Lagasafn.  Ķslensk lög 1. janśar 2014.  Śtgįfa 143a.  Prenta ķ tveimur dįlkum.


Lög um ķslenskan rķkisborgararétt1)

1952 nr. 100 23. desember


   1)Lögunum var breytt meš l. 145/2013, 1.–7. gr. Breytingarnar taka gildi 1. febr. 2014, sbr. 25. gr. s.l.
Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. janśar 1953. Breytt meš l. 49/1982 (tóku gildi 1. jślķ 1982), l. 62/1998 (tóku gildi 1. okt. 1998 nema įkvęši til brįšabirgša sem tók gildi 18. jśnķ 1998), l. 82/1998 (tóku gildi 1. okt. 1998), l. 96/2002 (tóku gildi 1. jan. 2003), l. 9/2003 (tóku gildi 1. jślķ 2003), l. 81/2007 (tóku gildi 17. aprķl 2007 nema 3. tölul. c-lišar 5. gr. sem tók gildi 1. jan. 2009), l. 26/2009 (tóku gildi 1. aprķl 2009), l. 65/2010 (tóku gildi 27. jśnķ 2010), l. 162/2010 (tóku gildi 1. jan. 2011), l. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011), l. 40/2012 (tóku gildi 9. jśnķ 2012) og l. 145/2013 (taka gildi 1. febr. 2014 nema 2.–4. mgr. 24. gr. sem taka gildi 1. jśnķ 2014).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš innanrķkisrįšherra eša innanrķkisrįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

[I. kafli. Rķkisborgararéttur viš fęšingu o.fl.]1)
   1)L. 81/2007, 1. gr.
1. gr. [Barn öšlast ķslenskt rķkisfang viš fęšingu:
   1. ef móšir žess er ķslenskur rķkisborgari,
   2. ef fašir žess er ķslenskur rķkisborgari og kvęntur móšurinni. Žetta gildir žó ekki ef hjónin voru skilin aš borši og sęng į getnašartķma barnsins.
[Įkvęši 2. tölul. 1. mgr. gildir einnig um foreldri barns sem getiš er viš tęknifrjóvgun, sbr. 1. mįlsl. 2. mgr. 6. gr. barnalaga.]1)
Barn, sem fundist hefur hér į landi, telst, žar til annaš reynist sannara, vera ķslenskur rķkisborgari.]2)
   1)L. 65/2010, 7. gr. 2)L. 62/1998, 1. gr.
2. gr. [Eignist ógift kona, sem er erlendur rķkisborgari, barn hér į landi öšlast žaš ķslenskan rķkisborgararétt ef karlmašur, sem er ķslenskur rķkisborgari, er fašir žess samkvęmt barnalögum.
Eignist ógift kona, sem er erlendur rķkisborgari, barn erlendis meš karlmanni sem er ķslenskur rķkisborgari getur faširinn, įšur en barniš nęr 18 įra aldri, óskaš žess viš [rįšuneytiš]1) aš žaš öšlist ķslenskan rķkisborgararétt, og skal hann hafa samrįš viš barniš hafi žaš nįš 12 įra aldri. Leggi hann fram fullnęgjandi gögn, aš mati rįšuneytisins, um barniš og fašerni žess öšlast barniš ķslenskan rķkisborgararétt viš stašfestingu rįšuneytisins.]2)
[Įkvęši žessarar greinar gildir einnig um foreldri barns sem getiš er viš tęknifrjóvgun, sbr. 2. mįlsl. 2. mgr. 6. gr. barnalaga.]3)
[Gangi foreldrar barnsins ķ hjśskap öšlast barniš ķslenskan rķkisborgararétt viš hjśskapinn ef žaš hefur eigi gengiš ķ hjśskap og er eigi fullra 18 įra.]4)
   1)L. 126/2011, 26. gr. 2)L. 62/1998, 2. gr. 3)L. 65/2010, 8. gr. 4)L. 81/2007, 2. gr.
[2. gr. a. [Erlent barn, sem ęttleitt er af ķslenskum rķkisborgara, meš leyfi ķslenskra stjórnvalda, öšlast ķslenskt rķkisfang viš ęttleišinguna ef žaš er yngra en 12 įra.
Erlent barn, yngra en 12 įra, sem ęttleitt er af ķslenskum rķkisborgara meš erlendri įkvöršun, sem ķslensk stjórnvöld višurkenna, öšlast ķslenskt rķkisfang viš stašfestingu [rįšuneytisins]1) aš ósk ęttleišanda.]2)]3)
   1)L. 162/2010, 92. gr. 2)L. 62/1998, 3. gr. 3)L. 49/1982, 2. gr.
3. gr. [Śtlendingur sem hefur įtt hér lögheimili og haft hér samfellda dvöl frį žvķ aš hann nįši 11 įra aldri, eša frį 13 įra aldri sé hann rķkisfangslaus, öšlast ķslenskan rķkisborgararétt meš žvķ aš tilkynna [rįšuneytinu]1) skriflega žį ósk sķna eftir aš hann hefur nįš 18 įra aldri en įšur en hann hefur nįš 20 įra aldri.]2)
   1)L. 162/2010, 92. gr. 2)L. 9/2003, 1. gr.
4. gr. Nś hefur einhver, sem öšlast hefur ķslenskt rķkisfang viš fęšingu og įtt hefur hér lögheimili til fullnašs 18 įra aldurs, misst ķslensks rķkisfangs sķns, og fęr hann žį rķkisfangiš aš nżju, hafi hann įtt hér lögheimili sķšustu 2 įrin, meš žvķ aš tilkynna [rįšuneytinu]1) skriflega žį ósk sķna. …2)
   1)L. 162/2010, 92. gr. 2)L. 62/1998, 4. gr.
5. gr. [Fįi einhver rķkisfang skv. 3. og 4. gr. öšlast jafnframt ógift börn hans undir 18 įra aldri rķkisfangiš, hafi hann forsjį žeirra og žau eigi lögheimili hér į landi.]1)
   1)L. 62/1998, 5. gr.
[5. gr. a. …1)]2)
   1)L. 81/2007, 3. gr. 2)L. 62/1998, 6. gr.

[II. kafli. Veiting rķkisborgararéttar meš lögum.]1)
   1)L. 81/2007, 4. gr.
6. gr. [Alžingi veitir rķkisborgararétt meš lögum.
Įšur en umsókn um rķkisborgararétt er lögš fyrir Alžingi skal [rįšuneytiš]1) fį um hana umsögn lögreglustjóra į dvalarstaš umsękjanda og [Śtlendingastofnunar].2)
Eigi sį börn sem rķkisborgararétt fęr meš lögum fer um žau eftir įkvęšum 5. gr., nema lögin lįti öšruvķsi um męlt.]3)
   1)L. 162/2010, 92. gr. Žar er vķsaš ķ 1. mgr. greinarinnar en augljóslega er įtt viš 2. mgr. 2)L. 96/2002, 59. gr. 3)L. 62/1998, 7. gr.

[III. kafli. Veiting rķkisborgararéttar meš stjórnvaldsįkvöršun.]1)
   1)L. 81/2007, 5. gr.
[7. gr. Žrįtt fyrir įkvęši 6. gr. er [rįšherra]1) heimilt, aš fenginni umsögn lögreglu og Śtlendingastofnunar, aš veita ķslenskan rķkisborgararétt samkvęmt umsókn sem borin er fram af umsękjanda sjįlfum eša forsjįrmönnum hans hafi hann ekki nįš 18 įra aldri, enda fullnęgi hann skilyršum 8. og 9. gr.
Heimild [rįšherra]2) samkvęmt įkvęšum žessa kafla er bundin viš žau mįl žar sem vafalaust er aš umsękjandi uppfylli lögmęlt skilyrši. Er [rįšherra]2) žó įvallt heimilt aš vķsa umsókn um rķkisborgararétt til įkvöršunar Alžingis sem eftir atvikum veitir umsękjanda rķkisborgararétt meš lögum.
Įkvaršanir skv. 2. mgr. eru undanžegnar III.–V. kafla stjórnsżslulaga, nr. 37/1993, og upplżsingalögum, nr. 50/1996.]3)
   1)L. 126/2011, 26. gr. 2)L. 162/2010, 92. gr. 3)L. 81/2007, 5. gr.
[8. gr. Um veitingu ķslensks rķkisborgararéttar skv. 1. mgr. 7. gr. gilda eftirtalin bśsetuskilyrši:
   1. Umsękjandi hafi veriš hér bśsettur ķ sjö įr; rķkisborgari ķ einhverju Noršurlandanna žó einungis ķ fjögur įr.
   2. [Umsękjandi, sem er ķ hjśskap meš ķslenskum rķkisborgara og samvistum viš hann, hafi veriš hér bśsettur ķ žrjś įr frį giftingu, enda hafi makinn haft ķslenskan rķkisborgararétt ekki skemur en fimm įr.]1)
   3. [Umsękjandi, sem er ķ skrįšri sambśš meš ķslenskum rķkisborgara, hafi veriš hér bśsettur ķ fimm įr frį skrįningu sambśšarinnar, enda hafi sambśšarmakinn haft rķkisborgararétt ekki skemur en fimm įr.]1)
   4. Umsękjandi, sem į ķslenskan rķkisborgara aš öšru foreldri, hafi veriš hér bśsettur ķ tvö įr, enda hafi hiš ķslenska foreldri haft rķkisborgararétt ekki skemur en fimm įr.
   5. Umsękjandi, sem veriš hefur ķslenskur rķkisborgari en hefur gerst erlendur rķkisborgari, hafi veriš hér bśsettur ķ eitt įr.
   6. Flóttamašur, sem fullnęgir skilgreiningu ķ alžjóšasamningi um stöšu flóttamanna sem geršur var 28. jślķ 1951, hafi veriš hér bśsettur sem slķkur ķ fimm įr. Sama gildir um mann sem fengiš hefur dvalarleyfi hér į landi af mannśšarįstęšum.
Skilyrši 1. mgr. mišast viš fasta bśsetu og lögheimili og samfellda, löglega dvöl hér į landi sķšustu įr įšur en umsókn er lögš fram. Heimilt er aš vķkja frį žvķ skilyrši žótt dvöl umsękjanda hér hafi veriš rofin allt aš einu įri vegna tķmabundinnar atvinnu eša af óvišrįšanlegum įstęšum, svo sem vegna veikinda nįkomins ęttingja, en žó allt aš žremur įrum vegna nįms erlendis. Sį tķmi, sem umsękjandi hefur įtt hér lögheimili og dvöl, veršur žó aš vera aš minnsta kosti jafnlangur žeim tķma sem hann veršur samkvęmt įšurgreindum reglum aš uppfylla.
[Umsękjandi skal uppfylla skilyrši žess aš fį bśsetuleyfi śtgefiš af Śtlendingastofnun og hafa slķkt leyfi žegar sótt er um ķslenskan rķkisborgararétt. Žetta gildir žó ekki um umsękjanda sem er undanžeginn skyldu til aš hafa dvalarleyfi hér į landi samkvęmt lögum um śtlendinga.]1)]2)
   1)L. 40/2012, 1. gr. 2)L. 81/2007, 5. gr.
[9. gr. Um veitingu ķslensks rķkisborgararéttar skv. 1. mgr. 7. gr. gilda aš öšru leyti eftirtalin skilyrši:
   1. Umsękjandi hafi sannaš meš fullnęgjandi hętti hver hann sé.
   2. Umsękjandi sé starfhęfur og vel kynntur og leggi m.a. žvķ til stašfestingar fram įlit tveggja valinkunnra ķslenskra rķkisborgara.
   3. Umsękjandi hafi stašist próf ķ ķslensku samkvęmt kröfum sem [rįšherra]1) setur ķ reglugerš.2) Ķ reglugerš skal jafnframt męlt fyrir um undanžįgur frį žessu skilyrši fyrir žį sem telja veršur ósanngjarnt aš gera žessa kröfu til. [Rįšherra getur fališ Nįmsmatsstofnun eša öšrum sambęrilegum ašila aš annast undirbśning og framkvęmd prófa og greišist kostnašur vegna žessa meš gjaldi sem rįšherra įkvešur.]3)
   4. Įrangurslaust fjįrnįm hafi ekki veriš gert hjį umsękjanda sl. žrjś įr, bś hans tekiš til gjaldžrotaskipta eša hann ķ vanskilum meš skattgreišslur.
   5. Umsękjandi geti framfleytt sér hérlendis og hafi ekki žegiš framfęrslustyrk frį sveitarfélagi sl. žrjś įr. Er umsękjanda skylt aš sżna fram į aš hann hafi framfęrt sig meš löglegum hętti hér į landi og er [rįšuneytinu]1) heimilt aš afla skattframtala og gagna frį skattyfirvöldum žvķ til stašfestingar.
   6. [Umsękjandi hafi ekki, hérlendis eša erlendis, sętt sektum eša fangelsisrefsingu eša eigi ólokiš mįli ķ refsivörslukerfinu žar sem hann er grunašur eša sakašur um refsiverša hįttsemi samkvęmt ķslenskum lögum. Frį žessu mį žó vķkja aš lišnum bištķma sem hér greinir ef brot eru ekki endurtekin, sekt hefur veriš greidd aš fullu eša fullnustuš meš öšrum hętti og ašrar upplżsingar um umsękjanda męla ekki gegn žvķ:
RefsingBištķmi
Sekt lęgri en 50.000 kr.Enginn bištķmi.
Sekt 50.000–100.000 kr.Aš lišnu einu įri frį žvķ aš brot var framiš.
Sekt 101.000–200.000 kr.Aš lišnum tveimur įrum frį žvķ aš brot var framiš.
Sekt 201.000–1.000.000 kr.Aš lišnum žremur įrum frį žvķ aš brot var framiš.
Sekt hęrri en 1.000.000 kr.Aš lišnum fimm įrum frį žvķ aš brot var framiš.
Fangelsi allt aš 60 dagar.Aš lišnum sex įrum frį žvķ aš refsing var afplįnuš eša frį veitingu reynslulausnar.
Fangelsi allt aš sex mįnušir.Aš lišnum įtta įrum frį žvķ aš refsing var afplįnuš eša frį veitingu reynslulausnar.
Fangelsi allt aš eitt įr.Aš lišnum tķu įrum frį žvķ aš refsing var afplįnuš eša frį veitingu reynslulausnar.
Fangelsi meira en eitt įr.Aš lišnum 14 įrum frį žvķ aš refsing var afplįnuš eša frį veitingu reynslulausnar.
Skiloršsbundinn dómur.Aš lišnum žremur įrum frį žvķ aš skiloršstķmi er lišinn.
Įkvöršun refsingar frestaš skiloršsbundiš.Aš lišnum tveimur įrum frį žvķ aš skiloršstķmi er lišinn.
Įkvöršun um skiloršsbundna įkęrufrestun.Aš lišnu einu įri frį žvķ aš skiloršstķmi er lišinn.
   Žegar tališ er aš refsing sé śttekin meš gęsluvaršhaldi reiknast tķminn frį žvķ aš viškomandi var lįtinn laus.
   Ef hluti dóms er skiloršsbundinn hefst bištķmi žegar afplįnun lżkur og mišast hann viš lengd óskiloršsbundna dómsins.
   Ef umsękjandi hefur einungis sętt sektarrefsingum og samanlögš fjįrhęš sekta er lęgri en 101.000 kr. er heimilt aš veita ķslenskan rķkisborgararétt ef ašrar upplżsingar um umsękjanda męla ekki gegn žvķ, enda sé lišiš a.m.k. eitt įr frį žvķ aš sķšasta brot var framiš.
   Ef umsękjandi hefur veriš dęmdur til aš sęta öryggisgęslu į višeigandi stofnun er bištķminn 14 įr frį žvķ aš öryggisgęslu lżkur.]4)]5)
   1)L. 162/2010, 92. gr. 2)Rg. 1129/2008. 3)L. 26/2009, 1. gr. 4)L. 40/2012, 2. gr. 5)L. 81/2007, 5. gr.
[10. gr. [Rįšherra]1) er einnig heimilt aš veita ķslenskan rķkisborgararétt barni sem fętt er hér į landi og hefur sannanlega ekki öšlast annan rķkisborgararétt viš fęšingu og hefur ekki öšlast hann né įtt rétt til aš öšlast hann žegar umsókn um rķkisborgararétt er borin fram. Barniš skal hafa įtt lögheimili og samfellda dvöl hér į landi frį fęšingu ķ aš minnsta kosti žrjś įr.
Um börn žeirra sem fį rķkisborgararétt samkvęmt žessum kafla gilda įkvęši 5. gr., nema öšruvķsi sé įkvešiš.]2)
   1)L. 162/2010, 92. gr. 2)L. 81/2007, 5. gr.
[11. gr. Sektir eša fangelsi allt aš einu įri liggur viš žvķ aš veita ķslenskum yfirvöldum rangar upplżsingar viš umsókn um rķkisborgararétt.]1)
   1)L. 81/2007, 5. gr.

[IV. kafli. Önnur įkvęši.]1)
   1)L. 81/2007, 6. gr.
[12. gr.]1) Ķslenskur rķkisborgari, sem fęddur er erlendis og aldrei hefur įtt lögheimili hér į landi né hefur dvalist hér ķ einhverju skyni, er af megi rįša aš hann vilji ķslenskur rķkisborgari vera, missir ķslensks rķkisfangs žį er hann veršur 22 įra. Žó getur [[rįšherra]2) leyft, aš hann haldi rķkisfangi sķnu, ef um žaš er sótt innan žess tķma. [Hann missir žó ekki ķslensks rķkisfangs verši hann viš žaš rķkisfangslaus.]3)
[Nś missir einhver ķslensks rķkisfangs samkvęmt žessari grein og missa žį einnig börn hans ķslensks rķkisfangs, sem žau hafa öšlast į grundvelli rķkisfangs hans, nema žau viš žaš verši rķkisfangslaus.]4)
[[Rįšherra]2) śrskuršar hvort fullnęgt er skilyrši 1. mgr. um dvöl hér į landi til aš halda rķkisfanginu, leiki į žvķ vafi.]5)
   1)L. 81/2007, 5. gr. 2)L. 162/2010, 92. gr. 3)L. 62/1998, 9. gr. 4)L. 49/1982, 6. gr. 5)L. 9/2003, 3. gr.
[13. gr.]1) [[Rįšherra]2) getur leyst žann sem bśsettur er erlendis og er oršinn eša óskar aš verša erlendur rķkisborgari undan ķslensku rķkisfangi, enda sanni ašili aš hann verši innan įkvešins tķma erlendur rķkisborgari, ef hann er ekki žį žegar oršinn žaš. Eigi hann lögheimili hér į landi veršur hann eigi leystur frį ķslensku rķkisfangi nema sérstakar įstęšur séu til aš mati [rįšherra].2)
Eigi veršur žeim neitaš um aš verša leystur undan rķkisfangi sem er erlendur rķkisborgari og į lögheimili erlendis.]3)
   1)L. 81/2007, 5. gr. 2)L. 162/2010, 92. gr. 3)L. 9/2003, 4. gr.
   …1)
   1)L. 81/2007, 5. gr.
[[14. gr.]1) Įkveša mį, meš samningi2) viš Danmörku, Finnland, Noreg og Svķžjóš, aš eitt eša fleiri įkvęšanna ķ A–C hér į eftir, skuli fį gildi. Oršin norręnt samningsrķki ķ greininni eiga viš žaš eša žau rķki, sem geršur er viš slķkur samningur.
   A. Žegar beitt er 3. gr. skal meta lögheimili ķ norręnu samningsrķki til 16 įra aldurs til jafns viš lögheimili hér į landi. Žó skal sį, sem hlut į aš mįli, hafa įtt lögheimili hér į landi sķšustu 5 įrin, žegar yfirlżsing er gefin.
   Žegar beitt er 4. gr. skal meta lögheimili ķ norręnu samningsrķki til 12 įra aldurs til jafns viš lögheimili hér į landi.
   Žegar beitt er [12. gr.]3) skal meta lögheimili ķ norręnu samningsrķki ķ minnst 7 įr til jafns viš lögheimili hér į landi.
   B. Rķkisborgari ķ norręnu samningsrķki, sem
   1. hefur öšlast rķkisborgararétt žar meš öšrum hętti en meš lögum eša samsvarandi hętti,
   2. hefur nįš 18 įra aldri,
   3. hefur įtt lögheimili hér į landi sķšustu 7 įrin, og
   4. hefur ekki į žvķ tķmabili veriš dęmdur [ķ fangelsi]4) eša til aš sęta öryggisgęslu eša hęlisvist samkvęmt įkvęšum almennra hegningarlaga, öšlast ķslenskt rķkisfang meš žvķ aš tilkynna [rįšherra]5) skriflega žį ósk sķna. Įkvęši 5. gr. eiga hér viš.
   C. Sį sem misst hefur ķslensks rķkisfangs, og hefur sķšan óslitiš veriš rķkisborgari ķ norręnu samningsrķki, öšlast rķkisfang aš nżju meš žvķ aš tilkynna [rįšuneytinu]5) skriflega žį ósk sķna, enda hafi hann žį fengiš lögheimili hér į landi. Įkvęši 5. gr. eiga hér viš.]6)
   1)L. 81/2007, 5. gr. 2)Augl. B 468/2000. 3)L. 81/2007, 7. gr. 4)L. 82/1998, 151. gr. 5)L. 162/2010, 92. gr. 6)L. 49/1982, 9. gr.
[15. gr.]1) [Rįšherra]2) sker śr įgreiningi um žaš, hvort mašur hafi öšlast ķslenskan rķkisborgararétt viš setningu laga žessara eša fullnęgi skilyršum til aš öšlast ķslenskan rķkisborgararétt meš žvķ aš lżsa ósk sinni žar um. Skjóta mį śrskurši um žetta efni undir śrlausn dómstóla.
[Rįšherra]2) getur sett nįnari reglur um framkvęmd laga žessara.
[Yfirlżsingu skv. 3. gr., 4. gr. og B- og C-liš [14. gr.]3) um aš mašur óski aš verša ķslenskur rķkisborgari getur ašeins sį ašili sjįlfur gefiš en ekki forsjįrmašur.]4)
Žar sem eigi er annaš įkvešiš aldursmark ķ lögum žessum, skal žeim, sem nįš hefur 18 įra aldri, heimilt aš gefa yfirlżsingu um rķkisborgararétt samkvęmt lögum žessum, įn tillits til žess, aš hann er hįšur [forsjį]5) annars manns.
   1)L. 81/2007, 5. gr. 2)L. 162/2010, 92. gr. 3)L. 81/2007, 7. gr. 4)L. 9/2003, 6. gr. 5)L. 62/1998, 10. gr.
[16. gr.]1) [Barn sem er fętt eftir 1. jślķ 1964 en fyrir 1. jślķ 1982 og hefši öšlast ķslenskan rķkisborgararétt ef įkvęši 1. tölul. 1. mgr. 1. gr. laga žessara, sbr. lög nr. 49/1982, hefši veriš ķ gildi er žaš fęddist öšlast ķslenskt rķkisfang meš žvķ aš tilkynna [rįšuneytinu]2) skriflega žį ósk sķna, enda hafi móšir žess veriš ķslenskur rķkisborgari viš fęšingu žess og til 1. jślķ 1982.
Sį sem óskar aš öšlast ķslenskt rķkisfang skv. 1. mgr. skal fullnęgja įkvęši [12. gr.]3) um lögheimili eša dvöl hér į landi fyrir 22 įra aldur.]4)
   1)L. 81/2007, 5. gr. 2)L. 162/2010, 92. gr. 3)L. 81/2007, 7. gr. 4)L. 9/2003, 7. gr.
[Įkvęši til brįšabirgša. [Sį sem misst hefur ķslenskt rķkisfang samkvęmt upphaflegum įkvęšum 7. gr. laga nr. 100/1952 en hefši haldiš žvķ ef greinin hefši veriš fallin śr gildi į žeim tķma er hann missti ķslenska rķkisfangiš getur óskaš žess viš rįšuneytiš aš öšlast rķkisfangiš aš nżju, enda uppfylli hann skilyrši 12. gr. og leggi fram fullnęgjandi gögn aš mati rįšuneytisins fyrir 1. jślķ 2016.
Sé viškomandi undir forsjį annarra skal beišni borin fram af forsjįrmanni.
Ef sį sem öšlast ķslenskt rķkisfang samkvęmt žessu įkvęši į ógift börn yngri en 18 įra, sem hann hefur forsjį fyrir, öšlast žau einnig rķkisfangiš. Hafi barniš nįš 12 įra aldri og sé meš erlent rķkisfang skal žaš veita samžykki sitt til aš fį ķslenskan rķkisborgararétt. Samžykkis skal žó ekki krafist ef barniš er ófęrt um aš veita žaš sökum andlegrar fötlunar eša annars sambęrilegs įstands.]1)]2)
   1)L. 40/2012, 3. gr. 2)L. 62/1998, 11. gr.