Lagasafn.  Ķslensk lög 1. september 2014.  Śtgįfa 143b.  Prenta ķ tveimur dįlkum.


Lög um orlof

1987 nr. 30 27. mars


Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. maķ 1988. Breytt meš l. 92/1991 (tóku gildi 1. jślķ 1992 nema 103. gr. sem tók gildi 9. jan. 1992), l. 127/1993 (tóku gildi 1. jan. 1994), l. 88/2003 (tóku gildi 10. aprķl 2003), l. 162/2010 (tóku gildi 1. jan. 2011), l. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011) og l. 133/2011 (tóku gildi 1. okt. 2011).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš félags- og hśsnęšismįlarįšherra eša velferšarrįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

1. gr. Allir žeir, sem starfa ķ žjónustu annarra gegn launum, hvort sem žau eru greidd ķ peningum eša öšrum veršmętum, eiga rétt į orlofi og orlofslaunum samkvęmt reglum žessara laga.
2. gr. Lög žessi rżra ekki vķštękari eša hagkvęmari orlofsrétt samkvęmt öšrum lögum, samningum eša venjum.
Samningur um minni rétt til handa launžegum en lög žessi įkveša er ógildur.
3. gr. Orlof skal vera tveir dagar fyrir hvern unninn mįnuš į sķšasta orlofsįri og reiknast hįlfur mįnušur eša meira heill mįnušur en skemmri tķmi telst ekki meš. Žaš telst vinnutķmi samkvęmt žessari grein žótt mašur sé frį vinnu vegna veikinda eša slysa mešan hann fęr greitt kaup eša hann er ķ orlofi. Sunnudagar og ašrir helgidagar teljast ekki orlofsdagar né heldur fyrstu fimm laugardagar ķ orlofi.
Orlofsįriš er frį 1. maķ til 30. aprķl.
4. gr. Orlof samkvęmt lögum žessum skal veitt ķ einu lagi į tķmabilinu frį 2. maķ til 15. september. Heimilt er ķ kjarasamningum stéttarfélaga aš kveša į um skemmra orlof į fyrrgreindu tķmabili, žó aš lįgmarki 14 daga į sumarorlofstķmabilinu, ef sérstakar rekstrarįstęšur gera žaš brżnt. Nś nżtur orlofsžegi eigi lengri orlofsréttar en lög žessi kveša į um og skal žį sį hluti orlofsins, sem tekinn er utan orlofstķmabilsins, lengjast um 1/4 ef orlof er tekiš utan orlofstķmabilsins aš ósk atvinnurekanda.
Ķ vinnu viš landbśnaš og sķldveišar mį veita allt aš helmingi orlofsins utan orlofstķmabilsins.
Ašilar geta meš samkomulagi vikiš frį reglum žessarar greinar um skiptingu orlofs. Orlofi skal žó alltaf lokiš fyrir lok orlofsįrsins.
5. gr. Atvinnurekandi įkvešur ķ samrįši viš launžega hvenęr orlof skuli veitt. Hann skal verša viš óskum launžega um hvenęr orlof skuli veitt, aš svo miklu leyti sem unnt er vegna starfseminnar. Aš lokinni könnun į vilja launžegans skal atvinnurekandi tilkynna svo fljótt sem unnt er og ķ sķšasta lagi mįnuši fyrir byrjun orlofs hvenęr orlof skuli hefjast, nema sérstakar įstęšur hamli.
6. gr. Geti starfsmašur ekki vegna veikinda fariš ķ orlof į žeim tķma sem vinnuveitandi įkvešur skv. 5. gr. skal hann sanna forföll sķn meš lęknisvottorši. [Getur starfsmašur žį krafist orlofs į öšrum tķma og skal orlofiš įkvešiš ķ samrįši atvinnurekanda viš starfsmanninn skv. 5. gr. en žó eins fljótt og unnt er eftir aš veikindunum lżkur.]1)
…1)
   1)L. 133/2011, 1. gr.
7. gr. Launžegi į rétt til orlofslauna ķ samręmi viš įunninn orlofsrétt į sķšasta orlofsįri.
Orlofslaun reiknast viš hverja launagreišslu žannig aš af heildarlaunum reiknast orlofslaunahlutfall viškomandi starfsmanns aš lįgmarki 10,17% mišaš viš lįgmarksorlof skv. 3. gr. Reiknuš orlofslaun fyrir hvert launatķmabil skulu kauptryggš žannig aš deilt skal ķ fjįrhęš įunninna orlofslauna meš dagvinnukaupi starfsmannsins. Orlofslaun fyrir hvert launatķmabil reiknast samkvęmt žessu ķ dagvinnutķmum og skulu žau skrįš sérstaklega į launasešil viš hverja launagreišslu, bęši samtala įunninna orlofslauna frį upphafi orlofsįrs og orlofslaun vegna žess greišslutķmabils.
Launžega skulu greidd įunnin orlofslaun samkvęmt framanskrįšu nęsta virkan dag fyrir töku orlofs og greišast žau mišaš viš dagvinnutķmakaup starfsmannsins eins og žaš er fyrsta dag orlofsins.
Žrįtt fyrir įkvęši 3. mgr. er heimilt aš greiša mįnašarkaupsmönnum orlofslaun į sama tķma og reglubundnar launagreišslur fara fram, enda sé meiri hluti žeirra žvķ samžykkur. Žį er stéttarfélögum einnig heimilt aš semja um žį framkvęmd aš orlofslaun séu jafnharšan greidd į sérstaka orlofsreikninga launžega hjį banka eša sparisjóši. Skal ķ slķkum samningi tryggt aš sį ašili, sem tekur aš sér vörslu orlofslauna, geri upp įunnin orlofslaun, ž.e. höfušstól og vexti, til launžega viš upphaf orlofstöku. Skylt er aš afhenda [rįšuneytinu]1) žegar ķ staš eintak af slķkum samningi og tilkynna um slit hans.
Orlofslaun reiknast ekki af orlofslaunum.
   1)L. 126/2011, 118. gr.
8. gr. Ljśki rįšningarsamningi launžega og vinnuveitanda skal vinnuveitandi viš lok rįšningartķmans greiša launžeganum öll įunnin orlofslaun hans samkvęmt reglunni ķ 2. mgr. 7. gr.
9. gr. Nś liggur atvinnurekstur nišri į mešan į orlofi stendur vegna žess aš starfsfólki er veitt orlof samtķmis og geta žį žeir launžegar, sem ekki eiga rétt į fullu orlofi, ekki krafist launa eša orlofslauna fyrir žį daga sem į vantar.
10. gr. [Rįšherra]1) setur reglur um śtreikning orlofslauna launžega sem ekki taka laun beint frį atvinnurekanda sķnum, heldur fį greitt ķ žjónustugjaldi eša į annan hįtt sem er frįbrugšinn venjulegum greišslumįta launa.
   1)L. 126/2011, 118. gr.
11. gr. …1)
   1)L. 88/2003, 28. gr.
12. gr. Óheimilt er manni aš vinna fyrir launum ķ starfsgrein sinni eša skyldum starfsgreinum mešan hann er ķ orlofi og mį setja um žetta nįnari įkvęši ķ reglugerš.
13. gr. Framsal orlofslauna og flutningur žeirra į milli orlofsįra er óheimilt.
14. gr. Kröfur į hendur vinnuveitendum samkvęmt lögum žessum fyrnast eftir sömu reglum og kaupkröfur samkvęmt lögum nr. 14 20. október 1905, um fyrningu skulda og annarra kröfuréttinda.
15. gr. Lög žessi öšlast gildi 1. maķ 1988.
Įkvęši til brįšabirgša.