Lagasafn.  Ķslensk lög 1. janśar 2014.  Śtgįfa 143a.  Prenta ķ tveimur dįlkum.


Hśsaleigulög

1994 nr. 36 22. aprķl


Ferill mįlsins į Alžingi.   Frumvarp til laga.

Tóku gildi 1. janśar 1995. Breytt meš l. 65/2006 (tóku gildi 27. jśnķ 2006), l. 65/2010 (tóku gildi 27. jśnķ 2010), l. 66/2010 (tóku gildi 1. jślķ 2010), l. 162/2010 (tóku gildi 1. jan. 2011), l. 77/2011 (tóku gildi 29. jśnķ 2011) og l. 126/2011 (tóku gildi 30. sept. 2011).

Ef ķ lögum žessum er getiš um rįšherra eša rįšuneyti įn žess aš mįlefnasviš sé tilgreint sérstaklega eša til žess vķsaš, er įtt viš félags- og hśsnęšismįlarįšherra eša velferšarrįšuneyti sem fer meš lög žessi. Upplżsingar um mįlefnasviš rįšuneyta skv. forsetaśrskurši er aš finna hér.

I. kafli. Gildissviš laganna o.fl.
1. gr. Lög žessi gilda um samninga sem fjalla um afnot af hśsi eša hluta af hśsi gegn endurgjaldi, žar į mešal um framleigu hśsnęšis.
Lögin gilda bęši um ķbśšarhśsnęši og atvinnuhśsnęši. Sé hśsnęši bęši leigt til ķbśšar og til annarra nota gilda um slķka samninga įkvęši laganna um ķbśšarhśsnęši. Įkvęši laganna, sem fjalla samkvęmt oršanna hljóšan um ķbśšarhśsnęši, gilda um atvinnuhśsnęši eftir žvķ sem viš getur įtt og aš žvķ leyti sem lögin hafa ekki aš geyma sérreglur um slķkt hśsnęši.
Lögin gilda enn fremur um afnot hśsnęšis samkvęmt vinnusamningi eša višauka viš slķkan samning.
Lögin gilda žótt endurgjaldiš skuli aš öllu leyti eša aš hluta greišast meš öšru en peningum, svo sem meš vinnuframlagi.
Sé um aš ręša samninga sem meš öšru fjalla um afnot hśsnęšis gegn endurgjaldi žį gilda lögin um žį aš žvķ tilskildu aš sį žįttur sé meginatriši žeirra.
Fjalli samningur enn fremur um land sem nżta į ķ tengslum viš afnot af hśsnęši skal fara um slķkan samning samkvęmt lögum žessum nema um landbśnašarafnot sé aš ręša.
Lög žessi gilda ekki um samninga hótela, gistihśsa og sambęrilegra ašila viš gesti sķna. Žį gilda įkvęši laga žessara ekki um skammtķmaleigu į hśsnęši, svo sem orlofsheimilum, sumarhśsum, samkomuhśsum, ķžróttasölum, herbergjum eša geymsluhśsnęši, žegar leigugjald er mišaš viš viku, sólarhring eša skemmri tķma.
Loks gilda lög žessi ekki um samninga um afnot hśsnęšis sem sérstakar reglur gilda um samkvęmt öšrum lögum.
2. gr. Óheimilt er aš semja um aš leigjandi ķbśšarhśsnęšis taki į sig rķkari skyldur og öšlist minni réttindi en lögin męla fyrir um nema įkvęši laganna hafi aš geyma sérstök frįvik žess efnis.
Įkvęši laganna um atvinnuhśsnęši eru hins vegar frįvķkjanleg og gilda žau žvķ ašeins um slķkt hśsnęši aš ekki sé į annan veg samiš.
Sé ķbśšarhśsnęši leigt til įkvešinna hópa, svo sem nįmsmanna, aldrašra eša öryrkja, žar sem sérstakar ašstęšur kalla į ašra skipan en lögin męla fyrir um, er žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. heimilt, vegna sérstaks ešlis eša tilgangs starfseminnar, aš vķkja frį einstökum įkvęšum laganna meš samningi.
3. gr. [Įkvęši ķ lögum žessum um hjón og maka eiga einnig viš um einstaklinga ķ óvķgšri sambśš eša sambśš af öšru tagi sem stašiš hefur samfleytt ķ eitt įr. Meš óvķgšri sambśš er įtt viš sambśš tveggja einstaklinga sem skrįš er ķ žjóšskrį enda eigi žeir barn saman, von į barni saman eša sambśšin hefur veriš skrįš ķ eitt įr samfellt hiš skemmsta.]1)
   1)L. 65/2010, 29. gr.

II. kafli. Leigusamningur.
4. gr. Leigusamningur um hśsnęši skal vera skriflegur.
[Ķbśšalįnasjóšur]1) lętur gera sérstök eyšublöš, eitt fyrir leigusamning um ķbśšarhśsnęši og annaš fyrir leigusamning um atvinnuhśsnęši, svo og eyšublöš fyrir śttektaryfirlżsingar og sżnishorn af uppsögnum og öšrum tilkynningum sem samkvęmt lögum žessum skulu vera skriflegar. Eyšublöšin skulu liggja frammi almenningi til afnota į skrifstofum sveitarfélaga eša hśsnęšisnefnda, hjį samtökum leigjenda og leigusala, [Ķbśšalįnasjóši]1) og annars stašar žar sem įstęša žykir til.
[Ķbśšalįnasjóšur]1) getur įkvešiš hęfilegt endurgjald fyrir eyšublöšin sem dreifingarašila er skylt aš innheimta. Dreifingarašila er heimilt aš įskilja sér hęfilega žóknun śr hendi vištakanda eyšublaša og sżnishorna.
   1)L. 66/2010, 1. gr.
5. gr. Heimilt er [rįšuneytinu]1) aš stašfesta eyšublöš skv. 4. gr. sem samtök leigjenda eša leigusala, sveitarstjórnir, félagasamtök eša ašrir žeir sem leigja śt hśsnęši kunna aš lįta gera, enda sé stašfesting rįšuneytisins skrįš į žau.
   1)L. 126/2011, 187. gr.
6. gr. Ķ leigusamningi skal m.a. koma fram:
   1. Nöfn, heimilisföng og kennitölur samningsašila.
   2. Greinargóš lżsing į hinu leigša, sbr. m.a. 38. gr.
   3. Sį eignarhluti fjölbżlishśss eša fasteignar sem leigjanda er leigšur.
   4. Hvort samningur sé tķmabundinn eša ótķmabundinn.
   5. Fjįrhęš hśsaleigu og hvort og hvernig hśn skuli breytast į leigutķmanum.
   6. Hvar og hvernig greiša skuli leiguna.
   7. Hvort leigjandi skuli setja tryggingu og meš hvaša hętti.
   8. Hvort śttekt į hinu leigša skuli fara fram viš afhendingu.
   9. Forgangsréttur leigjanda skv. X. kafla.
   10. Sérįkvęši ef um žau er samiš og lög heimila.
7. gr. Nś er leigusala ekki mögulegt aš sinna skyldum sķnum gagnvart leigjanda, svo sem vegna langvarandi fjarvista eša sjśkleika, og er honum žį skylt aš hafa umbošsmann sem leigjandi getur snśiš sér til. Skal nafn, heimilisfang og kennitala umbošsmanns koma fram ķ leigusamningi.
8. gr. Allar breytingar į leigusamningi eša višbętur viš hann, sem heimilar eru samkvęmt lögum žessum, skulu geršar skriflega og undirritašar af ašilum samningsins.
Ef annar hvor ašila žarf samkvęmt įkvęšum laga žessara eša leigusamningi aš fį samžykki hins getur hann krafist žess aš fį žaš stašfest skriflega.
9. gr. Leigusamning mį żmist gera til įkvešins tķma eša ótķmabundinn.
Leigusamningur telst ótķmabundinn nema um annaš sé ótvķrętt samiš. Um ótķmabundna leigusamninga gilda įkvęši 56. gr. um uppsagnir og uppsagnarfresti.
Sé leigusamningur tķmabundinn lżkur honum įn sérstakrar uppsagnar nema um annaš sé samiš, sbr. 58. gr.
Um tķmabundna og ótķmabundna leigusamninga gilda įkvęši X. kafla um forgangsrétt leigjanda.
10. gr. Hafi ašilar vanrękt aš gera skriflegan leigusamning teljast žeir hafa gert ótķmabundinn leigusamning og gilda öll įkvęši laganna um réttarsamband žeirra.
Upphęš leigunnar įkvešst žį sś fjįrhęš sem leigusali getur sżnt fram į aš leigjandi hafi samžykkt.
11. gr. Um heimild til aš vķkja hśsaleigusamningi til hlišar ķ heild eša aš hluta eša til aš breyta honum, ef žaš yrši tališ ósanngjarnt eša andstętt góšri višskiptavenju aš bera hann fyrir sig, gilda įkvęši laga nr. 7/1936, um samningsgerš, umboš og ógilda löggerninga.
12. gr. Réttindi leigjanda, sem byggjast į eša leišir af įkvęšum laga žessara, eru gild gagnvart sérhverjum įn žinglżsingar, sbr. žó įkvęši 2. mgr.
Aš öšru leyti fer žaš eftir įkvęšum žinglżsingalaga hvaša réttindi leigjanda, hvenęr og gagnvart hverjum eru hįš žinglżsingu.
Leigjandi, sem meš samningi öšlast vķštękari réttindi en 1. og 2. mgr. męla fyrir um og vill tryggja žau, getur lįtiš žinglżsa samningnum.
Er leigutķma lżkur skal leigjandi lįta aflżsa hinum žinglżsta samningi. Hafi hann ekki lįtiš gera žaš ķ sķšasta lagi innan viku žar frį skal samningi aflżst aš kröfu leigusala.
13. gr. Žurfi ašili leigusamnings vegna fyrirmęla laga žessara aš koma į framfęri viš gagnašila skriflegri oršsendingu, hverju nafni sem hśn nefnist, žį skal hśn send af staš meš sannanlegum og tryggilegum hętti og innan žeirra tķmamarka eša fresta sem męlt er fyrir um ef žvķ er aš skipta. Sé žess gętt žį hefur oršsendingin žį žżšingu og žau réttarįhrif sem henni er ętlaš aš hafa, jafnvel žótt hśn komi afbökuš, of seint eša alls ekki til vištakanda.

III. kafli. Įstand hins leigša hśsnęšis.
14. gr. Leiguhśsnęši skal, žegar žaš er afhent leigjanda, vera ķ žvķ įstandi sem almennt er tališ fullnęgjandi mišaš viš fyrirhugaša notkun žess og stašsetningu.
Hśsnęšiš skal viš afhendingu vera hreint, rśšur heilar, lęsingar og rofar virkir, hreinlętis-, hitunar- og eldhśstęki ķ lagi, sem og vatns- og frįrennslislagnir.
Hśsnęši, sem leigt er til ķbśšar, skal fylgja žaš fylgifé sem var til stašar viš sżningu žess sé eigi sérstaklega um annaš samiš.
15. gr. Spillist leiguhśsnęši fyrir upphaf leigutķma žannig aš žaš verši óhęft til fyrirhugašra nota fellur leigusamningurinn śr gildi.
Leigjandi į žį ekki rétt til bóta nema spjöllin séu sök leigusala sjįlfs eša hann vanręki aš gera leigjanda višvart um žau.
16. gr. Nś kemur ķ ljós aš hiš leigša hśsnęši er ekki ķ žvķ įstandi sem leigusamningur greinir eša leigjandi hlaut aš mega gera rįš fyrir og skal leigjandi žį innan eins mįnašar frį afhendingu gera leigusala skriflega grein fyrir ašfinnslum sķnum og segja til um hverra śrbóta er krafist. Aš öšrum kosti telst leigjandi una hśsnęšinu.
Leigjandi skal segja til um galla, sem sķšar koma fram į hśsnęšinu og voru ekki sżnilegir viš venjulega athugun, innan 14 daga frį žvķ hann varš žeirra var.
17. gr. Geri leigusali ekki innan eins mįnašar rįšstafanir til aš bęta śr annmörkum į hśsnęšinu er leigjanda heimilt aš rįša bót į žeim og draga frį leigunni žann kostnaš sem af žvķ hlżst, enda hafi hann fyrst aflaš samžykkis byggingarfulltrśa, sbr. XIV. kafla.
Hafi leigusali ekki sinnt réttmętri kröfu leigjanda um śrbętur innan tveggja mįnaša frį žvķ hśn barst honum og leigjandi ekki neytt réttar sķns skv. 1. mgr. er leigjanda heimilt aš rifta leigusamningnum, enda sé um verulega annmarka aš tefla mišaš viš fyrirhuguš not leigjanda af hśsnęšinu.
Leigjandi į kröfu til hlutfallslegrar lękkunar į leigu mešan eigi hefur veriš bętt śr annmörkum į hinu leigša hśsnęši.
Lękkun leigunnar metur byggingarfulltrśi, en rétt er žó ašilum aš bera įlit hans undir [kęrunefnd hśsamįla],1) sbr. 85. gr.
   1)L. 66/2010, 3. gr.

IV. kafli. Višhald leiguhśsnęšis.
18. gr. Leigjanda er skylt aš fara vel meš hiš leigša hśsnęši og ķ samręmi viš umsamin afnot žess.
Verši hiš leigša hśsnęši eša fylgifé žess fyrir tjóni af völdum leigjanda, heimilismanna eša annarra manna sem hann hefur leyft afnot af hśsnęšinu eša umgang um žaš skal leigjandi gera rįšstafanir til aš bęta śr tjóninu svo fljótt sem verša mį. Ef leigjandi vanrękir žessar skyldur sķnar er leigusala heimilt aš lįta fara fram višgerš į kostnaš leigjanda. Įšur skal žó leigusali veita leigjanda frest ķ einn mįnuš til žess aš ljśka višgeršinni. Įšur en leigusali lętur framkvęma višgeršina skal hann leita įlits byggingarfulltrśa og samžykkis hans fyrir kostnašinum aš verki loknu.
Skylt er leigjanda ķ tilvikum žeim, sem fjallaš er um ķ 2. mgr., aš sęta umgangi višgeršarmanna įn leigulękkunar enda žótt afnot hans takmarkist um tķma vegna višgeršarinnar.
19. gr. Leigusali annast višhald hins leigša, innan hśss sem utan, sbr. žó 3. mgr.
Leigusali skal annast višgeršir į gluggum, raftękjum, hreinlętistękjum og öšru žvķ er fylgir hśsnęšinu ef leigjandi sżnir fram į aš bilanir verši ekki raktar til vanrękslu eša yfirsjónar leigjanda eša fólks į hans vegum.
Leigjanda er skylt aš annast į sinn kostnaš višhald į lęsingum, vatnskrönum, raftenglum og öšru smįlegu.
Leigusali skal jafnan halda hinu leigša hśsnęši ķ leiguhęfu įstandi, m.a. meš žvķ aš lįta mįla hśsnęšiš og endurnżja gólfdśka žess, teppi og annaš slitlag meš hęfilegu millibili, eftir žvķ sem góšar venjur um višhald hśsnęšis segja til um.
Tjón į hinu leigša, sem er bótaskylt samkvęmt skilmįlum venjulegrar hśseigendatryggingar, skal leigusali ętķš bera ef um ķbśšarhśsnęši er aš ręša.
20. gr. Telji leigjandi višhaldi af hįlfu leigusala įbótavant skal leigjandi skora į leigusala aš bęta śr og gera grein fyrir žvķ sem hann telur aš śrbóta žarfnist.
Sinni leigusali ekki kröfum leigjanda um śrbętur innan tveggja mįnaša er leigjanda heimilt aš lįta framkvęma višgeršina į kostnaš leigusala og draga kostnašinn frį leigugreišslum eša krefja leigusala um kostnašinn sérstaklega. Leigjanda ber žó, įšur en vinna hefst, aš leita įlits byggingarfulltrśa į naušsyn hennar og samžykkis hans fyrir kostnašinum aš verki loknu.
21. gr. Višgeršar- og višhaldsvinnu alla skal leigusali lįta vinna fljótt og vel svo aš sem minnstri röskun valdi fyrir leigjanda.
Leiši višgeršar- eša višhaldsvinna į vegum leigusala til verulega skertra afnota eša afnotamissis aš mati byggingarfulltrśa skal leigusali bęta leigjanda žaš meš hlutfallslegum afslętti af leigugjaldi eša į annan žann hįtt er ašilar koma sér saman um. Verši ašilar ekki įsįttir um bętur eša afslįtt geta žeir leitaš įlits byggingarfulltrśa, en heimilt er ašilum aš bera įlit hans undir [kęrunefnd hśsamįla],1) sbr. 85. gr.
   1)L. 66/2010, 3. gr.
22. gr. Ķ leigusamningum um ķbśšarhśsnęši er heimilt aš semja sérstaklega um aš leigjandi annist į sinn kostnaš aš hluta eša öllu leyti žaš višhald innan ķbśšar sem leigusala ber aš annast samkvęmt kafla žessum, enda lękki leigugjaldiš aš sama skapi. Ķ slķkum tilvikum skal žess nįkvęmlega getiš ķ leigusamningnum til hvaša atriša višhaldsskylda leigjanda nęr.

V. kafli. Reksturskostnašur.
23. gr. Reksturskostnaši af leigšu hśsnęši skal žannig skipt aš leigjandi greišir kostnaš af notkun vatns og rafmagns og jafnframt hitunarkostnaš, en leigusali greišir öll fasteignagjöld, žar meš tališ fasteignaskatt og tryggingaišgjöld.
Ķ fjölbżlishśsum skal leigjandi enn fremur greiša allan kostnaš vegna hitunar, lżsingar og vatnsnotkunar ķ sameign, svo og kostnaš viš ręstingu og ašra sameiginlega umhiršu hennar. Leigusali skal greiša framlag til sameiginlegs višhalds, žar į mešal vegna lyftubśnašar, svo og kostnaš vegna endurbóta į lóš eša hśseign og kostnaš viš hśsstjórn.
Ef leigjandi óskar žess skal leigusali eša hśsfélag lįta leigjanda ķ té sundurlišun į žeim kostnašaržįttum hśsgjalds er leigjandi greišir.
Žar sem veitustofnanir innheimta sérstakt gjald fyrir leigu į męlum eša öšrum slķkum bśnaši sem žęr leggja til skal leigjandi greiša žaš gjald. Leigusali skal greiša fasteignagjöld eša įrgjöld slķkra stofnana, sem reiknast af matsverši hśsnęšis, rśmfangi žess eša öšrum slķkum gjaldstofnum, įn beinna tengsla viš vatns- eša orkukaup.
Heimilt er aš vķkja frį žessari skiptingu, enda séu slķk frįvik skilmerkilega greind ķ leigusamningi.
24. gr. Žegar žjónusta sś, sem leigjandi skal greiša, er seld sameiginlega til fleiri ašila skal kostnaši skipt ķ samręmi viš įkvęši laga eša samninga um skiptingu afnotaréttar žar sem hann er sameiginlegur, en ella samkvęmt hlutfallstölum ķ skiptayfirlżsingu. Hafi slķk yfirlżsing ekki veriš gerš skal kostnaši skipt eftir eignarhluta ķbśša ķ samręmi viš įkvęši laga um įkvöršun eignarhluta ķ fjölbżlishśsum.
25. gr. Leggi leigusali śt rekstursgjöld žau, sem leigjandi skal greiša skv. 23. gr., falla žau ķ gjalddaga į nęsta greišsludegi hśsaleigu. Leggi leigjandi śt rekstursgjöld sem leigusala ber aš greiša skal honum heimilt aš draga žann kostnaš frį nęstu leigugreišslu.
26. gr. Žegar rįšist er ķ aš tengja leiguhśsnęši viš hitaveitu eša fjarvarmaveitu eša ķ ašrar endurbętur į hśsnęšinu sem lękka reksturskostnaš žess fyrir leigjanda er leigusala heimilt aš hękka umsamda hśsaleigu um allt aš helmingi žeirrar upphęšar er nemur sparnaši leigjanda ķ reksturskostnaši af völdum slķkrar breytingar.
Hafi leigusali fengiš beinan śtlagšan kostnaš sinn af endurbótum skv. 1. mgr. endurgreiddan skal lękkun reksturskostnašarins eftir žaš koma bįšum ašilum til góša aš jöfnu til loka leigutķmans.

VI. kafli. Afnot leiguhśsnęšis.
27. gr. Óheimilt er leigjanda aš nota leiguhśsnęši į annan hįtt en um er samiš ķ leigusamningi. Leigusali getur žó ekki boriš fyrir sig frįvik frį įkvęši žessu sem ekki hafa žżšingu fyrir hann eša ašra žį sem ķ hśsinu bśa eša starfa.
28. gr. Leigjanda er óheimilt aš framkvęma breytingar eša endurbętur į hinu leigša hśsnęši eša bśnaši žess, nema aš fengnu samžykki leigusala og geršu samkomulagi um skiptingu kostnašar og hvernig meš skuli fara aš leigutķma loknum. Aš öšrum kosti eignast leigusalinn endurbęturnar įn sérstaks endurgjalds viš lok leigutķmans nema hann kjósi žį eša įšur aš krefjast žess aš leigjandi komi hinu leigša ķ upphaflegt horf, sbr. 66. gr.
29. gr. Leigjandi skal ķ hvķvetna fara meš leiguhśsnęšiš į žann hįtt sem samręmist góšum venjum um mešferš hśsnęšis og fyrirhugušum notum žess.
Leigjandi skal įn tafar tilkynna leigusala um žau atriši utan hśss eša innan sem žarfnast lagfęringar eša višhalds.
30. gr. Leigjanda er skylt aš ganga vel og snyrtilega um hiš leigša hśsnęši og gęta settra reglna og góšra venja um hreinlęti, hollustuhętti og heilbrigši.
Leigjandi skal fara aš višteknum umgengnisvenjum og gęta žess aš raska ekki ešlilegum afnotum annarra žeirra er afnot hafa af hśsinu eša valda žeim óžęgindum eša ónęši.
Hafi umgengnisreglur veriš settar ķ fjölbżlishśsi er leigjanda skylt aš fara eftir žeim, enda skal kynna leigjanda slķkar reglur.
Leigusala er skylt aš hlutast til um aš ašrir žeir sem afnot hafa af hśsi žvķ sem hiš leigša hśsnęši er ķ fari aš settum umgengnisreglum og gęti aš öšru leyti įkvęša žessa kafla į žann veg aš hagsmunir leigjanda séu tryggšir.
31. gr. Leigjanda verslunar- eša veitingahśsnęšis er skylt aš halda uppi ešlilegum daglegum rekstri į vištekinn hįtt, nema žegar sérstakar įstęšur gera lokun naušsynlega.
32. gr. Sé hiš leigša ķ hśsi sem fellur undir įkvęši laga um fjölbżlishśs nį įkvęši žessa kafla bęši til séreignar sem samningur tekur til og eftir atvikum sameignar bęši utan hśss og innan.

VII. kafli. Greišsla hśsaleigu. Tryggingar.
33. gr. Hśsaleigu skal greiša fyrsta dag hvers mįnašar fyrir fram fyrir einn mįnuš ķ senn nema um annaš sé samiš. Ef gjalddaga leigu ber upp į almennan frķdag skal hann vera nęsti virki dagur žar į eftir.
Hśsaleigu og annaš endurgjald, sem leigjanda ber aš greiša, skal greiša į umsömdum staš, en annars į heimili leigusala, vinnustaš hans eša öšrum žeim staš sem hann tiltekur innan lands.
Leigjanda er žó įvallt heimilt aš inna greišslu af hendi ķ banka eša senda ķ pósti meš sannanlegum hętti. Greišsla meš žeim hętti telst žį greidd į réttum greišslustaš og žann dag sem hśn er innt af hendi ķ bankanum eša pósthśsinu.
Nś hefur leigjandi eigi gert skil į leigunni innan sjö sólarhringa frį gjalddaga og er žį leigusala rétt aš krefjast hęstu lögleyfšu drįttarvaxta af henni til greišsludags.
34. gr. Semji ašilar leigusamnings um ķbśšarhśsnęši um fyrirframgreišslu į hśsaleigu fyrir lengri tķma en žrjį mįnuši hvort heldur ķ upphafi eša sķšar į leigutķmanum žį hefur žaš žęr afleišingar aš leigjandi öšlast kröfu um leigurétt ķ žrefaldan žann tķma sem hann greiddi fyrir. Gildir žetta jafnt žótt samiš hafi veriš um skemmri leigutķma.
Hafi leigjandi ķbśšarhśsnęšis reitt fram tryggingarfé skv. 4. tölul. 1. mgr. 40. gr. žį er óheimilt aš krefja hann jafnframt um hśsaleigu fyrir fram fyrir lengri tķma en einn mįnuš.
Leigjandi skal setja fram viš leigusala skriflega kröfu um įkvešinn eša framlengdan leigutķma į grundvelli 1. mgr. innan tveggja mįnaša frį žvķ aš greišslan fór fram. Aš öšrum kosti fellur žessi réttur hans nišur. Skal hann ķ bréfi sķnu gefa leigusala kost į aš endurgreiša fyrirframgreišslu umfram žriggja mįnaša leigu įsamt drįttarvöxtum. Endurgreiši leigusali innan 10 daga frį žvķ aš hann fékk kröfuna hefur fyrirframgreišslan ekki žau réttarįhrif sem greinir ķ 1. mgr.
35. gr. Ef leigjandi afhendir leigusala skuldabréf, vķxla, tékka eša annars konar višskiptabréf til greišslu į leigu fram ķ tķmann, žį telst žaš vera fyrirframgreišsla skv. 34. gr. meš žeim takmörkunum og lögfylgjum sem žar greinir.
Greišsla į leigu meš žeim hętti, sem um ręšir ķ 1. mgr., telst, nema annaš sannist vera, móttekin af leigusala į žeirri forsendu aš stašiš verši ķ skilum meš greišslur į réttum gjalddögum. Ef sś forsenda brestur og vanskil verša er leigusala heimilt aš beita vanefndaśrręšum gagnvart leigjanda samkvęmt lögum žessum, žar į mešal riftun skv. 1. tölul. 61. gr.
36. gr. Žegar leigjandi į rétt til frįdrįttar frį leigugreišslu, svo sem vegna ófullnęgjandi įstands hśsnęšis ķ upphafi leigutķma skv. 17. gr., vegna višgeršar sem hann hefur framkvęmt į kostnaš leigusala skv. 20. gr. eša vegna skeršingar į afnotarétti skv. 21. gr. skal hann framvķsa reikningi sķnum įsamt fylgigögnum og meš įritušu samžykki byggingarfulltrśa viš leigusala į nęsta gjalddaga leigugreišslu.
Įkvöršun leigusala um aš bera lögmęti slķks reiknings undir śrskurš dómstóla leysir hann ekki undan žeirri skyldu aš meta reikninginn til brįšabirgša jafngildi réttmętrar leigugreišslu.
Heimild leigusala til aš bera réttmęti reiknings undir dómstóla fellur nišur hafi mįl eigi veriš höfšaš innan žriggja mįnaša frį žvķ aš leigjandi framvķsaši reikningnum eša matsgerš lżkur, ef įkvöršun byggingarfulltrśa hefur veriš borin undir dómkvadda matsmenn.
37. gr. Ašilum er frjįlst aš semja um fjįrhęš hśsaleigu og hvort og žį meš hvaša hętti hśn skuli breytast į leigutķmanum. Leigufjįrhęšin skal žó jafnan vera sanngjörn og ešlileg ķ garš beggja ašila.
38. gr. Žegar leigufjįrhęš er įkvöršuš mišaš viš fermetrafjölda hins leigša hśsnęšis žį skal tilgreina ķ leigusamningi į hvaša forsendum stęršarśtreikningur žess byggir. Sé žaš eigi gert og ašila greinir į skal til grundvallar leggja žęr forsendur og žį ašferš sem venjulegust er. Getur sį ašili, sem telur į rétt sinn hallaš, krafist endurśtreiknings į stęršinni og leišréttinga į leigugjaldinu sem af žvķ leišir.
[Rįšherra]1) getur meš reglugerš sett fyrirmęli um stęršarśtreikninga leiguhśsnęšis sem žį ber aš byggja į og miša viš nema skżr og ótvķręš samningsįkvęši męli į annan veg.
   1)L. 126/2011, 187. gr.
39. gr. Įšur en afhending hins leigša hśsnęšis fer fram er leigusala rétt aš krefjast žess aš leigjandi setji honum tryggingu fyrir réttum efndum į leigusamningnum, ž.e. fyrir leigugreišslum og skašabótum vegna tjóns į hinu leigša sem leigjandi ber įbyrgš į samkvęmt įkvęšum laga žessara eša almennum reglum.
40. gr. Trygging skv. 39. gr. getur veriš meš einhverjum eftirfarandi hętti:
   1. Įbyrgšaryfirlżsing banka eša samsvarandi ašila (bankaįbyrgš).
   2. Sjįlfskuldarįbyrgš žrišja ašila, eins eša fleiri.
   3. Leigugreišslu- og višskilnašartrygging sem leigjandi kaupir hjį višurkenndu tryggingafélagi.
   4. Tryggingarfé sem leigjandi greišir til leigusala og hann varšveitir. Leigusali mį ekki rįšstafa fénu eša taka af žvķ įn samžykkis leigjanda nema genginn sé dómur um bótaskyldu leigjanda. Žó er leigusala jafnan heimilt aš rįšstafa tryggingarfénu til greišslu į vangoldinni leigu, bęši į leigutķmanum og viš lok leigutķmans. Tryggingarfé ķ vörslu leigusala skal vera verštryggt, en ber ekki vexti. Aš leigutķma loknum skal leigusali segja til žess svo fljótt sem verša mį hvort hann gerir kröfu ķ tryggingarfé eša hefur uppi įskilnaš um žaš. Ella skal hann skila leigjanda tryggingarfénu įsamt veršbótum įn įstęšulauss drįttar. Leigusala er aldrei heimilt aš halda tryggingarfénu ķ sinni vörslu įn žess aš gera kröfu ķ žaš lengur en ķ tvo mįnuši frį skilum hśsnęšisins, sbr. 1. mgr. 64. gr.
   5. Önnur trygging en greinir ķ 1.–4. tölul. sem leigjandi bżšur fram og leigusali metur gilda og fullnęgjandi.
Fjįrhęš eša hįmark tryggingar eša įbyrgšar skv. 1.–3. tölul. og 5. tölul. 1. mgr. fer eftir samkomulagi ašila, en tryggingarfé skv. 4. tölul. 1. mgr. mį eigi nema hęrri fjįrhęš en sem svarar žriggja mįnaša hśsaleigu.
Leigusali getur vališ į milli tryggingarkosta skv. 1. mgr., en leigjanda er žó rétt aš hafna žvķ aš reiša fram tryggingarfé skv. 4. tölul. 1. mgr., enda bjóši hann žį fram ķ stašinn annars konar tryggingu sem aš mati leigusala er fullnęgjandi.
Trygging eša įbyrgš skv. 1.–3. tölul. og 5. tölul. 1. mgr. fellur nišur og śr gildi aš lišnum tveimur mįnušum frį skilum hśsnęšisins nema leigusali hafi gert kröfu, sem undir hana fellur, innan žess tķma, sbr. 1. mgr. 64. gr. Žegar trygging eša įbyrgš er nišur fallin samkvęmt žessari mįlsgrein skal leigusali skila ķ hendur leigjanda višskiptabréfum eša öšrum skilrķkjum sem hann hefur afhent fyrir tryggingunni og leigjandi hefur lögvarša eša sanngjarna įstęšu fyrir aš fį aftur.
Žegar trygging er sett skv. 1.–3. tölul. og 5. tölul. 1. mgr. skal leigusali gęta žess aš žvķ marki sem ešlilegt og sanngjarnt mį telja aš gera įbyrgšar- og tryggingarašilum višvart um vanefndir leigjanda og önnur žau atriši sem varšaš geta hagsmuni žeirra og įbyrgš.

VIII. kafli. Ašgangur leigusala aš leigšu hśsnęši.
41. gr. Leigusali į rétt į ašgangi aš hinu leigša hśsnęši meš hęfilegum fyrirvara og ķ samrįši viš leigjanda žannig aš hvorki fari ķ bįga viš hagsmuni hans né leigjanda til aš lįta framkvęma śrbętur į hinu leigša og til eftirlits meš įstandi žess og mešferš. Leigusala er žó aldrei heimill ašgangur aš hinu leigša hśsnęši žegar leigjandi eša umbošsmašur hans er ekki višstaddur, nema aš fengnu samžykki leigjanda.
Į sex sķšustu mįnušum leigutķmabils er leigusala heimilt, sbr. 1. mgr., aš sżna hiš leigša įkvešinn tķma į dag, žó ekki meira en tvęr stundir hverju sinni, vęntanlegum kaupendum eša leigjendum, en jafnan skal tilkynna slķka heimsókn meš minnst eins sólarhrings fyrirvara. Viš slķka sżningu hśsnęšisins skal leigjandi eša umbošsmašur hans jafnan vera višstaddur. Ašilum er žó heimilt aš semja sķn į milli um ašra tilhögun.

IX. kafli. Sala leiguhśsnęšis, framsal leiguréttar, framleiga o.fl.
42. gr. Sala leiguhśsnęšis er ekki hįš samžykki leigjanda. Leigusala er žvķ heimilt aš framselja eignarrétt sinn aš hinu leigša hśsnęši og žar meš réttindi sķn og skyldur gagnvart leigjanda samkvęmt lögum žessum og leigusamningi.
Viš slķkt framsal er hinn upphaflegi leigusali almennt laus mįla gagnvart leigjanda og kaupandinn kemur ķ einu og öllu ķ hans staš aš žvķ leyti.
Sé ekki um annaš samiš yfirtekur kaupandi mišaš viš umsaminn afhendingardag öll réttindi og tekur į sig allar skyldur seljanda gagnvart leigjandanum.
Réttarstaša leigjanda er almennt óbreytt og hin sama žrįtt fyrir eigendaskiptin, skyldur hans aukast ekki og réttindi hans minnka ekki.
Žegar eigendaskipti aš leiguhśsnęši verša viš gjaldžrot leigusala eša naušungarsölu gilda sérreglur samkvęmt gjaldžrotalögum og lögum um naušungarsölu sem fela ķ sér undantekningar frį ofangreindum meginreglum.
43. gr. Žegar leiguhśsnęši er selt skal upphaflegur leigusali tilkynna leigjanda söluna og eigendaskiptin meš sannanlegum hętti įn įstęšulauss drįttar og eigi sķšar en 30 dögum frį žvķ aš kaupsamningur var undirritašur.
Ķ žeirri tilkynningu skal greina nafn, heimilisfang og kennitölu hins nżja eiganda, viš hvaša tķma eigendaskiptin eru mišuš gagnvart leigjanda, hvernig leigugreišslum skuli hįttaš og önnur žau atriši og atvik sem naušsynlegt er aš leigjandi fįi vitneskju um.
Leigjanda er rétt aš greiša leigu og beina öllum erindum, kvörtunum og įkvöšum varšandi hiš leigša til upphaflegs leigusala žar til hann hefur fengiš tilkynningu um annaš skv. 1. og 2. mgr.
44. gr. Óheimilt er leigjanda aš framselja leigurétt sinn eša framleigja hiš leigša hśsnęši įn samžykkis leigusala, nema annaš leiši af įkvęšum žessa kafla.
Žaš telst ekki framsal į leigurétti eša framleiga žótt leigjandi heimili nįkomnum skyldmennum eša venslamönnum sķnum bśsetu ķ hinu leigša hśsnęši įsamt sér eša fjölskyldu sinni, enda haldist fjöldi heimilisfólks innan ešlilegra marka mišaš viš stęrš og gerš leiguhśsnęšisins.
45. gr. Nś deyr leigjandi įšur en leigutķma er lokiš og er žį dįnarbśi leigjanda heimilt aš segja leigusamningi upp meš venjulegum fyrirvara enda žótt leigusamningur hafi veriš geršur til lengri tķma. Eftirlifandi maka, skyldmennum og venslamönnum, sem voru heimilismenn leigjanda viš andlįt hans eša höfšu framfęri af atvinnustarfsemi sem stunduš var ķ hśsnęšinu og vilja taka viš leigusamningnum meš réttindum og skyldum, er heimilt aš ganga inn ķ leigusamninginn ķ staš hins lįtna nema af hendi leigusala séu fęršar fram gildar įstęšur er męla žvķ gegn.
46. gr. Nś flytur leigjandi śr hśsnęši sem hann hefur gert leigusamning um og er žį maka hans, sem veriš hefur samvistum viš hann ķ hśsnęšinu, rétt aš halda leigusamningi įfram meš sama hętti og segir ķ 45. gr.
47. gr. Žegar hjón hafa sameiginlega į leigu ķbśšarhśsnęši, en hjśskap žeirra lżkur, skal fara um leiguréttindi eftir įkvęšum hjśskaparlaga.
Žaš hjóna, sem hefur ašallega vegna atvinnu sinnar afnot af atvinnuhśsnęši, skal hafa forgangsrétt til įframhaldandi leigu į žvķ įn tillits til žess hvort žeirra undirritaši leigusamning.
Um rétt leigusala til aš segja upp leigusamningi vegna hjśskaparslita gilda lokaįkvęši 45. gr., eftir žvķ sem viš į.
48. gr. Annaš hjóna getur ekki, svo bindandi sé, afsalaš žeim rétti sem hinu er meš įkvęšum žessa kafla įskilinn til yfirtöku į leigusamningi.
49. gr. Nś deyr leigjandi aš atvinnuhśsnęši en dįnarbś hans įkvešur aš selja atvinnustarfsemi sem žar var stunduš og getur leigusali žį ekki reist uppsögn leigusamnings eša kröfu um breytingu į efni hans į žeim atvikum sérstaklega, enda sé söluveršmęti slķkrar atvinnustarfsemi hįš įframhaldandi afnotum af hinu leigša hśsnęši og aš notkun žess haldist óbreytt įfram. Sama gildir eftir žvķ sem viš į ef įstęša fyrir sölu į atvinnustarfsemi er sambśšar- eša hjśskaparslit eša gjaldžrot leigjanda.
50. gr. Žegar leigjandi er starfsmašur leigusala og hefur fengiš ķbśšarhśsnęši į leigu vegna žess starfs fellur leigusamningur nišur įn sérstakrar uppsagnar ef leigjandi lętur af störfum aš eigin ósk, er löglega vikiš śr starfi vegna brota ķ žvķ eša vegna žess aš fyrir fram umsömdum rįšningartķma er lokiš.

X. kafli. Forgangsréttur leigjanda.
51. gr. Leigjandi ķbśšarhśsnęšis skal aš umsömdum leigutķma loknum hafa forgangsrétt til leigu žess, svo fremi sem hśsnęšiš er falt til įframhaldandi leigu ķ a.m.k. eitt įr.
Forgangsréttur leigjanda gildir ekki:
   1. Ef um einstaklingsherbergi er aš ręša.
   2. Ef hiš leigša hśsnęši er ķ sama hśsi og leigusali bżr ķ sjįlfur.
   3. Ef ķbśš er leigš meš hśsgögnum aš öllu eša verulegu leyti.
   4. Ef leigusali tekur hśsnęšiš til eigin nota.
   5. Ef leigusali rįšstafar eša hyggst rįšstafa hśsnęšinu til a.m.k. eins įrs til skyldmenna ķ beinan legg, kjörbarna, fósturbarna, systkina, systkinabarna eša tengdaforeldra.
   6. Ef leigusali hyggst selja hśsnęšiš į nęstu sex mįnušum eftir lok leigutķmans. Sé sala žess fyrirhuguš į žeim tķma eša nęstu sex mįnušum žar į eftir er ašilum heimilt, žrįtt fyrir önnur įkvęši laga žessara, aš semja um lok leigutķma meš įkvešnum skilyršum og rżmingu žegar hśsnęšiš veršur afhent nżjum eiganda. Hyggist nżr eigandi leigja hśsnęšiš śt įfram skal leigjandi eiga forgangsrétt aš žvķ, en meš žeim sömu takmörkunum og gilda samkvęmt öšrum tölulišum žessarar mįlsgreinar.
   7. Ef verulegar višgeršir, endurbętur eša breytingar, sem gera hśsnęšiš óķbśšarhęft aš mati byggingarfulltrśa um a.m.k. tveggja mįnaša skeiš, eru fyrirhugašar į nęstu sex mįnušum frį lokum leigutķmans.
   8. Ef leigjandi er starfsmašur leigusala og honum hefur veriš lįtiš hiš leigša hśsnęši ķ té vegna starfsins eša ķ tengslum viš žaš.
   9. Ef leigjandi hefur į leigutķmanum gerst sekur um vanefndir eša brot sem varšaš gįtu riftun.
   10. Ef leigjandi hefur į annan hįtt vanefnt skyldur sķnar į žann veg eša sżnt af sér slķka hįttsemi aš ešlilegt megi telja aš leigusali vilji ekki leigja honum įfram eša aš veigamiklar įstęšur aš öšru leyti męli gegn forgangsrétti hans.
   11. Ef sanngjarnt mat į hagsmunum beggja ašila og ašstęšum öllum męlir gegn forgangsréttinum.
52. gr. Vilji leigjandi nota sér forgangsrétt skv. 1. mgr. 51. gr. skal hann tilkynna leigusala žaš skriflega og meš sannanlegum hętti a.m.k. žremur mįnušum įšur en leigusamningurinn rennur śt viš lok uppsagnarfrests eša viš lok umsamins leigutķma. Aš öšrum kosti fellur forgangsréttur hans nišur.
Telji leigusali aš leigjandi eigi ekki forgangsrétt af žeim įstęšum sem greinir ķ 2. mgr. 51. gr. skal hann innan 14 daga frį žvķ aš hann fęr tilkynningu skv. 1. mgr. gera leigjanda skriflega og rökstudda grein fyrir sjónarmišum sķnum og žvķ hverjar įstęšur standi forgangsréttinum ķ vegi. Aš öšrum kosti telst hann una forgangsréttinum nema atvik og ašstęšur séu meš žeim hętti aš telja verši slķka tilkynningu óžarfa, svo sem ef glöggt koma fram ķ leigusamningi eša uppsögn įstęšur sem śtiloka forgangsréttinn.
53. gr. Žegar samningur er endurnżjašur samkvęmt įkvęšum 51. og 52. gr. skal leigufjįrhęšin vera sanngjörn og ešlileg ķ garš beggja ašila. Lķkur eru fyrir žvķ aš sś leigufjįrhęš, sem įšur gilti, sé sanngjörn og veršur sį sem vefengir žaš aš sżna fram į annaš. Ašrir skilmįlar, sem settir eru fyrir endurnżjušum leigusamningi, skulu og gilda svo fremi sem žeir séu ekki ósanngjarnir eša brjóti ķ bįga viš góšar venjur ķ leiguvišskiptum.
Skilmįlar endurnżjašs leigusamnings skulu aš öšru leyti vera hinir sömu og ķ upphaflegum samningi.
54. gr. Ef leigusali hefur af įsettu rįši, svo sem meš mįlamyndagerningum eša meš sviksamlegum hętti, nįš til sķn leiguhśsnęši eša oršiš til žess aš leigjandi glati forgangsrétti sķnum žį skal hann bęta leigjanda sannanlegt fjįrtjón hans.
Bótakröfu skv. 1. mgr. veršur leigjandi aš setja fram meš sannanlegum hętti innan sex mįnaša frį žvķ aš hann rżmdi hśsnęšiš. Aš öšrum kosti fellur bótaréttur hans nišur nema leigusali hafi beitt svikum.

XI. kafli. Lok leigusamnings, uppsögn o.fl.
55. gr. Uppsögn ótķmabundins leigusamnings er heimil bįšum ašilum hans.
Uppsögn skal vera skrifleg og send meš sannanlegum hętti.
56. gr. Uppsagnarfrestur ótķmabundins leigusamnings skal vera:
   1. Einn mįnušur af beggja hįlfu į einstökum herbergjum, geymsluskśrum og žess hįttar hśsnęši til hvers sem žaš er notaš.
   2. Sex mįnušir af beggja hįlfu į ķbśšum, en ķbśš telst hvert žaš hśsnęši žar sem fjölskylda getur haft venjulega heimilisašstöšu. Hafi leigjandi haft ķbśš į leigu lengur en fimm įr skal uppsagnarfrestur af hįlfu leigusala vera eitt įr.
   3. Sex mįnušir af beggja hįlfu į atvinnuhśsnęši fyrstu fimm įr leigutķmans, nķu mįnušir nęstu fimm įr og sķšan eitt įr eftir tķu įra leigutķma.
57. gr. Uppsagnarfrestur telst hefjast fyrsta dag nęsta mįnašar eftir aš uppsögn var send. Leigjandi skal hafa lokiš rżmingu og frįgangi hins leigša eigi sķšar en kl. 13.00 nęsta dag eftir aš uppsagnarfresti lauk.
Žar sem lengd uppsagnarfrests skv. 56. gr. ręšst af leigutķma er mišaš viš žann tķma sem lišinn er žegar uppsögn er send.
58. gr. Tķmabundnum leigusamningi lżkur į umsömdum degi įn sérstakrar uppsagnar eša tilkynningar af hįlfu ašila.
Tķmabundnum leigusamningi veršur ekki slitiš meš uppsögn į umsömdum leigutķma. Žó er heimilt aš semja um aš segja megi slķkum samningi upp į grundvelli sérstakra forsendna, atvika eša ašstęšna sem žį skulu tilgreind ķ leigusamningi. Skal slķk uppsögn vera skrifleg og rökstudd og skal gagnkvęmur uppsagnarfrestur vera a.m.k. žrķr mįnušir.
59. gr. Nś lķša tveir mįnušir frį žvķ aš leigutķma lauk samkvęmt uppsögn eša įkvęšum tķmabundins leigusamnings, en leigjandi heldur įfram aš hagnżta hiš leigša hśsnęši og getur leigusali žį krafist žess aš leigusamningurinn framlengist ótķmabundiš. Sömu kröfu getur leigjandi einnig gert enda hafi leigusali ekki skoraš į hann aš rżma hśsnęšiš eftir aš leigutķma var lokiš.

XII. kafli. Riftun leigusamnings.
60. gr. Leigjanda er heimilt aš rifta leigusamningi ķ eftirtöldum tilvikum:
   1. Ef leigusali bętir eigi śr annmörkum į hinu leigša hśsnęši skv. 17. gr.
   2. Ef verulegur drįttur veršur į afhendingu hśsnęšisins. Beri leigusali įbyrgš į slķkum drętti į leigjandi jafnframt rétt til skašabóta.
   3. Ef hśsnęšiš spillist svo į leigutķmanum af įstęšum sem ekki verša raktar til leigjanda aš žaš nżtist eigi lengur til fyrirhugašra nota eša teljist heilsuspillandi aš mati heilbrigšisyfirvalda.
   4. Ef leigusali gerist sekur um ķtrekaša, verulega eša sviksamlega vanrękslu į skyldum sķnum til aš halda hśsnęšinu ķ leiguhęfu įstandi og framkvęma naušsynlegar višgeršir og višhald fljótt og vel. Žaš er skilyrši riftunar samkvęmt žessum töluliš aš leigjandi hafi įšur skoraš į leigusala aš bęta śr vanefndum sķnum og gefiš honum sanngjarnan frest ķ žvķ skyni.
   5. Ef réttur leigjanda er verulega skertur vegna laga eša annarra opinberra fyrirmęla eša vegna žess aš hann fer ķ bįga viš kvašir sem į eigninni hvķla. Leigusali ber og bótaįbyrgš į beinu tjóni leigjanda af völdum slķkrar skeršingar ef hann vissi eša mįtti um hana vita viš gerš leigusamnings og lét hjį lķša aš gera leigjanda višvart.
   6. Ef ešlilegum afnotum eša heimilisfriši leigjanda er verulega raskaš meš ónęši og óžęgindum vegna verulegra eša ķtrekašra brota annarra žeirra sem afnot hafa af sama hśsi, į umgengnis- eša grenndarreglum, enda hafi leigusali žrįtt fyrir įskoranir vanrękt skyldur sķnar skv. 4. mgr. 31. gr.1) eša atvik séu aš öšru leyti meš žeim hętti aš ešlilegt sé og sanngjarnt aš leigjandi megi rifta leigusamningi. Slķk atvik geta t.d. bęši varšaš ešli brota og ónęšis og eins aš frekari brot og óžęgindi séu fyrirsjįanleg og lķkleg.
   7. Ef leigusali brżtur ķtrekaš eša verulega gegn rétti leigjanda til aš hafa umsamin óskoruš umrįš og afnot hins leigša, svo sem meš žvķ aš hindra eša takmarka afnotin eša meš óheimilum ašgangi og umgangi um hiš leigša eša ef leigusali gerist sekur um refsivert athęfi gagnvart leigjanda eša fjölskyldu hans.
   8. Ef leigusali vanefnir frekar skyldur sķnar samkvęmt leigusamningi eša lögum žessum į svo verulegan eša sviksamlegan hįtt aš riftun af hįlfu leigjanda sé ešlileg eša naušsynleg.
Nś neytir leigjandi ekki réttar sķns til riftunar skv. 1. mgr. innan tveggja mįnaša frį žvķ aš honum varš kunnugt um vanefndir leigusala eša leigusali hefur aš fullu bętt śr žvķ sem aflaga fór og fellur réttur leigjanda til riftunar žį nišur.
Um bótarétt leigjanda į hendur leigusala vegna riftunar fer eftir almennum reglum kröfuréttar.
   1)Hér mun įtt viš 4. mgr. 30. gr.
61. gr. Leigusala er rétt aš rifta leigusamningi ķ eftirtöldum tilvikum:
   1. Ef leigjandi greišir ekki leiguna eša framlag til sameiginlegs kostnašar skv. V. kafla į réttum gjalddaga og sinnir ekki innan sjö sólarhringa skriflegri įskorun leigusala um greišslu, enda hafi slķk įskorun veriš send eftir gjalddaga og leigusali žar tekiš fram aš hann muni beita riftunarheimild sinni.
   2. Ef leigjanda ber aš vinna leigugreišslu af sér aš hluta eša öllu leyti og honum veršur į stórfelld vanręksla eša gerist sekur um meiri hįttar handvömm viš starfiš.
   3. Ef leigjandi nżtir hśsnęšiš į annan hįtt en lög žessi eša leigusamningur męla fyrir um og landslög leyfa aš öšru leyti og lętur ekki af misnotkun žess žrįtt fyrir skriflega įminningu leigusala.
   4. Ef leigjandi framselur leigurétt sinn eša misnotar heimild sķna til framleigu į hśsnęšinu skv. IX. kafla eša ef framleigjandi gerist sekur um einhverja žį hįttsemi sem heimilar leigusala riftun gagnvart upphaflegum leigjanda.
   5. Ef leigjandi meinar leigusala eša öšrum, įn gildra įstęšna, ašgang aš hinu leigša hśsnęši ķ bįga viš įkvęši 18. gr.
   6. Ef leigjandi flyst śr hśsnęšinu įšur en leigutķma er lokiš įn žess aš hafa gert naušsynlegar rįšstafanir til gęslu og verndar žess.
   7. Ef hśsnęšiš spillist ķ umsjį leigjanda vegna slęmrar umgengni eša hiršuleysis žeirra sem leigjandi ber įbyrgš į og hann sinnir eigi įn tafar kröfu leigusala um śrbętur, sbr. 18. gr.
   8. Ef leigjandi vanrękir, žrįtt fyrir įminningar leigusala, skyldur sķnar til aš sjį um aš góš regla og umgengni haldist ķ hinu leigša hśsnęši, sbr. 30. gr., eša gerist sekur um persónulega meingerš gagnvart leigusala eša fjölskyldu hans.
   9. Ef leigjandi verslunar- eša veitingahśsnęšis vanrękir, žrįtt fyrir ašfinnslur leigusala, skyldu sķna til aš halda uppi ešlilegri starfsemi og venjubundnum rekstri, sbr. 31. gr.
   10. Ef leigjandi vanrękir aš öšru leyti en hér aš framan greinir skyldur sķnar samkvęmt leigusamningi eša lögum žessum į svo stórfelldan hįtt aš rżming hans śr hśsnęšinu telst ešlileg eša naušsynleg.
Nś neytir leigusali ekki réttar sķns til riftunar skv. 1. mgr. innan tveggja mįnaša frį žvķ aš honum varš kunnugt um vanefndir leigjanda eša leigjandi hefur aš fullu bętt śr žvķ er aflaga fór og fellur réttur leigusala til riftunar žį nišur. Žetta gildir žó ekki žegar leigjandi hefur vanefnt skyldur sķnar meš sviksamlegum hętti eša žegar riftunarįstęšan er leiguvanskil, sbr. 1. tölul. 1. mgr.
62. gr. Nś er leigusamningi rift af einhverri žeirri įstęšu sem talin er ķ 61. gr. og skal leigjandi žį bęta leigusala žaš tjón sem leišir beint af vanefndum hans. Ef leigusamningur var tķmabundinn skal leigjandi auk žess greiša bętur sem jafngilda leigu til loka leigutķmans, en ella til žess tķma er honum hefši veriš rétt aš rżma hśsnęšiš samkvęmt uppsögn.
Leigusali skal žó strax gera naušsynlegar rįšstafanir til aš leigja hśsnęšiš hiš allra fyrsta gegn hęfilegu gjaldi og skulu žęr leigutekjur, sem hann žannig hefur eša hefši įtt aš hafa, koma til frįdrįttar leigubótum skv. 1. mgr.

XIII. kafli. Skil leiguhśsnęšis.
63. gr. Aš leigutķma loknum skal leigjandi skila hśsnęšinu ķ hendur leigusala įsamt tilheyrandi fylgifé ķ sama įstandi og hann tók viš žvķ. Ber leigjandi óskerta bótaįbyrgš į allri rżrnun hśsnęšisins eša spjöllum į žvķ, aš svo miklu leyti sem slķkt telst ekki ešlileg afleišing venjulegrar eša umsaminnar notkunar hśsnęšisins eša stafar af atvikum sem voru leigjanda sannanlega óviškomandi.
64. gr. Bótakröfu sinni į hendur leigjanda veršur leigusali aš lżsa skriflega, eša hafa uppi įskilnaš žar aš lśtandi, innan tveggja mįnaša frį skilum hśsnęšisins.
Hafi slķkir įgallar ekki veriš sżnilegir viš skil hśsnęšisins skal žeim lżst meš sama hętti innan tveggja mįnaša frį žvķ aš žeirra varš vart.
Sé žessara tķmamarka ekki gętt fellur bótaréttur leigusala nišur nema leigjandi hafi haft svik ķ frammi.
65. gr. Nś koma leigusali og leigjandi sér ekki saman um bótafjįrhęš vegna skemmda į hinu leigša hśsnęši og skal byggingarfulltrśi žį meta tjóniš. Rétt er žó hvorum ašila aš krefjast mats dómkvaddra manna į bótafjįrhęšinni innan tveggja mįnaša frį žvķ aš ašila var kunn nišurstaša byggingarfulltrśa.
66. gr. Leigjanda er heimilt aš flytja brott meš sér fastar innréttingar og annaš žess hįttar fylgifé sem hann hefur sjįlfur kostaš til hśsnęšisins, enda komi hann žvķ aftur ķ upprunalegt įstand, sbr. žó 28. gr.
67. gr. Hafi leigjandi skipt um lęsingar ķ hśsnęšinu ber honum aš skila leigusala öllum lyklum aš žeim įn sérstaks endurgjalds.
68. gr. Įšur en leigjandi flytur śr hśsnęšinu skal hann gefa leigusala upp žaš heimilisfang sem erindi og tilkynningar, er leigusali getur žurft aš koma til hans, žar meš talin tilkynning skv. 64. gr., mį og skal senda til.

XIV. kafli. Śttekt leiguhśsnęšis.
69. gr. Śttektir samkvęmt lögum žessum skal byggingarfulltrśi hlutašeigandi sveitarfélags framkvęma. Žó getur sveitarstjórn fališ hśsnęšisnefnd eša starfsmanni į hennar vegum žetta verkefni.
Sį sem framkvęmir śttektir skal annast störf sķn viš śttektir af kostgęfni og ętķš gęta fyllsta hlutleysis gagnvart bįšum mįlsašilum. Hann skal og gęta žagmęlsku um einkahagi fólks sem hann kann aš fį vitneskju um ķ starfi sķnu.
Sveitarstjórn er heimilt aš taka gjald fyrir śttektir og vottorš sem byggingarfulltrśi eša annar ašili skv. 1. mgr. lętur ķ té samkvęmt įkvęšum laga žessara.
70. gr. Žegar śttekt er gerš į hśsnęši ķ upphafi eša viš lok leigutķma skulu ašilar leigusamnings stašgreiša aš jöfnu kostnaš vegna śttektar.
Žegar byggingarfulltrśi er fenginn til ašstošar af öšrum įstęšum en ķ 1. mgr. segir skal sį ašili leigusamnings leggja śt kostnašinn sem kvaddi hann til. Aš kröfu ašila įkvešur byggingarfulltrśi hvort hinn ašilinn skuli greiša žennan kostnaš ef hann er bersżnilega valdur aš įgreiningsefninu eša aš kostnašur skiptist milli ašila teljist žeir bįšir eiga sök į deilumįlinu.
71. gr. Skylt er ašilum leigusamnings aš lįta fara fram śttekt į hinu leigša hśsnęši viš afhendingu žess eša viš skil ķ lok leigutķmans ef annar ašilinn krefst žess.
Śttektina framkvęmir byggingarfulltrśi aš višstöddum leigusala og leigjanda eša umbošsmönnum žeirra. Į sérstaka śttektaryfirlżsingu, sem byggingarfulltrśinn leggur til, skal skrį sem ķtarlegasta lżsingu į hinu leigša hśsnęši og įstandi žess og getur leigjandi žį strax komiš aš ašfinnslum sķnum og óskaš śrbóta.
Į śttektaryfirlżsingu skal stašgreina nįkvęmlega hiš leigša hśsnęši, geta fylgifjįr, dagsetningar leigusamnings og ašila hans.
72. gr. Śttektaryfirlżsing skal gerš ķ žrķriti og skulu ašilar leigusamnings og byggingarfulltrśi undirrita hana og halda einu eintaki hver. Śttekt skal leggja til grundvallar ef įgreiningur veršur um bótaskyldu leigjanda viš skil hśsnęšisins.
Ašilar skulu lįta byggingarfulltrśa ķ té afrit af leigusamningi sem hann varšveitir meš śttektaryfirlżsingunni.

XV. kafli. Leigumišlun.
73. gr. Žeim einum, sem hlotiš hafa til žess sérstakt leyfi [rįšherra],1) er heimilt aš reka mišlun meš leiguhśsnęši, sem lög žessi taka til, ķ žvķ skyni aš koma į leigusamningi eša annast framleigu eša skipti į leiguhśsnęši. Starfsheiti žess sem rekur leigumišlun er leigumišlari.
[Rįšherra]1) gefur śt leyfisbréf til leigumišlara og skal hann greiša fyrir žaš gjald ķ rķkissjóš samkvęmt lögum um aukatekjur rķkissjóšs. Leyfiš skal gefiš śt til fimm įra ķ senn.
   1)L. 162/2010, 14. gr.
74. gr. Hver sį, sem uppfyllir eftirgreind skilyrši, getur fengiš leyfi [rįšherra]1) til aš reka leigumišlun, sbr. 1. mgr. 73. gr.:
   1. …2)
   2. Er lögrįša og hefur forręši į bśi sķnu.
   3. Sannar aš hann hafi góša žekkingu į hśsaleigulöggjöf og annarri löggjöf er mįli skiptir og naušsynlega kunnįttu ķ bókhaldi samkvęmt įkvęšum ķ reglugerš sem [rįšherra]1) setur.
   4. Leggur fram tryggingu, sem [rįšherra]1) įkvešur ķ reglugerš, fyrir greišslu kostnašar og tjóns sem ašilar leigusamnings kunna aš verša fyrir af hans völdum.
Heimilt er aš synja manni um leyfi žetta ef įkvęši 2. mgr. 68. gr. almennra hegningarlaga eiga viš um hann.
Birta skal auglżsingu um veitingu leyfis til leigumišlunar ķ Lögbirtingablaši. Į sama hįtt skal birta auglżsingu um sviptingu leyfis, sbr. 81. gr.
   1)L. 162/2010, 14. gr. 2)L. 77/2011, 11. gr.
75. gr. Heimilt er samtökum leigusala eša hśseigenda, samtökum leigjenda, sveitarstjórnum svo og félögum eša stofnunum aš reka leigumišlun ķ ešlilegum tengslum viš ašra starfsemi sķna, enda lśti leigumišlun stjórn leigumišlara skv. 74. gr.
76. gr. Leigumišlari skal hafa opna skrifstofu žar sem hann rekur starfsemi sķna.
Leigumišlari ber įbyrgš į aš leigusamningur sé geršur ķ samręmi viš lög žessi. Honum ber skylda til aš upplżsa ašila um réttindi žau og skyldur sem žeir taka į sig meš undirritun leigusamningsins, svo og um réttarįhrif hans almennt eftir žvķ sem įstęša er til.
Leigumišlari skal ętķš vanda til geršar leigusamnings og gęta žess aš žar komi fram allar žęr upplżsingar sem mįli skipta.
Óheimilt er leigumišlara aš gerast sjįlfur ašili aš leigusamningi sem honum er fališ aš koma į.
77. gr. Leigumišlara ber žóknun śr hendi leigusala fyrir aš koma į leigusamningi. Žóknun skal vera sanngjörn meš tilliti til žeirrar vinnu sem hann lętur ķ té og žeirra hagsmuna sem um er aš tefla.
Óheimilt er leigumišlara aš taka žóknun af leigjanda fyrir mišlunina og gerš leigusamnings. Žó er leigumišlara heimilt aš įskilja sér sanngjarna žóknun eša kostnaš śr hendi leigjanda ef um er aš ręša sérstaka žjónustu ķ hans žįgu. Skal um žaš semja fyrir fram.
78. gr. Leigumišlara er rétt aš taka aš sér innheimtu og móttöku hśsaleigu, eftirlit meš umgengni um hśsnęšiš og framkvęmd višhalds į žvķ, skiptingu reksturskostnašar, vörslu tryggingarfjįr svo og önnur žau störf ķ tengslum viš framkvęmd leigusamningsins sem ašilar hans, annar eša bįšir, fela leigumišlara aš annast fyrir sķna hönd.
Umboš leigumišlara til slķkra starfa skal vera skriflegt, vottfest og bįšum ašilum leigusamnings fengiš afrit af žvķ.
Endurgjald til leigumišlara fyrir žessi störf skal vera sanngjarnt og ķ samręmi viš fyrirhöfn hans.
79. gr. Leigumišlara er óheimilt aš skżra frį žvķ sem hann kemst aš ķ starfi sķnu um hagi višskiptamanna sinna eša žeir hafa trśaš honum fyrir.
80. gr. Leigumišlari er bókhaldsskyldur samkvęmt lögum um bókhald.
Leigumišlari skal halda skrį um hśsnęši žaš sem honum er fališ aš leigja śt og varšveita eintak af öllum leigusamningum sem hann gerir.
Leigumišlara er skylt aš veita [rįšuneytinu]1) žęr upplżsingar um starfsemi leigumišlunarinnar sem óskaš er eftir hverju sinni.
   1)L. 162/2010, 14. gr.
81. gr. Gerist leigumišlari sekur ķ starfi sķnu um vanrękslu eša brot gegn įkvęšum laga žessara eša hann missir eitthvert žeirra skilyrša sem sett eru fyrir leyfisveitingu getur [rįšherra]1) svipt hann leyfi sķnu tķmabundiš eša til loka leyfistķmans. Viš sviptingu leyfis skal leigumišlari hętta leigustarfsemi sinni. Hlutašeigandi lögreglustjóra ber aš veita atbeina sinn til aš stöšva starfsemina og innsigla ef žörf krefur.
   1)L. 162/2010, 14. gr.
82. gr. [Rįšherra]1) setur ķ reglugerš2) nįnari įkvęši um leigumišlun, žar į mešal um skilyrši fyrir veitingu leyfis til leigumišlunar og įkvęši um gjaldtöku er hafa skal til hlišsjónar viš įkvöršun žóknunar til leigumišlara.
   1)L. 162/2010, 14. gr. 2)Rg. 675/1994.

XVI. kafli. Hśsnęšisnefndir.
83. gr. Žar sem hśsnęšisnefndir sveitarfélaga eru [skipašar af sveitarstjórn skv. 13. gr. laga nr. 44/1998, um hśsnęšismįl],1) skulu žęr fylgjast meš framkvęmd hśsaleigumįla samkvęmt lögum žessum og afla upplżsinga um žau mįl ķ hlutašeigandi sveitarfélagi eftir žvķ sem kostur er. Žeim ber og aš veita ašilum leigusamnings, sem žess óska, leišbeiningar um įgreiningsefni og leitast viš aš sętta slķkan įgreining.
   1)L. 66/2010, 5. gr.

XVII. kafli. [Kęrunefnd hśsamįla.]1)
   1)L. 66/2010, 3. gr.
84. gr. [[Rįšherra]1) skipar žrjį fulltrśa ķ kęrunefnd hśsamįla til žriggja įra ķ senn og skulu tveir žeirra vera lögfręšingar og einn verkfręšingur. Hśseigendafélagiš tilnefnir einn fulltrśa og skal hann vera lögfręšingur. Tveir skulu skipašir įn tilnefningar og skal annar žeirra vera verkfręšingur en hinn skal uppfylla skilyrši um embęttisgengi hérašsdómara og skal hann jafnframt vera formašur. Varamenn skulu skipašir meš sama hętti og skal varaformašur uppfylla skilyrši um embęttisgengi hérašsdómara. Nefndinni er heimilt aš kalla til rįšgjafar og ašstošar sérfróša ašila telji hśn žörf į.
Kostnašur viš starfsemi kęrunefndar hśsamįla greišist śr rķkissjóši.]2)
   1)L. 162/2010, 14. gr. 2)L. 66/2010, 6. gr.
85. gr. Greini ašila leigusamnings į viš gerš og/eša framkvęmd leigusamnings, geta žeir, einn eša fleiri, snśiš sér til [kęrunefndar hśsamįla]1) og óskaš eftir įlitsgerš um įgreiningsefniš.
Erindi til kęrunefndar skal vera skriflegt og ķ žvķ skal skilmerkilega greina hvert sé įgreiningsefniš, hver sé krafa ašila og rökstušningur fyrir henni.
Skal kęrunefnd gefa gagnašila kost į aš tjį sig og koma sjónarmišum sķnum og kröfum į framfęri. Skal gefa honum stuttan frest ķ žvķ skyni. Heimilt er kęrunefnd aš kalla eftir öllum naušsynlegum upplżsingum og gögnum og óska umsagnar hlutašeigandi hśsnęšisnefndar og annarra er mįliš snertir gerist žess žörf.
Kęrunefnd skal lįta ķ té rökstutt įlit svo fljótt sem kostur er og jafnan innan tveggja mįnaša frį žvķ aš erindi barst henni. Įgreiningsefnum veršur eigi skotiš til annars stjórnvalds.
Telji kęrunefndin aš lög žessi hafi veriš brotin og aš į rétt ašila sé hallaš beinir hśn tilmęlum til gagnašila um śrbętur.
Ašilar geta lagt įgreining sinn fyrir dómstóla meš venjulegum hętti.
Kęrunefndin getur einnig tekiš fyrir mįl aš eigin frumkvęši og eftir tilmęlum og įbendingum frį öšrum, svo sem [rįšuneytinu],2) [Ķbśšalįnasjóši],3) byggingarfulltrśum, leigumišlurum, Hśseigendafélaginu og Leigjendasamtökunum. Ķ slķkum mįlum getur nefndin lįtiš frį sér fara įlit og tilmęli og gilda um mįlsmešferš fyrirmęli žessarar greinar eftir žvķ sem viš getur įtt.
[Rįšherra]2) skal meš reglugerš4) setja nįnari įkvęši um erindi til kęrunefndar, störf hennar, verkefni, valdsviš, starfsskilyrši o.fl.
   1)L. 66/2010, 3. gr. 2)L. 162/2010, 14. gr. 3)L. 66/2010, 1. gr. 4)Rg. 878/2001.

XVIII. kafli. Kynning laganna o.fl.
86. gr. [Ķbśšalįnasjóšur]1) skal annast kynningu į lögum žessum og reglugeršum settum samkvęmt žeim.
[Ķbśšalįnasjóšur]1) skal fylgjast meš žróun og įstandi hśsaleigumarkašarins ķ samrįši viš hśsnęšisnefndir sveitarfélaga.
[Rįšherra]2) getur meš reglugerš sett nįnari įkvęši um framkvęmd laga žessara.
   1)L. 66/2010, 1. gr. 2)L. 162/2010, 14. gr.

XIX. kafli. Gildistaka.
87. gr. Lög žessi taka gildi 1. janśar 1995. Žeir samningar, sem geršir hafa veriš fyrir žann tķma, skulu endurskošašir til samręmis viš įkvęši žessara laga fyrir 1. mars 1995.