Ašrar śtgįfur af skjalinu: PDF Word Perfect.

Žingskjal 1435, 138. löggjafaržing 670. mįl: greišsluašlögun einstaklinga (heildarlög).
Lög nr. 101 2. jślķ 2010.

Lög um greišsluašlögun einstaklinga.

I. KAFLI
Almenn įkvęši.
1. gr.
Markmiš laganna.
     Markmiš laga žessara er aš gera einstaklingum ķ verulegum greišsluerfišleikum kleift aš endurskipuleggja fjįrmįl sķn og koma į jafnvęgi milli skulda og greišslugetu žannig aš raunhęft sé aš skuldari geti stašiš viš skuldbindingar sķnar um fyrirsjįanlega framtķš.
     Aš uppfylltum skilyršum laga žessara er einstaklingum heimilt ķ kjölfar gagnaöflunar aš fara žess į leit viš umbošsmann skuldara aš hann samžykki umsókn um heimild til aš leita eftir greišsluašlögun meš samningi viš kröfuhafa. Sį samningur getur bęši tekiš til krafna sem tryggšar eru meš vešrétti ķ eign skuldara og krafna sem engin slķk trygging er fyrir eša einungis til krafna af öšrum hvorum meiši.

2. gr.
Hverjir leitaš geta greišsluašlögunar.
     Einstaklingur sem sżnir fram į aš hann sé eša verši um fyrirsjįanlega framtķš ófęr um aš standa ķ skilum meš fjįrskuldbindingar sķnar getur leitaš greišsluašlögunar ķ samręmi viš lög žessi.
     Einstaklingur telst ófęr um aš standa viš fjįrskuldbindingar sķnar žegar ętla mį aš hann geti ekki eša eigi ķ verulegum erfišleikum meš aš standa viš fjįrskuldbindingar sķnar um fyrirséša framtķš meš tilliti til ešlis skuldanna, eigna og fjįrhagslegra og félagslegra ašstęšna hans aš öšru leyti.
     Hjón eša einstaklingar ķ óvķgšri sambśš geta ķ sameiningu leitaš greišsluašlögunar.
     Žeir einir geta leitaš greišsluašlögunar samkvęmt lögum žessum sem eiga lögheimili og eru bśsettir hér į landi. Frį žessu skilyrši mį žó vķkja ef:
a.
sį sem leitar greišsluašlögunar er ķslenskur rķkisborgari sem tķmabundiš er bśsettur erlendis vegna nįms, starfa eša veikinda, enda leiti hann hennar einungis vegna skuldbindinga sem stofnast hafa hér į landi viš lįnardrottna sem eiga hér heimili, eša
b.
greišsluašlögun er eingöngu ętlaš aš taka til veškrafna sem hvķla į fasteign hér į landi, enda sé eigandi hennar ķslenskur rķkisborgari sem tķmabundiš er bśsettur erlendis vegna nįms, starfa eša veikinda.

3. gr.
Kröfur sem greišsluašlögun tekur til.
     Greišsluašlögun tekur til allra annarra krafna į hendur skuldara en žeirra sem hér greinir:
a.
krafna sem oršiš hafa til eftir aš umsókn um greišsluašlögun hefur veriš tekin til greina,
b.
krafna um annaš en peningagreišslu sem veršur fullnęgt eftir ašalefni sķnu,
c.
krafna sem nytu stöšu skv. 109., 110. eša 112. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. ef bś skuldara hefši veriš tekiš til gjaldžrotaskipta į žeim degi sem umsókn hans um greišsluašlögun var tekin til greina,
d.
krafna sem yrši fullnęgt meš skuldajöfnuši ef bś skuldara hefši veriš tekiš til gjaldžrotaskipta,
e.
krafna aš óverulegri fjįrhęš sem eru sérstaklega undanžegnar įhrifum greišsluašlögunar meš žvķ aš žęr greišist aš fullu,
f.
fésekta sem įkvešnar hafa veriš meš dómi eša af stjórnvaldi eša meš sįtt įšur en umsókn um greišsluašlögun var tekin til greina, krafna um vangoldinn viršisaukaskatt, krafna um afdregna vangoldna stašgreišslu opinberra gjalda og krafna um skašabętur vegna tjóns sem samkvęmt dómi hefur veriš valdiš meš refsiveršu athęfi,
g.
skulda vegna nįmslįna aš öšru leyti en žvķ aš įkveša mį viš greišsluašlögun aš afborganir af žeim og vextir falli nišur į greišsluašlögunartķma,
h.
uppsafnašra skulda viš opinbera ašila vegna mešlags og fer um uppsafnaša skuld samkvęmt ķvilnunarśrręšum laga um Innheimtustofnun sveitarfélaga, nr. 54/1971.
     Lįnardrottinn skuldarans getur afsalaš sér réttindum skv. 1. mgr. žannig aš greišsluašlögun hafi įhrif į kröfu hans, en žaš skal gert meš skriflegri yfirlżsingu sem gerš er viš undirbśning umsóknar um greišsluašlögun eša mešan į umleitunum til hennar stendur. Binda mį slķka yfirlżsingu žvķ skilyrši aš hśn feli žvķ ašeins ķ sér endanlegt réttindaafsal aš greišsluašlögun nįi fram aš ganga.
     Greišsluašlögun leišir til brottfalls skulda sem yrši skipaš ķ skuldaröš skv. 114. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. ef bś skuldarans hefši veriš tekiš til gjaldžrotaskipta.
     Meš greišsluašlögun mį kveša į um algera eftirgjöf einstakra krafna, hlutfallslega lękkun žeirra, gjaldfrest į žeim, skilmįlabreytingar, greišslu žeirra meš hlutdeild ķ afborgunarfjįrhęš sem greišist meš įkvešnu millibili į tilteknu tķmabili, breytt form į greišslu krafna eša allt framangreint ķ senn.

II. KAFLI
Heimild til aš leita greišsluašlögunar.
4. gr.
Umsókn um greišsluašlögun.
     Skuldari skal leggja umsókn um greišsluašlögun fram hjį umbošsmanni skuldara. Ķ umsókninni skal koma fram:
1.
Fullt nafn skuldara, kennitala hans, lögheimili og dvalarstašur ef hann er annar en lögheimili.
2.
Sundurlišašar upplżsingar um eignir skuldara.
3.
Sundurlišašar upplżsingar um fjįrhęš skulda sem žegar eru gjaldfallnar, svo og fjįrhęš ógjaldfallinna skulda og įbyrgša og eftir atvikum upplżsingar um afborgunarkjör, gjalddaga, vexti og verštryggingu žeirra.
4.
Hverjar tekjur skuldara eru, hvort sem er af vinnu eša öšrum sökum, og upplżsingar um af hvaša samningum eša öšru tekjurnar rįšast, svo og hvort horfur séu į aš breytingar verši į tekjum eša atvinnuhögum. Jafnframt skal greina hvort hann muni hafa ašra fjįrmuni en vinnutekjur sķnar til aš greiša af skuldum, svo sem vegna sölu eigna eša fjįrframlaga annarra.
5.
Hvort skuldari hafi boriš ótakmarkaša įbyrgš į atvinnustarfsemi, einn eša ķ félagi viš ašra, og ef svo er, hve stór hluti skulda hans stafi frį atvinnurekstrinum.
6.
Mat skuldara į mešaltali mįnašarlegra śtgjalda sinna, žar į mešal vegna framfęrslu, opinberra gjalda, hśsnęšis og afborgana af skuldum.
7.
Mat skuldara meš hlišsjón af framansögšu į žvķ hversu hįa fjįrhęš hann geti greitt mįnašarlega til aš standa viš skuldbindingar sķnar.
8.
Lżsing skuldara į žvķ hvaš valdiš hafi skuldastöšu hans og hvers vegna hann geti ekki eša sjįi ekki fram į aš geta stašiš aš fullu viš skuldbindingar sķnar.
9.
Hvort einhverjar rįšstafanir hafi veriš geršar sem kynnu aš vera riftanlegar viš gjaldžrotaskipti į bśi skuldara.
10.
Hverjir kunna aš vera įbyrgšarmenn skuldara, samskuldarar eša hafa veitt veš fyrir skuldum hans og hvort hann beri sjįlfur įbyrgš į skuldbindingum annarra.
11.
Yfirlżsing um aš umbošsmanni skuldara sé heimilt aš stašreyna gefnar upplżsingar og afla nįnari upplżsinga, įn žess aš žagnarskylda žeirra sem bśa yfir slķkum upplżsingum hindri žaš, sé talin žörf į žvķ.
     Upplżsingar skv. 1. mgr. skal einnig gefa um maka skuldara og žį sem teljast til heimilis meš honum.
     Umsókninni skulu fylgja gögn til stašfestingar žeim upplżsingum sem hśn hefur aš geyma, vottorš um hjśskaparstöšu og fjölskyldu og sķšustu fjögur skattframtöl skuldara.
     Skuldari į rétt į endurgjaldslausri ašstoš frį umbošsmanni skuldara viš aš semja umsókn um greišsluašlögun og afla gagna ķ samręmi viš įkvęši laga žessara. Skuldari skal žó jafnan sjįlfur śtvega naušsynleg gögn og koma žeim til umbošsmanns skuldara.
     Umbošsmašur skuldara skal aš fengnu samžykki skuldara og eftir atvikum maka skuldara og annars heimilisfólks, sbr. 2. mgr., afla naušsynlegra gagna frį opinberum stofnunum sem og žekktum lįnardrottnum. Skylt er žeim ašilum aš senda umbošsmanni skuldara umbešin gögn.

5. gr.
Rannsóknarskylda umbošsmanns skuldara.
     Umbošsmašur skuldara skal ganga śr skugga um aš ķ umsókn skuldara komi fram allar naušsynlegar upplżsingar og getur hann ef žörf krefur krafist žess aš skuldari stašfesti upplżsingarnar meš skriflegum gögnum.
     Umbošsmašur skuldara skal auk žess afla frekari upplżsinga sem hann telur geta skipt mįli varšandi skuldir, eignir, tekjur og framferši skuldara, įšur en hann tekur įkvöršun um hvort veita skuli heimild til aš leita greišsluašlögunar. Komi til žess skal veita skuldara fręšslu ķ samręmi viš įkvęši 21. gr. laga nr. 77/2000, um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga, um fręšsluskyldu įbyrgšarašila žegar upplżsinga er aflaš frį öšrum en hinum skrįša. Ef žörf krefur er umbošsmanni skuldara heimilt aš kalla skuldara eša ašra sem mįliš varšar į sinn fund til aš afla upplżsinganna.

6. gr.
Ašstęšur sem geta komiš ķ veg fyrir aš greišsluašlögun verši heimiluš.
     Synja skal um heimild til greišsluašlögunar ef:
a.
fyrirliggjandi gögn sżna ekki fram į aš skuldari uppfylli skilyrši laga žessara til aš leita greišsluašlögunar,
b.
fyrirliggjandi gögn gefa ekki nęgilega glögga mynd af fjįrhag skuldara eša vęntanlegri žróun fjįrhags hans į tķmabili greišsluašlögunar,
c.
ašstęšur viš stofnun skulda eša sķšari rįšstafanir skuldara benda ótvķrętt til žess aš hann hafi hegšaš sér į óheišarlegan hįtt til žess aš geta leitaš greišsluašlögunar,
d.
skuldari hefur af rįšnum hug eša meš grófri vanrękslu veitt rangar eša villandi upplżsingar um ašstęšur sem eru mikilsveršar ķ mįlinu,
e.
skuldari hefur įšur fengiš samžykkta greišsluašlögun eša naušasamning til greišsluašlögunar. Žó er umbošsmanni skuldara heimilt aš samžykkja umsókn ķ slķkum tilvikum ef sérstakar ašstęšur eru fyrir hendi.
     Einnig er heimilt aš synja um heimild til greišsluašlögunar ef óhęfilegt žykir aš veita hana. Viš mat į slķku skal taka sérstakt tillit til žess hvort:
a.
stofnaš hafi veriš til meginhluta skuldanna nżlega og ekki sé um aš ręša ešlilega lįntöku til endurfjįrmögnunar eša öflunar naušsynlegs ķbśšarhśsnęšis,
b.
stofnaš hafi veriš til skulda į žeim tķma er skuldari var greinilega ófęr um aš standa viš fjįrhagsskuldbindingar sķnar,
c.
skuldari hafi hagaš fjįrmįlum sķnum į verulega įmęlisveršan hįtt eša tekiš fjįrhagslega įhęttu sem ekki var ķ samręmi viš fjįrhagsstöšu hans į žeim tķma sem til fjįrhagsskuldbindingarinnar var stofnaš,
d.
skuldari hafi bakaš sér skuldbindingu sem einhverju nemur mišaš viš fjįrhag hans meš hįttsemi sem varšar refsingu eša skašabótaskyldu,
e.
skuldari hafi efnt til fjįrfestinga sem hefšu veriš riftanlegar viš gjaldžrotaskipti eša gert rįšstafanir sem hefšu veriš riftanlegar,
f.
skuldari hafi į įmęlisveršan hįtt lįtiš undir höfuš leggjast aš standa viš skuldbindingar sķnar eftir žvķ sem honum var framast unnt,
g.
skuldari hafi į įmęlisveršan hįtt stofnaš til óhóflegra skuldbindinga eša skuldir hans eru žess ešlis aš bersżnilega sé ósanngjarnt aš heimild til greišsluašlögunar nįi til žeirra.

7. gr.
Įkvöršun um greišsluašlögun.
     Umbošsmašur skuldara skal taka įkvöršun um afgreišslu į umsókn skuldara innan tveggja vikna frį žvķ aš hśn liggur fyrir fullbśin.
     Samžykki umbošsmašur skuldara umsóknina skal hann upplżsa skuldara um skyldur hans skv. 12. gr.
     Ekki er unnt aš kęra įkvöršun umbošsmanns skuldara um samžykki į umsókn. Ef umbošsmašur skuldara synjar skuldara um heimild til aš leita greišsluašlögunar getur skuldari kęrt žį įkvöršun til kęrunefndar greišsluašlögunarmįla innan viku frį žvķ aš honum berst tilkynning um įkvöršun umbošsmanns skuldara.
     Skuldari getur hvenęr sem er į tķmabili greišsluašlögunarumleitana dregiš umsókn sķna um greišsluašlögun til baka og fellur žį nišur greišslufrestur skv. 11. gr. Hafi umsjónarmašur veriš skipašur skal hann tilkynna žeim kröfuhöfum sem vitaš er um įkvöršun skuldara um aš draga umsókn til baka. Hafi umsjónarmašur ekki veriš skipašur skal umbošsmašur skuldara tilkynna um žetta.

8. gr.
Tķmabil greišsluašlögunarumleitana.
     Meš samžykki umbošsmanns skuldara į umsókn um greišsluašlögun hefst tķmabil greišsluašlögunarumleitana og getur žaš oršiš allt aš žrķr mįnušir.

III. KAFLI
Upphaf greišsluašlögunarumleitana.
9. gr.
Skipun umsjónarmanns.
     Hafi umbošsmašur skuldara samžykkt umsókn um greišsluašlögun skal hann žegar ķ staš skipa umsjónarmann meš greišsluašlögun. Umsjónarmašur getur veriš starfsmašur umbošsmanns skuldara og skal hann žį hafa lokiš embęttisprófi eša meistaraprófi ķ lögfręši, en ella skal hann vera lögmašur sem umbošsmašur skuldara ręšur til verksins.

10. gr.
Innköllun til lįnardrottna.
     Umsjónarmašur skal tafarlaust eftir skipun sķna gefa śt og fį birta tvķvegis ķ Lögbirtingablaši innköllun žar sem skoraš er į žį, sem telja sig eiga kröfur į hendur skuldaranum, aš lżsa kröfum fyrir umsjónarmanni innan fjögurra vikna frį žvķ aš innköllunin birtist fyrra sinni.
     Nś nżtur lįnardrottinn vešréttar eša įbyrgšar annars ašila fyrir kröfum į hendur skuldaranum įn žess aš vešiš eša įbyrgšin taki til įkvešinnar skuldar, og skal žį lįnardrottinn tiltaka ķ kröfulżsingu hvaša skuld eigi žar undir.
     Vanlżst krafa skal falla undir greišsluašlögunina, en viškomandi kröfuhafa er žį ekki heimilt aš hafa afskipti af greišsluašlögunarumleitunum.
     Žeim kröfuhöfum sem vitaš er um, žar į mešal įbyrgšarmönnum og samskuldurum skuldara, skal kunngert aš greišsluašlögunarumleitanir séu hafnar meš žvķ aš umsjónarmašur sendir žeim afrit af innkölluninni. Žar skal einnig upplżst hvaša kröfur skuldari hefur gefiš upp aš viškomandi kröfuhafar eigi og tilkynna žeim um frestun greišslna skv. 11. gr.

11. gr.
Frestun greišslna į mešan leitaš er greišsluašlögunar.
     Žegar umbošsmašur skuldara hefur samžykkt umsókn hefst tķmabundin frestun greišslna, sbr. žó 3. mgr. Į mešan į frestun greišslna stendur er lįnardrottnum óheimilt aš:
a.
krefjast eša taka viš greišslu į kröfum sķnum,
b.
gjaldfella skuldir samkvęmt samningsbundnum heimildum,
c.
gera fjįrnįm, kyrrsetningu eša löggeymslu ķ eigum skuldarans eša fį žęr seldar naušungarsölu,
d.
fį bś skuldarans tekiš til gjaldžrotaskipta,
e.
neita aš afhenda gegn stašgreišslu eša višunandi tryggingum žęr vörur eša žjónustu sem skuldari žarf į aš halda vegna framfęrslu sinnar eša heimilismanna vegna fyrri vanefnda,
f.
krefjast greišslu hjį įbyrgšarmanni skuldarans.
     Vextir falla į skuldir mešan į frestun greišslna stendur en žeir eru ekki gjaldkręfir. Vextir af kröfum sem tryggšar eru meš veši ķ eign sem skuldari fęr aš halda gjaldfalla žó ķ samręmi viš samninga žar um, aš žvķ marki sem veš svarar til veršmętis hinnar vešsettu eignar.
     Frestun greišslna nęr ekki til krafna sem verša til eftir aš heimild til aš leita greišsluašlögunar hefur veriš veitt.

12. gr.
Skyldur skuldara viš greišsluašlögun.
     Į mešan leitaš er greišsluašlögunar skal skuldari:
a.
leggja til hlišar af launum og öšrum tekjum sķnum žaš fé sem er umfram žaš sem hann žarf til aš sjį sér og fjölskyldu sinni farborša,
b.
segja upp leigusamningum og öšrum samningum um śtgjöld ķ framtķšinni sem ekki tengjast vöru og žjónustu sem er naušsynleg honum eša heimili hans til lķfsvišurvęris eša ešlilegs heimilishalds,
c.
ekki lįta af hendi eša vešsetja eignir og veršmęti sem gagnast geta lįnardrottnum sem greišsla,
d.
ekki stofna til nżrra skulda eša gera ašrar rįšstafanir sem gętu skašaš hagsmuni lįnardrottna.
     Telji umsjónarmašur skuldara hafa brugšist skyldum sķnum skv. 1. mgr. skal umsjónarmašur óska žess viš umbošsmann skuldara aš greišsluašlögunarumleitanir verši felldar nišur skv. 15. gr.

13. gr.
Sala eigna skuldara.
     Umsjónarmašur getur įkvešiš aš selja skuli žęr eignir skuldara sem umsjónarmašur telur af sanngirni og meš hlišsjón af greišslugetu og fjölskylduašstęšum aš skuldari geti veriš įn. Ef umsjónarmanni žykir įstęša til getur hann leitaš afstöšu lįnardrottna įšur en slķk įkvöršun er tekin.
     Eignir skal selja meš žeim hętti aš tryggt sé aš sem hęst verš fįist fyrir žęr. Umsjónarmašur įkvešur hvernig sala fer fram og annast söluna sjįlfur, nema hann feli žaš öšrum. Er skuldara skylt aš annast söluna ef umsjónarmašur įkvešur žaš.
     Umsjónarmašur skal gera žeim sem njóta vešréttar ķ eign skuldarans višvart um įkvöršun um sölu hennar meš aš minnsta kosti tveggja vikna fyrirvara. Žegar fram er komiš tilboš ķ eignina sem umsjónarmašur telur fęrt aš taka skal hann tafarlaust kynna žaš fyrir žeim vešhöfum ķ eigninni sem ekki mundu fį fullnustu krafna sinna af söluveršinu og gefa žeim kost į aš gera hęrra boš eša ganga eftir atvikum inn ķ fram komiš boš. Skulu vešhafar hafa frest ķ žessu skyni svo lengi sem boš er skuldbindandi fyrir tilbošsgjafa.
     Aš sölu lokinni falla nišur žau vešréttindi sem ekki fékkst greitt upp ķ af söluandviršinu sé um vešsettar eignir aš ręša. Umsjónarmašur skal óska eftir aflżsingu veškrafna gegn stašfestingu umbošsmanns skuldara į aš umsókn skuldara til greišsluašlögunar hafi veriš samžykkt, yfirlżsingu umsjónarmanns um aš sala eignarinnar hafi veriš gerš vegna greišsluašlögunar og afriti samnings um söluna.
     Framfylgi skuldari ekki įkvöršun umsjónarmanns skv. 1. mgr. eša komi hann meš einhverjum hętti ķ veg fyrir fyrirhugaša sölu eigna skal umsjónarmašur óska žess viš umbošsmann skuldara aš greišsluašlögunarumleitanir skuldara verši felldar nišur skv. 15. gr.

14. gr.
Mat į eignum sem skuldari heldur eftir.
     Umsjónarmašur skal eftir žörfum afla mats į veršmęti žeirra eigna sem skuldara er ekki gert aš selja.
     Lįnardrottinn sem ekki unir mati sem umsjónarmašur aflar getur į eigin kostnaš fengiš dómkvaddan mann til aš meta veršmęti eignar. Sé slķkrar matsgeršar aflaš skal hśn rįša nišurstöšu um veršmęti eignarinnar.

15. gr.
Nišurfelling greišsluašlögunarumleitana.
     Ef fram koma upplżsingar sem ętla mį aš hindri aš greišsluašlögun sé heimil į grundvelli laga žessara skal umsjónarmašur tilkynna um slķkt til umbošsmanns skuldara sem ķ kjölfariš tekur afstöšu til mįlsins meš rökstuddri įkvöršun. Skuldara skal gefiš tękifęri til aš lįta įlit sitt ķ ljós įšur en slķk įkvöršun er tekin. Įkvöršun umbošsmanns skuldara um nišurfellingu greišsluašlögunarumleitana getur skuldari kęrt til kęrunefndar greišsluašlögunarmįla innan viku frį žvķ aš įkvöršunin barst honum og skal žį tķmabil greišsluašlögunarumleitana standa žar til nišurstaša kęrunefndar liggur fyrir.
     Umbošsmašur skuldara skal tilkynna žekktum lįnardrottnum um nišurfellingu greišsluašlögunarumleitana.

IV. KAFLI
Samningur um greišsluašlögun.
16. gr.
Frumvarp til samnings um greišsluašlögun.
     Umsjónarmašur skal, eins fljótt og aušiš er eftir aš kröfulżsingarfrestur er lišinn, gera frumvarp til samnings um greišsluašlögun. Frumvarpiš skal samiš ķ samrįši viš skuldara.
     Ķ frumvarpi til samnings um greišsluašlögun skal kvešiš į um lengd greišsluašlögunartķmabils, en žaš skal aš jafnaši vera eitt til žrjś įr frį žvķ aš samningur tekur gildi. Tiltaka skal višeigandi upplżsingar til aš gefa heildarmynd af fjįrhag og greišslugetu skuldara, m.a. upplżsingar um tekjur, skuldir, eignir og mįnašarleg śtgjöld. Žį skal fylgja listi yfir allar kröfur sem vitaš er um og tillaga umsjónarmanns um hvernig fariš verši meš kröfurnar, ķ samręmi viš 3. og 21. gr. Jafnframt skal tiltaka allar veršmętar eignir sem skal selja eša halda eftir og veršmęti žeirra, sbr. 13. og 14. gr. Žį skal koma fram ķ frumvarpinu sį frestur sem lįnardrottnar hafa til aš taka afstöšu til žess.
     Frumvarp umsjónarmanns skal vera į žann veg aš framfęrsla skuldara og fjölskyldu hans sé tryggš og aš raunhęft megi telja aš öšru leyti aš hann geti stašiš viš skuldbindingar sķnar, endurskipulagt fjįrmįl sķn og komiš į jafnvęgi milli skulda og greišslugetu.
     Feli frumvarp umsjónarmanns ķ sér aš skuldari inni af hendi reglulegar afborganir į tilteknu tķmabili skal umsjónarmašur miša viš aš skuldari haldi eftir svo miklu af tekjum sķnum aš dugi til aš sjį honum og heimilisfólki hans farborša og žeim einstaklingum sem hann hefur framfęrsluskyldu viš samkvęmt lögum. Skal umsjónarmašur notast viš framfęrsluvišmiš sem umbošsmašur skuldara setur. Ef skuldari hefur rétt til umgengni viš börn skal tekiš tillit til ešlilegra śtgjalda ķ tengslum viš hana.
     Afborgunarfjįrhęš skv. 4. mgr. skal bundin viš launavķsitölu eša į annan hįtt viš tilteknar męlingar į veršlagsbreytingum sem svara til žess hvernig skuldari hyggst afla tekna til aš standa undir greišslu hennar.
     Ef umsjónarmašur telur žaš naušsynlegt eša lįnardrottinn krefst žess getur hann bošaš til sérstaks fundar meš žeim og skuldara til aš ręša greišsluašlögunina įšur en frumvarp til samnings um greišsluašlögun er gert. Sé įstęša til skulu einnig bošašir į fundinn įbyrgšarmenn skuldara, samskuldarar hans og žeir sem veitt hafa veš ķ eignum sķnum til tryggingar kröfu į hendur skuldaranum.

17. gr.
Samžykki samnings um greišsluašlögun.
     Umsjónarmašur sendir frumvarp til samnings um greišsluašlögun į sannanlegan hįtt til allra lįnardrottna sem žekktir eru og mįliš varšar. Lįnardrottnum skal gefinn žriggja vikna frestur til aš taka afstöšu til frumvarpsins frį žvķ aš žaš er sent og skal skżrlega koma fram ķ frumvarpi hvenęr fresturinn er į enda.
     Umsjónarmašur skal aš eigin frumkvęši leitast viš aš fį samžykki lįnardrottna fyrir frumvarpi til samnings um greišsluašlögun.
     Hafi lįnardrottinn athugasemdir viš frumvarpiš eša leggist hann gegn žvķ skal hann lįta umsjónarmanni ķ té skriflegan rökstušning fyrir afstöšu sinni innan frestsins sem hann nżtur til aš taka afstöšu til frumvarpsins. Komi ekki į žennan hįtt fram upplżsingar sem valdiš geta nišurfellingu umleitana til greišsluašlögunar skal umsjónarmašur leitast viš aš fį lįnardrottinn til aš endurskoša afstöšu sķna, eftir atvikum meš žvķ aš gera ķ samrįši viš skuldara breytingar į frumvarpinu sem skal žį sent öšrum lįnardrottnum į nżjan leik. Stjórnvöld, innheimtumašur eša fyrirsvarsmašur stofnunar eša félags ķ opinberri eigu geta samžykkt frumvarp til samnings um greišsluašlögun įn tillits til įkvęša ķ öšrum lögum, reglugeršum eša samžykktum hvaš varšar ašrar kröfur en sektir.
     Frumvarp til samnings um greišsluašlögun telst samžykkt žegar allir lįnardrottnar sem mįliš snertir hafa samžykkt žaš. Lįnardrottinn sem hefur fengiš senda tilkynningu ķ samręmi viš 1. mgr. og hefur ekki lżst yfir viš umsjónarmann aš hann leggist gegn frumvarpinu įšur en žriggja vikna fresturinn rann śt telst hafa samžykkt žaš.
     Ef frumvarp til samnings um greišsluašlögun telst samžykkt skulu skuldari, umsjónarmašur og umbošsmašur skuldara undirrita žaš og tekur samningurinn žį žegar gildi. Hann skal žegar ķ staš sendur öllum žekktum lįnardrottnum skuldarans.

V. KAFLI
Undirbśningur naušasamningsumleitana til greišsluašlögunar og greišsluašlögunar fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši.
18. gr.
Įkvöršun um aš leita naušasamnings og greišsluašlögunar fasteignaveškrafna.
     Nś hefur samningur ekki tekist um greišsluašlögun eftir įkvęšum IV. kafla, en skuldari hefur lżst yfir viš umsjónarmann aš hann vilji leita naušasamnings ķ žvķ skyni og eftir atvikum greišsluašlögunar fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši. Skal umsjónarmašur žį innan tveggja vikna taka rökstudda afstöšu til žess ķ skriflegri greinargerš hvort hann męli meš žvķ aš naušasamningur eša greišsluašlögun fasteignaveškrafna komist į, en įšur skal hann gefa skuldaranum kost į aš endurskoša frumvarp til samnings um greišsluašlögun ķ ljósi athugasemda sem lįnardrottnar geršu viš žaš. Viš mat į žvķ hvort męlt sé meš aš naušasamningur eša greišsluašlögun fasteignaveškrafna komist į skal umsjónarmašur mešal annars lķta til žess hvort nokkuš hafi komiš fram sem ķ öndveršu hefši įtt aš standa ķ vegi greišsluašlögunar, hvort skuldari leiti eftirgjafar umfram žaš sem ešlilegt megi telja ķ ljósi fjįrhags hans og framtķšarhorfa, hvort skuldari hafi sinnt skyldum sķnum skv. 12. gr. og stašiš aš öšru leyti heišarlega aš verki viš umleitanir til greišsluašlögunar, hvort raunhęft sé aš hann muni geta stašiš viš skuldbindingar sķnar aš fenginni greišsluašlögun og hvert sé višhorf žeirra lįnardrottna sem lįtiš hafa umleitanir til hennar til sķn taka.
     Męli umsjónarmašur gegn žvķ aš naušasamningur eša greišsluašlögun fasteignaveškrafna komist į skal hann tilkynna žaš skuldara tafarlaust. Skuldari getur skotiš žeirri įkvöršun til kęrunefndar greišsluašlögunarmįla innan viku frį žvķ aš įkvöršun var tekin og skal nefndin taka afstöšu til kęrunnar innan tveggja vikna. Stašfesti nefndin įkvöršun umsjónarmanns lżkur greišsluašlögunarumleitunum žį žegar og skal umbošsmašur skuldara tilkynna žekktum lįnardrottnum skuldarans um žau mįlalok. Hrindi kęrunefndin įkvöršun umsjónarmanns skal hann fara svo aš sem ķ 19. og 20. gr. segir.
     Mešan bešiš er įkvöršunar skv. 1. eša 2. mgr. um hvort leitaš skuli naušasamnings og eftir atvikum greišsluašlögunar fasteignaveškrafna haldast įhrif greišsluašlögunarumleitana skv. 11. gr. Sé sķšan eftir žvķ leitaš skulu žau įhrif standa įfram žar til žeirri mįlaleitan lżkur.

19. gr.
Frumvarp til naušasamnings til greišsluašlögunar.
     Žegar afrįšiš er aš leita naušasamnings til greišsluašlögunar skal umsjónarmašur innan tveggja vikna gera frumvarp til samningsins sem taka skal til annarra krafna į hendur skuldara en žeirra sem tryggšar eru meš veši eša annars konar tryggingarréttindum ķ eignum hans, en ķ frumvarpinu skal eftirfarandi koma fram:
a.
hvaš skuldari bjóšist til aš greiša af skuldum sķnum, sem frumvarpiš tekur til, og meš hvaša kjörum,
b.
hvaša žekktir lįnardrottnar eigi žessar kröfur og hversu mikiš žeir fįi ķ sinn hlut,
c.
hvort trygging verši sett fyrir greišslum og hver hśn žį sé.
     Frumvarp skv. 1. mgr. skal įsamt greinargerš umsjónarmanns og eftir atvikum śrskurši kęrunefndar greišsluašlögunarmįla skv. 18. gr. sent til allra žekktra lįnardrottna skuldarans.
     Um framhald mįls fer samkvęmt žvķ sem męlt er fyrir um ķ X. kafla a laga um gjaldžrotaskipti o.fl.

20. gr.
Frumvarp til greišsluašlögunar fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši.
     Žegar afrįšiš er aš leita greišsluašlögunar fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši, hvort sem žaš er gert samhliša žvķ aš leita naušasamnings skv. 19. gr. eša įn žess, skal umsjónarmašur gera frumvarp til slķkrar greišsluašlögunar og boša vešhafa innan tveggja vikna til fundar eftir fyrirmęlum 5. gr. laga um tķmabundna greišsluašlögun fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši. Um framhald mįls fer samkvęmt žvķ sem męlt er fyrir um ķ žeim lögum įn žess aš dómsśrskuršur gangi um heimild til greišsluašlögunar, en umsjónarmašur sem skipašur hefur veriš skv. 9. gr. skal gegna hlutverki umsjónarmanns eftir reglum žeirra laga.

VI. KAFLI
Greišsla til lįnardrottna.
21. gr.
Skipting greišslna milli lįnardrottna.
     Greišslur sem skipta skal milli lįnardrottna samkvęmt samningi um greišsluašlögun skiptast hlutfallslega eftir fjįrhęš krafna meš eftirfarandi undantekningum:
a.
Ef skuldari heldur eftir eignum sem veškröfur į hendur honum hvķla į skal hann greiša fastar mįnašargreišslur af žeim veškröfum, sem eru innan matsveršs eignar, į tķmabili greišsluašlögunar og skal žeim variš til greišslu krafna eftir įkvęšum 2. mgr. 7. gr. laga nr. 50/2009, um tķmabundna greišsluašlögun fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši. Fastar mįnašargreišslur mega ekki nema lęgri fjįrhęš en žeirri sem ętla mį samkvęmt mati umsjónarmanns aš svari til hęfilegrar leigu į almennum markaši fyrir eignina sem greišsluašlögun varšar nema sérstakar og tķmabundnar įstęšur séu fyrir hendi. Viš slķkar ašstęšur er umsjónarmanni heimilt aš įkveša tķmabundiš lęgri mįnašargreišslu til greišslu veškrafna en žó ekki lęgri en 60% af hęfilegri leigu. Žessar kröfur falla ekki nišur žegar greišsluašlögun lżkur. Sį hluti veštryggšra krafna sem er yfir matsverši žeirrar eignar sem stendur til tryggingar skal greiddur samkvęmt greišsluašlöguninni į sama hįtt og óveštryggšar kröfur. Žegar minna en žrķr mįnušir eru til loka tķmabils greišsluašlögunar en įšur en žaš er į enda getur skuldari leitaš eftir žvķ aš vešbönd verši mįš af fasteign eftir reglum 12. gr. laga nr. 50/2009, um tķmabundna greišsluašlögun fasteignaveškrafna į ķbśšarhśsnęši, enda sé fullnęgt öllum almennum skilyršum fyrir žeirri ašgerš samkvęmt žeim lögum.
b.
Kröfur sem greišsluašlögun tekur ekki til, sbr. 1. mgr. 3. gr., skulu greišast aš fullu.
     Efndir kröfu ķ samręmi viš samning um greišsluašlögun hafa sömu įhrif og ef krafan hefši veriš efnd eftir upphaflegu efni sķnu.
     Umbošsmašur skuldara skal sjį til žess ķ tęka tķš įšur en komiš er aš fyrsta gjalddaga samkvęmt greišsluašlögun aš skuldari komi žvķ til leišar aš fjįrmįlafyrirtęki mišli fyrir hann greišslum samkvęmt henni.

22. gr.
Umdeildar kröfur.
     Ef krafa er umdeild aš mati umsjónarmanns skal leggja fjįrmuni til hlišar til aš męta henni ķ samręmi viš skilmįla samnings um greišsluašlögun. Komi ķ ljós aš skuldara beri aš greiša kröfuna fellur hśn undir įkvęši samningsins. Ef ekki eru geršar rįšstafanir, meš mįlshöfšun eša öšrum ašgeršum, til žess aš fį skoriš śr gildi kröfunnar innan sex mįnaša frį žvķ aš samningur um greišsluašlögun komst į skal umbošsmašur skuldara skipta fjįrmununum milli žeirra lįnardrottna sem samningurinn nęr til.

23. gr.
Įbyrgšarkröfur.
     Ef skuldari er skuldbundinn til aš greiša fé samkvęmt įbyrgšaryfirlżsingu sem hann hefur gefiš įšur en umsókn um greišsluašlögun var samžykkt, en skylda samkvęmt žeirri yfirlżsingu er enn ekki virk žegar samningur um greišsluašlögun tekur gildi, skal ekki gert rįš fyrir skuldbindingunni viš greišsluašlögunina. Verši įbyrgšarskuldbinding virk sķšar skal fariš eftir įkvęšum laga žessara um breytingar į greišsluašlögun eins og viš getur įtt. Skuldara ber žó ekki aš greiša meira af žeirri skuld sem hann hefur tekiš įbyrgš į en nemur žvķ hlutfalli af óveštryggšum kröfum sem honum ber aš greiša samkvęmt greišsluašlöguninni.

VII. KAFLI
Breyting, riftun eša ógilding samnings um greišsluašlögun.
24. gr.
Breyting į samningi um greišsluašlögun aš kröfu skuldara.
     Skuldari getur krafist žess aš geršar verši breytingar į skilmįlum samnings um greišsluašlögun ef į greišsluašlögunartķmabilinu koma upp ófyrirsjįanlegar ašstęšur sem veikja getu hans til žess aš uppfylla skyldur sķnar samkvęmt samningnum.
     Ef skuldara hefur eftir aš greišsluašlögunartķmabil hófst veriš gert kunnugt um skuld sem stofnašist įšur en umsókn hans um greišsluašlögun var samžykkt veršur skuldin felld undir greišsluašlögunina. Skal greitt af henni ķ samręmi viš žaš sem greitt er af samsvarandi kröfum, žó einungis frį žeim tķma sem krafan var kynnt skuldara. Skuldara er óheimilt aš greiša kröfuna utan greišsluašlögunar.
     Ekki er unnt aš krefjast breytinga į samningi um greišsluašlögun ķ samręmi viš 1. mgr. fyrr en skuldari hefur fullreynt aš nį žeim fram meš samningum viš alla lįnardrottna. Nįist slķkt samkomulag skal žaš lagt fyrir umbošsmann skuldara og taka breytingarnar ekki gildi fyrr en umbošsmašur skuldara hefur samžykkt žęr. Telji umbošsmašur skuldara breytingarnar ósanngjarnar eša óhęfilegar skal hann hafna žeim. Įkvöršun umbošsmanns skuldara žess efnis getur skuldari eša lįnardrottnar kęrt til kęrunefndar greišsluašlögunarmįla innan viku frį žvķ aš įkvöršun umbošsmanns berst žeim.

25. gr.
Breyting, riftun eša ógilding samnings um greišsluašlögun.
     Lįnardrottinn, sem greišsluašlögunin nęr til, getur krafist žess aš geršar verši breytingar į greišsluašlögun ef fjįrhagsstaša skuldara batnar umtalsvert į greišsluašlögunartķmabilinu. Hafi fjįrhagsstašan batnaš vegna žess aš skuldari hefur fengiš ķ hendur hįa fjįrhęš getur lįnardrottinn krafist žess aš fénu verši skipt aš hluta eša aš fullu milli lįnardrottna įn žess aš samningnum um greišsluašlögun sé breytt aš öšru leyti.
     Lįnardrottinn, sem samningur um greišsluašlögun nęr til, getur krafist žess aš honum verši rift eša hann ógiltur ef skuldari hefur vanrękt verulega skyldur sķnar samkvęmt samningnum.
     Samningur um greišsluašlögun fellur sjįlfkrafa śr gildi ef skuldari fęr heimild til aš leita naušasamnings, bś hans er tekiš til gjaldžrotaskipta eša hann fellur frį og dįnarbś hans er tekiš til skipta įn žess aš erfingjar taki į sig įbyrgš į skuldbindingum hans.

26. gr.
Mįlsmešferš vegna breytinga, riftunar eša ógildingar į samningi um greišsluašlögun.
     Kröfu um breytingu į samningi um greišsluašlögun skal beint til umbošsmanns skuldara meš skriflegu erindi. Umbošsmašur skuldara sendir ašilum sem mįliš varšar fram komiš erindi og kallar eftir naušsynlegum upplżsingum. Bošaš skal til fundar ef lįnardrottinn eša skuldari krefst žess eša umbošsmašur skuldara telur žaš naušsynlegt. Umbošsmašur skuldara skal taka įkvöršun um erindiš innan mįnašar frį žvķ aš krafa berst. Įkvöršun umbošsmanns skuldara getur skuldari eša lįnardrottinn kęrt til kęrunefndar greišsluašlögunarmįla innan viku frį žvķ aš įkvöršun umbošsmanns berst žeim. Aš fengnum śrskurši nefndarinnar er heimilt aš höfša einkamįl til ógildingar į įkvöršuninni.
     Kröfu um riftun eša ógildingu samnings um greišsluašlögun getur lįnardrottinn haft uppi fyrir dómi ķ einkamįli į hendur skuldaranum.

27. gr.
Upplżsingaskylda skuldara gagnvart lįnardrottnum.
     Ef upp koma ašstęšur sem veita lįnardrottnum rétt til aš krefjast breytinga į samningi um greišsluašlögun, ógildingu hans eša riftun skal skuldari innan eins mįnašar og į tryggan hįtt upplżsa lįnardrottna um žęr ašstęšur.

VIII. KAFLI
Żmis įkvęši.
28. gr.
Skrįning greišsluašlögunar o.fl.
     Umsjónarmašur skal óska eftir žvķ aš athugasemd um samžykki umbošsmanns skuldara į umsókn skuldara um greišsluašlögun verši skrįš ķ žinglżsingabękur, eftir žvķ sem viš į. Skal sś skrįning vera gjaldfrjįls.
     Umbošsmašur skuldara skal halda skrį yfir alla sem fengiš hafa heimild til aš leita greišsluašlögunar.
     Žegar greišsluašlögunartķmabil er lišiš skulu yfirvöld og eftirlitsašilar einungis nota upplżsingar um greišsluašlögun skuldara til aš kanna hvort skuldari hafi įšur fengiš greišsluašlögun ķ samręmi viš lög žessi.
     Hafi skuldari fengiš aš halda eftir vešsettum eignum mešan į greišsluašlögunartķmabili stendur samkvęmt lögum žessum og eignirnar eru skrįšar ķ opinberum skrįm skal skrį athugasemd um greišsluašlögunina žar.

29. gr.
Yfirlżsing afmįš eftir aš greišsluašlögunartķmabili er lokiš.
     Žegar greišsluašlögunartķmabili er lokiš getur skuldari gegn framvķsun samnings um greišsluašlögun og yfirlżsingar umbošsmanns skuldara um aš greišsluašlögun sé lokiš krafist aflżsingar athugasemdar skv. 1. mgr. 28. gr.

30. gr.
Greišsla kostnašar.
     Umbošsmašur skuldara ber kostnaš viš mešferš umsóknar um greišsluašlögun og störf umsjónarmanna. Lįnardrottnar bera žann kostnaš sem į žį fellur af mešferš umsóknar um greišsluašlögun og framkvęmd hennar. Kostnašur af sölu eignar greišist af söluandvirši hennar.

31. gr.
Kröfur sem hefur ekki veriš tilkynnt um.
     Kröfur sem uršu til įšur en umsókn um greišsluašlögun var samžykkt og skuldari hefur ekki veriš krafinn um į greišsluašlögunartķmabilinu falla nišur žegar žvķ lżkur.

32. gr.
Kęrunefnd greišsluašlögunarmįla.
     Félags- og tryggingamįlarįšherra skal skipa kęrunefnd greišsluašlögunarmįla til fjögurra įra ķ senn. Heimilt er aš skjóta til hennar įkvöršunum ķ samręmi viš įkvęši laga žessara.
     Ķ kęrunefnd greišsluašlögunarmįla sitja žrķr menn. Skulu aš minnsta kosti tveir žeirra hafa embęttis- eša meistarapróf ķ lögfręši og annar uppfylla hęfisskilyrši til aš vera hérašsdómari. Rįšherra skipar nefndarmann sem fullnęgir žeim skilyršum til aš vera formašur kęrunefndar.
     Śrskuršir kęrunefndar greišsluašlögunarmįla eru endanlegir į stjórnsżslustigi.
     Rįšherra setur reglugerš um störf nefndarinnar.

33. gr.
Įhrif greišsluašlögunar į rétt skuldara til greišslna eša ašstošar frį rķki eša sveitarfélögum.
     Sį hluti skulda sem felldur er nišur samkvęmt greišsluašlögun skeršir ekki rétt skuldara til hvers konar greišslna eša ašstošar frį rķki eša sveitarfélögum.

34. gr.
Verklagsreglur um framkvęmd greišsluašlögunar.
     Umbošsmašur skuldara setur verklagsreglur um framkvęmd greišsluašlögunar sem rįšherra stašfestir og birta skal opinberlega.

35. gr.
Gildistaka.
     Lög žessi öšlast gildi 1. įgśst 2010.

36. gr.
Breytingar į öšrum lögum.
     Viš gildistöku laga žessara verša eftirfarandi breytingar į öšrum lögum:
1.
Lög nr. 21/1991, um gjaldžrotaskipti o.fl., breytast sem hér segir:
a.
63. gr. a laganna oršast svo:

     Sį sem įrangurslaust hefur leitaš samnings viš lįnardrottna sķna eftir įkvęšum laga um greišsluašlögun einstaklinga getur samkvęmt fyrirmęlum žessa kafla leitaš naušasamnings til greišsluašlögunar, en slķkur samningur getur ašeins haft įhrif į kröfur sem naušasamningur eftir almennum įkvęšum laga žessara tekur til, sbr. 28. gr.
     Einstaklingur sem ber ótakmarkaša įbyrgš į atvinnustarfsemi, hvort sem hann hefur lagt stund į hana einn eša ķ félagi viš ašra, getur žó ekki leitaš naušasamnings til greišsluašlögunar samkvęmt žessum kafla nema skuldir sem stafa frį atvinnurekstrinum séu tiltölulega lķtill hluti af heildarskuldum hans.
     Sį sem leita vill naušasamnings til greišsluašlögunar skal leggja fyrir hérašsdómara frumvarp umsjónarmanns meš greišsluašlögun til slķks samnings įsamt kröfu um stašfestingu naušasamnings samkvęmt frumvarpinu innan viku frį žvķ aš umsjónarmašur lét žaš frį sér fara, en frumvarpiš hefur žį sömu įhrif og ef žaš hefši veriš samžykkt af lįnardrottnum viš atkvęšagreišslu um naušasamningsfrumvarp eftir almennum reglum laga žessara.
     Meš beišni um stašfestingu naušasamnings til greišsluašlögunar skulu fylgja samrit allra gagna sem lįgu fyrir viš umleitanir til aš koma į samningi um greišsluašlögun įsamt greinargerš umsjónarmanns.
b.
63. gr. b laganna oršast svo:

     Eftir žvķ sem įtt getur viš skal fariš eftir įkvęšum 55.–59. gr. viš mešferš kröfu um stašfestingu naušasamnings skv. 63. gr. a. Reglur X. kafla gilda um naušasamning til greišsluašlögunar aš frįtalinni 3. mgr. 60. gr.
c.
63. gr. c – 63. gr. i laganna falla brott.
d.
Fyrirsögn X. kafla a laganna veršur: Naušasamningur til greišsluašlögunar.
e.
Ķ staš oršanna „41., 42. eša 2. mgr. 63. gr. g“ ķ 3. tölul. 2. mgr. 65. gr. laganna kemur: 41. eša 42. gr.
2.
3. mgr. 9. gr. laga nr. 32/2009, um įbyrgšarmenn, oršast svo:

     Žrįtt fyrir įkvęši 4. mgr. 60. gr. laga um gjaldžrotaskipti o.fl. skal naušasamningur eša önnur eftirgjöf, ž.m.t. naušasamningur til greišsluašlögunar og samningur um greišsluašlögun, sem kvešur į um lękkun kröfu į hendur lįntaka eša ašalskuldara hafa sömu įhrif til lękkunar kröfu į hendur įbyrgšarmanni.
3.
2. mįlsl. 3. tölul. 28. gr. laga nr. 90/2003, um tekjuskatt, oršast svo: Hiš sama į viš um eftirgefnar skuldir sem męlt er fyrir um ķ samningi um greišsluašlögun samkvęmt lögum um greišsluašlögun einstaklinga eša naušasamningi til greišsluašlögunar skv. X. kafla a ķ lögum um gjaldžrotaskipti o.fl., nr. 21/1991, meš įoršnum breytingum, eša į annan fullnęgjandi hįtt er sannaš aš eignir eru ekki til fyrir, aš uppfylltum skilyršum samkvęmt reglugerš sem fjįrmįlarįšherra setur um hlutlęgt mat į forsendum eftirgjafar, skilyrši žess aš eftirgjöf teljist ekki til tekna, upplżsingagjöf skv. 92. gr. o.fl.

Įkvęši til brįšabirgša.
     Žrįtt fyrir gildistöku laga žessara skal ljśka mešferš beišni um heimild til aš leita naušasamnings til greišsluašlögunar į grundvelli X. kafla a laga um gjaldžrotaskipti o.fl., nr. 21/1991, sem lögš hefur veriš fyrir hérašsdóm fyrir gildistöku laga žessara, enda falli skuldari ekki frį beišni sinni. Réttarašstoš mį veita į grundvelli laga nr. 65/1996 til aš ljśka mešferš slķkrar beišni.

Samžykkt į Alžingi 24. jśnķ 2010.