Lagasafn.  Ķslensk lög 1. september 2014.  Śtgįfa 143b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.


Lög um žingsköp Alžingis

1991 nr. 55 31. maķ


Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 31. maķ 1991. Breytt meš l. 74/1992 (tóku gildi 19. įgśst 1992), l. 102/1993 (tóku gildi 6. okt. 1993), l. 68/2007 (tóku gildi 4. aprķl 2007), l. 102/2007 (tóku gildi 7. jśnķ 2007), l. 161/2007 (tóku gildi 1. jan. 2008), l. 84/2011 (tóku gildi 30. jśnķ 2011 nema 1. gr. og c-lišur 14. gr. sem tóku gildi 1. sept. 2012), l. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011), l. 85/2012 (tóku gildi 11. sept. 2012 nema 2. mįlsl. b-lišar 12. gr. sem tók gildi 1. sept. 2013) og l. 88/2013 (tóku gildi 16. jślķ 2013).


I. Žingskipun.
1. gr. Žegar Alžingi kemur saman viš žingsetningu [aš loknum alžingiskosningum]1) skal sį žingmašur, sem hefur lengsta …2) žingsetu aš baki, stjórna [fundinum]2) žangaš til forseti žingsins er kosinn og standa fyrir kosningu hans. Hafi tveir žingmenn eša fleiri setiš jafnlengi į žingi skal sį teljast aldursforseti sem eldri er.
Į fyrsta fundi žingsins eftir kosningar til Alžingis skal kjósa nķu žingmenn ķ nefnd eftir reglum [82. gr.]3) til žess aš prófa kjörbréf og kosningu nżkjörinna žingmanna og varažingmanna. Nefndin kżs sér formann og framsögumann og gerir tillögu til žingsins um hvort kosning og kjörgengi žingmanns skuli talin gild. [Tillögurnar mį bera upp munnlega, įn nokkurs fyrirvara, og greiša mį atkvęši um žęr ķ einu lagi.]2)
[Viš umręšur um tillögur skv. 2. mgr. gilda sömu reglur og viš 2. umręšu um lagafrumvörp.]2)
[Samkomudagur Alžingis er annar žrišjudagur ķ september, sbr. 35. gr. stjórnarskrįrinnar.]4)
   1)L. 161/2007, 1. gr. 2)L. 68/2007, 1. gr. 3)L. 85/2012, 28. gr. 4)L. 84/2011, 1. gr.
2. gr. [Sérhver nżr žingmašur skal vinna svofellt drengskaparheit aš stjórnarskrįnni undireins og bśiš er aš višurkenna aš kosning hans sé gild, sbr. 47. gr. stjórnarskrįrinnar: Ég undirskrifašur/uš, sem kosin(n) er žingmašur til Alžingis Ķslendinga, heiti žvķ, aš višlögšum drengskap mķnum og heišri, aš halda stjórnarskrį landsins.
Mešan žingmašur hefur ekki unniš heit samkvęmt žessari grein mį hann ekki taka žįtt ķ žingstörfum, sbr. žó 5. mgr. 5. gr.]1)
   1)L. 68/2007, 2. gr.
3. gr. Žį skal kjósa forseta Alžingis. Ķ kjöri eru žeir einir sem tilnefndir eru og eigi hreyfa andmęlum viš žvķ.
[Rétt kjörinn forseti er sį er hefur hlotiš meira en helming greiddra atkvęša. Verši žeim atkvęšafjölda eigi nįš viš fyrstu kosningu skal kosiš aš nżju. Fįi žį heldur enginn nógu mörg atkvęši skal kjósa um žį tvo žingmenn er flest atkvęši fengu viš sķšari kosninguna. Hafi viš žį kosningu fleiri en tveir fengiš jafnmörg atkvęši ręšur hlutkesti um hverja tvo skuli kjósa. Ef žeir fį jafnmörg atkvęši viš žrišju kosninguna ręšur hlutkesti hvor žeirra veršur forseti.]1)
Forseti gengst fyrir kosningu [sex varaforseta]2) skv. [82. gr.]3) Ef ekki er samkomulag milli žingflokka um einn lista skal kosning fara eftir reglum 5. mgr. žeirrar greinar.
[Hluta skal um sęti žingmanna į žingsetningarfundi ķ upphafi hvers löggjafaržings.]4)
   1)L. 68/2007, 3. gr. 2)L. 74/1992, 1. gr. 3)L. 85/2012, 28. gr. 4)L. 161/2007, 2. gr.
4. gr. Kjörbréfanefnd skv. 1. gr. skal einnig prófa kjörbréf er sķšar koma fram, svo og rannsaka kosningar og kjörgengi, er žingiš hefur frestaš aš taka gild, og kęrur yfir kosningum eša kjörgengi er žegar eru tekin gild.
Ef nefnd žessi lętur uppi skriflega tillögu eša ef hśn leggur til aš kosning skuli teljast ógild skulu tillögur hennar ręddar eftir reglunum um 2. umręšu lagafrumvarpa …1) Ella fer um tillögur nefndarinnar eftir žvķ sem įkvešiš er um tillögur hennar ķ 1. gr.
[Žegar stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd, sbr. 13. gr., hefur veriš kjörin, tekur hśn viš verkefnum kjörbréfanefndar skv. 1. mgr.]2)
   1)L. 161/2007, 3. gr. 2)L. 84/2011, 2. gr.
5. gr. Žingiš getur viš rannsókn žį, er ręšir um ķ 1. gr., śrskuršaš kosningu ógilda žótt eigi hafi hśn kęrš veriš og einnig frestaš aš taka kosningu gilda til žess aš fį skżrslur. Svo er og um kosningu žingmanns er eigi er kominn, eša kjörbréf hans, žį er žing er sett.
Sama er um kjörgengi.
Aš öšru leyti tekur žingiš eigi upp hjį sjįlfu sér aš rannsaka kosningar eša kjörgengi en gerir žaš žvķ ašeins aš kęrt sé yfir žeim.
Kęru yfir kosningu žingmanns eša kjörgengi skal žvķ ašeins taka til greina aš hśn sé komin til Alžingis ķ byrjun žings nęst į eftir kosningu eša įšur en kosning žingmanns er tekin gild į Alžingi.
Viš prófun kosninga og kjörgengis hefur sérhver žingmašur fullan žingmannsrétt. En fresti žingiš śrskurši um kjörbréf žingmanns žį tekur hann engan žįtt ķ störfum žingsins uns žaš mįl er śtkljįš og kosning hans og kjörgengi višurkennd.
6. gr. [Kosning forseta, varaforseta, fastanefnda og alžjóšanefnda, sbr. 3., 13. og 35. gr., gildir fyrir allt kjörtķmabiliš. Žingiš getur žó, hvenęr sem er, kosiš aš nżju skv. 3., 13. og 35. gr. ef fyrir liggur beišni meiri hluta žingmanna žar um og fellur žį hin fyrri kosning śr gildi er nż kosning hefur fariš fram.
Frįfarandi forseti og varaforsetar skulu gegna störfum frį kjördegi og fram til žingsetningar hafi žeir veriš endurkjörnir alžingismenn. Sé forseti ekki endurkjörinn gegnir störfum hans sį varaforseti sem nęst honum gengur ķ röš endurkjörinna varaforseta, ella aldursforseti, sbr. 1. gr., sé enginn žeirra žingmašur lengur.]1)
   1)L. 68/2007, 4. gr.
7. gr. Aldursforseti, sbr. 1. gr., hefur, mešan hann skipar forsetasęti, allan sama rétt og skyldur sem forseti.
8. gr. [Forseti stjórnar umręšum og sér um aš allt fari fram meš góšri reglu. Hann skal sjį til žess aš störf žingsins séu ķ samręmi viš įkvęši stjórnarskrįr, žingskapa og annarra laga, [sbr. og 81. gr.]1)
Forseti tekur viš öllum erindum til Alžingis og annast um afgreišslu žeirra mįla er frį žinginu eiga aš fara. Forseti skżrir į žingfundi frį erindum sem send eru Alžingi og žingskjölum sem lögš eru fram mešan į žingfundi stendur.
Beina mį fyrirspurnum til forseta į žingskjali og óska skriflegs svars um stjórnsżslu į vegum žingsins. Gilda žį įkvęši [57. gr.]2) um mešferš fyrirspurna eins og viš getur įtt.]3)
Nś vill forseti taka žįtt ķ umręšum frekar en forsetastaša hans krefur og vķkur hann žį į žingmannabekk en varaforseti tekur forsetasęti į mešan.
Forseti hefur umsjón meš starfi žingnefnda, sbr. II. kafla. [Hann [setur]4) almennar reglur um fundarsköp nefndanna og starfsašstöšu, aš höfšu samrįši viš formenn nefnda og žingflokka.]3) [Nefnd getur leitaš śrskuršar forseta um skilning eša framkvęmd reglna sem settar hafa veriš um störf nefnda.]1)
Ķ forföllum forseta ganga varaforsetar aš öllu leyti ķ hans staš.
   1)L. 85/2012, 1. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 68/2007, 5. gr. 4)L. 84/2011, 3. gr.
9. gr. Forseti ber įbyrgš į rekstri Alžingis og hefur ęšsta vald ķ stjórnsżslu žess.
10. gr. Meš forseta starfa varaforsetar og mynda įsamt honum forsętisnefnd. Forseti stjórnar fundum hennar. [Žingflokki, sem ekki į fulltrśa ķ forsętisnefnd, er heimilt, meš samžykki nefndarinnar, aš tilnefna įheyrnarfulltrśa til setu į fundum hennar.]1)
[Forsętisnefnd skipuleggur žinghaldiš og gerir starfsįętlun fyrir hvert žing. Ķ starfsįętlun skal aš jafnaši skipta starfstķma žingsins ķ [žrjįr annir]:2)
   1. Haustžing, frį žingsetningu …2) fram aš jólahléi.
   2. Vetraržing, aš loknu jólahléi fram aš dymbilviku.
   3. Voržing, aš lokinni pįskaviku til loka maķmįnašar.
   4. …2)
Sumarhlé žingsins er frį 1. jślķ til 10. įgśst og skal ekki boša til nefndafunda į žeim tķma nema brżn naušsyn krefji.
Ķ starfsįętlun skal tilgreina hvaša daga ętla mį aš žingfundir verši, hvaša daga einvöršungu fundir ķ nefndum eša žingflokkum og hvaša dagar ętlašir eru sérstaklega til [annarra starfa žingmanna, svo sem starfa ķ kjördęmum].2) Reglulegir žingfundir samkvęmt starfsįętlun skulu ekki standa lengur en til kl. 8 sķšdegis. Frį žvķ mį žó vķkja ef žingflokkar nį samkomulagi žar um eša ef žingiš samžykkir, sbr. [81. gr.]3) Tillögu um lengri fundartķma getur forseti boriš upp įn nokkurs fyrirvara. Žį getur forseti įkvešiš aš žingfundur standi til mišnęttis į žrišjudagskvöldum.
Forsętisnefnd fjallar um fjįrhagsįętlanir žingsins og stofnana sem undir Alžingi heyra og hefur umsjón meš alžjóšasamstarfi sem Alžingi į ašild aš. Nefndin setur almennar reglur um rekstur žingsins og stjórnsżslu. Auk žess fjallar forsętisnefnd um žau mįl sem forseti leggur fyrir hana eša varaforsetar óska aš ręša. Verši įgreiningur ķ nefndinni sker forseti śr.]1)
…2)
   1)L. 161/2007, 4. gr. 2)L. 85/2012, 2. gr. 3)L. 85/2012, 28. gr.
11. gr. Forsętisnefnd ręšur skrifstofustjóra til sex įra ķ senn. Hann stjórnar skrifstofu Alžingis og framkvęmdum į vegum žingsins, hefur umsjón meš fjįrreišum žess og eignum ķ umboši forseta.
Skrifstofustjóri situr fundi forsętisnefndar og er forseta og nefndinni til ašstošar ķ öllu er varšar stjórn žingsins.
[Skrifstofustjóri ręšur ašra starfsmenn žingsins.]1)
   1)L. 68/2007, 6. gr.
12. gr. [Skrifstofustjóri Alžingis, eša fulltrśi hans, situr žingfundi og er forsetum til ašstošar.
…1)]2)
Skrifstofustjóri skal įsamt forseta sjį um aš samžykktir žingsins séu skrįsettar og rita forsetinn og skrifstofustjórinn undir žęr.
[Ķ skjalasafni Alžingis skal varšveita erindi er žinginu berast, sbr. 2. mgr. 8. gr. og 28. gr., svo og geršabękur žess, fundargeršir nefnda og önnur skjöl er varša starfsemi žingsins og rekstur eša Alžingi er fališ aš varšveita, sbr. og 10. gr. stjórnarskrįrinnar.]2)
   1)L. 84/2011, 4. gr. 2)L. 68/2007, 7. gr.

II. Nefndir.
13. gr. [Į Alžingi starfa žessar fastanefndir, aš jafnaši skipašar nķu mönnum hver:
   1. Allsherjar- og menntamįlanefnd.
   Nefndin fjallar um dóms- og löggęslumįl, mannréttindamįl, rķkisborgararétt, neytendamįl, mįlefni žjóškirkjunnar og annarra trśfélaga og jafnréttismįl, svo og um mennta- og menningarmįl og vķsinda- og tęknimįl.
   2. Efnahags- og višskiptanefnd.
   Nefndin fjallar um efnahagsmįl almennt, višskiptamįl, ž.m.t. bankamįl, [fjįrmįlastarfsemi og lķfeyrismįl],1) svo og skatta- og tollamįl.
   3. Atvinnuveganefnd.
   Nefndin fjallar um sjįvarśtvegsmįl, landbśnašarmįl, išnašar- og orkumįl, nżsköpun og tęknižróun, atvinnumįl almennt og einnig nżtingu aušlinda į grundvelli rannsókna og rįšgjafar.
   4. Umhverfis- og samgöngunefnd.
   Nefndin fjallar um umhverfismįl, skipulags- og byggingarmįl og rannsóknir, rįšgjöf, verndun og sjįlfbęrni į sviši aušlindamįla almennt. Enn fremur fjallar nefndin um samgöngumįl, ž.m.t. framkvęmdaįętlanir, byggšamįl svo og mįlefni sveitarstjórnarstigsins og verkaskiptingu žess og rķkisins.
   5. Fjįrlaganefnd.
   Nefndin fjallar um fjįrmįl rķkisins, fjįrveitingar, eignir rķkisins, lįnsheimildir og rķkisįbyrgšir og [lķfeyrisskuldbindingar rķkissjóšs].1) …1) Enn fremur skal nefndin annast eftirlit meš framkvęmd fjįrlaga.
   6. Utanrķkismįlanefnd.
   Nefndin fjallar um samskipti viš erlend rķki og alžjóšastofnanir, varnar- og öryggismįl, śtflutningsverslun, mįlefni Evrópska efnahagssvęšisins og žróunarmįl, svo og utanrķkis- og alžjóšamįl almennt. Enn fremur fjallar nefndin um skżrslur alžjóšanefnda sem og skżrslu [rįšherra]2) um utanrķkis- og alžjóšamįl.
   7. Velferšarnefnd.
   Nefndin fjallar um sjśkra- og lķfeyristryggingar, félagsžjónustu, mįlefni barna, mįlefni aldrašra og mįlefni fatlašra, hśsnęšismįl, vinnumarkašsmįl og heilbrigšisžjónustu.
   8. Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd.
   Nefndin fjallar um stjórnarskrįrmįl, mįlefni forseta Ķslands, Alžingis og stofnana žess, kosningamįl, mįlefni Stjórnarrįšsins ķ heild og önnur mįl sem varša ęšstu stjórn rķkisins. [Enn fremur fjallar nefndin um įrsskżrslu og tilkynningar umbošsmanns Alžingis, svo og um skżrslur Rķkisendurskošunar. Meti nefndin žaš svo aš einstakar skżrslur Rķkisendurskošunar eigi eftir efni sķnu fremur aš fį athugun ķ annarri nefnd vķsar hśn žeim skżrslum žangaš. Nefnd sem tekur žannig viš skżrslu Rķkisendurskošunar skilar žį įliti til žingsins eftir athugun sķna į skżrslunni en um ašrar skżrslur fjallar stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd og skilar įliti um žęr.]1)
   Nefndin skal einnig hafa frumkvęši aš žvķ aš kanna įkvaršanir einstakra rįšherra eša verklag žeirra sem įstęša žykir til aš athuga į grundvelli žess eftirlitshlutverks sem Alžingi hefur gagnvart framkvęmdarvaldinu. Komi beišni um slķka athugun frį a.m.k. fjóršungi nefndarmanna skal hśn fara fram. Um athugun sķna getur nefndin gefiš žinginu skżrslu.
   Nefndin skal jafnframt leggja mat į og gera tillögu til Alžingis um hvenęr rétt er aš skipa rannsóknarnefnd, sbr. lög um rannsóknarnefndir. Nefndin tekur skżrslur slķkrar nefndar til umfjöllunar og gefur žinginu įlit sitt um žęr og gerir tillögur um frekari ašgeršir žingsins.
Fastanefndir skal kjósa į žingsetningarfundi Alžingis aš afloknum alžingiskosningum og gildir kosningin fyrir allt kjörtķmabiliš.]3)
   1)L. 85/2012, 3. gr. 2)L. 126/2011, 158. gr. 3)L. 84/2011, 5. gr.
14. gr. [Formenn žingflokka skulu į žingsetningarfundi leggja fram viš kosningu fastanefnda, sbr. 13. gr., og viš kosningu alžjóšanefnda, sbr. 35. gr., tillögu um skipun nefndanna, svo og varamanna ķ žeim. Tillagan skal byggjast į hlutfallslegum žingstyrk flokkanna og mišast viš heildarfjölda nefndarsęta, annars vegar ķ fastanefndum og hins vegar ķ alžjóšanefndum. Skipta skal nefndarsętum meš hlišsjón af žeirri ašferš viš hlutfallskosningu sem kennd er viš d'Hondt, sbr. [82. gr.]1) Žó mį vķkja frį žessu til aš samstarf žingflokka į Alžingi endurspeglist ķ nefndum. Hver alžingismašur į rétt į sęti ķ a.m.k. einni nefnd skv. 13. gr., en enginn mį žó eiga sęti ķ fleiri en tveimur fastanefndum. Taka skal sérstakt tillit til óska žingflokka sem eiga ekki rétt į sęti ķ öllum fastanefndum. Hafa skal hlišsjón af fundaskrį nefndanna viš skiptingu nefndarsęta [milli žingmanna].2) Ķ tillögunni skal jafnframt tilgreina hvernig embęttum formanns, 1. varaformanns og 2. varaformanns ķ fastanefndum er skipt milli žingflokka. Heimilt er ķ tillögunni aš vķkja frį fjölda fulltrśa ķ fastanefndum. Ķ alžjóšanefndum skal kjósa formann og einn varaformann. Sé tillaga formanna žingflokkanna samžykkt er kosningu nefndanna lokiš, svo og kosningu embęttismanna žeirra.
Žingflokki, sem ekki į fulltrśa ķ fastanefnd skv. 13. gr., er heimilt aš tilnefna įheyrnarfulltrśa til setu į fundum hennar.
Nś nęst ekki samkomulag milli žingflokka um nefndaskipunina eša formennsku ķ nefndum, eša tillaga frį žeim eša hluta žeirra nęr ekki tveimur žrišju hlutum atkvęša į žingsetningarfundi, skal kjósa til nefndanna į žeim fundi, hverrar fyrir sig, eftir reglum [82. gr.]1) (d'Hondt). Skulu žį nefndirnar kjósa sér formann og varaformenn į fyrsta fundi hverrar nefndar er boša skal til innan viku frį kosningu hennar. Sį kvešur žį žingnefnd saman til fyrsta fundar er fyrstur var kosinn. Forseti skal tilkynna kjör žeirra į žingfundi.
Nefnd getur hvenęr sem er kosiš aš nżju formann eša varaformenn ef fyrir liggur beišni meiri hluta nefndarmanna og fellur žį hin fyrri kosning śr gildi er nż kosning hefur fariš fram.]3)
   1)L. 85/2012, 28. gr. 2)L. 85/2012, 4. gr. 3)L. 84/2011, 6. gr.
15. gr. [Formašur, eša varaformašur ķ forföllum hans, bošar til fundar ķ nefnd, įkvešur dagskrį, sbr. žó 2. mgr., og stżrir fundum nefndarinnar.]1) [Ef formašur og varaformenn eru forfallašir, eša varažingmenn sitja fyrir žį, felur formašur öšrum nefndarmanni aš undirbśa fund nefndar og gegna formannsstörfum til brįšabirgša.]2)
[Formanni nefndar er skylt aš boša til fundar ef ósk berst um žaš frį a.m.k. [fjóršungi]2) nefndarmanna og taka į dagskrį žau mįl sem tilgreind eru. Sama gildir um ósk frį žeim nefndarmanni sem fališ hefur veriš aš vinna aš athugun mįls, sbr. 27. gr.]3) [Žį getur [fjóršungur]2) nefndarmanna óskaš eftir žvķ aš rįšherra komi į fundi žingnefndar ķ žinghléum.]4) [Fundur skal haldinn svo fljótt sem viš veršur komiš eftir aš ósk berst. Formašur skal gefa višhlķtandi skżringar ef dregst umfram žrjį virka daga aš halda fund ķ nefndinni.]2)
   1)L. 85/2012, 5. gr. 2)L. 84/2011, 7. gr. 3)L. 102/1993, 1. gr. 4)L. 161/2007, 5. gr.
16. gr. Heimilt er žingflokkum aš hafa mannaskipti ķ nefndum. Ósk um slķk mannaskipti skal lögš fyrir forseta er tilkynnir um hana į žingfundi. Sé óskaš atkvęšagreišslu um mannaskiptin skal forseti lįta ganga til atkvęša um žau į žingfundi.
[Mannaskipti ķ žingnefndum getur žingflokkur enn fremur haft eftir reglum 1. mgr. žótt žau varši žingmann sem hefur sagt sig śr žingflokknum enda séu žau gerš innan viku frį žvķ aš tilkynning um śrsögn śr žingflokki er tilkynnt og žingflokkurinn į hlutfallslega rétt til sętis ķ nefndinni, sbr. 14. gr.]1)
   1)L. 85/2012, 6. gr.
17. gr. [Um skyldu nefndarmanna til aš sękja nefndarfund gilda almennar reglur um fundarsókn žingmanna, sbr. 65. gr. Forföll skulu tilkynnt formanni eša eftir atvikum ritara nefndarinnar.
Varažingmašur, sem tekur sęti į Alžingi ķ forföllum žingmanns, skal aš jafnaši sitja ķ žeim nefndum sem ašalmašur var kjörinn ķ. Žingflokkur hans getur žó įkvešiš ašra skipan og skal žį annašhvort varamašur žingflokksins ķ nefndinni taka sęti ašalmanns um stundarsakir eša, ef žingflokkur įkvešur svo, fylgja reglum 3. mgr. um stašgengil. Įkvęši žessarar mįlsgreinar gilda einnig viš frįfall žingmanns eša afsögn.
Ķ forföllum nefndarmanns og varamanns ķ nefndinni er žingflokki hans heimilt aš tilnefna sem stašgengil annan žingmann sem varamann um stundarsakir til setu ķ nefnd og skal tilkynna formanni nefndar um žaš eša ritara nefndarinnar. Stašgengill nżtur allra sömu réttinda og ašrir nefndarmenn. Sé stašgengli ętluš seta ķ nefnd um įkvešinn tķma skal tilkynna um žaš į vefsvęši nefndarinnar.]1)
   1)L. 85/2012, 7. gr.
18. gr. [Fundatķmi nefnda skal įkvešinn įšur en kosiš er til nefndanna, sbr. 14. gr. Forseti įkvešur ķ samrįši viš formenn nefnda starfsdaga žeirra og starfshętti aš svo miklu leyti sem ekki er kvešiš į um žį ķ žingsköpum.]1)
Forseti skal gera įętlun um afgreišslu mįla śr nefndum ķ samrįši viš formenn žeirra žannig aš unnt sé aš skipa mįlum nišur į dagskrį žingsins ķ hagkvęmri tķmaröš og dreifa žeim sem jafnast į žingtķmann.
[Forseti getur sett nefnd, sem hefur mįl til athugunar, frest til afgreišslu žess og śtgįfu nefndarįlits eša framhaldsnefndarįlits ef hann telur aš athugun nefndarinnar hafi dregist óešlilega. Skal forseti tilkynna um frestinn į žingfundi. Atkvęša skal leita [um įkvöršun forseta]2) ef einhver žingmašur óskar žess.]1)
…2)
   1)L. 84/2011, 9. gr. 2)L. 85/2012, 8. gr.
19. gr. [Nefndarfundi mega auk nefndarmanna sitja starfsmenn nefndanna og žeir gestir sem nefnd kvešur til funda eša fellst į aš komi fyrir nefndina. Óheimilt er aš vitna til orša nefndarmanna eša gesta sem falla į lokušum nefndarfundi nema meš leyfi viškomandi, sbr. žó 2. mgr.
Žegar gestir koma fyrir žingnefnd, ašrir en žeir sem starfa ķ Stjórnarrįšinu į įbyrgš rįšherra, er nefnd jafnan heimilt aš opna slķka fundi, eša hluta fundar, fyrir fréttamönnum. Gildir žį ekki įkvęši 1. mgr. um tilvitnun til orša gesta į nefndarfundi. Įkvęši žessarar mįlsgreinar į ekki viš ef nefnd hefur fallist į aš taka viš upplżsingum eša gögnum ķ trśnaši, sbr. [50. gr.]1)
Nefnd getur einnig haldiš opinn fund ķ žvķ skyni aš afla upplżsinga um žingmįl sem vķsaš hefur veriš til hennar eša um mįl sem nefndin tekur upp aš eigin frumkvęši. Nefnd getur óskaš eftir žvķ aš nśverandi eša fyrrverandi rįšherra, forstöšumenn sjįlfstęšra rķkisstofnana, formenn rįša og nefnda į vegum rķkisins, rķkisendurskošandi, umbošsmašur Alžingis, fulltrśar hagsmunaašila og sérfręšingar sem ekki starfa undir stjórn eša į įbyrgš rįšherra komi į opinn fund og veiti nefndinni upplżsingar. Fari aš minnsta kosti fjóršungur nefndarmanna fram į slķkan fund skal formašur nefndarinnar leita eftir žvķ meš hęfilegum fyrirvara viš žann sem bešinn er aš koma į opinn fund aš hann verši viš žvķ og gera honum grein fyrir tilefni fundarins.
Opnir fundir skulu haldnir ķ heyranda hljóši og sendir śt ķ sjónvarpi og į vef samkvęmt nįnari reglum forsętisnefndar.
Óheimilt er aš mišla upplżsingum į opnum fundi, eša vķsa til žeirra, sem eiga aš fara leynt samkvęmt reglum um žagnarskyldu eša upplżsingalögum. Formašur nefndar getur įkvešiš aš fundi skuli lokaš svo aš leggja megi fram slķkar trśnašarupplżsingar.
Forseti setur nįnari reglur um framkvęmd opinna funda, m.a. um ašgang įheyrenda og śtsendingu [frį fundunum].2)]3)
   1)L. 85/2012, 28. gr. 2)L. 85/2012, 9. gr. 3)L. 84/2011, 10. gr.
20. gr. Nefndarfundi skal ekki halda žegar žingfundur stendur yfir. Frį žessu mį žó vķkja ef nefndarmenn samžykkja og forseti hreyfir ekki andmęlum.
21. gr. Nefndir skulu halda geršabók um žaš sem fram fer į fundum. Starfsmašur nefndar, nefndarritari, ritar fundargerš og skal fundargeršin undirrituš af formanni og nefndarritara. [Fundargerš skal samžykkt annašhvort ķ lok fundar eša ķ upphafi nęsta fundar nefndar og žvķ nęst birt į vef žingsins. Undan skal žó fella žau atriši fundargeršar sem hafa aš geyma žagnarskyldar upplżsingar. Hver nefnd heldur geršabók žar sem bóka skal trśnašarmįl.]1) Forseti setur nįnari reglur um frįgang fundargerša nefnda.
   1)L. 84/2011, 11. gr.
22. gr. Formanni er heimilt aš setja nefndarfund ef til hans hefur veriš bošaš meš dagskrį. Fundurinn er žó žvķ ašeins įlyktunarbęr aš meiri hluti nefndarmanna sé staddur į fundi.
23. gr. Til fastanefnda getur žingiš vķsaš žeim žingmįlum sem lögš eru fram og žörf žykir aš nefnd ķhugi. …1) Vķsa mį mįli til nefndar į hverju stigi žess. Sé žaš gert įšur en umręšu er lokiš žį skal henni frestaš. [Viš framhald umręšunnar gilda į nż įkvęši [95. gr.]2) um ręšutķma viš žį umręšu.]1)
Įšur en 1. umręša fer fram um stjórnarfrumvörp eša fyrri umręša um tillögur frį rķkisstjórninni getur forseti heimilaš, ef ósk berst um žaš frį nķu žingmönnum, aš nefnd athugi mįl ķ žvķ skyni aš afla frekari upplżsinga um žaš eša skżringa į efni žess. Slķkt er og heimilt aš gera aš lokinni framsöguręšu um mįliš. Forseti įkvešur hve lengi athugun nefndarinnar mį standa.
Nefnd, sem fengiš hefur mįl til athugunar, skal heimilt aš vķsa žvķ til annarrar fastanefndar telji hśn viš nįnari athugun aš mįliš eigi frekar heima ķ žeirri nefnd. Įšur skal žó liggja fyrir samžykki žeirrar nefndar sem mįlinu er vķsaš til.
[Viš umfjöllun um žingmįl sem vķsaš hefur veriš til nefndar getur hśn leitaš umsagnar annarra fastanefnda um mįliš, annašhvort um mįliš ķ heild eša um tiltekin atriši žess. Getur nefndin žį jafnframt įkvešiš frest sem önnur nefnd eša ašrar nefndir hafa til aš skila umsögn sinni. Skal prenta umsagnir annarra nefnda meš nefndarįliti um žingmįliš.
Žegar nefnd hefur lokiš umfjöllun um mįl, sem ekki er žingmįl skv. III. kafla né fellur undir mįl skv. 26. eša 31. gr., getur hśn gert žinginu grein fyrir athugun sinni meš įliti į žingskjali. Ķ įliti nefndar mį jafnframt gera tillögu til žingsįlyktunar, sbr. 5. mgr. 45. gr.]3)
   1)L. 84/2011, 12. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 85/2012, 10. gr.
24. gr. Utanrķkismįlanefnd skal vera rķkisstjórninni til rįšuneytis um meiri hįttar utanrķkismįl enda skal rķkisstjórnin įvallt bera undir hana slķk mįl jafnt į žingtķma sem ķ žinghléum. Nefndarmenn eru bundnir žagnarskyldu um žį vitneskju sem žeir fį ķ nefndinni ef formašur eša rįšherra kvešur svo į.
[Skylt er rįšherra aš veita utanrķkismįlanefnd upplżsingar og hafa samrįš viš hana um [mįl sem varša Evrópska efnahagssvęšiš (EES-mįl)]1) ķ samręmi viš reglur sem forsętisnefnd setur.]2)
   1)L. 85/2012, 11. gr. 2)L. 84/2011, 13. gr.
25. gr. [Til fjįrlaganefndar skal, auk mįlefna sem talin eru ķ 13. gr., vķsa frumvarpi til fjįrlaga, fjįraukalaga og lokafjįrlaga er 1. umręšu um žau er lokiš.]1) Frumvarpi til fjįrlaga skal aš nżju vķsaš til fjįrlaganefndar aš lokinni 2. umręšu.
[Fjįrlagafrumvarp fyrir nęsta fjįrlagaįr skal leggja fram į fyrsta fundi haustžings, sbr. 42. gr. stjórnarskrįrinnar. Frumvörp um breytingar į lögum sem śtgjöld og tekjur frumvarpsins byggjast į skulu lögš fram samhliša fjįrlagafrumvarpi.]1)
[Stefnt skal aš žvķ aš 3. umręšu um frumvarp til fjįrlaga fyrir nęsta įr skuli lokiš eigi sķšar en viš lok fyrstu heilu viku desembermįnašar.]1)
Fjįrlaganefnd į rétt į aš fį žęr upplżsingar sem hśn telur naušsynlegar um rekstur og fjįrhagsįętlanir fyrirtękja og stofnana sem óska eftir framlögum śr rķkissjóši. Enn fremur er žeim stofnunum rķkisins, er fįst viš efnahagsmįl, skylt aš veita nefndinni upplżsingar og ašstoš sem hśn žarf į aš halda viš afgreišslu žingmįla. …2)
[Įšur en fjįrlaganefnd afgreišir tekjuhluta fjįrlagafrumvarps į nefndin rétt į žvķ aš fjįrmįlarįšuneytiš leggi fyrir hana endurskošaša tekjuįętlun nęsta įrs.]1)
[[Sį rįšherra er fer meš fjįrreišur rķkisins]3) skal leggja fyrir Alžingi, eigi sķšar en 1. aprķl įr hvert, tillögu til žingsįlyktunar um meginskiptingu śtgjalda fjįrlaga nęsta fjįrlagaįrs (ramma), svo og greinargerš um breytingar į tekjuöflun rķkisins. Meš tillögunni skal fylgja įętlun um rķkisfjįrmįl nęstu žriggja įra žar į eftir. [Tillögunni skal vķsa til fjįrlaganefndar eftir fyrri umręšu. Nefndin getur leitaš umsagnar annarra nefnda um einstök atriši tillögunnar eftir žvķ sem hśn įkvešur hverju sinni og setur žį fresti til afgreišslu umsagna annarra nefnda.]1)]2)
   1)L. 85/2012, 12. gr. 2)L. 84/2011, 14. gr. 3)L. 126/2011, 158. gr.
26. gr. [Į starfstķma sķnum er nefnd hvenęr sem er heimilt aš fjalla um mįl sem heyrir undir mįlefnasviš hennar žó aš žingiš hafi ekki vķsaš žvķ sérstaklega til hennar.
Nefnd getur, ef hśn telur įstęšu til, gefiš žinginu skżrslu um athugun sķna skv. 1. mgr. žar sem gerš er grein fyrir įbendingum og athugasemdum nefndarinnar um žaš mįlefni sem hśn hefur tekiš upp. Ķ skżrslunni er heimilt aš gera tillögu til žingsįlyktunar og kemur tillagan til afgreišslu viš lok umręšunnar um skżrsluna, sbr. 2. mįlsl. 2. mgr. 45. gr.
Aš loknum alžingiskosningum tekur nżkjörin nefnd afstöšu til žess hvort ólokinni athugun skv. 1. mgr. verši fram haldiš.]1)
   1)L. 84/2011, 15. gr.
27. gr. [Žegar mįli hefur veriš vķsaš til nefndar til athugunar tekur hśn įkvöršun um mįlsmešferš og felur žį jafnframt einum nefndarmanni aš vera framsögumašur mįlsins.]1) Framsögumašur skal žį fyrir hönd nefndarinnar vinna aš athugun mįlsins, gera tillögu um afgreišslu žess og drög aš nefndarįliti žegar hann hefur lokiš athugun sinni.
[Ef nefndarmašur gerir tillögu um aš athugun mįls sé hętt og žaš afgreitt frį nefndinni er formanni skylt aš lįta ganga atkvęši um žį tillögu į žeim fundi sem hśn er borin fram. Tillagan telst žvķ ašeins samžykkt aš meiri hluti nefndarmanna greiši henni atkvęši.]2)
   1)L. 84/2011, 16. gr. 2)L. 102/1993, 2. gr.
28. gr. Nefnd getur viš umfjöllun mįls óskaš skriflegra umsagna um žaš frį ašilum utan žings. Į sama hįtt geta žeir er mįl varšar komiš skriflegum athugasemdum sķnum aš eigin frumkvęši į framfęri viš nefnd. Sömuleišis getur nefnd samžykkt aš taka viš gestum og hlżša į mįl žeirra.
Forseti setur nįnari reglur um mešferš erinda og umsagna sem berast nefndum.
29. gr. [Įšur en nefnd lżkur athugun mįls skal liggja fyrir tillaga aš nefndarįliti til afgreišslu. Fallist nefndarmašur ekki į įlitiš skal hann tilkynna um žaš įšur en lokaafgreišsla mįlsins fer fram. Nefndarįlit skal prenta og śtbżta mešal žingmanna į fundi.]1) Ef nefnd er ekki einhuga um afgreišslu mįls og hver hluti hennar skilar įliti skal hann tilnefna framsögumann. Eigi mį taka mįliš til umręšu fyrr en aš minnsta kosti einni nóttu sķšar en įliti nefndar eša meiri hluta hennar var śtbżtt.
Fįi nefnd mįl til umfjöllunar į nżjan leik eftir śtgįfu nefndarįlits getur hśn gefiš śt framhaldsnefndarįlit. [Sömu tķmafrestir um hvenęr hefja mį umręšu eftir śtbżtingu framhaldsnefndarįlits gilda eins og annars um įlit nefnda, sbr. 40. og 45. gr.]1)
   1)L. 84/2011, 17. gr.
30. gr. Nefnd getur lįtiš uppi įlit į tveimur eša fleiri mįlum saman ef žau fjalla um skyld efni.
Męli nefnd meš samžykkt lagafrumvarps eša žingsįlyktunartillögu skal hśn lįta prenta meš įliti sķnu įętlun um žann kostnaš sem hśn telur nż lög eša įlyktun hafa ķ för meš sér fyrir rķkissjóš. [Enn fremur skal nefnd lįta endurskoša kostnašarmat stjórnarfrumvarps, sbr. 37. gr., ef hśn gerir verulegar breytingartillögur viš frumvarpiš.]1)
Forseti skal setja nįnari reglur um frįgang nefndarįlita, m.a. um hvaš koma skuli fram ķ žeim, og um prentun fylgiskjala.
   1)L. 84/2011, 18. gr.
31. gr. Nefnd getur meš skżrslu gert žinginu grein fyrir athugun sinni į žingmįli sem hśn hefur ekki lokiš athugun į aš fullu telji hśn sérstaka įstęšu til žess. Į sama hįtt getur nefnd enn fremur gefiš žinginu skżrslu um störf sķn.
32. gr. Heimilt er aš kjósa sérnefndir til aš ķhuga einstök mįl. Um sérnefndir gilda sömu reglur og um fastanefndir eftir žvķ sem viš į.
33. gr. Heimilt er žingnefnd aš afla sér sérfręšilegrar ašstošar viš afgreišslu žingmįla frį stofnunum eša einstaklingum utan skrifstofu Alžingis. Forseti setur nįnari reglur um žetta efni.
34. gr. Hver fastanefnd skal hafa nefndarritara er ritar fundargeršir, ašstošar viš gerš nefndarįlita og breytingartillagna, aflar upplżsinga, er nefnd óskar eftir, og hefur į hendi önnur žau verkefni sem nefnd įkvešur.
35. gr. [Į Alžingi starfa žessar alžjóšanefndir:
   1. Ķslandsdeild Alžjóšažingmannasambandsins, IPU.
   2. Ķslandsdeild Evrópurįšsžingsins.
   3. [Ķslandsdeild žingmannanefnda EFTA og EES.]1)
   4. Ķslandsdeild NATO-žingsins.
   5. Ķslandsdeild Noršurlandarįšs.
   6. Ķslandsdeild Vestnorręna rįšsins.
   [7. ]1) Ķslandsdeild žings Öryggis- og samvinnustofnunar Evrópu, ÖSE.
   [8. ]1) Ķslandsdeild žingmannarįšstefnunnar um noršurskautsmįl.
Ķ alžjóšanefndir skal kjósa samhliša kosningu fastanefnda skv. 13. gr. Ķ Ķslandsdeild Noršurlandarįšs skulu kosnir sjö ašalmenn og jafnmargir varamenn, ķ Vestnorręna rįšiš sex ašalmenn og jafnmargir varamenn og ķ Ķslandsdeild [žingmannanefnda]2) [EFTA og EES]1) fimm ašalmenn og jafnmargir varamenn. Ķ ašrar alžjóšanefndir skal kjósa žrjį ašalmenn og jafnmarga varamenn.
…1)
Um fundarsköp alžjóšanefnda gilda sömu reglur og um fastanefndir eftir žvķ sem viš į.
Hver alžjóšanefnd skal hafa ritara sem er henni til ašstošar.
Forseti [setur]1) almennar reglur um störf alžjóšanefnda žingmanna.]3)
   1)L. 84/2011, 19. gr. 2)L. 85/2012, 13. gr. 3)L. 68/2007, 14. gr.
[36. gr. Forsętisnefnd getur stofnaš tķmabundiš alžjóšanefndir til višbótar žeim sem getiš er um ķ 1. mgr. 35. gr. Auk žess getur forsętisnefnd įkvešiš aš fela tiltekinni alžjóšanefnd afmörkuš alžjóšleg verkefni.]1)
   1)L. 84/2011, 20. gr.

III. Žingmįl.
[37. gr.]1) Lagafrumvörp skulu vera samin meš lagasniši og skal prenta žau og śtbżta žeim mešal žingmanna į fundi. Hverju frumvarpi skal fylgja greinargerš um tilgang žess yfirleitt og skżring į höfušįkvęšum. [Stjórnarfrumvörpum skal fylgja mat į kostnaši fyrir rķkissjóš viš lögfestingu žeirra.]2) [Forseti getur sett leišbeiningarreglur um frįgang lagafrumvarpa.]3) [Forseti setur enn fremur reglur um frįgang lagafrumvarpa sem innleiša reglur er byggjast į ESB-geršum (EES-mįl).]2) Eigi mį …4) taka frumvarp til umręšu fyrr en lišnar eru aš minnsta kosti tvęr nętur frį žvķ er žvķ var śtbżtt.
[Lagafrumvörp, sem śtbżtt er eftir lok nóvembermįnašar, verša ekki tekin į dagskrį fyrir jólahlé nema meš samžykki žingsins, sbr. [81. gr.]5) …2)]4)
6) Lagafrumvörp, sem śtbżtt er eftir 1. aprķl, verša ekki tekin į dagskrį fyrir sumarhlé nema meš samžykki žingsins, sbr. [81. gr.]5) Samžykkis mį žó fyrst leita žegar lišnir eru fimm dagar frį śtbżtingu frumvarpsins en frį žvķ mį vķkja ef žrķr fimmtu hlutar žeirra žingmanna er um žaš greiša atkvęši samžykkja.]2)
[Meš śtbżtingu samkvęmt žessari grein, svo og 6. mgr. 45. gr., er įtt viš aš žingmįl hafi borist skrifstofu Alžingis fullbśiš, annašhvort prentaš eša tilbśiš til birtingar į vef žingsins.]6)
   1)L. 84/2011, 20. gr. 2)L. 84/2011, 21. gr. 3)L. 68/2007, 15. gr. 4)L. 161/2007, 8. gr. 5)L. 85/2012, 28. gr. 6)L. 85/2012, 14. gr.
[38. gr.]1) Ekki er lagafrumvarp samžykkt til fullnašar fyrr en žaš hefur veriš rętt viš žrjįr umręšur.
   1)L. 84/2011, 20. gr.
[39. gr.]1) Viš fyrstu umręšu skal ręša frumvarpiš ķ heild sinni. [Žį er žeirri umręšu er lokiš gengur žaš til annarrar umręšu og žeirrar nefndar er forseti leggur til. Atkvęša skal žó leitaš ef einhver žingmašur óskar žess, svo og ef önnur tillaga kemur fram um til hvaša nefndar mįliš fari.]2)
   1)L. 84/2011, 20. gr. 2)L. 68/2007, 16. gr.
[40. gr.]1) Önnur umręša fer eigi fram fyrr en einni nóttu eftir fyrstu umręšu eša śtbżtingu nefndarįlits og skal žį ręša greinar frumvarpsins og breytingartillögur viš žęr. [Sķšan skal greiša atkvęši um greinar frumvarpsins og breytingartillögur viš žęr sem fram hafa komiš, svo og um einstök atriši er žingmenn beišast. Frumvarpiš gengur sķšan til 3. umręšu en žó skal leita atkvęša um žaš ef einhver žingmašur óskar žess.]2)
[Breytist frumvarp viš 2. umręšu skal nefnd fjalla um frumvarpiš aš nżju įšur en 3. umręša hefst ef žingmašur eša rįšherra óskar žess.]3)
   1)L. 84/2011, 20. gr. 2)L. 68/2007, 17. gr. 3)L. 161/2007, 9. gr.
[41. gr.]1) Žrišja umręša mį eigi fara fram fyrr en einni nóttu eftir ašra umręšu. Žį skal ręša breytingartillögur og greinar er žęr eiga viš, svo og frumvarpiš ķ heild. Žį er umręšum er lokiš skal leita atkvęša um breytingartillögur og sķšan um frumvarpiš ķ heild sinni eins og žaš žį er oršiš.
Hafi breytingartillaga veriš samžykkt viš 3. umręšu en umręšunni veriš frestaš įšur en atkvęšagreišsla fór fram um frumvarpiš ķ heild og žvķ vķsaš į nż til nefndar, sbr. 23. gr., er rįšherra, žingnefnd, sem haft hefur mįliš til athugunar, eša einstökum nefndarmönnum heimilt aš leggja fram nżjar breytingartillögur viš frumvarpiš. [Viš framhald umręšunnar gilda aš nżju įkvęši [95. gr.]2) um 3. umręšu um lagafrumvörp ef breytingartillögur hafa komiš fram.]3) Žegar umręšum er lokiš skal fyrst greiša atkvęši um breytingartillögurnar og sķšan frumvarpiš ķ heild eins og žaš žį er oršiš.
   1)L. 84/2011, 20. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 161/2007, 10. gr.
[42. gr.]1) Žį er frumvarp hefur žannig veriš samžykkt viš žrjįr umręšur sendir forseti žaš rķkisstjórninni sem lög frį Alžingi.
   1)L. 84/2011, 20. gr.
[43. gr.]1) Lagafrumvarpi, er felur ķ sér tillögu um breytingu į stjórnarskrįnni eša višauka viš hana, skal vķsa til [stjórnskipunar- og eftirlitsnefndar].2) Ķ fyrirsögn skal žaš nefnt frumvarp til stjórnarskipunarlaga. Hafi žaš eigi žį fyrirsögn vķsar forseti žvķ frį.
Breytingartillögu, sem felur ķ sér tillögu um breytingu į stjórnarskrįnni eša višauka viš hana, mį ašeins gera viš frumvarp til stjórnarskipunarlaga. Sé hśn gerš viš annaš frumvarp vķsar forseti henni frį.
   1)L. 84/2011, 20. gr. 2)L. 84/2011, 40. gr.
[44. gr.]1) Lagafrumvarp, er hefur veriš fellt, mį eigi bera upp aftur į sama žingi.
   1)L. 84/2011, 20. gr.
[45. gr.]1) Tillögur til žingsįlyktunar skulu vera ķ įlyktunarformi. Skal prenta žęr og śtbżta žeim mešal žingmanna į žingfundi. Tillögu til žingsįlyktunar skal aš jafnaši fylgja greinargerš meš skżringu į efni hennar. Umręša mį eigi fara fram fyrr en ķ fyrsta lagi tveimur nóttum eftir aš tillögunni var śtbżtt.
Ekki er žingsįlyktunartillaga samžykkt til fullnašar fyrr en hśn hefur veriš rędd viš tvęr umręšur. [Tillögur um vantraust į rķkisstjórn eša rįšherra, tillögur um kosningu nefnda skv. 39. gr. stjórnarskrįrinnar, svo og tillögur nefnda, sbr. 2. mgr. 26. gr., skulu žó ręddar og afgreiddar viš eina umręšu eftir reglum um sķšari umręšu um žingsįlyktunartillögur. Sama gildir um tillögur um frestun į fundum Alžingis samkvęmt sķšari mįlsliš 1. mgr. 23. gr. stjórnarskrįrinnar.]2)
…3) [Er fyrri umręšu er lokiš gengur tillagan til sķšari umręšu og žeirrar nefndar er forseti leggur til. Atkvęša skal žó leitaš ef einhver žingmašur óskar žess, svo og ef önnur tillaga kemur fram um til hvaša nefndar mįliš fari.]2) …3)
Sķšari umręša fer eigi fram fyrr en einni nóttu eftir fyrri umręšu eša śtbżtingu nefndarįlits. Skal žį ręša tillögugreinar og breytingartillögur viš žęr. Žį er umręšu er lokiš skal greiša atkvęši um hverja tillögugrein og breytingartillögur viš žęr og loks tillöguna ķ heild sinni. [Séu engar breytingartillögur mį žó bera tillöguna upp ķ heild.]2) …3)
[Ef Alžingi berst erindi sem lżtur aš mįlefni sem žingiš veršur samkvęmt stjórnarskrį eša lögum aš taka afstöšu til en er ekki žingmįl skv. III. kafla skżrir forseti frį žvķ į žingfundi. Mįliš gengur sķšan įn umręšu til nefndar samkvęmt tillögu sem forseti gerir. Žegar nefnd hefur lokiš athugun mįlsins lętur hśn uppi įlit sitt sem er śtbżtt į žingfundi, įsamt tillögu aš įlyktun Alžingis sem skal rędd og afgreidd viš eina umręšu eftir reglum um sķšari umręšu um žingsįlyktunartillögur.]4)
[Žingsįlyktunartillögur, sem śtbżtt er eftir lok nóvembermįnašar, verša ekki teknar į dagskrį fyrir jólahlé nema meš samžykki žingsins, sbr. [81. gr.]5) Žį verša žingsįlyktunartillögur, sem śtbżtt er sķšar en 1. aprķl, ekki teknar į dagskrį fyrir sumarhlé nema meš samžykki žingsins, sbr. [81. gr.]5) [Samžykkis mį žó fyrst leita žegar lišnir eru fimm dagar frį śtbżtingu tillögunnar en frį žvķ mį vķkja ef žrķr fimmtu hlutar žeirra žingmanna er um žaš greiša atkvęši samžykkja.]4)]3)
[Stjórnskipulegum fyrirvara skv. 103. gr. samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš ber aš aflétta meš žingsįlyktun og skal haga framsetningu hennar ķ samręmi viš reglur sem forseti setur.
Forsętisrįšherra leggur ķ október į hverju įri fram į Alžingi skżrslu um framkvęmd žeirra įlyktana sem žingiš samžykkti į nęstlišnu įri og kalla į višbrögš rįšherra eša rķkisstjórnar [auk yfirlits um framkvęmd žingsįlyktana sl. žrjś įr],6) nema lög kveši į um aš haga skuli skżrslugjöf til žingsins į annan hįtt. Ķ skżrslunni skal enn fremur fjalla um mešferš mįlefna sem žingiš hefur vķsaš til rķkisstjórnar eša einstaks rįšherra. Žegar skżrslan hefur veriš lögš fram skal hśn ganga til stjórnskipunar- og eftirlitsnefndar til umfjöllunar. Nefndin getur lagt fyrir žingiš įlit sitt į skżrslu rįšherra og, ef hśn telur įstęšu til, gert tillögur til žingsins um einstök atriši ķ skżrslunni.]4)
   1)L. 84/2011, 20. gr. 2)L. 68/2007, 18. gr. 3)L. 161/2007, 11. gr. 4)L. 84/2011, 23. gr. 5)L. 85/2012, 28. gr. 6)L. 85/2012, 15. gr.
[46. gr.]1) Breytingartillögur viš lagafrumvörp og žingsįlyktunartillögur skulu vera prentašar og žeim śtbżtt ekki sķšar en einni nóttu įšur en žęr koma til umręšu. Breytingartillögu mį fylgja stutt greinargerš. Rįšherra og hver žingmašur mį koma fram meš breytingartillögur viš hverja umręšu sem er.
Breytingartillögu viš breytingartillögu mį žingmašur bera upp viš upphaf žess fundar er hśn skal tekin til umręšu. Žó skal žį vera bśiš aš śtbżta henni. Nefnd getur einnig boriš upp breytingartillögu viš frumvarp eša žingsįlyktunartillögu meš jafnstuttum fresti.
Breytingartillögu um atriši, sem bśiš er aš fella, mį eigi bera upp aftur į sama žingi. Forseti śrskuršar hvort žaš er sama atriši sem gerš er tillaga um og įšur hefur veriš fellt og er žingmönnum skylt aš hlķta žeim śrskurši.
   1)L. 84/2011, 39. gr.
[47. gr. Eftirriti stefnuręšu forsętisrįšherra viš upphaf žings skal fylgja yfirlit um žau mįl sem rķkisstjórn hyggst leggja fram į žinginu įsamt įętlun um hvenęr žeim veršur śtbżtt. Yfirlitiš skal birta ķ Alžingistķšindum.
Rķkisstjórnin skal viš upphaf vetraržings afhenda forseta endurskošaša įętlun um framlagningu stjórnarfrumvarpa į vetrar- og voržingi įsamt įętlušum śtbżtingardegi, sbr. 1. mgr.
Rįšherrar skulu aš jafnaši į fyrstu vikum žings koma į fund žingnefnda er fjalla um mįlaflokka žeirra, sbr. 13. gr., og gera grein fyrir žeim žingmįlum sem žeir hyggjast leggja fram į löggjafaržinginu, sbr. 1. mgr.]1)
   1)L. 85/2012, 16. gr.
[48. gr.]1) Žingmįl, sem ekki hafa hlotiš lokaafgreišslu viš žinglok, falla nišur.
   1)L. 85/2012, 16. gr.

[IV. Eftirlitsstörf Alžingis og almennar umręšur.]1)
   1)L. 84/2011, 24. gr.
[[49. gr.]1) Alžingi, žingnefndir og einstakir alžingismenn hafa eftirlit meš störfum framkvęmdarvaldsins. Eftirlitshlutverk Alžingis snżr aš rįšherrum sem bera įbyrgš į stjórnarframkvęmdum, sbr. 14. gr. stjórnarskrįr.
Eftirlitsstörf alžingismanna fara fram meš fyrirspurnum, skżrslubeišnum og sérstökum umręšum samkvęmt įkvęšum žessa kafla žingskapa, en žingnefndir geta tekiš upp mįl er snśa aš stjórnarframkvęmd rįšherra samkvęmt įkvęšum II. kafla, sbr. 5. og 8. tölul. 1. mgr. 13. gr., um fjįrlaganefnd og stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd, og 1. mgr. 26. gr., um athugun nefndar į mįlum aš eigin frumkvęši.
Eftirlitsstörf Alžingis gagnvart rįšherrum taka til opinberra mįlefna. Meš opinberu mįlefni er įtt viš sérhvert mįlefni er tengist hlutverki og starfsemi rķkisins og stofnana žess, svo og félaga og annarra lögašila sem eru aš hįlfu eša meira ķ eigu rķkisins og annast stjórnsżslu eša veita almenningi opinbera žjónustu į grundvelli laga, stjórnvaldsfyrirmęla eša samnings.]2)
   1)L. 85/2012, 16. gr. 2)L. 84/2011, 24. gr.
[[50. gr.]1) Viš umfjöllun um žingmįl, viš sérstakar umręšur, ķ svörum viš fyrirspurnum žingmanna og ķ skżrslum, hvort sem er aš eigin frumkvęši eša samkvęmt beišni žingmanna, svo og viš athugun mįla aš frumkvęši fastanefnda žingsins, skal rįšherra leggja fram žęr upplżsingar sem hann hefur ašgang aš og hafa verulega žżšingu fyrir mat žingsins į mįlinu.
Heimilt er aš leggja fyrir Alžingi upplżsingar sem annars er óheimilt aš veita samkvęmt reglum um žagnarskyldu. Skal žį grķpa til višeigandi rįšstafana til aš tryggja aš upplżsingarnar berist ekki óviškomandi.
Žingnefnd getur įkvešiš aš trśnašur rķki um tilteknar upplżsingar sem hśn fęr į nefndarfundi. Sömuleišis tekur žingnefnd afstöšu til žess fyrir fram hvort hśn tekur viš upplżsingum sem bundnar eru žagnarskyldu aš lögum eša ósk žess sem vill veita nefndinni žęr.
…2)]3)
   1)L. 85/2012, 16. gr. 2)L. 85/2012, 17. gr. 3)L. 84/2011, 24. gr.
[[51. gr.]1) Ef aš minnsta kosti fjóršungur nefndarmanna krefst žess aš nefnd fįi ašgang aš gögnum frį stjórnvöldum śt af mįli sem nefndin hefur til umfjöllunar skal stjórnvald verša viš beišni nefndarinnar žess efnis eins skjótt og unnt er og eigi sķšar en sjö dögum frį móttöku beišninnar. Žvķ ašeins er heimilt aš takmarka ašgang nefndar aš gögnum aš hagsmunir hennar af žvķ aš kynna sér efni žeirra eigi aš vķkja fyrir mun rķkari opinberum hagsmunum eša einkahagsmunum. Rökstyšja skal slķka synjun skriflega.
Ef lögmętar įstęšur eru fyrir beišni um aš trśnašar sé gętt um efni gagna skulu nefndarmenn kynna sér gögnin į lokušum fundi įn žess aš fara meš žau śt af fundinum. Sį sem lętur nefndinni ķ té slķk gögn getur žó heimilaš aš nefndarmenn taki afrit meš sér śt af fundi og skulu nefndarmenn žį gęta žess vandlega aš óviškomandi geti ekki kynnt sér žau.
Gögn sem afhent eru nefnd ķ trśnaši skulu varšveitt ķ skjalasafni Alžingis samkvęmt reglum sem forsętisnefnd setur.]2)
   1)L. 85/2012, 16. gr. 2)L. 84/2011, 24. gr.
[[52. gr.]1) Žingmašur hefur žagnarskyldu um upplżsingar sem hann hefur fengiš ķ starfi sķnu ef žęr eiga aš fara leynt samkvęmt lögum eša lögmętri įkvöršun žess sem veitir upplżsingarnar, sbr. 136. gr. almennra hegningarlaga.]2)
   1)L. 85/2012, 16. gr. 2)L. 84/2011, 24. gr.
[53. gr.]1) Ef rįšherra óskar aš gera grein fyrir opinberu mįlefni gerir hann žaš meš skżrslu til Alžingis er skal prentuš og śtbżtt mešal žingmanna į fundi.
Ef rįšherra óskar skal skżrslan tekin til umręšu. Sama gildir ef nķu žingmenn óska žess. Rįšherrann gerir žį grein fyrir skżrslunni.
Ef ekki veršur viš komiš aš prenta og śtbżta skżrslu skv. 1. mgr. eša ekki žykir įstęša til getur rįšherra gert grein fyrir opinberu mįlefni meš munnlegri skżrslu til Alžingis. Fer žį um umręšu sem um skriflega skżrslu …2)
   1)L. 85/2012, 16. gr. 2)L. 161/2007, 12. gr.
[54. gr.]1) Nķu žingmenn geta óskaš skżrslu rįšherra um opinbert mįlefni. [Nefnd eša meiri hluti hennar getur sömuleišis óskaš eftir skżrslu rįšherra um opinbert mįlefni, sbr. [89. gr.]2)]3) Skal beišnin vera skrifleg og beint til forseta og mį fylgja henni stutt greinargerš. Skal beišnin prentuš og śtbżtt mešal žingmanna į fundi. Į nęsta žingfundi ber forseti žaš undir atkvęši umręšulaust hvort beišnin skuli leyfš. Forseti tilkynnir hlutašeigandi rįšherra um beišni um skżrslu sem leyfš hefur veriš.
[Rįšherra skal ljśka skżrslugeršinni innan 10 vikna og skal skżrslan žį prentuš og śtbżtt mešal žingmanna į fundi.]4)
Ef rįšherra eša skżrslubeišendur, einn eša fleiri, óska žess skal skżrslan tekin til umręšu. Rįšherra gerir žį grein fyrir henni.
   1)L. 85/2012, 16. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 84/2011, 25. gr. 4)L. 74/1992, 2. gr.
[55. gr.]1) [Alžjóšanefnd skal leggja fyrir žingiš įr hvert skżrslu um starfsemi sķna. Skżrslum alžjóšanefnda skal vķsa til utanrķkismįlanefndar til umfjöllunar. Utanrķkismįlanefnd getur lagt fram skżrslu um alžjóšastarf Alžingis, į grundvelli skżrslna alžjóšanefnda, og kemur hśn į dagskrį eftir sömu reglum og almennt gilda um skżrslur.]2)
   1)L. 85/2012, 16. gr. 2)L. 84/2011, 26. gr.
[56. gr.]1) [Viš umręšur um skżrslur skv. 26., 31. og [53.–55. gr.]2) geta žingflokkar sammęlst um aš hafa talsmenn, sbr. 6. mgr. [67. gr.],2) og fer žį um ręšutķma žeirra skv. [95. gr.]2)]3)
Vķsa mį skżrslu til nefndar. Sé žaš gert skal fresta umręšunni og henni eigi fram haldiš fyrr en einni nóttu eftir śtbżtingu nefndarįlits. [Viš framhald umręšunnar gilda aš nżju įkvęši žingskapa um ręšutķma um skżrslur.]4)
   1)L. 85/2012, 16. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 161/2007, 13. gr. 4)L. 85/2012, 18. gr.
[57. gr.]1) Óski alžingismašur upplżsinga rįšherra eša svars um opinbert mįlefni, [sbr. 1. mgr. [54. gr.],2)]3) eša einstakt atriši žess gerir hann žaš meš fyrirspurn er afhent skal forseta. Fyrirspurn skal vera skżr, um afmörkuš atriši og mįl sem rįšherra ber įbyrgš į og sé viš žaš mišaš aš hęgt sé aš svara henni ķ stuttu mįli. Alžingismašur segir til um žaš hvort hann óskar skriflegs eša munnlegs svars. Stutt greinargerš mį fylgja fyrirspurn ef óskaš er skriflegs svars.
Forseti įkvešur svo fljótt sem hann telur sér unnt hvort fyrirspurn skuli leyfš eša ekki. Ef vafi er getur forseti žó boriš mįliš umręšulaust undir atkvęši į žingfundi. Skal žaš einnig gert ef fyrirspyrjandi óskar žess er forseti synjar fyrirspurn.
Fyrirspurn skal prentuš og śtbżtt mešal žingmanna į fundi. Fyrirspurn, sem leyfš hefur veriš, skal send hlutašeigandi rįšherra …4)
[Į sérstökum žingfundi skal forseti taka į dagskrį fyrirspurnir er śtbżtt hefur veriš og rįšherra er tilbśinn aš svara. Viš žaš skal miša aš rįšherra svari eigi sķšar en tveimur vikum eftir aš fyrirspurn er śtbżtt.]4)
Fyrirspyrjandi eša framsögumašur fyrirspyrjenda męlir fyrir fyrirspurn. Rįšherra, er hlut į aš mįli, svarar sķšan fyrirspurn. …5) [Öšrum žingmönnum er heimilt aš gera einu sinni stutta athugasemd įšur er fyrirspyrjandi og rįšherra tala öšru sinni.]5)
Ef óskaš er skriflegs svars sendir rįšherra forseta žaš aš jafnaši [eigi sķšar en 15 virkum dögum]3) eftir aš fyrirspurn var leyfš. Forseti sendir fyrirspyrjanda svariš og skal žaš prentaš og śtbżtt mešal žingmanna į fundi. [Takist rįšherra ekki aš svara fyrirspurninni innan žess frests sem įkvešinn er ķ žessari grein skal hann gera forseta Alžingis skriflega grein fyrir žvķ, svo og hver įstęšan er og hvenęr vęnta megi svars til Alžingis.]3)
…4)
Viš umręšur um fyrirspurnir mį engar įlyktanir gera.
[Ef rįšherra hverfur śr embętti falla nišur fyrirspurnir til hans sem ósvaraš er.]3)
   1)L. 85/2012, 16. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 84/2011, 27. gr. 4)L. 85/2012, 19. gr. 5)L. 161/2007, 14. gr.
[58. gr.]1) [Ķ allt aš hįlftķma į fyrir fram įkvešnum žingfundum, aš jafnaši tvisvar ķ hverri heilli starfsviku, sbr. 2. mgr. 10. gr., getur forseti heimilaš žingmönnum aš bera fram munnlegar fyrirspurnir til rįšherra įn nokkurs fyrirvara. Forsętisrįšherra skal fyrir kl. 12 į hįdegi undanfarandi föstudag tilkynna forseta hvaša rįšherrar, [aš jafnaši eigi fęrri en žrķr],1) verši til svara į žingfundum ķ nęstu viku. Forseti tilkynnir žingmönnum um įkvöršun forsętisrįšherra. Verši forföll eša óski forsętisrįšherra eftir aš breyta fyrri įkvöršun eša bęta viš nżjum rįšherra til aš svara fyrirspurnum skal žaš tilkynnt eins fljótt og unnt er.]2)
   1)L. 85/2012, 19. gr. 2)L. 161/2007, 14. gr.
[59. gr.]1) [Ķ allt aš hįlftķma į fyrir fram įkvešnum žingfundum, aš jafnaši tvisvar ķ hverri heilli starfsviku, sbr. 2. mgr. 10. gr., geta žingmenn kvatt sér hljóšs um störf žingsins, gefiš yfirlżsingu eša beint spurningum til formanna nefnda, formanna žingflokka eša annarra žingmanna.]2)
…3)
   1)L. 85/2012, 19. gr. 2)L. 161/2007, 15. gr. 3)L. 85/2012, 20. gr.
[60. gr.]1) [Forseti getur sett į dagskrį žingfundar sérstaka umręšu žar sem žingmenn geta fengiš tekiš fyrir mįl hvort heldur er ķ formi yfirlżsingar eša fyrirspurnar til rįšherra. Žingmašur skal afhenda forseta skriflega beišni hér um. Viš slķka umręšu skal rįšherra vera til andsvara.
Sé mįlefni, sem tekiš er fyrir skv. 2. mgr., ķ senn svo mikilvęgt, umfangsmikiš og aškallandi aš žaš rśmist ekki innan umręšumarka sérstakrar umręšu, sbr. [95. gr.],2) getur forseti heimilaš lengri umręšutķma og rżmri ręšutķma hvers žingmanns og rįšherra en įkvešinn er ķ [95. gr.]2) Skal forseti leita samkomulags žingflokka um ręšutķmann, en sker śr ef įgreiningur veršur.]3)
   1)L. 85/2012, 20. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 84/2011, 28. gr.
[61 gr.]1) [Forseti getur į fundartķma heimilaš rįšherrum og formönnum stjórnmįlaflokka aš gefa sérstaka yfirlżsingu og fulltrśum annarra flokka aš bregšast viš henni ef įstęša er til. Forseti įkvešur ręšutķma žegar gefin er yfirlżsing af žessu tagi og eins žegar umręša fer fram um hana.]2)
   1)L. 85/2012, 20. gr. 2)L. 84/2011, 28. gr.
[62. gr.]1) [Viš upphaf hvers žings skal forsętisrįšherra flytja stefnuręšu fyrir hönd rķkisstjórnarinnar, en eftirrit af ręšunni skal afhent žingmönnum sem trśnašarmįl tveimur sólarhringum įšur en hśn er flutt.
Forseti skal gera tillögu og leita samkomulags um fyrirkomulag umręšunnar, lengd hennar, umferšir og ręšutķma forsętisrįšherra, žingflokka og einstakra žingmanna, svo og žingmanna utan flokka. Ef ekki tekst samkomulag skal forseti įkveša fyrirkomulag umręšunnar en žingflokkur getur žó krafist žess aš um įkvöršun forseta séu greidd atkvęši į žingfundi.
…2)]3)
   1)L. 85/2012, 20. gr. 2)L. 85/2012, 21. gr. 3)L. 68/2007, 28. gr.
[63. gr.]1) [Į sķšari hluta žings skal fara fram almenn stjórnmįlaumręša. Um fyrirkomulag hennar gilda įkvęši 2. mgr. [62. gr.]2)]3)
   1)L. 85/2012, 20. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 68/2007, 29. gr.
[64. gr.]1) [Śtvarpa skal frį žingsetningu, stefnuręšu forsętisrįšherra og umręšum um hana og almennri stjórnmįlaumręšu.
Śtvarpa skal umręšu um vantraust ef žingflokkur krefst žess.
Śtvarpa skal umręšu um žingmįl, eša hluta hennar, ef žingflokkur krefst žess og samkomulag er um žaš milli žingflokka eša forseti hefur įkvešiš slķka umręšu eftir kröfu žingflokksins. Žingflokkurinn į rétt į, sé kröfu hans hafnaš, aš beišni hans sé borin undir atkvęši į žingfundi.
Um fyrirkomulag umręšu skv. 2. og 3. mgr. gilda įkvęši 2. mgr. [62. gr.]2)
Žegar segir aš śtvarpa skuli umręšum er skyldan bundin viš Rķkisśtvarpiš.]3)
   1)L. 85/2012, 26. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 68/2007, 30. gr.

[V.]1) Fundarsköp.
   1)L. 84/2011, 24. gr.
[65. gr.]1) Skylt er žingmönnum aš sękja alla žingfundi nema naušsyn banni. Forföll skal tilkynna forseta svo fljótt sem unnt er og metur hann naušsynina. Įkvęši žessarar mįlsgreinar gilda žó ekki um fyrirspurnafundi.
Ef žingmašur forfallast svo aš naušsyn krefji aš varamašur hans taki sęti hans į mešan skal hann tilkynna forseta žaš bréflega og jafnframt gera grein fyrir ķ hverju forföllin eru fólgin og hversu lengi žau muni vara. Forseti kynnir žinginu bréfiš. Žegar varamašur tekur sęti ķ forföllum žingmanns skal hann ekki sitja skemur en [eina viku nema žingi hafi įšur veriš frestaš eša žinghlé sé hafiš samkvęmt starfsįętlun].2) Žingmašur nżtur ekki žingfararkaups mešan varamašur hans situr į žingi nema fjarvist sé vegna veikinda eša žingmašur sé fjarverandi ķ opinberum erindum [ķ a.m.k. fimm žingdaga].2)
Žegar fundur er settur …3) skżrir forseti frį erindum žeim sem honum hafa borist eša žingskjölum sem śtbżtt hefur veriš. Žį er gengiš til dagskrįr.
[Į milli žingfunda mį birta žingskjöl į heimasķšu Alžingis og telst sś birting jafngilda śtbżtingu į žingfundi. Forseti setur nįnari reglur um śtbżtingu žingskjala į vef žingsins. Sama gildir um tilkynningar um žingsetu varamanna. Allar tilkynningar, sem birtast fyrst į vef žingsins samkvęmt žessari mįlsgrein, skal forseti endurtaka viš upphaf nęsta žingfundar eftir vefbirtingu.]4)
   1)L. 85/2012, 26. gr. 2)L. 85/2012, 22. gr. 3)L. 68/2007, 19. gr. 4)L. 84/2011, 29. gr.
[66. gr.]1) Žingmašur, sem hefur óskaš aš taka til mįls og fengiš leyfi til žess, skal męla śr ręšustól. Žó getur forseti heimilaš ręšumanni aš tala śr sęti sķnu ef naušsyn krefur. Sama gildir um rįšherra. Ręšumašur skal jafnan vķkja ręšu sinni til forseta eša fundarins en eigi įvarpa nokkurn einstakan žingmann. Kenna skal žingmann viš kjördęmi hans eša nefna hann fullu nafni.
   1)L. 85/2012, 26. gr.
[67. gr.]1) [Um ręšutķma um lagafrumvörp, žingsįlyktunartillögur, svo og önnur žingmįl, [sérstakar umręšur]2) og ašrar umręšur samkvęmt žingsköpum gilda žęr reglur sem tilgreindar eru ķ [95. gr.],3) yfirliti meš reglum um ręšutķma.
Forseta er žó heimilaš aš rżmka ręšutķma um žingmįl viš hverja umręšu sem er ef žaš er svo umfangsmikiš eša mikilvęgt aš ekki sé hęgt aš ręša žaš į fullnęgjandi hįtt innan žeirra reglna sem annars gilda, sbr. [86. gr.]3) Einnig er forseta heimilt aš rżmka ręšutķma žingmanns ef sérstaklega stendur į og naušsyn krefur. Įkvöršun forseta samkvęmt žessari mįlsgrein skal liggja fyrir įšur en umręša hefst.
Um umręšur um frumvarp til fjįrlaga gildir tvöfaldur sį ręšutķmi sem tilgreindur er ķ [95. gr.]3) nema fyrir liggi samkomulag žingflokka um annaš fyrirkomulag umręšunnar.
Ef fyrir liggur rökstudd beišni žingflokks skal viš 2. umręšu um lagafrumvörp gilda tvöfaldur sį ręšutķmi sem tilgreindur er ķ [95. gr.]3) Hver žingflokkur hefur rétt til aš bera slķka beišni fram viš forseta tvisvar į hverju žingi. [Beišnin skal vera skrifleg og borin fram įšur en umręšan hefst.]2)
Framsögumašur telst sį sem svo er tilgreindur į skjali. Hafi hann forföll viš umręšuna mį fela öšrum aš hafa framsögu meš sömu réttindum mešan svo stendur. Ef tveir eša fleiri eru flutningsmenn mįls skal sį er fyrstur stendur į skjalinu teljast framsögumašur nema annar sé tilnefndur.
Talsmašur flokks eša žingflokks telst sį sem fyrstur talar af hįlfu flokksins nema formašur žingflokksins tilkynni forseta um annaš.
…4)]5)
   1)L. 85/2012, 26. gr. 2)L. 84/2011, 30. gr. 3)L. 85/2012, 28. gr. 4)L. 85/2012, 23. gr. 5)L. 161/2007, 16. gr.
[68. gr.]1) [Jafnan er heimilt aš gera stutta athugasemd um atkvęšagreišslu, [um kosningu],2) um fundarstjórn forseta og til žess aš bera af sér sakir.]3)
   1)L. 85/2012, 23. gr. 2)L. 84/2011, 30. gr. 3)L. 161/2007, 16. gr.
[69. gr.]1) Forseti gefur žingmönnum venjulega fęri į aš taka til mįls ķ žeirri röš er žeir beišast žess žį er dagskrįrmįliš er tekiš fyrir. Žó getur hann vikiš frį žeirri reglu viš rįšherra, sem hlut į aš mįli, og framsögumann, svo og til žess aš ręšur meš og móti mįlefni skiptist į, eša til žess aš žingmašur geti gert stutta leišréttingu eša athugasemd er snertir sjįlfan hann.
…2)
   1)L. 85/2012, 23. gr. 2)L. 85/2012, 24. gr.
[70. gr.]1) Forseti getur leyft žingmönnum aš veita stutt andsvar viš einstökum ręšum strax og žęr hafa veriš fluttar. Skal žį sį er vill svara bera fram ósk um žaš viš forseta. Andsvari mį einungis beina aš mįli ręšumanns en ekki öšru andsvari. …2) Heimilt er forseta aš stytta ręšutķma hvers ręšumanns ķ žessum umręšum. …2) Oršaskipti ķ andsvörum mega ekki standa lengur en ķ fimmtįn mķnśtur ķ einu.
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 161/2007, 17. gr.
[71. gr.]1) Ef umręšur dragast śr hófi fram getur forseti śrskuršaš aš ręšutķmi hvers žingmanns skuli ekki fara fram śr įkvešinni tķmalengd.
Forseti getur stungiš upp į aš umręšum sé hętt og einnig getur forseti lagt til, hvort heldur ķ byrjun umręšu eša sķšar, aš umręšum um mįl skuli lokiš aš lišnum įkvešnum tķma. Eigi mį žó, mešan nokkur žingmašur kvešur sér hljóšs, takmarka ręšutķma viš nokkra umręšu svo aš hśn standi skemur en žrjįr klukkustundir alls. Tillögur forseta skulu umręšulaust bornar undir atkvęši og ręšur afl atkvęša śrslitum.
Sömuleišis geta nķu žingmenn krafist žess aš greidd séu atkvęši um žaš umręšulaust hvort umręšu skuli lokiš, umręšutķmi eša ręšutķmi hvers žingmanns takmarkašur. …2)
Nś hefur veriš samžykktur takmarkašur umręšutķmi eša įkvešinn ręšutķmi hvers žingmanns og skal žį forseti skipta umręšutķmanum ķ heild sem jafnast į milli fylgismanna og andstęšinga mįls žess sem er til umręšu, įn žess aš hann sé bundinn viš ķ hvaša röš žingmenn hafa kvatt sér hljóšs, eša milli flokka ef hentara žykir.
Įkvęši žessarar greinar nį einnig til ręšutķma rįšherra.
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 68/2007, 20. gr.
[72. gr.]1) Eigi mį, nema meš leyfi forseta, lesa upp prentaš mįl.
   1)L. 85/2012, 24. gr.
[73. gr.]1) Skylt er žingmanni aš lśta valdi forseta ķ hvķvetna er aš žvķ lżtur aš gętt sé góšrar reglu. Skyldi almenn óregla koma upp er žaš skylda forseta aš gera hlé į fundinum um stundarsakir eša, ef naušsyn ber til, slķta fundinum.
   1)L. 85/2012, 24. gr.
[74. gr.]1) Frumvörp, hvort heldur eru frį rķkisstjórn eša žingmönnum, svo og tillögur til žingsįlyktunar og breytingartillögur, mį kalla aftur į hverju stigi umręšu sem vill. En heimilt er hverjum žingmanni aš taka žaš jafnskjótt upp aftur į sama fundi …2) Fyrirspurn mį og afturkalla.
[Breytingartillaga, sem er į dagskrį viš 2. umręšu en hefur veriš kölluš aftur aš hluta eša ķ heild, kemur žvķ ašeins į dagskrį viš 3. umręšu aš hśn hafi veriš flutt į nż.]2)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 84/2011, 31. gr.
[75. gr.]1) Žyki eigi įstęša til aš gera įlyktun um eitthvert mįlefni sem į dagskrį er getur žingiš vķsaš žvķ til rķkisstjórnarinnar eša einstakra rįšherra.
   1)L. 85/2012, 24. gr.
[76. gr.]1) …2)
Mešan į umręšum stendur mį gera rökstudda tillögu um aš taka skuli fyrir nęsta mįl į dagskrįnni og skal žį afhenda forseta tillöguna um žaš skrifaša. Slķka tillögu mį og gera ķ prentušu žingskjali. [Tillagan kemur eigi til afgreišslu fyrr en viš lok umręšu.]2)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 68/2007, 21. gr.
[77. gr.]1) [Forseti bošar žingfundi og įkvešur dagskrį hvers fundar.]2) [Žó mį įkveša dagskrį nęsta fundar samkvęmt tillögu sem žingiš samžykkir. Slķka dagskrįrtillögu mį leggja fram mešan į fundi stendur og kemur hśn til afgreišslu ķ lok fundar eša fyrr į fundinum ef forseti įkvešur svo. Sé žingfundur ekki įlyktunarbęr, sbr. 78. gr., er tillagan kemur til atkvęša skal greiša atkvęši um tillöguna viš upphaf nęsta fundar.]3)
Forseti getur breytt röšinni į žeim mįlum sem eru į dagskrį og einnig tekiš mįl śt af dagskrį.
[Forseti getur gert hlé į fundum žingsins, ķ samręmi viš starfsįętlun žess, sbr. 10. gr. og 1. mgr. [86. gr.],4) en žó er honum skylt aš boša til fundar, ef ósk berst um žaš frį forsętisrįšherra eša meiri hluta žingmanna, meš žeirri dagskrį sem slķkri ósk fylgir.]5)
[Forseti getur įkvešiš, ef ósk liggur fyrir um žaš og enginn žingmašur andmęlir žvķ, aš umręšur fari fram um tvö eša fleiri dagskrįrmįl ķ einu ef žau fjalla um skyld efni eša žaš žykir hagkvęmt af öšrum įstęšum. Gildir žį ręšutķmi sem um eitt mįl. Séu mįl ósamkynja gildir sį ręšutķmi sem rżmstur er.]6)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 161/2007, 18. gr. 3)L. 85/2012, 25. gr. 4)L. 85/2012, 28. gr. 5)L. 68/2007, 22. gr.
[78. gr.]1) Eigi mį gera neina įlyktun nema meira en helmingur žingmanna sé į fundi og taki žįtt ķ atkvęšagreišslunni, sbr. 53. gr. stjórnarskrįrinnar. Žingmašur, sem er į fundi en greišir ekki atkvęši viš nafnakall [eša viš atkvęšagreišslu meš rafeindabśnaši],2) telst taka žįtt ķ atkvęšagreišslunni.
…2)
Skylt er žingmanni aš vera višstaddur og taka žįtt ķ atkvęšagreišslu nema hann hafi lögmęt forföll eša fararleyfi.
Enginn žingmašur mį greiša atkvęši meš fjįrveitingu til sjįlfs sķn.
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 68/2007, 23. gr.
[79. gr.]1) Forseti ręšur žvķ hvernig atkvęšagreišslu er skipt og hvernig hśn fer fram. Žó getur žingiš, ef [žingflokkur eša]2) nķu žingmenn krefjast žess, breytt įkvöršun forseta.
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 68/2007, 24. gr.
[80. gr.]1) [Žį er forseti hefur įstęšu til aš ętla aš allir séu į einu mįli eša śrslit mįls séu ljós fyrir fram mį hann lżsa yfir žvķ aš gert sé śt um atriši įn atkvęšagreišslu ef enginn žingmašur krefst žess aš hśn fari fram og skal žį sś yfirlżsing forseta koma ķ staš atkvęšagreišslu. Um lokaafgreišslu lagafrumvarpa og žingsįlyktunartillagna veršur forseti žó aš višhafa atkvęšagreišslu.
Atkvęšagreišsla skal fara fram meš rafeindabśnaši žar sem stašfest er hverjir taka žįtt ķ henni og hvernig hver žingmašur greišir atkvęši. Forseti skżrir frį śrslitum atkvęšagreišslunnar. Atkvęši hvers žingmanns viš lokaafgreišslu lagafrumvarpa og žingsįlyktunartillagna skal skrįsetja ķ žingtķšindum, svo og viš ašrar atkvęšagreišslur nema allir séu į einu mįli. Skrifstofan varšveitir afrit allra atkvęšagreišslna meš rafeindabśnaši.
Ef atkvęšagreišsla getur eigi fariš fram meš rafeindabśnaši skal hśn fara fram į žann hįtt aš hver žingmašur réttir upp hönd žegar forseti leitar atkvęša meš eša móti mįli eša hvaša žingmenn greiši ekki atkvęši. Forseti lętur telja atkvęšin, svo og žį sem greiša ekki atkvęši, og skżrir frį śrslitum.
Forseti getur lįtiš fara fram nafnakall ķ staš atkvęšagreišslu skv. 2. eša 3. mgr. Honum er žaš og heimilt žótt atkvęšagreišsla hafi įšur fariš fram ef hśn hefur veriš óglögg eša veriš hreyft athugasemdum viš hana, enda fari hin sķšari atkvęšagreišsla fram žegar ķ staš. Komi fram ósk um nafnakall skal viš henni oršiš. Viš nafnakall skal fariš eftir tölusettri nafnaskrį ķ stafrófsröš og hlutaš um ķ hvert sinn į hverri raštölunni skuli byrja nafnakalliš. Viš nafnakall greišir forseti atkvęši sķšastur.
Atkvęšagreišslu skv. 2. mgr. mį endurtaka žótt śrslitum hennar hafi veriš lżst ef forseti telur įstęšu til žess eša ósk berst um žaš frį žingmanni. Hin nżja atkvęšagreišsla skal žį fara fram žegar ķ staš og įšur en nokkur önnur įlyktun er gerš eša nżtt mįl tekiš fyrir. Vilji žingmašur į fundi gera leišréttingu eftir aš atkvęši hafa veriš greidd skv. 2. mgr. er honum heimilt aš lįta skrį hana ķ žingtķšindin en žó žvķ ašeins aš hann hafi tekiš žįtt ķ atkvęšagreišslunni. Leišréttingin breytir ekki śrslitum atkvęšagreišslunnar.]2)
[Viš atkvęšagreišslu meš rafeindabśnaši, svo og nafnakall, er žingmanni heimilt aš gera stutta grein fyrir atkvęši sķnu. …3)]4)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 68/2007, 25. gr. 3)L. 161/2007, 19. gr. 4)L. 102/2007, 3. gr.
[81. gr.]1) Afl atkvęša ręšur um śrslit mįla og mįlsatriša nema öšruvķsi sé įkvešiš ķ stjórnarskrįnni eša žingsköpum. [Skal žį telja atkvęši meš og móti mįli.]2)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 68/2007, 26. gr.
[82. gr.]1) Um kosningar fer eftir žvķ sem fyrir er męlt ķ 2. mgr. 3. gr. aš žvķ višbęttu aš žegar kjósa į um tvo menn eša fleiri, hvort heldur er til starfa innan žings eša utan, skal forseti beita hlutfallskosningu meš ašferš žeirri er kennd er viš d'Hondt (listakosning). Ašferšin er svo sem greinir ķ 2.–4. mgr.
Žeir žingmenn, er komiš hafa sér saman um aš kjósa allir sömu menn ķ sömu röš, afhenda forseta, žegar til kosninga kemur, lista yfir žį ķ žeirri röš. Žegar hann hefur tekiš viš listunum merkir hann hvern žeirra bókstaf, A, B, C o.s.frv., eftir žvķ sem sjįlfur hann įkvešur eša įkvešiš hefur veriš meš samkomulagi eitt skipti fyrir öll žann žingtķma. Sķšan les forseti upphįtt stafnafn hvers lista og nöfn žau er į honum standa. Žį kjósa žingmenn žannig aš hver ritar į kjörmiša ašeins stafnafn (A, B o.s.frv.) žess lista er hann vill kjósa eftir. Kjörmišarnir eru afhentir forseta og nefnir hann upphįtt bókstaf hvers miša en teljarar rita jafnóšum og telja saman hve mörg atkvęši hafa falliš į hvern lista, hve mörg į A, hve mörg į B o.s.frv. Tölu žeirri, sem hver listi fęr žannig, er svo skipt, fyrst meš 1, sķšan 2, sķšan meš 3 o.s.frv. eftir žvķ sem meš žarf. Hlutatölur hvers lista eru ritašar ķ röš, hver nišur undan annarri, og yfir dįlkinum er ritašur bókstafur žess lista.
Kosning fer eftir hlutatölunum žannig aš sį listi fęr fyrsta mann er hęsta į hlutatöluna, sį listi nęsta mann er į nęsthęsta hlutatölu o.s.frv. žar til fullskipaš er. Ef jafnhįar hlutatölur koma į tvo eša fleiri lista skal varpa hlutkesti um hvor eša hver listanna skuli koma aš manni.
Af hverjum lista skulu menn hljóta kosningu ķ žeirri röš sem žeir standa į listanum.
Žegar kosnir eru varaforsetar samkvęmt sķšari mįlsliš 3. mgr. 3. gr. skal fella nišur hęstu hlutatölu žess lista sem žingflokkur forsetans į ašild aš. Aš öšru leyti gilda įkvęši 3. og 4. mgr. um kjör varaforseta og röš žeirra.
Ef kjósa skal einnig varamenn skal listi, sem hlotiš hefur mann eša menn, eiga rétt til jafnmargra varamanna ķ žeirri röš sem žeir standa į listanum.
[Žegar kjósa į um einn mann eru žeir einir ķ kjöri sem tilnefndir eru og eigi hafa hreyft andmęlum viš žvķ viš forseta. Kosningin getur fariš fram meš rafeindabśnaši, sbr. 2. mgr. [80. gr.],2) žannig aš jafna megi henni viš skriflega kosningu.]3)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 84/2011, 32. gr.
[83. gr.]1) Žingfundir skulu haldnir ķ heyranda hljóši. Žó getur forseti lagt til eša žingmašur óskaš žess aš öllum utanžingsmönnum sé vķsaš į braut og sker žį žingiš śr žvķ hvort svo skuli gert og umręšur fara fram ķ heyranda hljóši eša fyrir luktum dyrum, sbr. 57. gr. stjórnarskrįrinnar.
   1)L. 85/2012, 24. gr.
[84. gr.]1) Forseti skipar fyrir um hvernig mönnum skuli gefinn kostur į aš vera viš fundi žį er haldnir eru ķ heyranda hljóši. Įheyrendur eru skyldir til aš vera kyrrir og hljóšir. Brjóti nokkur móti žvķ getur forseti lįtiš vķsa honum į braut og, ef žörf er į, öllum įheyrendum.
   1)L. 85/2012, 24. gr.

[VI.]1) [Žingflokkar og žingmenn.]2)
   1)L. 84/2011, 24. gr. 2)L. 84/2011, 39. gr.
[85. gr.]1) Skipi žingmenn sér ķ žingflokka skulu žeir velja sér formann er komi fram fyrir žeirra hönd gagnvart forseta og öšrum žingflokkum og žingmönnum.
[Ķ žingflokki skulu vera a.m.k. žrķr žingmenn. Tveir žingmenn geta žó myndaš žingflokk enda sé til žingflokksins stofnaš žegar aš loknum kosningum og žingmennirnir kosnir į listum sama stjórnmįlaflokks eša sömu stjórnmįlasamtaka.
Enginn žingmašur mį eiga ašild aš fleiri en einum žingflokki.]2)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 68/2007, 27. gr.
[86. gr.]1) Forseti skal hafa reglulega samrįš viš formenn žingflokka, eša fulltrśa žeirra, um skipulag žingstarfa og leggja fyrir žį til umfjöllunar starfsįętlun žingsins og įętlanir um žingstörf hverrar viku.
Enn fremur skal forseti hafa samrįš viš formenn žingflokka um fyrirkomulag umręšna um mikilvęg mįl ef ętla mį aš umręšur verši miklar. [[Forseti getur žį, meš samžykki allra žingflokka, įkvešiš įšur en umręša hefst aš ręšutķmi skuli vera annar en žingsköp įkveša, svo og hve lengi umręšan mį standa. Žegar žannig er samiš milli žingflokka um umręšutķma skal skipta honum sem nęst žvķ aš hįlfu jafnt milli žingflokka og aš hįlfu skal hafa hlišsjón af žvķ hve margir žingmenn eiga ašild aš hverjum žingflokki, en forseti įkvešur žį ręšutķma žingmanna utan flokka.]2) Um slķka įkvöršun skal žó leita samžykkis žingfundar ef a.m.k. žrķr žingmenn krefjast žess.]3)
[Forseti og forsętisnefnd skulu leita samrįšs viš formenn žingflokka um žęr reglur sem žeim er fališ aš setja samkvęmt lögum žessum.]4)
Forseti skal sjį um aš žingflokkum og einstökum žingmönnum innan žeirra sé bśin starfsašstaša og hafa um žaš samrįš viš formenn žingflokkanna. Sama gildir um žingmenn utan flokka.
…2)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 161/2007, 20. gr. 3)L. 102/1993, 7. gr. 4)L. 84/2011, 33. gr.
[[87. gr.]1) Alžingismenn skulu, innan mįnašar frį žvķ aš nżkjöriš žing kemur saman, gera opinberlega grein fyrir fjįrhagslegum hagsmunum sķnum og trśnašarstörfum utan žings eftir nįnari reglum sem forsętisnefnd setur.
Sama gildir um varažingmann sem tekur fast sęti į Alžingi, svo og um varažingmann sem setiš hefur samfellt fjórar vikur į žinginu. Enn fremur skulu rįšherrar, sem ekki eru jafnframt alžingismenn, fylgja sömu reglu.
Upplżsingar samkvęmt žessari grein skulu birtar į vef Alžingis žegar skrįningu er lokiš. Alžingismašur skal skrį nżjar upplżsingar innan mįnašar frį žvķ aš žęr liggja fyrir.]2)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 84/2011, 34. gr.
[[88. gr.]1) Forsętisnefnd skal undirbśa og leggja fram žingsįlyktunartillögu um sišareglur fyrir alžingismenn.
Forsętisnefnd fjallar um mįl er varša sišareglur alžingismanna, framkvęmd žeirra og brot į žeim.]2)
   1)L. 85/2012, 24. gr. 2)L. 84/2011, 34. gr.

[VII.]1) Żmisleg įkvęši.
   1)L. 85/2012, 26. gr.
[89. gr.]1) Alžingi mį ekki taka viš neinu mįlefni nema einhver žingmanna eša rįšherra taki žaš aš sér til flutnings, sbr. 55. gr. stjórnarskrįrinnar.
[Aš flutningi mįls [skv. 37. og 45. gr.],2) svo og breytingartillagna viš žaš, geta stašiš žingmenn, rįšherrar, žingflokkar og fastanefndir, sérnefndir eša alžjóšanefndir, svo og forsętisnefnd. [Sama gildir um meiri hluta nefndar.]3)]4)
   1)L. 85/2012, 26. gr. 2)L. 84/2011, 40. gr. 3)L. 84/2011, 35. gr. 4)L. 68/2007, 31. gr.
[90. gr.]1) [Umręšur į Alžingi og žingskjöl skal [birta]2) ķ Alžingistķšindum. Skrifstofa Alžingis annast śtgįfu Alžingistķšindanna.
Ķ A-deild Alžingistķšinda skal [birta]2) žingskjöl og ķ B-deild skal [birta]2) allar umręšur og auk žess dagskrįr žingfunda, tilkynningar, atkvęšagreišslur og hvaš annaš sem fram fer į žingfundum og geta žar afgreišslu mįla og mįlsatriša.
Ķ Alžingistķšindunum mį ekkert undan fella sem žar į aš standa og fram hefur komiš ķ žinginu og hljóšupptaka ber meš sér. Engar efnisbreytingar mį gera nema leišrétta žurfi aušsęjar og sannanlegar villur. Engu mį bęta inn ķ Alžingistķšindin, hvort sem žaš varšar menn eša mįlefni, nema žess sé óhjįkvęmilega žörf eša ķ žvķ felist sjįlfsögš leišrétting.
Forseti getur sett nįnari reglur um śtgįfu Alžingistķšinda, žar į mešal um birtingu žeirra ķ rafręnum bśningi.]3)
[Birta mį į heimasķšu Alžingis į netinu öll gögn sem annars skal prenta. Telst sś birting jafngild prentun, nema annaš sé tekiš fram. Viš rafręna śtgįfu skal tryggja öryggi og įreišanleika birtra upplżsinga og aš žęr varšveitist į varanlegan hįtt. Forseti getur sett reglur um hvernig birtingunni skuli hįttaš.]4)
   1)L. 85/2012, 26. gr. 2)L. 85/2012, 27. gr. 3)L. 68/2007, 32. gr. 4)L. 84/2011, 36. gr.
[[91. gr.]1) Žingmįliš er ķslenska.
Ef hluti žingskjals er į erlendu tungumįli skal ķslensk žżšing fylgja. Frį žvķ mį žó vķkja ef sérstakar įstęšur męla meš žvķ og sį hluti žingskjals varšar ekki meš beinum hętti meginefni mįls.
Ef žingmašur vitnar ķ prentaš mįl, sbr. [72. gr.],2) į erlendri tungu skal hann jafnframt žżša eša endursegja efni žess į ķslensku.
Ef gestur kemur į fund nefndar og getur ekki talaš ķslensku skal tślka mįl hans. Frį žvķ mį žó vķkja ef enginn hreyfir andmęlum.]3)
   1)L. 85/2012, 26. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 84/2011, 37. gr.
[[92. gr.]1) Į vegum skrifstofu Alžingis starfar upplżsinga- og rannsóknažjónusta fyrir žingmenn og nefndir žingsins. Um starfsemina skal kvešiš nįnar į ķ reglum sem forsętisnefnd Alžingis setur.]2)
   1)L. 85/2012, 26. gr. 2)L. 84/2011, 37. gr.
[93. gr.]1) Ef žingmašur talar óviršulega um forseta Ķslands eša ber žingiš eša rįšherra eša einhvern žingmann brigslyršum eša vķkur meš öllu frį umtalsefninu skal forseti kalla til hans: „Žetta er vķtavert“, og nefna žau ummęli sem hann vķtir. Nś er žingmašur vķttur tvisvar į sama fundi og mį žį forseti, meš samžykki fundarins, svipta žingmanninn mįlfrelsi į žeim fundi.
   1)L. 85/2012, 26. gr.
[94. gr.]1) Eftir uppįstungu forseta eša formanns žingflokks mį bregša śt af žingsköpum žessum ef tveir žrišju hlutar žeirra žingmanna, er um žaš greiša atkvęši, samžykkja.
   1)L. 85/2012, 26. gr.
[[95. gr.]1) [Réttur žingmanna og rįšherra til aš taka žįtt ķ umręšum skal vera allt aš žeim tķma sem tilgreindur er ķ eftirfarandi yfirliti meš reglum um ręšutķma, sbr. žó [59.–61. gr.],2) um sérstakar umręšur, [62. og 63. gr.],2) um stefnuręšu og almennar stjórnmįlaumręšur, [67. gr.],2) um rżmkašan rétt til umręšna, [70. gr.],2) um styttingu andsvara, [71. gr.],2) um takmörkun umręšna, [86. gr.],2) um umsaminn ręšutķma, og [64. gr.],2) um śtvarp umręšu]:3)
REGLUR UM RĘŠUTĶMA
1. sinn2. sinnOftar
LAGAFRUMVÖRP
1. umręša:
Flutningsmašur (rįšherra eša žing-
mašur)30 mķn.15 mķn.5 mķn.
Ašrir rįšherrar15 mķn.5 mķn.5 mķn.
Ašrir žingmenn15 mķn.5 mķn.
2. umręša:
Framsögumašur nefndarįlits30 mķn.15 mķn.5 mķn.
Rįšherra og flutningsmašur mįls20 mķn.10 mķn.5 mķn.
Ašrir žingmenn20 mķn.10 mķn.5 mķn.
3. umręša:
Sama og viš 1. umręšu nema hvaš framsögumašur nefndarįlits kemur ķ staš flutningsmanns
ŽINGSĮLYKTUNARTILLÖGUR
Fyrri umręša:
Flutningsmašur (rįšherra eša žing-
mašur)15 mķn.10 mķn.5 mķn.
Rįšherra10 mķn.5 mķn.5 mķn.
Ašrir žingmenn10 mķn.5 mķn.
Sķšari umręša:
Sama og viš 2. umręšu lagafrum-
varpa
Ein umręša:
Sama og viš 2. umręšu lagafrum-
varpa
FYRIRSPURNIR
Fyrirspyrjandi3 mķn.2 mķn.
Rįšherra5 mķn.2 mķn.
Ašrir žingmenn og rįšherrar (stutt
athugasemd)
1 mķn.
ÓUNDIRBŚINN FYRIR-
SPURNATĶMI
Fyrirspyrjandi og rįšherra2 mķn.1 mķn.
SKŻRSLUR
Framsögumašur (rįšherra eša
žingmašur)20 mķn.10 mķn.5 mķn.
Rįšherra10 mķn.5 mķn.5 mķn.
Talsmašur žingflokks15 mķn.5 mķn.
Ašrir žingmenn10 mķn.5 mķn.
STÖRF ŽINGSINS
Žingmenn og rįšherrar2 mķn.2 mķn.
[SÉRSTÖK UMRĘŠA]3)
Mįlshefjandi5 mķn.2 mķn.
Rįšherra (sem er til andsvara)5 mķn.2 mķn.
Ašrir žingmenn og rįšherrar2 mķn.2 mķn.
…3)
ANDSVÖR (ALLT AŠ 15 MĶN.)
Žingmenn og rįšherrar2 mķn.2 mķn.
Ręšumašur2 mķn.2 mķn.
ATHUGASEMDIR
Aš gera grein fyrir atkvęši sķnu1 mķn.
Fundarstjórn forseta, bera af sér
sakir, athugasemd um atkvęša-
greišslu [eša um kosningu]3)1 mķn.1 mķn.]4)
   1)L. 85/2012, 26. gr. 2)L. 85/2012, 28. gr. 3)L. 84/2011, 38. gr. 4)L. 161/2007, 21. gr.
[96. gr.]1) Lög žessi öšlast gildi samtķmis stjórnarskrįrbreytingu žeirri sem samžykkt er į Alžingi sumariš 1991
   1)L. 85/2012, 26. gr.
[Įkvęši til brįšabirgša. Žrįtt fyrir įkvęši 4. mgr. 1. gr. skal reglulegt Alžingi 2013, 143. löggjafaržing, koma saman žrišjudaginn 1. október, sbr. 35. gr. stjórnarskrįrinnar. Sama dag lżkur 142. löggjafaržingi sem var sett 6. jśnķ 2013.
143. löggjafaržing skal standa fram til samkomudags reglulegs Alžingis 2014, annars žrišjudags septembermįnašar žaš įr, sbr. 4. mgr. 1. gr.]1)
   1)L. 88/2013, 1. gr.