu lķfeyrisréttinda sinna, sbr. 4. gr., enda er žaš eitt af markmišum laga žessara aš auka valmöguleika sjóšfélaganna. Komi ķ ljós aš lķfeyrissjóšir hafi almennt ekki bošiš upp į valmöguleika meš hlišsjón af lįgmörkum skv. 4. gr. skal fjįrmįlarįšherra lįta, ķ samrįši viš hagsmunaašila, undirbśa frumvarp um breytingu į lögum žessum žannig aš žetta markmiš žeirra nįist.
[III.
Žrįtt fyrir įkvęši 36. gr. er lķfeyrissjóšum sem starfandi voru viš gildistöku laga nr. 129/1997 ekki skylt aš selja eignir ķ žvķ skyni aš fullnęgja žeim takmörkunum sem kvešiš er į um ķ greininni.
Lķfeyrissjóšum sem keypt hafa óskrįš bréf į grundvelli 9. tölul. 1. mgr. og 3. mgr. 36. gr. laga nr. 129/1997 er ekki skylt aš selja óskrįš bréf sem keypt voru fyrir gildistöku žessara laga.
Skuldabréf skv. 3. mgr. 33. gr. laga nr. 1/1997 sem Lķfeyrissjóšur starfsmanna rķkisins hefur tekiš viš, svo og skuldabréf sem Lķfeyrissjóšur starfsmanna Reykjavķkurborgar hefur tekiš viš, vegna uppgreišslu skuldbindinga fyrir gildistöku laga nr. 129/1997 eru undanžegin takmörkunum 2. mgr. 36. gr.]1)
   1)L. 56/2000, brbįkv.
[IV. Žrįtt fyrir įkvęši 3. og 6. mįlsl. 5. mgr. 36. gr. er lķfeyrissjóšum heimilt aš eiga eša binda hęrra hlutfall af hreinni eign sinni ķ innlįnum og veršbréfum en žar er kvešiš į um fram til 1. janśar 2006.]1)
   1)
L. 70/2004, 6. gr.
[V. Nś er ķ gildandi kjarasamningi kvešiš į um aš lįgmarksišgjald til lķfeyrissjóšs skuli vera 10% og skal žį heimilt aš miša įfram viš hlutfallstöluna 10% ķ 2. mįlsl. 1. mgr. 2. gr. laga žessara žar til nżr kjarasamningur öšlast gildi.]1)
   1)
L. 167/2006, 3. gr.
[VI. [Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 2. mgr. 39. gr. skal lķfeyrissjóši vera heimilt aš hafa allt aš 15% mun į milli eignarliša og framtķšarskuldbindinga vegna lķfeyris mišaš viš tryggingafręšilega athugun fyrir įriš 2011, allt aš 13% mun fyrir įriš 2012 og allt aš 11% mun fyrir įriš 2013, įn žess aš honum sé skylt aš gera breytingar į samžykktum sjóšsins. Įkvęši 1. mgr. 39. gr. um aš hrein eign lķfeyrissjóšs til greišslu lķfeyris įsamt nśvirši framtķšarišgjalda skuli vera jafnhį nśvirši vęntanlegs lķfeyris vegna žegar greiddra išgjalda og framtķšarišgjalda į ekki viš um tryggingafręšilega athugun fyrir įrin 2011, 2012 og 2013.
Žegar metiš er hvort lķfeyrissjóšur falli undir 2. mįlsl. 2. mgr. 39. gr. skal miša viš 10% mun į milli eignarliša og lķfeyrisskuldbindinga įrin 2011, 2012 og 2013.]1)]2)
   1)
L. 156/2011, 2. gr. 2)L. 171/2008, 13. gr.
[VII. [Žrįtt fyrir įkvęši 4. mįlsl. 5. mgr. 36. gr. er lķfeyrissjóši heimilt aš eiga allt aš 20% af hlutafé ķ samlagshlutafélögum. Nżjar fjįrfestingar eša nżjar skuldbindingar ķ slķkum félögum, umfram mörk skv. 4. mįlsl. 5. mgr. 36. gr., eru ekki heimilar eftir 31. desember 2013.]1)]2)
   1)
L. 130/2009, 40. gr. 2)L. 171/2008, 13. gr.
[VIII. [Žrįtt fyrir įkvęši 11. og 12. gr. er rétthafa séreignarsparnašar heimilt į tķmabilinu [1. janśar 2012 til 1. október 2012]1) aš sękja um śtgreišslu séreignarsparnašar, sem myndast hefur af višbótarišgjaldi skv. II. kafla, til vörsluašila skv. 3.–5. mgr. 8. gr. og skal greišslum hįttaš eftir žvķ sem nįnar er męlt fyrir um ķ įkvęši žessu.
Heimilt er į žvķ tķmabili sem tilgreint er ķ 1. mgr. aš hefja śtborgun innstęšu séreignarsparnašar rétthafa, įsamt vöxtum, aš fjįrhęš sem hinn [1. janśar 2012]1) nemur samanlagt allt aš 6.250.000 kr. óhįš žvķ hvort sś heildarfjįrhęš séreignarsparnašar er ķ vörslu hjį fleiri en einum vörsluašila. Skal sś fjįrhęš greišast śt meš jöfnum mįnašarlegum greišslum, aš frįdreginni stašgreišslu samkvęmt lögum um stašgreišslu opinberra gjalda, į 15 mįnaša tķmabili frį žvķ aš beišni um śtgreišslu er lögš fram hjį vörsluašila. Śtgreišslutķmi styttist hlutfallslega ef um lęgri fjįrhęš en 6.250.000 kr. er aš ręša.
Viš įkvöršun fjįrhęšar rétthafa til śtborgunar skal draga frį hįmarksfjįrhęš, ž.e. allt aš 6.250.000 kr., samanlagša fjįrhęš žess séreignarsparnašar sem žegar hefur veriš greiddur śt į grundvelli įkvęšisins eins og žaš hljóšaši fyrir [1. janśar 2012].1) Sé óskaš eftir śtgreišslum samkvęmt įkvęši žessu fellur fyrra greišslufyrirkomulag nišur, en samanlögš heimil heildarfjįrhęš śtborgunar, allt aš 6.250.000 kr., greišist śt ķ samręmi viš įkvęši 2. mgr., sbr. fyrri mįlsliš žessarar mįlsgreinar.
Óski rétthafi eftir śtgreišslu séreignarsparnašar skv. 2. mgr. skal hann leggja fram umsókn žess efnis hjį viškomandi vörsluašila. Ef rétthafi į séreignarsparnaš hjį fleiri en einum vörsluašila skal hann gera grein fyrir žvķ ķ umsókn sinni.
Vörsluašilar séreignarsparnašar taka įkvöršun um umsókn rétthafa skv. 2. mgr. og hafa umsjón meš śtgreišslu į séreignarsparnaši hans.
Skuldheimtumönnum er óheimilt aš krefjast žess aš skuldarar taki śt séreignarsparnaš sinn samkvęmt žessu įkvęši, sbr. 2. mgr. 8. gr.
Rķkisskattstjóri hefur eftirlit meš śtgreišslum séreignarsparnašar samkvęmt įkvęši žessu.
Rįšherra er heimilt meš reglugerš2) aš kveša nįnar į um fyrirkomulag eftirlits og śtgreišslu séreignarsparnašar.
Śtgreišsla séreignarsparnašar samkvęmt įkvęši žessu hefur ekki įhrif į bętur samkvęmt lögum um almannatryggingar og lögum um félagslega ašstoš. Žį hefur śtgreišslan ekki įhrif į greišslu hśsaleigubóta skv. 9. gr. laga um hśsaleigubętur, greišslu barnabóta eša vaxtabóta skv. 68. gr. laga um tekjuskatt, atvinnuleysisbóta skv. 36. gr. laga um atvinnuleysistryggingar og greišslur til foreldra langveikra eša alvarlega fatlašra barna, sbr. 22. gr. laga nr. 22/2006.
Um afgreišslu umsókna, sem borist hafa ķ gildistķš eldra įkvęšis og óafgreiddar kunna aš vera, skal fara eftir įkvęši žessu, svo breyttu, frį og meš gildistöku žess.]3)]4)
   1)
L. 164/2011, 38. gr. 2)Rg. 290/2009. 3)L. 122/2011, 4. gr. 4)L. 13/2009, 3. gr.
[IX. Į tķmabilinu 1. mars 2009 til [1. október 2012]1) er vörsluašila séreignarsparnašar heimilt aš fresta śtgreišslum séreignarsparnašar aš uppfylltum žeim skilyršum sem kvešiš er į um ķ žessu įkvęši.
Frestun skv. 1. mgr. skal vera almenn og veršur einungis beitt męli sérstakar įstęšur meš žvķ og hagsmunir rétthafa séreignarsparnašar krefjist žess. Frestun į śtgreišslum skal žegar tilkynnt Fjįrmįlaeftirlitinu og er hįš samžykki žess, sbr. 44. gr. Jafnframt skal frestun auglżst opinberlega.
Fjįrmįlaeftirlitiš getur krafist žess aš śtgreišslum séreignarsparnašar verši frestaš krefjist hagsmunir rétthafa sparnašarins eša almennings žess.]2)
   1)
L. 164/2011, 39. gr. 2)L. 13/2009, 3. gr.
[X. …1)]2)
   1)
L. 73/2011, 13. gr. 2)L. 73/2011, 12. gr.
[XI. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. 15. gr. er óheimilt į tķmabilinu frį 1. janśar 2011 til 31. desember 2013 aš lįta almennar hękkanir sem kunna aš verša į örorkulķfeyrisgreišslum samkvęmt lögum nr. 100/2007, um almannatryggingar, og lögum nr. 99/2007, um félagslega ašstoš, leiša til lękkunar į örorkulķfeyri sjóšfélaga śr lķfeyrissjóši.]1)
   1)L. 106/2011, 3. gr.
[XII. Žrįtt fyrir įkvęši 1. og 2. mįlsl. 2. mgr. 20. gr. skulu lķfeyrissjóšir, ž.m.t. lķfeyrissjóšir sem starfa samkvęmt sérlögum og stašfestri reglugerš, sbr. 54. gr., greiša gjald sem samsvarar 0,13% af samanlögšum išgjaldsstofni, sbr. 1. mgr. 3. gr., allra sjóšfélaga til VIRK Starfsendurhęfingarsjóšs, sem starfar į vegum ašila vinnumarkašarins. Fyrsta greišslan skal reiknuš af išgjaldsstofni jślķmįnašar 2012. Gjalddagi skal vera tķundi dagur nęsta mįnašar eftir aš launagreišandi hefur stašiš skil į lķfeyrisišgjaldi skv. 2. mgr. 7. gr. Eindagi skal vera sķšasti dagur sama mįnašar og gjaldiš fellur ķ gjalddaga.
Išgjald launagreišanda, ž.m.t. žeirra sem stunda atvinnurekstur eša sjįlfstęša starfsemi, til VIRK Starfsendurhęfingarsjóšs skal vera 0,13% af išgjaldsstofni skv. 1. mgr. 3. gr. og skal reiknast ķ fyrsta sinn af išgjaldsstofni septembermįnašar 2011. Išgjaldiš veitir réttindi til žjónustu VIRK Starfsendurhęfingarsjóšs. Launagreišanda skv. 1. mįlsl. er skylt aš standa skil į išgjaldinu til viškomandi lķfeyrissjóšs meš sama hętti og gildir um lķfeyrisišgjald, sbr. 2. mgr. 7. gr. Lķfeyrissjóšir rįšstafa išgjaldinu til VIRK Starfsendurhęfingarsjóšs og skal fara eftir žeim įkvęšum sem almennt gilda ķ žeim innheimtusamningum sem geršir hafa veriš milli ašila.
Skipunartķmi samrįšsnefndar sem skipuš var af rįšherra velferšarmįla og rįšherra lķfeyrismįla samkvęmt įkvęši til brįšabirgša X skal framlengdur til 1. febrśar 2012.]1)
   1)
L. 156/2011, 3. gr. Įkvęšiš gildir til 1. jślķ 2012 skv. 4. gr. s.l.
[XIII. Žrįtt fyrir įkvęši 1. mįlsl. 2. mgr. 31. gr. er stjórnarmönnum ķ lķfeyrissjóšum heimilt aš eiga sęti ķ stjórn annars lķfeyrissjóšs til 1. jślķ 2012.]1)
   1)
L. 156/2011, 3. gr.
[XIV. Viš įlagningu opinberra gjalda 2012 og 2013 skulu ašilar sem falla undir 6. tölul. 4. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, og lķfeyrissjóšir sem starfa samkvęmt sérlögum, greiša sérstakt gjald ķ rķkissjóš sem nemur 0,0814% af hreinni eign til greišslu lķfeyris, sbr. 39. gr., eins og hśn er ķ lok nęstlišins įrs. Gjalddagi er 1. nóvember 2012 og 1. nóvember 2013 og eindagi 15 dögum sķšar. Greiša skal fyrir fram upp ķ įlagt gjald hinn 31. desember 2011 og 1. nóvember 2012 og mišast sś greišsla viš hreina eign til greišslu lķfeyris eins og hśn var ķ įrslok 2010 og 2011 og žaš skatthlutfall sem kvešiš er į um ķ įkvęši žessu. Um įlagningu og innheimtu fer samkvęmt įkvęšum XXIII. kafla laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, eftir žvķ sem viš į.]1)
   1)L. 156/2011, 3. gr.