Lagasafn.  Ķslensk lög 1. janśar 2014.  Śtgįfa 143a.  Prenta ķ tveimur dįlkum.


Lög um persónuvernd og mešferš persónuupplżsinga

2000 nr. 77 23. maķ


Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. janśar 2001. EES-samningurinn: XI. višauki tilskipun 95/46/EB, XIX. višauki tilskipun 97/7/EB og XI. višauki tilskipun 97/66/EB. Breytt meš l. 90/2001 (tóku gildi 15. jśnķ 2001; EES-samningurinn: XI. višauki tilskipun 95/46/EB), l. 30/2002 (tóku gildi 16. aprķl 2002), l. 81/2002 (tóku gildi 17. maķ 2002; EES-samningurinn: XI. višauki tilskipun 95/46/EB), l. 46/2003 (tóku gildi 7. aprķl 2003) l. 72/2003 (tóku gildi 10. aprķl 2003), l. 50/2006 (tóku gildi 1. jślķ 2006), l. 77/2010 (tóku gildi 1. jślķ 2010), l. 162/2010 (tóku gildi 1. jan. 2011) og l. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš innanrķkisrįšherra eša innanrķkisrįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

I. kafli. Markmiš, skilgreiningar og gildissviš.
1. gr. Markmiš.
Markmiš laga žessara er aš stušla aš žvķ aš meš persónuupplżsingar sé fariš ķ samręmi viš grundvallarsjónarmiš og reglur um persónuvernd og frišhelgi einkalķfs og aš tryggja įreišanleika og gęši slķkra upplżsinga og frjįlst flęši žeirra į innri markaši Evrópska efnahagssvęšisins.
Sérstök stofnun, Persónuvernd, annast eftirlit meš framkvęmd laga žessara og reglna sem settar verša samkvęmt žeim, sbr. nįnar įkvęši 36. gr.
2. gr. Skilgreiningar.
Merking orša og hugtaka ķ lögum žessum er sem hér segir:
   1. Persónuupplżsingar: Sérhverjar persónugreindar eša persónugreinanlegar upplżsingar um hinn skrįša, ž.e. upplżsingar sem beint eša óbeint mį rekja til tiltekins einstaklings, lįtins eša lifandi.
   2. Vinnsla: Sérhver ašgerš eša röš ašgerša žar sem unniš er meš persónuupplżsingar, hvort heldur sem vinnslan er handvirk eša rafręn.
   3. Skrį: Sérhvert skipulagsbundiš safn persónuupplżsinga žar sem finna mį upplżsingar um einstaka menn.
   4. Įbyrgšarašili: Sį ašili sem įkvešur tilgang vinnslu persónuupplżsinga, žann bśnaš sem notašur er, ašferš viš vinnsluna og ašra rįšstöfun upplżsinganna.
   5. Vinnsluašili: Sį sem vinnur persónuupplżsingar į vegum įbyrgšarašila.
   6. [Rafręn vöktun: Vöktun sem er višvarandi eša endurtekin reglulega og felur ķ sér eftirlit meš einstaklingum meš fjarstżršum eša sjįlfvirkum bśnaši, og fer fram į almannafęri eša į svęši sem takmarkašur hópur fólks fer um aš jafnaši. Hugtakiš tekur til:
   a. vöktunar sem leišir, į aš leiša eša getur leitt til vinnslu persónuupplżsinga, og
   b. sjónvarpsvöktunar sem fer fram meš notkun sjónvarpsmyndavéla, vefmyndavéla eša annars samsvarandi bśnašar, įn žess aš fram fari söfnun myndefnis eša ašrar ašgeršir sem jafngilda vinnslu persónuupplżsinga.]1)
   7. Samžykki: Sérstök, ótvķręš yfirlżsing sem einstaklingur gefur af fśsum og frjįlsum vilja um aš hann sé samžykkur vinnslu tiltekinna upplżsinga um sig og aš honum sé kunnugt um tilgang hennar, hvernig hśn fari fram, hvernig persónuvernd verši tryggš, um aš honum sé heimilt aš afturkalla samžykki sitt o.s.frv.
   8. Viškvęmar persónuupplżsingar:
   a. Upplżsingar um uppruna, litarhįtt, kynžįtt, stjórnmįlaskošanir, svo og trśar- eša ašrar lķfsskošanir.
   b. Upplżsingar um hvort mašur hafi veriš grunašur, kęršur, įkęršur eša dęmdur fyrir refsiveršan verknaš.
   c. Upplżsingar um heilsuhagi, žar į mešal um erfšaeiginleika, lyfja-, įfengis- og vķmuefnanotkun.
   d. Upplżsingar um kynlķf manna og kynhegšan.
   e. Upplżsingar um stéttarfélagsašild.
   9. Sértęk įkvöršun: Įkvöršun sem afmarkar rétt og/eša skyldur eins eša fleiri tilgreindra einstaklinga.
   1)L. 46/2003, 1. gr.
3. gr. Efnislegt gildissviš.
Lögin gilda um sérhverja rafręna vinnslu persónuupplżsinga. Lögin gilda einnig um handvirka vinnslu persónuupplżsinga sem eru eša eiga aš verša hluti af skrį.
Įkvęši 16., 18.–21., 24., 26., 31. og 32. gr. laganna gilda ekki um vinnslu persónuupplżsinga sem varša almannaöryggi, landvarnir, öryggi rķkisins og starfsemi rķkisins į sviši refsivörslu. Lögin gilda ekki um mešferš einstaklings į persónuupplżsingum sem eingöngu varša einkahagi hans eša eru einvöršungu ętlašar til persónulegra nota.
4. gr. [Rafręn vöktun.
Rafręn vöktun er įvallt hįš žvķ skilyrši aš hśn fari fram ķ mįlefnalegum tilgangi. Rafręn vöktun svęšis žar sem takmarkašur hópur fólks fer um aš jafnaši er jafnframt hįš žvķ skilyrši aš hennar sé sérstök žörf vegna ešlis žeirrar starfsemi sem žar fer fram.
Vinnsla persónuupplżsinga sem į sér staš ķ tengslum viš rafręna vöktun skal uppfylla įkvęši laga žessara.
Um sjónvarpsvöktun fer, auk įkvęšis 1. mgr., samkvęmt įkvęšum 7., 24., 40. og 41. gr. laganna, svo og eftir žvķ sem viš į įkvęšum 31., 32. og 38. gr. laganna.]1)
   1)L. 46/2003, 2. gr.
5. gr. Tengsl viš tjįningarfrelsi.
Aš žvķ marki sem žaš er naušsynlegt til aš samręma sjónarmiš um rétt til einkalķfs annars vegar og tjįningarfrelsis hins vegar mį vķkja frį įkvęšum laganna ķ žįgu fjölmišlunar, lista eša bókmennta. Žegar persónuupplżsingar eru einvöršungu unnar ķ žįgu fréttamennsku eša bókmenntalegrar eša listręnnar starfsemi gilda ašeins įkvęši 4. gr., 1. og 4. tölul. 7. gr., 11.–13. gr. og 24., 28., 42. og 43. gr. laganna.
6. gr. Landfręšilegt gildissviš.
[Lögin gilda um vinnslu persónuupplżsinga į vegum įbyrgšarašila sem hefur stašfestu hér į landi, enda fari vinnsla persónuupplżsinganna fram į Evrópska efnahagssvęšinu, [ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu]1) eša ķ landi eša į stöšum sem Persónuvernd auglżsir ķ Stjórnartķšindum.2)
[Lögin gilda einnig um vinnslu persónuupplżsinga žótt įbyrgšarašili hafi hvorki stašfestu ķ rķki į Evrópska efnahagssvęšinu né ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu ef hann notar tęki og bśnaš sem er hér į landi.]1)
Lögin gilda einnig um vinnslu upplżsinga um fjįrhagsmįlefni og lįnstraust lögašila, sbr. 45. gr. laganna, enda žótt įbyrgšarašili hafi ekki stašfestu hér į landi, ef hann notar tęki og bśnaš sem er hér į landi.
Įkvęši 2. og 3. mgr. gilda ekki ef umręddur tękjabśnašur er einungis notašur til aš flytja persónuupplżsingar um Ķsland.
Žegar svo hagar til sem greinir ķ 2. og 3. mgr. skal įbyrgšarašili tilnefna fulltrśa sinn sem hefur stašfestu hér į landi og gilda žį įkvęši laganna varšandi įbyrgšarašila um žann fulltrśa eftir žvķ sem viš į.]3)
   1)L. 72/2003, 5. gr. 2)Augl. 228/2010, sbr. augl. 108/2012 og augl. 419/2013. 3)L. 90/2001, 1. gr.

II. kafli. Almennar reglur um vinnslu persónuupplżsinga.
7. gr. [Meginreglur um gęši gagna og vinnslu.]1)
Viš mešferš persónuupplżsinga skal allra eftirfarandi žįtta gętt:
   1. aš žęr séu unnar meš sanngjörnum, mįlefnalegum og lögmętum hętti og aš öll mešferš žeirra sé ķ samręmi viš vandaša vinnsluhętti persónuupplżsinga;
   2. aš žęr séu fengnar ķ yfirlżstum, skżrum, mįlefnalegum tilgangi og ekki unnar frekar ķ öšrum og ósamrżmanlegum tilgangi, en frekari vinnsla ķ sagnfręšilegum, tölfręšilegum eša vķsindalegum tilgangi telst ekki ósamrżmanleg aš žvķ tilskildu aš višeigandi öryggis sé gętt;
   3. aš žęr séu nęgilegar, višeigandi og ekki umfram žaš sem naušsynlegt er mišaš viš tilgang vinnslunnar;
   4. aš žęr séu įreišanlegar og uppfęršar eftir žörfum, persónuupplżsingar sem eru óįreišanlegar eša ófullkomnar, mišaš viš tilgang vinnslu žeirra, skal afmį eša leišrétta;
   5. aš žęr séu varšveittar ķ žvķ formi aš ekki sé unnt aš bera kennsl į skrįša ašila lengur en žörf krefur mišaš viš tilgang vinnslu.
[Įbyrgšarašili ber įbyrgš į žvķ aš vinnsla persónuupplżsinga uppfylli įvallt įkvęši 1. mgr.]1)
   1)L. 90/2001, 2. gr.
8. gr. [Almennar reglur um heimildir fyrir vinnslu persónuupplżsinga.]1)
Vinnsla persónuupplżsinga er žvķ ašeins heimil aš einhverjir eftirfarandi žįtta séu fyrir hendi:
   1. [hinn skrįši hafi ótvķrętt samžykkt vinnsluna eša veitt samžykki skv. 7. tölul. 2. gr.]1)
   2. vinnslan sé naušsynleg til aš efna samning sem hinn skrįši er ašili aš eša til aš gera rįšstafanir aš beišni hins skrįša įšur en samningur er geršur;
   3. vinnslan sé naušsynleg til aš fullnęgja lagaskyldu sem hvķlir į įbyrgšarašila;
   4. vinnslan sé naušsynleg til aš vernda brżna hagsmuni hins skrįša;
   5. vinnslan sé naušsynleg vegna verks sem unniš er ķ žįgu almannahagsmuna;
   6. vinnslan sé naušsynleg viš beitingu opinbers valds sem įbyrgšarašili, eša žrišji mašur sem upplżsingum er mišlaš til, fer meš;
   7. vinnslan sé naušsynleg til aš įbyrgšarašili, eša žrišji mašur eša ašilar sem upplżsingum er mišlaš til, geti gętt lögmętra hagsmuna nema grundvallarréttindi og frelsi hins skrįša sem vernda ber samkvęmt lögum vegi žyngra.
…2)
[Persónuvernd getur heimilaš vinnslu persónuupplżsinga ķ öšrum tilvikum en greinir ķ 1. og 2. mgr. ef sżnt žykir aš brżnir almannahagsmunir eša hagsmunir einstaklinga, žar meš taldir hagsmunir hins skrįša, krefjist žess. Skal žį ótvķrętt aš žörfin fyrir vinnsluna vegi žyngra en tillitiš til žess aš hśn fari ekki fram. Getur Persónuvernd bundiš slķk leyfi žeim skilyršum sem hśn metur naušsynleg hverju sinni til aš tryggja hagsmuni hins skrįša.]1)
   1)L. 90/2001, 3. gr. 2)L. 46/2003, 3. gr.
9. gr. [Sérstök skilyrši fyrir vinnslu viškvęmra persónuupplżsinga.]1)
[Vinnsla viškvęmra persónuupplżsinga er óheimil nema uppfyllt sé eitthvert af skilyršum 1. mgr. 8. gr. og enn fremur eitthvert af eftirfarandi skilyršum:]1)
   1. hinn skrįši samžykki vinnsluna;
   2. sérstök heimild standi til vinnslunnar samkvęmt öšrum lögum;
   3. įbyrgšarašila beri skylda til vinnslunnar samkvęmt samningi ašila vinnumarkašarins;
   4. vinnslan sé naušsynleg til aš verja verulega hagsmuni hins skrįša eša annars ašila sem ekki er sjįlfur fęr um aš gefa samžykki sitt skv. 1. tölul.;
   5. vinnslan sé framkvęmd af samtökum sem hafa stéttarfélagsleg markmiš eša af öšrum samtökum sem ekki starfa ķ hagnašarskyni, svo sem menningar-, lķknar-, félagsmįla- eša hugsjónasamtökum, enda sé vinnslan lišur ķ lögmętri starfsemi samtakanna og taki ašeins til félagsmanna žeirra eša einstaklinga sem samkvęmt markmišum samtakanna eru, eša hafa veriš, ķ reglubundnum tengslum viš žau; slķkum persónuupplżsingum mį žó ekki mišla įfram įn samžykkis hins skrįša;
   6. vinnslan taki einungis til upplżsinga sem hinn skrįši hefur sjįlfur gert opinberar;
   7. vinnslan sé naušsynleg til aš krafa verši afmörkuš, sett fram eša varin vegna dómsmįls eša annarra slķkra laganaušsynja;
   8. vinnslan sé naušsynleg vegna lęknismešferšar eša vegna venjubundinnar stjórnsżslu į sviši heilbrigšisžjónustu, enda sé hśn framkvęmd af starfsmanni heilbrigšisžjónustunnar sem bundinn er žagnarskyldu;
   9. vinnslan sé naušsynleg vegna tölfręši- eša vķsindarannsókna, enda sé persónuvernd tryggš meš tilteknum rįšstöfunum eftir žvķ sem viš į.
[Žrįtt fyrir aš skilyrši 1. mgr. séu ekki uppfyllt er heimilt, ķ tengslum viš framkvęmd rafręnnar vöktunar, aš safna efni sem veršur til viš vöktunina, svo sem hljóš- og myndefni, meš viškvęmum persónuupplżsingum ef eftirfarandi skilyrši eru uppfyllt:
   1. aš vöktunin sé naušsynleg og fari fram ķ öryggis- og eignavörsluskyni;
   2. aš žaš efni sem til veršur viš vöktunina verši ekki afhent öšrum eša unniš frekar nema meš samžykki žess sem upptaka er af eša samkvęmt įkvöršun Persónuverndar; heimilt er žó aš afhenda lögreglu efni meš upplżsingum um slys eša refsiveršan verknaš en žį skal žess gętt aš eyša öllum öšrum eintökum af efninu;
   3. aš žvķ efni sem safnast viš vöktunina verši eytt žegar ekki er lengur mįlefnaleg įstęša til aš varšveita žaš, nema sérstök heimild Persónuverndar skv. 3. mgr. standi til frekari varšveislu.]2)
Persónuvernd getur heimilaš vinnslu viškvęmra persónuupplżsinga ķ öšrum tilvikum en greinir ķ [1. og 2. mgr.]2) telji hśn brżna almannahagsmuni męla meš žvķ. Persónuvernd bindur slķka heimild žeim skilyršum sem hśn telur naušsynleg hverju sinni til aš tryggja hagsmuni hinna skrįšu.
Persónuvernd setur, aš fenginni umsögn vķsindasišanefndar, reglur3) um hvernig velja mį og nįlgast fólk til žįtttöku ķ vķsindarannsóknum og hvaša fręšslu skuli veita žvķ įšur en samžykkis žess er óskaš.
Persónuvernd leysir śr įgreiningi um hvort persónuupplżsingar skuli teljast viškvęmar eša ekki.
   1)L. 90/2001, 4. gr. 2)L. 81/2002, 1. gr. 3)Rgl. 170/2001, sbr. rgl. 853/2010.
10. gr. Notkun kennitölu.
Notkun kennitölu er heimil eigi hśn sér mįlefnalegan tilgang og sé naušsynleg til aš tryggja örugga persónugreiningu. Persónuvernd getur bannaš eša fyrirskipaš notkun kennitölu.
11. gr. [Įhęttumat, öryggi og gęši persónuupplżsinga.
Įbyrgšarašili skal gera višeigandi tęknilegar og skipulagslegar öryggisrįšstafanir til aš vernda persónuupplżsingar gegn ólöglegri eyšileggingu, gegn žvķ aš žęr glatist eša breytist fyrir slysni og gegn óleyfilegum ašgangi.
Beita skal rįšstöfunum sem tryggja nęgilegt öryggi mišaš viš įhęttu af vinnslunni og ešli žeirra gagna sem verja į, meš hlišsjón af nżjustu tękni og kostnaši viš framkvęmd žeirra.
Įbyrgšarašili ber įbyrgš į žvķ aš įhęttumat og öryggisrįšstafanir viš vinnslu persónuupplżsinga séu ķ samręmi viš lög, reglur1) og fyrirmęli Persónuverndar um hvernig tryggja skuli öryggi upplżsinga, ž.m.t. žį stašla sem hśn įkvešur aš skuli fylgt.
Įbyrgšarašili ber įbyrgš į žvķ aš įhęttumat sé endurskošaš reglulega og öryggisrįšstafanir endurbęttar aš žvķ marki sem žörf krefur til aš uppfylla įkvęši žessarar greinar.
Įbyrgšarašili skal skrį meš hvaša hętti hann mótar öryggisstefnu, gerir įhęttumat og įkvešur öryggisrįšstafanir. Skal Persónuvernd hafa ašgang aš upplżsingum um framangreind atriši hvenęr sem hśn óskar.]2)
   1)Rgl. 299/2001, sbr. 551/2013. 2)L. 90/2001, 5. gr.
12. gr. Innra eftirlit.
[Įbyrgšarašili skal višhafa innra eftirlit meš vinnslu persónuupplżsinga til aš ganga śr skugga um aš unniš sé ķ samręmi viš gildandi lög og reglur og žęr öryggisrįšstafanir sem įkvešnar hafa veriš.
Innra eftirlit skal višhaft meš reglubundnum hętti. Tķšni eftirlitsins og umfang žess skal įkvešiš meš hlišsjón af įhęttunni sem er samfara vinnslunni, ešli žeirra gagna sem unniš er meš, žeirri tękni sem notuš er til aš tryggja öryggi upplżsinganna og kostnaši af framkvęmd eftirlitsins. Žaš skal žó eigi fara fram sjaldnar en įrlega.
Įbyrgšarašili skal sjį til žess aš gerš sé skżrsla um hverja ašgerš sem er lišur ķ innra eftirliti. Ķ slķkri skżrslu skal lżsa nišurstöšu hvers žįttar eftirlitsins. Skżrslur um innra eftirlit skal varšveita tryggilega. Persónuvernd hefur rétt til aš ašgangs aš žeim hvenęr sem er.
Persónuvernd getur sett frekari fyrirmęli1) um framkvęmd innra eftirlits og veitt undanžįgu frį žvķ aš slķkt innra eftirlit skuli višhaft eša takmarkaš til hvaša žįtta ķ vinnslunni žaš skuli taka.]2)
   1)Rgl. 299/2001, sbr. 551/2013. 2)L. 90/2001, 6. gr.
13. gr. [Trśnašarskylda vinnsluašila viš mešferš persónuupplżsinga.
Įbyrgšarašila er heimilt aš semja viš tiltekinn ašila um aš annast, ķ heild eša aš hluta, žį vinnslu persónuupplżsinga sem hann ber įbyrgš į samkvęmt įkvęšum laga žessara. Slķkt er žó hįš žvķ skilyrši aš įbyrgšarašili hafi įšur sannreynt aš umręddur vinnsluašili geti framkvęmt višeigandi öryggisrįšstafanir og višhaft innra eftirlit skv. 12. gr. laga žessara.
Samningur skv. 1. mgr. skal vera skriflegur og a.m.k. ķ tveimur eintökum. Žar skal m.a. koma fram aš vinnsluašila sé einungis heimilt aš starfa ķ samręmi viš fyrirmęli įbyrgšarašila og aš įkvęši laga žessara um skyldur įbyrgšarašila gildi einnig um žį vinnslu sem vinnsluašili annast. Įbyrgšarašili og vinnsluašili skulu hvor varšveita sitt eintak af samningnum.
Hverjum žeim er starfar ķ umboši įbyrgšarašila eša vinnsluašila, aš vinnsluašila sjįlfum meštöldum, og hefur ašgang aš persónuupplżsingum, er ašeins heimilt aš vinna meš persónuupplżsingar ķ samręmi viš fyrirmęli įbyrgšarašila nema lög męli fyrir į annan veg.
Hafi vinnsluašili stašfestu ķ öšru rķki į Evrópska efnahagssvęšinu en įbyrgšarašili, sbr. 1. mgr. 6. gr., skal jafnframt męlt svo fyrir ķ samningi aš lög og reglur žess rķkis žar sem vinnsluašili hefur stašfestu gildi um öryggisrįšstafanir viš vinnslu persónuupplżsinga. Getur Persónuvernd t.d. ķ auglżsingu1) ķ Stjórnartķšindum įskiliš aš slķkur samningur innihaldi stöšluš įkvęši sem séu ķ samręmi viš įkvöršun framkvęmdastjórnar Evrópubandalagsins. Sama į viš žegar įbyrgšarašili hefur stašfestu ķ rķki į Evrópska efnahagssvęšinu en vinnsluašili ekki fari vinnslan fram ķ landi eša į stöšum sem upp eru taldir ķ auglżsingu sem Persónuvernd gefur śt.]2)
[Įkvęši 4. mgr. gilda einnig žegar vinnsluašili į stašfestu ķ öšru ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu en įbyrgšarašili, sbr. 1. mgr. 6. gr., og žegar įbyrgšarašili hefur stašfestu ķ ašildarrķki stofnsamnings Frķverslunarsamtaka Evrópu en vinnsluašili ekki.]3)
   1)Augl. 228/2010. 2)L. 90/2001, 7. gr. 3)L. 72/2003, 6. gr.
14. gr. Frestur til aš fullnęgja skyldum.
Įbyrgšarašili skal afgreiša erindi samkvęmt įkvęšum 16., 18., 22., 25., 26., 27. og 28. gr. svo fljótt sem verša mį og eigi sķšar en innan eins mįnašar frį móttöku žess.
Ef sérstakar įstęšur valda žvķ aš ómögulegt er fyrir įbyrgšarašila aš afgreiša erindi innan eins mįnašar er honum heimilt aš gera žaš sķšar. Žegar svo hagar til skal įbyrgšarašili innan mįnašarfrestsins gefa hlutašeigandi skriflegar skżringar į įstęšum tafarinnar og hvenęr svars sé aš vęnta.
15. gr. Greišsla kostnašar.
Verša skal viš erindi samkvęmt įkvęšum 16., 18., 22., 25., 26., 27. og 28. gr. įn žess aš taka fyrir žaš sérstakt gjald. Žó mį, ef um er aš ręša mikinn kostnaš, svo sem vegna ljósritunar skjala, taka greišslu fyrir samkvęmt gjaldskrį sem įkvešin er af [rįšherra]1) meš reglugerš.
   1)L. 162/2010, 164. gr.

III. kafli. Upplżsingaréttur og upplżsingaskylda. Fręšslu- og višvörunarskylda. Réttur til rökstušnings.
16. gr. Réttur til almennrar vitneskju um vinnslu persónuupplżsinga.
Įbyrgšarašila er skylt aš veita hverjum sem žess óskar almenna vitneskju um žį vinnslu persónuupplżsinga sem fram fer į hans vegum.
Žeim sem žess óskar skal enn fremur, aš žvķ er varšar tiltekna tegund vinnslu, veitt vitneskja um eftirtalin atriši:
   1. nafn og heimilisfang įbyrgšarašila og eftir atvikum fulltrśa hans skv. 6. gr.;
   2. hver ber daglega įbyrgš į žvķ aš fullnęgt sé skyldum įbyrgšarašila samkvęmt lögum žessum;
   3. tilgang vinnslunnar;
   4. skilgreiningu og ašra lżsingu į žeim tegundum persónuupplżsinga sem unniš er meš;
   5. hvašan upplżsingar koma;
   6. vištakendur upplżsinga, žar į mešal um hvort ętlunin sé aš flytja upplżsingar śr landi og žį til hverra.
Kröfu skv. 1. mgr. skal beint til įbyrgšarašila, eša fulltrśa hans skv. 6. gr., og mį krefjast skriflegrar greinargeršar um žau atriši sem óskaš er vitneskju um.
17. gr. Opinber skrį um veittar heimildir og mótteknar tilkynningar.
Persónuvernd skal halda skrį yfir alla vinnslu sem henni er tilkynnt um ķ samręmi viš 31. gr. og žį vinnslu sem hśn heimilar skv. 33. gr. Žar skulu aš lįgmarki koma fram žau atriši sem talin eru ķ 2. mgr. 16. gr.
Skrįin skal vera ašgengileg almenningi meš žeirri ašferš sem Persónuvernd įkvešur.
18. gr. Upplżsingaréttur hins skrįša.
Hinn skrįši į rétt į aš fį frį įbyrgšarašila vitneskju um:
   1. hvaša upplżsingar um hann er eša hefur veriš unniš meš;
   2. tilgang vinnslunnar;
   3. hver fęr, hefur fengiš eša mun fį upplżsingar um hann;
   4. hvašan upplżsingarnar koma;
   5. hvaša öryggisrįšstafanir eru višhafšar viš vinnslu, enda skerši žaš ekki öryggi vinnslunnar.
Kröfu um vitneskju skv. 1. mgr. skal beina til įbyrgšarašila eša fulltrśa hans skv. 6. gr. Veita skal vitneskju skriflega sé žess óskaš.
19. gr. Takmarkanir į upplżsingarétti hins skrįša.
Réttur hins skrįša til aš fį vitneskju skv. 18. gr. nęr ekki til upplżsinga sem einvöršungu eru notašar til tölfręšivinnslu eša vķsindarannsókna, enda geti vinnsla žeirra ekki haft bein įhrif į hagsmuni hans.
Įkvęši 18. gr. eiga ekki viš ef réttur hins skrįša samkvęmt žvķ įkvęši žykir eiga aš vķkja aš nokkru eša öllu fyrir hagsmunum annarra eša hans eigin. Skal žį m.a. tekiš tillit til heilsu hins skrįša og hagsmuna venslamanna hans. Žó mį samkvęmt beišni veita umbošsmanni hins skrįša vitneskjuna, enda męli engar sérstakar įstęšur gegn žvķ.
Réttur hins skrįša til aš fį vitneskju samkvęmt įkvęšum 18. gr. nęr ekki til upplżsinga sem eru undanžegnar ašgangi samkvęmt upplżsinga- eša stjórnsżslulögum. Žegar um er aš ręša gögn ķ vörslu annarra įbyrgšarašila en stjórnvalda nį įkvęši 18. gr. ekki til vitneskju um efni vinnuskjala eša annarra sambęrilegra gagna sem unnin eru af įbyrgšarašila sjįlfum eša ašilum į hans vegum, t.d. sérstökum rįšgjöfum eša sérfręšingum.
Žótt gögn séu undanžegin upplżsingarétti hins skrįša skv. 3. mgr. getur hann óskaš greinargeršar um efnislegt innihald žeirra, śtdrįttar eša annars konar samantektar nema hann geti kynnt sér stašreyndir mįlsins meš öšrum hętti.
Dragi veiting vitneskju um tilteknar upplżsingar śr möguleikum į aš leiša til lykta mįl sem er til mešferšar mį fresta veitingu upplżsinganna žar til lokiš er undirbśningi mįlsmešferšar.
Persónuvernd getur sett skilmįla um beitingu upplżsingaréttar hins skrįša ķ reglum sem rįšherra stašfestir.
20. gr. [Fręšsluskylda žegar persónuupplżsinga er aflaš hjį hinum skrįša.
Žegar įbyrgšarašili aflar persónuupplżsinga hjį hinum skrįša sjįlfum skal hann upplżsa hinn skrįša um eftirtalin atriši:
   1. nafn og heimilisfang įbyrgšarašila og eftir atvikum fulltrśa hans skv. 6. gr.,
   2. tilgang vinnslunnar,
   3. ašrar upplżsingar, aš žvķ marki sem žęr eru naušsynlegar, meš hlišsjón af žeim sérstöku ašstęšum sem rķkja viš vinnslu upplżsinganna, svo aš hinn skrįši geti gętt hagsmuna sinna, svo sem upplżsingar um:
   a. vištakendur eša flokka vištakenda upplżsinganna,
   b. hvort honum sé skylt eša valfrjįlst aš veita umbešnar upplżsingar og hvaša afleišingar žaš kunni aš hafa veiti hann žęr ekki,
   c. įkvęši laganna um upplżsingarétt hins skrįša, svo og rétt hins skrįša til leišréttingar og eyšingar rangra eša villandi persónuupplżsinga um hann.
Įkvęši 1. mgr. gilda ekki hafi hinn skrįši žegar fengiš vitneskju um žau atriši sem fram koma ķ 1.–3. tölul. 1. mgr.]1)
   1)L. 81/2002, 2. gr.
21. gr. [Skylda til aš lįta hinn skrįša vita um vinnslu persónuupplżsinga žegar žeirra er aflaš hjį öšrum en honum sjįlfum.
Žegar įbyrgšarašili aflar persónuupplżsinga frį öšrum en hinum skrįša skal hann samtķmis lįta hinn skrįša vita af žvķ og greina honum frį žeim atrišum sem talin eru ķ 3. mgr. Sé ętlun įbyrgšarašila hins vegar aš mišla upplżsingunum innan hęfilegra tķmamarka frį öflun žeirra mį hann žó fresta žvķ žar til hann mišlar upplżsingunum ķ fyrsta sinn.
Žrįtt fyrir 2. mįlsl. 1. mgr. skal įbyrgšarašili sem annast mišlun upplżsinga um fjįrhagsmįlefni og lįnstraust lįta hinn skrįša vita 14 dögum įšur en slķkum upplżsingum er mišlaš ķ fyrsta sinn.
Ķ tilkynningu til hins skrįša skal veita upplżsingar um:
   1. nafn og heimilisfang įbyrgšarašila og eftir atvikum fulltrśa hans skv. 6. gr.,
   2. tilgang vinnslunnar,
   3. ašrar upplżsingar, aš žvķ marki sem žęr eru naušsynlegar, meš hlišsjón af žeim sérstöku ašstęšum sem rķkja viš vinnslu upplżsinganna, svo aš hinn skrįši geti gętt hagsmuna sinna, svo sem upplżsingar um:
   a. tegundir eša flokka žeirra upplżsinga sem unniš er meš,
   b. hvašan upplżsingarnar koma,
   c. vištakendur eša flokka vištakenda upplżsinganna,
   d. įkvęši laganna um upplżsingarétt hins skrįša, svo og rétt hins skrįša til leišréttingar og eyšingar rangra eša villandi persónuupplżsinga um hann.
Įkvęši 1. mgr. gilda ekki ef:
   1. óframkvęmanlegt er aš lįta hinn skrįša vita eša žaš leggur žyngri byršar į įbyrgšarašila en meš sanngirni mį krefjast,
   2. ętla mį aš hinum skrįša sé žegar kunnugt um vinnsluna,
   3. lagaheimild stendur til skrįningar eša mišlunar upplżsinganna eša
   4. hagsmunir hins skrįša af žvķ aš fį vitneskju um upplżsingarnar žykja eiga aš vķkja fyrir veigamiklum almannahagsmunum eša einkahagsmunum, ž.m.t. hagsmunum hans sjįlfs.]1)
   1)L. 81/2002, 3. gr.
22. gr. Rökstušningur sértękra įkvaršana sem byggjast į sjįlfvirkri upplżsingavinnslu.
Ef fyrir liggur sértęk įkvöršun sem aš öllu leyti er byggš į rafręnni vinnslu persónuupplżsinga getur sį sem įkvöršunin beinist aš krafist rökstušnings fyrir nišurstöšunni. Ķ rökstušningi skal įbyrgšarašili gera grein fyrir žeim reglum sem hin rafręna vinnsla byggist į og liggja įkvöršuninni til grundvallar.
23. gr. Višvaranir um notkun persónusniša.
Žegar persónusniš sem skilgreinir tiltekiš hįtterni, smekk, hęfileika eša žarfir er lagt til grundvallar:
   1. viš sértęka įkvöršun skv. 9. tölul. 2. gr. eša
   2. viš aš nįlgast hinn skrįša, velja śrtak, markhóp o.s.frv.,
getur Persónuvernd, žegar henni berst tilkynning um slķka vinnslu, įkvešiš aš įbyrgšarašili geri hinum skrįša višvart og greini frį žvķ hver sé įbyrgšarašili vinnslunnar, hvaša upplżsingar hann noti og hvašan žęr komi.
Viš įkvöršun skv. 1. mgr. skal Persónuvernd m.a. lķta til žess hvort višvörun er aš hennar mati óframkvęmanleg eša leggi žyngri byršar į įbyrgšarašila en meš sanngirni mį krefjast.
24. gr. Višvaranir um rafręna vöktun.
Žegar rafręn vöktun fer fram į vinnustaš eša į almannafęri skal meš merki eša į annan įberandi hįtt gera glögglega višvart um žį vöktun og hver sé įbyrgšarašili.

IV. kafli. Leišrétting, eyšing, lokun o.fl.
25. gr. Leišrétting og eyšing rangra og villandi persónuupplżsinga.
Ef skrįšar hafa veriš persónuupplżsingar sem eru rangar, villandi eša ófullkomnar, eša persónuupplżsingar hafa veriš skrįšar įn tilskilinnar heimildar, skal įbyrgšarašili sjį til žess aš upplżsingarnar verši leišréttar, žeim eytt eša viš žęr aukiš ef umręddur annmarki getur haft įhrif į hagsmuni hins skrįša. Hafi slķkum upplżsingum veriš mišlaš eša žęr notašar ber įbyrgšarašila, eftir žvķ sem honum er frekast unnt, aš hindra aš žaš hafi įhrif į hagsmuni hins skrįša.
Ef eyšing eša breyting žeirra upplżsinga sem um ręšir ķ 1. mgr. er óheimil samkvęmt įkvęšum annarra laga getur Persónuvernd bannaš notkun upplżsinganna.
26. gr. Eyšing og bann viš notkun persónuupplżsinga sem hvorki eru rangar né villandi.
Žegar ekki er lengur mįlefnaleg įstęša til aš varšveita persónuupplżsingar skal įbyrgšarašili eyša žeim. Mįlefnaleg įstęša til varšveislu upplżsinga getur m.a. byggst į fyrirmęlum ķ lögum eša į žvķ aš įbyrgšarašili vinni enn meš upplżsingarnar ķ samręmi viš upphaflegan tilgang meš söfnun žeirra.
Ef įkvęši annarra laga standa žvķ ekki ķ vegi getur skrįšur ašili engu sķšur krafist žess aš upplżsingum um hann skv. 1. mgr. sé eytt eša notkun žeirra bönnuš ef slķkt telst réttlętanlegt śt frį heildstęšu hagsmunamati. Viš slķkt hagsmunamat skal taka tillit til hagsmuna annarra, almennra persónuverndarhagsmuna, almannahagsmuna og žeirra ašgerša sem žörf er į til aš verša viš kröfunni.
Persónuvernd getur, bęši ķ einstökum tilvikum eša meš setningu almennra reglna, bannaš notkun slķkra upplżsinga eša męlt fyrir um eyšingu žeirra.
27. gr. Réttur til aš fį įkvöršun sem byggist į handvirkri vinnslu upplżsinga.
Ef fyrir liggur sértęk įkvöršun ķ skilningi 9. tölul. 2. gr., sem aš öllu leyti hefur byggst į sjįlfvirkri vinnslu persónuupplżsinga, getur sį sem įkvöršun beinist aš, eša mįl varšar beinlķnis meš öšrum hętti, krafist žess aš fį įkvöršunina handunna, enda sé um aš ręša įkvöršun sem varšar persónulega hagi eša eiginleika hans og hefur verulega žżšingu fyrir hann.
Réttur skv. 1. mgr. er ekki til stašar ef beitt er višhlķtandi rįšstöfunum til aš gęta persónuverndarhagsmuna viškomandi og um er aš ręša įkvöršun sem byggist į fyrirmęlum laga eša tengist gerš eša efndum samnings.
28. gr. [[Um andmęlarétt hins skrįša og um bannskrį [Žjóšskrįr Ķslands].1)]2)
Hinum skrįša er heimilt aš andmęla vinnslu upplżsinga um sjįlfan sig ef hann hefur til žess lögmętar og knżjandi įstęšur vegna sérstakra ašstęšna sinna nema kvešiš sé į um annaš ķ öšrum lögum. Eigi andmęlin rétt į sér er įbyrgšarašila óheimil frekari vinnsla umręddra upplżsinga.
[[Žjóšskrį Ķslands]1) skal halda skrį yfir žį sem andmęla žvķ aš nöfn žeirra séu notuš ķ markašssetningarstarfsemi. [Rįšherra]3) setur, ķ samrįši viš Persónuvernd, nįnari reglur4) um gerš og notkun slķkrar skrįr og hvaša upplżsingar skuli koma žar fram.]2) Įbyrgšarašilar sem starfa ķ beinni markašssókn og žeir sem nota skrį meš nöfnum, heimilisföngum, netföngum, sķmanśmerum og žess hįttar eša mišla žeim til žrišja ašila ķ tengslum viš slķka starfsemi skulu, įšur en slķk skrį er notuš ķ slķkum tilgangi, bera hana saman viš skrį [Žjóšskrįr Ķslands]1) til aš koma ķ veg fyrir aš markpóstur verši sendur eša hringt verši til einstaklinga sem hafa andmęlt slķku. Persónuvernd getur heimilaš undanžįgu frį žessari skyldu ķ sérstökum tilvikum.
Öll notkun bannskrįr skv. 2. mgr. er óheimil ķ öšrum tilgangi en žar er lżst.
Skylt er aš nafn įbyrgšarašila komi fram į įberandi staš į śtsendum markpósti og hvert žeir sem andmęla žvķ aš fį slķkan markpóst og marksķmtöl geti snśiš sér. Vištakandi markpósts į rétt į aš fį vitneskju um hvašan žęr upplżsingar koma sem liggja śthringingu eša śtsendingu til grundvallar. Žetta gildir ekki um markašssetningu įbyrgšarašila į eigin vöru og žjónustu sem notar eigin višskiptamannaskrįr, enda beri śtsent efni meš sér hvašan žaš kemur. [Ef markpóstur er sendur meš rafręnum hętti er skylt aš fram komi į ótvķręšan hįtt um leiš og hann er móttekinn aš um slķkan póst sé aš ręša.]5)
Įbyrgšarašila er heimilt aš afhenda félaga-, starfsmanna- eša višskiptamannaskrįr til nota ķ tengslum viš markašssetningarstarfsemi. Žetta į žó ašeins viš ef:
   1. ekki telst vera um afhendingu viškvęmra persónuupplżsinga aš ręša,
   2. hinum skrįšu hefur, įšur en afhending fer fram, veriš gefinn kostur į aš andmęla žvķ, hverjum fyrir sitt leyti, aš upplżsingar um viškomandi birtist į hinni afhentu skrį,
   3. slķkt fer ekki gegn reglum eša samžykktum viškomandi félags,
   4. įbyrgšarašili kannar hvort einhver hinna skrįšu hefur komiš andmęlum į framfęri viš [Žjóšskrį Ķslands],1) sbr. 2. mgr., og eyšir upplżsingum um viškomandi įšur en hann lętur skrįna af hendi.
Įkvęši 5. mgr. gildir ekki ef afhending félaga-, starfsmanna- eša višskiptamannaskrįr til nota viš dreifingu markpósts byggist į samžykki hins skrįša, sbr. 1. tölul. 1. mgr. 8. gr.
Įkvęši 1.–5. mgr. gilda, eftir žvķ sem viš į, einnig um markašs-, neyslu- og skošanakannanir. Persónuvernd er heimilt aš undanžiggja vķsindarannsóknir og hlišstęšar rannsóknir slķkum takmörkunum, enda žyki ljóst aš slķkt geti skert til muna įreišanleika nišurstöšu rannsóknarinnar.]6)
   1)L. 77/2010, 5. gr. 2)L. 50/2006, 23. gr. 3)L. 162/2010, 164. gr. 4)Rgl. 36/2005. 5)L. 30/2002, 23. gr. 6)L. 90/2001, 8. gr.

V. kafli. Flutningur persónuupplżsinga śr landi.
29. gr. Flutningur persónuupplżsinga til rķkis sem veitir fullnęgjandi persónuupplżsingavernd.
Heimill er flutningur persónuupplżsinga til annars rķkis ef lög žess veita persónuupplżsingum fullnęgjandi vernd.
Rķki sem framfylgir tilskipun Evrópusambandsins 95/46/ESB um vernd einstaklinga ķ tengslum viš vinnslu persónuupplżsinga og um frjįlst flęši slķkra upplżsinga telst fullnęgja skilyršum 1. mgr. [Sama į viš um lönd eša staši sem Persónuvernd auglżsir1) ķ Stjórnartķšindum aš virtum įkvöršunum framkvęmdastjórnar Evrópubandalagsins.]2)
Viš mat į žvķ hvort rķki sem ekki framfylgir tilskipun 95/46/ESB fullnęgi skilyršum 1. mgr. skal m.a. lķta til reglna viškomandi rķkis um mešferš persónuupplżsinga, reglna um góša višskiptahętti og žeirra öryggisrįšstafana sem višhafšar eru hjį vištakanda. Žį skal taka miš af žvķ hvort viškomandi rķki hafi fullgilt samning Evrópurįšsins nr. 108 frį 28. janśar 1981, um vernd einstaklinga varšandi vélręna vinnslu persónuupplżsinga.
   1)Rgl. 1100/2008, sbr. rgl. 424/2010. Augl. 228/2010, sbr. augl. 108/2012 og augl. 419/2013. 2)L. 90/2001, 9. gr.
30. gr. Flutningur persónuupplżsinga til rķkis sem ekki veitir fullnęgjandi persónuupplżsingavernd.
Óheimill er flutningur persónuupplżsinga til rķkis sem ekki veitir fullnęgjandi persónuupplżsingavernd nema:
   1. hinn skrįši hafi samžykkt flutninginn, eša
   2. slķkt sé naušsynlegt til efnda į žjóšréttarskuldbindingum eša vegna ašildar Ķslands aš alžjóšastofnun, eša
   3. heimild standi til slķks flutnings ķ öšrum lögum, eša
   4. afhendingin sé naušsynleg til aš gera eša efna samning milli hins skrįša og įbyrgšarašila, eša
   5. flutningurinn sé naušsynlegur til aš gera eša efna samning ķ žįgu hins skrįša, eša
   6. afhendingin sé naušsynleg til aš verja verulega hagsmuni hins skrįša,
   [7. ef mišlun er naušsynleg eša fyrirskipuš samkvęmt lögum vegna žess aš brżnir almannahagsmunir krefjast žess eša til aš unnt sé aš stofna, hafa uppi eša verja réttarkröfur, eša
   8. um sé aš ręša upplżsingar sem almennur ašgangur er aš].1)
Persónuvernd getur heimilaš flutning upplżsinga til rķkis er greinir ķ 1. mgr. telji hśn sérstök rök męla meš žvķ, jafnvel žótt skilyršum įkvęšisins sé ekki fullnęgt. Ķ slķku tilviki skal m.a. taka tillit til ešlis upplżsinganna, fyrirhugašs tilgangs vinnslunnar og hve lengi hśn varir. [Persónuvernd getur heimilaš mišlun persónuupplżsinga til žrišju landa žótt žau hafi ekki veriš talin veita frišhelgi borgaranna nęgilega einkalķfsvernd. Slķkt er hįš žvķ aš įbyrgšarašili hafi, aš mati stofnunarinnar, veitt nęgilegar tryggingar fyrir slķku. Getur stofnunin t.d. įskiliš aš įbyrgšarašili hafi gert viš vištökuašila skriflegan samning sem hafi aš geyma tiltekin stöšluš samningsįkvęši ķ samręmi viš įkvöršun sem Persónuvernd hefur auglżst ķ Stjórnartķšindum, aš teknu tilliti til įkvaršana framkvęmdastjórnar Evrópubandalagsins, sbr. 2. mgr. 29. gr. laga žessara. Aš öšru leyti getur Persónuvernd sett nįnari fyrirmęli2) um flutning persónuupplżsinga śr landi.]1)
   1)L. 90/2001, 10. gr. 2)Rgl. 712/2008, sbr. rgl. 927/2009 og rgl. 423/2010. Rgl. 1100/2008, sbr. rgl. 424/2010.

VI. kafli. Tilkynningarskylda, leyfisskylda o.fl.
31. gr. Tilkynningarskylda.
Sérhver įbyrgšarašili sem beitir rafręnni tękni viš vinnslu persónuupplżsinga, sbr. 8. gr. og 1. mgr. 9. gr., skal į žar til geršu formi tilkynna Persónuvernd um vinnsluna tķmanlega įšur en hśn hefst. Tilkynna skal allar breytingar sem verša frį žvķ sem greinir ķ upphaflegri tilkynningu.
Tilkynningarskyldan į ekki viš ef einungis er unniš meš upplżsingar sem geršar hafa veriš og eru ašgengilegar almenningi.
Persónuvernd getur įkvešiš1) aš vissar tegundir vinnslu almennra upplżsinga skuli vera undanžegnar tilkynningarskyldu eša aš um žęr gildi einfaldari tilkynningarskylda. Persónuvernd getur jafnframt įkvešiš1) aš vissar tegundir vinnslu skuli vera leyfisskyldar. Um vinnslu sem undanžegin er tilkynningarskyldu getur Persónuvernd sett fyrirmęli, žar į mešal um žau atriši sem talin eru ķ 2. mgr. 35. gr. Persónuvernd getur einnig męlt fyrir um rįšstafanir til aš draga śr óhagręši sem slķk vinnsla persónuupplżsinga kann aš hafa ķ för meš sér fyrir hinn skrįša.
   1)Rgl. 712/2008, sbr. rgl. 927/2009 og rgl. 423/2010.
32. gr. Efni tilkynninga.
Ķ tilkynningu til Persónuverndar skv. 31. gr. skal tilgreina eftirfarandi atriši:
   1. nafn og heimilisfang įbyrgšarašila og eftir atvikum fulltrśa hans, sbr. 6. gr.;
   2. hver ber daglega įbyrgš į aš uppfylla skyldur įbyrgšarašila;
   3. tilgang vinnslunnar;
   4. skilgreiningu og ašra lżsingu į žeim tegundum upplżsinga sem notašar verša viš vinnslu;
   5. hvert upplżsingarnar eru sóttar;
   6. žį heimild sem stendur til söfnunar upplżsinganna;
   7. hverjum upplżsingarnar verša afhentar;
   8. hvort rįšgert sé aš flytja persónuupplżsingarnar śr landi;
   9. hvort rįšgert sé aš birta upplżsingarnar į netinu;
   10. hvaša öryggisrįšstafanir verša višhafšar ķ vinnslunni;
   11. hvort og hvenęr persónuupplżsingum eša persónuauškennum verši eytt;
   [12. hvernig uppfyllt séu fyrirmęli 20. og 21. gr.]1)
Persónuvernd getur sett nįnari fyrirmęli2) um form og efni tilkynninga og um framkvęmd tilkynningarskyldunnar aš öšru leyti.
Įbyrgšarašili skal sjį til žess aš Persónuvernd hafi į hverjum tķma undir höndum réttar upplżsingar um vinnsluna. Žegar lišin eru žrjś įr frį žvķ aš tilkynning var send Persónuvernd skal senda henni nżja tilkynningu meš uppfęršum upplżsingum nema henni hafi įšur veriš tilkynnt um breytta vinnslu. Persónuvernd getur męlt fyrir um rįšstafanir til aš tryggja gęši og įreišanleika tilkynninga og įkvešiš mismunandi tilkynningarfrest eftir tegund og ešli vinnslu.3)
   1)L. 81/2002, 4. gr. 2)Rgl. 712/2008, sbr. rgl. 927/2009 og rgl. 423/2010. 3)Rgl. 1100/2008, sbr. rgl. 424/2010.
33. gr. Leyfisskyld vinnsla.
Sé um aš ręša vinnslu almennra eša viškvęmra persónuupplżsinga sem getur fališ ķ sér sérstaka hęttu į aš fariš verši ķ bįga viš réttindi og frelsi skrįšra ašila getur Persónuvernd įkvešiš1) aš vinnslan megi ekki hefjast fyrr en hśn hefur veriš athuguš af stofnuninni og samžykkt meš śtgįfu sérstakrar heimildar. Persónuvernd getur įkvešiš2) aš slķk leyfisskylda falli brott žegar settar hafa veriš almennar reglur og öryggisstašlar sem fylgja skuli viš slķka vinnslu.
   1)Rgl. 712/2008, sbr. rgl. 927/2009, rgl. 423/2010 og rgl. 548/2013. 2)Rgl. 170/2001, sbr. rgl. 157/2003 og rgl. 853/2010. Rgl. 1100/2008, sbr. rgl. 424/2010.
34. gr. Forsendur leyfisveitingar o.fl.
Įbyrgšarašila mį ašeins veita leyfi skv. 33. gr., eša einstakar ašrar heimildir samkvęmt lögum žessum, ef lķklegt er aš hann geti fullnęgt skyldum sķnum samkvęmt lögunum eša fyrirmęlum Persónuverndar.
Viš afgreišslu mįla er tengjast vinnslu viškvęmra persónuupplżsinga skal Persónuvernd, innan žeirra marka sem greinir ķ II. kafla laganna, meta hvort vinnslan geti valdiš hinum skrįša slķku óhagręši aš ekki verši śr žvķ bętt meš forsvaranlegum hętti meš skilyršum sem sett eru skv. 35. gr. Ef slķkt óhagręši getur oršiš skal Persónuvernd meta hvort hagsmunir sem męla meš vinnslunni vegi žyngra en hagsmunir hins skrįša.
35. gr. Skilmįlar Persónuverndar um vinnslu persónuupplżsinga.
Žegar įbyrgšarašila er veitt leyfi skv. 33. gr. skal Persónuvernd binda žaš skilyršum, svo sem um dulkóšun persónuauškenna og öšrum sem hśn metur naušsynleg hverju sinni, til aš draga śr eša koma ķ veg fyrir hugsanlegt óhagręši hins skrįša af vinnslunni. Sama gildir eftir žvķ sem viš į žegar Persónuvernd berst tilkynning um vinnslu viškvęmra persónuupplżsinga sem fellur undir 1. mgr. 9. gr.
Viš mat į žvķ hvaša skilyrši skal setja fyrir vinnslu skal Persónuvernd m.a. athuga:
   1. hvort tryggt sé aš hinn skrįši geti nżtt réttindi sķn samkvęmt lögunum, žar į mešal til aš hętta žįtttöku ķ verkefni, og eftir atvikum fį eytt skrįšum persónuupplżsingum, til aš fį fręšslu um réttindi sķn og beitingu žeirra;
   2. hvort persónuupplżsingar verši nęgjanlega öruggar, įreišanlegar og uppfęršar ķ samręmi viš tilgang vinnslunnar skv. 7. gr.;
   3. hvort meš persónuupplżsingarnar verši fariš af žeirri varśš sem reglur um žagnarskyldu og tilgangur vinnslunnar krefst;
   4. hvort skipulagt hafi veriš hvernig hinum skrįša verši veittar upplżsingar og leišbeiningar, innan žeirra marka sem sanngjarnt er aš ętlast til mišaš viš umfang vinnslunnar og ašrar öryggisrįšstafanir sem višhafšar eru;
   5. hvort stofnaš hafi veriš til öryggisrįšstafana sem séu ešlilegar mišaš viš tilgang vinnslunnar.
Persónuvernd getur įkvešiš aš įbyrgšarašili og vinnsluašili, svo og starfsmenn į vegum žeirra, skuli undirrita yfirlżsingu um aš žeir lofi aš gęta žagmęlsku um viškvęmar persónuupplżsingar sem žeir fį vitneskju um viš vinnslu žeirra. Įbyrgšarašili eša fulltrśi hans skal votta rétta undirskrift starfsmanns og dagsetningu slķkrar yfirlżsingar og koma til Persónuverndar innan tilskilins frests. Brot į slķkri žagnarskyldu varšar refsingu skv. 136. gr. almennra hegningarlaga. Žagnarskyldan helst žótt lįtiš sé af starfi.
Persónuvernd getur afgreitt erindi er lżtur aš vinnslu viškvęmra persónuupplżsinga meš skilyrši um aš sérstakur tilsjónarmašur verši skipašur til aš hafa eftirlit fyrir hönd Persónuverndar meš žvķ aš vinnsla sé ķ samręmi viš lög og aš įbyrgšarašili greiši allan kostnaš sem af žvķ hlżst.

VII. kafli. Eftirlit og višurlög.
36. gr. Skipulag Persónuverndar og stjórnsżsla.
Persónuvernd er sjįlfstęš stofnun meš sérstaka stjórn og heyrir stjórnarfarslega undir [rįšherra].1)
Persónuvernd er sjįlfstęš ķ störfum sķnum og veršur įkvöršunum hennar samkvęmt lögum žessum ekki skotiš til annarra stjórnvalda.
Rįšherra skipar fimm menn ķ stjórn Persónuverndar og jafnmarga til vara til fjögurra įra ķ senn. Formann og varaformann stjórnarinnar skipar rįšherra įn tilnefningar og skulu žeir vera lögfręšingar og fullnęgja hęfisskilyršum hérašsdómara. Hęstiréttur tilnefnir einn stjórnarmann og Skżrslutęknifélag Ķslands annan og skal hann vera sérfróšur į sviši tölvu- og tęknimįla. Varamenn skulu fullnęgja sömu skilyršum og ašalmenn.
Rįšherra įkvešur laun stjórnarmanna.
Žegar stjórnarmenn eru ekki sammįla ręšur meiri hluti nišurstöšu mįls. Ef atkvęši eru jöfn ręšur atkvęši formanns.
Rįšherra skipar forstjóra Persónuverndar til fimm įra ķ senn aš fenginni tillögu stjórnar. Forstjóri situr fundi stjórnar meš mįlfrelsi og tillögurétti.
Forstjóri Persónuverndar annast daglega stjórn og ręšur annaš starfsfólk Persónuverndar.
Forstjóri ber įbyrgš į fjįrreišum og starfsmannahaldi Persónuverndar. Stjórn Persónuverndar įkvešur aš öšru leyti skiptingu starfa į milli stjórnar og starfsmanna hennar.2)
   1)L. 126/2011, 308. gr. 2)Rgl. 231/2012.
37. gr. Verkefni Persónuverndar.
Persónuvernd annast eftirlit meš framkvęmd laga žessara og reglna settra samkvęmt žeim.
Persónuvernd śrskuršar ķ įgreiningsmįlum sem upp kunna aš koma um vinnslu persónuupplżsinga [į Ķslandi, hvort sem ķslensk lög eša lög annars rķkis gilda um vinnsluna].1) Persónuvernd getur fjallaš um einstök mįl aš eigin frumkvęši eša samkvęmt erindi žess sem telur aš ekki hafi veriš unniš meš persónuupplżsingar um hann ķ samręmi viš lög žessi og reglur sem settar eru samkvęmt žeim eša einstökum fyrirmęlum.
Verkefni Persónuverndar eru m.a. eftirfarandi:
   1. aš afgreiša leyfisumsóknir, taka viš tilkynningum og męla, eftir žvķ sem žurfa žykir, fyrir um rįšstafanir aš žvķ er varšar tękni, öryggi og skipulag vinnslunnar žannig aš hśn verši ķ samręmi viš įkvęši laganna,2)
   2. aš hafa eftirlit meš žvķ aš fariš sé aš lögum og öšrum reglum um vinnslu persónuupplżsinga og aš bętt sé śr annmörkum og mistökum,
   3. aš fylgjast meš almennri žróun į sviši persónuupplżsingaverndar į innlendum og erlendum vettvangi og hafa yfirsżn yfir og kynna helstu įlitaefni sem tengjast vinnslu persónuupplżsinga,
   4. aš skilgreina og afmarka hvar persónuvernd er hętta bśin og veita rįš um leišir til lausnar,
   5. aš leišbeina žeim sem rįšgera aš vinna meš persónuupplżsingar, eša žróa kerfi fyrir slķka vinnslu, um persónuvernd, žar į mešal meš žvķ aš ašstoša viš gerš starfs- og sišareglna fyrir einstaka hópa og starfsstéttir,3)
   6. aš tjį sig, samkvęmt beišni eša aš eigin frumkvęši, um įlitaefni varšandi mešferš persónuupplżsinga og veita umsagnir viš setningu laga og annarra reglna sem žżšingu hafa fyrir persónuvernd,
   7. aš birta įrlega skżrslu um starfsemi sķna.
Persónuvernd getur įkvešiš aš įbyrgšarašili skuli greiša žann kostnaš sem hlżst af eftirliti meš žvķ aš hann fullnęgi skilyršum laga žessara og reglna sem settar eru samkvęmt žeim eša einstökum fyrirmęlum. Persónuvernd getur einnig įkvešiš aš įbyrgšarašili greiši kostnaš viš śttekt į starfsemi viš undirbśning śtgįfu vinnsluleyfis og annarrar afgreišslu.
[Persónuvernd setur reglur4) um rafręna vöktun og vinnslu efnis sem veršur til viš vöktunina, svo sem hljóš- og myndefnis, žar į mešal um öryggi, varšveislu og notkun žess. Žį getur hśn gefiš fyrirmęli um rétt žess sem myndašur hefur veriš til aš skoša myndir sem teknar hafa veriš af honum. Persónuvernd setur jafnframt reglur og gefur fyrirmęli um eyšingu efnis sem til veršur viš framkvęmd rafręnnar vöktunar, įkvešur varšveisluašferš og varšveislutķma og heimilar afhendingu žess ķ öšrum tilvikum en žeim sem męlt er fyrir um ķ 2. mgr. 9. gr.]5)
   1)L. 90/2001, 11. gr. 2)Rgl. 340/2003. 3)Augl. 1001/2001. 4)Rgl. 837/2006, sbr. rgl. 394/2008 og rgl. 475/2011. 5)L. 81/2002, 5. gr.
38. gr. Ašgangur Persónuverndar aš upplżsingum o.fl.
Persónuvernd getur krafiš įbyrgšarašila, vinnsluašila og žį sem starfa į žeirra vegum um allar žęr upplżsingar og skriflegar skżringar sem henni eru naušsynlegar til žess aš rękja hlutverk sitt, žar į mešal žęr upplżsingar sem hśn žarf til aš geta metiš hvort tiltekin starfsemi eša vinnsla falli undir įkvęši laganna. Einnig getur Persónuvernd kvatt įbyrgšarašila, vinnsluašila og žį sem starfa į žeirra vegum į sinn fund til aš veita munnlegar upplżsingar og skżringar varšandi įkvešna vinnslu persónuupplżsinga.
Persónuvernd hefur ķ eftirlitsstörfum sķnum įn dómsśrskuršar ašgang aš hśsnęši žar sem vinnsla persónuupplżsinga fer fram eša gögn eru varšveitt, žar į mešal stöšum žar sem varšveittar eru skrįr, myndir, sbr. 4. gr., persónuupplżsingar sem lśta rafręnni vinnslu, og tęki til slķkrar vinnslu. Persónuvernd getur framkvęmt hverja žį prófun eša eftirlitsašgerš sem hśn telur naušsynlega og krafist naušsynlegrar ašstošar starfsfólks į slķkum vettvangi til aš framkvęma prófun eša eftirlit. Persónuvernd getur óskaš lišveislu lögreglu ef einhver leitast viš aš hindra hana ķ eftirlitsstörfum sķnum.
Réttur Persónuverndar til aš krefjast upplżsinga eša ašgangs aš starfsstöšvum og tękjabśnaši veršur ekki takmarkašur meš vķsun til reglna um žagnarskyldu.
39. gr. Undanžįgur frį žagnarskyldu.
Įkvęši um žagnarskyldu standa žvķ ekki ķ vegi aš Persónuvernd veiti persónuverndarstofnunum erlendis upplżsingar žegar slķkt er naušsynlegt til aš hśn eša hin erlenda persónuverndarstofnun geti įkvešiš eša framkvęmt ašgeršir til aš tryggja persónuvernd.
40. gr. Stöšvun vinnslu o.fl.
Persónuvernd getur męlt fyrir um stöšvun vinnslu persónuupplżsinga, žar į mešal söfnunar, skrįningar eša mišlunar, męlt fyrir um aš persónuupplżsingar verši afmįšar eša skrįm eytt, ķ heild eša aš hluta, bannaš frekari notkun upplżsinga eša lagt fyrir įbyrgšarašila aš višhafa rįšstafanir sem tryggja lögmęti vinnslunnar. Viš mat į žvķ hvort og žį hvaša śrręšum skuli beitt skal Persónuvernd m.a. taka tillit til žeirra atriša sem greinir ķ 2. mgr. 35. gr.
Komi ķ ljós aš fram fer vinnsla persónuupplżsinga sem brżtur ķ bįga viš įkvęši laga žessara eša reglur settar samkvęmt žeim er Persónuvernd heimilt aš fela lögreglustjóra aš stöšva til brįšabirgša starfsemi viškomandi og innsigla starfsstöš hans žegar ķ staš.
Sinni ašili ekki fyrirmęlum Persónuverndar skv. 1. mgr. getur hśn afturkallaš leyfi sem hśn hefur veitt samkvęmt įkvęšum laga žessara žar til śr hefur veriš bętt aš hennar mati.
41. gr. Dagsektir.
Ef ekki er fariš aš fyrirmęlum Persónuverndar skv. 10., 25., 26. eša 40. gr. getur hśn įkvešiš aš leggja dagsektir į žann sem fyrirmęlin beinast aš žar til śr hefur veriš bętt aš mati Persónuverndar. Sektir geta numiš allt aš 100.000 kr. fyrir hvern dag sem lķšur eša byrjar aš lķša įn žess aš fyrirmęlum Persónuverndar sé fylgt.
Ef įkvöršun Persónuverndar um dagsektir er skotiš til dómstóla byrja dagsektir ekki aš falla į fyrr en dómur er endanlegur. Dagsektir renna ķ rķkissjóš og mį įn undangengins dóms gera ašför til fullnustu žeirra.
42. gr. Refsingar.
Brot į įkvęšum laga žessara og reglugerša settra samkvęmt žeim varša fésektum eša fangelsi allt aš žremur įrum nema žyngri refsing liggi viš samkvęmt öšrum lögum. Sama refsing liggur viš ef ekki er fariš aš fyrirmęlum Persónuverndar.
Nś er brot framiš ķ starfsemi lögašila og mį žį gera lögašilanum fésekt skv. II. kafla A almennra hegningarlaga.
43. gr. Bętur.
Hafi įbyrgšarašili eša vinnsluašili unniš meš persónuupplżsingar ķ andstöšu viš įkvęši laga žessara, reglna eša fyrirmęla Persónuverndar skal įbyrgšarašili bęta hinum skrįša žaš fjįrhagslega tjón sem hann hefur oršiš fyrir af žeim völdum. Įbyrgšarašila veršur žó ekki gert aš bęta tjón sem hann sannar aš hvorki veršur rakiš til mistaka né vanrękslu af hans hįlfu eša vinnsluašila.

VIII. kafli. Lagatengsl, gildistaka o.fl.
44. gr. Tengsl viš įkvęši annarra laga.
Lögin gilda um vinnslu og mešferš persónuupplżsinga sem fram fer samkvęmt öšrum lögum nema žau lög tilgreini annaš sérstaklega.
Lög žessi takmarka ekki žann rétt til ašgangs aš gögnum sem męlt er fyrir um ķ upplżsingalögum og stjórnsżslulögum.
45. gr. Reglugeršir um einstaka flokka starfsemi.
Meš reglugerš mį męla fyrir um mešferš persónuupplżsinga ķ tiltekinni starfsemi og hjį einstökum starfsstéttum.
Ķ reglugerš1) skal męlt fyrir um heimild til söfnunar og skrįningar upplżsinga sem varša fjįrhagsmįlefni og lįnstraust fyrirtękja, svo og annarra lögašila, ķ žvķ skyni aš mišla til annarra upplżsingum um žaš efni. Heimild til slķkrar starfsemi skal bundin leyfi Persónuverndar og um hana gilda eftirfarandi įkvęši laganna: 11. gr. um öryggi og gęši upplżsinga, 12. gr. um innra eftirlit, 13. gr. um mešferš vinnsluašila į upplżsingum, 18. gr. um upplżsingarétt hins skrįša, 21. gr. um višvörunarskyldu žegar upplżsingum er safnaš frį öšrum en hinum skrįša, 25. gr. um leišréttingu og eyšingu rangra og villandi upplżsinga, 26. gr. um eyšingu og bann viš notkun upplżsinga sem hvorki eru rangar né villandi, 33. gr. um leyfisskylda vinnslu, 34. gr. um forsendur leyfisveitingar, 35. gr. um skilmįla, 38. gr. um ašgang Persónuverndar aš upplżsingum o.fl., 40. gr. um stöšvun vinnslu o.fl., 41. gr. um dagsektir, 42. gr. um refsingar og 43. gr. um bętur.
Aš fenginni umsögn Persónuverndar skal rįšherra ķ reglugerš2) męla nįnar fyrir um eftirlit Persónuverndar meš rafręnni vinnslu persónuupplżsinga hjį lögreglu. Žar skal m.a. męlt fyrir um skyldu lögreglu til aš tilkynna Persónuvernd um rafręnt unnar skrįr sem hśn heldur og efni slķkra tilkynninga. Žį skal męlt fyrir um ķ hvaša tilvikum og meš hvaša hętti hinn skrįši į rétt til ašgangs aš persónuupplżsingum sem skrįšar hafa veriš um hann hjį lögreglu, svo og heimild lögreglu til mišlunar upplżsinga ķ öšrum tilvikum. Loks skal męlt fyrir um öryggi persónuupplżsinga og innra eftirlit lögreglu meš žvķ aš vinnslu persónuupplżsinga sé hagaš ķ samręmi viš lög, svo og um tķmalengd į varšveislu skrįšra upplżsinga.
Žį skal ķ reglugerš kveša nįnar į um starfsemi žeirra sem nota nafnalista, vinna nafnįritanir, žar į mešal viš markašssetningarstarfsemi, og viš gerš markašs- og skošanakannana.
   1)Rg. 246/2001. 2)Rg. 322/2001, sbr. 926/2004, 362/2008 og 1137/2008.
46. gr. Gildistaka.
Lög žessi öšlast gildi 1. janśar 2001.
Įkvęši til brįšabirgša. Žegar er lög žessi hafa veriš birt skal rįšherra skipa stjórn og auglżsa embętti forstjóra Persónuverndar laust til umsóknar. Eftir aš forstjóri hefur veriš skipašur ręšur hann eftir žörfum annaš starfsfólk til aš annast undirbśning aš gildistöku laganna og sinna stjórnsżslu skv. 2. mgr.
Žrįtt fyrir 1. mgr. 46. gr. skal Persónuvernd žegar er stjórn hennar hefur veriš skipuš taka aš sér eftirlit meš žvķ aš mešferš persónuupplżsinga ķ Schengen-upplżsingakerfinu į Ķslandi sé ķ samręmi viš lög nr. 16/2000, um Schengen-upplżsingakerfiš į Ķslandi.
Sérhver įbyrgšarašili sem beitir rafręnni tękni viš vinnslu persónuupplżsinga viš gildistöku laganna skal į žar til geršu eyšublaši tilkynna Persónuvernd um vinnsluna ķ samręmi viš įkvęši 31. og 32. gr. innan sex mįnaša frį gildistöku žeirra.
Leyfi sem tölvunefnd hefur gefiš śt skulu halda gildi, enda fari žau ekki ķ bįga viš lög žessi.